Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip mokslinė fantastika, tačiau dabar kiekvienas gali sužinoti, ar apgamas ant kūno – pavojingas, ar ne, tiesiog jį nufotografavęs. Kauniečiai sukūrė programėlę, atpažįstančią melanomą, kuri įspėja, kada nedelsiant reikia eiti pas gydytoją.

„Mobilaus telefono dėkliukas, elektroninė lupa, prisideda, užsifiksuoja, dedasi prie mobilaus telefono. Aplikacijos pagalba pasidaro dermatoskopinis prietaisas, kuris tą nuotrauką gali pateikti tolimesniam apdorojimui kompiuteryje“, – kalbėjo „DTS Solutions“ direktorius Linas Eidimtas.

Nuotraukai patekus į specialią programėlę, dirbtinis intelektas ją išnagrinės ir pateiks atsakymą apie apgamo pavojingumą.

„Per nuotrauką galime pabandyti diagnozuoti, kas čia per darinys. Dirbtinis intelektas išanalizavo, nustatė, kad 82 proc. karcinoma, viena iš odos vėžio atmainų“, – pasakojo L. Eidimtas.

Mokslininkas, mokęs dirbtinį intelektą atpažinti ligą, sakė, kad paklaidų pasitaikyti gali, tačiau tikslumas – didelis.

„Mūsų tyrimai parodė, kad iki 95 proc. galime patikimai atpažinti melanomą ir ją diagnozuoti kaip melanomą“, – teigė KTU Dirbtinio intelekto centro tyrėjas Vidas Raudonis.

Programa atpažįsta apgamus ir nustato pavojingus darinius pagal tam tikrus kriterijus.

„Spalvos, formos, tekstūra, kontūrų padėtis, pagal tai priimamas sprendimas“, – sakė V. Raudonis.

Visgi inovacijos kūrėjai sakė, kad ir ką parodytų programa, kilus įtarimų, be medikų konsultacijos geriau patiems apie ligą nespręsti.

„Žmogus pasižiūrėjo, gavo žinutę. Jeigu mato, kad gali būti pavojingas variantas, užsiregistravo į klinikas, pasiėmė siuntimą, ten medikai specialistai ištiria detaliau“, – nurodė L. Eidimtas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasak mokslininkų, toks ligos nustatymas išmaniaisiais prietaisais – ateitis.

„Patikrins sąkandį, pėdas, diabetines pėdas, kraujotaką akyje. Artėjame prie momento, kai spręsime individualizuotos medicinos klausimą“, – šnekėjo KTU Dirbtinio intelekto centro tyrėjas.

Gydytojai sako, kad ši inovacija gerokai sumažins eiles pas dermatologus ir sutaupys gydytojų laiko, nes dažnai pacientai ateina išsitirti apgamo be rimtos priežasties.

„Turime labai daug odos darinių rudos spalvos, kurie panašūs į melanomą. Iš patirties galime pasakyti, kad didžioji dalis pacientų, 95 proc., kreipiasi dėl gerybinių navikų, kuriems nereikia jokių gydymo priemonių“, – aiškino Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė Skaidra Valiukevičienė.

Laiku nediagnozuotas gali sukelti paciento mirtį, nes yra plintantis.

Medikai pastebi, kad sergamumas melanoma Lietuvoje auga.

„Laiku nediagnozuotas gali sukelti paciento mirtį, nes yra plintantis. Labai svarbi melanomos ankstyva diagnostika. Lietuvoje sergamumo melanoma ir mirtingumo nuo jos rodikliai didėja“, – nurodė S. Valiukevičienė.

Esą efektyviausias šios ligos gydymas – laiku pastebėta problema. Gydytojai ragina atkreipti dėmesį, jei ant kūno pastebėjote didesnius, išvešėjusius juodus, rudus darinius.

Kauniečių sukurta programėlė, kuri atpažįsta melanomą iš nuotraukos, randama telefonų operacinių sistemų parduotuvėse nuo kovo.

Ryškios spalvos, vis išmanesni prietaisai ir lengviau įkandamos programavimo užduotys. Dirbtinis intelektas pamažu skverbiasi visur. Ne išimtis ir psichologinės konsultacijos.

„Mes dar su juo labai pažindinamės, bet jis jau gali ir yra naudingas. Žinau kolegų, kurie naudoja balso atpažinimo technikas, technologijas, dirbtinis intelektas padeda jiems įvertinti, pavyzdžiui, kiek pacientas šiuo metu patiria nerimo arba streso“, – kalbėjo psichologė Ugnė Juodytė.

„Kitas dalykas, tai gali būti tie tokie „mini ChatBot“, kur galima kalbėtis. Net jeigu pasižiūrėjus į patį pirmą „ChatGPT“, galima jo paklausti, aš skundžiuosi tuo ir tuo, ką man daryti“, – teigė psichoterapeutas Dainius Jakučionis.

Vis garsiau kalbama, kad dirbtinis intelektas gali pakeisti ir pačius psichologus. Per studijas patiriamas stresas pas juos nuveda ir ne vieną studentą. Vilnietė Dovilė svarstė, kas būtų, jei vietoje žmogaus konsultaciją vestų dirbtinis intelektas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kalbant apie psichologą, tai yra privatu ir yra konfidencialumas. Manau, ta informacija yra išsaugoma daugeliu atveju, o su dirbtiniu intelektu yra rizikos, nes tikrai gali nutekėti informacija, negali žinoti“, – šnekėjo Dovilė.

Dovilė dalijosi draugų patirtimi. Sakė, kad psichologą keisti teko ne kartą. Tačiau konsultacijų su dirbtiniu intelektu nenorėtų nei ji pati, nei jos draugai.

„Tu gali paklausti, kaip tavo diena, kaip kažkas. Tau nepasakys rimtų dalykų ir nematys kaip tu jautiesi. Čia, manau, yra labai svarbu palaikyti tą žmogišką ryšį, kas su dirbtiniu intelektu nelabai išeitų. Labiau būtų tokie paviršutiniai dalykai“, – sakė Dovilė.

Tačiau specialistai tikina, kad bent kol kas dirbtinis intelektas žmogaus nepakeis. Mat, kai kuriuos pacientų simptomus atpažinti ne taip lengva, o neretai vien žodžių nepakanka.

„Psichologai savo darbe labai remiasi ir kūno kalba. Kartais žmogus sako vienus dalykus žodžiais, o jo visas kūnas, visa kūno kalba sako, kad yra kitaip“, – nurodė VU Docentas, psichologas Jonas Eimontas.

„Yra daug signalų. Nėra taip, kad tekstas priimamas tiesiog taip, kaip parašytas. Galbūt jis parašytas vienaip, bet jo reikšmė yra kitokia. Žmogus kitokią reikšmę buvo uždėjęs ir tada tas kalbos modelis bando spėlioti“, – tikino psichoterapeutas.

Baiminamasi ir dėl emocijų trūkumo. Mat nenumatytiems atvejams, dirbtiniam intelektui pritrūktų plano B.

Kalbant apie psichologą, tai yra privatu ir yra konfidencialumas. Manau, ta informacija yra išsaugoma daugeliu atveju, o su dirbtiniu intelektu yra rizikos, nes tikrai gali nutekėti informacija, negali žinoti.

