Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) orkestras gros kartu su žymiu lenkų fleitininku Łukaszu Długoszu. Tai puikiai žinomas Europoje muzikantas, įvairių šalių kompozitoriai jam dedikuoja savo kūrinius. Koncertą diriguos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Robertas Šervenikas.

Sėkmingas atsitiktinumas

„Tai mano pirmasis apsilankymas Klaipėdoje ir pirmasis bendras koncertas su KVMT orkestru. Esu labai laimingas, kad mane supa tikri profesionalai, ypač džiaugiuosi pažintimi su dirigentu R.Šerveniku. Pasisekė, kad esu čia, nes dėl pandemijos daugelyje šalių koncertai vėl atšaukiami. Bet Klaipėdoje koncertas įvyks, ir aš su malonumu publikai pristatysiu dviejų žymių italų kompozitorių koncertus fleitai. A. Vivaldi kūrinyje fleitos garsai simbolizuos mažą paukštelį, o G. S. Mercadante’s koncerte fleita tampa tikra soliste. Ne veltui šis kompozitorius garsėjo kaip operų kūrėjas ir parašė jų labai daug, tad jo kūrinys fleitai – tarsi arija šiam instrumentui“, – sakė Ł. Długoszas.

Kaip ir pernai, su KVMT orkestru koncertuosime ne tik Klaipėdoje, bet ir Šiauliuose. Šiemet – su ypatingu solistu iš Lenkijos Ł. Długoszu. Tai fleitininkas, kuris galbūt mažiau girdėtas Lietuvoje, bet puikiai žinomas kitur Europoje, su įvairiais orkestrais koncertavęs Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje.

R. Šervenikas džiaugiasi galimybe kelerius pastaruosius metus diriguoti KVMT rengiamo tarptautinio operos ir simfoninės muzikos festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ koncertus.

„Tai jau tampa laukiamu vasaros akcentu. Kaip ir pernai, su KVMT orkestru koncertuosime ne tik Klaipėdoje, bet ir Šiauliuose. Šiemet – su ypatingu solistu iš Lenkijos Ł. Długoszu. Tai fleitininkas, kuris galbūt mažiau girdėtas Lietuvoje, bet puikiai žinomas kitur Europoje, su įvairiais orkestrais koncertavęs Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje. Manau, publikai bus labai įdomu išgirsti šį fleitos virtuozą. Ł.Długoszas atlieka ir daug šiuolaikinės muzikos: nemažai kompozitorių specialiai jam skiria savo parašytus koncertus. Vis dėlto Klaipėdoje solistas gros barokinį A. Vivaldi ir ankstyvajam romantizmui priskiriamą G. S. Mercadante’s koncertus. Abu jie – nauji kūriniai KVMT orkestrui. Labai svarbu, kad publika jo narius galėtų ne tik girdėti, grojančius orkestrinėje, bet ir pamatyti scenoje. Simfoniniai kūriniai, akompanavimas solistams ir grojimas teatro spektakliuose daug kuo skiriasi. Simfoniniai koncertai būtini orkestro tobulėjimui“, – mano maestro R. Šervenikas.

Nedaugeliui žinomas

Tarptautinio operos ir simfoninės muzikos festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ skambėsiantis G. S. Mercadante’s Koncertas fleitai Nr. 2 e-moll nedaugeliui žinomas, nes retai atliekamas. Šio muzikos instrumento profesionalai tvirtina, kad tai – ypatingas kūrinys.

Italų kompozitorius G. S. Mercadante (1795–1870) išgarsėjo savo operomis. Nors netapo toks įžymus kaip G. Donizetti ar G. Rossini, jis reikšmingai prisidėjo prie orkestruotės plėtros pagrindų, padėjusių pamatus garsiosioms G. Verdi muzikinėms dramoms. Kompozitorius stengėsi puoselėti savitą itališką muzikos stilių, reikšmingai besiskiriantį nuo vokiečių repertuaro, kurį gerai pažino ir dievino.

G. S. Mercadante gimė Apulijoje kaip nesantuokinis aukštuomenės atstovo ir jo tarnaitės sūnus. Iš savo pusbrolio dar vaikystėje išmoko groti gitara ir klarnetu. 1808 m. jaunuolis įstojo į Neapolio Šv. Sebastiano konservatoriją, joje mokėsi groti fleita, smuiku, taip pat dainavimo ir kompozicijos.

Būtent tuo metu ir buvo parašytas Koncertas fleitai Nr. 2 e-moll. Tikėtina, kad Neapolio konservatorijoje, solo fleita grojant pačiam kompozitoriui, ir įvyko šio kūrinio premjera.

Iš turtingo palikimo

Paskatintas jį nuoširdžiai palaikiusio G. Rossini, G. S. Mercadante pradėjo rašyti operas. 1819 m. įvyko jo pirmosios operos premjera, o antroji, parašyta 1820 m., susilaukė sėkmės ir atvėrė kūrėjui kelią į Europos teatrus. Tais pačiais metais, reaguojant į politinius neramumus, kompozitoriui teko palikti Italiją ir dirbti karališkuosiuose operos teatruose Madride ir Lisabonoje. Keliaudamas jis sėmėsi muzikinių įspūdžių Europos didmiesčiuose, pabuvojo Paryžiuje, kur gilesnė pažintis su grand opera žanru paskatino kompozitorių reformuoti rašomas operas, pereinant prie dramatiškesnių vokalo partijų.

Ł. Długoszas / M. Wideryński nuotr.

