Kauno ligoninės atstovas žiniasklaidai Saulius Tvirbutas portalui kauno.diena.lt patvirtino šį faktą. 

„Berniukas rastas 6.30 val. Mažylis, pirminiais duomenimis, sveikas. Jis buvo tvarkingai aprengtas“, – teigė S. Tvirbutas. 

Apie vaikelį pranešta tarnyboms, tarp kurių – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. 

Gyvybės langelis – tai speciali kapsulė pastato sienoje. Iš gatvės pusės į kapsulę įdėtas kūdikis netrukus, po perspėjimo signalo, atsiduria šiltame lopšyje ir visą parą dirbančių rūpestingų medikų rankose.

Asmeniui, palikusiam naujagimį saugioje vietoje, jokia baudžiamoji atsakomybė negresia.

Specialistė pasakojo, kad niekada nepamirš šios dienos. Nors mačiusi ir šilto, ir šalto, tąkart suvaldyti emocijų jai nepavyko. Sako, tai buvo ženklas, kad stovi ties raudona linija. Supratusi, kad reikia kažką daryti. 

„Gavome iškvietimą apie nužudytą kūdikį ir taip pat susižalojusią mamą. Jau vien išgirdus šią informaciją, ėmė kilti įtampa, panika, nes pirmą kartą susidūriau su tokiu įvykiu. Suaugusio žmogaus lavonas visai kas kita nei naujagimio. Atvykus į įvykio vietą, mus pasitiko kolegos, kurie irgi buvo ištikti šoko dėl šios tragedijos. Belaukiant teismo medicinos eksperto, atsistojau tarpduryje  ir žiūrėjau į kambarį, kur turėjo būti tas vaikelis. Ir gal tik po pusės minutės suvokiau, kad aš žiūriu į to negyvo vaiko kūnelį. Tai buvo vienas iš raudonų ženklų, kad reikia kažką daryti, nes buvo labai plona linija iki apsiverkimo. Visos emocijos prasiveržė grįžus į skyrių. Tiesiog išgirdus paprastą klausimą, kur buvome, pratrūko emocijos, tarsi kas būtų atsukęs kranelį. Nori, nenori, vis tiek tie vaizdai lindo į galvą, kodėl, kaip iš viso, dėl kokių priežasčių taip galėjo atsitikti, kuo tas vaikelis nusikalto“, –  kalbėjo I. Naumovienė.   

Visas interviu – vaizdo įraše:

Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialistė Irmina atviravo apie darbo specifiką. Sako, kad labai svarbu sugebėti atsiriboti nuo įvykio, nes emocijoms darbe – ne vieta, tai neprofesionalu. Tačiau ne visada pavyksta.

Gavome iškvietimą apie nužudytą kūdikį ir taip pat susižalojusią mamą. Jau vien išgirdus šią informaciją, ėmė kilti įtampa, panika.

 

„Įvykio vietose man sunkiausia matyti artimųjų emocijas, jų skausmą, kaip jie verkia, sielvartauja. Emociškai labai sunku, nes, atrodo galiu atsistoti šalia ir verkti kartu su jais, nors nepažįstu tų žmonių. Kažkaip labai ta emocija paveikia ir dažnai būna sunku sutramdyti save, tačiau žinai, kad privalai tą padaryti, nes kitaip būtų neprofesionalu. Pasirodytum silpnas ir reikėtų paklausti savęs, ar iš viso tinki šiai tarnybai“, – sakė I. Naumovienė.

Kaip pranešė Šiaulių apskrities policija, apie 4.13 val., bute rastas miręs pernai gimęs naujagimis bei susižalojusi 25 metų motina.

Ji išvežta į ligoninę, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo.

Kūdikis buvo šešių dienų amžiaus.

Baudžiamasis kodeksas nurodo, kad tas, kas nužudė mažametį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Kaip skelbia delfi.lt, susižalojusią savo sutuoktinę ir mirusį naujagimį naktį rado vyras. Jis apie tai nedelsiant pranešė specialiosioms tarnyboms.

Kaip BNS sakė policijos atstovė Gailutė Smagriūnienė, ketvirtadienį gautas mirusio naujagimio 22 metų tėvo pareiškimas.