„Dirbtinis intelektas neturi tokio moralinio kompaso. Jam galima nustatyti tokias taisykles, kurių jis turi laikytis, bet moralinio kompaso jis neturi“, – šnekėjo J. Eimontas.

„Kažkokio individualizuoto emocijos atpažinimo nelabai galime tikėtis. Nebent turėsime labai daug pavyzdžių. Jeigu tikrai tuos pacientus galėtume rikiuoti į stereotipines grupes, tai turbūt teoriškai galima padaryt ir tokį algoritmą“, – aiškino „Vilnius Tech“ profesorius Artūras Serackis.

Klausimų kelia ir paciento pateikti duomenys. Kas užtikrins jų saugumą, o duomenims nutekėjus, prisiims atsakomybę?

„Dirbtinis intelektas nelabai prisiima atsakomybę už tai, ką jis rašo. Tuomet, kas gali paneigti, kad turėdami blogų ketinimų, galime apmokyti dirbtinį intelektą su kita medžiaga“, – pabrėžė A. Serackis.

„Visada įmonės pačios stengiasi užtikrinti kokybę. Turbūt vienas svarbesnių dalykų, reiktų nepamiršti, kad ta atsakomybė neišnyksta tiesiog atsiradus naujai technologijai“, – aiškino Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys Ruslanas Abdrachimovas.

Visgi, ekspertai sako, kad nors rizikų ir yra, dirbtinis intelektas padėti gali.

„Dabar rizika yra klaidos, tiesiog, paprastos klaidos, bet, manau, kad čia labai geras tandemas. Jeigu dirbtinis intelektas ir žmogus susijungia, manau, kad pacientas iš to gali labai daug laimėti“, – sakė U. Juodytė.

„Tikrai galėtų pakeisti, kad ir atsakinėti į skambučius psichologui nereikėtų, paskirstyti psichologų darbo krūvį. Tokių sistemų jau dabar būtų galima turėti“, – nurodė Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys.

2024 metais daugiausiai inovacijų tikimasi vaizdo ir video kūrimo srityje. Prieš savaitę pasirodė naujas dirbtinio intelekto modelis. Vaizdo įrašus jis kuria pagal žmogaus pateiktą scenarijų.

„Neretai kelia nuostabą, kokios menkos yra šių dienų medicinos bendruomenės žinios apie nacių nusikaltimus medicinos srityje – turbūt vienintelė išimtis yra šiokia tokia miglota nuovoka apie Jozefo Mengelės eksperimentus Aušvice“, – pasakojo Herwigas Czechas, pagrindinis ataskaitos rengėjas iš Vienos medicinos universiteto.

„Mūsų ataskaita siekiama tai pakeisti. Nors mūsų pristatomi pavyzdžiai yra kraštutiniai, nacių valdymo metais egzistavusios medicinos tyrimai nušviečia, kokį svarbų vaidmenį šioje srityje vaidino visuomeniniai veiksniai bei medicinos ir mokslo pažangos etika“, – sakė H. Czechas.

Nacių valdymo metais egzistavusios medicinos tyrimai nušviečia, kokį svarbų vaidmenį šioje srityje vaidino visuomeniniai veiksniai bei medicinos ir mokslo pažangos etika.

H. Czechas su kolegomis prieš trejus metus pasiūlė mokslo žurnalo „The Lancet“ vyriausiajam redaktoriui įsteigti komisiją tirti nacių valdymo laikais vykdytus medikų žiaurumus.

Kaip skelbiama žurnale, šių tyrimų vaisius – išsamiausia ligi šiol parengta ataskaita, kurioje aprašomi tiek patys žiaurumai, tiek juos vykdę asmenys ir jų aukos.

„Bjauri tiesa, kuri yra kruopščiai aprašyta šioje ataskaitoje, yra ta, kad medicina Vokietijoje buvo grindžiama antisemitine, rasistine, eugenikos ideologija genetiškai menkesnėmis laikytų populiacijų atžvilgiu“, – rašoma žurnalo vedamajame straipsnyje.

Ataskaita pasirodė ketvirtadienį, kai yra minimos „Krištolinės nakties“ – žiauraus nacių 1938 m. visoje šalyje įvykdyto žydų pogromo, po kurio režimo valdymo metais smarkiai išaugo smurtas prieš žydus ir žydų persekiojimas – 85 metinės.

Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, kai kurie iš tų, kurie patys vykdė siaubingus eksperimentus ar dalyvavo vykdant nacių nusikaltimus, tapo garsiais ir gerbiamais pokario Vokietijos medikais.

Viena iš ataskaitoje minimų nusikaltimų vykdytojų yra Elisabeth Hecker – pasižymėjusi pediatrė ir jaunimo psichiatrė iš Vakarų Vokietijos, kur ji padarė stulbinamą karjerą ir buvo šlovinama kaip viena iš jaunimo psichiatrijos pradininkių.

Ir tik 1995 m., tai yra po jos mirties praėjus devyneriems metams paaiškėjo, kad ji vaidino svarbų vaidmenį nacių surengtose žudynėse Silezijos regione dabartinės Lenkijos teritorijoje.

Įgyvendindama vadinamąją vaikų eutanazijos programą, ji liepdavo perkelti vaikus į vietinį žudymo skyrių ir leidimą nužudyti vaiką stengdavosi gauti net tuo atveju, kai tėvai primygtinai reikalaudavo vaiką paleisti iš klinikos

„Įgyvendindama vadinamąją vaikų eutanazijos programą, ji liepdavo perkelti vaikus į vietinį žudymo skyrių ir leidimą nužudyti vaiką stengdavosi gauti net tuo atveju, kai tėvai primygtinai reikalaudavo vaiką paleisti iš klinikos“, – teigiama ataskaitoje.

Ataskaitoje taip pat siekiama informuoti medicinos profesionalus apie medicinos žinias, kurios buvo gautos atliekant žiaurius ir nežmoniškus nacių sankcionuotus tyrimus.

Pavyzdžiui, austrų anatomo Eduardo Pernkopfo parengtas anatomijos atlasas yra naudojamas ligi šiol, nes jame itin kruopščiai parodyta žmogaus kūno sandara. Rengdamas kai kuriuos iš atlase esančių piešinių, ištikimas nacių šalininkas E. Pernkopfas naudojosi nacių aukų palaikais. Ataskaitoje rašoma, kad jo institutui buvo atsiųsti daugiau nei 1 377 Vienos kalėjimų sistemoje karo arba slaptosios policijos nužudytų žmonių palaikai.

„Gydytojams ir medicinai žengiant koja kojon su žudikiška ideologija, svarbu pažvelgti, kaip mūsų profesija, kurios tikslas yra gydyti, tapo žudikų profesija“, – sakė vienas iš komisijos pirmininkų Shmuelis Pinchasas Reisas iš Jeruzalės žydų universiteto. „Kiekvienas sveikatos srityje dirbantis žmogus privalo žinoti, kokį vaidmenį medicinos ir sveikatos profesijos atstovai vaidino per holokaustą.“

Nerimą kėlė keista jausena

Kai atostogaujant pajūryje netikėtai pradėjo skaudėti kaklą, Viktorija iš pradžių pagalvojo, kad važinėjant dviračiu perpūtė vėjas.

