Švietimo ir mokslo ministerijos pavedimu Lietuvos mokslų akademija (LMA) antrą kartą organizavo Meilės Lukšienės premijos konkursą. Konkursui, kurio tikslas – paskatinti habil. dr. M. Lukšienės iškeltų Lietuvos kultūros ir švietimo idėjų įgyvendinimą ir įvertinti ryškiausius edukologijos, kultūrologijos ir lituanistikos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (kultūrinės, socialinės) plėtros darbus Lietuvoje, buvo pateikti penkti darbai.

Doc. dr. R. T. Bruzgelevičienė – žurnalistė, aktyvi atkurtos Lietuvos valstybės švietimo reformos dalyvė, tyrėja ir habil. dr. M. Lukšienės mokslinių darbų skleidėja visuomenei. Mokslininkė R. T. Bruzgelevičienė, apgynusi mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos švietimo reforma ugdymo paradigmų kaitos aspektu 1988-1997“, išleido monografiją „Lietuvos švietimo kūrimas 1988-1997“. Tai pirmasis fundamentalus mokslinis teorinis tokio pobūdžio darbas. Monografijoje yra unikalių, niekur neskelbtų rankraščių, vykusių diskusijų protokolų, atsiminimų, įrašų, kurie atkuria nepriklausomos Lietuvos švietimo pagrindą. Edukologė yra sudariusi M. Lukšienės knygą „Jungtys“, kitas reformos teoriją ir praktiką analizuojančias knygas.

Doc. dr. R. T. Bruzgelevičienės teigimu, svarbu suvokti švietimo reformos istorinio laiko jungtis. Mokslininkė dažnai pabrėžia daktarės M. Lukšienės idėjų ir darbų svarbą Lietuvos švietimo istorijai ir ateičiai. „Meilė Lukšienė – viena iš nedaugelio mūsų kultūros mohikanų, tapusių skirtingų laikų jungtimi“, – sako doc. dr. R. T. Bruzgelevičienė.

Edukologė prisideda prie Lietuvos švietimo reformos iniciatorės M. Lukšienės atminimo įamžinimo, dalyvauja Meilės Lukšienės skaitymų renginiuose, yra organizavusi švietimo istorijos seminarą „Švietimas kaip valstybės misija“, rašo straipsnius, skaito paskaitas Lietuvos mokyklose ir švietimo bendruomenėse.

Šiais metais R. T. Bruzgelevičienei valstybės atkūrimo 100-mečio proga prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių.

Pirmą kartą M. Lukšienės premijos konkursas įvyko 2014 m., tąkart premijos laureate tapo Lietuvos edukologijos universiteto profesorė habil. dr. Marijona Barkauskaitė.

„Mokytojo specialybė prestižinė pati savo esme - mokytojai yra vieni pirmųjų moralinių autoritetų vaiko gyvenime. Norime padėkoti ir skatinti jaunus mokytojus, kurių pašaukimas ir darbo vaisiai šiemet suspindo ryškiausiai. Į šalies mokyklas labai svarbu pritraukti kuo daugiau jaunų mokytojų, taip pat skatinti, motyvuoti tuos, kurie dirba kitaip, kūrybiškai, inovatyviai, yra puikieji vaikų vedliai mokykloje ir žinių pasaulyje“, - sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Į premiją gali pretenduoti ne vyresni nei 35 metų asmenys, primenama Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pranešime. Kandidatūras gali siūlyti mokytojai, švietimo įstaigų vadovai, švietimo įstaigos, mokiniai, tėvai ir jų organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, švietimo asociacijos, ŠMM ir jai pavaldžios institucijos. Premijos dydis - 4560 eurų. Ji skiriama kiekvienais metais Tarptautinės mokytojų dienos proga spalio mėnesį.

Šią premiją ŠMM įsteigė 2010 metais. Premijos laureatais per šiuos metus jau yra tapę 8 mokytojai iš visos Lietuvos.

Apdovanojimu siekiama įprasminti švietimo reformos pradininkės habilituotos daktarės M. Lukšienės atminimą ir skatinti jaunus pedagogus aktyviai įsitraukti į švietimo plėtotės darbus.