1831 m. G. S. Mercadante grįžo į Italiją, joje sukūrė šeimą. 1833–1840 m. dirbo Novaros katedroje ir sugrįžo į savo jaunystės miestą Neapolį , kur pradėjo vadovauti konservatorijai. 1862 m. po patirto insulto neteko regėjimo, ir, nors toliau mokė studentus, buvo priverstas didesnę dalį pareigų patikėti savo pavaldiniams.

G. S. Mercadante manė kompozitorių esant profesionaliu amatininku, todėl bandė savo jėgas įvairiausiose muzikos žanruose: sukūrė daugiau nei pusšimtį operų, kelis baletus, nemažai sakralinės muzikos, taip pat dainų su fortepijono akompanimentu, skirtų anuomet madingiems salonams.

Turtingame kompozitoriaus kūrybiniame palikime – ir maždaug dvi dešimtys koncertų bei kitų instrumentinių kūrinių, skirtų solistui ir orkestrui. Kamerinėje muzikoje G. S. Mercadante vengė standartinių styginių derinių, teikdamas pirmenybę pučiamiesiems instrumentams ar netradiciniams ansambliams.

Su solistu iš Lenkijos

G. S. Mercadante’s Koncertą fleitai atliks KVMT simfoninis orkestras ir vienas žymiausių Lenkijoje fleitininkų Ł. Długoszas. Jis tituluojamas daugiausiai atlikėjų konkursų laimėjusiu fleitininku šios šalies istorijoje. Laimėjęs visus įmanomus konkursus savo tėvynėje, muzikantas pradėjo važinėti į užsienyje rengiamus atlikėjų konkursus, kuriuose irgi buvo lydimas sėkmės: iš įvairių Vokietijos, Italijos, Rumunijos, Danijos, Prancūzijos miestų fleitininkas vieną po kito namo vežėsi prizus ir diplomus. Dabar ir pats dažnai būna kviečiamas dirbti tarptautinių konkursų komisijose, vesti meistriškumo pamokas.

Ł. Długoszas koncertuoja ir kaip solistas, ir kaip kamerinių ansamblių narys. Grojo tokiose prestižinėse salėse, kaip Niujorko „Carnegie Hall“, Vienos „Musikverein“, Berlyno koncertų salėje, Miuncheno filharmonijoje, Leipcigo „Gewandhaus“ ir kt. Jo koncertams dirigavo tokios muzikos pasaulio asmenybės, kaip Mariss Jansonas, Zubinas Mehta, Helmutas Rillingas, Jamesas Levinas, Krzysztofas Pendereckis, Stanisławas Skrowaczewskis, Jacekas Rogala, Johnas Axelrodas, Krzysztofas Słowińskis.

2010 m. Ł. Długoszas įrašė savo debiutinį albumą kartu su Londono simfoniniu orkestru. Vėliau buvo parengta daug kitų jo atlikimo įrašų, puikiai įvertintų muzikos kritikų. 2015 ir 2016 m. jie sulaukė dėmesio ICMA – Tarptautiniuose klasikinės muzikos apdovanojimuose.

Tarptautinio operos ir simfoninės muzikos festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ tradicija – įnoringai pajūrio publikai dovanoti išskirtinės programos koncertą su išskirtiniais atlikėjais. Simfoniniame koncerte „Ramios, malonios vasaros naktys...“ skambės spalvinga programa: G. S. Mercadante’s Koncertas fleitai Nr. 2 e-moll op. 57, G.Rossini Uvertiūra iš operos „Sevilijos kirpėjas“, A. Vivaldi Koncertas fleitai D-dur op. 10/3 RV 428 „Il Gardellino“, taip pat G. Rossini ir B. Britteno „Muzikiniai vakarai“ ir J. Brahmso „Vengrų šokiai“ Nr. 1, 2, 5.

Koncerto pradžia – 19.30 val.

Vienybės muzika: šiandien šie žodžiai įgauna ypatingai svarią prasmę. Mes, Baltijos tautos, prieš tris dešimtmečius susikibusiomis rankomis išdainavę laisvę, šiandien plačia krūtine įkvepiame solidarumo ir vilties gurkšnį, suvienijantį mus su Baltarusijos pilietine banga. Tarptautinio operos ir simfoninės muzikos festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“  pabaigos koncertą skiriame kovojusiems ir kovojantiems už laisvę. „Koplyčioje atliekamos Franzo Schuberto Mišios įprasmins palaikymo maldą tautai, keliaujančiai laisvės ir vilties link“, – tvirtina Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

Skambės paskutiniais F. Schuberto gyvenimo metais parašytas kūrinys -  Mišios Nr. 6 Es-dur (Kyrie; Gloria, Kredo; Sanctus; Benedictus; Agnus Dei). Solistų partijas koncerte atliks Beata Ignatavičiūtė, Dalia Kužmarskytė, Andrius Bartkus, Aurimas Raulinavičius ir Artūras Kozlovskis. Giedos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras,  teatro orkestrui diriguos Tomas Ambrozaitis.  

T. Ambrozaitis ir KVMT orkestras / O. Kasabovos nuotr.

„Išgirsite vienas iš gražiausių, mano manymu, F. Schuberto parašytų Mišių, kurias atliks mūsų teatro orkestras, choras ir solistai“, – sako Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas T. Ambrozaitis.

