Savivaldybės pranešime pabrėžiama, kad ši gatvė bus ne tik transporto jungtis, ji kurs kokybiškesnę, daugiafunkcę ir gyvą aplinką sovietiniuose rajonuose.  

Gatvė – ne tik automobiliams

„Šiaurinės gatvė – tai miestietiško gyvenimo būdo kūrimas ir per tai – galimybė atsigauti sovietiniams rajonams. Atsisakėme minties įrengti šešių eismo juostų miesto greitkelį, prie kurio niekas nenorėtų gyventi. Padarėme gatvę humaniškesnę, skirtą žmonėms, o ne tik automobiliams“, – diskusijoje su gyventojais dėl Šiaurinės gatvės kalbėjo Vilniaus savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

Susitikime buvo kalbama apie Šiaurinės gatvės projekto pirmąjį etapą – atkarpą nuo Vakarinio aplinkkelio iki S. Stanevičiaus g., kurios įrengimui buvo pritarta jau 2019 m., praėjusiais metais gautas statybos leidimas.

Tačiau keičiantis supratimui, kokios gatvės užtikrina gyvybingą miestą, ir Vilniaus miesto savivaldybei patvirtinus naują jų įrengimo bei atnaujinimo standartą, nuspręsta suderintąjį Šiaurinės gatvės koreguoti nepaisant to, kad tai – ir papildomos laiko sąnaudos. Prioritetu pasirinktas gero rezultato siekis. 

Šiaurinės gatvė – tai miestietiško gyvenimo būdo kūrimas ir per tai – galimybė atsigauti sovietiniams rajonams.

Kokie pakeitimai buvo atlikti? Gatvė suprojektuota žalesnė, optimalesnė transporto srautams, pagalvota ne vien apie automobilius, bet ir apie pėsčiuosius, dviratininkus. Iš šešių eismo juostų paliktos keturios, o likusi eismo juosta skirta pėsčiųjų, dviračių eismui, želdynams. Naujame projekte padidintas pėsčiųjų saugumas – numatytos papildomos penkios reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir trys reguliuojamos sankryžos. Suplanuotos penkios naujos viešojo transporto stotelės. Iš viso transporto stotelių šioje gatvėje numatyta 25. Gatve kursuos trys viešojo transporto maršrutai.

Dabartiniame projekte atsisakyta anksčiau numatytų viadukų ir požeminės perėjos, bet išlaikyta galimybė juos įrengti vėliau.

Suprojektuotas lygiagrečios gatvei automobilių stovėjimo vietos abiejose pusėse. Numatyta įrengti apie 164 automobilių stovėjimo vietų, kurios bus patogios prie gatvės kuriantis parduotuvėms, įvairių paslaugų įmonėms ir kitoms komercinės paskirties patalpoms pirmuose aukštuose.

Šalia atsirasiančių pastatų savininkai bus skatinami pirmame aukšte kurti komercinės paskirties patalpas, pasinaudoti Savivaldybės įtvirtintu „savininko metru“. Taip gatvė taps gyvybingesne ir miestietiška.

Palyginti su pirminiu projektu, gatvė bus žalesnė. Bus sodinami 1194 medžiai ir 44 tūkst.  krūmų (pusė tiek, kiek per metus savivaldybė pasodina visose gatvėse). Numatytos poilsio salos – žaluma apsupti suoliukai.

Žaliosios juostos padės sumažinti ir automobilių triukšmą bei jų sukeliamą taršą. Sumažintas kietųjų dangų plotas, numatyti lietaus vandens surinkimo sprendimai padės išvengti gatvės užtvindymo per vasarines liūtis.

Atsižvelgta ir į teritorijos ypatumus ir, palyginti su pirminiu projektu, gatvė labiau pritaikyta prie natūralaus reljefo, jį atkartoja.

Atkarpą nuo Vakarinio aplinkkelio iki S. Stanevičiaus g. planuojama tiesti 2024 metais.