Premija ir laureato diplomas Antanui Kalinauskui bus įteikti Lietuvos televizijoje vyksiančio koncerto, skirto Tarptautinei mokytojo dienai, metu.

A.Kalinauskas taip pat moko fizikos ir Alytaus rajono Alovės pagrindinės mokyklos mokinius, dirba Alytuje su specialiųjų poreikių vaikais Lietuvos specialiosios kūrybos draugijoje „Guboja“, moko juos konstravimo.

Švietimo ir mokslo ministerija švietimo reformos pradininkės, literatūrologė, edukologė, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narės M.Lukšienės premiją pedagogams (ne vyresniems nei 35 metai) už demokratiškumo, bendruomeniškumo, pilietiškumo, tautiškumo, humanizmo ir kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą įsteigė 2010 metais. Ji skiriama kiekvienais metais.

Premijos dydis - 4560 eurų.

M.Lukšienės premijos laureatais yra tapę Kauno šv. Mato vidurinės mokyklos matematikos ir informatikos mokytojas Vygantas Kornejevas, Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos chemijos mokytojas Ramūnas Skaudžius, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos anglų kalbos mokytoja Rūta Pivoriūnaitė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas Tomas Kivaras, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos technologijų mokytojas Donatas Kriukas, Klaipėdos Vitės pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė Kristina Stankutė-Matė.

Švietimo ir mokslo ministerija mėnesiui pratęsė terminą kandidatūroms į Meilės Lukšienės premiją teikti.

Terminas pratęstas iki sausio 23 dienos. Pagal premijos nuostatus, dokumentai dalyvauti konkurse turėjo būti pateikti iki 2013 metų gruodžio 23 dienos, o rezultatai turi būti paskelbti iki 2014 metų kovo 1 dienos.

Kandidatūras premijai gali siūlyti aukštųjų mokyklų senatai, akademinės tarybos, mokslinių tyrimų institutų mokslo tarybos, mokslininkų asociacijos. Premijai gauti galima siūlyti vieną kandidatą ar asmenų grupę, parengusią bendrą mokslo darbą.

Premija siekiama įvertinti Lietuvoje vykdytų ir vykdomų habilituotos daktarės Meilės Lukšienės mokslinio palikimo, mokslininkės iškeltų esminių Lietuvos kultūros ir švietimo orientacijos klausimų – nacionalumo ir universalumo santykio, kultūrinės savimonės ugdymo, kultūrinės tradicijos tęstinumo ir modernizavimo, humaniškumo, demokratiškumo praktinio įsitvirtinimo valstybės, tautos gyvenimo realybėje, kultūroje tyrimų laimėjimus.

Premijos dydis – 120 bazinės socialinės išmokos dydžių arba 15,6 tūkst. litų. Ji bus skiriama kas ketveri metai.

Švietimo ir mokslo ministerija premiją įsteigė mokslininkams, aukštųjų mokyklų dėstytojams už ryškiausius edukologijos, kultūrologijos ir lituanistikos mokslo darbus, taip pat ir už reikšmingą viso gyvenimo mokslinę veiklą.

Šios premijos konkursą organizuoja Lietuvos mokslų akademija.

Ministerija 2010 metais taip pat yra įsteigusi M.Lukšienės premiją pedagogams (ne vyresniems nei 35 m.) už demokratiškumo, bendruomeniškumo, pilietiškumo, tautiškumo, humanizmo ir kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą, kuri teikiama kasmet.

Meilė Lukšienė - Matjošaitytė (1913 – 2009) – lietuvių literatūros tyrėja, pedagogė, edukologė, humanitarinių mokslų daktarė, habilituota socialinių mokslų daktarė,  Lietuvos švietimo reformos pradininkė.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nusprendė įsteigti antrąją Meilės Lukšienės premiją, kuri bus skiriama mokslininkams, aukštųjų mokyklų dėstytojams.

Jie bus apdovanojami už ryškiausius edukologijos, kultūrologijos ir lituanistikos mokslo darbus, taip pat ir už reikšmingą viso gyvenimo mokslinę veiklą, pranešė ministerija.

