Dabar seksualinį priekabiavimą patyrė jauna žurnalistė, kuriai kalbant vienoje Madrido gatvių, iš nugaros priėjęs nepažįstamasis plekštelėjo per užpakalį. Reporterė pareikalavo, kad priekabiautojas leistų jai dirbti. Bet šis niekur nesitraukė, žiūrėjo į žurnalistę ir šypsodamasis aiškino, kad nieko blogo nepadarė. Galiausiai pašaipiai pareikalavo, kad žurnalistė nemeluotų. Pažadėjęs, kad dar grįš, nuėjo šaligatvių kabinėdamasis ir prie kitų praeivių.

Televizijos kanalas nusprendė nepalikti to likimo valiai, iš karto pranešė policijai. Priekabiautojas – sulaikytas.

Greičiausiai vyras, pamatęs tiesioginį filmavimą, bandė pelnyti dėmesio. Tačiau pasielgė netinkamai ir už tai teks atsakyti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jei kalbėtume apie dažnių didinimą, pirmiausia matyčiau Miuncheną, Paryžių, Briuselį. Jei kalbėtume apie naujų krypčių atsiradimą, matyčiau Madridą, Ženevą. Jų atsiradimas galėtų turėti strateginę reikšmę Lietuvos pasiekiamumui“, – interviu BNS sakė S. Bartkus.

Pasak jo, šių krypčių skatinimui galėtų būti naudojamas rizikų pasidalijimo modelis. Taikant tokį modelį Lietuvos oro uostai gegužės pabaigoje paskelbė vežėjo tarp Vilniaus ir Londono Sičio paiešką, o laimėtoją tikimasi paskelbti artimiausiu metu.

„Susidomėjimo sulaukta, kol kas neturime galutinio sprendimo, bet panašu, kad viskas juda teigiama linkme ir artimiausiu metu galėsime paskelbti, kas ten vyks“, – sakė S. Bartkus.

Muziejaus lankytojas teigė, kad pragaro dalis yra originaliausia, mat ten vaizduojamos visos nuodėmės, pradedant lėbautojais, baigiant inkvizicijos kankinimais, taip pat yra net ateities prognozės ir visa tai daro įspūdį.

Dėmesį nukreipti į pragarą buvo ir flamandų dailininko, nutapiusio šį paveikslą, idėja.

„Paveikslas turėjo auklėjamąjį tikslą. Dėl nuodėmės esame išvaryti iš rojaus ir gyvename nuodėmėje. Jei Boschas ketino mus įspėti, tai, panašu, jam pavyko, nes mes galvojame apie nuodėmes ir grėsmę, kad teks pakliūti į pragarą, jei nusidėsime“, – aiškino Prado muziejaus komunikacijos direktorius Carlos Chaguaceda.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šis paveikslas – lyg komiksas su begale mažų scenų. Būtent prie šio meno kūrinio lankytojai ir praleidžia daugiausiai laiko muziejuje – vidutiniškai keturias minutes. Muziejaus ir Ispanijos universiteto mokslininkai tirdami, kodėl žmonės taip elgiasi, išdalijo lankytojams specialius akinius, kurių pagalba stebėjo jų akių judesius ir vyzdžius.

„Mus domina, nuo ko žiūrovai pradeda, kiek laiko išlaiko žvilgsnį, kaip jį sklaidžioja. Vertindami galėsime tai net susieti su tuo, ką jaučia žmogus, nes matome ir vyzdžio dydį, kuris rodo emociją“, – sakė mokslininkas Eduardo Fernandez Jover.

Šansas naujokams

Uostamiestyje nacionalinei komandai per mačą su vengrais diriguos K. Maksvytį pavaduojantis Kęstutis Kemzūra.

Lietuvos krepšininkai jau yra užsitikrinę vietą pasaulio taurės finalo turnyre, kuris šiemet rugpjūčio 25–rugsėjo 10 d. vyks Filipinuose, Japonijoje ir Indonezijoje. Vengrijos ekipa dar turi šansų pasiekti tikslą.

