Prieš dvejus metus LNK žinių vedėją Gintarą Deksnį apstulbino pranešimas, neva jis investavo dideles pinigų sumas. 

„Tą sykį ne aš vienas buvau, buvo ir daugiau žinomų veidų, kurie papuolė į tokias pinkles. Pririšti buvom prie netikrų reklamų, prie melagienų internete. Gaila, kad visuomenėje yra labai patiklių žmonių“, – kalbėjo G. Deksnys.

Melagingoje reklamoje pasirodė tariama žinių vedėjo citata, kurioje jis ragina visus investuoti. Patikėjusių tokiu melu buvo. 

„Man parašė žinutę į mesendžerį. Klausė, ar aš tikrai investavau, kaip atsiimt jam tuos pinigus, nors pasakiau, kad nieko bendro neturiu, kad čia netiesa. Dar kartą manęs perklausė, o kaip jūs atsiėmėt, sakau, kad aš net nebuvau įmerkęs ten pinigų “, – plačiau pasakojo G. Deksnys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Panašią schemą vagys pritaikė ir pasinaudodami žinomo laidų vedėjo Arūno Valinsko veidu. Tokių apgavysčių, anot A. Valinsko, buvo net kelios. 

„Man labai gaila žmonių, kuriuos apgavo. Bet nuo kvailumo vaistų nėra. Kiekvienas žmogus turi pasirūpinti savo finansiniu saugumu ir nedaryti tokių sprendimų“, – teigė A. Valinskas.

Internetiniai sukčiai, kurie pasinaudoja žinomų žmonių veidais, ragina gyventojus jiems pervesti tūkstančius eurų. Visai neseniai su tuo susidūrė žinomas atlikėjas M. Mikutavičius. Jis netgi bando apgavikus patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau pagauti sukčius, anot policijos, pakankamai sudėtinga.

Jeigu tikite, kad reikia eiti gydytis pas gerą gydytoją, tai neikite finansinių patarimų nei pas Marijoną Mikutavičių, nei pas Andrių Tapiną.

„Tai tikrai pakankamai sudėtinga. Dažniausiai jie veikia iš kitų šalių. Kartais tie puslapiai blokuojami. Užblokavus tokį puslapį yra sukuriamos naujos nuorodos“, – aiškino policijos atstovas Ramūnas Matonis.

Kovoti su apgavikais bando ir Lietuvos ryšių reguliavimo tarnyba. Jie blokuoja gyventojų gaunamas įtartinas žinutes. Tokių žinučių kasdien – per 2 tūkst.

„Tikrai dideli skaičiai tų kenkėjiškų žinučių. Tai toks procesas, kuris nėra sustabdomas tiesiog šiandien. Jis transformuojasi“, – sakė Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos narys Darius Kuliešius. 

Tačiau kibernetinio saugumo specialistai pastebi, kad Lietuvoje melagienos plinta masiškai. Kasmet sukčių taktikos vis išmanesnės. Sukčiai jau perprato, kad apgauti žmones pavyksta lengviau, jeigu šie yra skubinami, ar pasiūlomos didelės nuolaidos.

„Mus traukia kaip jauką, kad čia – kažkas, kuo aš tikrai pasinaudosiu, ar užsidirbsiu daug pinigų, nes siūlo 100 dolerių už 10 minučių darbo“, – kalbėjo vadovas Vilius Benetis. 

„Žmogui reiktų suprasti, kad stebuklų pasaulyje nebūna, ir kad niekas negali labai greitai praturtėti, gauti nerealų pasiūlymą“, – tikino R. Matonis.

Žmogui reiktų suprasti, kad stebuklų pasaulyje nebūna, ir kad niekas negali labai greitai praturtėti, gauti nerealų pasiūlymą.

Tiesa, pasirodo, kad ir patys žmonės tampa vis mažiau kritiški. Tad įžymybės pataria, pamačius siūlymą greitai praturtėti, nepamesti sveiko proto. 

„Jeigu tikite, kad reikia eiti gydytis pas gerą gydytoją, tai neikite finansinių patarimų nei pas Marijoną Mikutavičių, nei pas Andrių Tapiną“, – sakė A. Valinskas.

Vien praeitais metais sukčių  atakų užfiksuota per 4 tūkst. Išviliota virš 20 mln. eurų. Tad policija primena, kad neatidarinėtumėte neaiškių nuorodų, o gautą informaciją patikrintumėte. Kibernetinio saugumo centro puslapyje kiekvienas interneto vartotojas gali rasti specialią formą ir pranešti apie kenkėjišką nuorodą.

Jis yra pirmasis žinomas žmogus, bandantis patraukti atsakomybėn šitaip sukčiaujančiuosius.

Vis dėlto nevyriausybininkai perspėja, jog atvejų, kai sukčiai naudojasi autoritetingų visuomenės veikėjų vardais ar atvaizdais, yra daugybė, ir M. Mikutavičiaus atvejis yra tik dalis masinės dezinformacijos ir sukčiavimo kampanijos.

Kaip BNS nurodė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, M. Mikutavičiaus pareiškimas dėl melagingai naudojamo dainininko vardo gautas ketvirtadienį portale epolicija.lt, jį nagrinės Vilniaus policija.

Parengti pareiškimą M. Mikutavičiui padėjo dezinformacijos tyrimų centras „Debunk.org“. Jo vadovas Viktoras Daukšas BNS informavo, kad dainininkas dėl neteisėto atvaizdo panaudojimo nurodė patyręs 50 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos.