Premija siekiama įvertinti laimėjimus M.Lukšienės iškeltų Lietuvos kultūros ir švietimo orientacijos klausimų srityje: nacionalumo ir universalumo santykio, kultūrinės savimonės ugdymo, kultūrinės tradicijos tęstinumo ir modernizavimo, humaniškumo bei praktinio demokratijos įtvirtinimo.

15,6 tūkst. litų (120 BSI) dydžio apdovanojimas bus skiriamas kas ketverius metus.

Šios premijos konkursą organizuoja Lietuvos mokslų akademija.

Švietimo ir mokslo ministerija jau yra įsteigusi kasmetinę M.Lukšienės premiją pedagogams, kuri jiems skiriama už demokratiškumo, bendruomeniškumo, pilietiškumo, tautiškumo, humanizmo ir kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą.

Prezidentė D.Grybauskaitė penktadienį dalyvavo iškilmingoje ceremonijoje, kurios metu Vilniaus rajono Marijampolio vidurinei mokyklai buvo suteiktas nepriklausomos Lietuvos švietimo sistemos kūrėjos Meilės Lukšienės vardas.

"Jums suteikiamas be galo gražus ir garbingas vardas. Ir išties už mano nugaros užrašas "su meile". Tai yra simboliška nes tai aprėpia viską. Tai ir meilė savo tėvynei, tai ir meilė savo kalbai, meilė savo žemei, bendruomenei, mūsų vaikams. Šis žodis telydi jūsų mokyklą, kiekvieną jūsų vaiką, kiekvieną mokytoją visą gyvenimą", - sakė D.Grybauskaitė prie mokyklos susirinkusiems moksleiviams ir mokytojams.

Prezidentė pabrėžė, kad nepriklausomos Lietuvos švietimo sistemos kūrėjos, tautinės mokyklos idėjos autorės Meilės Lukšienės vardą Marijampolio vidurinei mokyklai nuspręsta suteikti neatsitiktinai.

"Labai džiaugiuosi, kad šiuo vardu pavadinta būtent jūsų mokykla - pirmoji lietuviška vidurinė mokykla pietryčių Lietuvoje, kuri pavasarį išleis 55-ąją abiturientų kartą", - kalbėjo D.Grybauskaitė.

"Jūs buvote ir esate ištikimi tiems idealams, kurie buvo pamatiniai ir M.Lukšienei. Jūs puoselėjate Lietuvos kultūrą, saugote šios žemės papročius ir stengiatės nepamiršti, kad pilietiškumo, kūrybingumo ir pagarbos vienas kitam mes išmokstame šeimoje ir mokykloje", - sakė šalies vadovė.

Vėliau prezidentė dalyvavo šia proga surengtame Marijampolio M.Lukšienės mokyklos moksleivių koncerte.

Antradienį minint švietėjos Meilės Lukšienės 100-ąsias gimimo metines, prezidentė Dalia Grybauskaitė prabrėžia žmogiškos brandos ir valstybės kultūros svarbą ugdyme.

"Šiandien minime Lietuvos tautinės mokyklos idėjos autorės Meilės Lukšienės 100-metį. Jos laikmečio iššūkiai - ugdyti pilietišką, savarankiškai mąstantį, gimtąją kalbą, papročius ir Tėvynės istoriją gerbiantį žmogų - aktualūs ir šiandien. Todėl prieš prasidedant naujiems mokslo metams kviečiu kiekvieną Lietuvos mokytoją dar kartą apmąstyti ir įsipareigoti ugdyti jaunimą - žmogiškumo brandai ir visos mūsų valstybės kultūrai", - pranešime spaudai teigė prezidentė.

Minint sukaktį šią savaitę Švietimo ir mokslo ministerijoje veikia Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos parengta kilnojamoji paroda, skirta M.Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms. Paskutinę rugpjūčio savaitę paroda iškeliaus į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką, o vėliau pradės kelionę po Lietuvos mokyklas.

Minint 100-ąsias M.Lukšienės gimimo metines dar numatyta surengti tarptautinę mokslininkų ir žymių visuomenės veikėjų, filosofų, švietėjų konferenciją "Negausių tautų likimai ir švietimas globaliame pasaulyje", jaunųjų mokslininkų konferenciją-forumą "Mokykla jaunajai Lietuvai", pristatyti parodas bibliotekose, Lietuvos ambasadose, mokyklose.

