JAV Kongreso respublikonai reikalauja mažinti biudžetą mainais į tai, kad būtų pakeltos šalies skolinimosi lubos, o Vašingtonas jau kelis mėnesius tvirtina, kad dėl to neturėtų būti deramasi.

Tačiau nerimą kelia tai, kad JAV pirmą kartą istorijoje gali neįvykdyti savo įsipareigojimų, ir nėra aišku, kada iš tikrųjų vyriausybė nebegalės apmokėti savo sąskaitų.

Abi pusės vis dar lieka nežinioje, nepaisant kelias savaites vyriausybės pareigūnų ir bankininkų žertų perspėjimų, kad įsipareigojimų nevykdymas gali sukelti drastiškų padarinių, įskaitant galimą recesiją ir tikėtiną pasaulinę finansinę grėsmę.

Vis dėlto J. Bidenas sekmadienį pareiškė tikintis, kad galiausiai pavyks pasiekti susitarimą.

Jei J. Bidenas nieko neduos, jei jis tik sėdės susikišęs rankas į kišenes,.. tuomet jis yra tas, kuris veda mūsų šalį į įsipareigojimų nevykdymą.

„Išlieku optimistiškas, nes iš prigimties esu optimistas, bet tikrai manau, kad tiek jie [respublikonai], tiek mes norime susitarti. Manau, kad mums pavyks tai padaryti“, – žurnalistams teigė JAV prezidentas.

J. Bideno ir respublikonų lyderių, įskaitant JAV Atstovų Rūmų pirmininką Keviną McCarthy (Keviną Makartį), derybų dėl skolos ribos etapas buvo nukeltas iš praėjusio penktadienio į šią savaitę.

J. Bidenas, žurnalistų paklaustas, ar susitikimas antradienį įvyks, atsakė manąs, kad taip.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Dženet Jelen) perspėjo, kad Jungtinėms Valstijoms jau birželio 1 dieną gali pritrūkti lėšų skoliniams įsipareigojimams apmokėti, o Kongreso Biudžeto biuras prognozuoja, kad tai nutiks birželio 15-ąją.

„Mūsų čia neturėtų būti“, – sekmadienį televizijos CNN laidai „State of the Union“ teigė JAV iždo sekretorės pavaduotojas Wally Adeyemo (Volis Adejemas).

„Jei Kongresui nepavyktų padidinti skolos limito iki įsipareigojimų nevykdymo, prasidėtų recesija, ir tai būtų katastrofa“, – perspėjo jis.

„Niekada nebuvo taip, kad Jungtinės Amerikos Valstijos nevykdytų savo skolinių įsipareigojimų – ir mes negalime leisti, kad taip nutiktų“, – teigė W. Adeyemo.

Didžiuliai išlaidų apribojimai

Respublikonai primygtinai reikalauja, kad bet koks šalies skolinimosi lubų pakėlimas būtų susijęs su esminiais išlaidų apribojimais. Šiuo metu skolinimosi limitas siekia 31,4 trln. JAV dolerių.

„Atėjo laikas sugrąžinti išlaidų lygį, buvusį prieš COVID-19 pandemiją, ir tada galėsime kalbėti apie skolos lubų pakėlimą“, – sekmadienį televizijai „Fox News“ teigė Atstovų Rūmų respublikonas iš Floridos Byronas Donaldsas (Baironas Donaldsas).

„Jei J. Bidenas nieko neduos, jei jis tik sėdės susikišęs rankas į kišenes,.. tuomet jis yra tas, kuris veda mūsų šalį į įsipareigojimų nevykdymą“, – pareiškė jis.

Dėl įsipareigojimų nevykdymo tikimybės taip pat iškilo grėsmė būsimai J. Bideno kelionei į Aziją, kur jis turi dalyvauti Didžiojo septyneto (G-7) vadovų susitikime bei kituose regiono renginiuose.

Sekmadienį J. Bidenas žurnalistams sakė, kad kol kas susitikimų planai nesikeičia.

Mūsų čia neturėtų būti.

Konstruktyvios derybos

W. Adeyemo pabrėžė, kad šiuo metu vyksta konstruktyvios derybos tarp pareigūnų, ir atmetė teiginius, kad J. Bidenas nenori spręsti problemų, susijusių su didėjančia JAV skola.