S. Žiūros nuotr.

Ne paskutinis susitikimas su gyventojais

Diskusijos vyko pagal atskiras temas: urbanistiniai sprendiniai, želdynai, tarša ir triukšmas, eismo organizavimas, automobilių stovėjimo vietos ir saugumas, viešasis transportas, darnus judumas, pėsčiųjų ir dviračių takai, gatvės techniniai sprendiniai. Diskusijoje dalyvavę gyventojai išsakė savo lūkesčius: vieni norėjo daugiau įvažiavimų į kiemus, kiti norėtų platesnės gatvės, mažiau medžių, bet daugiau stovėjimo vietų automobiliams, o keletui ši gatvė atrodė nereikalinga ir vietoj jos siūlė įrengti parką.

Gyventojai išsakė rūpestį dėl padidėsiančios taršos, triukšmo. Taip pat norėjo žinoti, kokie pastatai atsiras prie gatvės.

Diskusijų moderatoriai įtraukė gyventojų pasiūlymus ir į jie bus įvertinami, ieškoma sprendimų, kaip juos įgyvendinti. Tai ne paskutinis susitikimas su gyventojais dėl Šiaurinės gatvės. Oficiali Šiaurinės gatvės projektinių pasiūlymų viešoji konsultacija vyks vėliau. Apie ją bus paskelbta Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje. Tame susitikime gyventojai taip pat bus kviečiami išsakyti savo nuomonę dėl parengtų sprendinių.

Antrajame etape – Žvalgų gatvės sutvarkymas

Pirmuoju etapu projektuojama Šiaurinė gatvė jungs Vakarinį aplinkkelį, Justiniškių gatvę, Laisvės pr., Ukmergės ir S. Stanevičiaus gatves. Antrajame etape bus sutvarkyta Žvalgų gatvė, jungianti Kalvarijų, Verkių ir Kareivių gatves.

Atliekamos studijos, kaip sujungti šias dvi gatves, kad būtų sukurta jungtis nuo Žirmūnų iki pat Vakarinio aplinkkelio. Šis etapas labiausiai neramina gyventojus, nes Geležinio Vilko ir S. Stanevičiaus gatvių jungtis būtų netoli saugomo Šeškinės šlaitų geomorfologinio draustinio.

Taip pat analizuojama, kaip šią jungtį pratęsti tarp Geležinio Vilko ir Kalvarijų gatvių. Svarstoma, ar būtų galima rekonstruoti jau esamą J. Kazlausko gatvę, ar reikėtų tiesti naują gatvę.

Gatvė įrengta rūpinantis, kad ji būtų patogi, saugi, žalia, gyva, kaimyniška, tiesiog – jauki.

„Šnipiškės stiebiasi, priimdamos ir naujus verslus, ir naujus gyventojus, o kartu išlaikydamos autentišką dvasią. Kernavės gatvės vietoje prieš kelerius metus buvo tiesiog išvažinėtas molynas, o dabar turime gausiai apželdintą, patogią pėstiesiems ir dviračiams gatvę, kurios vienintelis trūkumas – automobilių parkavimo vietos. Taip nebenutiktų, jei ji būtų projektuojama šiandien, kai turime naują gatvių standartą, pagal kurį daugumoje atnaujinamų gatvių suplanuojamas išilginis parkavimas“, –  sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Šiandien Šnipiškės žymios ryškiais kontrastais – medinių namelių pašonėje stiebiasi stiklo bokštai, šalia senųjų gyventojų, o kartais ir vietoj naujos galimybės nesulaukusių medinių namų, daugėja naujakurių, pagal naują standartą pertvarkomos gatvės - pastaraisiais metais čia buvo rekonstruotos Giedraičių, S. Fino gatvės. Čia formuojamas ir perimetrinis kvartalų užstatymas su patogiais pasivaikščiojimo takais ir atvirais, gyvais pirmaisiais pastatų aukštais. Šnipiškės kuria savo unikalų veidą, kuriame matysis ir turtinga šios miesto dalies praeitis, ir modernus Vilnius.

Apželdinta, dviračių ir pėsčiųjų takų įrėminta Kernavės gatvė dar irgi matys pokyčių - kai kurie apleisti sklypai dar laukia naujų pastatų. Netolimoje ateityje, baigus sklypų išpirkimo ir kitas teisines procedūras, gatvė bus pratęsta iki Konstitucijos prospekto.

Keisis 69 autobusų maršruto trasa

Šią savaitę Kernavės gatvėje pradėjo kursuoti ir viešasis transportas - 69-asis autobuso maršrutas, įrengtos naujos stotelės bei trys laukimo paviljonai.

