Rabate (Marokas) sekmadienį vyko ketvirtosios šiais metais „Deimantinės lygos“ varžybos – „Meeting International Mohammed VI d’Athletisme de Rabat“.

Andrius Gudžius numetė diską 66,53 m (65,15, 66,53, x, 65,95, 66,22) ir užėmė ketvirtą vietą. Jį pralenkė šio sezono lyderis slovėnas Kristjanas Čehas (69,68 m), švedas Danielis Stahlis (67,16 m) ir asmeninį rekordą pagerinęs australas Matthew Denny (67,07 m).

Prieš dvi savaites varžybose Birmingeme A.Gudžius buvo antras, o bendrojoje įskaitoje po dviejų etapų užima trečiąją vietą.

68-ose Janušo Kusočinskio memorialo (WA kontinentinio turo auksinėse) varžybose Chožuve (Lenkija) Modesta Morauskaitė 400 m bėgime taip pat finišavo ketvirta (50,93), tačiau antrą kartą karjeroje distanciją įveikė greičiau nei per 51 sekundę!

Varžybų Lenkijoje nugalėtoja tapo šeimininkų atstovė Natalia Kaczmarek (50,40), už jos nugaros liko amerikietė Allyson Felix (50,71) ir dar viena lenkė Justyna Swiety-Ersetic (50,74).

Belgrade (Serbija) vykstančiame pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate Lietuvos bėgikė pateko į geriausiųjų dešimtuką, tačiau dėl to džiaugsmu netryško: nuo patekimo į finalą ją skyrė vos 0,19 sekundės. 400 m M.Morauskaitė įveikė per lygiai 52 sek., pasiekusi antrą rezultatą šalies istorijoje. Šiemet jos pačios pasiektas Lietuvos rekordas lygus 51,63 sek.

„Kojose buvo daugiau nei tiek, kiek subėgau šiandien pusfinalyje – rezultatą lėmė taktika ir mokėjimas bėgti uždarose patalpose. Šis čempionatas buvo tikrai puikus, puiki pamoka, kuri parodė, kad aš sugebu kovoti su pačiomis stipriausiomis ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Galėjau įrodyti, jog esu rimta konkurentė 400 m distancijoje“, – komentavo M.Morauskaitė.

Teisę dalyvauti finale iškovojo trys greičiausiai 400 m įveikusios antro pusfinalio dalyvės. Po pirmų 200 metrų lietuvaitė bėgo ketvirta, o finišo tiesiojoje nusileido už finalo borto taip pat likusiai britei Jessie Knight. Paskutinį bilietą, suteikusį teisę pratęsti kovą dėl medalių, pačiupo olandė Lieke Klaver, distanciją įveikusi per 51,81 sek.

„Puikiai pažinojau visas varžoves, jų visų taktikas, kurioje distancijos dalyje jos stipriausios. Pirmieji 200 metrų nėra mano stiprioji pusė, todėl nebuvo dėl ko lįsti į pirmąjį trejetuką nuo pradžių. Mano tikslas pirmame rate buvo užsiimti ketvirtą poziciją – tą ir padariau. Priešpaskutinėje tiesiojoje „atsidariau“ į antrą takelį, galbūt to nereikėjo daryti, bet lenkė buvo per arti ir tektų stabdytis. Taktinės klaidos lėmė, jog nebuvau pakankamai stipri prasiveržti į pasaulio čempionato finalą“, – bėgimą apibūdino M.Morauskaitė.

Mažą stebuklą lietuvė sukūrė atrankos etape. Ketvirtame bėgime startavusi lengvaatletė dėl patekimo į pusfinalį varžėsi su trimis Tokijo olimpinių žaidynių finalininkėmis – čempione Shaunae Miller-Uibo iš Bahamų, ketvirtą vietą užėmusia jamaikiete Stephenie Ann McPherson bei aštunta finale likusia kubiete Roxana Gomez. Pastarąja mūsiškė pranoko, finišavo trečia bei išplėšė bilietą į pusfinalį. Tarp 28 pajėgiausių planetos bėgikių mūsiškė užfiksavo šeštą atrankos etapo rezultatą – 52,11 sek.