„Prezidentas pateikė planą, kuriame numatyta per 10 metų sumažinti skolą 3 trilijonais JAV dolerių“, – nurodė W. Adeyemo. Jis turėjo omenyje kovo mėnesį pristatytą J. Bideno biudžeto prašymą, kuriame numatyta didinti mokesčius turtingiesiems ir verslams.

Jis pareiškė, kad Kongreso lyderiai privalo ieškoti būdų, kaip susitarti dėl fiskalinės politikos. W. Adeyemo pridūrė, kad šiuo metu nėra jokios priežasties, dėl kurios Vašingtonas neturėtų padidinti skolos limitą ir užkirsti kelią įsipareigojimų nevykdymui šioje šalyje.

Baltųjų rūmų Nacionalinės ekonomikos tarybos direktorė Lael Brainard (Lail Brainard) sakė mananti, kad susitarimas bus pasiektas.

Ji tikisi, kad Kongresas imsis būtiniausių priemonių, kad būtų išvengta įsipareigojimų nevykdymo.

J. Bidenas šį klausimą aptarė šeštadienį Delavere, kur trumpai kalbėjosi su žurnalistais.

„Jos vyksta toliau“, – sakė jis apie derybas. 

„Šiuo metu pasiekti kai kurių prekių kodų geležies ir plieno, medienos gaminių, trąšų, etilenglikolio, taip pat kai kurių kitų prekių vidurkiai“, – trečiadienį BNS pranešė LTG.

Šiemet tranzitu geležinkeliais tarp Rusijos ir Kaliningrado per Lietuvą leidžiamų pervežti sankcionuotų prekių vidurkiai, remiantis liepą parengtomis Europos Komisijos gairėmis, apskaičiuojami pagal 2019-2021 metais geležinkeliais pervežtų prekių vidurkį.

Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas antradienį pareiškė, kad eksklavas dėl Europos Sąjungos apribojimų nebegali per Lietuvos teritoriją įsivežti naftos, medienos, trąšų ir kai kurių kitų sankcionuotų prekių.

Pasak LTG, į leidžiamų vežti srities poreikiams būtinų sankcionuotų prekių sąrašą įtraukta keli šimtai kodų, jų kiekiai vertinami individualiai gavus paraiškas.

Bendrovės duomenimis, visų tokių prekių apimties vidurkis siekia 3,1 mln. tonų: anglies – 1,07 mln. tonų, juodųjų metalų – 590 tūkst. tonų, medienos ir jos produktų – 60 tūkst. tonų, cemento – 260 tūkst. tonų, maisto pramonės produktų, pašarų, gėrimų, tabako – 60 tūkst. tonų, naftos ir jos produktų – 980 tūkst. tonų, likusių prekių – 80 tūkst. tonų.

2021 metais visų prekių tranzito tarp Rusijos ir Kaliningrado srities apimtys siekė 5,6 mln. tonų, teigia LTG.

A. Alichanovui, be kita ko, jis pasiūlius Rusijos geležinkeliams atidaryti sąskaitą Lietuvos ižde, kad būtų apmokėtas tranzitas į Kaliningrado sritį ir iš jos, Lietuva teigia, kad tokia galimybė šalies įstatymuose nenumatoma.

„Valstybės iždo įstatymas tokios galimybės nenumato“, – teigiama Finansų ministerijos atsakyme BNS.

Valstybės iždo įstatymas tokios galimybės nenumato.

Rusijos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje Sergejus Riabokonis liepos pabaigoje perdavė Užsienio reikalų ministerijai Vilniuje notą dėl numanomo mokėjimų už Kaliningrado tranzito paslaugas sustabdymo.

