„Toyota“ – nepajudinama

Lietuvos automobilių rinkos statistika iškalbinga. Mūsų šalies pirkėjas – konservatyvus, pasitikintis tik laiko patikrintais modeliais. Vis dėlto pastaraisiais metais lietuvių pripažinimo nusipelno ir nauji automobilių pramonės ženklai. Tokių ypač daug elektromobilių segmente.

Portalo autoplius.lt duomenimis, per 2023 m. antrąjį ketvirtį tarp visų sandorių naujos transporto priemonės sudaro vos 11 proc., o jų vidutinė kaina siekia 37,3 tūkst. eurų. Bendrovės „Autotyrimai“ specialistai, apibendrindami vien tik praėjusio mėnesio statistiką, konstatavo, kad Lietuvos naujų automobilių rinkoje akivaizdžiai pirmauja „Toyota“ markė. Šių japoniškų automobilių mūsų šalyje vien per liepą parduota 588 vienetai.

Palyginkime: antroje vietoje likusios „Škoda“ pardavimai siekė 375 automobilius, o trečiąją užėmė „Volkswagen“ – 327 sandoriai. Vertinant konkrečius modelius, liepą pirmavo „Toyota Corolla“ (175 vienetai), „Toyota RAV4“ (135) ir „Škoda Octavia“ (115).

Autoplius.lt duomenimis, per visą antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos naujų automobilių rinkoje karaliavo „Toyota RAV4“. Anot specialistų, vienas populiariausių automobilių pasaulyje ypač patrauklus rinkai dėl pakelto SUV tipo kėbulo ir ekonomiškų, hibridinių variklių.

Ne mažiau svarbi ir komfortiška važiuoklė, o svarbiausia – nemažai daliai lietuvių dar įkandama kaina, prasidedanti nuo 37,6 tūkst. eurų už naują hibridinę versiją. Per balandžio–birželio mėnesius mūsų šalyje buvo parduoti 356 tokie vadinamieji parketiniai visureigiai.

Brangi: populiariausių naujų elektromobilių „Top 10“ Lietuvoje lyderė – „Tesla Model Y“, nors už pačią pigiausią jos versiją tenka pakloti bent 50 tūkst. eurų. / „Getty Images“ nuotr.

Vilioja įkandama kaina

Antrąją vietą lietuvių simpatijų sąraše per antrąjį metų ketvirtį užima „Volkswagen T-Cross“. Mažas, mielas ir kompaktiškas miesto visureigis yra idealus važinėti didmiesčio gatvėms.

Nedidelis kėbulas, mažataršiai, ekonomiški varikliai ir – net sunku patikėti – vos 19,5 tūkst. eurų siekianti pradinė kaina! Ir visai tai už naujo „Volkswagen“ siūlomą vokišką kokybę. Nenuostabu, kad per ketvirtį parduoti 349 šio visureigio modeliai, o atsilikimas nuo „RAV4“ – vos septyni vienetai.

Trečioje vietoje – vėl „japonas“, tiksliau, „nuolankioji japonė“ – „Toyota Corolla“. Šis modelis Lietuvoje, kaip ir „RAV4“, jau ne vienus metus puikuojasi populiariausių naujų automobilių modelių lentelėje. Per daugybę metų „Corolla“ užsitarnavo patikimo draugo vardą. Ko gero, būtent tai ir taupūs naujieji hibridiniai varikliai lėmė jo sugrįžimą po kelerių metų pertraukos. „Corolla“ – populiariausias naujas ne SUV tipo kėbulą turintis automobilis Lietuvoje. Per ketvirtį parduotas 321 modelis, kurio hibrido kaina startuoja nuo 28,4 tūkst. eurų.

Tiek pat kainuoja ir lietuvių pamėgta Čekijos pramonės atstovė „Škoda Octavia“. „Volkswagen“ koncerno valdomas gamintojas šiame modelyje siūlo erdvę, neblogą komforto lygį ir patikimumą. Per antrą 2023 m. ketvirtį parduotos 309 naujos „Octavia“.

Į populiariausius europiečius ir kaimynus japonus lygiuojasi ir Pietų Korėjos pasididžiavimas – „Kia Sportage“. Šis vidutinio dydžio SUV pirkėjus sužavėjo 2021 m. išleisto modelio futuristiniu dizainu ir naujų technologijų gausa. Ilgiau nei daugelio konkurentų galiojanti garantija taip pat daro modelį itin patraukliu pasirinkimu pirkėjams. Per ketvirtį Lietuvoje buvo parduoti 278 „Sportage“, kurio kaina prasideda nuo 27,5 tūkst. eurų.

Prieinamas: prancūzų koncernui „Renault“ priklausančio Rumunijos gamintojo kūrinys „Dacia Spring“ – pigiausias elektromobilis Europos rinkoje. / „Wikimedia“ nuotr.

Simpatijos – ir mikroautobusui

Vos laipteliu žemiau atsidūrė dar vienas „Volkswagen“ kūrinys skambiu pavadinimu. Pirmoji „Tiguan“ karta nebuvo itin populiari, o antrosios pardavimai nuo pat pasirodymo augo lyg ant mielių. Net ir pastaraisiais metais, atnaujinus modelį, sėkmė nuo jo nenusisuko.

Šis vidutinio dydžio SUV yra itin komfortiškas. Už gana krikščionišką kainą, prasidedančią nuo 30,2 tūkst. eurų, gausite ir kokybiškas apdailos medžiagas, ir užtarnautą vokiškos kokybės reputaciją. Tam pritarė bent jau 265 lietuviai, per ketvirtį tapę „Tiguan“ savininkais. Įdomu, kaip seksis naujajai modelio versijai, kurią gatvėse turėtume išvysti 2024 m. pradžioje.

Jei vertintume absoliučiais skaičiais, „Renault Trafic“ – toli gražu ne labiausiai parduodamas automobilis, bet jis vis tiek – čempionas. Tai pirmasis komercinis modelis, kurį matome populiariausiųjų sąraše. Kai kalbama apie verslą, transporto priemonių pirkimą ir nuomą, „Renault Trafic“ – itin dažnas lietuvių pasirinkimas.

Per daugybę metų šis modelis įrodė, kad yra gana patikimas ir ilgaamžis. Ir modelio kaina, prasidedanti nuo 30 tūkst. eurų, pritraukia dar daugiau pirkėjų. Per ketvirtį parduotas 221 toks mikroautobusas.

Praktiškas: komercinis automobilis „Renault Trafic“ dėl gero kainos ir kokybės santykio salonuose neužsibūna. / „Wikimedia“ nuotr.

Abejingų nepalieka

Kitas verslo pasaulyje populiarus ir vertinamas komercinis automobilis – „Renault Master“. Jis patikimas, talpesnis už „Trafic“ ir puikiai atitinka vežėjų poreikius. 33 tūkst. eurų siekianti kaina pirkėjams pasirodė logiška ir padėjo auginti modelio pardavimus. Per ketvirtį lietuviai įsigijo 189 šiuos modelius.

Kiekvieną šių metų mėnesį elektromobilių skaičius šalyje paauga 500 vienetų. Palyginkime: 2018–2020 m. jų vidutiniškai padaugėdavo vos 30 vienetų per mėnesį.

„Master“ pagal ketvirčio pardavimus Lietuvoje šiek tiek lenkia visureigis „Škoda Kamiq“. Šis vis dar ganėtinai naujas, kompaktiškas SUV – solidi „Škoda“ atsvara „T-Cross“ modeliui. Ir kaina panaši. Ji prasideda nuo 19,7 tūkst. eurų. Per balandžio, gegužės ir birželio mėnesius Lietuvoje buvo nupirkta 216 naujų „Kamiq“.

