Žinutė visuomenei

„Nenoriu kalbėti apie titulus. Norėčiau pakalbėti apie šalutinį šio konkurso poveikį. Gavau tiek daug meilės, tiek daug palaikymo, padrąsinimo ir įkvėpimo... Pavyzdžiui, pacientas iš Ariogalos užsakė šv. Mišias už mano sėkmę. Vienos pacientės jubiliejus prasidėjo balsavimu už mane. Buvo daugybė jaudinančių akimirkų. Medikų bendruomenė didelė, palaikymo iš jos tikėjausi. Bet net negalvojau, kad sulauksiu tokio galingo palaikymo visuose etapuose nuo Klinikų iki buriuotojų ir motociklininkų, nuo mylimų rezidentų, pacientų iki poetų bendruomenių, nuo Kauno, Ariogalos iki Čikagos moterų choro“, – vardijo J. Plisienė, pridūrusi, kad jai yra skirta būti gydytoja ir tuo mėgaujasi.

J. Plisienė itin džiaugiasi ir moterų bendryste. „Moterys yra labai galinga jėga. Viena kitą turime palaikyti, o jeigu reikia – duoti petį išsiverkti. Dėkoju visiems ir kiekvienam atskirai“, – pasakojo medikė, sulaukusi nuoširdaus ir kitų finalo dalyvių palaikymo bei gražių žodžių.

Ji užsiminė apie tai, kad „Metų kaunietės“ titulas turėtų suteikti vidinį įsipareigojimą nuveikti kažką dar reikšmingo savo miestui, jo žmonėms. „Galėtume tapti tam tikrų idėjų, gerų darbų ambasadorėmis“, – siūlė ketvirtos kartos kaunietė.

J. Plisienė akcentavo, kad konkurse dalyvavo atstovaudama profesijai. Projektas ne tik jai asmeniškai, bet apskritai medikams padėjo būti labiau matomiems, prisideda prie medikų prestižo kėlimo.

„Galbūt per mane visuomenė aiškiau ir svariau išgirs apie prevencijos svarbą, prisidės prie jos misijos matyti visuomenę sveikesnę“, – kalbėjo kaunietė. Ji vylėsi, kad jos pelnytas titulas padės įkvėpti jaunus žmonės rinktis „sunkų, bet labai prasmingą“ mediko kelią.

Linkiu neužsidaryti savo standartuose, švęsti šventę, švęsti malonumą gyventi. Būkite laimingi.

„Linkiu neužsidaryti savo standartuose, švęsti šventę, švęsti malonumą gyventi. Būkite laimingi“, – linkėjo „Metų kaunietė 2023“ J. Plisienė.

J. Plisienė daug dėmesio skiria širdies ir kraujotakos sistemos ligų prevencijai, nes mūsų šalyje sergamumo šiomis ligomis situacija – liūdna. Jos kamuoja beveik dvigubai daugiau gyventojų nei ES vidurkis. Būtent todėl savo misija ir pasirinko skleisti idėjas, padedančias žmonėms gyventi sveikiau.

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad lengviau yra nesusirgti, nors susirgus į pagalbą ateina medicina, kuri turi didžiulių naujų technologijų, gydymo galimybių.

„Visų pirma, žmogus turi patikėti, kad gyventi sveikiau – vadinasi, gyventi geriau“, – teigė medikė, pridūrusi, kad labai svarbu ne tik ilgiau gyventi, bet ir sveikai senti.

Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko nuotr.

Šešios finalo dalyvės

„Metų kauniete 2023“ be J. Plisienės dar pretendavo tapti: Lietuvos šuolių į vandenį ir plaukimo trenerė ir „Vaikų linijos“ savanorė Aušra Jurevičienė,  Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė, Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Irena Viktorija Stančiauskienė,  pirmojo privataus turizmo informacijos centro įkūrėja, aukščiausios kategorijos gidė Regina Navickienė,  Lietuvos šokių asociacijos prezidentė, Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos mokytoja, RED šokių studijos įkūrėja ir choreografė Rugilė Dailidaitė.

Renginį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, tad visoms joms ir visoms Kauno moterims skriejo ir šalies vadovo padėkos.

Metų kaunietę lėmė kauniečių ir kitų žmonių, palaikančių kandidates, balsai, atiduoti balsuojant internetu, SMS ar užpildant specialius kuponus, spausdintus šiuos rinkimus organizuojančiame dienraštyje „Kauno diena“. 

Apgaubtos dėmesiu ir muzika

Muzikinėje renginio programoje – dainos iš operečių, pasaulinio garso miuziklų ir kino filmų, orkestrinės ir choreografinės miniatiūros, teatro artistai ir kviestiniai svečiai: Marija Autiunova, Egidijus Bavikinas, Gabrielė Bielskytė, Ingrida Kažemėkaitė, Karina Krysko, Jeronimas Milius ir kiti.

Vakaro vedėjai – Tomas Grigaitis ir Kristina Rimienė. Renginio režisierė – Viktorija Streiča.

Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko nuotr.

Visos finalo dalyvės apgaubtos pagarba ir dėmesiu, o taip pat apdovanotos stiklo menininko sukurtomis „Metų kaunietės“ statulėlėmis, floristės K. Rimienės sukurtomis puokštėmis, rėmėjų įsteigtais prizais.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Apima pasididžiavimo jausmas

„Metų kaunietės“ rinkimai į vieną vietą suburia daugybę žmonių, daugybę nuostabių moterų, merginų. Šie metai, kai projektas vyko jau dvyliktą kartą, – ne išimtis.

Nuo sausio projekto rėmuose iš viso buvo pristatyta dvidešimties išskirtinių Kauno moterų, merginų veikla, jų iniciatyvos, asmenybės.

Renginį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, tad visoms joms ir visoms Kauno moterims skriejo ir šalies vadovo padėkos.

„Nuoširdžiai džiaugiuosi žinodamas, kad Kaune gyvena tiek daug aktyvių, veiklių, iniciatyvių moterų, kurios, visų pirma, galvoja ne apie save, o apie kitą. Kurios siekia gerovės ir augimo visiems: nuo paprasto žmogaus iki visuomenės, nuo savo miesto – iki valstybės. Jau daugiau nei dešimtmetį rengiamas „Metų kaunietės“ konkursas kasmet įrodo, kad drąsių, talentingų, kūrybingų kandidačių yra kur kas daugiau, nei galbūt įsivaizduojame. Ir tai yra puiki žinia mums visiems. Žinojimas, jog kažkur šalia yra tos, kurios stengiasi vardan kitų, suteikia ne tik pasididžiavimo ir užtikrintumo. Tai kartu gali tapti – ir dažnai tampa – postūmiu asmeniniams pokyčiams bei iniciatyvai, savanorystei, nuolatiniam paramos teikimui, galiausiai paprastai, šiltai, žmogiškai pagalbai“, – sveikinimus raštu perdavė šalies vadovas.