Šiaulių bankas, per kurį vykdomi šie mokėjimai, pranešė nuo rugsėjo nebevykdysiantis jokių operacijų su Rusija ir išimtis taikys tik tuo atveju, kai mokėjimai atliekami humanitariniais tikslais ar valstybės funkcijoms užtikrinti. Bankas šiuo metu aiškinasi situaciją su institucijomis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį sakė, kad ne Vilnius, o Maskva turi rasti būdus, kaip atsiskaityti už Kaliningrado tranzitą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba praėjusią savaitę BNS patvirtino, kad aptarnaujant mokėjimus už Kaliningrado tranzitą gali būti taikomos išimtys, tačiau kiekviena situacija būtų vertinama individualiai. Tarnyba taip pat nurodė vieną tokią išimtį jau pritaikiusi.

LTG liepos 22 dieną atnaujino nuo birželio vidurio sustabdytą sankcionuotų prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado.

Pagal ES numatytas sankcijas Rusijai birželio 17-ąją įsigaliojo draudimas į Bendrijos teritoriją gabenti rusišką plieną ir juoduosius metalus, liepos 10-ąją – cementą, alkoholį, medienos, stiklo, aliuminio, popieriaus gaminius, gipsą, laivų dalis, o nuo gruodžio 5 dienos – rusišką naftą ir jos produktus.

Rusijai ribojimus pavadinus Kaliningrado srities blokada ir pagrasinus atsaku, EK liepą parengė naujas gaires, kuriomis leista tranzitą geležinkeliais atnaujinti įvertinus pervežamų prekių kiekį.

Parlamentarai diferencijavo  administracinę atsakomybę, priklausomai nuo to, kokia grynųjų pinigų suma, pažeidžiant atsiskaitymų tvarką, buvo atsiskaityta.

Pagal priimtą dokumentą, „atsiskaitymų ir bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimas, kai, pažeidžiant nustatytą tvarką, atsiskaitymams ir bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą viršija iki 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo 100 iki 500 eurų ir mokančių, ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo 200 iki tūkstančio eurų“.

Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauks  baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo 200 iki 1000 eurų ir mokančių, ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo tūkstančio iki 2 tūkst. eurų.

Jei panaudota grynųjų pinigų suma leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą viršija nuo 50 iki 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tai užtrauks baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo 200 iki tūkstančio eurų ir mokančių, ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo tūkstančio iki 2 tūkst. eurų.

Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauks baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo tūkstančio iki 2 tūkst. eurų ir mokančių, ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo 2 tūkst. iki 3 tūkst. eurų.

Dar didesnė bauda lauks, jei pažeidžiant nustatytą tvarką, atsiskaitymams ir bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą viršija 500 ir daugiau bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Pagal priimtą dokumentą, tai užtrauks baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo tūkstančio iki 2 tūkst. eurų ir mokančių, ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo 2 tūkst. iki 3 tūkst. eurų.

Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauks baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo 2 tūkst. iki 3 tūkst. eurų, o mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo 3 tūkst. iki 4 tūkst. eurų.

Naujos kodekso nuostatos įsigalios šių metų lapkričio 1 d. Antradienį už jas balsavo 96 Seimo nariai, prieš buvo  du,  susilaikė dvylika parlamentarų.

ELTA primena, kad birželio 23 d. Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, pagal kurį nuo lapkričio 1 d. tiek įmonėms, tiek gyventojams bus uždrausta atsiskaityti grynųjų pinigų sumomis, viršijančiomis 5 tūkst. eurų.

Skaičiuojama, kad šie pokyčiai aktualūs apie 100 tūkst. „Swedbank“ klientų.

„Šių metų pradžioje populiariausiu būdu prisijungti prie mūsų banko elektroninės bankininkystės paslaugų tapo nemokama programėlė „Smart-ID“. Šiuo metu programėle aktyviai naudojasi apie 415 tūkst. „Swedbank“ klientų, ir kas mėnesį programėlės naudotojų skaičius pasipildo iki 50 tūkst. naujų vartotojų. Tuo metu aktyvių kodų kortelių naudotojų gretos toliau sparčiai mažėja“, – pranešime sako „Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Pasak J. Gumuliauskienės, gyventojams yra sudaromos sąlygos programėle „Smart-ID“ pradėti naudotis neatvykus į banko padalinį. Klientai programėlę į savo išmanųjį telefoną gali atsisiųsti savarankiškai ir pradėti ja naudotis parinkę reikiamus nustatymus.

