Įveikia tik 15 proc. apklaustųjų 

Trečdalis apklausoje dalyvavusių respondentų teigė vidutiniškai per dieną nueinantys iki 3 tūkst. žingsnių, o daugiau nei 5 tūkst. žingsnių nueina ir sveikatos specialistų rekomenduojamus 10 tūkst. žingsnių per dieną pasiekia vos 15 proc. apklaustųjų, rašoma pranešime spaudai.

Mitybos specialistė ir asmeninė trenerė Rūta Beišytė sako, kad nepriklausomai nuo amžiaus judėti turi visi:„Kasdien žmogui rekomenduojama nueiti apie 10 tūkst. žingsnių, t.y. 7 kilometrus. Jei sunku tiek nužingsniuoti, imkitės paprastų būdų save apgauti ir prisiversti pajudėti: pasistatykite automobilį toliau nuo darbo ar namų, lipkite laiptais, o ne kilkite liftu.“

Pasak aštuonerius metus trenere dirbančios ir knygą apie sveiką gyvenseną išleidusios R. Beišytės, dirbantiems sėdimą darbą gali atrodyti sudėtinga į savo dienotvarkę įsprausti 7 km atstumą. Vien atlikdamas kasdienes veiklas dažnas žmogus paprastai nueina bent 3 tūkst. žingsnių, taigi belieka sugalvoti, kuo pakeisti likusius 7 tūkst. ir taip pasiekti rekomenduojamą dienos fizinio aktyvumo limitą.

„Žingsniais matuoti labai paprasta, tačiau svarbu suprasti, kad bet koks judėjimas prisideda prie fizinio aktyvumo. Pavyzdžiui, net ir kambarių tvarkymas gali tapti jūsų mankšta. 7 000 žingsnių galite pakeisti vienu aerobikos užsiėmimu, valanda važinėjimosi riedučiais, 45 min. plaukiojimo ar 3 val. namų ruošos“, – sako R. Beišytė. 

7 tūkst. žingsnių galite pakeisti vienu aerobikos užsiėmimu, valanda važinėjimosi riedučiais, 45 min. plaukiojimo ar 3 val. namų ruošos.

Trenerė pabrėžia, kad pradedant pratintis prie didesnio fizinio aktyvumo, labai svarbu išsikelti tikslus ir stebėti, kaip sekasi juos pasiekti. Tokiu atveju, labai praverčia išmanieji įrenginiai. „Nors ir dirbu trenere, aš irgi keliu sau tikslą kiekvieną dieną pasiekti rekomenduojamą žingsnių limitą, stebiu, kaip man sekasi. Jei vakare mano išmanioji apyrankė rodo, kad esu nuėjusi tik 8 tūkst. žingsnių, tuomet namie į rankas imu dulkių siurblį ir pasiekiu savo tikslą“, – patarimais dalinosi R. Beišytė.

Moterys juda mažiau

Kaip rodo atlikto tyrimo rezultatai, jokia sportine ir fizine veikla neužsiima daugiau nei pusė visų apsklaustųjų, o vos 9 proc. sportui skiria keturias ir daugiau valandų per savaitę. Tyrimo duomenimis, iš viso nesportuoja 55 proc. vyrų ir net 61 proc. moterų.

R. Beišytė sako, kad daugelis žmonių nesportuoja dėl kelių priežasčių: „Pirma, dažnas neranda sau tinkamos sporto šakos, antra, neranda tam laiko, o gal net labai ir neieško. Trečia, tiesiog neturi įpročio. Sporto šakų dabar yra tiek daug, kad jei nemėgsti šokti, gali eiti vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis. Tik reikia skirti laiko, bandyti, ieškoti ir tikrai atrasi, kas tau tinka ir patinka. Manau, kad žmonės patingi paieškoti sau tinkamos sporto šakos.“

Pasak asmeninės trenerės, siekiant sveikai gyventi, svarbu sportuoti ir gerti užtektinai vandens. Kiekvienas žmogus per dieną turėtų išgerti vidutiniškai apie 30 ml/ 1 kg kūno masės, t.y. jei jūs sveriate 60 kg, turėtumėte išgerti apie 1,8 l vandens per dieną. R. Beišytė primena, kad išgertą kavos ar žalios arbatos puodelių skaičių taip pat reikia kompensuoti vandeniu. Jei per dieną išgeriate 3 puodelius kavos, tuomet turite išgerti ir 3 papildomas stiklines vandens.

Mitybos specialistę taip pat nustebino, kad atliktos apklausos duomenimis, lietuviai paprastai per dieną išgeria tik iki 6 stiklinių vandens. Didesnius kiekius nurodė tik 13 proc. apklaustųjų. Kaip ir buvo galima nuspėti, daugiau vandens išgeria moterys.