69-ojo autobusų maršruto trasa driekiasi nuo Bajorų iki pat Lazdynėlių, autobusai kursuoja kas 25-32 minutes. Minėto maršruto autobusai, važiuodami Žalgirio g. Bukčių kryptimi, suks į Kernavės g. bei stos naujai įrengtose „Kernavės“, „Krokuvos“ stotelėse. Autobusai, kursuodami Baltupių kryptimi, važiuos Linkmenų g., tuomet suks į Lvivo g.  ir toliau važiuos naująja Kernavės gatve. Autobusai Kernavės gatvės maršruto trasos dalyje stos naujai įrengtose – „Šnipiškių“, „Krokuvos“ ir „Kernavės“ stotelėse.

Važiuodami pakeista 69 maršruto autobusai nebestos kai kuriose stotelėse – „Šnipiškės“ (Linkmenų g.), „Saltoniškės“ bei „Linkmenų“ stotelėse (abiem kryptimis). Papildomai autobusai stos „Lietuvos Sąjūdžio kelias“ stotelėje T. Narbuto g. kryptimi.

Kernavės gatvėje buvo paklota nauja asfalto danga, įrengtas naujas dviračių ir pėsčiųjų takas, dvi sankryžos, pasodinta naujų želdinių. Nutiesus naują dviračių taką, vilniečiai gali greitai pasiekti darbą ar namus dviračiais, paspirtukais. Žalios erdvės teritorijai suteikė jaukumo ir kviečia daugiau  judėti pėsčiomis, dviračiais. Gatvėje pasodinti 132 nauji medžiai – klevai, gudobelės, šermukšniai, daugiau kaip 7,5 tūkstančiai dvylikos rūšių krūmų –  dominuoja Japoninės lanksvos, šveicariniai karklai, šermukšnialapės lanksvūnės.

Atnaujintoje Kernavės g. įrengta nauja žiedinė sankryža, Lvivo–Kernavės šviesoforais reguliuojama sankryža bei rekonstruota Žalgirio–Kernavės gatvių sankryžos.

Per visą gatvę nusidriekęs raudono asfalto dviračių takas, ir pėsčiųjų šaligatviai, kurie susijungia su beveik kilometro ilgio nauju dviračių taku Žalgirio gatvėje ir tapo patogia jungtimi riedėti dviračiais per Šnipiškes, vykti į darbus Konstitucijos prospekte. Žalgirio gatvėje jau atnaujintas ir tako apšvietimas, pėsčiųjų takai. Tai buvo reikalinga jungtis su miesto dviračių tinklu: Rinktinės, Apkasų, Ozo, Linkmenų gatvėse bei viešąją erdve Širvintų gatvėje. Šis takas taip pat susijungia ir su itin judriu Konstitucijos prospektu, kuriame įsikūrę daug verslo centrų ir Ozo gatve ties Vilniaus Licėjumi. Atnaujintoje Žalgirio g. dviratininkai bei pėstieji judės saugiau ir patogiau. Jų eismo reguliavimui įrengti bendri pėsčiųjų ir dviračių šviesoforai, žalio signalo iškvietimo mygtukai. Nuo šiol Žalgirio g. bus ne tik reguliuojama pėsčiųjų perėja, bet ir dviračių pervaža, todėl dviratininkai į kitą Žalgirio g. pusę galės pervažiuoti nenulipdami nuo dviračio. Sankryžose ties dviračių taku įrengti infraraudonųjų spindulių jutikliai, skirti skaičiuoti dviračių srautams, padedantys suplanuoti būsimų dviračių takų plėtros strategiją.

Kas sieja visas šias atnaujinamas gatves be to, kad visur bus galima patogiai vaikščioti ir važiuoti dviračiu – svarbu, kad visos jos kuriamos žalios: medžių alėjos, krūmai.  Žvelgiant iš paukščio skrydžio, Šnipiškės atrodė pakankamai žalios – tačiau toks vaizdas buvo dėl augalų privačiuose kiemuose, tuo tarpu gatvėse medžių beveik nebuvo. Keičiantis rajono užstatymui, maksimaliai stengiamasi apželdinti gatves alėjomis, kuriomis malonu vaikščioti ir karštą dieną. O iš vystytojų reikalaujama, kad kuriant projektus būtų numatyti ir želdiniai.