Pernai rugpjūtį lietuviai išvykoje įveikė vengrus 88:78.

Šįkart K. Kemzūros pasirinktų žaidėjų sąraše įvyko neplanuotų pokyčių: dėl sveikatos problemų rinktinei nepadės Arnas Velička ir Gytis Masiulis, juos pakeitė Arnas Beručka ir Donatas Tarolis.

„A. Velička tikėjosi išgyti, buvau ramus, bet paaiškėjo, kad bėdos – rimtesnės, nei manyta. Panaši ir G. Masiulio situacija. Jeigu žmogus pareiškia, kad jam reikia pertraukos, nieko nepadarysi“, – paaiškino K. Kemzūra.

Treneris teigė norįs įvertinti naujokų – Manto Rubštavičiaus, Mato Jogėlos, Gabrieliaus Maldūno, Arno Beručkos – potencialą.

Tikisi atkaklios kovos

K. Kemzūra akcentavo: „Mūsų tikslai nesikeičia – laimėti kiekvienas rungtynes. Mes, treneriai, norime, kad žaidėjai kautųsi iš širdies, o susižaidimo trūks tiek mums, tiek varžovams.“

Vengrijos rinktinę treniruojantis Stojanas Ivkovičius sakė, kad, palyginti su pirma dvikova, kurią laimėjo lietuviai, šįkart kitaip atrodys abi komandos.

„Kitoks bus mūsų starto penketas, nemažai pokyčių ir Lietuvos ekipoje, todėl tikimės atkaklių rungtynių“, – kalbėjo S. Ivkovičius.

Svečių kovos rikiuotėje nebus lyderio – Madrido „Real“ klubui atstovaujančio Adamo Hangos.

Atrankos etapą K grupėje lietuviai užbaigs vasario 26-ąją svečiuose akistata su Europos vicečempionais prancūzais, o vengrai savo aikštėje – su Bosnijos ir Hercegovinos atstovais.

„Real“ – be S. Llullo

Rinktinės vairu su K. Kemzūra besidalijančio K. Maskvyčio šiandien laukia Eurolygos turnyro 25-ojo turo mačas Ispanijoje su Madrido „Real“ krepšininkais.

Pernai gruodį Kaune pergalę 81:72 šventė žalgiriečiai.

Praeitą savaitę madridiečiai Karaliaus taurės turnyro pusfinalyje 82:93 pralaimėjo Malagos „Unicaja“ komandai. Be to, dėl kojos traumos ilgam iš rikiuotės iškrito 35-erių gynėjas Sergio Llullas.

„Be abejonių – jų motyvacija bus didesnė, tačiau mūsų emocinė savijauta – geresnė, – prieš kelionę į Ispaniją kalbėjo Karaliaus Mindaugo taurę iškovojusio „Žalgirio“ vyriausiasis treneris K. Maksvytis. – Ateina toks sezono metas, kai apima ir emocinis, ir fizinis nuovargis. Vienos komandos turi didelių bėdų, kitos – mažesnių. Manau, kad mūsų sportinė forma šiuo metu – optimali.“

Pasak jo, „Real“ – viena rezultatyviausių Eurolygos ekipų, mėgstančių dinamišką puolimą.

„Nesinorėtų leistis į taškų lenktynes, mūsų tikslas bus sulėtinti žaidimą, kurti daugiau pozicinių atakų“, – reziumavo K. Maksvytis.

Papildomu „Žalgirio“ argumentu Madride gali tapti po traumų atsigavęs amerikietis Isaiah Tayloras. Iš šio įžaidėjo K. Maksvytis tikisi jam būdingos energijos ir veržlumo.

Paklaustas, kiek, jo nuomone, dar prireiktų pergalių iškovoti kelialapį į Eurolygos atkrintamąsias varžybas, treneris nedaugžodžiavo.