„Debunk.org“ duomenimis, su dainininko atvaizdu „Meta“ valdomose platformose nuo pernai rugsėjo iki šių metų sausio pabaigos buvo publikuotos 737 apgaulingos reklamos, jos parodytos 6,18 mln. kartų daugiausia lietuviškai ir latviškai, taikantis į auditoriją Lietuvoje.

Reklamos publikuotos iš skirtingų domenų keliasdešimtyje skirtingų „Facebook“ puslapių. Anot „Debunk.org“, kiekvienu sklaidos šaltiniu Europos Sąjungoje pasiekta nuo 100 iki daugiau kaip 2,7 mln. socialinių tinklų vartotojų.

„Pagrindinis šių fiktyvų reklamų tikslas – įtraukti „Facebook“ vartotojus į netikras investavimo schemas, kurių epicentre figūruoja neteisėtai panaudotas Marijono Mikutavičiaus atvaizdas“, – nurodo nevyriausybinė organizacija.

Dezinformacijos tyrėjų „APT WeRedirect“ pavadinta anonimiška grupuotė, „Debunk.org“ duomenimis, naudoja ne tik fizinių asmenų atvaizdus, bet ir juridinių asmenų žinomus prekės ženklus, kaip „Delfi“, LRT, klonuoja žiniasklaidos portalus.

M. Mikutavičius: tokie dalykai turi būti užkardomi

Kaip BNS sakė M. Mikutavičius, prasidėjus dezinformacijos kampanijai, daug žmonių jam pradėjo rašyti, rodyti apgavikiškas reklamas.

Pašnekovo teigimu, anksčiau irgi būdavo kažko panašaus, bet pastaraisiais mėnesiais jis jautė didelį suintensyvėjimą.

Man atrodo, bet kurioje gyvenimo srityje tie dalykai turi būti užkardomi ir su jais reikia kovoti būdais, kuriuos tu turi.

„Tai yra žmonių apgaudinėjimas, tai yra melas ir tai yra naudojimasis spragomis žmonių, kurie nori gyventi iš melo ir sukčiavimo. Man atrodo, bet kurioje gyvenimo srityje tie dalykai turi būti užkardomi ir su jais reikia kovoti būdais, kuriuos tu turi“, – sakė dainininkas.

„Nežinau, ar aš turiu kažkokius būdus, bet sėdėti ir įsivaizduoti, kad tai yra gerai, man atrodo neteisinga“, – kalbėjo jis.

Anot jo, ši problema susijusi ne tik su juo, bet ir su kitais žmonėmis. M. Mikutavičius taip pat sakė norintis, kad visuomenė nebūtų įtraukinėjama į „kažkokias schemas“, nesvarbu, kieno vardu prisidengiant.

„Manau, jeigu ponas („Facebook“ įkūrėjas – BNS) Markas Zuckerbergas tuo neužsiima, reikia ieškoti kitų priemonių ir žmonių, kurie gali padėti tuo užsiimti“, – tvirtino dainininkas.

Sukčiai „supranta lokalias rinkas“

Kaip BNS nurodė „Debunk.org“ vadovas, dezinformacijos analizės ekspertas Viktoras Daukšas, organizacija jau pernai pristatė vieną tyrimą apie žinomų Lietuvos asmenų pavogtas tapatybes, bet dabar reklamų fiksuojama daugiau.

„Šitas reikalas yra nežmoniško dydžio“, – kalbėjo jis.

Pasak V. Daukšo, schemoje iš viso naudojama virš pusantro tūkstančio domenų, po kiekvienu iš jų gali slėptis 50 skirtingų apgavikiškų tinklalapių. Organizacija yra užfiksavusi virš 50 tūkst. reklamų. Toje pačioje schemoje buvo prisidengta Arūno Valinsko, Dalios Grybauskaitės tapatybėmis.

„Schemą organizuoja „APT WeRedirect“ pavadinta kriminalinė grupuotė. Čia yra masinė ataka, kuri keliauja per visą Europą. Dirbame su Ryšių reguliavimo tarnyba, kuri taps Skaitmeninių paslaugų akto centru Lietuvoje. Tikslas yra šį atvejį kelti Europos Sąjungos mastu, nes tai milžiniška ataka, o „Meta“ iš esmės neužsiima jokia prevencija“, – sakė V. Daukšas.

Jo teigimu, tai yra galimas Europos Komisijos Skaitmeninių paslaugų akto pažeidimas, už kurį socialinių tinklų valdytojui gali grėsti didžiulės baudos – iki 6 proc. metinės apyvartos.

V. Daukšo manymu, M. Mikutavičiaus veidas priimtinas platesnėms auditorijoms, todėl plačiai naudojamas. Taip pat apgaulingoms reklamoms skleisti buvo išnaudota Kaune pagrobtos mergaitės istorija – skleista neva skandalinga informacija apie pagrobimu įtariamą Gediminą Filipavičių, iki gyvos galvos kalintį Henriką Daktarą.

„Tai rodo, kad jie tikrai supranta ir lokalias rinkas. Arba kažkas iš lietuvių kalbą išmanančių žmonių padeda, nes yra identifikuojamos labiausiai rezonansinės istorijos, ant kurių kuriamos šios manipuliacijos“, – tvirtino V. Daukšas.