Pirkėjai mėgsta diskutuoti apie automobilio kainą, komfortą, variklio galingumą, bet, aptariant „Toyota C-HR“, kalba pirmiausia pakrypsta apie keistą kėbulo dizainą. Apie šio hibrido grožį galite išgirsti prieštaringų nuomonių, tačiau būtent išskirtinės, ryškios kėbulo linijos ir ekologiški varikliai leido „C-HR“ pasiekti 9-ąją populiariausių dešimties automobilių sąrašo vietą. Per antrąjį ketvirtį Lietuvos vairuotojai įsigijo lygiai 200 naujų „C-HR“, kainuojančius nuo 29,6 tūkst. eurų.

Jos didenybė „Tesla“

„Regitros“ duomenimis, nuo 2020 m. pradžios Lietuvoje itin išaugo elektra varomų transporto priemonių parkas. Jų šalies gatvėse padaugėjo net šešis kartus – nuo 2,6 tūkst. iki daugiau nei 16 tūkst.

Didžioji dalis – beveik 10 tūkst. – yra grynieji elektromobiliai, o įkraunamų hibridų priskaičiuojama per 6 tūkst. Statistiškai kiekvieną šių metų mėnesį elektromobilių skaičius šalyje paauga 500 vienetų. Palyginkime: 2018–2020 m. jų vidutiniškai padaugėdavo vos 30 vienetų per mėnesį. Beveik pusė Lietuvos elektromobilių registruojama Vilniaus mieste ir rajone, o kas antras registruojamas elektra varomas automobilis atvyksta tiesiai iš salonų.

Populiariausių naujų elektromobilių Lietuvoje lyderė – „Tesla Model Y“. Nepaisant didelės kainos, ši „Tesla“ pelnė lietuvių palankumą dėl viena įkrova nuvažiuojamo itin tolimo atstumo. Šių modelių per antrąjį metų ketvirtį parduota 52 vienetai. Tiesa, už pačią pigiausią versiją teks pakloti bent 50 tūkst. eurų.

Su tiek pat sandorių tą pačią lyderių poziciją tarp elektromobilių dalijasi „Škoda Enyaq“ – didžiausias šio gamintojo elektrinis SUV modelis. Tai – tiesioginis „Tesla Model Y“ konkurentas tiek pagal kainą, tiek nuvažiuojamą atstumą, tiek ir pagal automobilio dydį. Viena įkrova abu gali įveikti maždaug po 390 km.

Trečias rikiuojasi „Volkswagen ID.4“ – vokiškas elektrinis SUV, kurio parduota penkiais modeliais mažiau. Japoniškasis „Nissan Leaf“ – vienas elektromobilių rinkos pionierių. Šis hečbeko kėbulą turintis modelis tęsia savo sėkmės istoriją Lietuvoje. Per ketvirtį parduoti 38 „Leaf“, kainuojantys nuo 31 tūkst. eurų. Su „Nissan“ vietas dalijasi „Volkswagen ID.3“ – taip pat kompaktiškas, bet jo be 41 tūkst. eurų nenusipirksi.

Paradoksas: prabangusis „Audi Q8 e-tron“ kainuoja nuo 73 tūkst. eurų, bet jis Lietuvoje perkamas taip pat gerai, kaip ir pigiausi elektromobiliai. / „Scanpix“ nuotr.

Pigiausi – „rumunai“

Savotišku kompromisu tarp dviejų pastarųjų modelių lietuviai laiko „Hyundai Kona“, nupirkę 31 korėjietišką modelį. Vidutinio dydžio miesto visureigis viena įkrova nuvažiuoja apie 300 km, o už pigiausią versiją pakaks 35 tūkst. eurų.

Už vos didesnę sumą galima įsigyti net du rumuniškus „Dacia Spring“. Tai pigiausias elektromobilis Europos rinkoje. Prancūzų koncernui „Renault“ priklausančio gamintojo kūrinys kainuoja nuo 20,5 tūkst. eurų. Tiesa, ir jo nuvažiuojamas atstumas siekia vos 150–180 km.

Visai į kitokį segmentą taikosi „Audi Q4 E-Tron“. Apie 320 km viena įkrova įveikiantis prabangus bolidas kainuoja mažiausiai 51 tūkst. eurų. Už dar prašmatnesnį ir didesnį jo pusbrolį „Audi Q8 E-Tron“ teks pakloti nuo 73 tūkst. eurų, o nuvažiuojamas atstumas sieks daugiau nei 410 km. Įdomu, kad tiek kuklaus „Dacia“, tiek abiejų paminėtų prabangių „Audi“ modelių Lietuvoje per ketvirtį parduota vienodai – po 26 vienetus.

Paskutinis populiariausių elektromobilių sąraše – „Peugeot 2008“, kurį įsigijo 23 pirkėjai. Šis patrauklaus dizaino „prancūzas“ viena įkrova gali nuriedėti 300 km.

Simbolinės sąsajos

Progresuojant naujoms technologijoms ir vis stiprėjant ekonominiams ryšiams, pasaulis sumažėjo – dabar net ir mažos bendrovės gali pasisamdyti specialistą iš kito planetos krašto, kuris tą patį darbą atliks pigiau.

Taip pat – ir didieji rinkos žaidėjai: neretai automobilių gamintojai turi net kelias gamyklas, tad skirtingoms rinkoms skirti modeliai nuo konvejerio nurieda skirtinguose žemynuose.

Tokių prekių ženklų sąsaja su jų kilmės šalimi dažnai tėra simbolinė, tačiau yra ir tokių įmonių, kurios vis dar didžiąją dalį savo procesų atlieka ten, kur viskas ir prasidėjo.

Tarkime, ikoniškąjį „Volkswagen Golf“ galima pamatyti kone viso pasaulio gatvėse, bet Europoje važinėjantys golfai greičiausiai nuriedėjo nuo Vokietijos konvejerio, o parduodami JAV – pagaminti Meksikoje. Tai veikiau taisyklė nei išimtis – vargu ar įmanoma rasti didžiųjų gamintojų, kurie geba visus savo procesus išlaikyti vienoje valstybėje.

Vienas pavyzdžių, kai gamintojas vis dar gali būti vadinamas savo šalies atstovu, yra „Mazda“, Japonijoje gaminanti ne tik didžiąją dalį automobilių, bet ir daugumą jų komponentų.

Tradicijos ir lojalumas

Tekančios Saulės šalis pasižymi itin stipriomis tradicijomis visose gyvenimo srityse, o žurnalisto ir automobilių apžvalgininko Egidijaus Babelio teigimu, čia pagamintos transporto priemonės dėl tam tikrų savybių susilaukia lojalių klientų visame pasaulyje.

„Japoniški automobiliai nuo vakarietiškų neretai gali atsilikti technologijomis ar inovacijomis, nes vakariečiai nori labai nustebinti savo klientus didžiausiais ekranais, geriausiomis multimedijomis, mažiausiais ir daugiausia galios išvystančiais varikliais ar vairavimą perimančia elektronika. Tikėtina, kad japonai šiais klausimais ilgiau užtrunka todėl, kad jų inžinieriai technologijas ilgai testuoja ir į gamybą leidžia tik tuomet, kai jos nė kiek nebestebina.

Tik japoniškuose automobiliuose viskas veikia. Nestringa. Yra nemažai eilinių vartotojų, kuriems tai itin aktualu. Be to, japoniški gaminiai racionaliai įkainoti“, – komentavo E. Babelis ir pridūrė, kad jo paties kieme šiuo metu stovi net du japoniškų automobilių modeliai, kurių vienas skaičiuoja ketvirtą šimtą tūkstančių kilometrų ir nežada sustoti.