„Nuo paguodos žodžio tuomet, kai jo labiausiai reikia, – iki visa apimančios paramos žmogui, šeimai, bendruomenei. Nuo pagalbos tiems, kurie gyvena šalia, – iki paramos tiems, kurie didvyriškai kovoja mūšio lauke Ukrainoje. Nuoširdžiai dėkoju visoms konkurso dalyvėms už empatiją, atsidavimą, kitiems teikiamą džiaugsmą ir šilumą. Už puoselėjamas vertybes, kurios pačios svarbiausios, tačiau šiandien dėl įvairiausių priežasčių per retai prisimenamos ir skleidžiamos. Kiekvienai iš Jūsų dėkoju už tai, ką darote. Kiekvienos noriu paprašyti tęsti veiklą su dar didesniu entuziazmu ir užsidegimu. Žinokite, kad esate ypatingos. Žinokite, jog esate mylimos, gerbiamos ir labai reikalingos. Mes Jumis didžiuojamės!“ – teigė G. Nausėda.

Scena – moterims

„Šis projektas įgauna vis didesnę ir didesnę svarbą. Kai pasaulis eina velniop, tas vietas, kur pajauti gėrį, vertini vis labiau“, – akcentavo akcinės bendrovės „Diena Media News“, leidžiančios dienraštį „Kauno diena“, direktorius Tadas Širvinskas.

Jis ragino netikėti tais, kurie sako, kad maža parama nieko verta, tais, kurie sako, kad jei jūs padarysite daugiau nei jums priklauso, niekas nepasikeis. „Mūsų tikslas – pristatyti merginas ir moteris, kurios padaro daugiau nei joms priklauso. Per daugybę metų, kiek gyvuoja „Metų kaunietės“ rinkimai, pristatėme 240 moterų, merginų ir jų veiklą. Visos jos vertos padėkų ir pagarbos“, – kalbėjo T. Širvinskas.

Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko nuotr.

Projekto mecenato, klinikos „Fi Clinica“ vienas įkūrėjų Vygintas Kaikaris, kreipdamasis į konkurso dalyves, prakalbo apie tai, kad moteriška siela yra giliai susijusi su vidine jėga, išmintimi ir švelnumu.

„Tai ne kas kita, kaip gebėjimas padėti tobulėti aplinkiniams. Moteriška siela spindi savo unikalumu, empatija. Kiekviena moteris į pasaulį atneša naują grožį. Džiaugiamės būdami šio renginio, skirto ypatingoms moteris, dalimi. Moterims, kurios įkvepia mus visus siekti kažko daugiau, aukščiau, toliau. Žvelgdamas į jus matau harmoniją. Švęskime jūsų pasiekimus, darbus“, – kalbėjo vienas iš klinikos „Fi Clinica“ įkūrėjų, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas, medicinos mokslų daktaras V. Kaikaris.

Nevyriausybinės organizacijos „Vaikų linija“ vadovas Robertas Povilaitis į sceną netrukus pakvietė „Metų kaunietės“ finalo dalyvę, Lietuvos šuolių į vandenį ir plaukimo trenerę ir „Vaikų linijos“ savanorę Aušrą Jurevičienę. „Kartais labai prireikia kito žmogaus, kuris padėtų vaikams išplaukti iš sudėtingų gyvenimo situacijų. Nepaprastai didžiuojamės Aušra“, – kalbėjo R. Povilaitis.

Trenerė ir savanorė dėkojo visiems už galimybę pasijusti svarbia. „Ačiū visiems už palaikymą, už gėrio nešimą. Pasaulį turime daryti geresniu ir tai daryti turime mes patys“, – kalbėjo A. Jurevičienė.

Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko nuotr.

Ištiestos rankos svarba

„Vienintelis transportas, kuris karo Ukrainoje pradžioje vyko per sieną į Ukrainą, buvo humanitarinės pagalbos konvojai. Nemažai jų buvo būtent „Carito“. Didžiausia drąsa yra priimti atsakomybę už kitus žmones. „Caritas“ daugybei žmonių yra vienintelė viltis“, – dėkojo visuomenininkas, keliautojas, karo istorijos tyrinėtojas Šarūnas Jasiukevičius.

Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko nuotr.

Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė scenoje kalbėjo apie antros galimybės suteikimo prasmę ir svarbą. „Labai sunku įkvėpti viltį, kai žmogus nusivylęs, tarsi sudužęs“, – pastebėjo D. Bukeikaitė, pridūrusi, kad ir kokį gilų nesėkmių ir nuopuolių dugną yra pasiekęs žmogus, kad ir kokioje sunkioje jis situacijoje, ištiesta ranka ir kantrybė daro stebuklus ir padeda atsistoti ant kojų.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Kardiologijos klinikos vadovas profesorius Remigijus Žaliūnas pristatė finalo dalyvę, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorę, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologę, Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovę Jurgitą Plisienę, dėkojo jai už nuopelnus universitetui, pagalbą studentams ir pacientams.

„Nenoriu kalbėti apie titulus. Norėčiau pakalbėti apie šalutinį šio konkurso poveikį. Gavau tiek daug meilės, tiek daug palaikymo, padrąsinimo ir įkvėpimo... Pavyzdžiui, pacientas iš Ariogalos užsakė šv. Mišias už mano sėkmę. Vienos pacientės jubiliejus prasidėjo balsavimu už mane. Buvo daugybė jaudinančių akimirkų. Medikų bendruomenė – didelė, palaikymo iš jos tikėjausi. Bet net negalvojau, kad sulauksiu tokio galingo palaikymo visuose etapuose nuo Klinikų iki buriuotojų ir motociklininkų, nuo mylimų rezidentų, pacientų iki poetų bendruomenių, nuo Kauno, Ariogalos iki Čikagos moterų choro“, – vardijo J. Plisienė, pridūrusi, kad jai yra skirta būti gydytoja ir tuo mėgaujasi.

Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko nuotr.

J. Plisienė itin džiaugėsi ir moterų bendryste. „Moterys yra labai galinga jėga. Viena kitą turime palaikyti, o jeigu reikia – duoti petį išsiverkti. Dėkoju visiems ir kiekvienam atskirai“, – pasakojo medikė, sulaukusi nuoširdaus ir kitų finalo dalyvių palaikymo bei gražių žodžių.

Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko nuotr.

Kauno ir rajono ambasadorės

Kauno rajono vicemerė Raminta Popovienė, pristatydama ilgametę Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorę Ireną Viktoriją Stančiauskienę, atkreipė dėmesį į pastarosios pastangas, kad biblioteka taptų traukos, šilumos, veiklos, edukacijų, platesnio švietimo ir malonių, bet prasmingų patirčių vieta.