„Išvydus varžoves atrankoje reakcija buvo, kad ir vėl „pasisekė“ kaip pernai Torunėje (Europos čempionate – aut. past) – vėl patekau į stipriausią bėgimą. Šiuo metu to bėgimo favoritės man per stiprios, tad žinojau, kad turiu minimum būti trečia, jog patekčiau į pusfinalį. Jaučiau, kad mano atrankos bėgimas bus greičiausias ir ta nuojauta pasitvirtino“, – sakė M.Morauskaitė.

Šis sezonas Ispanijoje gyvenančiai lietuvei labai sėkmingas: Rafaelio Blanquero Alcantudo auklėtinė dukart pagerino Lietuvos rekordą, iškovojo teisę dalyvauti pirmame karjeroje pasaulio uždarų patalpų čempionate bei įvykdė vasarą vyksiančio Europos čempionato normatyvą.

„Šį sezoną viršijau absoliučiai visus lūkesčius. Sau įrodžiau, kad esu ten, kur turiu būti – mano vieta yra tarp stipriausių 400 metrų bėgikių“, – šyptelėjo M.Morauskaitė.

Pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate Lietuvai atstovauja du sportininkai. Šeštadienį 1500 m atrankos bėgime varžysis šalies rekordininkas Simas Bertašius.

26-erių lengvaatletė distanciją įveikė per 52,02 sek. bei pasiekė penktą sezono rezultatą pasaulyje.

Buvęs šalies rekordas – 52,12 sek. – nuo 2021-ųjų vasario 13 d. priklausė Agnei Šerkšnienei. Tuo tarpu savo asmeninį rekordą M.Morauskaitė pagerino lygiai puse sekundės.

„Buvo matyti treniruotėse, kad esu neblogos sportinės formos. Be to, varžybose sėkmingai bėgau 200 metrų bei estafetę. Tačiau pagerinti Lietuvos rekordo tikrai nesitikėjau. Žinojau, kad esu pajėgi bėgti apie 52,8-52,9 sek., bet treneris mato geriau nei aš ir žino, kokiam rezultatui esu pajėgi“, – komentavo M.Morauskaitė.

Lietuvos rekordą bėgikė pagerino antrą kartą. Tiesa, pirmąjį sykį, 2018-ųjų žiemą, jos užfiksuotas rezultatas (53,21 sek.) geriausiu šalies istorijoje išbuvo vos kelias dienas – po to jį pagerino A.Šerkšnienė.

„Kai pirmą sykį pagerinau rekordą, buvo smagu. Tačiau tokios emocijos, kokios buvo šiandien, tąkart nesukilo. Tada tie skaičiukai – 53 sekundės – buvo neblogas rezultatas, bet ne tas, kurio siekiu. Šiemet, nenoriu prisikalbėti, manau, kad tai tik pradžia“, – šyptelėjo M.Morauskaitė.

Sėkmingus rezultatus bėgikė demonstravo ir praėjusią žiemą. Europos uždarų patalpų čempionate Torunėje (Lenkija) ji 400 m distanciją įveikė per 52,52 sek. ir pateko į pusfinalį. Vasarą Ispanijoje besitreniruojanti vilnietė pasiekė ketvirtą rezultatą Lietuvos istorijoje 400 m barjerinio bėgimo rungtyje (56,28 sek.), tačiau bilieto į Tokijo olimpines žaidynes neiškovojo.

„Nepatekus į olimpines žaidynes buvo tikrai sunku. Asmeniškai olimpinių žaidynių nežiūrėjau ir nesekiau, buvo per skaudu. Po sezono paėmiau tikrai netrumpą laiko tarpą poilsiui – ilsėjausi beveik pusantro mėnesio. To reikėjo ne tiek mano kūnui, kiek tam, kad atsigaučiau psichologiškai. Pailsėjusi supratau, kad tai ne pasaulio pabaiga ir tas atliktas darbas iki olimpinių žaidynių niekur nedings, kažkada tai pasimatys. Manau, kad būtent dabar visos tos aukos stadione pradėjo atsipirkinėti“, – sakė M.Morauskaitė.