Šį kūrinį genialusis austrų kompozitorius F. Schubertas (1797–1828) parašė Vienoje 1828-ųjų birželį – paskutiniąją savo trumpo, vos 31-erius metus trukusio gyvenimo vasarą. Kaip ir daugelio kitų savo kūrinių, jis pats niekada neišgirdo jo atliekamo. Pirmąkart viešai F. Schuberto Mišios Es-dur, diriguojamos jo draugo Michaelio Leitermayerio, nuskambėjo Vienos Švenčiausios Trejybės bažnyčioje 1829 m. spalio 4-ąją, prabėgus beveik metams po kompozitoriaus mirties.

T. Ambrozaitis ir KVMT orkestras / O. Kasabovos nuotr.

Mišios Es-dur solistams, mišriam chorui ir orkestrui – stambiausias iš F. Schuberto parašytų sakralinės muzikos kūrinių, kurių jo kūrybiniame palikime gausu: pirmąsias savo liturgines giesmes muzikos mokytojo sūnus parašė būdamas vos dvylikos metų.

Mišių tekstas skamba lotynų kalba. Įėjimas į koncertą – laisvas. Susikaupkime klausydami įkvepiančios bažnytinės muzikos ir bent mintimis pabūkime kartu su didvyriškai už demokratijos pergalę savo šalyje kovojančiais baltarusiais.

Johanno Sebastiano Bacho kamerinė opera „Kavos kantata“, kurioje M. Rojus atlieka Šlendriano partiją, rugpjūčio 8 d. 19.30 val. skambės Palangos kurhauze.  Rugpjūčio 11 d. 18.30 val. Birutės parko rotondoje publiką jis pasitiks kaip Wolfgango A. Mozarto operos „Don Žuanas“ pagrindinis herojus, o rugpjūčio 14 d. 19.30 val. Palangos koncertų salėje kartu su soliste Ieva Juozapaityte dalyvaus garsaus tenoro Kristiano Benedikto gala koncerte.

Amžina tėvų ir vaikų santykių tema

M. Rojus prisipažįsta, kad J. S. Bacho kūrinius jam tenka atlikti retai. „Barokinė muzika skamba rečiau, nors ji man labai graži. Tai kaip Kserkso arija iš to paties pavadinimo Georgo Friedricho Händelio operos, kurią man teko dainuoti anksčiau: senovinė, su dainuojamaisiais rečitatyvais. „Kavos kantata“ – išskirtinė proga sugrįžti prie baroko tiek man, tiek šios muzikos gerbėjams. Tačiau Šlendriano partija man nebebus debiutas: Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre jau teko ją atlikti, vadovaujant profesoriui Eduardui Kaniavai. Tuomet „Kavos kantatoje“ dainavome kartu su Laima Česlauskaite. Tačiau klavyrą paėmęs po daugelio metų, pasijunti tarsi naujai jį studijuojantis: mokiniesi, stengiesi prisiminti visas šešioliktines natas. Nėra taip, kad atsiverti ir sakai: „Oi, viską žinau ir moku“. Buvo tokių kūrinio vietų, kur teko pasėdėti, paderinti, pagalvoti, kaip tai geriau atlikus“, – pripažįsta scenos profesionalas.

Žinomas solistas juokiasi, kad jo personažas „Kavos kantatoje“ – tipiškas moralizuojantis, bambantis, tačiau mylimo vaiko užgaidai pasiduodantis tėvas. „Šlendrianas moralizuoja ir neleidžia dukrai gerti kavos, kuri anuomet laikyta blogiu. Viskas kaip realiame gyvenime: man tėvas kažko neleisdavo, aš savo dukrai kažko neleidžiu. Keičiasi tik žmonės ir situacijos, bet tėvų ir vaikų santykiai visais laikais išlieka panašūs. Vaikai visada neklauso tėvų, kaip ir aš pats neklausiau jaunystėje... „Kavos kantatoje“ aš irgi moralizuoju, pykstu, bet galiausiai pasiduodu dukrai sakydamas: „Gerk tą kavą, jei labai nori...“, – linksmai pasakoja M. Rojus.

Vyrai negali nematyti moterų

Don Žuano partiją M. Rojus taipogi atliks ne pirmą kartą, tačiau šį kartą tai vyks ne scenoje, o Palangos  Birutės parko rotondoje. „Romantiška istorinė vieta ir jokios galimybės pasislėpti nuo žiūrovų užkulisiuose... Teks viso pasirodymu metu išlikti Don Žuanu“, – juokiasi solistas.

Balsingasis žemaitis ne vieną valandą praleido klausydamasis garsiosios W. A. Mozarto operos įrašų: „Mačiau daug įvairių pastatymų, išgirdau daug jaunesnių ir vyresnių Don Žuanų. Vienas labiau žaismingas, kitas labiau balsingas... Manau, kiekvienas vyras akies krašteliu apžiūrinėja moteris. Ir mintyse pagalvoja: „Kokia gražuolė praėjo“. Visi vyrai turi kažką „donžuaniško“. Prigimties nepakeisi. Tik italas moters, tikėtina, nepaleis iškart, o kitas reaguos santūriau. Man įsikūnyti į Don Žuaną padeda italų kalba. Na, lipšnus tas Don Žuanas prie moterų... Šioje operoje vaikštau kaip povas arba įprastesnis Žemaitijai paukštis – gaidys. Ne veltui S. Straukaitė Don Žuano išskirtinumui pabrėžti sukūrė gaidį primenantį kostiumą. Bet gyvenime,o kartais ir scenoje, man to lipšnumo moterims pritrūksta... Televizijos projekte Zita Kelmickaitė yra sakiusi, kad man scenoje reikia būti drąsesniam. Aišku, kai pilnėja sceninis „bagažas“, ir drąsos, pasitikėjimo savimi atsiranda daugiau. Ir atsipalaidavimo, ir sceninio flirto. Ir akių žibėjimo... Toks darbas. Negali žiūrovams parodyti, kad tau sunku ar neįdomu. Turi juos sudominti ir priversti pajausti, jog veiksmas scenoje yra tikras ir vyksta dabar“, – reziumuoja Muzikinio teatro solistas.