„Jeigu dirbi ir tau patinka tai, ką darai, tau labai pasisekė. Man labai pasisekė“, – šypsodamasi sakė I. V. Stančiauskienė. Ji neslėpė, kad konkursas jai buvo didelis iššūkis. „Bet jis buvo vertas milijono, – apie didžiulį palaikymą ir iš artimųjų, ir iš kolegų, ir iš skaitytojų kalbėjo moteris. – Tai tik dar kartą įrodo knygos svarbą.“

Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko nuotr.

Ji akcentavo, kad savo palaikymą priima ir kaip įrodymą, kad knyga, skaitymas tebėra didelė vertybė, o skaitymas yra tobulėjimas ir kalbos palaikymas.

Art Deco ir Amsterdamo mokyklos muziejų įkūrėjai, „Paveldo DNR“ asmenybių kategorijos laureatai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius, į sceną pakviesdami rinkimų finalo dalyvę, pirmojo privataus turizmo informacijos centro įkūrėją, aukščiausios kategorijos gidę Reginą Navickienę, minėjo, kad gidai atgaivina pamirštas istorijas, įkvepia kurti ir toliau didžiuotis Kaunu ir Lietuva.

Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko nuotr.

R. Navickienė dėkojo organizatoriams ir savo artimiesiems, draugams, palaikytojams. „Dėkoju ir penkioms kitoms finalo dalyvėms. Jos visos – neįtikėtino draugiškumo ir šiltumo“, – pastebėjo kaunietė.

Kauno valstybinio muzikinio teatro režisierė, aktorė, apdovanojimų koncerto „Metų kaunietė“ režisierė Viktorija Streiča į sceną pakvietė šeštąją projekto finalistę, Lietuvos šokių asociacijos prezidentę, Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos mokytoją, RED šokių studijos įkūrėją ir choreografę Rugilę Dailidaitę. R. Streiča pasidžiaugė, kad R. Dailidaitė, baigusi teisės mokslus, vis tik paklausė savo širdies balso ir pasirinko šokį bei treniruodama vaikus garsina Kauną ir Lietuvą.

Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko nuotr.

„Noriu, kad šis vakaras visiems būtų garsus“, – teigė R. Dailidaitė, paprašiusi ovacijų visoms šešioms finalo dalyvėms. Muzikinio teatro scena jai kėlė neįtikėtinas emocijas kaip ir kelias į „Metų kaunietės“ projekto finalą. Didžiulis palaikymas suteikė neįtikėtiną pliūpsnį jėgų. „Myliu, bučiuoju, gyvenimas yra gražus“, – sakė R. Dailidaitė, daugybę metų ir jėgų skyrusi auklėtiniams ir šokiui.

„Metų kaunietė 2023“ – J. Plisienė

„Ačiū už drąsą, ryžtą, sveikinu visas moteris su švente“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Jis ir ištarė svarbiausią vakaro sakinį, kuri dalyvė tapo „Metų kauniete 2023“.

„Komplimentai „Kauno dienai“ už gražų renginį ir už šį projektą“, – prieš įteikdama nugalėtojos statulėlę laimėjusiai kardiologei J. Plisienei kalbėjo „Metų kaunietė 2022“, tapytoja, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovė Rebeka Bruder.

Metų kaunietę lemia kauniečių ir kitų žmonių, palaikančių kandidates, balsai, atiduoti balsuojant internetu, SMS ar užpildant specialius kuponus, spausdintus šiuos rinkimus organizuojančiame dienraštyje „Kauno diena“.

Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko nuotr.

Apgaubtos dėmesiu ir muzika

Muzikinėje renginio programoje – dainos iš operečių, pasaulinio garso miuziklų ir kino filmų, orkestrinės ir choreografinės miniatiūros, teatro artistai ir kviestiniai svečiai: Marija Autiunova, Egidijus Bavikinas, Gabrielė Bielskytė, Ingrida Kažemėkaitė, Karina Krysko, Jeronimas Milius ir kiti.

Vakaro vedėjai – Tomas Grigaitis ir Kristina Rimienė. Renginio režisierė – Viktorija Streiča.

Visos finalo dalyvės apgaubtos pagarba ir dėmesiu, o taip pat apdovanotos stiklo menininko sukurtomis „Metų kaunietės“ statulėlėmis, floristės K. Rimienės sukurtomis puokštėmis, rėmėjų įsteigtais prizais.

Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko nuotr.

Plačiau apie „Metų kaunietė 2023“ finalininkes

Regimanto Zakšensko nuotr.

Aušra Jurevičienė – Lietuvos šuolių į vandenį ir plaukimo trenerė, dirbanti Kauno plaukimo mokykloje ir Kauno lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“. Plaukti moko ir autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus. Laisvalaikiu jau dešimt metų savanoriauja psichologinę pagalbą vaikams ir paaugliams teikiančioje „Vaikų linijoje“.

Deimantė Bukeikaitė – vienos didžiausių nacionalinių nevyriausybinių organizacijų Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė, kartu su komanda teikianti kasdienę pagalbą vienišiems senjorams, vaikams, šeimoms, kitiems sunkumų patiriantiems žmonėms, aktyviai prisidėjo ieškant sprendimų per pandemiją, dėl nelegalių migrantų, bendradarbiauja teikiant pagalbą nuo karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms.

Irena Viktorija Stančiauskienė – ilgametė Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė, su kolektyvu įgyvendindama daugybę veiklų, vadovaujasi šūkiu „Biblioteka – ne vien knygos“, diegia įvairias skaitymo malonumą priartinančias naujoves, pvz., knygomatus.

Jurgita Plisienė – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologė, Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė, daug dėmesio skiria švietimui, širdies ir kraujotakos sistemos ligų prevencijai, taip pačiu efektyviausiu būdu gelbėdama pacientų gyvybes ir gerindama jų gyvenimo kokybę.

Regina Navickienė – pirmojo privataus turizmo informacijos centro įkūrėja, aukščiausios kategorijos gidė, turizmo Kaune ir Lietuvoje puoselėtoja, rengia kitus gidus, turizmo specialistus, dirba mokslinį darbą. Vien pernai suorganizavo apie 30 nemokamų ekskursijų po Kauną.

Rugilė Dailidaitė – Lietuvos šokių asociacijos prezidentė, Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos mokytoja, RED šokių studijos įkūrėja ir choreografė, užauginusi ne vieną šokėjų, garsinančių Kauno ir Lietuvos vardą visame pasaulyje, kartą. Jos iniciatyva Lietuvos šokėjai ir studijos susibūrė į Lietuvos šokių asociaciją ir surengė pirmuosius hiphopo šokėjų apdovanojimus.