Valensijoje sportininkė dar sykį įvykdė kovo 18-20 d. Belgrade (Serbija) vyksiančio pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionato normatyvą. Kol kas teisę dalyvauti pirmenybėse turi dvi Lietuvos lengvaatletės – ji ir A.Šerkšnienė.

„Pasaulio uždarų patalpų čempionato normatyvą turiu iš praėjusių metų, tačiau niekada neturiu tikslo tik įvykdyti normatyvą. Praėję metai ir šių metų pradžia parodė, kad uždarose patalpose esu tikrai pajėgi ir konkurencinga bėgikė. Viduje reikia subėgti į pirmą taką, reikia būti tvirtai ir negležnai, nes dažnai įvyksta apsistumdymai. Norime pasaulio čempionatui pasiruošti kuo geriau“, – teigė M.Morauskaitė.

Beje, greičiausiai planetoje šį sezoną 400 m įveikusi olimpinė vicečempionė Anna Kielbasinska lietuvę lenkia vos 0,1 sek.

Tad dvi olimpinės rinktinės kandidatės sezoną atidarė Ispanijoje. Šeštadienį Valensijoje vykusiose „GP de Atletismo Ciudad de Valencia“ varžybose pergales iškovojo Modesta Morauskaitė ir Diana Zagainova.

Moterų 400 m rungtyje M.Morauskaitė nuotolį įveikė per 53,05 sek. bei pasiekė asmeninį uždarų patalpų rekordą. Pagal „World Athletics“ taškų skaičiavimo lentelę šis rezultatas svaresnis ir už geriausią sportininkės rezultatą stadione.

„Buvau pasiruošusi ganėtinai geram rezultatui, tikrai tikėjausi pradėti sezoną greičiau nei per 54 sekundes. Nė vienais metais nebuvo pavykę taip pradėti sezono, todėl toks buvo vienas iš tikslų. Pagal visą savijautą, treniruotes jaučiau, kad tai nėra neįmanoma. Tačiau tokio rezultato, kokį parodžiau, nelabai tikėjausi. Man tai labai aukštas rezultatas, įrodantis, kad einame teisinga linkme treniruotėse“, – džiaugėsi M.Morauskaitė.

Varžybas rengę ispanai ėmėsi griežčiausių priemonių, siekdami užtikrinti dalyvių saugumą. Sportininkai apšilimą turėjo atlikti... lauke.

„Į šias varžybas buvo užsiregistravusių daug atletų iš užsienio, bet likus savaitei pranešė, kad čia dalyvauti galės tik Ispanijos federacijos licenciją turintys sportininkai. Aš priklausau Ispanijos klubui, turiu licenciją, tad man buvo leista dalyvauti, – pasakojo M.Morauskaitė. – Apšilimą turėjome daryti lauke, o į maniežą atletai įleidžiami tik prieš pat rungtį, nėra jokio kontakto su ne savo rungties sportininkais. Sudalyvavus savo rungtyje, kiek įmanoma greičiau esi išvedamas iš maniežo, nebent turi atlikti dopingo kontrolę, kaip kad man teko (juokiasi – lengvoji.lt). Priemonės labai griežtos, į viską žiūrima labai atsakingai.“

Sportininkė iškovojo 1135 „World Athletics“ reitingo taškus, kurie svarbūs kovojant dėl kelialapio į Tokijo olimpines žaidynes. Kitą savaitę lietuvė reitinge turėtų pakilti į 51 poziciją, o į žaidynes pateks 48 bėgikės 400 m rungtyje. Beje, kita Lietuvos sportininkė Agnė Šerkšnienė klasifikuojama 49-a.

„Aš tikrai apsidžiaugiau, kad Tokijo olimpinės žaidynės buvo nukeltos. Pirmo karantino metu buvau Ispanijoje, kur karantinas buvo labai griežtas. Man papildomi metai išėjo į naudą, galėjau dar labiau sustiprėti, dar labiau pasiruošti. Turiu visas galimybes pakliūti į Tokijo žaidynes, o šiandieninės varžybos tą tik parodė“, – sakė M.Morauskaitė.

Trišuolio varžybose kelialapį į Tokiją jau turinti D.Zagainova nušoko 13,42 m. Tiesa, net penki sportininkės bandymai iš šešių buvo nesėkmingi.