„Daugelis sako, kad vandens negeria, nes tiesiog nenori. Bet vandens ir neturi norėtis. Vandens gurkšnis turėtų būti kaip įkvėpimas. Kitas pasiteisinimas: „Aš pamirštu.“ Ką aš darau, kad prisiminčiau? Pas mane vanduo yra visur – automobilyje, namuose, darbe ant stalo, rankinėje, sporto krepšyje. Be to, jei neprisimenate, kad turite išgerti vandens, tiesiog užsistatykite priminimą savo telefone ar įspėjimą išmaniajame laikrodyje, apyrankėje. Vanduo turi jus persekioti visur, nes jis ne tik padeda lieknėti, bet ir neleidžia jūsų odai išsausėti ir ją skaistina“, – vandens galia neabejoja asmeninė trenerė ir mitybos konsultantė R. Beišytė.

Apie tyrimą

„Samsung Electronics Baltics“ kartu su „Spinter research“ inicijuota internetinė apklausa buvo vykdoma 2017 metų gruodžio mėnesį. Apklausti 18-75 metų Lietuvos gyventojai. Iš viso apklausoje dalyvavo 1006 respondentai iš Lietuvos.

„Mes vis sakome, kad niekas vaikui neatstos mamos. O tėvą vaikui kas nors gali atstoti? Šeimoje tiek tėvas, tiek mama yra lygiaverčiai ir vaikui reikalingi abu“, – pabrėžia J. Šeduikienė.

– Mokslininkai Lietuvoje dažnai pastebi, kad moterys turi apylyges galimybes siekti karjeros aukštumų tol, kol susilaukia vaikų. Paskui jų konkurencingumas darbo rinkoje ir ekonominis pajėgumas mažėja. Ar sutinkate, kad moterų ir vyrų lygybės srityje esminis veiksnys – būtent vaiko priežiūra ir tos priežiūros organizavimas?

– Ne visai sutinku, nes vyrams įsidarbinti paprasčiau. Dar labai daug darbdavių stereotipiškai per pokalbius klausia, kada moteris ketina ištekėti, kada planuoja turėti vaikų. Taigi karjerą moterims daryti sunkiau net ir be vaikų. Taip pat sunkiau, nes tradiciškai manoma, kad gims vaikas, moteris išeis vaiko priežiūros atostogų, atsitrauks nuo darbo ir pan.

– Vis dėlto faktoriai turbūt kompleksiniai, o vienas esminių – tradicinis požiūris į lyčių vaidmenis?

– Iš vyresnės kartos dar gali išgirsti, kad moters priedermė gimdyti vaikus ir juos prižiūrėti. Jaunimas jau retai taip mano ir pasiskirstymas šeimos ir darbo pareigomis kažkiek kinta. Bet daug kas priklauso ir nuo darbdavio požiūrio – patys vyrai pasakoja, kad nuėję pas darbdavį ir pasakę, jog vyks kalėdinis vaikų vakarėlis, į kurį jie norėtų nueiti, išgirsta atsakymą: „O tai ką mama daro? Ji gali nueiti.“

– Kita vertus, kartais ne tik vyrai sunkiai prisiima, bet moterys sunkiai atiduoda tas pareigas. Kaip čia yra?

– Mes negalime norėti, kad nuostatos pasikeistų čia ir dabar. Jos keičiasi ilgai. Iš principo pačiai moteriai sunku atsisakyti tų įpročių ir nuostatų. Nes gimsta vaikas, iš karto moteris iš kažkur „žino“, kaip reikia su vaiku elgtis, kaip maitinti, kokie jo poreikiai. O vyras „nežino“.

Daugeliu atveju pastebimas kitas aspektas. Pavyzdžiui, reikia pervystyti vaiką. Vyras ateina sako: „Brangioji, aš tau padėsiu – pervystysiu.“ Moteris atsako: „Ne, tu nemoki, aš pati.“ Vyras vieną, du, tris kartus pasisiūlo, o ketvirtą nebe, nes supranta, kad moteris pasiėmė tas pareigas ir už tai jau atsakinga.

Net vienas norvegų ekspertas pasakė, jog Norvegija nėra tokia turtinga šalis, kad du žmonės tuo pačiu metu būtų vaiko priežiūros atostogose.

Tas pats su maisto gaminimu. Jei antroji pusė neleidžia ir padaro už mane, kam ten veržtis. Beje, kol moteris ir vyras nesukūrę šeimos, kiekvienas sugeba ir maistą pasigaminti, ir drabužius išsiskalbti. Bet kai sueina į krūvą, net vaikui negimus, moteris prisiima daugiau pareigų šeimoje. O kai gimsta vaikas, ji dar labiau užsiverčia darbais. Be to, įrodyta, kad kai vaikai išeina, ji vis tiek tų pareigų neatiduoda, vis tiek laiko viską savo kumštyje.