Metų kaunietės 2013-2022

Pirmąja Metų kauniete buvo išrinkta olimpinė čempionė plaukikė Rūta Meilutytė.

2013-ųjų Metų kauniete išrinkta menininkė Jolanta Šmidtienė, kauniečiams aštuonerius metus iš eilės dovanojusi Kalėdų stebuklą – nuostabią eglę.

2014-ųjų Metų kauniete tapo Kauno apskrities vyrų krizių centro vadovė Dovilė Bubnienė.

Už 2015 m. veiklą Metų kaunietės titulu pagerbta tuometė Kauno senamiesčio draugijos vadovė Aistė Grybauskienė. Vėliau triumfavo viena Lietuvos istorinių vargonų restauravimo iniciatorių Dalia Jatautaitė.

Kitais metais rinkimuose didžiausio kauniečių palaikymo sulaukė Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos kultūros tarybos narė ir pasaulinės ICOMOS organizacijos Lietuvos biuro viceprezidentė Ingrida Veliutė, kartu su kolegomis įgyvendinusi kauniečiams skirtus socialaus meno projektus, taip pat įkopusi į Elbruso viršūnę.

Titulą „Metų kaunietė 2018“ pelnė Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė kardiologė prof. Olivija Gustienė.

2019-ųjų Metų kauniete tapo daugiausia skaitytojų simpatijų sulaukė moksleivė Andrėja Veličkaitė, puolusi į pagalbą viešoje vietoje sąmonę praradusiam vyrui ir jį gaivinusi.

2020 metų šis garbingas titulas atiteko ilgametei Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytojai oftalmologei prof. Jūratei Jankauskienei.

„Metų kauniete 2021“ išrinkta Kauno klinikų vaikų neurologė, ilgametė kraujo donorė, daug prasmingų iniciatyvų įgyvendinusio Kauno moterų LIONS klubo prezidentė Milda Dambrauskienė.

„Metų kaunietė 2022“ – tapytoja, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovė Rebeka Bruder.

Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko nuotr.

Dėkojame

Pristatytos 20 moterų

„Metų kauniete 2023“ pretenduoja tapti Lietuvos šuolių į vandenį ir plaukimo trenerė, „Vaikų linijos“ savanorė Aušra Jurevičienė, Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė, Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Irena Viktorija Stančiauskienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologė, Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė Jurgita Plisienė, pirmojo privataus turizmo informacijos centro įkūrėja, aukščiausios kategorijos gidė Regina Navickienė, Lietuvos šokių asociacijos prezidentė, Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos mokytoja, RED šokių studijos įkūrėja ir choreografė Rugilė Dailidaitė.

Nuo sausio buvo pristatyta dvidešimties išskirtinių Kauno moterų, merginų veikla, jų iniciatyvos, asmenybės. Nėra per mažų gerų darbų, nėra per menkų kitus žmones įkvepiančių poelgių, kasdienių kitiems augti padedančių pastangų.

Renginį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Šiųmečiai rinkimai – jau dvylikti. Metų kaunietę lemia kauniečių ir kitų žmonių, palaikančių kandidates, balsai, atiduoti balsuojant internetu, trumposiomis žinutėmis ar užpildžius specialius kuponus, spausdintus šiuos rinkimus organizuojančiame dienraštyje „Kauno diena“.

Šventė visoms dalyvėms

Metų kaunietės paskelbimo renginys – šventė projekto dalyvėms ir visiems kauniečiams, miesto svečiams. Muzikinėje programoje – dainos iš operečių, pasaulinio garso miuziklų ir kino filmų, orkestrinės ir choreografinės miniatiūros, teatro artistai ir kviestiniai svečiai: Marija Autiunova, Egidijus Bavikinas, Gabrielė Bielskytė, Ingrida Kažemėkaitė, Karina Krysko, Jeronimas Milius ir kiti.

Anot renginio režisierės Viktorijos Streičos, prie muzikinės programos pradedama dirbti dar metų pradžioje.

Viktorija Streiča (T. Biliūno/BNS nuotr.)

„Bendradarbiaujant su „Kauno diena“ jaučiamas ypatingas lengvumas. Kasmet laukiame šios šventės, nes suprantame vieni kitus, mokame sutarti ir bendrai dirbti“, – sakė ne pirmus metus projekto iškilmių vakarą režisuojanti V. Streiča.

Didžiuojasi kiekviena

Kūrėja pastebi: moteris, kad būtų išgirsta, turi garsiau kalbėti. „Visgi savo patirtimi esu įsitikinusi, kad moterys vienu metu sugeba padaryti kur kas daug daugiau nei vyrai, nes jų smegenys veikia kitaip. Tai, beje, yra moksliškai įrodyta. Mūsų galia – gebėjimas daug ką aprėpti ir į visa tai įdėti daug šilto jausmo“, – teigė V. Streiča, pridūrusi, kad kiekviena sutikta projekto dalyvė ją dar labiau įkvepia, o herojų darbai motyvuoja eiti pirmyn.

„Smagu, kad yra žmonių, kurie stebi iš šono, siūlo kandidates, o mes galime pažinti jas ir jų tyliai daromus gerus darbus. Jei atvirai, kasmet mano skruostais teka ašaros. Širdy – didelis pasididžiavimas kiekviena jų“, – visam finaliniam šešetui sėkmės linkėjo V. Streiča.

Tradicijas puoselėjančiame renginyje, pasak režisierės, šiemet bus šiek tiek naujų vėjų ir dar daugiau moteriškos energijos. Ilgametį „Metų kaunietės“ vedėją Vytautą Rumšą jaunesnįjį keičia duetas, todėl kovo 7-osios vakarą susirinkusieji teatro scenoje išvys Tomą Grigaitį ir Kristiną Rimienę.

„Renginį, kuriame nominuojamos moterys, visada vedė vyras, o dabar bus atstovaujama ir moteriška pusė“, – V. Streiča neabejojo, kad renginio, bet ne scenos naujokai puikiai susidoros su jiems patikėta užduotimi.

Visos finalo dalyvės bus apdovanotos stiklo menininko sukurtomis „Metų kaunietės“ statulėlėmis, floristės K. Rimienės sukurtomis puokštėmis, rėmėjų įsteigtais prizais.

Jei atvirai, kasmet mano skruostais teka ašaros. Širdy – didelis pasididžiavimas kiekviena jų.

Plačiau apie „Metų kaunietė 2023“ finalininkes

A. Jurevičienė – Lietuvos šuolių į vandenį ir plaukimo trenerė, dirbanti Kauno plaukimo mokykloje ir Kauno lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“. Plaukti moko ir autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus. Laisvalaikiu jau dešimt metų savanoriauja psichologinę pagalbą vaikams ir paaugliams teikiančioje „Vaikų linijoje“.