„Skausmas buvo keistas, tokio anksčiau neteko patirti. Grįžus į Vilnių skausmas nesiliovė net ir pavartojus vaistų, prisidėjo kiti iki tol nepatirti pojūčiai – skrandžio pūtimas, nugaros skausmai, ėmė trūkti oro, – ligos simptomus prisimena Viktorija. – Kreipiausi į gydytojus, nes laukti jau nebegalėjau, be to, dėl neįprastos savijautos vargino negera nuojauta.“

Būdas: „Verkiau, kai jaučiau, kad reikia, juokiausi ir ieškojau pozityvumo, nes tai padėjo“, – Viktorija prisipažįsta, kad gydymo metu padėjo ir komedijos. / Viktorijos asmeninio archyvo nuotr.

Medicinos įstaigoje kraujo tyrimus reikėjo kartoti kelis kartus – jie rodė vis blogėjančią situaciją, moters savijauta prastėjo sulig kiekviena diena – alino nuovargis ir didelis silpnumas. „Mokslo metų pirmoji diena apvertė gyvenimą aukštyn kojomis, nes tądien po vaikų šventės mokykloje pakliuvau į Santaros klinikas – čia ir paaiškėjo tikroji diagnozė: ūminė mieloblastinė leukemija (kraujo vėžio rūšis – red. past.). Prasidėjo juodas ligos etapas, tarsi kortų namelį sugriovęs planus, darbus ir svajones“, – prisimena Viktorija. Kalbėdama apie tuo metu užplūdusias emocijas moteris sako, kad viduje virė galybė jausmų su nuoskauda ir klausimais „kodėl man“, nes gyventa buvo teisingai – sportavo, rinkosi sveiką maistą, nesirgo. Tad kodėl taip nutiko?

„Taip, stresų turėjau. Šiam faktoriui ir suverčiau bėdą, kad mane užklupo kraujo vėžys“, – pripažįsta Viktorija.

Tęsiasi: aktyviai jauna moteris gyveno ir prieš onkologinės ligos diagnozę, ir dabar. / Viktorijos asmeninio archyvo nuotr.

Gavo geriausią gydymą

Po pirmojo emocinio smūgio Viktorijai teko susiimti ir susitelkti į gydymą ir sveikimą: „Nuo to momento nė karto nesuabejojau, kad pasveiksiu. Palaikė asmeninės savybės – pozityvumas, tačiau be artimųjų, draugų ir kolegų palaikymo tai būtų labai sunku padaryti. Jiems tariu nuoširdų DĖKUI. Turiu du mažus vaikus, juos turiu užauginti, – kartojo Viktorija. – Ir dar vienas dalykas – mane gydęs gydytojas Andrius Žučenka turi kažką tokio, kas suteikė gyvenimo vilties, optimizmo: „viskas bus gerai – aš tave išleisiu sveiką“. Šie žodžiai nubrėžė labai aiškų modelį, kaip būsiu gydoma ir kas manęs laukia. Profesionalus daktaras taip pasakė ir aš juo patikėjau, pasidaviau jo gydymo taktikai.“

Viktorijos gydymo planą sudarė du chemoterapijos kursai ir kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija. Pacientė Viktorija buvo įtraukta į klinikinį tyrimą, dėl kurio ji galėjo gauti naujausią gydymą: „Gavau visą paketą – geriausia, ką galiu gauti“, – apie moderniausio gydymo galimybes sako Viktorija.

Šeima: „Dar turiu užauginti vaikus“, – didžiausią motyvaciją pasveikti nuolat prisimindavo Viktorija. / Viktorijos asmeninio archyvo nuotr.

Viskas vyko greitai

Moteris pasakoja, kad prasidėjusi liga staiga smogė kaip perkūnas iš giedro dangaus, o gydymas prasidėjo labai greitai, su kelių savaičių pertrauka tarp chemoterapijų ir transplantacijos. „Pasitikėjimo suteikė tai, kad mūsų šalies hematologija yra aukščiausio lygio, – naudojami naujausi dalykai, taikomi Europos ar Amerikos klinikose, – viskas, kas geriausia, yra pas mus, – sako dėl savo darbo farmacijos kompanijoje specifikos daugybę informacijos sukaupusi Viktorija. – Pacientui labai svarbu pasitikėti ir tikėti gydytoju, stiprybės suteikia degančios gydytojo akys. Net minties nebuvo, kad mirsiu.“

Taip, stresų turėjau. Šiam faktoriui ir suverčiau bėdą, kad mane užklupo kraujo vėžys.

„Verkiau, kai jaučiau, kad reikia, juokiausi ir ieškojau pozityvumo, nes tai padėjo“, – prisipažįsta Viktorija. Pasak jos, ligos gydymą padėjo iškęsti ašaros, artimųjų pagalba ir palaikymas, malda ir... komedijos: „Tai yra puiki terapija, kai gali užsimiršti ir pakvatoti – humoras ir juokai tikrai padeda išbūti sunkiausius momentus. Su kitomis pacientėmis, kurios yra tikros kovotojos, stengdavomės pasijuokti, kai užeidavo toks noras.“

Po septynių mėnesių moteris sugrįžo į darbą. Dabar moteris sako labiau sauganti sveikatą.

„Be abejo, šalutinių liekamųjų problemų yra, tačiau žinau, kad tai praeis, tik viskam reikia laiko. Jau vėl stengiuosi gyventi savo gyvenimą ir juo džiaugtis: gegužę keliavau užsienyje, daug būnu su vaikais, – apie sunkaus gydymosi etapo pabaigą sako Viktorija. – Iš esmės darau viską kaip iki ligos, tik protingai, nealindama organizmo ir laikydamasi sveiko gyvenimo būdo, miego režimo.“

Nauja specialybė ir studijų programa

Gyvensenos medicinos specialistų ruošimas ir jų integracija į sveikatos apsaugos sistemą – revoliucinis pokytis, kurio reikšmė – didžiulė.

„2014 m., kai pradėjome apie tai kalbėti, gyvensenos medicinos koncepcija Lietuvoje ir apskritai Europoje dar buvo mažai žinoma. Daug metų rengiame visuomenės sveikatos specialistus, gydytojus. Asmens sveikatos priežiūra ir visuomenės sveikatos priežiūra yra viena kitą papildančios sritys, bet jų sąlyčio taškas buvo labai neapibrėžtas. Gyvensenos medicinos specialistas – tvirta jungiamoji grandis tarp visuomenės ir asmens sveikatos“, – teigia LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos vadybos katedros vadovė, profesorė habilituota daktarė, gyvensenos medicinos Lietuvoje pradininkė Ramunė Kalėdienė.

Europoje iki šiol tokios studijų programos nebuvo, todėl remtasi JAV ir Australijos patirtimi.

Gyvensenos medicinai, apimančiai ligų profilaktiką ir gydymą keičiant gyvenseną, Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje atitenka labai svarus vaidmuo.

„Vienas šiuolaikinės sveikatos priežiūros tikslų – sveikatos priežiūros integralumas, suteikiant visuomenei sveikatos ir apsaugant žmogų nuo žalos ir nereikalingų išlaidų savo sveikatos priežiūrai. Naujoji visuomenės sveikatos paradigma akcentuoja laipsnišką perėjimą nuo tradicinės (gydomosios) medicinos į šiuolaikinę (integralią, holistinę) mediciną“, – atkreipė dėmesį prof. R. Kalėdienė.