Lauks žiūrovų reakcijų

M. Rojus vertina savo vaidmenis spektakliuose, o koncertus vadina galimybe pažinti savo klausytojus, jų reakcijas į atliekamą muziką. „Kai esi vaidmenyje – neturi laiko stebėti publikos, o koncertuose matai, kaip ji žiovauja, braukia ašarą ar dar kažkaip reaguoja. Matai, kaip muzika paliečia žmogaus sielą, ir tai būna didžiulė laimė, pasitenkinimas savo veikla. Štai neseniai koncertavau Salantų bažnyčioje, ir dainuojant „Skriski Lietuvėlėn“ ne vienas žmogus braukė ašarą. Tada matai ir supranti, kad daina žmonėms artima, paliečia gilius jausmus. To tikiuosi ir iš pasirodymo Kristiano Benedikto gala koncerte“, – neslepia publikos numylėtinis. 

Šiame koncerte M. Rojus atliks Herkaus Manto ariją iš Giedriaus Kuprevičiaus operos „Prūsai“ ir Figaro kavatiną iš Gioacchino Rossini operos „Sevilijos kirpėjas“, o kartu su Kristianu Benediktu pirmą kartą dainuos Nadiro ir Zurgos duetą iš Georges Bizet operos „Perlų žvejai“. „Yra ką veikti šiame kūrinyje: toks įdomus ritminis piešinukas“, – vertina M. Rojus. 

Visi trys koncerto solistai – I. Juozapaitytė, M. Rojus ir Kristian Benedikt publikai dovanos „Valso aidą“ iš Franzo Leháro operetės „Linksmoji našlė“. 

Dainininkas akcentuoja, kad pavasarį ištikusi pandemija jam, kaip menininkui, leido suprasti, jog dar labiau būtina vertinti kiekvieną gyvo susitikimo su klausytojais šansą. „To paties linkiu ir klausytojams. Aš, kaip ir mano kolegos, labai lauksiu jūsų visuose tarptautinio festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ renginiuose. Būtinai susitikime Palangoje!“ – kviečia M. Rojus.

„Aš – senas jūrininkas... Pamojuokit manęs išsiilgusiems uostams. Mane tebešaukia jūra“, – šiais žodžiais baigiasi 1964 m. parašyta Eduardo Balsio daina „Senas jūrininkas“, kurią puikiai pamena vyresnė lietuvių karta. Šeštame ir septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje dainų apie Klaipėdą, jūrą ir jūrininkus šis kompozitorius, kurio gimimo šimtąsias metines minėjome pernai, sukūrė tikrai nemažai. Dauguma jų sugulė koncertinėn programon „Aš – senas jūrininkas“, kurią klausytojams paruošė jaunoji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistų karta. Ši programa rugpjūčio 7 d. 19.30 val. skambės Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje, o rugpjūčio 12 d. 18.30 val. – Palangos Birutės parko rotondoje. 

Jaunieji koncerto solistai turės progą pajusti savo tėvų ir senelių jaunystės dvasią. Rosana Štemanetian (sopranas), Ernesta Stankutė (mecosopranas), Oksana Auškalnytė-Mockuvienė (sopranas), Vitalija Trinkė (sopranas) vilkės dailiomis „deficitinėmis“ ano laikmečio suknelėmis, o ne mažiau žavūs jūrininkai Tadas Jakas (tenoras), Modestas Narmontas (bosas), Vilius Trakys (bosas) ir Aurimas Raulinavičius (tenoras)  leisis į jūros, meilės ir ilgesingų susitikimų sūkurį. Smagiam nuotykiui jaunuosius atlikėjus įkvėps dirigentas Egidijus Miknius ir režisierė Rūta Bunikytė, gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro grupė. 

E. Balsio dainų partitūras koncertui, pritaikydamas jas šiuolaikinio jaunimo skoniui, aranžavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro fleitininkas Rimantas Giedraitis. Skambės garsieji „Elektrėnų žiburiai“, „Habanera“, Jūreivių daina“, „Lopšinė“, „Paskutinis skambutis“, „Daina apie Klaipėdą“, „Daina apie tiltą“, „Žuvėdra, žuvėdra“, „Lakštingala negali nečiulbėti“, „Jūreivių užstalės daina“, „Senas jūrininkas“. 

„Aš senas jūrininkas, – savo dainos žodžiais viename interviu apie save kalbėjo E. Balsys. – Iš tiesų, visą gyvenimą esu susietas su jūra ir turbūt jaučiu tą amžiną stichiją, kuri, kaip sakoma, raudona gija eina per visą mano kūrybą. Jūra man – neišsenkamas kūrybos šaltinis“. 