Apie tą pačią tendenciją užsiminė ir žinomas automobilių apžvalgininkas Jeremy Clarksonas. Kalbėdamas apie naujausios kartos legendinę „Mazda MX-5“ jis pareiškė: „Iš esmės nieko nekeisdama ir vengdama naujausių sudėtingiausių elektronikos tendencijų, „Mazda“ vėl sukūrė penkių žvaigždučių perlą.“

Laikosi savo filosofijos

Anot E. Babelio, pasaulyje, kur automobiliai tampa vis panašesni vieni į kitus, japonų gamintojai dar sugeba nustebinti.

Tik japoniškuose automobiliuose viskas veikia. Nestringa. Eiliniams vartotojams tai itin aktualu.

„Mazda“ yra gana nedidelis, beveik nišinis gamintojas, daug ką daro kitaip. Kai kiti elektrifikuojasi ar bent jau mažina savo variklių darbo tūrius, jie pristato 3,3 l 6 cilindrų dyzelinį variklį. Kai visi gamintojai optimizuoja savo kaštus vienodindami modelius, darydami juos ant paprastesnių platformų, jie kuria naują modelį galiniais varančiaisiais ratais.

Praneša, kad sugrąžins rotorinį variklį. Tikėtina, kaip elektromobilio įkroviklį, bet vis vien laikosi to, kuo sudomino žmoniją. Po perkūnais, jie dar atmosferinius variklius siūlo Europoje. Nežinau kito gamintojo, kuris siūlytų atmosferinius variklius. Taip, kitokius, vėlgi su savomis „Skyactive X“ technologijomis, bet jie išties įdomūs. Kitokie“, – vertino žurnalistas ir pridūrė, kad geriausias būdas perprasti savitą gamintojo filosofiją – išbandyti dominančio modelio automobilį kelyje.

Nors daugelis automobilių entuziastų norėtų, kad būtų kitaip, elektrifikacija paliečia vis daugiau modelių. Neseniai vykusiame „Goodwood Festival of Speed“ renginyje buvo pristatytas paskutinis vidaus degimo varikliu varomas „Lotus“ modelis, taip pat debiutavo pirmas visiškai elektrinis „Rolls-Royce“.

Tad, kalbant apie kasdien keliuose regimus automobilius, išvengti elektrifikacijos tiesiog neįmanoma. Vienintelis klausimas – kokiu keliu pasuks gamintojai?

Globalizacijos išimtys

Nuo konvejerio vos nuriedėjęs automobilis jau yra palikęs savo anglies dvideginio pėdsaką pasaulyje – vien logistikos keliai, reikalingi visiems komponentams atsirasti vienoje vietoje, sudaro nemenką dalį kenksmingų dujų išlakų.

Taip pat komponentų gabenimas iš kito pasaulio krašto išpučia prekės kainą galutiniam vartotojui.

Tad vėl galima grįžti prie globalizacijos temos: efektyvios logistikos grandinės gamintojams leidžia naudotis visais planetos resursais, tačiau bendradarbiavimas su vietiniais tiekėjais dažnai lemia geresnius rezultatus.

„Mazda“ toliau pristato vis naujus vidaus degimo variklius, taip pat ruošiasi ir elektrifikacijai, o visai neseniai paskelbė, kad pradėjo derybas dėl vidutinio ar net ilgalaikio laikotarpio baterijų tiekimo su taip pat Japonijoje įsikūrusia bendrove „Panasonic Energy“. Ši įmonė buvo viena iš ličio jonų baterijų automobiliams pradininkių ir, pasak jos vadovo, bendras darbas su automobilių gamintoju bus didelis žingsnis pirmyn.

Ar tikrai šiandien vis dar labai svarbu, kokioje šalyje pagamintas vienas ar kitas produktas? Vieno atsakymo į šį klausimą turbūt negali būti, tačiau net ir globalizacijos apimtame pasaulyje tradicijos dažnai tampa dar didesne vertybe.

Diktatoriaus sumanymas

Ko gero, nesuklystume spėdami, kad visi didieji automobilių gamintojai kažkuriuo metu neišvengiamai patyrė kūrybinių kančių rinkdamiesi savo ar savo produkcijos pavadinimą. Juk prekės ženklas neretai atspindi ne tik pačius įmonių įkūrėjus, bet ir geografines vietas ar net svarbius istorinius įvykius. „Autoplius“ apžvalgininkai papasakojo apie didžiausio pasaulinio pripažinimo sulaukusių automobilių prekių ženklų pavadinimus ir jų atsiradimo istorijas.

Bene dažniausiai Lietuvos gatvėse pastebimas automobilis – kažkuris iš „Volkswagen“ šeimos gaminių – galbūt klasika tapę „Golf“ arba „Passat“, o gal naujesni – „Tiguan“ arba „Touran“. Ši įmonių grupė startavo 1937 m., kaip nacių diktatoriaus Adolfo Hitlerio valdomos Vokietijos valstybinė bendrovė pavadinimu „Volkswagenwerk“ („Liaudies automobilių gamykla“). Joje surinkti pirmieji automobiliai buvo pavadinti tiesiog „Volkswagen“ („liaudies automobilis“). Toks pavadinimas buvo pasirinktas dėl to, kad atitiko nacistinės Vokietijos režimo propagandines idėjas.

Nacių valdžia nesiekė kažko išskirtinio, veikiau kopijavo kitas technologiškai pažengusias šalis. Jų tikslas buvo, kad automobilis būtų prieinamas daugumai šeimų ūkių, t. y. nekainuotų daugiau nei 1 000 tuomečių reichsmarkių, arba vos 140 JAV dolerių pagal to meto kursą. Taip atsirado legendinis modelis „Volkswagen Beetle“,geriau žinomas kaip „vabalas“. Laikydamiesi šios nuostatos ir vystydami technologijas, iš nedidelio vienos valstybės transporto gamintojo pamažu „Volkswagen“ tapo vienu galingiausių koncernų visame pasaulyje.

Nebrangūs: pirmieji „Volkswagen“ kurti taip, kad būtų prieinami daugeliui Vokietijos gyventojų ir nekainuotų daugiau nei 140 JAV dolerių pagal to meto kursą. / V. Skaraičio / BNS nuotr.

Japonų prietarai

Įdomu, kad tais pačiais metais, kaip ir „Volkswagen“, dienos šviesą išvydo ir kita Lietuvoje ir visame pasaulyje itin populiari automobilių markė. 1937 m. įkurtos įmonės „Toyota“ originalus pavadinimas buvo „Toyoda“. Kodėl būtent toks? Atsakymas paprastas: pastarasis žodis – įmonės įkūrėjo Kiichiro Toyodos pavardė.

Pirmasis į serijinę gamybą išleistas automobilis „Model AA“ dar turėjo žymėjimą „Toyoda“. Tačiau netrukus japonai paskelbė viešą konkursą naujam logotipui sukurti. Kartu su juo buvo pakeistas ir pavadinimas.

Yra pora priežasčių, kodėl logotipas buvo pakeistas. Pirmiausia dėl tarimo. Japonijoje „Toyota“ su priebalsiu „t“ tarimas yra kur kas aiškesnis nei su „d“. Antra – rašyba. Norint parašyti „Toyota“ japonų kalba reikia aštuonių brūkšnių, o tradicinėje japonų kultūroje aštuoni yra susiję su sėkme ir klestėjimu.

Dar vienas „japonas“ – „Nissan“ – savo veiklą pradėjo kiek anksčiau – 1933 m. Tiesa, „Nissan“ atsirado iš „Kwaishinsha Motor Car Works“ ženklo, kuris yra pirmasis Japonijos automobilių gamintojas, veikęs nuo 1911 m. Tuomet ši įmonė gamino „Datsun“ automobilius, todėl 1934 m. jos pavadinimas buvo pakeistas į „Nissan Motor Co“. Tiesą sakant, ypatingos reikšmės šis pavadinimas neturi. Jis kilęs iš kontroliuojančiosios bendrovės pavadinimu „Nippon Sangyo“. Vėliau akcijų rinkos tikslais jis buvo sutrumpintas į „Ni-san“, arba „Nissan“.