„Išmaniojo telefono neturintiems klientams siūlome naudotis PIN kodų generatoriumi. Ši prisijungimo priemonė jaunimo programos ir senjorų programos paslaugų planų turėtojams bei Pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos naudotojams išduodama be papildomo mokesčio. Banko klientai prie savo interneto banko gali prisijungti ir naudodamiesi mobiliuoju parašu, kurį išduoda mobiliojo ryšio operatoriai“, – komentuoja „Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė.

Gyventojai, kurie vis dar naudoja kodų korteles ir jomis tvirtina mokėjimus ar pinigų pervedimus, turėtų žinoti, kad kodų kortelių funkcionalumas yra laipsniškai ribojamas. Nuo kovo 7 d. maksimalus mokėjimo pavedimo limitas, kai jis tvirtinamas kodų kortele, sieks 100 eurų per dieną. Vėliau šis limitas dar labiau mažės ir nuo gegužės 23 d. sieks 30 eurų per dieną.

Be to, nuo balandžio 1 d. norint atsiskaityti už pirkinius interneto parduotuvėse mokėjimo kortele, mokėjimo patvirtinimui klientai turės pasirinkti kitas priemones nei kodų kortelės, pavyzdžiui, „Smart-ID“, mobilųjį parašą, PIN kodų generatorių.

„Swedbank“ klientų naudojamos kodų kortelės nustos galioti šių metų rugsėjo 1 dieną, tačiau bankas ragina pasirinkti alternatyvų prisijungimo prie e. bankininkystės būdą jau dabar.

Ministerijos pranešime teigiama, kad maksimaliai per šį žiemos sezoną buvo leista sumedžioti 110 vilkų. Šiuo metu sumedžiota daugiau nei 60 vilkų – skaičius viršytas, nes kai kurie medžiotojų būreliai vėlavo pateikti pranešimus apie sumedžiojimą.

Dabar ministerija leido sumedžioti dar 45 vilkus, tačiau, ministerijos turimais duomenimis, iš jų 12 jau sumedžiota.

Vilkus leidžiama medžioti Alytaus, Anykščių, Ignalinos, Kaišiadorių, Šalčininkų, Šilalės, Tauragės, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonuose bei Elektrėnų ir Kalvarijos savivaldybėse.

Taip pat sąrašas papildytas Biržų, Klaipėdos, Lazdijų, Molėtų, Prienų, Rokiškio ir Šilutės rajonais.

Vilkų medžioklė šalyje yra ribojama nustačius jos laiką ir leidžiamų sumedžioti žvėrių skaičių.

Vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 dieną ir tęsiasi iki balandžio pirmos dienos, tačiau išnaudojus limitą, sezonas gali būti užbaigtas anksčiau.

Europos komisijai pateiktas siūlymas visuose Europoje registruotuose automobiliuose montuoti automatinius greičio ribotuvus.

Šie įrenginiai neleistų transporto priemonėms važiuoti greičiau nei 120 km/val. Pasak idėjos autorių, greičio ribotuvai būtų valdomi iš palydovo. Tokiu pat būdu būtų sekami visi pažeidėjai, viršijantys greitį. Šiuo metu svarstoma, kur montuoti daviklius – kelio ženkluose ar informaciniuose stenduose magistralėse.

Indikatoriai atpažintų greitį viršijančio vairuotojo manevrus ir pasiųstų signalą „STOP“ į automobilyje sumontuotą įrenginį, kuris automatiškai sumažintų greitį.

Europos keliuose kasmet žūva 30 tūkst. žmonių, 1,5 milijono sužeidžiama, iš jų 120 000 lieka neįgalūs visam laikui. Ekspertai apskaičiavo, kad 6000 mirčių būtų galima išvengti, jei vairuotojai ribotų greitį, rašo dailymail.co.uk.

Tačiau projektas sulaukė ir nemažai kritikos. Visų pirma juo piktinasi patys vairuotojai. Jie teigia, kad papildomų sekimo įrenginių montavimas automobiliuose bus kišimasis į jų asmeninį gyvenimą. Be to, kai kuriais atvejais, susiklosčius ekstremalioms situacijoms, vairuotojams tiesiog būtina staiga padidinti automobilio greitį.