Abi sportininkės jau turi normatyvus į kovo 4-7 dienomis Torūnėje (Lenkija) vyksiantį Europos uždarų patalpų čempionatą.

400 m atrankoje lietuvė beveik sekunde pagerino sezono rekordą, pasiekė asmeninį rekordą bei drastiškai priartėjo prie pasaulio čempionato ir Tokijo olimpinių žaidynių normatyvų. Nuotolį ji įveikė per 52,35 sek. bei su antru dienos rezultatu iškopė į šeštadienį vyksiantį finalą.

„Treniruotės rodė, kad viskas gerai, laukiau, kada pramuš, kada bus geros sąlygos, kada bus gera konkurencija. Šiandien viskas sutapo, tik galbūt paskutiniame šimte metrų buvo šiek tiek stiprokas vėjas. Buvau stipri, kovojau iki galo ir esu be galo laiminga, nors žinau, kad galiu dar geriau“, - džiūgavo M. Morauskaitė.

Pasaulio čempionato normatyvas - 51,80 sek. Tikėtina, kad 48 sportininkėms nepavyks pasiekti tokio laiko, tad likusios dalyvės bus atrinktos pagal geriausius sezono rezultatus. Tokiu atveju, norint bėgti planetos pirmenybėse Dohoje, gali pakakti rezultato, artimo 52 sek.

„Pasaulio čempionatas planuose yra, tam ruošiamės ir dar turėsime rimtų startų su gera konkurencija. Pirštai sukryžiuoti ir tikiuosi, kad man sėkmė nusišypsos“, - vylėsi M. Morauskaitė.

Beje, praėjusią savaitę lengvaatletės sėkmė Norvegijoje atrodė sunkiai tikėtina, kadangi ją užklupo kojos skausmai.

„Prieš savaitę treniruotės metu suspazmavo kairįjį dvigalvį raumenį, bet dėka gerų gydytojų, kineziterapeutų, „Alfa Steps“ komandos, kurie visada mane priima, man pavyko atsigauti ir pagerinti asmeninį rekordą“, - dėkojo M. Morauskaitė.

Į finalą pateko ir 200 m atrankoje bėgęs Gediminas Truskauskas. Sprinteris nuotolį įveikė per 21,59 sek. bei pasidalino 7-8 vietas.

„Šiandieninis laikas nelabai tenkina, kadangi visą sezoną bėgau apie pusę sekundės greičiau, tačiau ir sąlygos čia... Nėra šilta, reikia ir į tai atsižvelgti. Esu patenkintas tik tuo, kad patekau į kitą etapą ir toliau kovosiu už savo komandą, - sakė G. Truskauskas. - Tikslas finale bus būti kuo aukštesnėje pozicijoje ir atnešti kuo daugiau taškų“.

Kitose bėgimo rungčių atrankose sėkmė mūsiškių nelydėjo. Beveik visus lietuvius nuo finalų skyrė šimtosios sekundės dalys bei jie užėmė devintas vietas. Devinti buvo Rapolas Saulius (110 m barjerinis bėgimas - 14,67 sek.), Kostas Skrabulis (100 m - 10,85 sek.), Karolina Deliautaitė (100 m - 12,08 sek.), Rokas Pacevičius (400 m - 47,76 sek.) bei Agnė Šerkšnienė (200 m - 24,93 sek.).

„Sprinto darbo mažai padaryta, nes dėl traumos šį sezoną daugiau galėjau dirbti ištvermei. Tiesiog reikėjo komandai dėl taškų, tad ir prabėgau 200 metrų. Iš esmės, manau, kad pasirodžiau neblogai, kadangi pūtė stiprus priešinis vėjas. Dedant sprinto žingsnį, skaudėjo koją, bet nemanau, kad bus blogiau po šito starto. Žinoma, rezultatas ne toks, kokiu norėčiau bėgti, bet šioje situacijoje viskas tvarkoje“, - pasirodymą apibendrino A. Šerkšnienė.