Pradžia – butelių kamščiai

Iškart po antrojo pasaulinio karo, 1947-aisiais, Pietų Korėjoje duris atvėrė įmonė pavadinimu „Hyundai Engineering and Construction Company“. Jos įkūrėjas Chung Ju-Yung po taikos tarp abiejų Korėjų paskelbimo sukūrė didelę statybų verslo imperiją, o paraleliai nusprendė atidaryti ir automobilių gamybos įmonę. Taip 1967 m. buvo įkurta „Hyundai Motor Company“.

Žodis „Hyundai“ yra kilęs iš korėjiečių žodžio „hyeondae“, kuris, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „modernus“, „šiuolaikiškas“. Šis pavadinimas turėjo reprezentuoti įmonės filosofiją – nuolat pristatyti naujas technologijas ir novatoriškas transporto priemones.

„Mazda“ įmonę 1920 m. įsteigė japonas Jujiro Matsuda. Tačiau pradžioje pavadinimas buvo kiek kitoks – „Toyo Kogyo Co“, nes bendrovė gamino butelių kamštelius. Tik 1931 m. į gamybą buvo išleista pirmoji triratė transporto priemonė, gavusi pavadinimą „Mazda-go“. Pavadinimas patiko įmonės akcininkams, todėl jie pervardijo gamyklą „Mazda Motor Corporation“. Šis žodis kilęs iš Ahura Mazda – harmonijos, intelekto ir išminties dievo vardo. Pasirinktas pavadinimas simbolizavo automobilių civilizaciją ir kultūrą.

Idėja: „Jaguar“ ženklas simbolizuoja plėšrūno graciją ir agresiją. / J. Kalinsko / BNS nuotr.

Prisidėjo senovės romėnai

Garsusis skandinavų koncernas „Volvo“ automobilių simboliu taip pat tapo ne iš karto. Švedijos detalių gamintojas „Svenska Kullagerfabriken“, dar žinomas kaip SKF, 1915 m. įkūrė antrinę įmonę, kurios pagrindinė paskirtis turėjo būti guolių ir jiems gaminti skirtų įrankių gamyba.

Iki šiol nežinoma, kas tiksliai šiai įmonei sugalvojo pavadinimą „Volvo“, tačiau, turint omenyje, kad šis žodis kilęs iš lotyniško „volvere“, reiškiančio – riedėti, pavadinimas puikiai tiko guolių gamybos įmonei. Tiesa, „Volvo“ guolių taip ir nepagamino, tačiau 1926 m. nusprendė panaudoti šį pavadinimą savo pirmųjų automobilių markei.

Kur kas vėliau startavo „Subaru“ gamykla. Pastaroji savo veiklą pradėjo 1953 m. Būtent tada susijungė penkios Japonijos kompanijos ir sukūrė „Fuji Heavy Industries Ltd“. Savo automobilių gamybos padalinį jie pavadino „Subaru“ ir sukūrė žvaigždžių prisotintą logotipą. Ši žvaigždžių sankaupa graikiškai vadinama „plejados”, o Kinijoje ir Japonijoje – „Subaru“ reiškia „valdyti“ ir „susiburti“. Tai simbolizavo šių įmonių susijungimą. „Subaru“ – pirmoji automobilių markė pavadinimui panaudojusi japonišką žodį.

Įkvėpė plėšrūnas

Norint nuspėti, iš kur kilo amerikietiškojo „Chrysler“ pavadinimas, pakanka žinoti, kad 1925 m. bendrovę įsteigė Walteris Chrysleris. Šis gamintojas nuo pat pradžių siekė atimti rinkos dalį iš tuo metu jau išgarsėjusių JAV automobilių gamintojų – „Ford“ ir „General Motors“.

Norint parašyti „Toyota“ japonų kalba reikia aštuonių brūkšnių. Tradicinėje japonų kultūroje aštuoni yra susiję su sėkme ir klestėjimu.

„Chrysler“, bėgant metams, tapo žinomas dėl savo inovatyvaus automobilių dizaino ir technologijų. Visgi šios markės populiarumas už Šiaurės Amerikos ribų taip ir neišaugo.

Britiškų automobilių gamintojas „Jaguar“ nuo pat savo starto 1935 m. garsėjo prabanga ir elegancija. Įsimintinas pavadinimas buvo pasirinktas dėl to, kad šis plėšrūnas yra žinomas dėl savo gracijos ir judesių plastiškumo. Jei pažvelgtume į „Jaguar“, kurie važinėja mūsų gatvėmis, ko gero, sunku būtų nesutikti, kad jų dizainas turi panašumo į grakštų, bet drauge ir plėšrų žvėrį. Tai modeliai, kuriuose puikiai dera elegancija, prabanga ir greitis.

Nesnaudžia ir kinai

Na, ir kaipgi pabaigti apžvalgą nepaminėjus BMW... Vienas garsiausių „premium“ segmento prekės ženklų yra be galo populiarus Lietuvoje. Tiesa, ne visada jis garsėja teigiama prasme. Kita vertus, šiuo atveju įvaizdį formuoja ne gamintojas, o pirkėjai.

Vokiečių koncernas veiklą pradėjo prieš 107 metus, tolimaisiais 1916 m., Miunchene. Pavadinimas BMW yra tiesiog pirmosios įmonės pavadinimo raidės: „Bayerische Motoren Werke AG“, arba – bavariški variklių darbai. Taigi, pavadinimas primena įmonės atsiradimo ištakas – Bavarijos žemę. Taip pat nurodo ir originalią, pirminę įmonės veiklą – variklių įvairioms reikmėms gamybą.

Akivaizdu, kad pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje atsiranda vis daugiau naujų transporto priemonių ir jų modelių. Dauguma jų atkeliauja iš Kinijos, tačiau ir Vakarų pasaulis nesnaudžia, pristatydamas naujus ir technologiškai pažangius automobilius. „Cupra“, „Lucid“, „Polestar“, „Nio“ ir daugybė kitų transporto priemonių po truputį skinasi kelią į plačiąją transporto rinką. Pastariesiems lieka tikėtis, kad jų istorija bus tokia pat ilga ir sėkminga, kaip anksčiau aprašytų automobilių pramonės milžinų.

Pirmadienį 8 val. ryto į vieną Taikos prospekto pradžios aikštelę atėjęs žmogus neberado savo automobilio „Toyota Corolla Verso“.

Ėmęsis rašyti policijai pareiškimą automobilio savininkas vardijo, kad mašinoje buvo masažo stalas, elektros stimuliacijos aparatas, spaudimo aparatas, bekontaktis termometras, kitų daiktų.

Pareigūnai pamanė, kad ši vagystė bus tęsinys ankstesnių tos pačios markės automobilių vagysčių. Mat birželio 14 ir 22 d. Klaipėdoje buvo pavogti tokie pat automobiliai.

Kelios automobilių „Toyota Corolla Verso“ vagystės verčia įtarti, kad šios mašinos ardomos ir panaudojamos kitoms remontuoti.

Pirmadienį vakare miesto policijos komisariato pareigūnus pasiekė žinia, kad tądien pavogta mašina aptikta II Priekulės kaime.

Automobilis stovėjo atokiame kelyje. Vairuotojo pusės orlaidė buvo išdaužta, tikėtina, kad taip vagis pateko į saloną.

Savininkas apžiūrėjo saloną ir patikino, kad jo asmeniniai daiktai nėra dingę.

