Kova su korupcija laikoma vienu svarbiausių Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) prioritetų – vyriausybės duomenimis, ši medžioklė palietė daugiau kaip 1,5 mln. pareigūnų.

Buvęs Hangdžou, elektroninės prekybos centro, kuriame buvo įkurta sektoriaus milžinė „Alibaba“, komunistų partijos sekretorius Zhou Jiangyongas (Džou Dziangjongas) buvo nuteistas mirties bausme, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

CCTV nurodė, kad teismas pripažino jį kaltu paėmus kyšių už daugiau kaip 182 mln. juanių.

Kinijoje mirties bausmė, kurios vykdymas atidedamas, paprastai sumažinama iki laisvės atėmimo iki gyvos galvos, jei kaltinamasis nėra pripažintas kaltu dėl kitų nusikaltimų per nuosprendžio vykdymo atidėjimo laikotarpį.

2021 metais prieš Zhou Jiangyongą buvo pradėtas tyrimas, o kitais metais britų laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad „Alibaba“ finansų filialas „Ant Group“, investavęs į nuteistojo broliui priklausančias mobiliųjų mokėjimų bendroves, gavo nuolaidą nekilnojamojo turto pirkimui.

Antradienį teismas nustatė, kad Zhou Jiangyongas pasinaudojo įvairiomis pareigomis Džedziango provincijoje, kuriai priklauso Hangdžou miestas, ir už kyšius suteikė privilegijų statybų ir žemės įsigijimo sferose.

Jis „priėmė didžiulę sumą pinigų kyšiais ir padarė itin didelę žalą šalies ir žmonių interesams, todėl nusipelno griežtos bausmės pagal įstatymus“, teigė CCTV.

Susidorojimas su korupcija Kinijoje vaizduojamas kaip labai reikalingas valstybės ir partijos organų valymas, tačiau kritikai teigia, kad tai taip pat yra Xi Jinpingo priemonė atsikratyti politinių varžovų.

„Alibaba“ įkūrėjas Jackas Ma (Džekas Ma) nuo 2020-ųjų pabaigos, kai po jo kalbos, kurioje jis užsipuolė Kinijos reguliavimo institucijas, Pekinas nurodė atšaukti „Ant Group“ organizuotą pradinį viešą akcijų platinimą (IPO), laikosi nuošalyje.

Vėliau technologijų milžinei buvo skirta rekordinė 2,75 mlrd. dolerių (2,49 mlrd. eurų) bauda už įtariamą nesąžiningą verslo praktiką.

Sausį „Ant Group“ pareiškė, kad J. Ma nebeturi bendrovės kontrolinių teisių, o analitikai spėliojo, kad šis žingsnis galėjo padėti „Ant Group“ ir „Alibaba“ ištrūkti iš reguliavimo institucijų gniaužtų.

Vašingtonas, kuriame egzekucijos nebuvo vykdomos nuo 2010 metų, tapo jau 20-ąja Amerikos valstija, uždraudusia mirties bausmę.

Mirties bausmė nėra nekonstituciška „per se“, bet „negalioja todėl, kad yra primetama despotišku ir rasiškai tendencingu būdu“, vienbalsiai nusprendė valstijos aukščiausios instancijos teismas.

Mirties bausmė buvo „nevienodai taikoma – kartais ten, kur įvyko nusikaltimas ar gyvenamosios vietos apygardoje, ar (ten, kur) bet kokiu laiko momentu yra biudžetinių išteklių, ar (pagal) atsakovo rasę“.

Tokia, kokia yra vykdoma Vašingtono valstijoje, mirties bausmė „netarnauja jokiam teisėtam penologiniam (bausmių) tikslui“, nurodė Teismas.

Sprendimą valstijos Teismas paskelbė Alleno Eugene Gregory (Aleno Judžino Gregorio), nuteisto mirti už moters išžaginimą ir nužudymą 1996 metais, byloje.

Į savo apeliaciją A. E. Gregory įtraukė studiją, rodančią, kad mirties bausmę įvairūs Vašingtono valstijos teismai taiko skirtingai ir kad esant vienodoms aplinkybėms afroamerikeičiams tikimybė gauti mirties bausmę yra 4,5 karto didesnė nei baltiesiems.

Kaip nurodė ne pelno organizacija „Death Penalty Information Center“, Teismo sprendimas tiesiogiai paveikia aštuonis žmones, kurie šioje valstijoje buvo nuteisti mirti.