D. Bukeikaitė – vienos didžiausių nacionalinių nevyriausybinių organizacijų Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė, kartu su komanda teikianti kasdienę pagalbą vienišiems senjorams, vaikams, šeimoms, kitiems sunkumų patiriantiems žmonėms, aktyviai prisidėjo ieškant sprendimų per pandemiją, migrantų krizės metu, bendradarbiauja teikiant pagalbą nuo karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms.

I. V. Stančiauskienė – ilgametė Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė, su kolektyvu įgyvendinanti daugybę veiklų. Vadovaujasi šūkiu „Biblioteka – ne vien knygos“, diegia įvairias skaitymo malonumą priartinančias naujoves, pvz., knygomatus.

J. Plisienė – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologė, Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė, daug dėmesio skiria švietimui, širdies ir kraujotakos sistemos ligų prevencijai, taip pačiu efektyviausiu būdu gelbėdama pacientų gyvybes ir gerindama jų gyvenimo kokybę.

R. Navickienė – pirmojo privataus turizmo informacijos centro įkūrėja, aukščiausios kategorijos gidė, turizmo Kaune ir Lietuvoje puoselėtoja, rengia kitus gidus, turizmo specialistus, dirba mokslinį darbą. Vien pernai suorganizavo apie 30 nemokamų ekskursijų po Kauną.

R. Dailidaitė – Lietuvos šokių asociacijos prezidentė, Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos mokytoja, RED šokių studijos įkūrėja ir choreografė, užauginusi ne vieną šokėjų, garsinančių Kauno ir Lietuvos vardą visame pasaulyje, kartą. Jos iniciatyva Lietuvos šokėjai ir studijos susibūrė į Lietuvos šokių asociaciją ir surengė pirmuosius hiphopo šokėjų apdovanojimus.

Dėkojame

Dienraštis „Kauno diena“ dėkoja:

Dienraščio „Kauno diena“ organizuojamas socialinis projektas „Metų kaunietė“ pasiekė finišo tiesiąją. Balsai skaičiuojami, o renginio režisierė ir komanda dėlioja paskutinius akcentus iškilmių programoje. Pastarojoje – dainos iš operečių, pasaulinio garso miuziklų ir kino filmų, orkestrinės ir choreografinės miniatiūros, teatro artistai ir kviestiniai svečiai: Marija Autiunova, Egidijus Bavikinas, Gabrielė Bielskytė, Ingrida Kažemėkaitė, Karina Krysko, Jeronimas Milius ir kiti. Anot renginio režisierės Viktorijos Streičos, oficialioji dalis su kalbomis ir sveikinimais kasmet išlieka ta pati, keičiasi tik muzikinė programa. Prie jos pradedama dirbti dar metų pradžioje.

Viktorija Streiča (T. Biliūno/BNS nuotr.)

„Bendradarbiavime su „Kauno diena“ jaučiamas ypatingas lengvumas. Kasmet laukiame šios šventės, nes suprantame vieni kitus, mokame sutarti ir bendrai dirbti“, – ne pirmus metus projekto iškilmių vakarą režisuojanti V. Streiča, dvyliktosios „Metų kaunietės“ kulminacijos laukė ramia širdimi.

Kasmet mano skruostais teka ašaros. Širdy didelis pasididžiavimo jausmas už kiekvieną jų.

Puikiai savo darbą išmananti, idėjų nestokojanti artistė stebėjosi, iš šalies vis dar sulaukianti klausimų, kurie leidžia suprasti apie visuomenėje vyraujantį patriarchatą ir abejones moterimis. Esą joms sunkiau susidoroti su tam tikrais darbais nei vyrams.

„Būna, klausia, kaip sekasi moteriai režisierei, su kokiais sunkumais susiduriu. Mūsų visuomenė vis dar labai patriarchalinė, o moteris, kad būtų išgirsta, turi garsiau kalbėt. Visgi, savo patirtimi esu įsitikinusi, kad moterys vienu metu sugeba padaryti kur kas daug daugiau nei vyrai, nes jų smegenys veikia kitaip. Tai, beje, yra moksliškai įrodyta. Mūsų jėga yra gebėti daug ką aprėpti ir į visą tai įdėt daug šilto jausmo“, – pasiruošimui atiduodama daug savęs, režisierė tikino, atgal kaskart gaunanti kur kas daugiau. Kiekviena sutikta moteris ją dar labiau įkvepia, o herojų darbai motyvuoja eiti pirmyn.

„Smagu, kad yra žmonių, kurie stebi iš šono, siūlo kandidates, o mes galime pažinti jas ir jų tyliai daromus gerus darbus. Jei atvirai, kasmet mano skruostais teka ašaros. Širdy didelis pasididžiavimo jausmas už kiekvieną jų“, – neišskirdama favoritės, V. Streiča sėkmės linkėjo visam finaliniam šešetui.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Tradicijas puoselėjančiame renginyje, pasak režisierės, bus šiek tiek naujų vėjų ir dar daugiau moteriškos energijos. Ilgametį  „Metų kaunietės“ vedėją Vytautą Rumšą jaunesnįjį keičia duetas, todėl kovo 7-osios vakarą susirinkusieji teatro scenoje išvys Tomą Grigaitį ir Kristiną Rimienę.

„Renginį, kuriame nominuojamos moterys, visada vedė vyras, o dabar bus atstovaujama ir moteriška pusė“, –  V. Streiča neabejojo, kad renginio, bet ne scenos naujokai puikiai susidoros su jiems patikėta užduotimi.

Nuo sekmadienio popietės užfiksuoti neįtikėtinai dideli balsų pliūpsniai iš tolimiausių užsienio šalių. Vieną akimirką konkurso puslapį pasiekdavo šimtai balsų, akivaizdu, kad taip darbavosi vadinamieji robotai, tokį balsavimą organizatoriai laiko nesąžiningu.  

„Užtikriname, kad piktavalių pastangos iškreipti rezultatus nepavyko. Mūsų darbuotojai filtruoja robotukų veiklą, jų bandymai balsuoti yra atrinkti. Atakos balsavimo rezultatams įtakos neturės“, – užtikrino „Metų kaunietės“ rinkimus organizuojančią „Kauno dieną“ leidžiančios bendrovės „Diena Media News“ generalinis direktorius Tadas Širvinskas.

Įtraukianti biblioteka

Apie knygas Irena Viktorija galėtų kalbėti ištisas valandas. Tiek pat ji pasakotų ir apie biblioteką, kurią vadina antraisiais savo namais. Vadovei čia gerai pažįstamas kiekvienos lentynos metras, kiekvienos knygos viršelis ir kiekvienas slenkstį peržengęs lankytojas.