– Dažnai sakoma, kad vaikui mamos niekas neatstos, todėl mamos ir prisiima pareigą vaikus prižiūrėti.

– Mes vis sakome, kad niekas vaikui neatstos mamos. O tėvą vaikui kas nors gali atstoti? Šeimoje tiek tėvas, tiek mama yra lygiaverčiai ir vaikui reikalingi abu.

– Gerai, jei gyvenimas susiklosto laimingai. Bet dalis moterų liekas vienos ir kas tada, jeigu jos paaukoja savo karjerą? Skurdas, atskirtis?

– Taip Lietuvoje yra, kad moteris turi atsiduoti šeimai, vaikams, vyrui. Kitą kartą galvojame: vyras uždirba daugiau, todėl jis turėtų užsiimti tos šeimos maitintojo vaidmenį, bet pateiksiu paprastą pavyzdį. Šeima nusprendė, kad vyras atsiduoda karjerai, motina – šeimai. Jie labai gražiai sutarė, pasistatė namą, išmokslino vaikus ir kartu išėjo į pensiją.

Bet pagyveno tris mėnesius, ir vyras mirė. Kas tada? Moteris liko su savo vargana pensija. Ir kaip išgyventi? Galima tikėtis, kad vaikai padės, bet... Todėl ir kalbame apie skurdo feminizaciją: moterys Lietuvoje gyvena 12 metų ilgiau, bet  Lietuvoje atlyginimai skiriasi apie 12 proc., o pensijos – apie 40 proc.

– Tarp vyresnių žmonių paplitusi nuomonė, kad moters gyvenimas – virtuvė, vaikai ir bažnyčia.

– Mano supratimu, tai visiškai atgyvenęs požiūris ir net neturėtume apie jį diskutuoti. Pavyzdys, kad moterys sugeba ir vaikus užauginti, ir dirbti, tik parodo, kad moteriai užkraunama labai daug pareigų, kurios yra šeimos pareigos. Kažkodėl manoma, kad jeigu tu eini į darbą ir uždirbi, tai čia yra darbas. O vaikų priežiūra ir namų tvarkymas nėra darbas? Juk kaip tai išvargina, be to, tu negali išeiti, sėdi namuose tarp keturių sienų tik su vaikais.

Vyrai, kurie pasiėmė net ne mėnesio, o metų atostogas, dažnai sako, kad tai buvo bene geriausias laikas jų gyvenime. Be to, taip kuriamas daug artimesnis tėvo ir vaiko santykis, o tyrimai rodo, kad net įvykus skyryboms ryšiai tarp vaikų ir tėvų išlieka daug glaudesni.

– Kai kurios Skandinavijos šalys skirsto vaiko priežiūros atostogas į tris trimestrus – bent vieną trimestrą būtinai turi paimti vyras, kitaip šeima tą laikotarpį praranda. O darbdaviui tada nėra labai didelio skirtumo, ką priimti į darbą – vyrą ar moterį.

– Pirma, auginant vaiką prarandama ir kompetencija. Šiais laikais viskas vystosi taip greitai, kad net ir pusė metų yra daug. Viena vertus, mūsų atostogos yra dosnios – dveji metai, tikrai labai nedaug valstybių tiek suteikia. Tai, kad mūsų vyrai gauna mėnesio atostogas, yra fenomenas – net vienas norvegų ekspertas pasakė, jog Norvegija nėra tokia turtinga šalis, kad du žmonės tuo pačiu metu būtų vaiko priežiūros atostogose.

Nesakau, kad tai blogai. Bet pasižiūrėkime kitaip. Iki dvejų metų gauna šeima tam tikras išmokas, kitą kartą ir nemažas. Ir štai sueina dveji metai. Kas tada? Ikimokyklinio ugdymo įstaigų trūksta arba nėra, todėl moteris negali išeiti į darbo rinką. Gerai, galima dar trečius metus pabūti su vaiku, bet, tarkim, Vilniuje išvis tik apie ketvirtus metus gaunamas darželis.

Paskui vaikas išeina į pirmą klasę – pamokos pasibaigia 12 val., popamokinio užimtumo nėra arba jis yra mokamas ir šeimai neįkandamas. Ką tada daryti? Vėl kažkas turi neiti į darbą. Dar Seimas priima įstatymą, kad vaikas iki 6 metų negali būti vienas. O jei priims, kad vienas negalės būti vaikas iki 12 metų? Ką tada daryti?

