Pastogė laivus saugo nuo atšiaurių oro sąlygų, nes medžio konstrukcijos jautriai reaguoja į vėją ir šaltį.  Po gero mėnesio prasidės pasiruošimas naujam laivybos sezonui – bus tvirtinami korpusai, keičiamos lentos, kamšomi tarpai tarp jų, bortai ir dugnai tepami derva. O kol kas Lietuvos medinio burinio laivyno angaras atveria duris edukacijai.

Pirmieji nemokami užsiėmimai yra skirti Kovo 11-ajai. Kovo 10 d. (sekmadienį), 11, 13  ir 15 val., muziejaus edukatorius Mindaugas Žvirgždys ves edukacinę programą „Medinis – burinis“. Kovo 11 d., 13 val., į ekskursija angare kviečia Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ kapitonas Romualdas Adomavičius. Išankstinė registracija nereikalinga, įėjimas į angarą iš Danės g. priešais žuvies rūkyklos paviljoną.

Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius, istorikas R. Adomavičius sako, kad Medinio burinio laivyno angaro idėja kilo diskutuojant su alinės „Herkus Kantas“ savininku Kipru Paldausku. Prasidėjus „Memelio miesto“ statybai, alinei buvo pasiūlyta persikraustyti į kitas patalpas – angarą, kuriame neseniai vyko gamybinė veikla. Alinės veiklai užteko trečdalio angaro ploto, likusiame laisvame plote buvo pasiūlyta šaltuoju metų laiku įkurdinti tradicinius medinius burinius laivus.

„Pagalvojome, kada tai būtų puiki kultūrinė patirtis lankytojams ir edukacinė erdvė pristatyti Lietuvos laivybos istoriją“, – sakė R. Adomavičius. „Esu įsitikinęs tradicinės laivybos išsaugojimo svarba kultūriniam Lietuvos vandenų krašto pažinimui, tautinio identiteto sujūrinimui ir pamario bei pajūrio regiono unikalumo išsaugojimui. Laivai yra gyvi, kol plaukia. Kasmet 12–15 medinių burinių laivų dalyvauja regatoje „Burpilis“, senųjų laivų festivalyje „Dangės flotilė“ Jūros šventės metu, „Nacionalinėje ekspedicijoje“ ir įvairiose pamario šventėse.“

Lietuvos medinio burinio laivyno angaro idėjos iniciatoriai: alinė „Herkus Kantas“, Tradicinių ir istorinių laivų asociacija, rėmėjas „Stemma Group“. Laivų iškėlimas ir laikymas angare bei kultūrinė edukacija finansuojama Lietuvos jūrų muziejaus (dalis lėšų iš Klaipėdos miesto savivaldybės programos „Burių miestas“) ir Tradicinių ir istorinių laivų asociacijos lėšomis.

Projektas – ne tik Klaipėdos

Sprendimą imtis idėjos įgyvendinimo priėmė klaipėdiečių Martino, Zitos ir Ingos Gusiatinų šeima, „Stemma Group“ akcininkai, vadovaudamasi ne tik verslo sėkmės, bet ir emocinių ryšių su Klaipėda motyvais.

Anot jų, projektu bus siekiama sukurti „Memelio miestą“ kaip istorinės vietovės ir XXI amžiaus modernaus miesto simbolį.

„Mes išties turėsime kitą miestą. Kada atsiras miestas mieste, vienoje teritorijoje žmonėms bus pasiūlytas visas komfortas ir visos paslaugos, pramogos, kultūrinis gyvenimas, priėjimas prie marių. Jeigu Dievas duos, atsiras ir jachtų. Žmonės tikrai ateis pasigrožėti. Manau, kad visa tai suteiks impulsą aplinkai ir verslui, kuris tarsi lūkuriuoja. Kažkas turėjo žengti drąsų, stiprų žingsnį, ir nėra ko kalbėti apie pasikeitusį laikmetį, sunkmetį. Mes ryžtingai judame pirmyn“, – sakė I. Gusiatina.

„Tai nėra Klaipėdos projektas, tai projektas Lietuvos mastu“, – pažymėjo „Stemma Group“ valdybos pirmininkė I. Gusiatina.

Kapsulės tekstą pasirašė „Stemma Group“ valdybos pirmininkė I. Gusiatina, Klaipėdos miesto meras A. Vaitkus ir „CONRES“ vadovas L. Laukaitis. D. Damulio nuotr.

Statomas miestas mieste

Iš viso „Memelio mieste“ planuojama pastatyti apie 100 tūkst. kvadratinių metrų įvairių paskirčių naujų pastatų ir sukurti naują Klaipėdos miesto centro dalį prie vandens, kurioje ištisus metus virs gyvenimas.

Taip pat planuojami ne tik nauji gyvenamieji plotai, komercinės ir administracinės erdvės, bet ir poilsio ir viešosios erdvės, bus kuriama tvaraus miesto susisiekimo infrastruktūra. Visos gatvelės numatytos tik pėstiesiems, dviratininkams ir specialiam aptarnaujančiam transportui, o automobilių aikštelės ir transporto judėjimas suplanuotas tik po žeme.

Pirmuoju statybų etapu bus statomas šešių aukštų A klasės verslo centras, 105 prestižinės klasės butai, sujungti bendra požemine parkavimo aikštele. Kvartalo viduje bus suformuota aikštė su gausių želdynų, poilsio vietomis, papildomu apšvietimu, atnaujintais kultūros paveldo pastatais.

Administracinio ir daugiabučio pastato pirmuose aukštuose kursis restoranai, parduotuvės, prekybos, grožio kabinetai.

Pirmojo etapo statybų pabaiga numatoma 2025 m. ketvirtą ketvirtį.

„Turime sutvarkyti visą šitą teritoriją, nežiūrint, kad kita liks šiek tiek gamybinė, kadangi teritorija ganėtinai didelė ir nežinome, koks bus poreikis naujiems biurams, komerciniams objektams. Žiūrėsime, ko gyvenimas prašys, gal kažkas norės universiteto, teatro, muziejaus. Planų yra daug“, – pažymėjo bendrovės „Stemma Management“ vadovas Nerijus Tilindis.