Sprendime teisėjai pažymi, kad valstijos Aukščiausiasis teismas anksčiau net tris kartus yra paskelbęs mirties bausmę nekonstitucine: 1972, 1979 ir 1981 metais. Tačiau kaskart būdavo priimami nauji įstatymai.

Vašingtono valstijoje nuo 1976 metų buvo įvykdytos tik penkios egzekucijos, o 2014-aisiais demokratų gubernatorius Jay Inslee (Džėjus Inslis) paskelbė moratoriumą dėl egzekucijų.

„Tai nepaprastai svarbus momentas mums siekiant vienodo ir teisingo teisingumo taikymo“, – komentuodamas Teismo sprendimą sakė J. Inslee.

Mirties bausmė rečiau skiriama visose Jungtinėse Valstijose. 2017 metais mirti buvo nuteisti tik 39 žmonės. 1998-aisiais šis skaičius buvo 295, o 2010-aisiais – 114.

Iš 30 valstijų, kurioje mirties bausmė dar nepanaikinta, 16-oje nuo 1976-ųjų nebuvo įvykdyta nė viena egzekucija.

Nuo šių metų pradžios Jungtinėse Valstijose įvykdyta 18 egzekucijų, 10 iš jų – Teksase.

Egipto teismas pirmadienį nuteisė mirti Musulmonų brolijos lyderį Mohamedą Badie (Mohamedą Badiją) ir dar 682 įtariamus islamistus – po dviejų trumpų posėdžių, kuriuos gynyba iš dalies boikotavo, sakė advokatas ir kaltintojas.

Tas pats teismas taip pat panaikino 492 iš 529 mirties nuosprendžių, paskelbtų kovo mėnesį, pakeisdamas daugumą jų kalėjimu iki gyvos galvos.

Teisėjo Saido Youssefo Sabry (Saido Jusefo Sabrio) pirmininkaujamas teismas sukėlė tarptautinį pasipiktinimą tais pradiniais praėjusio mėnesio nuosprendžiais, kurie buvo paskelbti vykdant plataus masto priemones prieš nušalinto islamiškų jėgų prezidento Mohamedo Mursi (Mohamedo Mursio) šalininkus.

Pagal Egipto įstatymus, mirties bausmės yra perduodamos svarstyti pagrindiniam islamo teisės jurisprudentui, kuris pateikia patariamąją nuomonę, ir tik tada tos bausmės ratifikuojamos. Teismas gali nuspręsti pakeisti mirties bausmes kitomis bausmėmis, kurias vėliau galima apskųsti apeliaciniame teisme.

Iš 683 pirmadienį nuteistų asmenų sulaikyti yra tik maždaug 50. Teisėjas verdiktą patvirtins birželio 21 dieną. Kiti nuteistieji turi teisę būti teisiami iš naujo, jei pasiduos.

Tai pirmas verdiktas M.Badie, kuris yra M.Mursi Musulmonų brolijos dvasinis lyderis. Jo, M.Mursi ir kitų Brolijos lyderių atžvilgiu vyksta keli teismo procesai dėl įvairių kaltinimų.

Kai kurios giminaitės, laukusios prie teismo salės pietinėje Minjos provincijoje, išgirdusios naujienas apie verdiktą nualpo. Kitos šaukė: „Kur teisingumas?“.

Kelios jų sakė, kad jų šeimų nariai buvo neteisingai nuteisti ar patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

„Mano sūnus net nesimeldžia, jis net nežino, kur yra mečetė“, – sakė viena moteris, kurios sūnus yra tarp 529 kovo mėnesį mirti nuteistų žmonių.

Tarp pirmadienį nuteistų asmenų yra tokių, kurie kaltinami dalyvavus nužudant ar bandant nužudyti policininkus Minjos provincijoje rugpjūčio 14-ąją – dieną, kai dėl policijos veiksmų per susirėmimus Kaire žuvo šimtai M.Mursi šalininkų.

Gynyba paskutinį posėdį boikotavo ir po masinės mirties bausmės, kurią Jungtinės Tautos (JT) pasmerkė kaip tarptautinių žmogaus teisių pažeidimą, vadino jį „absurdišku“.

Advokatas Khaledas Elkomy (Chalidas Elkomis) tvirtina, kad 60 proc. iš tų 529 atsakovų, įskaitant mokytojus ir gydytojus, turi įrodymų, kad „nebuvo (ten) tą dieną, kai, kaip buvo apkaltinti, puolė Matajaus policijos nuovadą“Minjoje, sakoma žmogaus teisių gynimo grupės „Avaaz“ paskelbtame pareiškime.