Pasak jo, pagrindinis sukčių tikslas finansinis. Iš pradžių nukreipiama į netikrą naujienų portalo kopiją su manipuliuotais straipsniais, šie kreipia į netikras investavimo platformas, kur žmonės pateikia savo kredito kortelės duomenis, netrukus sulaukia skambučio, sutinka investuoti fiktyvioje platformoje ir pinigai dingsta.

V. Daukšo teigimu, nenustatyta, kas valdo „APT WeRedirect“ dezinformacijos kampanijas ar kurioje valstybėje gali veikti sukčiai. „Debunk.org“ šiemet žada toliau tirti grupuotės veiklą.

Sukčiavimų internete neišskiria

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS pateiktame komentare nurodė, kad policija 2023 metais pradėjo 4374 ikiteisminius tyrimus, susijusius su sukčiavimu – 4 proc. daugiau nei užpernai.

Šiemet per sausio mėnesį pradėtas 521 ikiteisminis tyrimas, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo pradėti 302 tyrimai. R. Matonio teigimu, į šį skaičių patenka visi sukčiavimo atvejai, statistikoje jie neskirstomi.

Policijos duomenimis, pernai sukčiavimais padaryta žala siekia beveik 20,3 mln. eurų, ši suma lyginant su 2022 metais skaičiuojama žala sumažėjo apie 230 tūkst. eurų.

„Kalbant apie žinomus šalies žmones, jų atvaizdai dažnai naudojami sukčių kaip jaukas patikliems žmonėms užkabinti ir paspausti jų sugeneruotą nuorodą, vedančią į netikrus puslapius. Tas pats daroma kuriant netikrus populiarių žiniasklaidos priemonių puslapių klonus“, – sakė Policijos departamento atstovas.

Jis pridūrė, kad vykdant sukčiavimų tyrimus, bendradarbiaujama tiek su kitų šalių teisėsauga, tiek su socialinių tinklų administratoriais.

Ne tik siekia praturtėti, bet ir diskredituoja

Pasak V. Daukšo, organizacija ragins dėl kibernetinio sukčiavimo į teisėsaugą kreiptis ir kitus visuomenėje žinomus žmones, nes „kol institucijos negauna kreipimųsi, kad yra nukentėjusi įmonė ar asmuo, jos nepradeda tyrimų“.

Apie pirmą didelio masto Lietuvoje vykdomą dezinformacinę sukčių ataką „Debunk.org“ paskelbė pernai spalį. Tuomet pasinaudojant naujienų portalų, įmonių, tarp jų „Ignitis grupės“, vardais socialiniuose tinkluose melagingos žinios ištransliuotos daugiau kaip 7,5 mln. kartų.

„Ignitis grupės“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Artūras Ketlerius tuomet sakė, kad ši dezinformacinė ataka ne tik siekia iš žmonių išvilioti pinigų, tačiau turi ir ilgalaikių tikslų – pakirsti visuomenės pasitikėjimą tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis, žinomais ir gerbiamais žmonėmis, strategiškai svarbiomis įmonėmis.

A. Ketlerius BNS nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo prisidengiant „Ignitis grupės“ vardu tebevyksta, jį atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras.

„Nekenčiu marškinėlių su trikampe iškirpte, nors šiaip nuotrauka patinka. Galva uždėta ant svetimo, sportiškesnio torso. Išdidus kovotojo su sistema žvilgsnis. Net truputį gaila, kad čia – „feikas“, – feisbuke pasidalijo M. Mikutavičius.

Atlikėjas pabrėžė, kad pastaruoju metu padaugėjo panašių klaidingų nuorodų su jo atvaizdu. Vyras įspėjo būti atsargiems ir saugotis sukčių.

„Kadangi visi „reportinimai“ neduoda vaisių, belieka dar kartą perspėti visus mažiau klastai atsparius žmones, jog:

1. Neinvestuoju į naftą, neturiu kripto valiutos, nepraturtėjau jokiais greitais ir stebuklingais būdais.

2. Jei šalia mano vardo ar nuotraukos matysite skatinimą užsiimti bet kokia finansine veikla, tai aš garantuotai jus nusitempsiu į skurdą, dulkes ir neviltį.

3. Mane, aišku, gali suimti, bet tikrai ne už mistines deimantų kasyklas.

4. Jeigu kažkaip tragiškai nusibaigsiu, tai pranešiu jums pats.

Būkite šaunūs ir atsargūs.

Evangelija pagal Matą: „Saugokitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai“, – rašė garsus dainininkas.

Kasmet sudaromame įtakingiausiųjų penketuke taip pat yra komikas, vienas iš satyrinės laidos „Dviračio šou“ kūrėjų Haroldas Mackevičius bei komikas, visuomenininkas Olegas Šurajevas.

Į dešimtuką taip pat patenka apžvalgininkas Andrius Užkalnis, reperis, visuomenininkas Gabrielius Liaudanskas-Svaras, daininkas Vidas Bareikis, muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys, televizijos laidų vedėja Beata Nicholson.

Atskirai atliktoje visuomenės apklausoje įtakingiausiųjų dešimtuke taip pat atsidūrė muzikos kūrėjas Deivydas Zvonkus, atlikėjai Egidijus Dragūnas bei Natalija Bunkė.

Žurnalas „Reitingai“ naujienų portalo „Delfi“ užsakymu šiemet gegužės 17 – birželio 19 dienomis atliko Lietuvos elito nuomonės tyrimą, jo metu apklausė 999 asmenis.

Tuo metu „Spinter“ birželio 19-30 dienomis apklausė 1015 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.