Pašventintą kapsulę įdeda Inga ir Martinas Gusiatinai. D. Damulio nuotr.

„Tikime tuo, ką darome“

Bendrovės „Memelio miestas“ vadovas Justinas Striška tvirtino, kad „Memelio miesto“ projektas teigiamai pakeis Klaipėdos įvaizdį.

„Visų pirma, manau, kad įneš didelį gyvybės pliūpsnį į miesto centrą. Centras taps patrauklesnis ne tik svečiams, bet ir miesto gyventojams. Kartais trūksta tam tikrų vietų, kur miestiečiai galėtų lankytis, ateiti, pailsėti, atsigerti kavos. Tad siekiame sukurti trauką ne tik miestiečiams, bet ir miesto svečiams, atgaivinti Klaipėdos miesto centrą“, – tikino J. Striška.

Pasak jo, teritorija, kurioje prasidėjo „Memelio miesto“ statybos, buvo įsigyta 2018 m. Penkerius metus vyko idėjų gvildenimo procesas.

„Jo metu buvo ir planavimo procedūros, kada rengėme detalųjį planą, išsigrynino šios teritorijos urbanistinė idėja, erdvės, zonos, užstatymo plotai. Nuo pat pirmos akimirkos supratome, kokia ši teritorija svarbi miestui, visuomenei“, – pažymėjo pašnekovas ir pridūrė, kad būta ir tam tikrų iššūkių.

Nepaisant to, tikimasi, kad projekto vystymo procedūros vyks sklandžiai.

„Baimių visada yra. Stengiamės jas nustumti į antrą planą. Aišku, makroekonominė situacija, vykstantys karai įvaro tam tikro nerimo, tačiau turime susikoncentruoti į tai, ką darome, tikime tuo, ką darome, ir manau, kad tai mums padės“, – tvirtino „Memelio miestas“ vadovas.

Pirmojo projekto etapo vertė siekia apie 60 mln. eurų, tačiau suma statybų metu veikiausiai keisis.

Palinkėjo sėkmės

Prieš simboliškai įkasant kapsulę sveikinimo žodžius tarė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, kuris pasveikino su statybų pradžia ir palinkėjo didžiausios sėkmės.

„Čia susiduria Klaipėdos miesto gimimo 770 metų istorija su XXI amžiaus vizija. Labai nuoširdžiai linkiu „Stemma Group“, Gusiatinų šeimai toliau turėti ryžto, nesustoti, o mes turime šiam projektui padėti, kad jis realizuotųsi kiek galima greičiau, lemiant ir Dangės krantinių sutvarkymą. Labai džiaugiuosi, kad ta diskusija, kuri buvo savivaldybėje, neužsitęsė, greitai radome bendrus sprendinius, kaip mes matome bendrą viziją. Sveikinu jus, linkiu didžiausios sėkmės, kad kelias ir finišas kuo greičiau pradžiugintų klaipėdiečius, čia atvyksiančius svečius, kad čia įsikūrusios ne tik įmonės, biurai, bet ir gyvenamieji pastatai pritrauktų žmones, kurie mūsų senamiestį pagaliau atgaivintų“, – linkėjo A. Vaitkus.

„CONRES“ vadovas Lukas Laukaitis taip pat džiaugėsi, kad projektas, bėgant laikui, atgaivins ne tik uostamiesčio, bet ir visos Lietuvos veidą.

„Man atrodo, kad realiai nesuprantame, koks čia projektas ir kokią įtaką darys, bet bėgant dienoms, metams, keičiantis vaizdui, mes suprasime šio projekto svarbą“, – teigė L. Laukaitis.

Po sveikinimo kalbų „Memelio miesto“ pradžios simbolinė kapsulė, į kurią buvo įdėti „Klaipėdos“ dienraščio numeris, gintarinis kryželis ir kapsulės tekstas, buvo įkasta prie kultūros paveldo pastatų, prikeliamų naujai funkcijai. Aplink juos ir bus suformuota naujojo kvartalo aikštė.

Nebeliks senųjų pastatų

Naujojoje Uosto gatvėje ties 3-iuoju namu atsirado apsauginė galerija, sauganti šaligatviu einančius žmones nuo nuolaužų, dulkių ir purvo.

Į keltą skubantys klaipėdiečiai stebisi matydami, kad raudonas pastatas, kuriame veikė dviračių nuomos įmonė, nebeturi langų.

Visa tai byloja, kad jau tuoj tuoj šio ir kitų statinių čia neliks.

Buvusios Klaipėdos laivų remonto įmonės „Laivitė“ teritorijoje verslininko Martino Gusiatino šeimos valdoma bendrovė „Stemma group“ ketina sukurti „Memelio miestą“.

Žadama, jog tai bus milžiniškos vertės ir apimties projektas – gyvenamųjų ir komercinių patalpų kvartalas su restoranais, butikais, salonais, atvira poilsio ir pramogų zona.

Toks darbas „suvalgo“ daug nervų ir kainuoja daug pinigų.

Būtini ypatingi reikalavimai

Minėtos bendrovės valdomos įmonės „Stemma Management“ vadovas Nerijus Tilindis pasakojo apie jau prasidėjusius darbus.

Pavasarį turėtų paaiškėti konkurso rangos darbams rezultatai.

„Dabar ruošiamasi statyboms, tuo pat metu vyksta generalinio rangovo paieška, tiksliau – konkursas. Klaipėdoje nėra tokių rangovų, kurie galėtų „patempti“ mūsų projektą. O ir Lietuvoje jų – vienas kitas. Mūsų projekto apimtis – ganėtinai didelė, todėl ir statybos įmonių, kurios gebėtų suvaldyti tokį didelį ir brangų, yra mažai. Konkurso sąlygose nurodyta, kad įmonės apyvarta būtų ne mažesnė nei 50 milijonų eurų, didelė patirtis ir atlikti darbai rodytų jų galimybes. Tokios įmonės dažniausiai dirba Vilniuje ir Kaune. Pirmųjų konkurso rezultatų tikimės balandžio mėnesį“, – atviravo N. Tilindis.