Galbūt Vilniaus miesto savivaldybė taip ir sukasi iš susidariusios situacijos, jog primoka tėvams 100 eurų, kad jie galėtų vesti į privatų darželį. Bet ar tie, kurie gauna minimalų atlyginimą, sugebės vesti į privatų darželį? Nesugebės. Tai – parama turtingesniems.

Ji teigia Lietuvoje pasigedusi knygų šia tema, todėl rašydama tvarkymosi patarimų knygą nagrinėjo pasaulio literatūrą ir užsienio šalių namų tvarkymo sistemas.

Nusprendus iš pagrindų sutvarkyti namus, pirmiausia specialistė pataria sumažinti turimų daiktų kiekį – jei norime kuo greičiau pajusti rezultatą, pabandyti surinkti kuo daugiau nereikalingų daiktų vos per 15 minučių.

Pasak G. Bagdonienės, pasilikti reikėtų tik tuos daiktus, kurie atitinka vieną iš dviejų kriterijų: arba daiktas yra reikalingas, funkcionalus, naudojamas ir palengvina kasdienybę, arba jis patinka ir teikia džiaugsmą.

Plovimo, valymo bei skalbimo priemonėse yra daugybė įvairių aktyvių medžiagų. Jos nevienodai agresyviai veikia žmogų. Tačiau specialistai įspėja, kad dalis buityje naudojamų cheminių medžiagų gali sukelti alergiją, o per ilgesnį laiką pažeisti imunitetą, paskatinti net onkologines ligas, vaisingumo problemas.

Todėl šiandien vis daugiau žmonių atsigręžia į natūralumą ir stengiasi ieškoti buitinių paprastesnės sudėties priemonių. Dažnai jų pasigaminti galima namuose – iš įprastai virtuvėje randamų ingredientų. Tokie įpročiai ne tik padeda kurti sveikesnę namų aplinką, bet ir sutaupyti.

Vonios valiklis iš sodos

Jums reikės vos dviejų sudedamųjų dalių: vandens ir sodos. Tiesiog į sodą įlašinkite šiek tiek vandens –  nedaug, tik tiek, kad iš miltelių taptų pastos konsistencijos. Toks valiklis padės pašalinti visas dėmes, taip pat naikins nemalonius kvapus bei nebraižys vonios ar kriauklės paviršius.

Stiklų ir veidrodžių valiklis iš acto

Actas – tai dar vienas produktas, kurio įprastai yra kiekvienuose namuose. O jei ir nėra – jį nusipirkti kainuoja tikrai nedaug. Su actu galite kuo puikiausiai nuvalyti veidrodžių paviršių, langus, stiklinius baldų paviršius. Taip pat su juo galite valyti ir kitus namuose esančius paviršius, kurie yra linkę apsinešti dėmėmis. Tačiau įsidėmėkite, kad jautresniems, labiau pažeidžiamiems paviršiams valyti negalima naudoti gryno acto, jį skieskite su vandeniu. Kuo paviršius jautresnis, tuo acto konsistencija turėtų būti mažesnė.

Vamzdžių valiklis iš sodos ir acto

Užsikimšus nutekamiesiems vamzdžiams, ne ką prasčiau nei vadinamasis „kurmis“ pagelbėti gali ir kur kas natūralesnės sudėties priemonė: tiesiog į karštą vandenį įpilkite acto ir sodos, gerai sumaišykite ir pilkite į vamzdžius. Ši priemonė puikiai tinka ir vamzdžių užsikimšimo profilaktikai.

Įsisenėjusių dėmių šalinimas su citrina

Puiki įsisenėjusias dėmes šalinanti priemonė – citrina. Ji turi dezinfekuojamąjį poveikį bei šalina blogus kvapus. Su citrina galite valyti indus, kuriuose yra įsisenėjusių dėmių, valyti virtuvines pjaustymo lenteles ar kitus įrankius. Jei dėmės didesnės ar senesnės, galima jas įtrynus palaikyti kelias valandas ar net per naktį. Taip pat citrinų rūgštis puikiai kovoja su kalkių nuosėdomis.

Specialisto komentaras

Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto prof. dr. Albinas Žilinskas:

– Ne paslaptis, kad žmonės nenori gaišti daug laiko nešvarumams valyti. Tačiau lazda turi du galus. Norint visiškai pašalinti vartotų chemikalų likučius reikėtų gaminį perskalauti karštu vandeniu daugiau kaip 10 kartų. Todėl labai svarbu buitinės chemijos priemones naudoti taupiai ir pagal paskirtį. Pavyzdžiui, išplauti indams dažnai pakanka tik karšto vandens ir kempinėlės. Net ir patį paprasčiausią muilą reikia vartoti saikingai, nes jis nuplauna mūsų odos apsauginį sluoksnį.