Lietuvos įtakingiausius žmones portalas „Delfi“ renka devintus metus iš eilės.

„Visada galvojau, kad tai – bardų festivalis. Toks intelektualių žmonių su barzdomis sambūris prie akustinių gitarų ir alaus. Tačiau mus pakvietė groti normalią, roko programą. Arba jie kažką sumaišė, arba mus tiesiog nušvilps“, – taip prieš koncertą juokavo dainininkas.

Kultūros festivalis „Purpurinis vakaras“ Anykščiuose Kazimiero Jakučio koncertu „Dovana Anykščiams“ ir režisieriaus Algirdo Tarvydo dokumentinio filmo „Gyvenimas tarp žiedų“ peržiūra prasideda ketvirtadienį.

Penktadienį festivalis kviečia į dailininko-muzikanto Artūro Šlipavičiaus- Šlipo tapybos darbų parodos atidarymą, susitikimą su poetu Kornelijumi Plateliu ir didįjį grupių dienos koncertą, kuriame su Marijonu pasirodys grupės „Šviesiai tamsūs“, „Šventinis bankuchenas“, „Poliarizuoti stiklai“.

Šeštadienio programoje – tradiciniai vidurnakčio poezijos skaitymai, teatrinis išgyvenimas „Susitikimas su „Mažuoju princu“, pokalbis su „Daiktų istorijų“ kūrėjais Edita Mildažyte ir Sauliumi Pilinkumi, V. V. Landsbergio dokumentinio filmo „Poetas“ peržiūra, dainų autoriaus ir atlikėjo Domanto Razausko bei poeto, Nacionalinės premijos laureato Rimvydo Stankevičiaus poetiniai monologai. Festivalio pabaigos koncerte pasirodys Rokas Kašėta, Marius Jampolskis ir Deividas Zvonkus, Aidas ir Ignas Giniočiai, Vladas Bagdonas ir Audrius Balsys, „Aktorių trio“, Andrius Kaniava.

Prieš festivalį „Purpurinis vakaras“ su Marijonu Mikutavičiumi apie jo vasarą, kūrybą ir rašinėjimus socialiniuose tinkluose kalbėjosi žurnalistė Laisvė Radzevičienė.

– Tavo įrašai socialiniuose tinkluose sulaukia daugybės gerbėjų. Kartais atrodo, kad specialiai juos erzini – prisistatai mokantis mėtyti kirvius ir besimokantis žmogžudžių mokykloje. Socialiniai tinklai tau – įrankis?

– Dažniausiai naudojuosi tik vienu jų, „Facebook“. Žiūriu į jį kaip į didžiulės galios turintį įrankį, tačiau galia tik todėl, kad žmonės jį pervertina. Iš tiesų tai – skelbimų lenta, kurioje dalijamės informacija ir tenkiname savo tuštybę, mėgindami pasirodyti daugiau žinantys, protingesni, turtingesni ir laimingesni, nei esame iš tikrųjų.

Nepaisant to, socialiniai tinklai yra šiuolaikinė žiniasklaida. Kaip ir visa žiniasklaida ar konkrečios jos asmenybės, jie turi jėgos daryti įtaką visuomeniniams ar politiniams reikalams. Aš nepervertinu jos kaip savaiminės gėrybės, tačiau jos jėgos negaliu atmesti.

– Gal vasarą rašymą ir savo mintis juose riboji?

– Saugodamas savo psichologinį komfortą riboju. Ir labai. Jei gali nerašyti – nerašyk. Būsi laimingesnis. Priežastis – daugumos „Facebook“ dalyvių nepakantumas, gaivališkas pyktis ir nesugebėjimas diskutuoti. Be to, feikiniai account’ai yra blogis, kurio negaliu pakęsti. Netikri profiliai – platforma, išlaisvinanti neapykantą ir laisvę dergtis, neatsakant už savo žodžius. O mane mokė už savo žodžius atsakyti ir neslėpti veido.

– Kokia buvo ši tavo vasara? Ar jos skiriasi viena nuo kitos?

– Emocijų prasme ši buvo labai gera. Nežinau, kodėl, bet 23-iųjų vasarą prisiminsiu kaip buvusią arčiausiai laimės. Gali būti, kad viskas prieš pabaigą. Prieš mirtį irgi, sako, ligoniams pagerėja (šypsosi).

– Kas būtų, jei iš savo vasaros išmestum jūrą ir žvejybą?

– Matyt, nieko. Tiesą sakant, šioje mano vasaroje buvo tik kelios žvejybos dienos ir kelios –jūros, bet ji vis tiek puiki.

– Ar gali išduoti, koks buvo didžiausias tavo šios vasaros laimikis?

– Žuvų laimikiu pasigirti negaliu. Gal didžiausiu laimikiu tapo pliušinis meškinas, kurį laimėjau savo sūnui Druskininkuose, viename iš gatvės atrakcionų.

Sūnui gal ir visai dzin tas žaislas, bet aš turėjau tą visiškai nuostabią „tavo tėvas šį tą sugeba“ akimirką (juokiasi).

– Ar su šeima turite vasaros tradicijų?

– Nieko svarbaus. Tik rugpjūtį, per patį perseidų lietų, mudu su Ieva lipame ant Rambyno kalno ir dievams paaukojame ožką. Iš ragų pasigaminame dūdeles, grojame ir meldžiame taikos pasauliui. Vėliau mus kruvinus paprastai susemia policija (juokiasi).