Teks išmontuoti skirstyklą

Viename griaunamų pastatų, esančiame arčiausiai gatvės ir Pilies tilto, yra ESO nuosavybė – elektros skirstykla. Ji yra lyg pastatas pastate.

Griaunant statinį būtina užtikrinti, kad elektros skirstykla veiktų, kad nebūtų pažeisti miesto elektros tinklai. Todėl griovimas turi vykti ypač atsargiai.

„Ardyti jį teks vos ne rankomis, o elektros skirstyklą apsaugoti, kad į ją nepatektų nei dulkės, nei lietus. Todėl šio darbo ir imamės nelaukdami rangovo konkurso rezultato. Jeigu išrinksime generalinį rangovą ir viskas pavyks gerai, pakeliui į keltą jau greitai žmonės stebės aktyvų statybos darbą – judančius kranus, ekskavatorius. Jei rangovo nerasime, klaipėdiečiai matys tvorą ir nugriautus pastatus. Vyks tam tikri kiti, mažesni darbai“, – pasakojo N. Tilindis.

Mažuosius pastatus būsimo Memelio miesto teritorijoje žadama nugriauti per porą savaičių. Vieno jau nebėra, kitas nugrius šiomis dienomis.

Sumos vis keičiasi

Didysis raudonas pastatas, kuriame yra elektros skirstykla, gali būti griaunamas ilgiau – nuo kelių savaičių iki pusantro mėnesio. Viskas priklausys nuo oro sąlygų ir kitų veiksnių.

N. Tilindis teigė, kad optimistiniu variantu administracinio pastato, vadinamo Hanzos vardu, statybas tikimasi baigti 2025 m. Šis statinys iškils to paties atsargiai griaunamo statinio vietoje.

„Tai yra konversinė teritorija, paprastai tokiose vietose yra problemų – seni tinklai, kai kurie jų likę iš prieškario, kai kurie – nepažymėti žemėlapiuose. Teks susidurti su dalykais, apie juos sužinosime netikėtai. Toks darbas „suvalgo“ daug nervų ir kainuoja daug pinigų. Todėl negali iš anksto paskaičiuoti, kiek turėsi išleisti, kasdien ši suma vis keičiasi“, – kalbėjo N. Tilindis.

„Bus pristatyta geriausia, ką gali parengti studijų pabaigoje jauni žmonės, su analizėmis, pavyzdžiais, siūlymais“, – sakė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) pirmininkas, architektas Mantas Daukšys.

Anot architektų sąjungos, Vitės, buvusio Klaipėdos priemiesčio, kvartalai mena ilgą istoriją. Nuo XIX amžiaus vidurio čia statytas bei plėstas Žiemos uostas tebėra svarbus miestui ir kaip buvusios istorijos liudytojas, ir kaip uždaro uosto verslo bei taršos objektas, ir kaip ateities plėtros įvairių galimybių teritorija.

Vizijos, vargai, sunkumai, o vėliau – juostų karpymas ir šampanas.

Forumo tikslas, architekto teigimu – parodyti užgimusias vizijas, taip pat pristatyti uostamiestyje įgyvendinamo „Memelio miesto“ projekto kontūrus ir panagrinėti jau tampantį realybe panašų objektą Estijoje.

„Trys žingsniai, kad pamatytume, patikėtume, kad tie dalykai padaromi. Vizijos, vargai, sunkumai, o vėliau – juostų karpymas ir šampanas“, – teigė architektas.

Šiuolaikišką uosto veiklos modelį forume pristatys projekto vystytoja iš Estijos, vadovaujanti „Port Noblessner“ plėtros projektams, kuriais sprendžiami panašūs buvusių uždarų uosto teritorijų virsmo klausimai.

Greta Kuršių marių planuojamo „Memelio miesto“ vystytojai papasakos apie šio projekto eigą.

„Mėmelio miestas – tai toks pasididžiavimo objektas, kad mes Klaipėdoje turime ne tik pigiausios kainos namelius daugiabučius, o turime kvartalą, kuriam analogas galėtų būti Paupio kvartalas Vilniuje“, – sakė M. Daukšys.

Kol diskutuojama dėl šios teritorijos ateities, architektai modeliuoja įvairius scenarijus ir siekia galimas alternatyvas pristatyti į forumą pakviestiems sprendimų priėmėjams, teritorijoje veikiantiems savininkams ir kitiems, kuriems rūpi būsimi projektai.

Forumas vyks Klaipėdos miesto savivaldybėje. 

Konkursą šią savaitę paskelbė „Memelio miestas“ kartu su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija. 

Projektas apima teritoriją nuo Klaipėdos Pilies tilto iki Šiaurės rago pabaigos, Kuršių marių, kur veikia Senoji perkėla. 

Kaip skelbiama konkurso internetinėje svetainėje, Šiaurės rago skveras – viešoji erdvė Klaipėdos mieste, dešiniajame Danės upės krante. Dėl unikalios lokacijos ir kultūrinių sluoksnių skveras turėtų tapti reprezentacine viešąja erdve, formuojančia miesto jungtis su Danės upe ir Kuršių mariomis. Tuo pačiu atitinkanti šiandienines architektūrines tendencijas bei atliepianti skirtingus miesto gyventojų ir svečių poreikius.

„Tai architektūrinės idėjos paieška, kaip ir kas galėtų būti šioje teritorijoje – kokie želdynai, dviračių takai, patekimas į perkėlą, kur skvere galima prisėsti, kur pailsėti, kur galėtų būti tualetai, ledų kioskai, galbūt ir vaikų žaidimų aikštelė, ir daug kitų klausimų“, – BNS sakė nekilnojamojo turto projektą „Memelio miestas“ kuruojančios bendrovės „Stemma management“ vadovas Nerijus Tilindis. 

Anot jo, bendrovė, šalia Šiaurės rago plėtojanti projektą, buvo įpareigota organizuoti greta esančios teritorijos konkursą. Jis apima ir Danės krantines.