Galima spėti, kad nuošalioje vietoje automobilis buvo paslėptas, jį iš čia galbūt turėjo paimti vagių bendrininkai ar net nusikaltimo užsakovai.

Visas versijas tikrina ir vagių ieško miesto policijos komisariato pareigūnai.

Kelios automobilių „Toyota Corolla Verso“ vagystės verčia įtarti, kad šios mašinos ardomos ir panaudojamos kitoms remontuoti.

Tikėtina, kad visi trys minėti nusikaltimai įvykdyti to paties asmens, apie tai byloja jų braižas. Kaskart į vidų būdavo įsibraunama sudaužant vairuotojo pusės langelį.

Didžiausias šių automobilių vagysčių proveržis užfiksuotas apie 2015 m. Tada automobilių remonto specialistai teigė, kad „Toyota Corolla Verso“ mašinoms kai kurių atsarginių detalių negaminama, o originalios kainuoja labai brangiai. Todėl mašinų vagys tada gaudavo užsakymus pagrobti analogiškus automobilius, kurie būdavo išardomi ir panaudojami remontui.

Miesto policijos komisariato pareigūnai linkę manyti, kad ir dabar vyksta tokie pat procesai.

Gerina rekordus

Turbūt visiems žinoma nerašyta taisyklė – automobilis, vos išvažiavęs iš salono, netenka 15 ar net 25 proc. savo vertės. Todėl naujų automobilių įsigijimo investicija niekas nevadina. Dauguma modelių kuriami naudoti kasdien, tad natūralu, kad šių pirkinių vertė eksploatuojant krinta.

Tuo tarpu retos, išskirtinės ir klasikinės transporto priemonės ypač vilioja kolekcininkus, todėl jos gerina kainos rekordus. Šiuo metu aukcionuose klasikinių, praėjusio amžiaus viduryje pagamintų automobilių kainos siekia rekordines aukštumas. Brangiausių sąrašuose – reti, išskirtinę istoriją turintys modeliai. Jie buvo vienetiniai ir anuomet.

Automobilis, perkamas kaip investicija, turėtų būti originalus ir smarkiai skirtis nuo standartinio.

Pavyzdžiui, 1955-ųjų gamybos „Mercedes-Benz 300 SLR Uhlenhaut Coupe“ pernai buvo parduotas už 135 mln. eurų – tai pirmasis automobilis, peržengęs 100 mln. kartelę. Brangiausio pasaulyje  automobilio vertę kelia tai, kad buvo pagaminti tik du tokie modeliai.

Moka už emociją

Šiuolaikinės transporto priemonės, pasibaigus jų eksploatacijos laikui, vargu ar kada kainuos tokius pinigus. Veikiau bus perrinktos į detales. Tačiau bus ir tokių, kurios pergyvens savo šeimininkus ir kurs išskirtinę vertę ateityje. Kaip tokią pastebėti? Ar įmanoma nusipirkti naują automobilį kaip investiciją?

Dizainas: bankrutavusio mažo vokiečių gamintojo superautomobilis „Gumpert Apollo“ – labai greitas, bet atrodo kaip padarytas kirviu. / M. Dörrbeckerio nuotr.

„Pirmiausia automobilis turėtų būti investicija į savo emocijas. Kad tai būtų patinkantis eksponatas, kuris teiktų malonumo. Tada jau galima derinti pasirinkimą ir atsižvelgiant į finansinę vertę, kad ji augtų labiau nei infliacija“, – patarė klasikinių automobilių entuziastas, Vilniaus automobilių muziejaus vadovas Povilas Eitutis.

Automobilių kolekcininkas, buvęs lenktynininkas Stasys Brundza mano, kad, esant didelei infliacijai, sudėtinga prognozuoti išskirtinių automobilių kainas ateityje, juo labiau įvertinti jų išlaikymo išlaidas.

Eiliniai nuvertėja

Vis dėlto ekspertai sutaria, kad tam tikrus kriterijus atitinkančių transporto priemonių kaina ilgainiui visuomet kyla.

„Tikėtina, kad vertę augins išskirtiniai labai ribotų serijų modeliai“, – įvardijo P. Eitutis.

Gražuolis: mažai kas gali atsispirti klasikinėms, bet nesenstančioms „Blower“ linijoms. / Gamintojo nuotr.

Tam, kad automobilis turėtų potencialo auginti vertę ateityje, jis turėtų būti ne tik išskirtinis dizaino prasme, bet ir pasižymėti originaliais techniniais sprendimais. Pageidautina, turėti ir sąsajų su automobilių sportu.

Anot specialistų, labiausiai vertę kuria išskirtinumas. Tos pačios savybės, išskyrus istorinį veiksnį, galioja ir naujiems automobiliams. Abu pašnekovai sutinka, kad ir naujas keturratis kūrinys gali tapti investicija. Tik čia jau kalba sukasi ne apie kasdienius miesto visureigius, net ne apie sportiškus ar prabangius modelius, o išskirtinius, itin ribotos serijos automobilių pramonės kūrinius.

Brangiausio pasaulyje automobilio vertę kelia tai, kad buvo pagaminti tik du tokie modeliai.

Mažiau nei 20 vienetų

Naujo pirkinio, kuris ilgainiui galėtų auginti savo vertę, puikus pavyzdys – britų kūrinys „Bentley Batur“. Išskirtinumo jam suteikia vien faktas, kad tai galingiausias itin prabangių automobilių ženklo kupė.

Jo dizainas sukurtas kaip koncepcija, pabrėžianti „Bentley“ gamintojų kryptį elektrifikacijos link. Tačiau serijinė versija turi galingiausią benzininį 6 l W12 formos gamintojo variklį. Be to, „Batur“ bus išleistas tik aštuoniolikos vienetų tiražu.

Tą patį galima pasakyti ir apie išskirtinį kabrioletą „Bentley Bacalar“, kurio bus pagaminta dar mažiau – vos dvylika vienetų. Iškalbingas faktas – visi „Batur“ ir „Bacalar“ modeliai jau nupirkti. Jie skirti retiems pasivažinėjimams, numatant realią galimybę po kelerių metų parduoti už didesnę sumą.

„Riboto leidimo modeliai – realiausia investicija, bet ir juos reikia atsirinkti. Yra gamintojų, kurie kai kurių savo modelių riboto leidimo versijas išleidžia kasmet, tačiau jos, be papildomų lipdukų ar gražesnės apdailos, nieko išskirtinio neturi. Automobilis, perkamas kaip investicija, turėtų būti originalus ir smarkiai skirtis nuo standartinio“, – aiškino P. Eitutis.

Prabanga: automobilio salono apdailai panaudota per 200 g aukso. / Gamintojo nuotr.

„Bentley“ yra pagaminęs ne vieną ribotos serijos versiją, primenančią istorinius automobilius, pavyzdžiui, „Mulsane Blue Train“ ar pergales automobilių sporte skynusius, kaip „Continental 24“.

Naudojo ir auksą

Itin prabangių automobilių gamintojas turi netgi specialias „Mulliner“ dirbtuves, išpuoselėjančias techniką pagal išskirtinius klientų poreikius. Tačiau „Batur“ – visiškai atskiras modelis, kurio kėbulas ištobulintas „Mulliner“ meistrų rankomis.

Tuo išskirtinumai nesibaigia. Salono apdailai panaudota iki 210 g perdirbto aukso, gauto iš garsiojo Birmingamo juvelyrikos kvartalo. Jis 3D spausdintuvu paverčiamas išskirtinio dizaino „Charisma Dial“ multimedijos valdikliu ir „Organ Stop“ ventiliacijos angų valdymo svirtelėmis.