– Kokios vasaros uogos tau labiausiai patinka? Ir kokios daržovės?

– Jei klausi apie uogienes, tai vyšnių ir mėlynių. Jei apie šviežias, tai – braškės, vynuogės, šilauogės, trešnės ir vyšnios. Manau, kad Dievas persistengė kurdamas agrastus ir serbentus, be jų žmonija puikiausiai išsiverstų. Mėgstu pomidorus, agurkus, svogūnus, pupeles. Esu pamišęs dėl ridikų, kai prasideda jų sezonas, ir dievinu tarkuotas ropes su grietine. Nepelnytai pamirštai ropei statyčiau paminklą vietoj nugriauto Petro Cvirkos.

– Ar kūrybos polėkis priklauso nuo metų laiko?

– Nepriklauso. Tačiau metų laikas gali veikti kūrybos nuotaiką. Nežinau, ką Lietuvoje pakilaus ir linksmo gali sukurti per vasarį ir kovą. Tokiu metu tik valdžią versti ir pasaulio pabaigos sektas kurti.

– Vasara – koncertų metas. Kas bus, jei išdainuosi visas dainas ir nieko nepaliksi Kalėdoms?

– Nežinau. Gyvenime retai ką nors planuoju toliau nei trys mėnesiai.

– Ar nešiojiesi savo galvoje naują kalėdinę dainą?

– Ne. Manau, kiekvienam kūrėjui duota tik viena galimybė parašyti gerą Kalėdų dainą. Jei kartą pavyko – šito per akis. Vargu ar pavyks dar kartą.

– Ar yra tokia vieta, kurioje norėtum dainuoti ir dainuoti?

– Dušas. Dar bažnyčios ir muziejai.

– Ką matai, žiūrėdamas į savo publiką?

– Matau tokią banguojančią jūrą ar rugių lauką. Mano sumautas regėjimas, o dar kai spigina lempos ir varo adrenalinas, retai skiriu veidus. Matau bendrą stichiją, kuri vienu metu gąsdina, kurią myliu ir kurią noriu nugalėti.

Didžiausios linksmybės, skirtos atšvęsti visus 13 metų kartu truko visą savaitgalį ir šiandien, užsidarant festivalio vartams, „Karklė“ taps legenda. Dėl Karklės kaimelio plėtros, festivalis čia daugiau nebevyks.

Šeštadienis „Karklėje“ buvo ypatingai karštas visomis prasmėmis: šokių vakarėlis prasidėjo dar dieną, kai į sceną žengė legendiniai Benassi Bros&Dhanny, kurie, be visų hitų, tokių kaip „Satisfaction“, publika net keletą kartų „išsireikalavo“ hito „Every single day“.

Šildant saulei ir pučiant gaiviam brizui, gausybė susirinkusiųjų laukė organizatorių žinios, kurie netrukus atskleidė, kad į sceną žengs ilgamečiai festivalio draugai – G&G Sindikatas. Sentimentalus sutapimas – jie grojo pačioje pirmoje „Karklėje“, o dabar atvyko atsisveikinti. Maža to, grupė tą pačią dieną turėjo koncertą Palangoje, tačiau rado laiko ir „Karklei“. Susirinkusi minia kartu dainavo geriausius grupės hitus – „Tomas“, „Tiems, kurie nieko nebijo“, „Laikas keistis“ ir begalę kitų. Vėliau laukė romantinis atokvėpio metas – scenoje pasirodė šių metų Latvijos atstovai „Eurovizijoje – Sudden Lights, žymiausia Latvijos grupė BrainStorm, o taip pat ir romantiškasis FC Baseball, kuriam neabejingi buvo visi – nuo pačių mažiausių iki labiau prijaučiančių kitokio žanro muzikai.

Netrukus scenoje pasirodė svečiai iš Lenkijos „Komodo&Sykes“, kurie Lietuvoje taip pat labai, labai mylimi. Jau visai sutemus, 22 valandą, didžiojoje scenoje pasirodė vienas geriausių pasaulio ir Lietuvos didžėjų – Dynoro, kuris džiaugėsi galėdamas groti „namuose“ ir kalbėti su publika lietuviškai. Minia šėlo pagal geriausią šokių muziką ir žymiausius prodiuserio bei Dj hitus – „Me provocas“, „In my mind“ ir kitus.

Gerokai prieš pasirodymą „Karklė“ tapo vienu dideliu kamščiu – žmonės brovėsi į Natalijos Bunkės pasirodymą, per kurį publika visiškai pašėlo. Čia skambėjo geriausi atlikėjos hitai, tarp kurių ir atgaivintas legendinės „Yvos“ kūrinys – „Paukštelis“.  Festivaliautojų buvo tiek, kad jie netilpo į erdvę, tačiau problemos neįžvelgė – koncertą stebėjo iš kopų. Natalija Bunkė netikėtai į sceną pakvietė Simoną Nainę. Tiek publikai, tiek pačiai Simonai tai buvo didžiulė staigmena, tačiau dainininkė nepasimetė, užlipo į sceną ir kartu su Natalija pasirodė visai „Karklės“ publikai.

Lygiai vidurnaktį didžiojoje scenoje pasirodė neoficialus „Karklės“ festivalio ambasadorius Marijonas Mikutavičius, atlikęs ilgiausią pasirodymą visame festivalyje – pusantros valandos didžiulė minia kartu dainavo geriausius hitus – „Balintos sienos“, „Ar mylėsi tu mane“ ir, žinoma, kaip gi be „Trys milijonai“, kurį atlikėjas taip pat kartojo net kelis kartus.