Prieš skelbiant konkursą, anot N. Tilindžio, nusamdyta bendrovė įvertino pokyčių skvere poreikius. Buvo apklausti žvejai, laivų savininkai, aplinkinės įmonės. 

Atkarpoje tarp Kuršių marių ir Pilies tilto Danės upė aktyviausiai naudojama laivybai. Šioje atkarpoje, kitame krante yra įplaukimas į Pilies uostą. Švenčių metu krantinėse iki Pilies tilto švartuojami buriniai laivai, tampantys uostamiesčio silueto akcentu, skelbia konkurso organizatoriai.

„Mums vystant tam tikrą infrastruktūrą – vanduo, nuotekos, elektra – savivaldybė matė galimybę tuo pačiu procesu prijungti ir atnaujinti krantines, pakrovimo stoteles, vandens automatus. Tiesiog viskas keistųsi. Laisvė duota fantazijai, o vėliau savivaldybė spręs, kada projektas būtų įgyvendintas, bus vertinamas tiek piniginis aspektas, tiek meninis“, – sakė N. Tilindis.

Anot jo, pokyčių numatyta ir daugiau – tiek senasis, tiek naujasis miesto bendrasis planas numato, jog Šiaurės rage nebeliktų automobilių eismo. Panaikinus šią Danės gatvės atkarpą, čia driektųsi pėsčiųjų promenada, tad būtina išspręsti ir apšvietimo bei kitus klausimus. 

„Į šviestuvus pažiūrėkite – seni, nebeatitinkantys energijos koncepcijos tiek vizualiai, tiek ir ekonomine prasme“, – kalbėjo įmonės vadovas. 

N. Tilindžio teigimu, architektai turėtų įvertinti ir čia esančių medžių klausimą. Prieš kelerius metus savivaldybė buvo parengusi rekonstrukcijos projektą, kuriame buvo numatyta kai kuriuos medžius, suardžiusius asfaltą, dviračių takus, iškirsti. Be to, įvertinta ir šių tuopų, kurios per vėtrą ne kartą yra lūžusios, būklė.

Konkurso organizatoriai pabrėžia, jog Šiaurės rago skveras turi stiprų istorinį pagrindą. Teritorija yra Senamiesčio ir Naujamiesčio sandūroje, o iš skvero atsiveria vaizdai į miesto pradžią – išlikusius Klaipėdos pilies fortifikacinius įtvirtinimus. Šiaurės rago skveras yra ir pėsčiųjų bei dviratininkų kelionės į Kuršių neriją pradžia. 
 
Architektų pateiktus projektus vertins komisija, sudaryta iš architektų-ekspertų bei Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų. Darbų vertinimo procese taip pat dalyvaus recenzentai, ekspertai. Konkurso prizinis fondas – 20 tūkst. eurų, iš kurių pirmos vietos nugalėtojui atiteks 9 tūkst. eurų. 

Projektų laukiama iki lapkričio pradžios Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje. 

Nori archeologinių tyrimų

Daug diskusijų kėlęs ir pleištą tarp uosto ir miesto įkalęs Klaipėdos uosto bendrasis planas buvo patvirtintas 2019 m. gruodžio 11 d. Šiuo metu rengiamasi taisyti apie 30 jo klaidų. Jos taisomos pagal Klaipėdos miesto savivaldybės, Kultūros paveldo departamento, projektuotojų pastabas.

Nė viena klaida nėra esminė, kuri keistų vieną ar kitą nuostatą dėl uosto vystymo, jo sąryšio su Klaipėdos miestu.

Siūlymuose yra ir pastabų dėl vandenyje galbūt esančių archeologinių objektų išsaugojimo. Uoste po vandeniu tokių objektų nėra, nes jei kas nors uoste ir nuskęsdavo, būdavo iškeliama. Istorinę vertę turinčių objektų uoste negali būti ir todėl, kad jo krantinės ne vieną kartą buvo perstatytos.

Paveldosaugai svarbių objektų gali būti ties Kuršių nerijos krantu. Bet daugiausia jų Baltijos jūroje, tarp jų ir tose zonose, kur yra Klaipėdos uosto išorinis reidas, jo prieigos. Paveldosaugininkai norėtų, kad, prieš vykdant kokius nors statybos darbus jūroje, būtų atliekami archeologiniai tyrimai ir iškeliami rasti vertingi objektai, kurie trukdo statyboms.

Paveldosaugininkai nurodo, kad saugomos vertybės jūroje yra nuskendusio barko "Friedrich", škunos "Ema", brigo "Selma", burlaivio "Else" vietos ir liekanos.

Nepažymėta gatvė į terminalą

Viena iš taisomų klaidų yra susijusi su naujo kruizinių laivų terminalo komplekso statyba "Memelio miesto" dalyje.

Šioje teritorijoje ne tik neteisingai buvo nurodytas, tiksliau paskaičiuotas, užstatymo intensyvumas, bet ir nepažymėtas prie Kruizinių laivų terminalo vedantis Naujojo Sodo gatvės tęsinys.

Derinimas: pateiktas naujas "Memelio miesto" kruizinių laivų terminalo vystymo brėžinys su geltonai pažymėtu Naujojo Sodo gatvės tęsiniu. / KVJUD nuotr.

Pastabos, kad nėra nurodyta ši gatvė, buvo pateiktos dar 2019 m., bet taip iki šiol į jas ir neatsižvelgta.

Kultūros paveldo departamentas yra pateikęs pastabą ir dėl to, kad Uosto bendrajame plane nėra numatyta, kaip bus saugomos Karaliaus Vilhelmo kanalo vertybės, kurios patenka į uosto teritorijos dalį.

Vos prieš trejus metus patvirtintas Klaipėdos uosto planas jau kertasi ir su politine nūdienos realybe.

Šis klausimas yra problemiškas, dėl jo tarp paveldosaugininkų ir uostininkų netgi buvo kilęs ginčas, išsiliejęs į teismų bylą, kurią laimėjo uostininkai. Klaipėdos uosto dalyje Karaliaus Vilhelmo kanalo iš esmės kaip ir neliko.