Gyvensenos medicinos specialisto užduotis – taikant aplinkos, elgsenos, medicininius bei motyvacinius principus padėti pacientui pakeisti savo gyvenseną taip, kad aplenktų ligos, negalavimai, o jeigu jie ištiko, padėti imtis pokyčių, kurie leistų vartoti kuo mažiau vaistų – arba jų visai nereikėtų.

Gyvensenos medicina – tarpdisciplininė sritis, jungianti mediciną, psichosocialinius mokslus, neuromokslus, visuomenės sveikatą, aplinkos sveikatą ir biologiją.

Geresnė žmonių savijauta ir sveikata, mažesnis krūvis sveikatos priežiūros sistemai, mažesnės eilės, mažiau suvartojamų vaistų – mažiau išlaidų gyventojams ir valstybei.

LSMU nuotr.

Ne visiems viskas tinka

„Etapas, kai patarimus pacientams dalija, į gydymo planą kišasi savamoksliai entuziastai, turi kuo greičiau baigtis“, – vylėsi prof. R. Kalėdienė. 

Atsižvelgiant į žmogaus sveikatos būklę, turimas vieną ar kelias lėtines ligas, būtinas individualus gyvensenos korekcijos planas.

Gyvensenos medikai išmano, kokia mityba, dienotvarkė, kokios mankštos, pratimai, jų intensyvumas būtų veiksmingiausi kiekvienu konkrečios ligos atveju ar esant kelių ligų, būklių kombinacijai. Jie žino ir gali patarti, kaip turėtų maitintis, tarkime,  sergantis tam tikra onkologine liga, kaip ir kiek toks pacientas turėtų sportuoti, kaip veiksmingai valdyti stresą, pasitelkti socialinę paramą, aplinkos kontrolę ir t.t. O sprendimus gyvensenos medicinos specialistas priima dirbdamas šeimos gydytojo komandoje, o ne vienašališkai, pabrėžė profesorė.

Viena perspektyviausių sričių

„Mokslas ir geroji klinikinė praktika rodo, kad gyvensenos medicina yra viena perspektyviausių ateities sričių. Net tris ketvirtadalius visų lėtinių sutrikimų lemia gyvensenos veiksniai. Kas nutiktų, jeigu sugebėtume daugumą jų pakoreguoti?“,  – klausė gyvensenos medicinos ekspertas, LSMU lektorius dr. Tomas Vaičiūnas.

Jis atkreipė dėmesį, kad atsiradus kompetencijų centrui, kuriame ruošiami specialistai, gebantys taikyti nefarmakologiniu mokslu grįstas intervencijas, Lietuva šioje srityje tapo pastebima ir tarptautiniu mastu. „Kitoms Europos šalims esame rodomi kaip pavyzdys“, – sakė pašnekovas.

Susiduriama ir su iššūkiais. „Mūsų socialinė aplinka iš esmės dar yra hipermedikalizuota. Ne vienam pacientui dar sunku visiškai patikėti, kad jo savijauta reikšmingai pagerėtų ne nuo piliulės, o tiesiog pakeitus gyvenseną. Žinoma, tam reikia ir asmeninių pastangų“, – dėstė T. Vaičiūnas.

Vienas šios konferencijos tikslų – ką dar galima padaryti, kad ir pati medicinos bendruomenė labiau „prisijaukintų“ nefarmakologines intervencijas.

Į konferenciją susirinko pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos nariai (šeimos medicinos gydytojai, gyvensenos medicinos specialistai, slaugytojai, kineziterapeutai, psichologai, socialiniai darbuotojai), įvairių specialybių gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai, dietistai ir kiti besidomintys gyvensenos medicina.

Organizatoriai pristatė, kad šis išskirtinis renginys skirtas įkvėpti, šviesti ir diskutuoti sveikatos priežiūros specialistus, politikos ir visuomenės atstovus apie reikšmingą gyvensenos medicinos indėlį valdant lėtines ligas bei gerinant asmens ir visuomenės sveikatos rodiklius.

Kauno miesto poliklinikoje – jau dirba

Konferencijoje dalyvavo ir Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, vienas gyvensenos medicinos magistro studijų programos kūrėjų.

„Su šia iniciatyva Lietuva visame pasaulyje buvo pirmeivė, apskritai esame stiprūs visuomenės sveikatos srityje: gerai sutvarkyta struktūra, įkurti visuomenės sveikatos biurai, turime šios srities mokslininkų. Gyvensenos medicina yra išskirtinė visuomenei, kuri suvokia, kad žmogus yra pats atsakingas už savo sveikatą, turi ja rūpintis. Dažnas nežino, kaip tą padaryti. Abstrakčių patarimų neužtenka, ir čia į pagalbą ateina gyvensenos medicina“, – kalbėjo A. Veryga. 

LSMU nuotr.

Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša sakė, kad poliklinika jau yra įdarbinusi vieną gyvensenos medicinos specialistą. Rudenį poliklinikoje dirbs jau keturi tokie medikai.

„Iniciatyvos paprastai eina iš paskos pacientų poreikiams, tik kartais – pirma jų. Čia ir bus pastarasis atvejis“, – komentavo P. Kibiša.

Konferenciją „Gerosios gyvensenos medicinos praktikos kūrimas Lietuvoje“ LSMU surengė kartu su Lietuvos Gyvensenos medicinos asociacija, Lietuvos šeimos gydytojų kolegija ir Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija. Tai jau septintoji gyvensenos medicinai skirta konferencija.

2023 m. kovo 3 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo numatyta, kad šeimos gydytojo komandoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia ir gyvensenos medicinos specialistas, o iki 2030 m. pabaigos šeimos gydytojo komandoje dirbančių gyvensenos medicinos specialistų etatų skaičius turi būti 0,20 vienam šeimos gydytojos etatui.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) savo ruožtu teigia jau siūliusi ir vėl teiksianti priemones, kaip nustatytus trūkumus taisyti.

Pasak tarnybos, nustatyta, kad pagal dabar galiojančią tvarką, egzistuoja galimybė sveikatos priežiūros specialistams išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus, nes gydymo įstaigos neprivalo informuoti Akreditavimo tarnybos apie specialistų netinkamą licencijuojamos veiklos vykdymą bei nustatytus jų veiklos pažeidimus.

STT pateikia atvejį, kai Valstybinės ligonių kasos teritoriniai padaliniai nustatė gydytojo grubius pacientų teisių pažeidimus. Neteisėtai išdavus nedarbingumo pažymėjimus, pacientui nesuteikus paslaugų fiksuotas gydymas, už kurį lėšos apmokėtos iš PSDF, nepagrįstai reikalauta paciento sumokėti į gydymo įstaigos sąskaitą įmoką, tačiau gydytojo licencijuojamos veiklos apribojimai taikyti tik po dviejų metų.

Deja, ministerijos siūlomas pataisas Seimas atmetė.

Kitas atvejis, kai už neteisėtą išblaivinimo/detoksikacijos paslaugos teikimą atsakomybė taikyta tik juridiniam asmeniui, tačiau gydytojui licencijuojamos veiklos apribojimai nebuvo taikyti.