Miesto gyvybė po truputį atsisuka veidu į Šnipiškes. Konstitucijos prospektas irgi yra Šnipiškių dalis. Kažkada visas jis formuotas taip, tarsi būtų atsisukęs į upę, o Šnipiškėms rodytų nugarą. Konstitucijos prospektas, pradedant pirmiausiai nuo pačios Savivaldybės, kviečiant “Europos” prekybos centrą,  pamažu atsisuka į Šnipiškes - ir nauda abipusė. Šnipiškėse jau atsiranda namų, gatvių iš kurių malonu pėstute ateiti į darbą dešiniajame Vilniaus centre. Tikimasi, čia atsiras ir išskirtinių jaukių restoranų, kuriuose pietaus ir vakarieniaus biurų darbuotojai. Giedraičių gatvė ir jos prieigos ilgainiui gali tapti savotišku Šnipiškių senamiesčiu.

Aktyvi Šnipiškių transformacija vyksta jau dešimt metų. Pernai įvertinome atskirų Šnipiškių dalių jungčių kokybę, viešojo transporto pasiekiamumą ir kitus iššūkius. Rengiant tolesnę pokyčių strategiją vyksta ir anksčiau suplanuoti darbai. Pabaigta ir S. Fino g. rekonstrukcija.

Jau šį pavasarį gyventojai galės laisvalaikį leisti Drakono pievoje – skvere tarp Giedraičių ir Krokuvos g. įrengta viešoji erdvė su sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, apšvietimu ir kt.  Drakono pievos pavadininimas kilo iš Šnipiškių „pravardės“ - Šanchajus, o vienas iš Kinijos simbolių – drakonas.

Kuriamas Japoniškas sodas, atsiversiantis iki 2023 m. pavasario. Pradėti ir Kintų skvero įrengimo darbai. Jį atverti planuojame dar šiemet.

Kernavės gatvės rekonstrukcija kainavo daugiau kaip 4,3  mln. eurų. Savivaldybė skyrė daugiau kaip 1,4 mln. eurų, likę daugiau nei 2,6 mln. eurų – iš ES investicijų programos ir  apie 300 tūkst. eurų iš Kelių priežiūros programos. Naują gatvę Šnipiškėse nutiesė konkursą laimėjusi ūkio subjektų grupė - įmonės „Kauno tiltai“ ir „Kerista“.

Pilkalnio gatvės pavadinimas pasiūlytas rugsėjo 20-ąją vykusiame Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos posėdyje.

Šį pavadinimą siūloma suteikti naujai suplanuotai gatvei, siekiant išsaugoti Mažosios Lietuvos vietovardžius. Netoliese jau yra Vėluvos, Tolminkiemio, Ragainės gatvės.

Anot Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko Audrio Antanaičio, Klaipėdoje numatytas naujos gatvės pavadinimas "Pilkalnio" atitinka kalbos taisyklingumo ir vietovardžių išsaugojimo kriterijus, numatytus oficialiame tvarkos apraše.

"Valstybinės lietuvių kalbos komisijos aprobuotame Tradicinių lietuviškų Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąraše fiksuotas Mažosios Lietuvos vietovardis Pilkalnis (dab. Dobrovolsk)", – rašoma komisijos rašte.

Davus vardą suplanuotai gatvei, bus galima suteikti adresus suformuotiems žemės sklypams bei šio sprendimo pagrindu bus pildomas gatvių registras ir tikslinama jų apskaita.

Atsižvelgiant į Klaipėdos gatvių pavadinimų ir pastatų numerių lentelių, gatvių krypties nuorodų ir jų tvirtinimo darbų įkainius, šias dvi naujas gatvės krypties nuorodas pagaminti ir pastatyti miestui kainuos 400 eurų su PVM.

Naujosios Pilkalnio g. pavadinimą artimiausiame posėdyje dar turi patvirtinti miesto savivaldybės taryba.

Socialiniame tinkle „Facebook“ žmonės pradėjo diskutuoti, kokie darbai vyksta Šančiuose, netoli Nemuno. Nuotraukose matyti, kad kelininkai vienoje atkarpoje užpylė skaldos, taip pat atvarytas ir volas, kuris keliuką lygina. Šančiškiai pamatę tokią kelininkų techniką gerokai nustebo ir pradėjo piktintis, kad galbūt miesto valdžia vėl griebėsi daug diskusijų sukėlusio naujosios gatvės projekto.