Esame tikri, kad šio kompozitoriaus dainos ir šiandien ras vietos kiekvieno klaipėdiečio širdyje, o kažkada jų klausę gerbėjai koncerte pasirodys lydimi savo vaikų, anūkų ar proanūkių. O Palangoje, grakščioje parko rotondoje netoliese ligi šiol kurorte stovinčių E. Balsio šeimos namų, dainos apie jūrą iš visos Lietuvos suvažiavusiems poilsiautojams taps puikia vasaros atostogų dovana.

Poetišką muzikinį SMS savo išsiilgtai publikai adresuoja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro styginių instrumentų grupė ir teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis. Tai byloja, kad orkestras yra pasiekęs aukščiausią meistriškumo lygį.

Koncerto koncertmeistere tampa smuikininkė, tarptautinių konkursų laureatė Ingrida Rupaitė. „I. Rupaitė repetuos su įvairiomis styginių instrumentų grupėmis atskirai bei dalinsis sukaupta patirtimi apie grojimo techniką, štrichus, interpretaciją, garso kultūrą. Visa tai orkestro stygininkams taps tarsi meistriškumo kursais. I. Rupaitė – aukščiausios prabos profesionalė, grojusi su pasaulinėmis žvaigždėmis, tad belieka pasistengti iš jos pasisemti kuo daugiau neįkainojamų žinių, o klausytojams – pasigėrėti ypatinga muzika“, – sako T. Ambrozaitis.

Vakarėjant senosios Klaipėdos kiemuose pasijunti it devyniolikto amžiaus pabaigoje – romantizmo epochos saulėlydyje. Būtent tuo metu, 1893-iaisiais, Klaipėdos teatro pastatą, kuriame anuomet skambėdavo ir operos, ir koncertai, iš privačių savininkų perpirko miestas ir rekonstravo jį neoklasicistiniu stiliumi: rūmai tapo puošnesni, didingesni.

Koncerto pradžioje klausytojai išgirs Preliudą iš norvegų kompozitoriaus romantiko Edvardo Griego siuitos „Iš Holbergo laikų“, parašytos 1884 m. ir dedikuotos jo tėvynainio, dramaturgo bei filosofo Ludvigo Holbergo (1684–1754) gimimo sukakčiai. Tuomet estafetę perims didysis rusų romantikas Piotras Čaikovskis: skambės dvi pirmosios jo 1880 m. sukurtos Serenados op. 48, C-dur styginių orkestrui dalys. Ceremoningieji anglai taipogi neapsiėjo be romantikos: tai puikiai iliustruos kompozitoriaus Edwardo Elgaro 1892 m. parašyta Serenada op. 20 styginiams.  

Ir štai romantizmo saulė jau gęsta. Per Europą kareiviškais batais be ceremonijų žengia XX amžius. Ateitis nežada nieko šviesaus ir romantiško. Tuomet dar niekam nežinomas dvidešimtmetis jaunuolis Benjaminas Brittenas nostalgiškai atsigręžia į vaikystę, prisimena pirmuosius savarankiškus kūrinius ir jų inspiruotas parašo Paprastąją simfoniją, kurią dedikuoja savo alto mokytojai Audrey Alston, taip pasiųsdamas jai savo pagarbos kupiną žinutę...

Elinge – vienintelis spektaklis

200 metų sukaktį nuo pirmojo operos pastatymo Klaipėdoje šiemet švenčiantis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras festivalio preambulę sieja su prūsiškomis teatro ištakomis ir laikotarpiu, kai XIX a. pradžioje tuomečio Mėmelio vokiečių teatre buvo pradėti rodyti muzikiniai spektakliai. Ta proga festivalio atidaryme rytoj 21.30 val. žiūrovų laukia ypatinga premjera – R. Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“.

„Skrajojantį olandą“ pastatė šios operos muzikos vadovas ir dirigentas Modestas Pitrėnas, dirigentas Tomas Ambrozaitis, koncepcijos autorius ir režisierius Dalius Abaris, režisierius Gediminas Šeduikis, choreografas Aurelijus Liškauskas, scenografai D.Abaris ir Sigita Šimkūnaitė, kostiumų ir grimo dailininkė Sandra Straukaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis. Svarbiausius vaidmenis spektaklyje atliks žymūs operos solistai – bosas-baritonas Almas Švilpa (Olandas), sopranas Sandra Janušaitė (Zenta), bosas Tadas Girininkas (Dalandas), tenorai Andris Ludvigas (Erikas) ir Rafailas Karpis (Vairininkas), mecosopranas Dalia Kužmarskytė (Mari), grieš Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras.

Penktoji ir viena dažniausiai pasaulio teatruose statomų R.Wagnerio operų pirmą kartą Lietuvoje skambės ten, kur pati aplinka audrina žiūrovų vaizduotę – tarpukariu Klaipėdoje veikusios P. W. Lindenau laivų statyklos komplekso elinge, iškilusiame 1937–1938 m. Operos, sukurtos pagal Heinricho Heine’s novelę ir Wilhelmo Hauffo pasaką „Laivas vaiduoklis“, pasaulinė premjera 1843 m. įvyko Drezdene.

Klaipėdos miesto gimtadieniui ruošiamas „Skrajojančio olando“ pastatymas, pradėsiantis šiemetį festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, žada būti unikalus. Operos dekoracija virs milžiniškos senojo Klaipėdos elingo konstrukcijos su pakėlimo mechanizmais. Šiuolaikinės šviesų, vaizdo ir garso įrangos galimybės kartu su teatro simfoninio orkestro atliekama jaudinančia R.Wagnerio muzika, tikima, sukurs nepakartojamą operos šventę.