Po šio įspūdingo pasirodymo, į sceną žengė visa didžiulė „Karklės“ komanda ir publikai skanduojant „ačiū“, galutinai atsisveikino. Netrukus į sceną žengė taip pat „Karklės“ ambasadoriaus titulu besipuošiantis Dj Jovani, kuris atliko įspūdingą programą ir taip uždarė pagrindinę sceną.

Linksmybės tęsėsi iki paryčių, o ir patys festivaliautojai neskubėjo nei į gyvenamąsias vietas, nei namo. „Karklės“ organizatoriai dėkoja visiems, nuo pačių mažiausių, iki vyriausių: „Ačiū už meilę, šilumą, šokius, iškeltas į viršų rankas ir šypsenas. Tai buvo geriausias vasaros nuotykis, kurio nepamiršime. Nepamirškite ir mūsų – tikimės, kad likimas mus dar suves“.

Premjeriniame atgimusios roko operos parodyme taip pat vaidmenis kūrė: Kostas Smoriginas, Karina Krysko, Povilas Meškėla, Tadas Juodsnukis bei Gyčio Ivanausko vadovaujama šokėjų trupė.

Pilnoje „Žalgirio arenoje“ publika žavėjosi profesionaliu solistų pasirodymu, estetiška ir preciziška choreografija, itin skoningais ir iki smulkmenų apgalvotais šviesos efektais, galingu garsu ir vaizdą praturtinančiais ekranais. Pažangių technologijų sukurtas magiškas vaizdas nesikuklindamas sakė – mes per dvidešimtį metų toli pažengėme ir gebame kurti pasaulinio lygio šou. Tačiau per dešimtmečius subrendę ir sustiprėję balsai, ilgametis profesionalumas ir gebėjimas itin laisvai elgtis scenoje, neužgožė tų jautrios sielos virpesių, kurie ir sukūrė „Jūratės ir Kastyčio“ legendą.

Prieš dvidešimtį metų kompozitoriaus Roko Radzevičiaus ir libreto autoriaus Rimvydo Stankevičiaus sukurta roko opera nuo pirmojo parodymo Klaipėdoje, Jūros šventėje, užsitarnavo begalinę žiūrovų meilę ir pagarbą. Marijono ir Aistės atliekamas Jūratės ir Kastyčio „Meilės duetas“ tapo viena gražiausių visų laikų lietuviškų dainų.

Per dešimtmečius roko opera buvo su ilgomis pertraukomis rodoma įvairios sudėties, tačiau nė viena nebuvo tokia vykusi, kaip su Marijonu ir Aiste pagrindiniuose vaidmenyse. Todėl žinia, kad Marijonas po tiek metų pagaliau grįžta į legendinę roko operą, buvo palydėta euforijos.

Pakili nuotaika tvyrojo ir „Žalgirio arenoje“. Marijono pasirodymas scenoje buvo sutiktas ovacijomis. Plojimai aidėjo ir po solinių arijų, duetų.

Matyti scenoje Marijoną ir Aistę po dvidešimties metų, girdėti jų puikiai derančius vokalus – tai tarsi sujungė šią akimirką su praeitimi ir daugeliui vidurinės kartos žiūrovų bent trumpam vėl leido išgyventi tuos jausmus, kurie užplūsdavo kažkada labai seniai klausantis roko operos.

Jaunesnei kartai, kuri neprisimena pirmųjų parodymų ir galbūt tik atsitiktinai yra girdėjusi kūrinio ištraukas, atgimusi roko opera tapo tikru atradimu. Jie po parodymo mintyse pradėjo kurti savo legendą, kuri gyvuos ir dar po dvidešimties metų, kai šį kūrinį jau atliks visai kiti solistai.

Pirmąjį ir vienintelį kartą daina „Kanonada“ viešai skambėjo šių metų rugpjūtį Vilniuje, Katedros aikštėje vykusiame Lietuvos ir NATO sąjungininkų karinių orkestrų festivalyje „Military Tattoo Lithuania 2022“.

„Ši daina – tai dovana Lietuvos kariams. Tai dovana ir visai visuomenei, nes kariai – jos dalis. Nuskambėjusi pirmą kartą su sąjungininkų orkestrais, ji tapo dar vienu simboliu – esame stiprūs, kai esame kartu. Dėkoju už kūrybą ir skirtą laiką Marijonui, visai komandai“, – sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

 Paklausė, ar negalėčiau sukurti dainos kariuomenės orkestrui. Na, tokios kaip „Trys Milijonai“. Kad visi dainuotų...

„Kažkada pavasarį sulaukiau skambučio iš kariuomenės. Maloni moteris paaiškino, kad Lietuvos kariuomenės vadas norėtų susitikti ir aptarti reikalus. Iš karto pagalvojau, kad tai bus susiję su kokiais nors muzikiniais klausimais ir neklydau. Savo kabinete vadas, šiaip, labai komunikabilus ir linkęs juokauti žmogus, paklausė, ar negalėčiau sukurti dainos kariuomenės orkestrui. Na, tokios kaip „Trys Milijonai“. Kad visi dainuotų... Pasakiau, kad tokia man daugiau tikrai nepavyks, bet sutarėm, kad nauja daina neturi būti pernelyg sofistikuota. Reikėjo melodijos, kuri būtų tinkama kaip žygio daina, kad kareiviai galėtų ją dainuoti ir būtų gana pakili, kad tiktų kariniam orkestrui“, – pasakojo Marijonas Mikutavičius.