„Žiūrint aritmetiškai, 18 pergalių, kaip kalbama, užtikrintų bilietą į ketvirtfinalį. Mes neskaičiuojame, laikomės savo principo: svarbiausios – artimiausios rungtynės“, – pabrėžė K. Maksvytis.

Lietuva

Eigirdas Žukauskas (ūgis 201 cm), Kristupas Žemaitis (192 cm) ir Arnas Beručka (196 cm, visi – Alytaus „Wolves“), Eimantas Bendžius (207 cm, Sasario „Dinamo“, Italija), Evaldas Kairys (207 cm), Gytis Radzevičius (197 cm) ir Margiris Normantas (194 cm, visi – Vilniaus „Rytas“), Gabrielius Maldūnas (204 cm) ir Mantas Rubštavičius (198 cm, abu – Panevėžio „7bet-Lietkabelis“), Martinas Gebenas (208 cm, Manresos BAXI, Ispanija), Matas Jogėla (201 cm, Klaipėdos „Neptūnas“), Mindaugas Kuzminskas (206 cm, Izmiro „Pinar Karsiyaka“, Turkija), Vaidas Kariniauskas (199 cm, Bukarešto „Rapid“, Rumunija), Donatas Tarolis (203 cm, Oradijos CSM, Rumunija).

K grupė

1. Prancūzija  8  2  +211

2. Lietuva  8  2  +52

3. Juodkalnija  6  4  +38

4. Bosnija/Hercegovina  5  5  –58

5. Vengrija  5  5  –68

6. Čekija  3  7  –59

Eurolyga

1. „Olympiakos“  17  7  +237

2. „Real“  16  7  +147

3. „Barcelona“  16  8  +78

4. „Monaco“  15  9  +22

5. „Fenerbahce“  14  9  +61

6. „Partizan“  13  11  +51

7. „Baskonia“  13  11  +38

8. „Valencia“  13  11  –29

9. „Žalgiris“  13  11  –34

10. „Maccabi“  12  12  –12

11. „Anadolu Efes“  11  12  +76

12. „Virtus“  11  13  –57

13. „Crvena zvezda“  11  13  –58

14. „Bayern“  9  15  –55

15. „Emporio Armani“  8  15  –110

16. „Panathinaikos“  8  16  –98

17. ASVEL  8  16  –132

18. ALBA  6  18  –125

Paskutinę praeitų metų gruodžio darbo dieną iš maršruto eliminuotas paskutinis dyzelinis autobusas – žemagrindis „Mercedes-Benz Citaro“ su užrašu „FIN Diesel“. Jis iškeliavo į transporto įmonės EMT muziejų.

Šiuo metu keleivius veža 1 915 dujinių ir 180 elektrinių autobusų. 2023-iaisiais miestas sulauks dar 150 elektrinių autobusų, iš kurių 90 yra „Irizar“, o 60 – „Solaris“. Be to, Ispanijos sostinėje kursuos dešimt vandeniliu varomų transporto priemonių.

Šiuo metu keleivius veža 1 915 dujinių ir 180 elektrinių autobusų.

Nuo 1974 m. iki 2022 m. Madride važinėjo iš viso 5 009 dyzeliniai autobusai. Vidutinis autobusų parko amžius 2016 m. buvo 9,46 metų, o 2022-ųjų pabaigoje – iki 4,84 metų.

2007-aisiais EMT įsigijo pirmuosius 20 elektrinių mikroautobusų „Gulliver“. Investicijos į ekologišką viešąjį transportą Ispanijos sostinėje 2020-aisiais buvo 77,34 mln. eurų, o 2021–2025 m. sudarys iš viso 534 mln. eurų.

Stengiasi neatsilikti kiti šalies miestai. Barselona planuoja šiemet savo autobusų parką papildyti 78 elektrinėmis ir 24 hibridinėmis transporto priemonėmis, ambicingų užmojų turi Valensija, Bilbao, Pamplona, Santanderas, Valjadolidas.

Iškalbingos tendencijos ir Didžiosios Britanijos, Danijos didmiesčiuose.