Ekspertų teigimu, apie 2 mln. eurų kainuojantis „Batur“ yra ne šiaip meno kūrinys, skirtas vien tik užimti vietą kolekcininko garaže. Šis automobilis važiavimo prasme vairuotojui garantuoja fantastiškų galimybių, nes yra galingiausias kada nors britų gamintojo sukurtas modelis. Jį varo net 740 arklio galių 6 l benzininis variklis. Plieninis galiūnas bus išskirtinis ir todėl, kad gieda gulbės giesmę „Bentley“ vidaus degimo varikliams. Mat britai paskelbė „Beyond 100“ planą, kuriame įsipareigoja nuo 2030-ųjų tapti jokių teršalų į aplinką neišskiriančia įmone.

Kryptis: „Bentley Batur“ simbolizuoja šio britų gamintojo siekį visiškai pereiti prie elektromobilių gamybos. / Gamintojo nuotr.

P. Eitučio nuomone, automobilio vertei svarbu ne tik skaičius ir išskirtinumas, bet ir gamintojas.

„Tai turi būti kokybiškas žinomo gamintojo modelis. Matome, kaip tarsi iš niekur pasirodo viena kita kompanija, pagaminanti po kelis superautomobilius, tačiau jie retai tampa investicija. Dažniausiai dėl to, kad maži gamintojai negali užtikrinti aukštos kokybės, – aiškino pašnekovas. – Be to, jie neturi pajėgumų kurti savo agregatų, todėl tai tėra įvairiausių detalių sumestiniai modeliai. Pavyzdžiui, „Gumpert Apollo“. Labai greitas, išskirtinis superautomobilis, tačiau atrodo kaip kirviu padarytas. Tokie automobiliai aukštos kainos neišlaiko.“

70-metį švęs „Chevrolet“ pasididžiavimas – sportinis automobilis „Corvette“. Pirmoji šių automobilių karta buvo gaminama nuo 1953-iųjų iki 1962-ųjų. Vien per 1953 m. išriedėjo 300 rankų darbo automobilių „Corvette“. Šlovingą tradiciją garbingai tęsia šių laikų monstrai – „Corvette Stingray“ ir „Corvette Z06“.

2023-iųjų rudenį sukaks 60 metų, kai buvo pristatytas automobilis „Porsche 911“. Tuomečio modelio variklis buvo 130 AG, o 1996-ųjų sportinio „Porsche 911 GT1“ – 608 AG.

Debiutas: 1963-iųjų „Honda T360“ – pirmas šio Japonijos gamintojo automobilis./ carscoops.com, supercars.net, motor1.com nuotr.

Šeši dešimtmečiai praėjo nuo pirmojo „Honda“ automobilio – mini pikapo T360. Jis turėjo vos 0,356 l darbinio tūrio, keturių cilindrų benzininį variklį, generavusį 30 AG, tačiau mažylis galėjo įsibėgėti iki 100 km/val.

„Honda T360“ turėjo vos 0,356 l darbinio tūrio variklį, generavusį 30 AG, tačiau įsibėgėdavo iki 100 km/val.

60-mečio proga šampaną iššaus „Lamborghini“ gerbėjai: 1963-iaisiais italų pramonės magnatas Ferruccio Lamborghini (1916–1993) įkūrė įmonę „Automobili Ferruccio Lamborghini S.p.A.“, kad sudarytų konkurenciją „Ferrari“.

Pirmas „Lamborghini“ kūrinys – prototipas 350 GTV su 3,5 l darbinio tūrio V12 varikliu. Buvo pagaminta tik 120 šio modelio automobilių. 2011 m. aukcione „Lamborghini GT“ parduotas už 434,5 tūkst., 2015 m. – už 935 tūkst. JAV dolerių.

Evoliucija: „Chevrolet Corvette“ – nuo 1953 iki 2022 m./ carscoops.com, supercars.net, motor1.com nuotr.

Prieš 60 metų buvo surinktas pirmas „Aston Martin DB5“, įsiamžinęs kino juostose apie superagentą Jamesą Bondą.

Prieš 40 m. nuo konvejerio nuriedėjo pirmos kartos „Chrysler“ minivenas, prieš 25 m. – „Cadillac Escalade“ ir „Audi TT“.

Latvijoje įvykių – daugiau

„Gjensidige“ šiemet Lietuvoje užregistravo 225 automobilių susidūrimus su laukiniais gyvūnais.

Dar daugiau – 277 – tokių atvejų užfiksuota kaimyninėje Latvijoje. Lietuvos ir Latvijos klientų nuostoliams atlyginti jau išmokėta 800 tūkst. eurų.

„Pastarąjį mėnesį, deja, dažniau fiksuojame draudžiamuosius įvykius, kai transporto priemonės, o kartais ir žmonės kelyje nukenčia nuo tokių incidentų“, – sakė „Gjensidige“ žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Dažniausiai eismo nelaimės įvyksta, kai į kelią išbėga stirnos, o pačios skaudžiausios avarijos – susidūrimai su briedžiais: smūgis į šį gyvūną prilygsta susidūrimui su sunkiasvore transporto priemone.

„Šiemet mūsų šalyje didžiausia išmokėta žala po susidūrimo su laukiniu gyvūnu – daugiau nei 15 tūkst. eurų“, – teigė V.Katilienė.

Policija? Būtinai!

Pasak draudikės, susidūrimas su laukiniu žvėrimi priskiriamas eismo įvykiui ir jam yra taikomos mūsų šalyje galiojančios Kelių eismo taisyklės.

Pagal jų nuostatas, policiją privaloma kviesti, kai nesutariama, kas yra įvykio kaltininkas, taip pat, kai yra sužalotų ar žuvusių asmenų arba eismo įvykio vietoje nėra nukentėjusio turto savininko.

V.Katilienės teigimu, būtent pastarajam atvejui priskiriamas transporto priemonės susidūrimas su gyvūnu.

„Laukiniai žvėrys dažniausiai priklauso valstybei, todėl apie eismo įvykį reikia informuoti policiją. Jei gyvūnai priklauso konkrečiam asmeniui, tuomet reikėtų pranešti nukentėjusiajam, o jei nukentėjęs asmuo nežinomas, tuomet kreiptis į policiją. Visada pilietiškas turi būti ir įvykio liudininkas, kuris, pastebėjęs partrenktą kelyje gyvūną, praneša pareigūnams“, – tvirtino V.Karalienė.

Visada pilietiškas turi būti ir įvykio liudininkas – pastebėjus partrenktą kelyje gyvūną reikia pranešti policijai.

Stabdžių netausoti

V.Katilienė vairuotojams rekomenduoja atsižvelgti į tai, kad gyvūnai, ypač jauni, negeba adekvačiai reaguoti į galimą transporto priemonės grėsmę.

„Pastebėjus šalikelėje stovintį gyvūną, būtina sumažinti greitį ar visai sustoti, kad stirna ar šernas galėtų pasitraukti, kol automobilis dar prie jo nepriartėjo. Sumažės tikimybė, kad jis staiga iššoks priešais automobilį“, – patarė draudikė.

Kelyje netikėtai pasirodžius laukiniam gyvūnui, anot V.Katilienės, reikėtų stipriai stabdyti, nebijoti spausti pedalą visa jėga.

„Stabdžių antiblokavimo, stabilumo kontrolės ir kitos sistemos tokiais atvejais padeda automobilį išlaikyti kelyje ir efektyviai sustabdyti. Jei matote, kad susidūrimo išvengti nepavyks, galite bandyti apvažiuoti kliūtį, tačiau prieš tai būtina įvertinti, ar manevras nesukels skaudesnių padarinių. Be to, visa įranga veiks tunkamai tik tuomet, kai automobilio padangos, važiuoklė ir stabdžių sistema bus tvarkingos. Taip pat ypač svarbu, kad automobilio žibintai būtų gerai sureguliuoti, o priekiniai priešrūkiniai labiau apšviečia kelkraščius“, – akcentavo V.Katilienė.

