Gaisras kilo ketvirtadienį netoli Montičelvo kaimo Valensijos regione ir iki šiol nusiaubė iki 1,4 tūkst. hektarų plotą, teigė gelbėjimo tarnybos socialiniame tinkle „X“.

Buvo evakuota daugiau kaip 600 žmonių, įskaitant Adoro kaime esančio psichikos sveikatos centro gyventojus, visuomeninei televizijai TVE pranešė vietos pareigūnai.

Iki 120 km per val. greitį siekiantys vėjo gūsiai trukdė kovoti su gaisru, pridūrė jie.

Ketvirtadienį Ispaniją siaubė stiprus vėjas, kol Vakarų Europą talžė audra „Ciaran“, nusinešusi mažiausiai 10 žmonių gyvybių. Tarp žuvusiųjų – 23 metų moteris, ant kurios Madride užvirto medis.

80-metis demokratas, kalbėjęs savo apsilankymo Viskonsino valstijoje esančioje gamykloje metu, kalbos pradžią skyrė padėčiai Havajuose, kur per gaisrus Maui saloje žuvo mažiausiai 101 žmogus.

„Mano žmona Jill (Džil) ir aš ketiname keliauti į Havajus, kai tik galėsime“, – sakė J. Bidenas, pažymėdamas, kad nenori trukdyti pagalbos teikimo procesui.

Bet kokia prezidento kelionė yra sudėtinga logistikos ir saugumo požiūriu, todėl reikia, kad bendradarbiautų daugybė vietos agentūrų, ir tai gali atitraukti darbuotojus nuo konkrečios situacijos.

J. Bidenas, kuris iškart paskelbė, kad Havajuose įvyko didelė nelaimė, dėl kurios buvo pasitelktos federalinės pagalbos lėšos, sakė, kad ne kartą kalbėjosi su Havajų gubernatoriumi Joshu Greenu (Džošu Grinu).

„Tai įmantrus žodis, reiškiantis, kad viską, ko jums reikia, jūs gausite“, – sakė JAV lyderis, kurį jo oponentai respublikonai kritikuoja dėl, jų nuomone, nepakankamo atsako.

Ragina pasiruošti gerokai didesniam aukų skaičiui

Havajų miestą Lahainą nuniokojusio siaubingo gaisro aukų skaičius viršijo 100, antradienį pranešė J. Greenas.

„Dabartiniais duomenimis žuvo 101 žmogus“, – sakė jis, dviem prarastomis gyvybėmis padidindamas per kelias pastarąsias dienas pamažu augusį aukų skaičių.

J. Greenas teigė, kad išžvalgyta daugiau nei ketvirtadalis nelaimės zonos, o šunys, apmokyti ieškoti kūnų, šukuoja pelenus toje vietoje, kur kadaise buvo Lahaina, vaizdinga turistinė vietovė Maui saloje.

Havajų gubernatorius ne kartą perspėjo, kad galutinis tragedijos aukų skaičius bus gerokai didesnis, ragindamas havajiečius pasiruošti dvigubai ar trigubai didesniam už dabartinį.

Praėjusią savaitę kilęs gaisras jau tapo daugiausiai aukų pareikalavusiu gaisru Jungtinėse Valstijose per daugiau nei šimtmetį.

„Ugniagesiai gavo pranešimą 5.10 val., buvo pranešta, kad dega miškas. Pagal pirminę informaciją, gaisras gesinamas 5 ha miško plote. Gera žinia, kad gaisro plitimą pavyko sustabdyti, gaisro lokalizacija paskelbta 9.05 val. Įvykio vietoje dirba gausios valstybinės miškų urėdijos priešgaisrinės pajėgos, ugniagesiai gelbėtojai valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė.

Įvykio vietoje dirba 15 miškininkų, penki savanoriai ir penkios ugniagesių autocisternos su ekipažais.

Lietuvoje šiuo metu vyrauja didelis (IV klasės) ir labai didelis (V klasės) miškų gaisringumas.

Esant sausiems ir karštiems orams, Lietuvoje šiomis dienomis registruota ir daugiau gaisrų miškuose – ketvirtadienį miško paklotė degė Prienų rajone, Kaišiadorių rajone – miškas.