Kertasi su realybe

Nuostatos ką nors tvarkyti buvo nuspręsta imtis surinkus visas pastabas dėl Klaipėdos uosto bendrojo plano korekcijos.

Klaipėdos uosto bendrasis planas, kuris priimtas ypatinga tvarka, yra išskirtinis dokumentas Lietuvoje. Jei anksčiau visus planus, tarp jų ir uosto bendrąjį planą tvirtindavo Klaipėdos miesto savivaldybė, tai dabar šį planą patvirtino Vyriausybė. Ji turi tvirtinti ir vienokius ar kitokius to plano pakeitimus.

Šiuo metu Vyriausybei yra pateikti svarstyti Klaipėdos uosto bendrojo plano pakeitimai.

Tai, kad taisomas svarbus dokumentas, liudija, kad jis prieš kelerius metus buvo priimamas paskubomis.

Klaipėdos uosto bendrais planas, kuris numatė 15 metų sprendinius, yra itin svarbus. Jis numatė ir daugiau nei 1,2 mlrd. eurų investicijas į Klaipėdos uosto infrastruktūrą.

Vos prieš trejus metus priimtas planas jau kertasi ir su politine nūdienos realybe. Plane numatyta Klaipėdos uosto kaip tranzitinio mazgo vieta tarp Rytų ir Vakarų.

Realiai dėl geopolitinių pokyčių Rytų krypties neliko. Išnyko ir plane numatytos įvairios geležinkelių ir transporto linijos. Jei ir toliau gilės konfliktas tarp Rytų ir Vakarų, o kartu tvirtės geležinė uždanga tarp jų, po kurio laiko jau ne kosmetiškai, o iš esmės gali tekti koreguoti ir Klaipėdos uosto vystymo planą.

Miestai spaudžia uostus

Nors rinkos ir netgi krovinių dalys skirtingos, šiauriausias Italijos Triesto uostas su Klaipėda turi esminį panašumą. Abu uostus prie vandens spaudžia miestai.

Trieste situacija dar netgi sudėtingesnė nei Klaipėdoje. Kai uostas kūrėsi prie vandens, Triesto miestas privalėjo lipti į įkalnę.

Keistoka, kai Triesto gatvėse, atrodytų, čia pat matai vandenį, o eiti iki jo toloka. Taip yra todėl, kad beveik pagal visą miesto perimetrą prie vandens atitvėrė uostas. Miestiečiams yra tik atskiri siauri priėjimai prie vandens ties buvusiu senuoju uostu. Panašiai ir Klaipėdoje, kur priėjimų prie vandens mažokai - prie molų, „Memelio miesto“, Dangės upės, kruizinio terminalo ir Smeltės pusiasalio. Senojo uosto teritorija Trieste panaši kaip Klaipėdoje - bent jau tuo, kad ne iki galo sutvarkyta, ne visur aiški jų ateities vizija.

Klaipėdos centre netoli vandens turime istorinį didįjį elingą. Vieni juo didžiuojasi, kiti keikia, jei galėtų, netgi nugriautų. Triestas senojo uosto teritorijoje laiko ir didžiuojasi metaliniu monstru - 1907 m. gamybos „Virsus“ kranu. Jis 2018 m. suremontuotas, tapo vietine žvaigžde, nes prie jo buvo kuriamas itališkas serialas.

Trieste, kaip ir Klaipėdoje, yra išskirtinės metinės jūrinės šventės, kurios traukia minias žmonių ir laivelių. Klaipėdoje tokia yra Jūros šventė, Trieste - Barkolano regata. Į šią regatą  rugsėjui baigiantis atvyksta buriuotojai ne tik iš Italijos, bet ir iš aplinkinių šalių. 

Trieste, kaip ir Klaipėdoje, yra išskirtinės metinės jūrinės šventės, kurios traukia minias žmonių ir laivelių.

Vienintelis imperijos uostas

Esminis skirtumas tarp Klaipėdos ir Triesto yra tai, kad pagrindinė Italijos uostamiesčio aikštė yra prie vandens. Šalia jos įrengtas ilgas molas pasivaikščioti miestiečiams. Netoli kanalas, kuriame Triesto gyventojai gali laikyti mažuosius laivelius.

Įdomi šio kanalo istorija. Statant Triesto uostą, ketinta kopijuoti Veneciją. Trieste planuota įrengti daugybę kanalų, bet suvokta, kad statyti antrą Veneciją bus per brangu.

Triestas ir Venecija regione nuolat konkuruodavo. Dabar Triestas tapo svarbesniu krovinių uostu už Veneciją. Triestas per metus krauna per 62 mln. tonų krovinių, Venecijos uostas – apie 25 mln. tonų. Venecijoje pagrindiniai kroviniai yra atgabenami jūrų keltais, tai Trieste, o 42 mln. tonų sudaro nafta ir jos produktai iš Juodosios jūros ir Artimųjų Rytų regionų, skirti aplinkinėms naftos gamykloms. Pastaraisiais metais Triestas iš Venecijos perima vis daugiau didžiųjų kruizinių laivų, kurių ji nebepajėgia įsileisti. Kruizinių laivų keleiviai iš Triesto į Veneciją, iki kurios – apie 160 km, vežami autobusais.

Trieste didžiuojamasi tuo, kad jis yra uostamiestis. Galbūt tai labiausiai lėmė istorinė aplinkybė, kad Trieste daugelį metų buvo vienintelis Austrijos - Vengrijos imperijos uostas.

Vidmanto Matučio nuotr.

Jį įkūrė Austrijos imperijos karalius Karlas VI. Pagrindinėje aikštėje yra jo paminklas ant aukšto postamento. Jis pirštu rodo į jūrą. Paminklas atsiradęs dėl pasakytų Karlo VI žodžių, kad visi miesto turtai ateis iš jūros. Viskas, kas gražiausia, yra Trieste atsirado dėl jūrų prekybos. Šiemet Triesto uostas švenčia 300 metų veiklos jubiliejų.