Taip pat nustatyta, kad Akreditavimo tarnybai sudaroma galimybė vertinant sveikatos priežiūros specialistų korupcinio pobūdžio pažeidimus, taikyti jiems palankesnius licencijuojamos veiklos apribojimo pagrindus. Pavyzdžiui, uždraudžiant vykdyti vienos srities medicinos praktiką iš kelių turimų licencijų, o ne medicinos praktiką bet kokioje srityje.

Kritiškai vertinamas teisės aktuose įtvirtintas neproporcingas pažeidimų reikšmingumo nustatymas, suteikiantis galimybę gydytojams, padariusiems korupcinio pobūdžio nusikaltimus, po trijų mėnesių gauti naują veiklos licenciją.

STT korupcijos prevencijos pareigūnų vertinimu, tokia tvarka nesukelia asmenims veiksmingo prevencinio bei atgrasančio poveikio.

Korupcijos rizikos analizės metu pastebėta, kad nereglamentuota Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos vertinimo komisijos sudarymo tvarka, taip pat šios komisijos sprendimai grindžiami subjektyvia jos narių nuomone.

Korupcijos rizikos analizė pateikta Sveikatos apsaugos ministerijai ir Akreditavimo tarnybai, jos per tris mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgė ar numato atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

Kaip BNS informavo SAM, jai tarnybos įvardinti trūkumai yra žinomi, o jiems ištaisyti buvo pasiūlytos Medicinos praktikos įstatymo pataisos.

„Vienas pagrindinių siūlymų – suvienodinti už korupcinius nusikaltimus nuteistų sveikatos sektoriaus darbuotojų licencijų stabdymą, numatant metų terminą, kuomet nebūtų galima verstis medicinine praktika. Ministerijos vertinimu, ši priemonė itin prisidėtų prie smulkusios korupcijos prevencijos. Deja, ministerijos siūlomas pataisas Seimas atmetė“, – teigiama komentare. 

Ministerija žada siūlyti naujas priemones, kurios padėtų užkardyti korupcinius nusikaltimus sveikatos apsaugos sistemoje, kai detaliau susipažins su pateiktomis STT rekomendacijomis.

Įdėjo daug darbo

Tris dienas rugsėjo viduryje kauniečiai stebėjo GMP automobilių ir darbuotojų antplūdį miesto centre. Imituota masinė nelaimė, itin sudėtingomis sąlygoms teikta pagalba daugiau kaip 300 nukentėjusiųjų. Didelio GMP profesionalų ir kauniečių dėmesio sulaukusiose žaidynėse 27 komandos iš visos šalies varžėsi dešimtyje rungčių.

Žaidynių nugalėtojais didžiųjų miestų kategorijoje tapo Kauno miesto GMP stoties 12-osios komandos nariai gydytoja Greta Beinaravičiūtė, slaugos specialistai Irina Belukhina ir Evaldas Paliulionis, mažųjų miestų kategorijoje – Akmenės rajono greitosios medicinos pagalbos centro 15-oji komanda (Justinas Stašys, Gintarė Pralgauskienė ir Paulius Naumovas).

Kauniečių komanda įsitikinusi, kad laimėti padėjo ankstesnių žaidynių patirtis ir įdėtas darbas.

„Žinojome, kad viską, ką mes, GMP darbuotojai, dažnai suprantame ir darome be žodžių, žaidynėse reikia pasakyti garsiai – kad išgirstų vertintojai. Padėjo ir įdirbis – vakarais, po darbo, mes tam ruošėmės keturis mėnesius. Mokėmės – sprendėme įvairias situacijas. Padėjo ir komandos susilipdymas, mokėjimas tai, ką reikia padaryti, perskaityti iš akių“, – sakė G.Beinaravičiūtė.

Ji su kolegomis atkreipė dėmesį, kad tokiose varžybose sukuriamos užduotys, neprimenančios įprasto GMP iškvietimo. Kiekviena užduotis esą turi kabliuką, kurį reikia pamatyti ir atitinkamai teikti pagalbą.

Žinojome, kad viską, ką mes, GMP darbuotojai, dažnai suprantame ir darome be žodžių, žaidynėse reikia pasakyti garsiai – kad išgirstų vertintojai.

I.Belukhina atkreipė dėmesį, kad naudinga buvo pasitreniruoti ir teikiant pagalbą per imituotą masinę nelaimę, nors ši užduotis nebuvo vertinama: „Skirtingų Lietuvos GMP stočių pasiruošimas teikti pagalbą ištikus masinei nelaimei yra labai skirtingas. Tačiau turime būti pasiruošę ir tam. Taigi, šios žaidynės suteikė vertingos praktikos. Visi padarėme klaidų, tačiau svarbu iš jų pasimokyti ir jų nebekartoti.“

E.Paliulionis dar tik pradeda dirbti skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistu, todėl jam šios žaidynės davė itin naudingos patirties. „Labai daug sužinojau, pamačiau įvairių situacijų. Dabar jaučiuosi daug geriau pasiruošęs vykti į iškvietimus nei iki žaidynių“, – sakė jis.

Komandos nariai vienbalsiai tikina: dalyvauti tokiose žaidynėse verta. „Visų pirma – joms ruošiantis atnaujiname žinias. Iš naujo peržiūrime pagalbos teikimą žmogui esant įvairios klinikinės būklės, atnaujintus algoritmus. Darbo praktikoje nutinka ne visos įmanomos situacijos, o ruošdamasis turi prisiminti ir peržiūrėti jas pačias įvairiausias. Paskui tai padeda darbe – važiuojant į iškvietimus ir teikiant pagalbą“, – tvirtino G.Beinaravičiūtė.

Ekstremali kasdienybė

Žaidynių užduotys buvo susijusios su įvairiomis medicinos sritimis – nuo paciento gaivinimo ir traumų iki akušerijos ar psichologinės pagalbos teikimo. Visas varžybų rungtis kviesti stebėti žiūrovai, galėję iš arti pamatyti GMP darbuotojų kasdienybę.

Pasak 14-ųjų Lietuvos GMP žaidynių vyr. teisėjos gydytojos Evelinos Pukenytės, dalis užduočių turėjo būti atliekamos namų aplinkoje ar kitur uždarose patalpose. „Į varžybas įsitraukė nemažai miesto gyventojų, vietos verslininkų – kavinės, viešbutis, naktinis klubas, suteikę mums patalpas. Tai rodo, kad visuomenė geranoriškai žiūri į medicinos pagalbos darbuotojų darbą, suvokia jo svarbą“, – kalbėjo vyr. teisėja.

Vieno iš žaidynių organizatorių Kauno miesto GMP stoties direktoriaus Nerijaus Mikelionio teigimu, tokie renginiai labai svarbūs tiek GMP profesionalams, tiek visuomenei. Medikai taip mokosi ir įgyja naujų žinių, o visuomenė iš arčiau susipažįsta su šiuo darbu ir geriau supranta jo svarbą.

„GMP darbuotojai išsiskiria tuo, kad jie dirba viešose vietose ir beveik visada tai vyksta ekstremaliomis sąlygomis. Visuomenei labai naudinga pamatyti, kokiose situacijose jie atsiduria, koks svarbus šiame darbe profesionalumas ir greitas reagavimas“, – sakė N.Mikelionis.