„Biblioteka kaupia ir perduoda visuomenei informaciją, tačiau informacijos pertekliaus amžiuje bibliotekos funkcionalumas smarkiai išsiplėtė. Stengiamės ne tik būti informacijos centru, bet ir mokyti bendruomenes kritiškai atsirinkti žinias, interpretuoti, tikslingai ir efektyviai panaudoti. Taip įgyvendinamas itin reikšmingas tikslas – informacinės atskirties mažinimas. Būtent jis sudaro prielaidų kurti darnią, pilietišką, galimoms priešiškoms informacinėms atakoms atsparią visuomenę“, – kalbėjo I. V. Stančiauskienė.

Nuosekliai vykdydamos medijų ir informacinį raštingumą ugdančias veiklas, Kauno rajono bibliotekos, anot jos, prisideda prie visuomenės kritinio mąstymo stiprinimo, lavina mokymosi visą gyvenimą, socializacijos įgūdžius. Gausios kultūrinės, edukacinės, kūrybinės veiklos bibliotekoje stipriai formuoja pozityvius pokyčius bendruomenėse. Bibliotekos tampa kultūros ir pilietiškumo puoselėjimo židiniais, kritinio mąstymo ugdymo centrais, nepamiršdamos, žinoma, savo svarbiausios misijos – skaitymo skatinimo įtraukiant kuo įvairiausio amžiaus ir socialinės padėties žmonių grupes.

Paskatinimų nėra per daug

Iš dvidešimtuko į dešimtuką, o iš jo – tiesiai į finalą. Ko gero, I. V. Stančiauskienei, kaip ir kitoms dalyvėms, tokia eiga buvo netikėta, bet labai maloni. Moteris įsitikinusi, kad savo balsais skaitytojai išreiškė ne tik palaikymą jai, bet ir meilę skaitymui.

„Džiaugiuosi sulaukusi stipraus palaikymo iš bendruomenės, kolegų, bibliotekos lankytojų, šeimos rato. Jaučiu, kad žmonės, išreiškiantys palaikymą man, taip parodo vertinantys knygą, skaitymo kultūrą. Taip išaukštinama skaitanti, išsilavinusi visuomenė. Ši tendencija mane labai džiugina, nes būtent tokios ateities Lietuvai linkiu iš visos širdies ir stengiuosi kaip galėdama prie šių procesų prisidėti“, – kalbėjo I. V. Stančiauskienė, kurios darbai jau spėjo sulaukti įvertinimų.

2001-aisiais jai buvo suteiktas Metų bibliotekininko vardas, už nuopelnus Lietuvai apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio medaliu, o už inovatyvių veiklų diegimą – Kauno rajono savivaldybės 2-ojo lygio Garbės ženklu. Įvertinimas ir pasitikėjimas motyvavo drauge su bibliotekos darbuotojų komanda vykdyti projektus, prisidedančius prie rajono bendruomenės kultūrinio ir informacinio ugdymo, skatinimo skaityti. Pretendentė į Metų kaunietės titulą neabejojo, kad dalyvavimas konkurse bus paskata viską tęsti.

„Labai smagu, kad mano dalyvavimas šiame konkurse prisidėjo prie bibliotekų ir bibliotekininkų indėlio į kultūrą ir bendruomenių gerovę garsinimo“, – kalbėjo bibliotekos vadovė.

Bendrauti, būti pripažintam ir įvertintam yra pagrindiniai žmogaus poreikiai, todėl projektas „Metų kaunietė“, anot bibliotekininkės, yra nuostabi iniciatyva, pabrėžianti moterų indėlį į šiuolaikinius visuomenės gerovės kūrimo procesus.

„Manau, mūsų dienomis moterys yra lygiavertės vyrams ir ne mažiau pastebimos nei jie. Tai rodo gausūs darbai, laimėjimai, įvertinimai. Kita vertus, gerų žodžių, pagyrimų, paskatinimų nebus per daug. Būtent tokie konkursai, atskleidžiantys prasmingą profesinę veiklą, gali įkvėpti jaunąją kartą, besirenkančią savo gyvenimo kelią“, – paklausta apie savo favorites konkurse, bibliotekininkė neslėpė simpatijų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorei, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologei ir Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovei Jurgitai Plisienei.

Prioritetas – tobulėjimas

Vidurinėje mokykloje svajojusi studijuoti teisę, bet galiausiai pasirinkusi bibliotekininkystę, šiandien moteris savo gyvenimo neįsivaizduoja be bibliotekos ir gyvena ja net tada, kai užveria duris. Knygos užima ir jos laisvalaikį.

Norėdami atliepti dinamiškus nūdienos iššūkius, turime ir patys nuolat tobulėti.

„Kokie mano ateities planai ir siekiai? Toliau dėmesingai rūpintis bendruomenės kultūriniu, informaciniu ugdymu. Norėdami atliepti dinamiškus nūdienos iššūkius, turime ir patys nuolat tobulėti, todėl vienas iš mano prioritetų – bibliotekų darbuotojų mokymai, kvalifikacijos kėlimas“, – bibliotekos vadovė neabejojo, kad, nuolat plečiant bendrąsias ir profesines kompetencijas, užsibrėžtų tikslų galima siekti vis inovatyvesniais metodais.

Tiek skaitymo skatinimas, tiek informacinių kompetencijų ugdymas, tiek ir bibliotekos kuriamo edukacinio turinio integravimas į formaliojo švietimo turinį – kertiniai bibliotekos misijos akcentai, o kaip jie bus įgyvendinti, priklauso nuo to, kiek dėmesio skiriama kolektyvui formuoti, kūrybiškumui ugdyti, savirefleksijai ir t. t.

Jau dabar rajone vykdomos įvairios veiklos, kurias puikiai atspindi bibliotekos įėjimą puošiantis šūkis „Daugiau negu biblioteka“, tačiau, anot vadovės, paslaugas norisi padaryti dar įtraukesnes, dar betarpiškesnes, dar aktualesnes bendruomenėms, kad biblioteka taptų lyg antraisiais namais šeimoms, neįsivaizduojančioms savo gyvenimo be knygos ir kultūriškai turtingo laisvalaikio.

„Lankydamasi šiųmetėje Vilniaus knygų mugėje įsidėmėjau žymios rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės mintį, kad skaitymas – intymiausias ir individualiausias malonumas. Papildyčiau šią mintį: ir dar formuojantis žmogaus asmenybę“, – patirti skaitymo džiaugsmų kvietė I. V. Stančiauskienė.