Bilietai į vienintelį „Skrajojančio olando“ spektaklį jau išgraibstyti. Į premjerą iš visos šalies susirinkęs tūkstantis žiūrovų turės kuo pasidžiaugti ir pasigirti. O tiems, kam bilietų nebeliko, teks pasitenkinti „Skrajojančio olando“ tiesiogine transliacija Lrt.lt interneto portale ir vėliau pasirodysiančiu spektaklio vaizdo įrašu.

Su kava ir šokoladu

Kamerinių operų premjera „Vivat kava!“ publikos lauks rugpjūčio 5 d. 19.30 val. Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje. Dvi vienaveiksmės operos – J. S. Bacho „Kavos kantata“ ir G .B. Pergolesi „Tarnaitė ponia“ – bus patiektos žiūrovams tą patį vakarą kartu su kava ir šokoladu.

Tai neįmantrios, bet nuotaikingos buitinės muzikinės istorijos, pasiekusios mus iš XVIII a. Režisavo Rūta Bunikytė, diriguos Dmitrijus Zlotnikas, pagrindines partijas atliks solistai Rosana Štemanetian, Rasa Ulteravičiūtė, Aurimas Raulinavičius, Tadas Jakas, Artūras Kozlovskis ir Vilius Trakys.

Leipcige įsikūrusiuose Zimmermanno kavos namuose kartą per savaitę lankytojus linksmindavo universiteto ansamblis „Collegium Musicum“, kurio tuometis vadovas buvo kompozitorius J. S. Bachas. Leipcigo gyventojai vyrai mėgo šio ansamblio koncertus, kurių klausydamiesi galėjo skanauti tuomet dar egzotišku gėrimu laikytą kavą. Tačiau mėgautis ja Vokietijoje bandyta uždrausti moterims, nuogąstaujant, kad įprotis gerti kavą gali pakenkti jų jautriems nervams ir net vaisingumui. Suprantama, šios baimės trukdė Zimmermanno kavos namams plėsti verslą. Todėl 1734 m. jie užsakė ansamblio „Collegium Musicum“ vadovui parašyti kūrinį kavos tema. Netrukus produktyvusis J. S. Bachas užsakovams pristatė „Kavos kantatą“ trims solistams ir instrumentiniam ansambliui. Ji tapo pirmuoju kavą garbinančiu kūriniu pasaulio muzikos istorijoje.

O kompozitoriams likimas dažnai krečia piktus pokštus, atmesdamas tuos veikalus, kuriuos jie patys laiko savo kūrybos viršūne, ir išaukštindamas tai, ką šie lengva ranka brūkštelėjo aplinkinių pramogai. Taip nutiko italų kompozitoriui, Neapolio operos mokyklos atstovui G. B. Pergolesi. Jo epochoje buvo įprasta operos spektaklių pertraukų metu palinksminti besiilsinčią publiką trumpais savarankiško siužeto komiškais kūrinėliais – intermedijomis. Norėdamas, kad įnoringoji publika iki pabaigos išklausytų jo operą „Nepalaužiamas kalinys“, G.B.Pergolesi jos pramogai parašė šmaikščią intermediją „Tarnaitė ponia“. Nutiko tai, ko kompozitorius tikėjosi mažiausiai: „Nepalaužiamą kalinį“ visi greitai pamiršo, užtat „Tarnaitė ponia“, tapusi klasikiniu opera buffa pavyzdžiu, savo autorių garsina iki šiol.

Kamerinių operų premjera „Vivat kava!“ rugpjūčio 8 d. 19.30 val. bus parodyta ir Palangos kurhauze.

Dainos, šokis, edukacija

Rugpjūčio 6 d. 19.30 val. Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje vyks festivalio kamerinės muzikos koncertas „SMS: kur vėjams grojant bangos dainuoja...“ Gros Klaipėdos muzikinio teatro orkestro styginių instrumentų grupė, diriguos T. Ambrozaitis. Skambės E. Griego, P. Čaikovskio, E. Elgaro, B. Britteno kūriniai.

Laikrodžių muziejaus kiemelyje rugpjūčio 7 d. 19.30 val. bus pakartotas pernykščiame festivalyje didelių publikos simpatijų sulaukęs R. Bunikytės režisuotas teatralizuotas E. Balsio dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“. Grieš teatro orkestro grupė, diriguos Egidijus Miknius, dainuos jaunieji solistai R. Štemanetian, T. Jakas, Modestas Narmontas, V. Trakys, A. Raulinavičius, Ernesta Stankutė, Oksana Auškalnytė-Mockuvienė, Vitalija Trinkė. Skambės ir garsieji „Elektrėnų žiburiai“, ir E. Balsio dainos apie jūrą, jūreivius ir Klaipėdą – dainų apie tai šiame krašte augusio kompozitoriaus muzikiniame palikime gausu. Rugpjūčio 12 d. 18.30 val. šis koncertas dar kartą nuskambės Palangos Birutės parko rotondoje, kur publika jo galės klausytis nemokamai.

Palangos koncertų salėje rugpjūčio 9 d. 18 val. bus parodyta pernai vasarą čia triumfavusio, Klaipėdos „Padėkos kauke“ apdovanoto šokio spektaklio – E. Balsio „Eglės žalčių karalienės“ sutrumpinta versija, skambant muzikos įrašui. Choreografo Martyno Rimeikio pastatytame spektaklyje šiuosyk pagrindinius vaidmenis šoks Aušra Krasauskaitė (Eglė), Mantas Černeckas (Žilvinas), Kira Tykhonova (Drebulė), Illia Temchenka (Ąžuolas).