Dainininkas sako, kad gana neįprastas pavadinimas „Kanonada“ atsirado dėl karo Ukrainoje konteksto. „Gal todėl, kad užmigdavau su vaizdais iš fronto, man karas ėmė labai stipriai asocijuotis su kanonada. Būtent iš tų vaizdo įrašų išsigvildeno žodis, kuris vėliau tapo dainos leitmotyvu. Nors, žinoma, pati daina kur kas džiaugsmingesnė nei tikras karas“, – sako dainininkas.

Pavadinęs dainą „Kanonada“, Marijonas susidūrė su problema: ne visi žino šio žodžio reikšmę.

Turbūt reikėtų paaiškinti, kad kanonada yra stiprus ir ilgai trunkantis artilerijos šaudymas

„Pamenu, kai jau buvau įrašęs bandomąją versiją, daviau bičiuliui paklausyt, o jis sako: kas ta kanonada? Tai turbūt reikėtų paaiškinti, kad kanonada yra stiprus ir ilgai trunkantis artilerijos šaudymas“, – sako Marijonas.

Kasmet sudaromame reitinge toliau rikiuojasi televizijos laidų kūrėjas Haroldas Mackevičius, reperis Gabrielius Liaudanskas-Svaras.

Į įtakingiausiųjų dešimtuką, anot ekspertų, taip pat patenka publicistas Andrius Užkalnis, atlikėjas Vidas Bareikis, dainininkės Monika Liu, Justė Arlauskaitė-Jazzu, žurnalistas Ramūnas Zilnys.

Tuo tarpu atskirai atliktoje visuomenės apklausoje įtakingiausiųjų dešimtuke taip pat atsidūrė A. Valinskas, M. Mikutavičius, A. Mamontovas, A. Užkalnis, J. Arlauskaitė-Jazzu, G. Liaudanskas-Svaras.

Be jų, dešimtuke taip pat yra televizijos laidų vedėja Beata Nicholson, dizaineris Juozas Statkevičius, dainininkas Egidijus Dragūnas bei rašytojas Giedrius Drukteinis.

Ekspertų apklausą „Delfi“ užsakymu atliko žurnalas „Reitingai“, gegužės 17 – birželio 23 dienomis apklausęs 925 politikus, verslininkus, tarnautojus, žurnalistus, visuomenininkus ir žinomus žmones.

Visuomenės apklausą liepos 18–25 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, apklausę 1013 žmonių nuo 18 iki 75-erių metų.

Lietuvos įtakingiausius žmones portalas „Delfi“ renka aštuntus metus iš eilės.

Patogesnė erdvė

Šiemet prie alaus daryklos „Volfas Engelman“ aludarystės meistrų, visų miestiečių ir Kauno svečių šventė vyks liepos 22-ąją.

Aludarystės meistrai bus pagerbti prie bendrovės „Volfas Engelman“ firminės parduotuvės esančioje teritorijoje, M.K.Čiurlionio g. 5. Šiame kieme bus ir daugiau vietos, ir daugiau galimybių šokti ir ragauti specialiai šventei sukurtų gėrimų.

„Šventė išaugo ir tame skverelyje mes nebetelpame, todėl ji persikelia į mūsų teritoriją, netoli firminės parduotuvės. Dabar ten vyksta gražinimo darbai ir iki liepos ši vieta bus neatpažįstama. Šiemet tikimės Aludarių dienos šventėje sulaukti apie 10 tūkst. dalyvių“, – teigė alaus daryklos „Volfas Engelman“ Rinkodaros skyriaus vadovas Mantas Matukaitis.

Pasak alaus daryklos specialistų, naujoji vieta bus gerokai patogesnė, mat čia tilps daugiau atrakcijų šventės lankytojams. Be to, teritorija suteiks ir daugiau privatumo.

„Ši vieta – alaus daryklos puoselėjamo aludarystės kvartalo centras, kurį planuojame stipriai atgaivinti. Čia jau numatyta daug kultūrinių renginių, pramogų, geros nuotaikos ir gyvybės“, – apie tai, kad Aludarių dienos minėjimas bus tik startas naujose erdvėse vystyti įvairius projektus, kalbėjo bendrovės Aludarystės kompetencijų centro koordinatorė Audronė Saulėnienė.

Išskirtiniai skoniai

Specialiai Aludarių šventei „Volfas Engelman“ ruošia gėrimų degustacijų. Taip pat vienos dienos festivalyje bus galima paragauti ir specialiai šiai progai paruošto nealkoholinio alaus ir atrasti netikėtų skonių.

Vieta: šiemet Aludarių dienos šventė vyks prie bendrovės „Volfas Engelman“ firminės parduotuvės M.K.Čiurlionio g. 5. / Vilmanto Raupelio nuotr.

„Šventėje pristatysime keturis naujus gėrimų skonius, kurie sukurti mūsų studijoje. Vyks šių naujienų degustacijos, kurios tapo svarbia renginio dalimi. Taip pat viso Aludarių festivalio metu veiks maisto vagonėliai, todėl nealkoholinio alaus skoniai galės pintis ir su įvairiais užkandžiais ar neatrastais patiekalais“, – į liepos mėnesį vyksiančią tikrą skonių fiestą viliojo koordinatorė A.Saulėnienė.