Radviliškio rajono gyventojas nurodė, kad šeštadienį, spalio 29-osios vakarą, 21.45 val., Panevėžio ligoninėje dėl galimo Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojos akušerės-ginekologės tarnybinių pareigų neatlikimo sveikas ir išnešiotas sūnus gimė negyvas.

27 metų gimdyvė dėl komplikacijų gydoma Panevėžio ligoninės reanimacijos skyriuje.

Baudžiamojo kodekso 229 straipsnis numato, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Berniukas yra Simonos ir Daumanto Jatautų pirmagimis. Mykolo tėvai yra veterinarijos gydytojai, dirbantys Respublikiniame veterinarijos aprūpinimo centre. Darbas ir meilė tai pačiai profesijai juos ir suvedė į porą. Kartu jie jau pusantrų metų.

Mažylio tėtis augo Vilkijoje, mama – Elektrėnuose, tačiau sukūrusi šeimą pora ieškojo namo, kuris turėtų didelį kiemą. Tokį rado Domeikavoje, didžiausiame Lietuvoje kaime.

Simona pasakojo, kad dar laukdamasi nujautė, kad gims sūnus, nors iš pradžių tėvai nežinojo kūdikio lyties. „Sūnus gimė labai gražią saulėtą rudens dieną“, – džiugias akimirkas prisiminė mama.

Vardą berniukui tėvai rinko labai atsakingai. „Norėjome lietuviško, gražaus ir nedažno vardo. Jau ketvirtą nėštumo mėnesį mažylį pradėjome vadinti Mykolu“, – atskleidė tėtis Daumantas.

Rugsėjo 20 d. Raudondvario pilyje mažylį ir jo tėvelius pasveikino Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Nesteckis. Jis Mykolo tėvams įteikė kūdikio knygą, kurioje jie galės fiksuoti svarbiausias sūnaus gyvenimo akimirkas, ir tradiciškai dovanojamą kūdikio kraitelį. Vicemeras palinkėjo Mykolui augti sveikam ir laimingam.

Kaip skelbia Policijos departamentas, kūdikis rastas apie 12.10 val. Miško gatvėje esančiame gyvybės langelyje.

Miško gatvėje yra įsikūrę Lietuvos sveikatos mokslo universiteto Kauno ligoninės akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškieji gimdymo namai.

Tėvai per tris mėnesius gali bandyti susigrąžinti kūdikį.

Policija įprasta tvarka surinko medžiagą pagal Baudžiamojo kodekso 158 straipsnį, numatantį atsakomybę už vaiko palikimą. Už naujagimio palikimą gyvybės langelyje atsakomybė nėra taikoma. Naujagimio palikimas yra anonimiškas, tėvų neieškos teisėsauga ar vaiko teisių gynėjai.    

2009 metų lapkričio mėnesį Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose atidarytas pirmasis Lietuvoje Gyvybės langelis. Tai speciali patalpa, į kurią įdėjus naujagimį, budintį personalą pasiekia signalas ir auklėtojos skubiai pasirūpina vaiku, kuriuo negali ar nenori rūpintis pati mama.

Šiuo metu Gyvybės langeliai Lietuvoje veikia maždaug dešimtyje įstaigų įvairiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje, Marijampolėje, Tauragėje, Jonavoje, Alytuje.

Birželį Kaune, Miško gatvėje esančiame gyvybės langelyje buvo rasta 10 parų naujagimis.

Gyvybės langelyje paliktą kūdikį tėvai arba vienas iš tėvų gali susigrąžinti per tris mėnesius.

Liepos viduryje gyvybės langelyje Vilniuje, Žolyno gatvėje, buvo rasta maždaug  2-3 parų amžiaus naujagimė. Birželį čia rastas paliktas 2-3 parų vyriškos lyties naujagimis.

Gyvybės langelis skirtas mamoms, neradusioms kitos išeities, kad galėtų pasielgti humaniškai ir suteikti gimusiam kūdikiui galimybę gyventi.