Rizikuoti neverta

Nepaisant į Lietuvą neskubančių šalnų, specialistai įsitikinę, kad laikytis Kelių eismo taisyklėse (KET) numatytų terminų yra būtina. Nors pirmuoju sniegu kol kas dar nekvepia, leduko galime sulaukti po bet kurios šaltesnės nakties.

Laiku nepasikeitę padangų eismo dalyviai rizikuoja ne tik patekti į avariją, bet ir gauti KET numatytą baudą ir netekti automobilio techninės apžiūros galiojimo. Be to, nutikus eismo įvykiui gali būti neišmokėta kompensacija.

„Draudimo taisyklėse nurodoma, kokiais atvejais eismo įvykio dalyvis nepretenduoja į žalos atlyginimą. Vienas tokių – jei automobilis neatitinka techninių reikalavimų. Būtent padangų netinkamumas eismui yra įvardijamas kaip techninių reikalavimų neatitikimas. Įvykus avarijai atliekama ekspertizė, kurios metu paaiškėja, ar netinkama transporto priemonės techninė būklė galėjo lemti eismo įvykį“, – pažymi BTA draudikai.

Specifika: šiaurietiškoms oro sąlygoms pritaikytos padangos yra minkštesnės, geriau laikosi ant ledo, bet ant sausos kelio dangos jų savybės kiek prastesnės. / E. Ovčarenkos nuotr.

„Vilnius Tech“ Transporto inžinerijos fakulteto doc. dr. Vidas Žuraulis pabrėžė, kad žieminės padangos geriau saugo nuo avarijų ne tik žiemą, bet ir žvarbų rudenį. Jo žodžiais, mūsų geografinė padėtis lemia įvairius meteorologinius veiksnius, kuriems reikia tinkamai pasiruošti iš anksto.

Tinka ir rudeniui

Mokslininko teigimu, kad vasarinės padangos efektyvumas reikšmingai sumažėtų, temperatūrai pakanka ne nusiristi žemiau nulio, o nusileisti iki 5–7 °C šilumos.

Laiku nepasikeitę padangų eismo dalyviai rizikuoja gauti KET numatytą baudą ir netekti automobilio techninės apžiūros galiojimo.

„Rudenį daugėja drėgmės ant kelio dangos, žemėja temperatūra ir vasarinės padangos tinkamai nebeatlieka savo funkcijos. Žieminės padangos mišinys yra atsparesnis žemesnei temperatūrai, padanga turi grubesnį raštą. Gilesnis protektoriaus raštas leidžia geriau sukibti su kelio danga, ant kurios yra kritulių. Tokia padanga padeda geriau išstumti purvą, vandenį ir sniegą. Grubesnis protektorius, kuriuo pasižymi žieminės padangos, gelbėja ir vėlyvojo rudens laikotarpiu, kai yra daug prikritusių šlapių lapų“, – aiškino V.Žuraulis.

Anot BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovo Andriaus Gasparavičiaus, vairuotojai, kurie jaučiasi ramūs vien dėl to, kad padangos yra žieminės, smarkiai klysta. Minimalus, 3 mm siekiantis žieminių padangų projektoriaus gylis nesuteikia saugumo garantijos, ypač jei padangos yra senos. Dėl sukietėjusios gumos jos gerokai prasčiau sukimba su kelio danga nei naujos.

Riba: minimalus leistinas protektoriaus gylis – 3 mm yra maždaug triskart mažesnis nei naujų žieminių padangų. / Laimis Steponavičiaus nuotr.

Be to, svarbu padangas tinkamai eksploatuoti ir jomis rūpintis. Pavyzdžiui, esant dideliam temperatūrų skirtumui gali sumažėti padangų slėgis, todėl jį būtina tikrinti dažniau. Ypač senesnių automobilių savininkams ir tiems, kurie turi atskirus ratų komplektus su žieminėmis padangomis, jis pataria, prieš montuojant ratus, patikrinti padangų sandarumą ir slėgį.

Renkasi pagal poreikius

Serviso „Ratai visiems“ specialistas Saulius Vidrevičius pritaria, kad normaliai eksploatuojamos žieminės padangos gali tinkamai tarnauti iki penkių sezonų. Tiesa, yra kelios sąlygos.

„Rinkdamasis padangas vairuotojas turi įsivertinti, kaip jis tą šaltąjį sezoną važinėja. Nuosaikiai, iš anksto planuodamas kelionės trukmę, ar agresyviai greitėdamas, staigiai stabdydamas ir pan. Be vairavimo stiliaus, svarbu atsižvelgti ir į įveikiamus atstumus. Jei kasdien nuvažiuojate šimtus kilometrų arba tai darote netausodami padangų, jas gali tekti keisti vos po poros sezonų“, – teigė S.Vidrevičius.

Kainos servisuose yra nevienodos, tačiau, vertinant bendrai, vidutiniškai padangų keitimo paslauga pabrango apie 20–25 proc.

Ekspertas taip pat patarė automobilio apavą rinktis ir atsižvelgiant į trasas, kuriomis dažniausiai važiuojate. Vienokios padangos reikalingos, jei automobilis daugiausia rieda miesto gatvėmis ar pagrindiniais užmiesčių keliais, ir visai kitokios, jei gyvenate kur nors kaime ar dažnai keliaujate į gamtoje esančią sodybą.

S.Vidrevičius atkreipia dėmesį, kad žieminės padangos dažniausiai būna vidutinio minkštumo, europinės arba skirtos šiaurietiškoms oro sąlygoms. Ir nors pasirinkimas itin platus, nėra padangų, idealiai tinkančių visiems orams.

Jam pritarė ir docentas V.Žuraulis.

„Šiaurietiškoms oro sąlygoms pritaikytos padangos yra minkštesnės ir jos tinkamos mūsų geografinei zonai. Jų sukibimas ant snieguotos kelio dangos, ledo, esant šlapdribai, yra geresnis. Tačiau važiuojant gera ir sausesne kelio danga jų savybės yra prastesnės“, – lygino mokslininkas.

Kaina – dar ne viskas

Abu pašnekovai skeptiškai vertina universaliąsias padangas. Jos labiau skirtos naudoti šiltesnio klimato šalyse, kur žiemos yra švelnesnės nei Lietuvoje. Jas galima naudoti tada, kai žmogus yra užtikrintas, kad oro sąlygos kelionės metu bus palankios ir nepablogės. Taip pat, kad neteks išsukti iš pagrindinių, gerai pabarstytų ir nuvalytų kelių. Anot jų, jei automobilis žiemą naudojamas kasdien, įsigyti universalias padangas nė neturėtų būti svarstoma.

Kaina: jei automobilio vertė yra didelė, rekomenduojama rinktis premium lygio padangas, kurių gamyboje naudojamos geriausios medžiagos ir pažangiausios technologijos. / J. Kalinsko / BNS nuotr.

Klimatui šylant, mažėja ir dygliuotų padangų poreikis. Juolab kad jų važiavimo komfortas yra mažesnis. Tiesa, jos garantuoja kur kas geresnį sukibimą su apledėjusia kelio danga.

Žiemines padangas galima rinktis ne tik pagal tipą, bet ir pagal gamintoją. Iš pripažintų prekės ženklų Lietuvoje prieinami „Michelin“, Dunlop“, „Continental“, „Goodyear“ ir daugelis kitų pasaulinių lyderių. Tačiau ne visi pirkėjai turi noro ir galimybių investuoti į garsų vardą.