Devintas liko ir kūjo metikas Tomas Vasiliauskas (61,54 m), o bėgikai Gabrielė Čeponytė (100 m barjerinis bėgimas - 14,87 sek.), Erika Krūminaitė (400 m barjerinis bėgimas - 1 min. 2,13 sek.) bei R. Saulius (400 m barjerinis bėgimas - 53,49 sek.) užėmė 11-ąsias pozicijas.

Svarų indėlį į komandos taškų taupyklę įnešė disko metikė Ieva Zarankaitė. Vitos Zarankienės auklėtinė įrankį numetė 55 m 8 cm bei iškovojo pirmą prizinę vietą Lietuvos ekipai - disko metikė buvo trečia.

„Džiaugiuosi pirmuoju medaliu, tad nuotaikos neblogos. Žinoma, buvau apsidžiaugusi, kad geras vėjas, tačiau per varžybas jo nebebuvo. Rezultatu nesu labai patenkinta, bet trečia vieta nėra blogai“, - teigė I. Zarankaitė.

Šis sezonas sportininkei klostosi įspūdingai. Ji be sėkmės Europos komandų čempionate taip pat pasiekė asmeninį rekordą Lietuvos čempionate (58,25 m) bei iškovojo bronzą universiadoje.

„Sezonas tikrai puikus, labai džiaugiuosi, gerai jaučiuosi, bet vis dar trūksta 60 metrų, - nusijuokė I. Zarankaitė. - Lieka vienas neišpildytas tikslas - 60 metrų. Po šių varžybų dar planuojame keletą startų padaryti, gal pavyks jį įvykdyti“.

Po pasibaigusių dviejų įskaitinių rungčių - moterų disko metimo bei vyrų kūjo metimo - Lietuvos komanda savo sąskaitoje turi 12 taškų ir užima šeštąją vietą. Iki šiol aukščiausia lietuvių vieta Europos komandų čempionato pirmoje lygoje yra dešimtoji - tokią mūsiškiai užėmė prieš penkerius metus Taline.

Lietuvos bėgikė finišavo per 2 min. 4,32 sek. ir pasiekė geriausią Lietuvos sezono rezultatą.

Ispanijos federacijų čempionate Granoljerse lietuvė Modesta Morauskaitė užėmė antrąją vietą 400 m bėgime (53,00 sek.).

Jelgavoje (Latvja) „Sportland kauss“ varžybose Augustė Markevičiūtė finišavo antra 200 m bėgime (25,87 sek.).

Didžiausią intrigą pirmąją dieną kėlė moterų 400 m rungtis – joje dalyvavo praėjusią savaitę Lietuvos rekordą (53,21 sek.) pasiekusi Modesta Morauskaitė. Šįkart bėgikės rezultatas buvo prastesnis (55,18 sek.), tačiau tam buvo objektyvių priežasčių – konkurencijos stoka bei specifiniai maniežo posūkiai.

„Labai tikėjausi, kad dalyvaus mano pagrindinė konkurentė Eva Misiūnaitė, tad nuliūdau sužinojusi, jog ji „neišsikapstė“ iš savo traumos. Neturėjau su kuo kovoti, nes ji buvo ta varžovė, kuri bėga panašiausiu į mano rezultatu. Be to, maniežo kokybė yra šiek tiek prastesnė, posūkiai ganėtinai statūs ir negalėjau išlaikyti pilno greičio. Teko mėgautis laisvu bėgimu ir pasiimti aukso medalį“, – pasirodymą komentavo M. Morauskaitė.

Sportininkė turėjo vilties įvykdyti pasaulio čempionato normatyvą (53,15 sek.), tačiau Lietuvos čempionatas buvo paskutinės varžybos, kuriose buvo galima kovoti dėl teisės dalyvauti Birmingame. Žiemos sezoną M. Morauskaitė greičiausiai baigs kitą ketvirtadienį sporto klubo „Cosma“ taurės varžybose.

„Sezoną vertinu ne dešimt balų, bet visu šimtu dešimt. Viršijau visus savo lūkesčius, esu be galo patenkinta savo žiemos sezonu“, – tikino naujoji rekordininkė.