Šiemet prie „Transport for London“ parko prisijungs 20 elektrinių transporto priemonių, kurios bus tramvajaus ir miesto autobuso derinys. Vienaaukštės modernaus dizaino transporto priemonės pakeis šiuo metu naudojamus mikroautobusus. Planuojama, kad autobusai-tramvajai važiuos 358 maršrutu Pietų Londone tarp „Crystal Palace“ ir „Orpington“.

Trys ketvirtadaliai visų Danijoje registruotų naujų autobusų per pirmuosius dešimt 2022 m. mėnesių buvo elektriniai. 72 elektrinius autobusus pateikė Kinijos gamintojas „Yutong“, 67 – belgų „Van Hool“, 58 – kinų „Golden Dragon“, 35 – vokiečių „Setra“, 31 – olandų „Ebusco“, 29 – lenkų „Solaris“.

„Nacionalinei policijai maždaug 13 val. (14 val. Lietuvos laiku) buvo pranešta apie sprogimą Ukrainos ambasadoje Madride. Jis įvyko vienam iš ambasados darbuotojų apdorojant [gautą] laišką“, – sakė šaltinis.

„Šis darbuotojas sužeistas, matyt, nesunkiai; jis pats nuvyko į ligoninę“, – pridūrė pareigūnas.

Pasak jo, policija pradėjo tyrimą dalyvaujant teismo ekspertams.

Daugiau detalių kol kas neskelbiama.

Policija aplink ambasadą, esančią gyvenamajame rajone Ispanijos sostinės šiaurėje, įrengė saugumo užtvaras.

Ukraina stiprina savo pasiuntinybių apsaugą

Ukraina trečiadienį paskelbė, kad po sprogimo diplomatinėje atstovybėje Madride sustiprins visų savo ambasadų apsaugą.

„Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba nurodė sustiprinti visų Ukrainos ambasadų apsaugą“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.

Susitikime, kaip skelbia Prezidentūra, aptarti Lietuvos ir Ispanijos dvišaliai santykiai bei jų raidos perspektyvos, taip pat Rusijos karinė agresija Ukrainoje ir jos poveikis Europos saugumui. Prezidentas padėkojo Ispanijai už nuoseklų indėlį stiprinant Lietuvos ir Baltijos regiono saugumą, ypač už dalyvavimą NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Prezidentas pasveikino Ispaniją, mininčią narystės NATO 40-metį, ir padėkojo už puikiai organizuotą NATO viršūnių susitikimą.

„Ispanija yra tvirta Lietuvos sąjungininkė NATO ir partnerė Europos Sąjungoje. Mūsų ekonominiai ryšiai su Ispanija stiprėja, o prekyba pernai viršijo milijardą eurų. Mes turėtume labiau išnaudoti bendradarbiavimo potencialą aukštesnės pridėtinės vertės – gyvybės mokslų, biotechnologijų, finansinių technologijų, lazerių, atsinaujinančios energetikos – srityse“, – sakė Lietuvos prezidentas.

Šalies vadovas pakvietė Ispanijos karalių Lietuvos ir Ispanijos diplomatinių santykių užmezgimo šimtmečio proga apsilankyti Lietuvoje.

NATO valstybių vadovų sutuoktiniai ir partneriai taip pat diskutuoja apie tvarumą, klimato kaitą, kovą su maisto trūkumu, sveiką mitybą bei kitus šiandienos žmonijai tenkančius aktualiausius iššūkius.

D. Nausėdienės teigimu, vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą, visam pasauliui aktualios problemos, tarp jų – kultūros ir paveldo objektų išsaugojimas, įgauna naują reikšmę.

„Apsilankymai svarbiausiuose Madrido kultūros ir paveldo objektuose simbolizuoja ne tik bendrystę tarp mūsų šalių, bet ir pagarbą viena kitos kultūroms, kurios yra ir visos Europos bei viso pasaulio kultūros būtinieji dėmenys. Visame pasaulyje kultūra ir jos paveldas turi būti puoselėjami ir saugojami. Karui Ukrainoje brutaliai niokojant ne tik žmonių gyvenimus, bet ir didžią šios šalies kultūrą, jos paminklus, turime apie tai kalbėti garsiai. Privalome padaryti viską, kad kultūros paveldas Ukrainoje būtų apsaugotas“, – sakė D. Nausėdienė.