Keičiasi: E.Pukenytė pripažino, kad vis profesionalėjantys GMP darbuotojai verčia varžybų organizatorius paplušėti, kol sukuriama įdomi, nelengva užduotis. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Jam antrino N.Pukenytė. Pasak jos, GMP srityje būtina nuolat mokytis ir treniruotis: „Viskas keičiasi labai greitai, todėl neužtenka tik teoriškai žinoti, kaip atlikti tam tikrą veiksmą. Tad savo pagrindine misija laikome GMP darbuotojų skatinimą nenustoti mokytis. Smagu, kad žemesnes vietas užėmusios komandos po varžybų dažniausiai ima ieškoti papildomų mokymų ir atsakingai ruoštis kitoms žaidynėms.“

Dirbtų visi kartu

Anot žaidynių vyr. teisėjos, GMP darbe komandiškumas, sugebėjimas vienam kitą suprasti ir labai greitai priimti sprendimus yra itin svarbūs, nes beveik visos situacijos yra ekstremalios.

„GMP medikai dirba įvairiomis gamtinėmis sąlygomis – jie teikia pagalbą lyjant, sningant, dieną ir naktį. Dažniausiai pagalbą teikti tenka viešoje vietoje ar paciento namuose. Todėl jie negali tiesiog uždaryti durų ir pasakyti, kad dabar pageidauja likti vieni“, – GMP komandos kasdienybę nusakė pašnekovė.

Dešimtmetį GMP žaidynėse teisėjaujanti gydytoja teigia, kad vis profesionalėjantys GMP darbuotojai verčia varžybų organizatorius paplušėti, kol sukuriama įdomi, nelengva užduotis. Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvos medikai vis dažniau įrodo savo profesionalumą užsienyje vykstančiose panašiose žaidynėse. „Išsiskiria Kauno miesto GMP stoties komanda, šiais metais Europos greitosios medicinos pagalbos čempionate užėmusi trečią vietą. Šios įstaigos darbuotojai nuolat mokosi, organizuojamos net į varžybas važiuosiančių medikų atrankos. Tad ši įstaiga tampa didžiuliu pavyzdžiu ir paskata kolegoms“, – teigė E.Pukenytė.

Pašnekovė pastebi, kad keičiasi ir visuomenės požiūris į GMP darbą – žmonės tampa geranoriškesni, supratingesni. Pozityvų požiūrį rodo ir faktas, kad varžybas leista surengti pačiame Kauno centre.

N.Mikelionis džiaugėsi, kad šiais metais žaidynėse prie GMP darbuotojų prisijungė Lietuvos šaulių sąjunga, Krašto apsaugos ministerijos Karo tarnyba, Kauno klinikų medikai. „Skirtingų institucijų atstovams, medikams svarbu kartu dalyvauti panašiose treniruotėse, kartu ruoštis masinėms nelaimėms. Juk jų metu mums tektų dirbti visiems drauge“, – sakė jis.

„Šiuo metu švietimo mokslo ir sporto ministrės įsakymas dėl visuomenės sveikatos studijų krypčių aprašų jau pasirašytas, o medicinos studijų yra dienų klausimas kada bus pasirašytas“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Kaune teigė ji.

Kalbėdama apie darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo asmens sveikatos priežiūros sistemoje veiksmų 2021–2024 metų veiksmų planą, ministro patarėja teigė, kad bus didindamos medikų kompetencijos psichologinės gerovės srityje.

„Mes bandome atnešti tuos formatus, kurie jau yra pasiteisinę kitose šalyse arba taikomi kitose sistemose (...) nauji būdai, kurie iš tiesų gali padėti ligoninėms tobulinti organizacinę kultūrą“, – sakė ji.

T. Biliūno / BNS nuotr.

Taip pat bus keliamos vadovų kompetencijos vykdant mokymus, įvedant stebėsenos rodiklius.

Anot S. Bieliūnės, taikydama veiksmų planą ministerija 2021 metais iniciavo projektą, siekdama išsiaiškinti, kaip galėtų veikti pranešimų apie smurtą sveikatos įstaigose sistema.

Ministro įsakymo projektas šiuo metu derinimas su suinteresuotomis institucijomis. Jis būtų privalomas Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžioms įstaigoms.

„Tikimės, kad čia yra mėnesio klausimas, kada mes tokį aprašą turėsime“, – sakė ji.

Pasak Kauno klinikų generalinio direktoriaus Renaldo Jurkevičiaus, anoniminių apklausų sistema dėl mobingo veikia.

Jo teigimu, pradėjus taikyti šias apklausas klinikose registruoti septyni pranešimai, pusė jų pasitvirtino.

„Iš mano žinomų atvejų dalis išsisprendė po pokalbių ir grįžtamasis ryšys po tų pokalbių teigimas“, – kalbėdamas apie atvejus nurodė direktorius.

Seimas birželio mėnesį priėmė Darbo kodekso pataisas, jomis uždraustas bet koks smurtas ir priekabiavimas darbe. Tuomet dalis parlamentarų teigė, kad tokios pataisos turėtų padėti kovoti su mobingu darbe.

Pernai pranešta, kad dėl mobingo darbe galėjo nusižudyto Respublikinės Šiaulių ligoninės medikė.

Valstybinė darbo inspekcija iki 2022 metų kovo 15 dienos gavo 23 skundus dėl psichologinio smurto darbo aplinkoje, iš jų pasitvirtino arba iš dalies pasitvirtino trys. Pernai inspekcija gavo 73 tokius skundus, iš jų pasitvirtino arba iš dalies pasitvirtino – 27, per 2020 metus gavo 12 skundų, pasitvirtino – keturi.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pirmadienį pranešė, kad steigiama beveik 140 papildomų vietų pirmosios pakopos slaugos ir akušerijos bei vientisųjų medicinos krypties studijų programose.

Anot ministerijos, tokius preliminarius skaičius siūlo Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas (VUK), atsižvelgdamas į sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozavimo analizes.

Daugiausiai 2022–2023 mokslo metais valstybės finansuojamų vietų numatyta skirti slaugos ir akušerijos studijoms: universitetuose – 230, kolegijose – 350 vietų.

Šiais mokslo metais šių krypčių studijoms universitetuose teko 214, kolegijose – 269 valstybės finansuojamos vietos.

Taip pat nuspręsta padidinti valstybės finansuojamų vientisųjų medicinos krypties studijų vietų skaičius iki 330, šiais mokslo metais šis skaičius buvo 290.

Planuojantiesiems studijuoti burnos priežiūrą universitetuose skirta 15, kolegijose – 60 valstybės finansuojamų vietų.

Nemažinamas valstybės finansuojamų vientisųjų odontologijos krypties studijų vietų skaičius, jų lieka 25. Medicinos rezidentūros ir odontologijos valstybės finansuojamų vietų skaičius taip pat nemažėja, atitinkamai – 365 ir 12 vietų.

VUK nustatė ir rekomenduotiną valstybės nefinansuojamų rezidentūros vietų skaičių: medicinos rezidentūrai – 110, odontologijos rezidentūrai – 12.

Į šias valstybės nefinansuojamas vietas priimti gydytojai rezidentai gali sudaryti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuri įsipareigotų finansuoti jo rezidentūros studijų kainą, o baigęs studijas gydytojas rezidentas turėtų ten dirbti sutartą laikotarpį.