Ten pat rugpjūčio 11 d. 18.30 val. vyks edukacinis spektaklis pagal pernai Klaipėdos muzikinio teatro pastatytą W. A. Mozarto operą „Don Žuanas“. Gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro grupė, diriguos D. Zlotnikas, dainuos Mindaugas Rojus (Don Žuanas), A. Kozlovskis (Leporelas), A. Raulinavičius (Don Otavijus), Rita Petrauskaitė (Dona Anna), Beata Ignatavičiūtė (Dona Elvyra), M. Narmontas (Mazetas), R. Ulteravičiūtė (Cerlina), Vilius Kazlauskas (Komandoras). Nemokamo edukacinio spektaklio žiūrovai turės galimybę susipažinti su šios unikalios operos subtilybėmis.

Simfoninė ir sakralinė muzika

Rugpjūčio 14 d. 19.30 val. Palangos koncertų salėje rengiamas festivalinis vieno ryškiausių lietuvių tenorų, užsienio scenas užkariavusio Kristiano Benedikto (Lietuvoje jis žinomas ir kaip Vaidas Vyšniauskas) gala koncertas „Išsisupus plačiai vakarų vilnimis...“ Gražiausias operų arijas tame pačiame koncerte taip pat dainuos sopranas Ieva Juozapaitytė ir baritonas M. Rojus. Grieš Klaipėdos muzikinio teatro simfoninis orkestras, diriguos T. Ambrozaitis.

Rugpjūčio 21 d. 19.30 val. Klaipėdos koncertų salėje publikos lauks simfoninės muzikos koncertas „Ramios, malonios vasaros naktys...“, kuriame vėl pasirodys Klaipėdos muzikinio teatro simfoninis orkestras, bet šiuosyk – su garsiu fleitininku iš Lenkijos Łukaszu Długoszu, diriguos Robertas Šervenikas. Koncerto programoje – G. Rossini Uvertiūra iš operos „Sevilijos kirpėjas“, S. Mercadante’s Koncertas fleitai Nr. 2 e-moll, G. Rossini–B. Britteno „Muzikiniai vakarai“, J. Brahmso Vengrų šokiai Nr. 1, 2, 5, 6, 7, 10.

Festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ su publika atsisveikins tradiciniame Baltijos kelio akcijai dedikuotame sakralinės muzikos koncerte „Vienybė težydi!“. Praskaidrėjimo sielai suteiks Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje rugpjūčio 23 d. 17.30 val. skambėsiančios didingos F.Schuberto Mišios Es-dur. Jas atliks Klaipėdos muzikinio teatro choras ir orkestras, sopranas B. Ignatavičiūtė, mecosopranas D. Kužmarskytė, bosas A. Kozlovskis, tenorai Andrius Bartkus ir A. Raulinavičius. Diriguos teatro vyriausiasis dirigentas T. Ambrozaitis.

Per Klaipėdos gimtadienį, rugpjūčio 1-ąją, Kruizinių laivų terminale, po šimtamečio elingo konstrukcijomis, vyks iki šiol Lietuvoje nematytas reginys – Richardo Wagnerio operos "Skrajojantis olandas" premjera.

Opera bus atliekama vienintelį kartą, visi tūkstantis bilietų jau senokai išgraibstyti, bet pamatyti šį pastatymą panorę žmonės neturėtų nusiminti, jis bus gyvai transliuojamas per televiziją.

"Skrajojantis olandas" taps ne tik Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dovana Klaipėdai.

Tai bus pirmasis nuo 1998 m. uostamiestyje organizuojamo festivalio "Muzikinis rugpjūtis pajūryje" renginys, jis skirtas ir 200 m. sukakčiai nuo pirmojo operos pastatymo Klaipėdoje.

Išskirtinis muzikos kūrinys bus neeilinis ir kitomis prasmėmis. Maestro Modestas Pitrėnas, diriguosiantis operą, sutrumpino originalią partitūrą pusvalandžiu, tad apie valandą ir 40 minučių užtruksiantis spektaklis pertraukos neturės.

Žiūrovai sėdės po elingo konstrukcijomis, scenografiją papildys prieš juos atsiveriantis marių vaizdas.

Pajūrio orai neprognozuojami, tad šventės dalyviai turėtų pasirūpinti apsauga nuo lietaus, bet tai negalės būti skėčiai.

Net jei dangus neprapliups, pirmosiose eilėse sėdėsiantys žiūrovai turėtų pasirengti šlapiems netikėtumams – režisieriai žada realistinių jūros efektų.

Kostiumų dizainerė Sandra Straukaitė pasirūpino, kad po atviru dangumi dainuosiantys dainininkai būtų apsaugoti nuo vėjo ir lietaus, o jų naudojami mikrofonai nesušlaptų.

Šį kartą mikrofonais bus aprūpintas ir kiekvienas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choro dainininkas.

Kadangi atstumai tarp operos veikėjų bus nemenki, o atlikėjai turėtų nepamesti iš akių dirigento, jį matys specialiai tam įrengtuose ekranuose.

Kone didžiausias operos kūrėjų rūpestis – įsitikinti, kad nė vienas atlikėjas nebijos aukščio, juk scena sumontuota aukštai virš žiūrovų galvų.