Balsuoti galite:

• DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, „Kauno dienos“ laikraščio redakcija, I. Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialią balsavimo dėžę prenumeratos skyriuje I a. 1 kuponas = 10 balsų. Esant galimybei, dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

• SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1679 su tekstu „MKA XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 euras. 1 SMS = 10 balsų.

Palaikymas iš tėviškės

Metų kaunietės rinkimus D. Bukeikaitė prisipažino stebinti mažiausiai šešerius metus, tačiau niekada negalvojusi apie tai, kad kada nors gali pati būti tarp kandidačių. Kai sulaukė pasiūlymo, apsispręsti dalyvauti Metų kaunietės rinkimuose iki paskutinės minutės buvo nedrąsu.

„Atrodė, kad yra daug kauniečių, darančių nuostabius darbus Kauno miestui ir Kauno žmonėms. Tačiau pagalvojau, jei jau siūlo, reikia tai priimti kaip nuotykį, džiaugtis ir didžiuotis“, – žmonių palaikymu džiaugėsi Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė.

D. Bukeikaitės vertinimu, už ją balsuojantys žmonės palaiko jos veiklą, o jos veikla yra „Carito“ atliekama misija. Vadinasi „Carito“ veikla, pagalba žmonėms rūpi ir yra aktuali.

„Labiausiai nudžiugino mano tėviškės, kuri yra apie 200 km nuo Kauno, žmonių palaikymas. Augau Aleksandravėlės kaime Rokiškio rajone, netoli Latvijos pasienio. Kaimo bendruomenės palaikymas sukėlė didžiulę nostalgiją. Jie stengėsi visais būdais balsuoti, rašė žinutes, kėlė nuotraukas. Ten yra pirmieji mano namai, o Kaunas – mano antri namai“, – sentimentų neslėpė D. Bukeikaitė.

Pagarba kiekvienai

Pretendentė į Metų kaunietės titulą teigė palaikiusi visas kandidates ir  už visas balsavusi, kiekvienai jaučianti pagarbą, tačiau didžiausią įspūdį jai palikusi kandidatė, apie kurios veiklą žinojusi mažai. Tai etnologė, liaudies menininkė, šiaudinių sodų rišėja Vida Sniečkuvienė ir jos kuriami šiaudiniai sodai.

„Tie sodai man labai priminė vaikystę. Esu juos mačiusi kaimo senolių namuose ir tai visada atrodė ypatingas meno kūrinys. Be to, didelis V. Sniečkuvienės nuopelnas rengiant paraišką dėl šiaudinių sodų įtraukimo į UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo sąrašą“, – tęsė D. Bukeikaitė.

Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė sako radusi ryšį su gydytoja kardiologe Jurgita Plisiene: „Jos darbas – širdies reikalai. Mes irgi dirbame su žmonių širdimis – atrakiname jas. Įžvelgiu sąsajų jos ir „Carito“ veikloje. Be to, neseniai skaičiau jos parengtą straipsnį, kaip nenualinti savo širdies ir į gydytojus kreiptis pagalbos ne tada, kai jau visai blogai; svarbu rūpintis savimi ir profilaktiškai tikrintis.“

Atvira širdimi

Dalyvavimas projekte neatitraukia D. Bukeikaitės nuo jos tiesioginės veiklos. Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvos „Caritas“ ėmėsi teikti pagalbą kariaujančioje šalyje gyvenantiems žmonėms. Paramos ukrainiečiams organizavimas tęsiamas ir toliau. D. Bukeikaitė ir pati važiavo į Ukrainą, vežė paramą, aplankė ir palaikė ten dirbančius „Carito“ kolegas. Generalinės sekterorės planuose – vėl kelionė į karo alinamą kraštą.

Pagalba Ukrainai nenustelbia pagalbos Lietuvos žmonėms ar mūsų šalyje gyvenantiems ukrainiečiams. Kauno senamiestyje, M. Daukšos gatvėje, duris atvėrusiame pagalbos centre „Caritas“ darbuotojai ir savanoriai pasirengę ištiesti pagalbos ranką. D. Bukeikaitė sako, kad šis darbas – geriausia, kas galėjo nutikti jos gyvenime. Ji kasdien mokosi atjautos, supratimo, gebėjimo į kiekvieną žmogų žvelgti atvira širdimi ir kiekvienam suteikti galimybę, nesvarstant, ar jis jos nusipelnė.

Generalinė sekretorė turi ir asmeninių planų: „Šiemet noriu pasiekti didesnės pažangos skaitant knygas. Mėgstu skaityti, priklausau kauniečių moterų klubui – kartu skaitome knygas ir vėliau jas aptariame. Labai auginanti patirtis, šiam klubui priklausau jau septynerius metus. Norisi per metus perskaityti ne 15, o 50 knygų. Tikiuosi, kad šiemet šis planas pavyks.“

Moteris įsitikinusi, kad knygų pasaulis ir jose esanti išmintis kiekvienam reikalinga. Skaitydamas knygas gali apkeliauti visą pasaulį. Jei nėra laiko realiai keliauti, gali keliauti bent po knygų pasaulį.

Labai svarbu, kad šis projektas turi ir socialinę misiją – skleisti žinią apie moterų darbus ir pasiekimus.

Svarbi reikšmė

D. Bukeikaitė vertina projekto „Metų kaunietė“ reikšmę: „Projekto idėja ir skleidžiama žinia yra labai reikalinga ne tik Kauno miestui, bet ir visai Lietuvai, nes Lietuva irgi gali didžiuotis Metų kaunietėmis. Antra vertus, kiekviena moteris projekte atskleidžia savo veiklą, skleidžia žinią apie jos veiklos svarbą visuomenei. Tikiu, kad žmonės, kurie balsuoja už vieną ar kitą kandidatę, labiau pasidomi ta sritimi, kurioje ta moteris veikia.“

D. Bukeikaitė neabejoja, kad kandidačių atstovaujamos sritys labiau sudomina visuomenę. Galbūt apie kai kurias išgirs pirmą kartą, gal būtent dėl šio projekto tėvai apsispręs vaikus leisti pas kurią nors konkrečią trenerę, gal, matydami projekte dalyvaujančias gydytojas, žmonės labiau susirūpins savo sveikata ar kurios nors kandidatės dėka daugiau vaikų norės šokti, dainuoti, dalyvauti varžybose.

Rinkimų „Metų kaunietė“ finalininkė įsitikinusi, kad kiekviena dalyvė turi jas palaikančių ir už jas balsuojančių žmonių visoje Lietuvoje: „Gražu, kad ne tik kauniečiai, bet ir visa Lietuva renka Metų kaunietę. Taip pat labai svarbu, kad šis projektas turi ir socialinę misiją – skleisti žinią apie moterų darbus ir pasiekimus.“

Balsuoti galite:

• DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, „Kauno dienos“ laikraščio redakcija, I. Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialią balsavimo dėžę prenumeratos skyriuje I a. 1 kuponas = 10 balsų. Esant galimybei, dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

• SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1679 su tekstu „MKA XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 euras. 1 SMS = 10 balsų.