„Gyvybės langelyje paliktą kūdikį tėvai arba vienas iš tėvų gali susigrąžinti per tris mėnesius – reikia kreiptis į teritorinį vaiko teisių skyrių pagal kūdikio palikimo vietą. Jeigu tėvai neturi įtikinamų įrodymų dėl vaiko tapatybės, tėvystė nustatoma DNR tyrimu“, – teigia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Kai tik kreipiamasi dėl palikto kūdikio susigrąžinimo, vaiko teisių gynėjai tėvams arba mamai iš karto organizuoja psichologo pagalbą, rūpinasi ryšio su atkūrimu. Tokia pagalba būna reikalinga ir vėliau.

– Kas buvo nuspręsta ir priimta per diskusiją? Ar mamų laukia teigiamos permainos?

– Svarbu paminėti, kad labai gerai, kad klausimas buvo išdiskutuotas iš įvairių kampų. Dalyvavo ir akušeriai, ir socialiniai darbuotojai, psichologai, taip pat ir Sveikatos ministerijos atstovai. Į šį klausimą buvo pažvelgta kompleksiškai bei buvo išvardinta daug priemonių. Kiek tų priemonių pavyks įgyvendinti trumpuoju laikotarpiu, kiek jų liks ilgajam laikotarpiui, čia jau yra darbo specifikos klausimas, bet papildyti nėščiųjų priežiūros aprašus psichikos sveikatos elementais tikrai galima gana greitai. Ilgalaikiškesnis klausimas – peržiūrėti studijų programas dėl geresnio akušerių arba slaugytojų parengimo. Skalė yra labai plati.

– Kiek dabartinėje medicinos sistemoje yra skiriama dėmesio pagimdžiusiai mamai?

– Pagimdžiusiai mamai, jeigu žvelgtume į dokumentus, labai liūdna tai sakyti, bet dėmesio nėra skiriama. Mane irgi nustebino, kad nėščiosios priežiūra baigiasi 41 nėštumo savaitę – gimus kūdikiui. Toliau einama pasverti, prižiūrėti tik kūdikio, numatytas vienas vizitas, kurio metu galima dar paklausti dėl žindymo. Bet apie pačią moterį, jos psichinę, emocinę būseną nekalbama. Stebiuosi, kad per tokį laiką nebuvo atkreipiamas į tai dėmesys. Tai yra ir mūsų Seimo ir valdžios sudėties klausimas, kadangi ilgą laiką Lietuvos problemas sprendė vyrai, o jų prioritetai galėjo būti kiti.

– Kokius pokyčius iš to, ką siūlėte, būtų realiausia ir lengviausia įgyvendinti?

– Patys greičiausi pokyčiai – nėštumo priežiūros apraše nuo pirmojo apsilankymo įtraukti pasiteiravimus moters apie jos jau turėtus emocinius sunkumus arba psichikos sveikatos ligas. Tokio punkto nėra, klausiama tik apie tuberkuliozę, diabetą, skydliaukę, o psichikos sveikatos net nėra. Tad greitai galima pradėti nuo to. Tuomet viso priežiūros laikotarpio metu horizontaliai šalia visų tyrimų bei kitų aprašytų punktų įtraukti psichikos sveikatos stebėseną. O po gimdymo šį skyrelį, kuris aprašytų priežiūrą ir paslaugas po gimdymo, tame apraše reikėtų padaryti naują.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Taip pat šia tema buvo kalbamasi ir su Seimo nariu Linu Slušniu.

– Kaip tėtis galiu sakyti, kad ta krizė ištinka beveik kiekvieną šeimą, tik vieni su ta krize tvarkosi kokią savaitę, o kiti per tiek laiko nesusitvarko. Tuos, kurie nesusitvarko, mes matome, o tų, kurie susitvarko, mes tiesiog nematome.

– Kokie jausmai aplanko pagimdžiusią mamą? Kas yra normalu, įprasta, o kas jau gali kelti susirūpinimą ar signalizuoti didesnes problemas?

– Pirmiausia – visos nori būti labai geros mamos ir jos pačios nori maitinti, prižiūrėti vaiką, šypsotis. Jeigu praeina kuris nors laikas ir kažkas nepavyksta dėl maitinimo, galbūt neatsiranda pieno, galbūt nėra laimės jausmo, nes moteris tiesiog pavargusi, pradeda imti kaltės jausmas, tada atsiranda savęs menkinimas ir nusivylimas, kad galbūt ji yra prasta mama. Tada prasideda savęs nuvertinimas ir apima liūdesys, kas ilgainiui virsta depresija.