„Pats tinkamiausias laikas daryti savo planus. Išeisi protestuot – gausi bauda, o kelininkai dirba savo darbą“, – pasipiktinimo neslėpė vienas šančiškis.

„Kelininkams karantinas negalioja?“ – klausė dar viena Šančių gyventoja.

Šančių bendruomenės nuotr.

Tačiau kiti bendruomenės nariai tikino, kad čia nėra jokios sąmokslo teorijos ir kelininkai naujos gatvės tikrai netiesia. Žmonės aiškino, kad ties keliais daugiabučiais visada buvo keliukas, o dabar kelininkai jį greideriuoja ir lygina duobes, nes per jas iki namų nebuvo galima privažiuoti.

Kelininkams karantinas negalioja?

„Tik duobes užlygina. Baisu, kai reikia pravažiuot, mašina, rodos, lūžta pusiau“, – aiškino vienas vyras.

„Paprastas kelio greideriavimas, mažiau sąmokslo teorijų. Gal kas netoli gyvenat, galit paklaust kelininkų pvz., Gal Šeivų gatvę irgi greideriuos? Ten vien duobės“, – pasisakė kitas internautas.

„Laukėm kad duobes užlygintų. Tik tiek. Kelio nenoriu, kaip ir visi šančiškiai“, – nurodė dar viena Šančių bendruomenės narė.

Portalas kauno.diena.lt pasidomėjo, kokie iš tiesų darbai vyksta Šančiuose. Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis patvirtino, kad naujos gatvės niekas netiesia, o krantinėje greideriuojama senoji gatvė bei užlyginamos duobės.

„Taryba nubalsavo. Buvo prieštaraujančių, kad gatvė per trumpa, per maža, bet tarybos dauguma priėmė tokį sprendimą. Tai – kunigų seminarijos įkūrėjas, signataras, tai pirmas toks jo įamžinimas Telšiuose“, – BNS sakė vicemeras Kazys Lečkauskas.

Akmenimis grįsta gatvė – Justino Staugaičio takas – yra šalia Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros, vyskupo Vincento Borisevičiaus vyskupijos ir jos kurijos.

Pasak Telšių dvasininkų, norėta J. Staugaičio atminimą įprasminti kiek kitaip, tačiau džiaugiamasi ir tokiu sprendimu.

„Asmenybė neeilinė ir norėjome, kad būtų didesnė gatvė, bet bus tik takas. Viskas tvarkoj, mes džiaugiamės tuo. Anksčiau buvo ant vyskupijos kurijos pakabinta atminimo lenta, kuri kabo iki šiol“, – BNS teigė Telšių vyskupijos kurijos kancleris Haroldas Šneideraitis.

Tikrai daug nuopelnų, bent jau turėsime tą taką ir jo vardas skambės viešumoje.

Jis pridūrė, kad J. Staugaitis – viena iškiliausių Telšių asmenybių, kuri daug davė miestui ne tik dvasine prasme.

„Buvo mintis, kad kažkaip reikėtų įprasminti atminimą, nes jis daug davė Telšiams ne tik iš bažnytinės pusės, jis pastatė vyskupų rūmus, kurie ir dabar akį traukia. Tikrai daug nuopelnų, bent jau turėsime tą taką ir jo vardas skambės viešumoje“, – sakė Telšių vyskupijos atstovas.

J. Staugaitis gimė 1866 metais Šakių rajone esančiame Tupikų kaime, vėliau baigė Seinų kunigų seminariją, dirbo vikaru Alytuje, Balbieriškyje, Marijampolėje, taip pat Lenkijoje.

Vėliau jis rūpinosi lietuviškų pradinių mokyklų ir bibliotekų steigimu, labdara, neturtingųjų šalpa, socialiniais reikalais, buvo įvairių leidinių bendradarbis, parašė keletą veikalų.

1917 metų rugsėjį Vilniuje J. Staugaitis organizavo Lietuvių konferenciją, joje išrinktas vicepirmininku į Lietuvos Tarybą, o 1918 metų vasario 16 dieną buvo vienas iš signatarų, pasirašiusiųjų Lietuvos nepriklausomybės aktą.