Anot SAM pranešimo, tvirtinant valstybės finansuojamų vietų skaičius, atsižvelgta į ministerijos siūlymus ir dėl kitų studijų krypčių. Pavyzdžiui, universitetuose nuo 30 iki 50 padidintas farmacijos krypties studijų vietų skaičius.

Universitetuose nemažinamas valstybės finansuojamų reabilitacijos krypties studijų vietų skaičius – 50.

Visuomenės sveikatos, mitybos, medicinos technologijų, kosmetologijos krypčių bendras valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius universitetuose irgi liks toks pat – 90 vietų.

Kolegijose sveikatos mokslų (išskyrus burnos priežiūros, slaugos ir akušerijos bei kosmetologijos studijų kryptis) studijų kryptyje valstybės finansuojamų vietų skaičius sumažintas iki 280.

„2020-ieji buvo labiau pažinimo metai, kai sustingome, turėjome permąstyti ir pažinti šią ligą. Sąstingis buvo skausmingas, nes daug žmonių laukė medicininių tyrimų ar paslaugų. 2021-ieji jau buvo persigrupavimo metai“, – konstatuoja gydytojas.

Anot jo, šiemet, kai COVID-19 pirminis pažinimas iš teorinio perėjo į gilesnį lygmenį ir praktiką, ant medikų pečių užgulė nelengvas darbas. „Tenka pripažinti, kad tai yra viena iš ligų, kuri turi įtakos mūsų galimybėms ir darbui. Ir ne tik gydant kitas ligas, bet ir bendraujant su ligoniais“, – pastebėjo profesorius ir pasidžiaugė, kad per 2021-uosius gimė pokytis – tiek gydytojų, tiek slaugytojų bendruomenės persigrupavimas. „Ši liga mums dar ir dar kartą padėjo atsigręžti ne tik į gydytojų darbą, kuris yra kritiškai svarbus, bet ir į slaugytojų vertę. Puikiai suprantame, kad be slaugytojų, kurias anksčiau vadindavome sesutėmis, slaugos procesas ir rezultatai yra labai labai blogi. Tokių pamokų jau daug turėjome. Dabar jau gerai žinome ir pasaulinė patirtis rodo, kad ten, kur yra gera slauga, net COVID-19 gydymo rezultatai geresni. Manau, kad kiti metai bus dar optimistiškesni“, – viltingai nusiteikęs A.Macas.

Nors pirmieji medikai Lietuvoje nuo COVID-19 paskiepyti paskutinėmis 2020 m. dienomis, vakcinacija pagreitį įgavo būtent šiemet. Skiepus nuo šios ligos didžioji visuomenės dalis sutiko kaip galimybę įveikti pandemiją, išsaugoti gyvybes, tačiau kai kam vien žodis skiepai tapo skausmingu dirgikliu. A.Macas apgailestauja, kad taip nutiko ir prisipažįsta nesitikėjęs, kad dėl skiepų gali užvirti tokia kova. „Būdamas gydytoju labai laukiau skiepų kaip galimybės. Mūsų gydytojai ir slaugytojos nerimavo, kurią dieną jau pagaliau pavyks pasiskiepyti. Pats esu pasiskiepijęs, taip pat ir sustiprinamąja doze. Skiepų nauda neabejoju, skiepų riziką suprantu ir renkuosi skiepytis“, – savo poziciją išdėstė medicinos profesorius.

Jo nuomone, pradėjus vakcinacijos procesą Lietuvoje, buvo pasirinkta netinkama retorika. Tai ne tik supriešino visuomenę, bet ir nedavė laukto rezultato. „Bėda nutiko vasaros pradžioje, kai buvo priimti ir tęsiami tam tikri sprendimai, kurie, žinant žmogaus psichologiją, mus privedė prie takoskyros, o jos mums tikrai nereikėjo. Ir ne tik šiandien tai sakau, apie tai kalbėjau dar vasarą. Pasirenkant vieną ar kitą skatinimo metodą, būna ir pranašumų, ir trūkumų, o pasirinkus takoskyrą, tie trūkumai labai išryškėjo. Juk tai mus tam tikra prasme padalijo“, – apgailestavo medikas.

Jis neslepia, kad ir pačiam tenka išgirsti ar perskaityti niekuo nepagrįstų pasisakymų prieš skiepus. Patyrusiam medikui jie kartais atrodo nerimti ar juokingi, o kartais net priverčia pasijusti nepatogiai, tačiau profesorius įsitikinęs – skatinusiųjų skiepytis žodynas irgi buvo netinkamas. „Tuos, kurie pasisakė prieš skiepus, išvadinome antivakseriais, neišsilavinusiais, prasčiokais. Turime pripažinti, kad klausimų natūraliai kyla, ir jie pagrįsti. Iš praktikos pastebėjau, kad tas spaudimas padarė neigiamą įtaką. Mes klinikos bendruomenės nespaudėme, ir matau, kad žmonės apsisprendė patys, be spaudimo“, – pavyzdį iš savo darbo aplinkos pateikė Anesteziologijos klinikos vadovas.

Pašnekovas prisipažino, kad belaukiant skiepų nuo COVID-19 skaudžiausia buvo matyti kolegų gydytojų netektis: „Mūsų klinikai patikėta reanimacijos dalis nedidelė, bet ir čia gydėme bent penkis gydytojus. Dalį jų pavyko išgelbėti, kai kurių, deja, ne. Ir tai belaukiant vakcinos buvo labai apmaudu, skaudu.“

A.Macas įsitikinęs, kad yra geresnių metodų, kaip skatinti skiepytis, nei pasirinko Lietuva. „Yra šalių, kuriose buvo pasirinktas artimo, individualaus bendravimo su pacientais kelias pagal amžiaus grupes. Pavyzdžiui, dirbama su senjoru, su juo kalbama, jeigu reikia, vakcina atnešama į namus, ir tie rezultatai yra geresni. Man šiek tiek pavydu, kad kai kurios šalys nuėjo taikos, o ne įžeidimų keliu, nekilo tiek susipriešinimo“, – pastebėjo medikas.

Ši liga mums dar ir dar kartą padėjo atsigręžti ne tik į gydytojų darbą, kuris yra kritiškai svarbus, bet ir į slaugytojų vertę.

Sprintą pakeitė maratonas

Daug kartų šiemet kalbėta apie tai, kad sveikatos sistema balansuoja ties perdegimo riba. Įvairūs ribojimai, karantino laikas taip pat buvo matuojamas lovų, skirtų COVID-19 sergantiems pacientams gydyti, užimtumo skaičiais. Už tų skaičių – gyvi žmonės: medikai ir pacientai. Kaip sekėsi medikams tvarkytis su tuo užgriuvusiu krūviu?

„Bėgikai būna sprinteriai arba stajeriai. Vieni bėgame trumpas distancijas, kiti – maratoną. Tikėjomės, kad mums užteks pabūti sprinteriais – nubėgti 100, 200, gal 300 m ir bus rezultatai. Iš tikrųjų ir aš labai laukiau, bet tenka bėgti maratoną“, – konstatavo A.Macas, bet jis įsitikinęs, kad tas maratonas yra baigtinis.