Kaip pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, apie gaisrą Prienų rajone, Prienų šile, 48 kvartale pranešta ketvirtadienį, 11 val. 25 minutės. Čia išdegė apie 1,5 ha miško paklotės, ugnį gesino ir Valstybinės miškų urėdijos darbuotojai.

15.23 val. buvo gautas pranešimas, kad Kaišiadorių rajone, Palomenės seniūnijoje, Livintų kaime, 150 kvartale užsidegė Pravieniškių miškas. Išdegė 70 arų miško paklotės ir durpžemio.

Savaitės pradžioje Varėnos rajone, Marcinkonių seniūnijoje, Daržinėlių kaime esančiame miške degė medžiai ir miško paklotė. Gaisras nusiaubė 1,4 ha plotą.

Tą pačią dieną ugniagesiai skubėjo gesinti ir Kretingos rajone, Rūdaičių kaime, esančio Joskaudų miško.

Atvykus ugniagesiams, jau degė miško paklotė ir jaunuolynas.

Atliekant gesinimo darbus buvo rasti du karo laikų sprogmenys. Apie tai buvo informuoti išminuotojai, jie vėliau buvo palydėti į Kairių poligoną sprogmenų sunaikinimui. Per gaisrą išdegė 40 arų miško paklotės.

Ugniagesiai gelbėtojai prašo gyventojų būti atsakingais ir itin budriais lankantis miškuose.

Pastebėjus gaisrą miške, prašoma skambinti skubiosios pagalbos tarnybų ryšio Gaisrai dažniausiai kyla dėl neatsargaus miško lankytojų elgesio.

Pirminiais duomenimis, šiemet Lietuvos miškuose užregistruota per 80 miško gaisrų.

Dabar fiksuojama ketvirta gaisringumo klasė, miškuose labai sausa. Pirmasis gaisrą pastebėjo girininkijos specialistas, kuris pastaruoju metu stebėjo priešgaisrinę situaciją miškuose.

Degė miško paklotė tankmėje netoli dažnai lankomos sakralinės vietos, vadinamos Erškėtynu, kur žmonės įvairiomis intencijomis stato kryžius.

Gavęs žinią apie gaisrą, atskubėjo girininkas. Jis vairavo priešgaisrinį automobilio modelį, kuriame sumontuota 300 litrų talpa vandeniui. Vėjas blaškė liepsną po sausą miško paklotę, todėl teko apie gaisrą pranešti ugniagesiams.

Į Joskaudų mišką ugniagesiai skubėjo iš Kretingos, Palangos, Klaipėdos ir Gargždų. Miške dirbo septynios autocisternos. Ugnį gesino ir Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio ugniagesių komanda.

Ugniagesiams teko važiuoti pasisemti vandens iš atokiau esančio telkinio, tai gerokai gaišino darbą.

„Tokiam dideliam miškui ir 10 tonų vandens, telpančio autocisternoje, užtenka kelioms akimirkoms. Teko važiuoti į gyvenvietę, kur yra ežeras“, – pasakojo operacijų vadovas.

Esame labai dėkingi vietos gyventojams, kurie suskubo į pagalbą ir gesino liepsną.

Visos šios pajėgos intensyviai stengėsi, kad ugnis neišplistų. Ugnis įsiplieskė miške, bet labai greitai išplito jaunuolyne.

Tik po trijų valandų intensyvaus gelbėtojų darbo tapo aišku, kad gaisrą pavyks suvaldyti.

Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacijų vadovas teigė, kad gesinti šį gaisrą buvo sudėtinga – pasiekti gaisro epicentrą buvo nelengva, teko važiuoti miško takais.

Be to, gesinant liepsną rasti du sprogmenys. Nuo karščio jie galėjo sprogti. Išminuotojai vėliau išgabeno juos į Kairių poligoną ir ten sunaikino.

Išdegė 40 arų miško paklotės.

Pasak Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovo Tomo Zaleckio, miškininkai gaisro vietoje budėjo visą naktį, nes seni kelmai paprastai rusena lyg užgesusi pypkė ir gali sukelti naują gaisrą.

Gaisro priežastis dar tiriama, bet neatmetama ir neatsargaus žmonių elgesio tikimybė.

„Esame labai dėkingi vietos gyventojams, kurie suskubo į pagalbą ir gesino liepsną“, – teigė T. Zaleckis.