Tarpukariu jis dirbo Seime, buvo Seimo pirmininku, prisidėjo prie Lietuvos tarptautinio pripažinimo, vėliau jis tapo vyskupu, o 1927 metais įkūrė Telšių kunigų seminariją.

J. Staugaitis mirė 1943 metais, jo palaikai ilsisi Telšių katedroje.

Vystant naujus kvartalus pritarta jiems suteikti ir naujus adresus. Miesto taryba pritarė, kad Kaune, Eiguliuose atsirastų Speigo ir Vėtrų gatvės. Taip pat gretimai jų eis Rykštynės ir Žiobrikio akligatviai. Ši informacija dar turės būti paskelbta savivaldybės internetiniame puslapyje ir Eigulių seniūnijos patalpose.

Kai kuriose Kauno gatvėse laikas ištuštino namus, neliko nei vieno pėdsako, kad jie ten buvo, todėl nuspręsta, kad nėra tikslinga Kauno žemėlapyje turėti gatves, kuriose nebėra gyventojų ar juridinių asmenų adresų. Dėl šios priežasties politikai pritarė, kad iš registrų būtų panaikinti Kedrų ir Slyvų gatvių pavadinimai.

Aiškinama, kad vietoje, tarp Vaisių g. 5 ir Savanorių pr. 99 ir 109, namų registracija priskirta kitoms gatvėms, todėl nėra tikslinga naudoti Slyvų gatvės pavadinimo. Kedrų gatvė, kurioje taip pat neliko nei vieno adreso, ėjo lygiagrečiai Guobų gatvei.

Praėjusių metų sausį buvo patvirtintas teritorijos tarp Tilžės gatvės geležinkelio, Klemiškės gatvės ir vadinamojo Palangos plento detalusis planas.

Pagal pastarąjį tarp Tilžės ir Klemiškės gatvės numatyta tiesti C1 kategorijos gatvę. Pastaroji buvo numatyta miesto bendrojo plano sprendiniuose.

Nurodoma, kad gatvei tiesti reikalinga 40 metrų pločio žemės juosta. Tam reikės paimti 10 privačios žemės sklypų ar jų dalių visuomenės poreikiams. Pastarosios žemės plotas sudarytų 1,44 hektaro.

Atkreiptas dėmesys, kad keturių teritorijų, kurios bus paimtos visuomenės poreikiams, paskirtis jau yra pakeista iš žemės ūkio į kitos paskirties, infrastruktūros. Dėl to keturis kartus išaugo kaina.

Žemės paėmimo visuomenėms poreikiams procedūras siūlyta pradėti, kad ir kiti savininkai nepakeistų sklypų paskirties.

Priėmus sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams, atliekamas individualus sklypų vertinimas. Skaičiuoja, kad tokiam sprendimui įgyvendinti reikės apie 156 tūkst. eurų. Iš jų – 152 tūkst. kompensacijoms žemės savininkams.

Miesto tarybai priėmus sprendimą, bus kreipiamasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl procedūros pradėjimo.

Praėjusių metų sausį buvo patvirtintas teritorijos tarp Tilžės gatvės geležinkelio, Klemiškės gatvės ir vadinamojo Palangos plento detalusis planas.

Pagal jį tarp Tilžės ir Klemiškės gatvės numatyta tiesti C1 kategorijos gatvę. Ši buvo numatyta miesto bendrojo plano sprendiniuose.

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė informavo, kad gatvei tiesti reikalinga 40 m pločio žemės juosta. Tam būtina visuomenės poreikiams paimti 10 privačios žemės sklypų ar jų dalių. Žemės plotas sudarytų 1,44 hektaro.

R.Gružienė teigė, kad keturių teritorijų, kurios bus paimtos visuomenės poreikiams, paskirtis iš žemės ūkio jau yra pakeista į kitą – infrastruktūros.

"Vertinant vidutinę rinkos kainą, sumos skiriasi keturis kartus. Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemės aras kainuoja apie 400, o infrastruktūros – 1,3 tūkst. eurų. Procedūrą reikia pradėti, kad ir kiti nepakeistų paskirties. Be to, ši trunka labai ilgai", – komentavo vedėja.