Didžiavimasis jūra Trieste buvo ir senesniais laikais. Maždaug už 400 m nuo dabartinio Triesto kranto 1930 m. atsitiktinai buvo atkasti seno Viduramžių amfiteatro griuvėsiai. Paaiškėjo, kad amfiteatras buvo pastatytas ant jūros kranto.

Išmintingai sutvarkyti srautai

Išvežti krovinius iš uostų ar atvežti į juos tiek Klaipėdje, tiek Trieste reikia per miestus. Klaipėdoje apie 80 proc. krovinių į uostą gabenama geležinkeliais, o Trieste geležinkeliais ir automobiliais į uostą ar iš jo gabenama maždaug po lygiai krovinių.

Įdomiausia tai, kad sunkvežimių Triesto gatvėse beveik nematyti. Per uostą eina atskiri transporto viadukai, kurie įsilieja į užmiesčio magistralinius kelius.

Kita Triesto uosto naujovė – kad transporto sankaupos yra ne uoste, o užmiestyje šalia Slovėnijos sienos. Sunkvežimiai į uostą atrieda pagal griežtai nustatytą laiką. Taip išvengiama triukšmo ir keliamų spūsčių.

Trieste nepamatysi ir traukinių, tik vienoje vietoje matėsi sena apleista krovininio geležinkelio stotis. Išskirtinis Triesto uosto bruožas –  konteineriai, puspriekabės kraunami ant geležinkelio platformų ir išvežama iš uosto specialiu 8 km ilgio geležinkelių tuneliu.

Uosto transporto srautas Trieste sumažėjo ir dėl ekonomikos krizės Turkijoje. Puspriekabių srautas iš Turkijos į Triesto uostą šiemet yra kritęs net 25 proc. 

Idealu, kai viename didžiausių Italijos uostų Trieste uosto transporto srautai yra gana išmintingai sutvarkyti. To nepasakysi apie Klaipėdą. Miestiečiams problemų yra ir dėl triukšmo iš geležinkelių, ir dėl dažnai uždarytų pervažų per geležinkelį, ypač Rimkuose. Dar daugiau problemų yra dėl uosto sunkvežimių srauto Klaipėdos miesto gatvėse. Problemų Klaipėdoje nebūtų, jei atskiros gatvės surinktų uosto transporto srautus ir nukreiptų juos per šiaurinį ir pietinį aplinkkelius. Šiaurinis aplinkkelis yra pastatytas, bet jis uosto srautams mažai naudojamas. Pietinio aplinkkelio statybos stringa, nors šis su Nemuno gatve sujungtas kelias galėtų labai smarkiai sumažinti sunkiojo uosto transporto srautus Klaipėdos gatvėse.

Užprogramuotas konfliktas?

Šiuo metu penkių hektarų sklype, pačiame miesto centre, tarp Naujosios Uosto gatvės ir Šiaurinio rago, veikia gamybinės ir komercinės įmonės.

Vietoj cechų ir gamyklų ateityje čia turėtų iškilti ne tik komercinės, administracinės patalpos, bet ir gyvenamosios paskirties namai.

Šalia planuojamo "Memelio miesto" įsikūrusios kompanijos KLASCO atstovai įsitikinę, kad būsimų kvartalo gyventojų laukia užprogramuotas konfliktas dėl triukšmo.

Patys projektuotojai mano priešingai, esą įrengus papildomas garso mažinimo priemones, "Memelio miesto" gyventojai su šiomis problemomis nesusidurs.

Uždraus važinėti

Bendrovė "Sweco Lietuva" parengė teritorijos tarp Dangės upės, Naujosios Uosto, Naujojo Sodo gatvių tęsinio ir Kuršių marių detalųjį planą bei atliko jo pasekmių aplinkai vertinimą.

Antradienį vyko viešas projekto svarstymas, iki kurio pabaigos visuomenės atstovai dar galėjo teikti pastabas bei pasiūlymus.

"Memelio miesto" projektą ketina įgyvendinti įmonių grupė "Stemma group".

Pirminėje strategijoje numatytos kelios pagrindinės kryptys: turistų traukos centras su išsaugotais kultūros paveldo objektais ir naujais akcentais; administracinių pastatų, pritaikytų tiek stambiam verslui, tiek smulkiai komercijai, kompleksas; paslaugų objektai – restoranai, butikai, salonai; atvira poilsio ir pramogų zona.

Bendrovės "Sweco Lietuva" atstovė Auksė Stanienė teigė, kad planuojamoje teritorijoje bus uždrausta važiuoti motoriniu transportu.

Čia ketinama įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę su daugiau nei 1 200 vietų bei antžeminę aikštelę su dar keliais šimtais vietų.

Bendrovės "Sweco Lietuva" aplinkosaugos grupės vadovas Vytautas Belickas aiškino, kad pasekmės visuomenės sveikatai (padidėję transporto priemonių srautai, triukšmas, oro tarša, emocinė įtampa) būtų laikinos, tik statybos darbų vykdymo laikotarpiu.

Netinkama vieta gyvenimui?

Pristatyme dalyvavę KLASCO atstovai teiravosi, ar bendrovės nuomojamoje žemėje išties bus taikomi apribojimai veiklai, kaip nurodyta detaliajame plane.

Vis dėlto projekto rengėjai tikino, kad įsivėlė klaida, ir jokie apribojimai kompanijos veiklai neplanuojami.

Uosto direkcijos Plėtros skyriaus viršininkas Algimantas Kungys taip pat išsakė pastabas, esą uosto krantinėse projektuojami statiniai – pernelyg drąsus sprendimas, nes iki šiol neišspręsti turtiniai klausimai su uosto direkcija.

KLASCO juristė atkreipė dėmesį, kad jau dabar triukšmo lygis šioje teritorijoje yra ribinis arba viršija normas, todėl atsiradus naujiems gyvenamiesiems namas situacija taps dar prastesnė.

Esą tai visiškai netinkama vieta gyvenimui, o apkrauti krantines akustinėmis sienelėms – irgi ne išeitis.