NATO lyderių sutuoktiniai ir antrosios pusės Madride lanko tokius žymius objektus kaip karališkieji La Granja de San Ildefonso rūmai, karališkoji La Granja stiklo manufaktūra, Nacionalinis karalienės Sofijos meno muziejus.

D. Nausėdienė kartu su kitais delegacijos atstovais simboliškai įsiamžino prie legendinio tapytojo Pablo Picasso paveikslo „Guernica“, meno kritikų laikomo galingiausiu antikariniu paveikslu-manifestu meno istorijoje, praneša Prezidento komunikacijos grupė.

Tai jis sakė Madride susitikęs su Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht).

„Siekiame, kad Vokietijos pajėgumai Lietuvoje didėtų: keliame tikslą, kad NATO brigada ateityje būtų dislokuota Lietuvoje pilna apimtimi. Esame pasirengę planą, tam reikės papildomų investicijų, naujos infrastruktūros nuolatiniam sąjungininkų buvimui. Įgyvendindami NATO sprendimus su Vokietija dirbsime išvien“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime teigė A. Anušauskas.

Ministerija praneša, jog artimiausiu metu į Lietuvą atvyks Vokietijos karininkai, kurie įvertins esamą Lietuvos karinę infrastruktūrą ir spręs dėl papildomų pajėgumų dislokavimo.

NATO šalių vadovai Madride trečiadienį patvirtino ketinimus rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų didinti prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas.

Tarptautiniai NATO batalionai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje, dislokuoti 2017 metais, reaguojant į išaugusią Kremliaus grėsmę po Krymo aneksijos, vėliau panašūs vienetai buvo atsiųsti į kitas rytinio sparno šalis.

Lietuvoje batalionui vadovauja Vokietija, ji formuos ir brigadą. Šalių pareigūnai teigia, jog dalis vieneto bus dislokuojama Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.

„Mes darysime viską nuosekliai. Dabar kaip tik abi pusės – tiek Vokietijos, tiek Lietuvos – rengiame planus kaip sieksime šito brigados išdėstymo, kokia proporcija, kokius darbus turime padaryti, kad tikrai būtume pasirengę kaip priimančioji šalis užtikrinti visas sąlygas reikalingas pratyboms ir normaliam darbui“, – žurnalistams Madride trečiadienį sakė G. Nausėda. 

Šalies vadovo teigimu, per artimiausias valandas turėtų būti pasirašyti dokumentai, leisiantys Lietuvai tiesiogiai bendradarbiauti su už kolektyvinę gynybą atsakingomis valstybėmis.

„Svarbiausia ko mes šiandien, tikiu, pasieksime yra tai, kad mes šiandien turėsime dokumentus, kurie leis mums konkrečiai dirbti su valstybėmis, atsakingomis už mūsų kolektyvinę gynybą. Pirmiausia tai yra Vokietija, bet tai yra (...) ir Nyderlandai, ir visos vienuolika valstybių, kurios yra priešakinėse pajėgose“, – teigė prezidentas.

NATO šalių vadovai Madride trečiadienį patvirtino ketinimus rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų didinti prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas.

Aljanso lyderiai taip pat nutarė, jog ginkluotė rytiniame Aljanso sparne turi būti dislokuojama iš anksto, kad potencialaus konflikto atveju supaprastintų logistiką pajėgoms permesti į regioną.

Tarptautiniai NATO batalionai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje, dislokuoti 2017 metais, reaguojant į išaugusią Kremliaus grėsmę po Krymo aneksijos.

Lietuvoje batalionui vadovauja Vokietija, ji formuos ir brigadą. Šalių pareigūnai teigia, jog dalis vieneto bus dislokuojama Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.