Ypač pavojingas yra chloras, kurio turinčios priemonės labai efektyviai balina audinius, išvalo bei dezinfekuoja unitazus ar kriaukles. Jo kvapą gamintojai maskuoja įvairiomis kvapiomis medžiagomis. Chloras ir jo junginiai ne tik dirgina odą, gleivines, bet gali sukelti ir kai kurias sunkias ligas. Ši medžiaga ilgai nesuskyla, migruoja vandeniu ar oru, gali kauptis gyvų organizmų riebaliniame sluoksnyje.

Net iš uždarytos chloro turinčios priemonės išgaruoja mikrokiekiai šios toksinės medžiagos. Beje, nuodingos chloro dujos išsiskiria ir reakcijos metu sumaišius rūgštines ir šarmines valymo priemones, turinčių, pavyzdžiui, natrio hipochlorito. Žmonės turėtų atidžiai perskaityti vartojamos cheminės priemonės etiketę ir laikytis dozavimo instrukcijos.

Valikliuose naudojamas ir formaldehidas – efektyviai dezinfekuojanti bei konservuojanti, bet sveikatai pavojinga medžiaga. Aišku, jo galimas naudoti kiekis yra reglamentuotas. Labai atsargiai reikia elgtis valant paviršius su šarmais bei rūgštinėmis priemonėmis.

Verta žinoti

Dirbant su cheminėmis priemonėmis reikia naudoti elementarias apsaugines priemones: pilant miltelius užsidėti kaukę arba rinktis presuotą ar skystą priemonę, naudoti apsaugines pirštines.

Norint sumažinti neigiamą poveikį sveikatai galima rinktis ir ekologiškas buitinės chemijos priemones.

Štai Kinijos rinkoje parduodamas labai protingas, tarp kėdės kojų nepasiklystantis ir gana pigus namus tvarkantis robotas. Nors autonominiai dulkių siurbliai po truputį populiarėja, daugelis žmonių į juos žiūri gana skeptiškai. Taip yra dėl keleto esminių trūkumų. Visų pirmą, namų valymo robotai yra brangūs – geriausi iš jų kainuoja nuo 300 iki 1000 eurų. Tie modeliai, kurie kainuoja mažiau nei 300 eurų, dažniausiai nėra labai savarankiški ir sunkiai randa kelią į įkrovimo stotelę – kuo pigesni, tuo blogiau veikia. Negerai ir tai, kad dažnai jie pasiklysta tarp kėdės ar stalo kojų ir niekaip negali ištrūkti.  Be to, jie dažniausiai yra gana triukšmingi.

Štai todėl besidairant Kinijos turgelyje už akių ir užkliuvo namų valymo robotas „ILIFE V7“. Visų pirma, jis kainuoja apie 150 eurų ir turi itin gerus atsiliepimus iš pirkėjų – kartu su senesne „ILIFE V5“ versija yra geriausiai vertinami namų valymo robotai. Žinoma, nereikia iš jų tikėtis analogiškos kokybės, kaip iš geriausių 2–5 kartus brangesnių valymo robotų, bet pagal pirkėjų vertinimus, savo kainos ribose yra išskirtiniai.

Visų pirma, „ILIFE V7“ autonominis dulkių siurblys išvengia daugelio pigių robotų trūkumų – tai yra labai efektyvus namų tvarkymo robotas. 2600 mAh ličio jonų baterijos pakaktų net 150 kvadratinių metrų plotui išvalyti, o energijos atsargoms senkant dulkių siurblys pats sugrįžta įsikrauti.

„ILIFE V7“ be problemų įveikia kliūtis ir pagal pirkėjų atsiliepimus, neįsipainioja tarp kėdės kojų. Priešingai nei kai kurie kiti panašūs įrenginiai, „ILIFE V7“ nesitranko į sienas – kryptį pakeičia dar prieš sąlytį.

Tiesa, nieko baisaus, jei šis autonominis dulkių siurblys ir atsitrenks į kokius nors baldus ar sienas – jis turi apsauginį bamperį. „ILIFE V7“ nuo laiptų taip pat nenukris, nes jis puikiai jaučia paviršių briaunas. Namų gyventojams patiks ir tai, kad šis dulkių siurblys yra neįtikėtinai tylus – galėsite jį nustatyti veikti ir naktį. Jis skleidžia vos 50 decibelų triukšmą, kuris daugelio žmonių net nepažadintų. Tačiau nepaisant mažo triukšmo, šis įrenginys namus valo tikrai kruopščiai.