V.Belicko žodžiais, gyvenamosios paskirties statiniai nepatenka į triukšmingą teritoriją, be to, siekiant pažaboti nemalonius garsus, bus imamasi technologinių priemonių.

Kaip teigė Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiutė-Amšiejienė, detalusis planas vis dar ruošiamas ir užbaigus jį bus dar kartą pristatomas visuomenei.

Iš viso gauti tik trys pastabos-pasiūlymai, vienas – gyventojo (baiminasi triukšmo ir transporto srautų padidėjimo), likusieji du pateikti Uosto direkcijos ir KLASCO atstovų.

Svarbiausi – jūrų turistai

Šiemet į Klaipėdos uostą atplauks 60 kruizinių laivų. Šiomis dienomis kruizinė laivyba Klaipėdos uoste kaip tik peržengė pusiaują. Šiandien lankosi didžiulis 293 metrų ilgio laineris „Serenade of the seas“. Jis 32-antrasis šį sezoną.

Nuo metų pradžios uoste apsilankė per 36 tūkst. kruizinių laivų keleivių. Tiek jų buvo ir uostui pagal laivų kiekį (65) rekordiniais 2007 metais. Tai tik parodo, kaip per dešimtmetį Baltijos jūroje padidėjo kruiziniai laivai. Anuomet tą kiekį turistų, kurį šiemet atplukdė 32 laivai, reikėjo net 65 laivų.

Pernai Klaipėdos uoste buvo 74716 jūrų turistų. Šiemet laukiamas rekordinis jų kiekis - apie 80 tūkstančių. Ne tiek laivai, kiek jais atplaukiantys turistai yra svarbūs miestui, nes jie neša didžiausias pajamas bendrai verslui.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė tikino, kad to kiekio turistų, kuris suplanuotas, sulaukti yra realu. Iki šios dienos į Klaipėdą jau atplaukė 20 didelių per 200 metrų ilgio kruizinių laivų. Dar tiek pat jų bus iki spalio 19 dienos, kai baigsis kruizinis sezonas.

Kur švartuoti laivus?

Kitas klausimas, o kiek Klaipėdos uostas gali priimti kruizinių laivų? Mat jau iškeliamos naujos galimos Klaipėdos kruizinio sezono aukštumos. Pradžioje - 100 tūkstančių kruizinių laivų turistų. Kad pasiekti tą kiekį reikėtų uoste priimti apie 75-80 kruizinių laivų. Po to kita aukštuma - 100 kruizinių laivų per sezoną.

Norus vis kelti ir kelti kartelę stabdo Klaipėdos uosto kruizinių laivų infrastruktūros stokos realybė. Kai Klaipėdos uoste buvo statomas naujas Centrinis Klaipėdos terminalas su pirsu atrodė, kad prie jos atsiras daug vietos ir kruiziniams laivams. Šiame terminale vienas kitas kruizinis laivas švartuodavosi. Šiemet jame birželio 21 d. jame švartavosi 211 metrų ilgio laivas. Tuo pat metu kitas 230 laivas stovėjo prie kruizinio terminalo krantinės.

Nuo 2019 metų Centrinis Klaipėdos terminalas atsisako priimti kruizinius laivus. Jis yra skirtas keleiviniams laivams. Iš Klaipėdos daugėja reisų  ne tik įprastomis DFDS linijomis į Kylį ir Karlshamną, bet ir atsirado ir naujas jūrų keltų operatorius atidaręs liniją į Treleborgą.

Kai kas gali paklausti, kodėl kruiziniams laivams priimti, jei jų staiga padaugėtų, nepanaudojus buvusios Tarptautinės jūrų perkėlos? Teko matyti toliau nuo centro Kylyje „Ostuferhafen“ dalyje, kur švartuojasi keleiviniai laivai iš Klaipėdos, įrengta laikiną didžiulę kruizinių laivų terminalo palapinę. Bet Klaipėdai toks variantas netinka, nes Jūrų perkėlą planuojama iš esmės pertvarkyti pritaikant krovos kompleksams.

Kruizų netolygumas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, dabartinis Klaipėdos kruizinių laivų terminalas per sezoną gali priimti iki 70 kruizinių laivų.

Jei kokiais 2007 metais tame terminale vienu metu galėjo stovėti trys laivai, tai dabar, kai šie išaugo, jų galima priimti vieną, kartais, kai laivai kiek mažesni - du. Šiemet liepos 8 buvo priimti ir trys laivai. Vienas iš jų buvo 239 metrų ilgio, o du atitinkamai 90 ir 117 metrų ilgio. Panaši laivų kombinacija numatyta ir rugpjūčio 3 dieną. Uostas priims 264, 176 ir 87 metrų ilgio kruizinius laivus. Didesnieji švartuojami prie išorinio pirso per visą ilgį, o mažesnysis „kišamas“ į pirso vidinę dalį.  

Kruizinės laivybos sezonas Klaipėdos uoste tęsiasi nuo balandžio vidurio iki spalio vidurio. Jei per tą laiką bent vienas laivas kasdien lankytųsi uoste, jų būtų net 180. 

Bet kruiziniai laivai po Baltiją plaukioja netolygiai ir dažniausiai tik vasarą. Pavyzdžiui, birželį ir liepą Klaipėdoje lankosi po 13 laivų, rugpjūtį - net 19. Po 5-7 laivus būna gegužę ir rugsėjį ir po 1-2 laivus balandį ir spalį. Netgi beveik visus kruizinius laivus, kurie plaukioja po Baltijos jūrą, o jų per sezoną būna apie 350, priimančiame Sankt Peterburge, yra dienų, kai laivų nebūna. Bet yra dienų, kai jų stovi po 7-8, nes Rusijos carų sostinėje laivai kartais užsibūna ir po dvi paras. 

Planuose - naujas terminalas

Uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus mano, kad Klaipėdoje atsiras galimybė statyti naują kruizinį terminalą. Naujo kruizinių laivų terminalo statyba numatyta jau parengtame ir derinimo procese esančiame Uosto bendrajame plane.