„Tas lūkestis mus visus, ir mane asmeniškai, labai išvargino: lauki sprinto pabaigos, o jos nėra. Tiek gydytojus, tiek slaugytojus apėmė tas jausmas – ir vėl! Dabar jau jaučiame, kad mūsų medicinos darbuotojai yra persigrupavę, dirba gal ir save suėmę į rankas, gal ir kitaip organizuodamiesi. Ar yra perdegimų? Taip, yra. Bet sakyti, kad sistema perdegusi – tikrai ne. Taip, deja, teko šiemet pergrupuoti jėgas, kažkur nusiųsti ligonius, stengiantis ne tik nemažinti, o net sugrąžinti buvusią planinę pagalbą. Tad negaliu sakyti, kad kažko nepajėgėme ir visai nedarėme. Matau šią situaciją optimistiškai“, – į situaciją pažvelgė medikas ir paragino suprasti, kad kiekvienas gydytojas ar slaugytoja taip pat yra žmogus, asmenybė. Pasak pašnekovo, buvo tokių medicinos darbuotojų, kurie pasirinko anksčiau baigti karjerą bijodami dėl savo sveikatos, kai kuriems tikrai teko mažinti tempą, ir tai, anot jo, suprantama.

Pokyčiai: pandemija ne tik nesustabdė Lietuvos medikų, bet ir daugybėje sričių pavyko gerokai patobulėti. Vilmanto Raupelio nuotr.

Ar nemažės prieinamumas?

Ir prieš pandemiją viena iš visuomenėje skambėjusių problemų – eilės pas gydytojus, ypač pas gydytojus specialistus. Dabar tarsi dėl visko kalta pandemija, nors, Vyriausybės vadovams vėl kalbant apie sveikatos įstaigų reformą, kai kurių ligoninių pertvarką, pacientams išties kirba abejonė, ar jiems tikrai nuo to bus geriau.

„Žvelgiant objektyviai, pandemija padarė labai didelę įtaką. Nuščiuvo visi: ir pacientai, ir gydytojai, ir slaugytojai. Tai suprantama ir labai žmogiška. Reikia pripažinti, dalis pacientų išreiškė nepasitenkinimą, kad vienu ar kitu atveju jiems medicinos paslaugos buvo blogiau prieinamos“, – sakė A.Macas. Kaip vieną iš būdų spręsti problemą jis įvardijo ir būtent per pandemiją pasiūlytas nuotolines gydytojų konsultacijas, kurios, anot medicinos profesoriaus, kai kuriais atvejais išties labai prasmingos. „Savo artimiesiems jas naudoju apie 70–80 proc. atvejų“, – pridūrė jis.

Pašnekovas negailėjo gerų žodžių ligoninėms, kurioms per pandemiją teko didžiulis krūvis. „Žvelgiant į gydymo įstaigų tinklą, reikia pastebėti, kad per pandemiją kai kurios įstaigos iš tiesų darė stebuklus, regioninės ligoninės – ne mažiau. Matau, kaip Kauno krašte dirba regioninės ligoninės – gera žiūrėti. Todėl manau, kad prieš darant reformą tikrai reikia labai atsakingai apsvarstyti, reikia, kad ir tos regioninės ligoninės, ir gyventojai pasisakytų. Reformoje norima įdiegti tikrai labai gerų pasaulinės praktikos dalykų, turėsime tikrai labai aukštą standartą, kuris yra didelis siekinys, bet man nerimą kelia, ar nesumažinsime prieinamumo žmonėms“, – abejone pasidalijo ir A.Macas. Jis sutinka, kad reikia tobulėti ir teikti aukščiausio lygio medicinos paslaugas, kad žmones turi gydyti geriausi specialistai, kad medicinos rezultatai Lietuvoje turi būti kaip Vakarų Europos, bet jeigu sumažės prieinamumas, jo manymu, visa reforma neteks prasmės.

„Viename dideliame mieste galima sukurti tikrai labai aukšto lygio paslaugas, bet jeigu žmogus neatvažiuos iki jų, nes nebus pervežimo galimybės, dėl to nerimauju tiesiog kaip paprastas Lietuvos gyventojas. Negaliu sakyti, kad nemąsto tie, kurie kuria reformą. Tikrai sutinku, kad kai kurios gydymo įstaigos turi būti pertvarkytos, bet nepamirštant pacientų, žmonių. Ar, pavyzdžiui, Jurbarko rajono ūkininkas, turintis tris vaikus, patyręs kokią netikėtą traumą ar sunkų širdies sutrikimą, turės lygiai tokią pačią galimybę gauti reikiamas medicinos paslaugas kaip sostinės gyventojas? Jeigu taip, fantastika! To mes ir turime siekti“, – teigė pašnekovas.

Optimizmas yra būtinas

„Daug ko išmokome. Labai aiškiai išmokome mobilizuotis. Prisiminėme daug infekcinių ligų gydymo paslapčių, prisiminėme, kaip jas reikia valdyti, kas veikia, o kas nepadeda. Atsirado labai daug galimybių derinti įrodymais grįstą mediciną, kurią taikos metu buvo labai lengva įgyvendinti, ir jos atradimus su situacijomis, kai labai trūksta įrodymų, ir kasdien lauki naujienų, – žvelgdamas į besibaigiančius metus sakė A.Macas. – Mes, medikų bendruomenė, kasdien stebime garsiausius pasaulio virusologus ir imunologus JAV, Europoje ir visame pasaulyje, turime pasitarimų tinklus. Tai labai įdomu, dinamiškas informacijos prieinamumas tapo įspūdingas, kai pasaulio virusologų pasisakymus išgirdę naktį, ryte jau analizuojame čia, Lietuvoje.“

Gydytojas džiaugiasi, kad pandemija ne tik nesustabdė Lietuvos medikų, bet ir pavyko daugybėje sričių gerokai patobulėti. „Įdiegėme naujų gydymo metodikų tiek COVID-19, tiek kitomis ligomis sergančių žmonių. Pavyzdžiui, transplantologija nesustojo, bet dar patobulėjo ir dirba įspūdingai, nesustojo kompleksinių, onkologinių ligonių gydymas, atsirado inovatyvių metodų. Man, kaip medicinos universiteto dėstytojui, džiugu stebėti, kaip Lietuva ieško sprendimų retoms ligoms gydyti. Apima pasididžiavimas matant, kad mūsų medicina tobulėja“, – pasidžiaugė A.Macas, nusiteikęs, kad kitąmet viskas judės tik pirmyn – juk ir COVID-19 ligai gydyti jau sukurti vaistai.

„Naujovių yra labai daug ir chirurgijoje, ir onkologijoje, ir kardiologijoje, ir genetikoje – visur. Svarbiausia, kad visos naujovės būtų dar labiau prieinamos žmonėms. To labai viltingai laukiu. Ne kartą esu sakęs: optimizmas yra valia, pesimizmas yra nuotaika. Optimizmas yra būtinas. Kalbuosi su skyrių vadovais, kartais matydamas jų sielvartą, jie sako: dedi visas įmanomas pastangas, kad padėtum žmogui, bet jis miršta, o tada nubrauki ašarą ir vėl eini į kovą už žmonių sveikatą. Kad ir kaip būtų sudėtinga, sunku ar blogai – tai visada praeina. Kol kas vis dar negalima visiškai laisvai kvėpuoti, bet ir tai praeis. Griebkimės optimizmo!“ – žvelgdamas į kitus metus ir medikams, ir pacientams linki prof. dr. A.Macas.