Miškuose labai sausa. Jei netrukus neprapliups lietus, miškininkai netrukus gali skelbti penktąją gaisringumo klasę ir imtis draudimų lankytis miškuose.

„Degančio miško plotas plinta, kokį plotą niokoja ugnis, nežinoma“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė.

Pranešimas apie degantį mišką Bendrajame pagalbos centre gautas 14.14 val.

Į įvykio vietą išsiųstos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Klaipėdos, Kretingos ir Palangos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos.

Pasak E. Zdanevičienės, gaisrą gesina miškininkai ir ugniagesiai su penkiomis automobilinėmis cisternomis, įvykio vietoje taip pat yra štabo automobilis.

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) regioninių padalinių pateiktais preliminariais duomenimis, šiemet iki gegužės pabaigos Lietuvos miškuose užregistruota 50 miško gaisrų, jie apėmė 13,25 ha plotą.

Įtariama, kad du gaisrai VMU Šilutės regioninio padalinio miškuose galėjo kilti dėl padegimo.

Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų: daugybė augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių.

Per šiuos gaisrus sunaikinami vertingi medynai, žoliniai augalai, smulkioji fauna ir flora, pakeičiama dirvožemio struktūra, teršiamas oras, sunaikinami estetinio pobūdžio elementai.

Po to, kai liepsnos savaitgalį buvo suvaldytos, pirmadienį popiet vėl įsipliekė, jas pakurstė „smarkus vėjas“, sakė civilinės apsaugos vadovas André Fernandesas. Ugnis gali išplisti „naujose vietose“, pridūrė jis.

Civilinės apsaugos duomenimis, antradienį su liepsnomis kovojo apie 1 200 ugniagesių su 373 automobiliais, taip pat 12 lėktuvų ir sraigtasparnių. Dirbti esą „labai sunku“, ypač dėl popietę tikėtino vėjo.

Liepsnos rugpjūčio 6-ąją įsiplieskė prie Koviljano miesto netoli Serra da Estrela gamtos parko. Institucijų duomenimis, iki šiol ugnis sunaikino 15 000 hektarų plotą unikalioje miško teritorijoje, kurią UNESCO pripažino geoparku ir kuri yra 2 000 metrų aukščio Serra da Estrela kalnų grandinės širdyje. Iki šiol sunkiai nukentėjo trys žmonės, 19 sužalota nesunkiai. Nuo pirmadienio 45 žmonės evakuoti.

Šis miško gaisras yra didžiausias šią vasarą Portugalijoje. Šioje Pietų Europos šalyje ši liepa yra karščiausia per beveik šimtmetį. Miškų gaisrai čia šiemet nuniokojo 80 000 hektarų plotą.

Ugniagesiai su „milžinišku gaisru“ kovoja ir Rytų Ispanijoje. Čia liepsnos išplito beveik 10 000 hektarų plote sunkiai pasiekiamoje teritorijoje Alikantės provincijoje. Gaisras kilo Vall d"Ebo rajone po žaibo smūgio. Liepsnas gesina 300 ugniagesių.

Didžiausias gaisras per Čekijos naujausių laikų istoriją liepos 24-ąją įsiplieskė Bohemijos Šveicarijos nacionaliniame parke ir persimetė į Vokietijos teritoriją.

Parke, esančiame maždaug už 90 km į šiaurę nuo Prahos, išdegė apie 1 060 hektarų.

„Gaisras... buvo užgesintas“, – penktadienį per tviterį parašė vidaus reikalų ministras Vitas Rakušanas.

Su liepsnomis kovojo apie 6 000 profesionalių ir savanorių ugniagesių. Šimtai gyventojų turėjo evakuotis.

Kovoti su ugnimi padėjo specialūs lėktuvai iš Italijos ir Švedijos, taip pat sraigtasparniai iš Lenkijos ir Slovakijos.

Vietos ugniagesių brigada per „Twitter“ parašė perdavusi visos gaisro paveiktos teritorijos kontrolę nacionaliniam parkui ir palikusi 72 savanorius ugniagesius prižiūrėti padėties.

Dabar tyrėjai aiškinasi gaisro priežastis. Nacionalinio parko pareigūnai anksčiau sakė, kad miškas tikriausiai užsidegė dėl žmonių veiksmų.