Jau ne kartą rašyta, kad naujas kruizinis terminalas galėtų būti statomas „Memelio miesto“ dalyje. Ateityje šalia kruizinio terminalo galėtų įsikurti ir pati Uosto direkcija. Tuo pačiu tai suteiktų impulsą pradėti iš esmės tvarkyti „Memelio miesto“ (buvusi „Laivitė“) teritoriją. Kruizinio laivų terminalo pirsas uždengtų dabartinį „Laivitės kaušą“, kur išilginės bangos šokdina laivus. Taip būtų sudarytos sąlygos šiame „kauše“ įrengti pramoginių laivų prieplauką.

Dėl naujo kruizinio laivų terminalo statybos yra tik vienas bet itin svarbus ekonominis niuansas. Kruizinė laivyba Uosto direkcijai duoda palyginti mažai pajamų. Jos sudaro vos 0,5 proc. jos bendrose pajamose. Bet kruizinė laivyba neša pajamų miestui, turizmo, autobusų nuomos verslui.

„Valstybė reikalauja iš mūsų skatinti verslumą. Jau kitų metų Uosto direkcijos biudžete planuosime Kruizinių laivų terminalo projektavimo prie „Memelio miesto“ išlaidas, o 2020 metais numatysime statybų pradžią“, - tikino A.Vaitkus.

Ypatinga Klaipėdos erdvė

"Memelio miesto" teritorijos atgimimas aptartas miesto mero Vytauto Grubliausko kabinete.

Susitikime dalyvavo ne tik naujieji erdvės savininkai – nekilnojamojo turto vystymu užsiimančios įmonių grupės "Stemma Group" vadovai, miesto valdžios atstovai, bet ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Įmonių grupės "Stemma Group" atstovas Nerijus Tilindis informavo, kad visos "Memelio miesto" teritorijos perėmimo procedūros baigtos.

"Tapome pilnateisiais šios erdvės savininkais. Parodėme savo viziją, pristatėme, kam skirsime dėmesį, vystymo perspektyvas", – komentavo atstovas.

Jau anksčiau naujieji savininkai teigė, kad "Memelio miesto" teritorijoje, kurios plotas siekia apie penkis hektarus, bandys sukurti patrauklų centrą tiek miestiečiams, tiek turistams.

"Lengviausia būtų suprojektuoti gyvenamuosius namus ir juos statyti, bet norime padaryti kažką ypatingo, jog ši erdvė virstų traukos objektu", – anksčiau pabrėžė įmonių grupės "Stemma Group" prezidentas Martinas Gusiatinas.

Virs traukos centru

"Memelio miesto" teritorijos vystymo strategijoje numatytos kelios pagrindinės kryptys. Viena jų – turistų traukos centras su išsaugotais kultūros paveldo objektais ir naujais akcentais.

Svarstoma, kad čia galėtų atsirasti ir administracinių pastatų, pritaikytų tiek stambiam verslo subjektui, tiek smulkiai komercijai.

Taip pat paslaugas teiksiančių objektų: restoranų, originalių daiktų parduotuvių, salonų, išskirtinio būsto gyvenamųjų namų kvartalas, atvira poilsio ir pramogų zona.

N.Tilindis pasakojo, kad dabar bus rengiamas teritorijos detalusis planas – tęsiamas procesas, kuris buvo sustojęs.

Atkreipiamas dėmesys, kad šis projektas sudėtingas, ribojamas teritorijų planavimo, aplinkosaugos, kultūros paveldo reikalavimų. V.Grubliauskas pabrėžė, kad, įgyvendinant šį projektą, susitelkti reikės visiems.

"Džiaugiuosi, kad naujieji savininkai, miestas, uostas nusiteikę dirbti drauge, jog ši teritorija virstų miesto puošmena. Laukia ilgas ir sunkus darbas", – pabrėžė meras.

Sulaukė visuomenės pasiūlymų

V.Grubliausko teigimu, investuotojų pateiktas teritorijos išvystymo grafikas šiandien atrodo ambicingas. Planuojama, kad tai turėtų būti padaryta iki 2025 m.

"Tad suderinti savininkų, miesto, uosto veiksmus – labai svarbu. Apsibrėžėme prioritetinius darbus. Vienas tokių – detaliojo plano koncepcijos patvirtinimas. Įkvepia ir dalykiškas, konstruktyvus teritorijų savininkų noras nestrigti ties vienu ar kitu klausimu, o eiti į priekį ir juos išspręsti vėliau. Tai išskirtinė teritorija ir jai bus skiriamas išskirtinis dėmesys", – pabrėžė meras.

Jau anksčiau naujieji "Memelio miesto" teritorijos savininkai atkreipė dėmesį į šio objekto svarbą. Laukta, kad savo idėjas, ką šioje erdvėje norėtų matyti, išsakytų ir visuomenė. N.Tilindis pasakojo, kad pirmųjų idėjų jau sulaukta ir toliau laukiama.

"Mintys įdomios. Daugiau atskiros ir lokalios. Vieni šioje erdvėje mato parką, kiti – pramogų, pasilinksminimo centrą. Mūsų tikslas – kompleksinis teritorijos išvystymas, kad čia būtų įdomu skirtingų žmonių grupėms", – teigė atstovas.

V.Grubliauskas taip pat skatino miestiečius teikti savo idėjas "Memelio miesto" teritorijai.

"Norime, kad visuomenė kuo labiau įsitrauktų į šį procesą. Nereikia tikėtis, kad kiekviena idėja bus įgyvendinta, bet kuo daugiau siūlymų, tuo geriau. Tegul idėjų bazė būna didelė", – kalbėjo meras.

"Memelio miesto" teritoriją uostas miestui perdavė prieš dešimtmetį, tačiau vystytojams dėl įvairių priežasčių nepavyko įgyvendinti grandiozinių investicinių planų, o ši erdvė liko uždara miestiečiams.

Tačiau Klaipėdos valdžia ieškojo investuotojų, kurie imtųsi vystyti šią teritoriją, ir juos pavyko surasti.