Jis ne tik siurbia, bet ir šluoja grindis mažais šepetėliais. Pasiknaisioję įrenginio nustatymuose rasite visą eilę skirtingų režimų. „ILIFE V7“ sušluos nešvarumus net iš mažiausių kampelių, o ir valdyti jį nesunku. Tam skirta išmaniojo telefono programėlė, tačiau galite naudoti ir kartu su įrenginiu gautą nuotolinio valdymo pultą. Iš esmės, jums tereikia prisiminti (įrenginys būtinai primins) išvalyti prisipildžiusį dulkių maišą.

Pats prietaisas yra klasikinės apvalios formos ir tikrai neapgadins kitų namuose stovinčių daiktų, net jei IR spindulių jutikliai nesuveiks ir siurblys į ką nors atsitrenks. „ILIFE V7“ korpuse yra vos keli mygtukai, skirti siurblio įjungimui, automatinio valymo įjungimui ir dulkių dėžės atidarymui. Kartu su šiuo įrenginiu parduodami ir kiti reikalingi aksesuarai: šepetėliai, filtrai, pultelis ir pan.

Nors pats įrenginys nėra pats mažiausias, o ir įkrovimo stotelė užima šiek tiek vietos, tai neturėtų sudaryti problemų. Tereikia surasti tinkamą vietą ir protingai nustatyti valymo laiką. Naudotojai teigia, kad geriausiai „ILIFE V7“ veikia, kuomet namus valo kasdien ar net du kartus per dieną.

Tai toks tas „ILIFE V7“. Gaminamas iš kokybiškų medžiagų, labai patogus naudoti ir protingai valantis namus. Siuntimas į Lietuvą kainuoja papildomus 29 eurus. Ankstesnė roboto versija „ILIFE V5“ kainuoja 120 eurų.

„Electrolux“ apklausė beveik 600 respondentų apie jų tvarkymosi įpročius ir išsiaiškino, kurie buities darbai yra patys nemėgstamiausi. Patarimais, kaip palengvinti šiuos darbus, dalijasi įmonės atstovas Laurynas Skruibis.

1. Kova su perdžiūvusiais skalbiniais

Apklausa atskleidė, kad net 31 proc. respondentų rūbų lyginimas – pats nemėgstamiausias namų ruošos darbų. Pasak L. Skruibio, ši veikla dažnai tampa nemalonia dėl lyginimui sunkiai pasiduodančių, jau perdžiūvusių skalbinių.

„Ilgai džiovinamus drabužius gana sudėtinga išlyginti, nes jie per daug išsausėja. Ypač tai būdinga lino ir medvilnės audiniams. Drėgmės stygių gali kompensuoti skalbyklės ar džiovyklės su garų funkcijomis, be to, jos labiau apsaugo drabužį nuo susiglamžymo“, – tvirtino ekspertas.    

Dar vienas dažnuose namuose turimas prietaisas – lygintuvas su garų funkcija. Tačiau ką daryti, jei vietoj garų iš lygintuvo pabyra kalkių nuosėdos, kurios kėsinasi dar ir sutepti lyginamą drabužį? „Šios problemos išvengsite, jei naudosite distiliuotą arba virintą ir atvėsintą vandenį, o kaskart pasinaudoję lygintuvu jame nepaliksite vandens. Tik atminkite – kuo daugiau skylučių yra ant lygintuvo pado, tuo efektyvesnis lyginimas garais“, – patarė L. Skruibis.

Maža gudrybė, padėsianti išvengti kai kurių drabužių lyginimo – prieš džiaustydami juos gerai išpurtykime. Į kovą su perdžiūvusiais skalbiniais pasitelkime ir kitas liaudiškas priemones. Štai medvilninė skepetaitė apsaugo audinį nuo per didelio karščio ar lyginimo žymių. Sudrėkinkite ją vandeniu – skalbinių raukšles pašalinti bus kur kas paprasčiau. Rankovių lyginimą įveiksite lengviau, jei į rankovės vidų įkišite susuktą rankšluosčio ritinėlį ir audinį lyginsite lengvais judesiais.

2. Grindų plovimo mokslas 

Grindų plovimas taip pat atsidūrė nelaukiamiausių buities darbų sąrašo viršūnėje – šio darbo itin nemėgsta 27 proc. apklaustųjų. Anot L. Skruibio, su grindimis susitvarkysime lengviau, jei plaudami laikysimės keleto patarimų.

„Pirmiausia reikėtų atsižvelgti į grindų dangos tipą. Medžio ar parketo paviršiai – jautrūs drėgmei, todėl juos valyti reikėtų švelniu audiniu, sudrėkintu vėsiame vandenyje. O plyteles geriau išplausite drėgnesnėmis grindų šluostėmis, tačiau venkite stiprios koncentracijos šarminių priemonių, pavyzdžiui, sodos, borakso, kad nepažeistumėte paviršiaus“, – teigė ekspertas.