40 km aktyvus gaisro frontas Žirondos ir Lando departamentuose aplink Bordo „neišsiplėtė, tačiau oro sąlygos verčia mus būti itin budrius“, žurnalistams sakė prefekto pavaduotojas Ronanas Leausticas (Ronanas Lostikas).

Jis pridūrė, kad paprašius palikti savo namus daugiau nei 10 tūkst. gyventojų, papildomų evakuacijų atlikta nebuvo.

Tačiau „šiandiena tikriausiai bus sudėtinga, nes temperatūra toliau kyla, o gruntinis vanduo vis krenta“, nurodė R. Leausticas.

Ketvirtadienį maždaug 1,1 tūkst. miške dirbančių Prancūzijos ugniagesių į pagalbą atvyko 361 kolega iš kaimyninių Europos šalių, įskaitant Vokietiją, Lenkiją, Austriją ir Rumuniją. Be to, buvo atsiųsti keli ES laivyno vandenį pilantys lėktuvai.

Smarkiai nukentėjusioje vietovėje aplink Hostano kaimą ketvirtadienį matyti tiršti dūmai penktadienio rytą užleido vietą žydram dangui ir retkarčiais pasirodantiems debesims, iš tos vietovės pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Šią vasarą Prancūziją kamuoja istorinė sausra, dėl kurios visoje šalyje teko riboti vandens naudojimą, taip pat karščio bangos, kurias, ekspertų teigimu, nulėmė klimato kaita.

Liepą – sausiausią mėnesį Prancūzijoje nuo 1961 metų – netoli Bordo įsiplieskęs gaisras sunaikino 14 tūkst. ha plotą ir privertė evakuotis tūkstančius žmonių, kol buvo suvaldytas.

Tačiau ugnies stichija ir toliau siautėjo sausuose pušynuose ir durpių turtingame dirvožemyje.

Pareigūnai įtaria, kad naujausią gaisrą, nuo antradienio išdeginusį 7,4 tūkst. hektarų plotą, galėjo pakurstyti padegimai.

Vienmotoriame lėktuve, kuris nukrito netoli Vila Nova de Fos Kua, kai bandė užgesinti liepsnas Bragansos regione, daugiau žmonių nebuvo.

„Su dideliu siaubu sužinojau apie piloto, skridusio lėktuvu, kuris sudužo gesindamas gaisrą, žūtį“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ministras pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta).

Su dideliu siaubu sužinojau apie piloto, skridusio lėktuvu, kuris sudužo gesindamas gaisrą, žūtį.

Ugniagesiai kovoja su gaisrais Portugalijoje, kur ketvirtadienį buvo pasiektas liepos mėnesio oro temperatūros rekordas – 47 laipsniai Celsijaus, o kitą dieną temperatūra šiek tiek nukrito.

Vėlų penktadienį civilinė gynyba pranešė, kad 900 ugniagesių vis dar kovoja su maždaug 10 gaisrų visoje šalyje.

Karščio banga pastarąją savaitę vargino didžiąją dalį pietvakarių Europos.

Ketvirtadienį prie Graikijos krantų į jūrą nukritus ugniagesių sraigtasparniui su keturiais įgulos nariais žuvo du žmonės.

Orlaiviui sudužus žuvo Rumunijos pilietis ir vienas ryšį palaikęs graikų pareigūnas, bet kiti du įgulos nariai, Moldavijos piliečiai, buvo išgelbėti, naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė pakrančių apsaugos tarnybos atstovė.

Sovietinių laikų sraigtasparnis Mi-8, nuomojamas priešgaisrinėms operacijoms iš Ukrainos, pakilo iš Samo salos 16 val. 39 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, o 17 val. 55 min. sudužo netoli jos krantų.

Paieškų ir gelbėjimo operacijoje dalyvavo devyni laivai: penki – pakrančių apsaugos tarnybos, du – kariuomenės ir dar du privatūs, taip pat vienas sraigtasparnis, sakė atstovė.

Visi 27 Samo salos ugniagesiai, keturi lėktuvai ir sraigtasparnis malšino liepsnas miškingoje saloje, esančioje netoli Turkijos krantų. Priešgaisrinė tarnyba nurodė, kad ugnis sparčiai plito dėl stipraus vėjo.