Atkakli kova tradiciškai vyko vyrų 60 m rungtyje: čempionu tapo Ugnius Savickas, nuotolį įveikęs per 6,83 sek., o antrą vietą užėmęs Kostas Skrabulis finišavo vos 0,02 sek. lėčiau. Čempionate nedalyvavo karjerą baigęs Lietuvos rekordininkas Rytis Sakalauskas – jis nugalėtojo titulą iškovojo aštuonerius metus paeiliui.

„Tikslo dominuoti taip, kaip Rytis tikrai nėra – jis yra rekordininkas, greičiausias žmogus Lietuvoje ir apmaudu, kad jo nėra. Kovos su Ryčiu buvo įsimintinos, pasiekti patys geriausi mano su Kostu rezultatai, nes automatiškai pasitempdavome, – sakė U. Savickas. – Dabar mudviejų su Kostu rezultatai dažniausiai skiriasi per vieną-dvi šimtąsias, esame tie konkurentai. Smagu būti pirmam, bet tikslas yra rezultatas, kuris šiuo metu netenkina.“

Žiemos sezono sprinteris neakcentavo, kadangi normatyvas į pasaulio uždarų patalpų čempionatą yra vos viena šimtąja prastesnis nei Lietuvos rekordas – 6,63 sek.

„Dabar pasiekiau antrą geriausią rezultatą karjeroje, turiu 6,81 sek. Tikslas nebuvo normatyvas, nes jis labai labai aukštas – tikslas yra vasara, Europos čempionatas Berlyne. Žiemą norėjosi iš 6,80 sek., bet dar vienerios varžybos yra, gal pavyks nuimti“, – spėliojo U. Savickas.

Pirmą Lietuvos čempionato dieną aukso medalius iškovojo net keturi klaipėdiečiai: šuoliuose į tolį triumfavo Augustė Regalaitė (5,77 m), 60 m bėgime – Karolina Deliautaitė (7,47 sek.), rutulio stūmime – Šarūnas Banevičius (18,18 sek.), o šuoliuose su kartimi – Osvaldas Gedrimas (4,81 m). Pastarasis pasiekė ir uostamiesčio rekordą.

„Atmosfera šiandien buvo nereali, geras palaikymas, man – geriausios varžybos. Pagrindinis tikslas buvo penki metrai, gal pritrūko patirties, nes paėmiau kitą kartį, su kuria treniruotėse nešokinėju. Penkių metrų Lietuvoje niekas nešoko daugiau nei 20 metų, bet man tai yra realu. Vasaros sezone įveikti penkis metrus tikrai bus įmanoma, to sieksiu ir dėl to treniruosiuosi“, – užtikrintai kalbėjo O. Gedrimas.

Moterų 400 m bėgimas sėkmingai susiklostė Modestai Morauskaitei – lietuvė pagerino asmeninį rekordą ir kovos dėl medalio.

Distanciją 2011 metų Europos jaunimo olimpinio festivalio nugalėtoja įveikė per 52,81 sek. bei savo bėgime finišavo antra. Tarp 25 atrankos dalyvių lietuvaitės rezultatas buvo šeštas.

„Tikėjausi neblogo rezultato, nes sunkiai dirbau ir treneris sakė, kad šiais metais tikrai turi būti asmeninis rekordas. Visos treniruotės, visi rezultatai rodė, kad einame teisinga linkme. Tikėjausi gero rezultato, bet kad tokio gero...“, – emocingai kalbėjo M.Morauskaitė.

Lietuvė prisiminė rezultatų laukimą po finišo – abejonių kilo ir dėl vietos, ir dėl laiko.

„Kai finišavau, žinojau, kad trečiame take bėgusi panelė finišavo drauge, o ir lenkė sparčiai artėjo prie manęs. Stengiausi ir sukandusi dantis bėgau. Pamačiau pirmos rezultatą ir žinojau, kad nedaug atsilikau nuo jos. Mačiau, kad greičiausiai bus iš 53 sekundžių“, – pasakojo bėgikė.

Patekimas į finalą M.Morauskaitei reiškia itin daug: sveikatos problemos ją kamavo prieš dvejus metus vykusiose analogiškose pirmenybėse (užimta 19 vieta), o vėliau bėgikė patyrė pėdos lūžį.