Ar buityje jau išbandėte kūdikiams skirtas drėgnąsias servetėles? Jos padeda greitai išnaikinti kilimų ir kiliminių dangų dėmes, ypač jei dėmė – šviežia.  Dėl neutralios sudėties šios servetėlės taip pat tinkamos jautresniems paviršiams valyti. Beje, prieš plaunant bet kokį paviršių, ekspertas pataria pirmiausia jį išsiurbti dulkių siurbliu – grindis išplauti bus paprasčiau, be to, nereikės po namus vaikytis ant grindų susikaupusių dulkių gumulėlių.

Pasiilgote malonių kvapų? Į grindims plauti paruoštą vandenį įlašinkite šiek tiek mėgstamo skalbiklio – namų ruoša bus žymiai smagesnė.

3. Erzinantis dulkių siurbimas

Štai trečiasis nemėgstamiausias namų ruošos darbas tarp apklaustųjų – dulkių siurbimas (24 proc. pasirinkusiųjų). O vienas labiausiai erzinančių garsų buityje yra dulkių siurblio skleidžiamas garsas – taip teigia net 60 proc. apklausos dalyvių.

Anot L. Skruibio, siurbti bus lengviau, o ir laikas tvarkantis neprailgs, jei pasirinksite tinkamus dulkių siurblio antgalius. „Kietam paviršiui rinkitės su minkštais šepečiais – taip nepaliksite braukymo žymių, o kruopščiai surinkti kilimuose įstrigusius plaukus padės motorizuoti antgaliai su besisukančiu šepečiu. Šiandien dulkių siurblių asortimentas ypač įvairus: nuo tyliausių, kurių garsas prilygsta šnabždesiui, iki belaidžių siurblių – mėgstantiems nedidelėmis pastangomis palaikyti nuolatinę tvarką ir išvengti didžiojo tvarkymosi“, – sakė L. Skruibis.

Beje, beveik pusė respondentų namus siurbia kone kas antrą dieną – tvarkymasis atima nemažai mūsų kasdienio laiko. 

Kol šeimininkės nesuskubo į virtuves kepti kalėdinių pyragų ir kalakutų, verta pagalvoti apie generalinį apsišvarinimą.

Drabužių spintos

Jei tik atvėsus orams to nesuskubote padaryti, dabar būtų pats laikas peržvelgti drabužių spintą. Nelaukite, kol joje tarp nereikalingų drabužių įsiveis kandžių.

Kandys labai mėgsta vilnonius drabužius. Dėl to lentynas, kur laikote vilnonius megztinius ištepkite acto ir vandens tirpalu. Jei acto kvapas atrodo nepriimtinas, kitąmet pasirūpinkite šviežiais kaštonais. Šiuos kenkėjus taip pat atbaido tabako, muilo, citrusų žievelių, levandų kvapas.

Patalynė, kilimai ir užuolaidos

Kilimus vertėtų išnešti į lauką ir gerai išpurtyti. Savotišku dulkių siurbliu tampa ir užuolaidos, tad jas vertėtų išskalbti. Alergologė, klinikinė imunologė Nemira Vaičiulienė „Lietuvos sveikatai“ yra sakiusi, kad tiek kilimai, tiek užuolaidos alergiškiems žmonėms gali būti papildomas dirgiklis. Tad jei esate alergiškas, tokių daiktų namuose iš viso geriausia atsisakyti.

Patalynėje apsigyvena erkutės, keliančios alergiją, dėl to ją vėdinti reikėtų dažniau nei pavasarį ir rudenį. Patalynės užvalkalus skalbti ne mažesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje.

Pirmiausia – dulkės

Kai valote dulkes, jos kyla į viršų ir nusėda ant žemės. Tad pirmiausiai ir reikėtų atlikti šį darbą. Apie tai, kad kilimai ir užuolaidos yra tarsi dulkių siurbliai jau kalbėjome.

Tačiau reikia nepamiršti bent kartą per metus išvalyti ir lovos čiužinį, o jei turite medžiaginių sofų ar fotelių, taip pat ir juos.

Dulkes reikėtų nuvalyti ir nuo sienų. Sienas užtenka nuvalyti drėgna šluoste.

Grindų plovimas

O tuomet jau laikas plauti grindis. Grindis pirmiausia reikia išsiurbti ir tik tuomet plauti. Miegamajame nereikėtų apeiti ir lovos: reikia ją arba pakelti, arba plotą išvalyti nuėmus čiužinį ir pakėlus lovos groteles.

Be to, nepamirškite kasdien namų vėdinti. Taip šventes pasitiksite švariuose ir sveikuose namuose.