Tradiciškai bus atidaryta ir nealkoholinio alaus statinė. Tai bus dar kitoks skonis, mat gėrimas verdamas specialiai Kaune vyksiančiai Aludarių dienai, tad kitos progos paragauti išskirtinio gėrimo gali ir nebūti.

Organizatoriai džiaugiasi, kad šalyje keičiasi vartojimo kultūra, atsiranda tradicijų degustuoti, mėgautis kažkuo dar neatrastu, leistis į skirtingų gėrimų ir maisto skonių paieškas.

„Džiugu, kad galime būti šio pokyčio dalis. Jau dešimtmetį augame patys, plečiame eksporto šalių geografiją, kuriame naujus produktus. Be to, didėja alaus daryklos indėlis į kultūrinį gyvenimą, neseniai įgyvendinome mažosios daryklos plėtrą, savo studijoje sulaukiame vis daugiau svečių, besidominčių aludaryste. Tad jubiliejiniai Aludarių dienos minėjimo metai yra puiki proga atsigręžti atgal ir įvertinti nueitą kelią, o kartu pakviesti žmones leistis į naujų skonių paieškas“, – kalbėjo A.Saulėnienė.

Su bendrovės „Volfas Engelman“ patalpomis ir gamybos procesu bus galima susipažinti virtualių ekskursijų metu. Aludarių dienos proga alaus darykla numačiusi ir įvairios atributikos, tad šventės akimirkas dalyviai galės ilgiau prisiminti.

Kiekvienas turi kalendoriuje ryškiai pasižymėti liepos 22-ąją ir nusiteikti nerti į Aludarių dienos fiestos šurmulį.

Atiduos pagarbą amatui

Alaus daryklos „Volfas Engelman“ siekis – gaivinti senąjį aludarių kvartalą, kuris šioje Kauno vietoje buvo nuo senų laikų. Todėl Tarptautinės Aludarių dienos minėjimas yra svarbus renginys, jungiantis ir aludarystės meistrus, ir istorinį aludarystės kvartalą.

„Jau penktus metus kviečiame pažymėti Aludarių dieną. Turime ir šio vienos dienos festivalio nuolatinių lankytojų, kurie reikalauja vis didesnės renginio kokybės. Smagu, kad šiemet pavyko suburti muzikantų kolektyvą, kuris atitiks kiekvieno skonį. Savo veikla, manau, iš tiesų prisidedame prie aludarystės puoselėjimo“, – kalbėjo M.Matukaitis.

Siekdamas atiduoti pagarbą tikriesiems alaus meistrams, „Volfas Engelman“ išlaiko ir tradicija tapusius šventės akcentus. Aludarių laukia išskirtinis dėmesys. Kaip pažymi daryklos atstovai, ši profesija yra labai sena ir dabar beveik išnykusi, todėl nusipelnė ne tik Tarptautinės Aludarių dienos, bet ir pagarbos kiekvieną dieną.

„Aludariai Lietuvoje žinomi nuo senų laikų. Alų jie virė jau XI a., o šis amatas labiausiai išpopuliarėjo po keleto šimtmečių. Puoselėdami tradicijas, kurios neatsilieka nuo geriausių Europos aludarystės papročių, šiandien Lietuvos aludariai kuria tai, kuo galime didžiuotis savo namuose ir visame pasaulyje. Tačiau apie šią profesiją visuomenė žino palyginti nedaug.

Aludario profesija yra reta, reikalaujanti įgūdžių, specifinių žinių ir, žinoma, talento. Abu mūsų aludariai yra baigę mokslus Vokietijoje: kad pasiektų tikrą meistrystę, jiems reikėjo daug pastangų ir dešimtmečius siekiančios praktikos. Taigi aludariu gali būti tikrai ne kiekvienas“, – profesijos išskirtinumą akcentavo A.Saulėnienė.

Pasak jos, siekiant tapti puikiu aludariu, reikia ne tik žinių, ilgametės praktikos, bet ir didelės meilės savo darbui. Būtent ši bendrovės „Volfas Engelman“ vertybė bus atspindima ir jau greitai vyksiančiame renginyje.

Ryškūs pasirodymai

Audarystės kompetencijų centro koordinatorė A.Saulėnienė tikino, kad Aludarių dienos proga geros nuotaikos tikrai netrūks, nes šventės nuotaiką kurs ryškūs Lietuvos atlikėjai.

„Kauniečių ir miesto svečių laukia dovana – vakarą vainikuos Marijono Mikutavičiaus koncertas. Dar iki jo pasirodymo šventinę nuotaiką kurs jaunimo ypač mylimas didžėjus Jovani. Muzikinį pasirodymą dovanos ir žavesiu spinduliuojanti grupė „Sisters on Wire“, – muzikinę programą pristatė A.Saulėnienė.

Tiesa, šiemet renginio pabaigoje dangus fejerverkais nesušvis ir siekiant tvarumo, ir dėl garsų, keliančių nemalonių asociacijų dėl karo iš Ukrainos pasitraukusiems žmonėms.

Tačiau kitų pramogų ir skonių derinių bus tikrai per akis. Todėl kiekvienas turi kalendoriuje ryškiai pasižymėti liepos 22-ąją: nusiteikti nerti į Aludarių dienos fiestos šurmulį ir M.K.Čiurliono g. 5 esančioje bendrovės „Volfas Engelman“ teritorijoje smagiai praleisti laiką bendraminčių kompanijoje.