„Daug metų sėdėjau duobėje. 2015 metais dalyvavau Europos iki 23 metų čempionate ir pasiekiau sąlyginai labai prastą rezultatą. Šiemet tikrai labai norėjau į finalą pakliūti ir parodyti, kad aš galiu, kad aš sugrįšiu ir aš sugrįžau“, – džiūgavo M.Morauskaitė.

Greičiausiai atrankoje bėgo latvė Gunta Latiševa-Čūdarė – 51,80 sek. 400 m finalas vyks šeštadienį.

Sėkmė 400 m varžybose lydėjo ir Roką Pacevičių: vakar atrankos varžybose asmeninį rekordą pagerinęs lietuvis tą padarė ir pusfinalyje – 46,93 sek. Bėgikas užėmė 13 vietą.

„Žinoma, kad su trenere norėjome finalo. Visada norisi išspausti kuo daugiau, bet labai džiaugiuosi, kad pavyko pagaliau išbėgti iš 47 sekundžių. Jaučiuosi šiek tiek pavargęs po vakar, nes seniau netekdavo bėgti dvi dienas iš eilės. Dabar esu labai pavargęs, bet atsigavęs ir viską visiškai suvokęs būsiu laimingesnis dar labiau“, – asmenine pergale džiaugėsi R.Pacevičius.

Kitų metų suaugusiųjų Europos čempionato normatyvas – 46,70 sek. Pirmą kartą iš 47 sek. išbėgęs Lietuvos lengvaatletis turi naują tikslą – patekti tarp stipriausių bėgikų Senajame žemyne.

„Tikslų sąraše jau seniai buvo Europos čempionato normatyvo įvykdymas, bet dabar, kada taip priartėjau, suprantu, kad įmanomą jį įvykdyti dar šiemet. Bus Lietuvos čempionatas Palangoje, pažiūrėsime ten“, – šyptelėjo R.Pacevičius.

Aukščiausią vietą čempionate iš lietuvių bent kol kas gali džiaugtis Diana Zagainova. Rungties finale ji geriausiu antru bandymu nušoko 13,44 m bei užėmė septintą vietą. Finale dalyvavo 12 sportininkių, iš kurių atlikti šešis bandymus gavo tik aštuonios.

„Labai „faina“, buvo atkakli, rimta kova dėl patekimo į aštuonetą. Ėjome centimetras į centimetrą kiekvieną bandymą. Žiūrint į asmeninius rekordus kažkaip visoms šokinėjosi truputį prasčiau. Atvažiavau su šeštu rezultatu, tik italei užleidau vietą. Esu patenkinta tuo, kas įvyko“, – džiaugėsi D.Zagainova, po finalo gal penkias minutes gerbėjams dalijusi autografus.

Po trijų bandymų Lietuvos sportininkė žengė šešta, o devinta likusi prancūzė atsiliko vos trimis centimetrais.

„Kadangi šuoliavau pirma, starto pozicija tikrai nebuvo palankiausia. Turėjau kažkiek stebėti kaip šoka varžovės. Po antro bandymo tikėjausi, kad papulsiu į aštuonetą. Kai vyko trečias bandymas, teko truputį sunerimti“, – prisipažino D.Zagainova.

Trišuolininkė – viena iš trijų jauniausių Lietuvos komandos narių, gimusių 1997 metais. Europos iki 23 metų čempionate ji galės varžytis ir po dvejų metų.

„Domėjausi Dovilės rezultatais, pirmu jos iki 23 metų čempionatu, esu patenkinta. Labai daug vilčių dedu į 2019 metų Europos čempionatą, kada būsiu tarp vyriausių. Tokiose varžybose reikia patirties“, – teigė D.Zagainova.

2015 metais Europos iki 23 metų čempione tapusi Dovilė Dzindzaletaitė dvejais metais anksčiau – 2013-aisiais – analogiškame čempionate buvo devinta.

Šeštadienį kovą Europos čempionate pradės trys Lietuvos disko metikai, ietininkė bei dvi šuolininkės į tolį. Rungčių finaluose varžysis ieties metikas Edis Matusevičius bei M.Morauskaitė.