Priėmus sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams, atliekamas individualus sklypų vertinimas. Skaičiuojama, kad tam reikėtų apie 156 tūkst. eurų. Iš jų – 152 tūkst. kompensacijoms žemės savininkams, 4 tūkst. – įvairioms procedūroms atlikti.

Miesto tarybai priėmus sprendimą, būtų kreipiamasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl procedūros pradėjimo.

Miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto, kuriame svarstytas šis klausimas, nariai domėjosi, kiek dar reikės paimti sklypų visuomenės poreikiams ir kiek tam prireiks lėšų.

Paprašyta pateikti planą ir skaičiuojamąsias išlaidas.

„Didžiausią naudą ir patogumą iškart pajus dauguma Santariškių rajono gyventojų ir čia dirbančių vilniečių, kurie kasdien važiuoja iš savo gyvenamosios vietos link miesto centro. Prognozuojama, kad transporto srautai sumažės Santariškių gatvėje ir jos žiedinėje sankryžoje su Žaliųjų ežerų gatve, Mokslininkų gatvėje. Rajono gatvių tinklui tapus ženkliai sklandesniam, skaičiuojama, kad vidutinis srauto greitis Santariškių rajono gatvėmis padidės beveik 20 procentų, eismo dalyvių kelionių trukmė rajono gatvių tinkle sumažės apie 13 procentų“, - sako Tomas Kamaitis, Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas. 

Naujojoje gatvėje šiaurinėje pusėje nutiestas 3 m pločio šaligatvis, pietinėje - tokio pat pločio daugiau kaip pusės kilometro ilgio, raudono asfalto dangos dviračių takas, kuris sujungia Molėtų plento ir Santariškių gatvės dviračių takus.

Santaros gatvė prasideda nuo ligoninės pastato (Santariškių g. 14) ir baigiasi ties Molėtų plento 11 numeriu pažymėtu pastatu. Beveik 10 m pločio gatvės jungtyje su esamomis gatvėmis įrengtos dvi šviesoforais reguliuojamos sankryžos Santariškių gatvėje ir Molėtų plente.

Gatvėje pastatyti 156 kelio ženklai, paklota beveik 900 metrų paviršinių lietaus nuotekų tinklų, rekonstruotas vidutinio ir aukšto slėgio dujotiekis, šilumos ir telekomunikacijų tinklai, įrengtas modernus LED apšvietimas.

Projekto vertė - daugiau 1,6 mln. eurų. Vilniaus miesto savivaldybė skyrė daugiau kaip 206 tūkst. eurų, likusią dalį - valstybinė Kelių direkcija.

Nauja šešių eismo juostų gatvė bus 2,8 kilometrų ilgio, turės 2 m pločio skiriamąją juostą ir dvi juostas skirtas viešajam transportui. Šalia bus nutiesti nauji šaligatviai, drieksis modernūs dviračių takai, projektuojama ir požeminė perėja ties Ukmergės g. 240.

Naujoji miesto arterija kirs Kalvarijų, Geležinio Vilko, Ukmergės, Justiniškių gatves ir Laisvės prospektą.

Kaip rašoma Vilniaus savivaldybės pranešime, naujoji gatvė bus tiesiama keliais etapais. Iš pradžių bus tiesiama jungtis nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių gatvės, rekonstruojant ir Fabijoniškių gatvės atkarpą. Antruoju etapu bus tiesiama gatvė tarp Vakarinio aplinkkelio ir Justiniškių g., įrengiami įvažiavimai į Pušaloto ir Grigalaukio gatves. Ties Pušaloto gatve atsiras nuvažiavimas į greta gatvės esančių daugiaaukščių garažų teritoriją. Trečiajame etape bus tiesiama jungtis nuo Justiniškių g. iki Laisvės prospekto. Čia taip pat bus įrengtos jungtys su Žemynos gatve ir Laisvės pr. bei nuvažiavimai link greta gatvės esančių gyvenamųjų namų.

Techninį gatvės projektą planuojama baigti iki kitų metų rugsėjo. Tais pačiais metais planuojama pradėti ir gatvės įrengimo darbus. Savivaldybės duomenimis, pirmajam etapui finansuoti bus skiriama 35 mln. eurų Europos Sąjungos, savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšų. Bendra projekto vertė – apie 90 mln. eurų.