Jautrūs momentai

Gydytoja prisipažino labai jautriai reagavusi į visuomenės palaikymą, kuris ją atvedė iki „Metų kaunietės“ finalo.

„Per šį laiką sulaukiau tiek meilės, palaikymo, gražių žodžių. Keletas momentų sujaudino iki ašarų. Ateina senolis pacientas, drebančia ranka paduoda iš „Kauno dienos“ iškirptus tris rinkimų „Metų kaunietė“ kuponus, kuriuose įrašyta mano pavardė, ir sako: noriu, kad šie balsai būtų įskaityti. Mano buvę bendraklasiai, draugai, kolegos, rezidentai – visi dalijasi, serga už mane. Jau vien dėl šių patirčių vertėjo dalyvauti rinkimuose „Metų kaunietė“. Esu visiems labai dėkinga ir laiminga, jaučiuosi visatos lepūnėle“, – šypsojosi J. Plisienė, gydytojos darbą vadinanti savo pašaukimu.

„Žmogus turi patikėti“

Profesorė priminė liūdnąją statistiką: Lietuva beveik dvigubai viršija sergamumo, mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų ES vidurkį. Daug dėmesio širdies ir kraujotakos sistemos ligų prevencijai skiriančiai gydytojai svarbu skleisti idėjas, padedančias žmonėms gyventi sveikiau.

„Mūsų vyresnės ir vidurinės kartos atstovai iki šiol nebuvo linkę rūpintis savo sveikata. Juk tai turėtų prasidėti nuo darželio – ten reikėtų pradėti mokyti sveikos mitybos principų, judesio svarbos. Norėtųsi, kad kiekvienas žmogus atsigręžtų į save, nors truputėlį labiau dėl savęs pasistengtų. Norėčiau matyti mūsų visuomenę sveikesnę, net jei dėl to mums, gydytojams kardiologams, ir sumažėtų darbo“, – nusišypsojo J. Plisienė.

Jos skleidžiamą sveikos gyvensenos žinutę išgirsta ne kiekvienas, tačiau gydytoja nenuleidžia rankų – stengiasi kalbėti žmonėms suprantama kalba, įkvėpti jiems pasitikėjimo savimi, tikėjimo, kad gali pasikeisti.

„Visų pirma, žmogus turi patikėti, kad gyventi sveikiau – vadinasi, gyventi geriau“, – teigė rinkimų „Metų kaunietė“ finalininkė, kurios veidas daugeliui pažįstamas iš televizoriaus ekrano. Keletą metų J. Plisienė gydytojos pareigas derino su televizijos laidos „Klauskite daktaro“ vedėjos darbu.

„Mačiau prasmę, nes televizija pasiekia daug žmonių. Jeigu kažkas per televiziją išgirdo apie pavojingos ligos simptomus, juos atpažino ir laiku kreipėsi į gydytoją, o gal pradėjo gyventi sveikiau, numetė svorio – vadinasi, skleisti žinutę per televiziją prasminga. Juk gydytojų užduotis ir yra prisibelsti į kiekvieno žmogaus širdį. Gydytojas – ne vien tik medicinos žinių enciklopedija“, – profesorės teigimu, gydytojas turi būti empatiškas, sugebėti atsidurti paciento vietoje, sukelti pasitikėjimą, įkvėpti.

Visų pirma, žmogus turi patikėti, kad gyventi sveikiau – vadinasi, gyventi geriau.

J. Plisienės žodžiais, labai svarbu ne tik ilgiau gyventi, bet ir sveikai senti.

„Dažnai sakau, kad amžius – tik skaičius. Vienas 50-metis gali sirgti tiek pat ligų ir atrodyti panašiai kaip kitas 80-metis, o kitas 80-metis gali atrodyti geriau nei kuris nors 50-metis. Suprantu, daug ką lemia genetika ir ne visada galima išvengti ligų, bet jei žmogus nuo pat jaunystės myli save, sveikos senatvės metai tampa ilgesni. Tada, nepaisant amžiaus, žmogus gyvena visavertiškai: jis save apsitarnauja, juda, daug kuo domisi“, – gydytojos žodžiais, kuo daugiau tokių žmonių bus, tuo sveikesnė bus ir visa visuomenė.

Suteikia daugiau atsakomybės

Su vyru Evaldu J. Plisienė užaugino 28-erių sūnų Lauryną, augina penkiolikametę dukrą Austėją. Šeimos palaikymą ji jaučia visada. „Tačiau sužinojęs, kad man pasiūlė dalyvauti rinkimuose „Metų kaunietė“, mano vyras pasakė auksinę frazę: „Aš tave mylėsiu ir be karūnos“, – šyptelėjo J. Plisienė.

„Metų kaunietės“ finalo dalyvė mano, kad moterų bendruomenė gali būti vieninga, ir jokie konkursai, rinkimai tam neturėtų trukdyti.

„Aš už tai, kad moteris moterį palaikytų, padėtų, įkvėptų, o ne konkuruotų bet kokiomis priemonėmis, kuri yra vertesnė. Moterų bendruomenė – stipri, galinga, joje neturėtų būti vietos konkurencijai. Manau, visos rinkimų „Metų kaunietė“ dalyvės – ne tik tos, kurios pateko į finalą, bet visos 20 yra vertos Metų kaunietės vardo“, – įsitikinusi J. Plisienė.

Profesorė atkreipė dėmesį, kad šie rinkimai skirti ne savimeilei paglostyti – jie suteikia papildomos atsakomybės.

„Šie rinkimai nėra ar bent jau neturėtų būti apie tai, kad kažkas gautų dar vieną titulą, dar vieną paplekšnojimą per petį ir dar vieną ego masažą. „Metų kaunietės“ titulas turėtų suteikti vidinį įsipareigojimą nuveikti kažką reikšmingo savo miestui, jo žmonėms. Galėtume tapti tam tikrų idėjų, gerų darbų ambasadorėmis“, – siūlė ketvirtos kartos kaunietė.

Visas konkurso finalininkes ji kvietė pagalvoti, kokią žinutę jos skleis visuomenei.

Balsuoti galite:

• DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, „Kauno dienos“ laikraščio redakcija, I. Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialią balsavimo dėžę prenumeratos skyriuje I a. 1 kuponas = 10 balsų. Esant galimybei, dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

• SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1679 su tekstu „MKA XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 euras. 1 SMS = 10 balsų.