Ketvirtadienį Rietyje (Italija) prasideda XXII Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatas, kuriame startuos 13 Lietuvos sportininkų.
Lietuvos nacionalinė komanda Europos čempionatuose dalyvauja nuo1993 metų ir per 10 vykusių čempionatų iškovojo keturis medalius: Europos jaunimo čempionu 1999 metais tapo ieties metikas Tomas Intas, o vicečempionių titulus iškovojo 100 metrų bėgikė Agnė Visockaitė (1997 metais Liublianoje), dar viena sprinterė Lina Grinčikaitė (2005 metais Kaune) ir šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė (2011 metais Taline).

Nors apie kandidatus, kurie gali iškovoti medalius Rietyje, nekalbama, didžiausios viltys siejamos su trimis merginomis – 2011 metų Europos jaunimo olimpinio festivalio čempione 400 metrų distancijoje Modesta Morauskaite, šuolininke į aukštį Gintare Nesteckyte ir šuolių į toil rungtyje startuosiančia Jogaile Petrokaite.

Komentarai

G. Nesteckytė: „Europos jaunimo čempionatas man yra svarbiausias šio sezono startas. Jeigu man pavyks suvaldyti savo emocijas, jaudulį, galime tikėtis ir aukštesnio rezultato, o su rezultatu savaime "ateina" ir vieta. Svarbiausia yra patekti į finalą, o ten atiduoti visas jėgas ir kovoti. Grįžusi dar planuoju startuoti Lietuvos čempionate, o po to laukia užsitarnautos atostogėlės.“

M. Morauskaitė: „Šiame Europos jaunimo čempionate keliu sau nemažus tikslus, tikslas būtų užlipti ant prizinės pakylos. Tokia galimybė visada yra, svarbiausia neperdegti varžybų metu bei per daug pasitikint savo jėgomis varžovių nuvertinti. Na, o gerų draugų palaikymas tik dar labiau motyvuoja ir paskatina nenuleisti rankų. Ši U20 kompanija sukuria labai smagią atmosferą.“
J. Petrokaitė: „Šis čempionatas nėra pirmas rimtas mano startas, bet šiame sezone tai pagrindinės varžybos, kurioms atiduosim visas jėgas, o rezultatas, tikėkimės, ateis savaime.  Tikslai čempionate paprasti – ivykdyti kvalifikacinį normatyvą ir šokinėti finale. Niekad nemėgstu kalbėt apie ateitį, tai apie rezultatus nieko ir nepasakysiu. Iš tikrųjų mūsų U20 komanda yra labai šauni, draugiška ir linksma. Vieni kitus labai palaikom, todėl Rietyje visi tikimės geriausio.“

Idėja rengti lengvosios atletikos Europos čempionatą kilo lenkams

Pirmasis Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatas vyko 1969 metais Prancūzijoje, tačiau idėja organizuoti tokio tipo pirmenybes kilo lenkams.
1964 metais Varšuvoje įvyko Europos jaunimo lengvosios atletikos žaidynės. Taip buvo įgyvendinta idėja, kurią keletą metų brandino Lenkijos lengvosios atletikos vadovai. Nors dalyvavo 14 šalių komandos, varžybos dar neturėjo oficialaus statuso. Renginio sekmė paskatino IAAF Europos komisiją 1966 metais surengti pirmąsias oficialias Europos žaidynes. 19 valstybių atstovai varžėsi Odesoje. Jeigu Varšuvoje (kaip ir pagal dabar galiojančias taisykles) galėjo dalyvauti vaikinai ir merginos ne vyresni kaip 19 metų, tai nuo 1966 iki 1988 metų merginų amžiaus riba buvo 18 metų.1969 metais įsteigus EAA pradėti rengti Europos jaunimo čempionatai.

Lietuviai iki 1989 metų dalyvaudavo SSRS komandos sudėtyje. Europos žaidynėse 1968 metais sidabro medalį laimėjo Jonas Dabryla (ieties metimas), bronzos - Arūnas Vitkevičius (rutulio stūmimas), Algis Lebedžius (10000 m ėjimas) ir Nijolė Sabaitė (800 m). Europos čempionatuose sidabro medalius 1983 metais iškovojo Valerijus Murašovas (disko metimas) ir Andrius Kornikas (4x100 m), bronzos medalį 1979 metais - Aldona Mendzarytė (4x400 m).