Taip pat planuojama anglų ir rusų kalbomis išleisti M.Lukšienės straipsnių rinkinį, skirtą kultūrologijos, edukologijos ir švietimo reformos temoms, kompaktinę plokštelę su M.Lukšienės paskaitomis, sukurti dokumentinį filmą, surengti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidas.

Vilniaus rajono Marijampolio vidurinei mokyklai bus suteiktas Meilės Lukšienės vardas.

Kai kurie Vyriausybės patvirtintame Valstybiniame Meilės Lukšienės metų priemonių plane numetyti renginiai jau yra įvykę: balandį Vilniuje, A.Mickevičiaus g. 19, atidengta M.Lukšienei skirta atminimo lenta, surengta tarptautinė mokslinė konferencija.

Be to, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas parengė ir išleido 2013 metų kalendorių "Mokykla su Meile", skirtą M.Lukšienei. Kalendoriuje – fotomenininko Ramūno Danisevičiaus užfiksuotos Vilniaus "Vyturio" pradinės mokyklos (tai buvo pirmoji nepriklausomos Lietuvos naujai susikūrusi pradinė mokykla) gyvenimo akimirkos ir M.Lukšienės įžvalgos apie ugdymą, kūrybą, kultūros ir švietimo sąsajas, humanistinės visuomenės vertybes.

UNESCO generalinė konferencija habilituotos daktarės M.Lukšienės 100-ąsias gimimo metines yra paskelbusi UNESCO 2013-aisiais minima sukaktimi.

Meilė Julija Lukšienė-Matjošaitytė gimė 1913 metų rugpjūčio 20 dieną Vienoje, Austrijoje. Kauno Vytauto Didžiojo universitete ji studijavo gamtos mokslus, o šio universiteto Humanitarinių mokslų fakultete įgijo lietuvių literatūros istorijos, lietuvių kalbotyros, prancūzų literatūros, pedagogikos specialybes, apgynė humanitarinių mokslų daktaro ir socialinių mokslų habilituoto daktaro disertacijas.

M.Lukšienė dirbo mokytoja, universiteto dėstytoja, Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėja, vėliau apkaltinta antitarybiškumu ir išmesta iš universiteto. Ji buvo Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narė, viena iš Lietuvos švietimo reformos kūrėjų. M.Lukšienė mirė Vilniuje 2009 metų spalį.

Ji – kol kas vienintelė lietuvė, apdovanota žymiuoju UNESCO Jano Amoso Komenijaus medaliu.

Minimos šimtosios Lietuvos švietimo reformos pradininkės Meilės Lukšienės gimimo metinės. Už nuopelnus švietimo srityje lietuvių literatūros tyrėja, pedagogė, socialinių ir humanitarinių mokslų daktarė M. Lukšienė yra apdovanota vienu garbingiausių UNESCO apdovanojimu.

Šimtosios M. Lukšienės gimimo metinės yra paskelbtos šių metų UNESCO minima sukaktimi.

Meilei Lukšienei švietimas buvo pagrindinis kelias kuriant savarankišką, tikrai demokratišką ir solidarią laisvų žmonių bendruomenę, o tautiškumas turėjo atsispirti į istoriją ir ją kūrusias asmenybes, bet neužsisklęsti, išlikti santykyje su likusiu pasauliu.

Sovietmečio sistemai M. Lukšienė priešinosi saugodama kultūrą, telkdama bendraminčius ir darydama įtaką jaunimui. Už tai ji apkaltinta nacionalizmu ir 1958 metais drauge su kolegomis atleista iš Vilniaus valstybinio universiteto Literatūros katedros vedėjos pareigų.

Vėliau ji darbą tęsė Pedagoginiame mokslinių tyrimų institute, o prasidėjus atgimimui buvo pakviesta į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę.

Atkūrus nepriklausomybę M. Lukšienė parengė Lietuvos švietimo koncepciją, tačiau Seimas jos nepatvirtino. Nepaisant to, daugelis jos idėjų darė įtaką įgyvendinant švietimo reformą nepriklausomoje Lietuvoje.