Atsisakykite cheminių priemonių

Specialistų teigimu, vieni pavojingiausių ir dažniausiai aptinkami mūsų rinkoje tiekiamuose valikliuose yra chloro junginiai. Jie aptinkami skalbimo priemonėse ir daugelyje populiariausių buitinių valiklių. Patekę į aplinką jie jungiasi su kitomis medžiagomis ir sudaro sudėtingesnius junginius. Ir nuolat migruoja aplinkoje. Su maistu jie patenka ir į žmogaus organizmą. Žindančios motinos perduoda juos su savo pienu kūdikiams. Toksiški chloro junginiai gali sukelti reprodukcinius sutrikimus, pažeisti nervų sistemą, silpninti imunitetą ir net padidinti vėžio riziką.

Patarimai, vengiantiems cheminių valiklių:

Vietoje baliklio ir minkštiklio skalaujant drabužius įberkite pusę puodelio sodos. Neįsisenėjusios kavos ir arbatos dėmės taip pat nesunkiai išvalomos labai sūriu vandeniu.

Vietoje indų ploviklio galima naudoti geriamosios sodos tirpalą.

Puodams šveisti puikiai tiks kavos tirščiai.

Vonia visada bus švari, jei ją reguliariai valysite ūkinio muilo ir sodos tirpalu. Grindims plauti į vandenį tinka įpilti truputį acto.
Puikiausia tualeto dezinfekcijos priemonė – actas.
Mikrobangų krosnelę galite lengvai išvalyti citrinos rūgštimi.

Gerai žinoma aktorių pora – Inga Norkutė-Žvinienė ir jos vyras Aurimas Žvinys nuolat migruoja tarp dviejų Lietuvos didmiesčių – Šiaulių bei Vilniaus. Dėl tokio spartaus gyvenimo būdo I. Norkutei-Žvinienei kartais neužtenka laiko ne tik laisvalaikiui, bet ir elementariausiems namų ruošos darbams. Žinoma moteris juokauja, jog kartais norėtų pamiršti visus rūpesčius ir tiesiog apsigyventi viešbutyje, kur tvarka pasirūpina kambarinės.

„Būna, kad tikrai kyla minčių susikrauti lagaminus ir išvykti į kelionę, kurios metu kambario švara pasirūpina viešbučio tvarkytojos, – šypsosi Inga. – Tačiau nemanykite, jog esame kokie tinginiai ar pedantai, siekiantys idealios švaros. Tiesiog sutvarkytuose namuose gyventi smagiau, tik, deja, ne visuomet tam užtenka laiko. Vis dėlto, kad ir kaip būčiau užsivertusi darbai, tvarkytojos samdyti nenorėčiau – manau, kad namų jaukumu ir švara turi rūpintis patys šeimininkai.“

Neseniai įmonės „Bosch“ surengtoje fotosesijoje įsiamžinusi žinoma moteris prisipažįsta, kad vaikystėje, kaip ir daugeliui, namų tvarkymas buvo prievolė, kurią tekdavo atlikti tėvams paliepus. Nuo mažumės nekenčiamu užsiėmimu tapęs grindų valymas Ingai yra išlikęs iki šiol, o štai gaminti maistą, prižiūrėti augalus, valyti dulkes gali puikiausiai – ypač smagu tvarkytis drauge su mylimu vyru. „Abu esame užimti žmonės, todėl darbais stengiamės pasidalinti: jei vienas suplauna indus, kitas – išsiurbia kilimus. Tikiuosi, nuo šiol pastarąjį darbą dirbančiam labiau pasiseks, nes siurbs su naujuoju dulkių siurbliu, – sako Inga, pridurdama, jog bendras rūpestis dėl namų jaukumo ne tik padeda greičiau sutvarkyti didžiules erdves, bet ir suartina šeimą“.

Tačiau ji pripažįsta, jog ir jos šeimai, kaip ir kitoms, kartais nepavyksta išvengti „kiaulystės“ dėsnio: nelaukti svečiai užklumpa būtent tada, kai namai dar nebūna sutvarkyti. „Mes tokiu atveju skubiai sudedame ne vietoje gulinčius daiktus į spintą ir įjungiame išsklaidytą šviesą – ir tada niekas nebemato, jog nespėjome nuvalyti dulkių“, – gudriu patarimu dalinasi Inga.
Rutinos nemėgstanti aktorė nuo jos pabėgti mėgina net ir kasdieniuose reikaluose – kad tvarkymasis nebūtų nuobodus, žinoma moteris jį paįvairina klausydama muzikos, perdėliodama daiktus ar perstumdydama baldus. Tad po kiekvieno didesnio tvarkymosi namų aplinka atrodo vis kitaip ir džiugina šeimininkų akis.