"Pasitikiu žmonėmis, mažiau tikiu technika. Antradienį vakare repetuodami turėjome nemenką išbandymą, kai prapliupo liūtis. Muzikantai ir dainininkai buvo pasiryžę tęsti darbą, bet aš sustabdžiau repeticiją. Tobula būtų, jei šeštadienį sulauktume apsiniaukusio oro, nestipraus vėjo ir vieno žaibo tam tikru metu", – pusiau rimtai, pusiau juokais kalbėjo dirigentas M. Pitrėnas.

„Skrajojančio olando“ premjera rugpjūčio 1-ąją atvers 2020 m. festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“.

– Esate ne naujokė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrybos kelyje: žiūrovai prisimena spektakliuose „Prūsai“, „Karmen siuita“ regėtus jūsų įspūdingus darbus. Šį sykį pagrindiniais scenovaizdžio veikėjais tampa jūra, vėjas ir laivas vaiduoklis...

– Mums pasisekė, kad gavome didžiulę industrinę erdvę – Klaipėdos elingą. Senos parūdijusios konstrukcijos, laivų detalės, vanduo – pati aplinka sufleravo meninius sprendinius. Operoje susidurs didžiulis krovininis Dalando laivas ir užkeiktas Olando laivas-vaiduoklis. Norėjosi naudoti kuo daugiau tikrų, bet tuo pat metu susimuliuotų dalykų, kaip vanduo, vėjas, tikras laivas, seni jūriniai konteineriai...

– Viskas „nupiešta“ jau pačioje R. Wagnerio muzikoje: kartais galvoju, kad vaizdas jai net nereikalingas. Ieškant sprendimų, teko prisiminti Wilhelmo Hauffo pasaką „Pasakojimas apie vaiduoklių laivą“: ją buvau skaičiusi dar vaikystėje, vasaros atostogų pas močiutę kaime metu. Šį kartą pasaka nebepasirodė tokia bauginanti, kaip kadais...

– Dirbate su ambicinga kūrėjų komanda, kuriai „vadovauja“ senasis elingas. Kaip pavyksta sutarti su juo?

– Komanda pasitaikė neprasta: su visais kūrėjais ir anksčiau yra tekę dirbti prie bendrų projektų. O Klaipėdos elingas mums visiems – kaip naujas komandos narys. Tai labai tikiuosi, kad jis su mumis puikiai sutars ir pyktis nereikės.

– Spektaklio vieta teikia ne tik žavingų aplinkos akcentų, bet ir iššūkių mąstant, kaip dekoracijas apsaugoti nuo gamtos stichijų...

– Jau taip nutinka su atvirais pastatymais, kad visada tikimės puikaus oro ir normalaus vėjo premjeros dieną, bet gero oro neužsakysi. Todėl ruošiamės blogiausiam. Tiesą pasakius,  lietus ir vėjas labai tiktų Olando legendos pasakojimui. Tačiau bijau net pagalvoti, ką apie šias stichijas galvoja muzikantai bei dainininkai... Galinga konstrukcija bus ažūrinė, vėjų prapučiama. Žiūrovai pamatys nemažai specialiųjų efektų ir kinetinių objektų. Žodžiu –rugpjūčio 1-ąją prašom į premjerą!

Klausytojų ausis malonins išskirtinės akustikos šventovėje skambėsiantys kūriniai, atliekami dviejų mišrių chorų, solistų ir orkestro. Gausiam atlikėjų būriui ne itin erdvioje bažnyčioje teks truputėlį susispausti, tačiau laukiamas muzikinis rezultatas, kaip patikino koncerto rengėjai, bus to vertas.

Pirmoje koncerto dalyje skambės „Magnificat“ – 1990 m. garsaus britų kompozitoriaus Johno Rutterio sukurtas biblinės tematikos kūrinys, keliantis nemažus reikalavimus atlikėjams. Diriguojant Tomui Ambrozaičiui, jį atliks solistė Rita Petrauskaitė (sopranas), Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras ir simfoninis orkestras bei Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“.

„Magnificat“ – kupinas gyvybingo optimizmo ir tikėjimo amžinosiomis vertybėmis kūrinys, kviečiantis apmąstyti prabėgusį laiką. J.Rutterio muzika populiari bei nuolat atliekama ne tik Didžiojoje Britanijoje ir JAV, bet ir visame pasaulyje. Kompozitorius sulaukia ir itin išskirtinių užsakymų: pavyzdžiui, jis kūrė muziką Velso princo Viljamo bei Kate Middleton vestuvių ceremonijai.

Ludwigas van Beethovenas savo garsiąją Devintąją simfoniją parašė 1823 m. Paskutinei simfonijos daliai kompozitorius panaudojo Friedricho von Schillerio poemos „Odė džiaugsmui“ žodžius, išreiškiančius viso pasaulio žmonių brolybės idėją. Instrumentinė šios simfonijos finalo aranžuotė, kaip laisvę šlovinanti muzika, tapo oficialiu Europos Sąjungos himnu, simbolizuojančiu visų jai priklausančių valstybių ginamus laisvės, taikos ir solidarumo idealus.

L.van Beethoveno Devintosios simfonijos finalą Palangoje atliks solistai Eglė Stundžiaitė (sopranas), Nora Petročenko (mecosopranas), Edgaras Davidovičius (tenoras) ir Žygimantas Galinis (baritonas), taip pat Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras ir simfoninis orkestras.

Renginio organizatoriai – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ir muzikos festivalis „Pasaulio balsai“. Įėjimas – laisvas.