„Šiuo atveju reikėtų atsižvelgti ir į turimo automobilio vertę. Jei ji nemaža, geriau rinktis iš pripažintų šios srities lyderių. Jų produkcija kainuos nepigiai, bet į kainą bus įskaičiuotos geriausios gamybos medžiagos ir pažangiausios technologijos. Tinkamai parinktos pagal jūsų automobilio modelį ir važiavimo įpročius, tokios padangos jums užtikrins nepriekaištingą važiavimo kokybę ilgus metus“, – aiškino S.Vidrevičius.

Žinovas nenurašo ir ekonominės klasės padangų, kurios yra gerokai pigesnės nei garsiausių prekės ženklų produkcija.

„Kvalifikuoti padangų specialistai, sukaupę daug šios srities žinių ir sulaukiantys pirkėjų atsiliepimų, žino kur kas daugiau už paprastą vairuotoją. Tad geriausia prieš pirkinį pasitarti su patikimais pardavėjais, kurie gali parekomenduoti gana saugias ir nebrangias pasaulinių lyderių alternatyvas“, – patarė S.Vidrevičius.

Paslaugos brangsta

Lietuvos autoservisų asociacijos direktorius Gediminas Kriaučiūnas teigė, kad šiemet keičiant padangas tenka labiau atverti piniginę. Kainodarą, anot jo, privertė peržiūrėti išaugusios energijos kainos.

Rizika: laiku nepasikeitę padangų eismo dalyviai, nutikus avarijai, gali negauti draudimo kompensacijos. / Eitvydo Kinaičio nuotr.

„Kainos servisuose yra nevienodos, tačiau vidutiniškai ši paslauga pabrango apie 20–25 proc. Vis dėlto reikia pažymėti, kad servisai yra stabilesni nei elektros kainos, kurios per mėnesį keičiasi ne vieną kartą“, – pažymi pašnekovas.

Pasak S.Vidrevičiaus, servisų paslaugų įkainiams įtakos turi ir vietiniai veiksniai, tokie kaip lietuviškos darbo jėgos brangimas. Tuo tarpu padangų kainos pokyčius lemia globalūs iššūkiai. Dėl karo Ukrainoje kai kurioms tarptautinėms įmonėms teko perkelti padangų komponentų gamybą į saugesnius regionus. Prieš tai dėl keletą metų siautusios pandemijos buvo sutrikusi tiekimo grandinė, dėl to vėlgi augo produkcijos kaina.

„Tiek pandemija, tiek ir karas – rinkoms neigiamą įtaką turėjusios aplinkybės, kurios visame pasaulyje gerokai paveikė gamyklų darbą. Tai lėmė ne tik elektronikos komponentų trūkumą, bet ir sumažėjusią naujų automobilių pasiūlą“, – sako UAB „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas.

Pasak automobilių pardavimo eksperto, komponentų trūkumas ir sutrikusi automobilių tiekimo grandinė automatiškai atsiliepė ir naudotų automobilių rinkai bei jų kainoms. Jo duomenimis, kai kurių naudotų automobilių kainos išaugo net 20 procentų.

„Sustojus automobilių gamybai, tiekimui ir prekybai, pradeda trūkti naujų automobilių, o tai tiesiogiai atsispindi ir antrinėje rinkoje – naudotų automobilių segmente. Kitaip tariant, visiems jaučiamas automobilių trūkumas natūraliai lemia didėjančias kainas“, – aiškina P. Valiukėnas.

Jo teigimu, kainų kilimas pastebimas ir automobilių turgavietėse bei pavienių automobilių perpardavėjų gretose. Mat automobilių perpardavėjams transporto priemonės pirkimas iš užsienio šalių tapo sudėtingu ir labai brangiu procesu.

„Praktika rodo, kad šiuo metu nemaža dalis automobilių prekeivių skundžiasi jaučiamu automobilių trūkumu. Įsigyti automobilius užsienyje ir juos pargabenti į Lietuvą beveik neįmanoma arba tai reikalauja didelių kaštų. Būtent dėl pastarųjų iššūkių dalis prekeivių turimų automobilių pigiai parduoti nenori. Baiminamasi, kad kitų transporto priemonių tiesiog nebeturės“, – atskleidžia P. Valiukėnas.

Pasak jo, sertifikuotiems automobilių pardavėjams užtikrinti transporto priemonių tiekimą iš užsienio šalių – gerokai lengviau. Tam padeda stipri partnerystė su užsienio tiekėjais. Jie žino, kad rinkai atsigavus partneriai vėl bus tie, kurie pirks dideliais kiekiais, todėl ir sunkiuoju laikotarpiu stengiasi nenuvilti ir ieško išeičių, kaip partnerius aprūpinti norimais automobiliais.

Rinkos duomenimis, per pastaruosius metus vidutinė naudoto automobilio sandorio vertė išaugo 26 proc. Tai patvirtina ir automobilių pardavimo ekspertas, pridurdamas, kad kartu su automobilių kainų augimu proporcingai augo ir pirkėjų perkamoji galia. Bendrovės parduodamų naudotų automobilių vidurkis svyruoja nuo 11 iki 12 tūkstančių eurų.

„Panašu, kad ūgtelėjusios automobilių kainos netapo priežastimi atsisakyti suplanuoto pirkinio. Vairuotojai ir toliau aktyviai užsiima norimo automobilio paieškomis, registruojasi bandomiesiems važiavimams bei domisi pirkimo sąlygomis“, – sako jis ir papildo, kad vien per pirmą šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo nupirkta 131 proc. daugiau automobilių, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Visgi, paklaustas apie ateities prognozes, P. Valiukėnas dalijasi teigiama žinute – kainų kilimas ilgai tęstis neturėtų.

„Dvejus metu besitęsęs kainų augimas šiemet turėtų sumažėti ar net visai sustoti. Tam įtakos turės ne tik po pandemijos atsigaunantis automobilių ir jo komponentų gaminimas bei tiekimas į antrinę rinką, bet ir patys pirkėjai, kurie išleisti dar didesnių sumų už norimą transporto priemonę nebus linkę“, – numato specialistas.

Pirmadienio naktį, apie 2.30 val., netoli Klaipėdos esančiame Aukštkiemių kaime staiga suliepsnojo automobilis "Volkswagen Touran".

Gaisras kilo mašinos variklio skyriuje, išdegė degios jo dalys. Apdegė variklio dangtis, priekiniai sparnai ir priekinis stiklas, sprogo dešinės pusės rato padanga.

Labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl techninės priežasties.

Sekmadienį vakare, apie 18.15 val., uostamiesčio Upelio gatvėje esančiame mūrinių garažų bendrijos garaže įsiplieskė gaisras. Jaunas vaikinas ketino dažyti automobilį, manoma, kad jis buvo nepakankamai atsargus, todėl įvyko nelaimė.

Staiga užsidegė krūva, kurioje buvo laidai ir skudurai.

Iki atvykstant gelbėtojams, vaikinas bandė liepsną nugalėti gesintuvu, netrukus atskubėjo ugniagesiai ir užgesino liepsną.

Gelbėtojai iš garažo išstūmė automobilį "Volkswagen Golf", didesnių nuostolių pavyko išvengti, apdegė tik mašinos durelės, sparnas, salonas. Aprūko garažo sienos.

Pats vaikinas liko sveikas.

Tą pačią dieną degė garažas ir Darbėnuose. Čia apie 14 val. atvyko ugniagesiai. Vyrai skubėjo į vidų, nes du dujų balionai jau buvo sprogę, dar du galėjo netrukus driokstelėti ir dar labiau įplieksti liepsnas.

Gelbėtojai išnešė dujų balionus, bet nuostolių išvengti nepavyko, nudegė didžioji dalis stogo. Likusią teko nuardyti, liepsnose pražuvo antikvarinis motociklas ir žoliapjovė, sudegė daug namų apyvokos daiktų.

Šio gaisro priežastis dar tiriama.