Prokuratūros duomenimis, organizuotos grupės, sudarytos iš Lietuvos ir Latvijos piliečių, nelegalaus kuro mastas galėjo siekti 57 mln. litrų.
Skaičiuojama, kad į valstybės biudžetą buvo nesumokėta 10,7 mln. eurų pridėtinės vertės ir akcizo mokesčių.
Baigtą ikiteisminį tyrimą pristatė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos viršininkas Rolandas Urbonas.
Darius Valkavičius (kairėje) ir Rolandas Urbonas (dešinėje)/Vilmanto Raupelio nuotr.
Tai didžiausia pastarojo dešimtmečio byla susijusi su mokesčių slėpimu. Pagrindinė bylos medžiaga tilpo į 128 tomus, dar panašiai tiek sudaro priedai: buhalterinės apskaitos dokumentai, tarptautinės teisinės pagalbos prašymai.
Pusė šios bylos tomų, kurie skirti vežti į teismą.
2015 metais pradėtame ikiteisminiame tyrime yra 10 įtariamųjų – 3 latviai ir 7 lietuviai. Taip pat tirta 31 nusikalstama veika, atlikti 24 ūkiniai-finansiniai patikrinimai, teisinės pagalbos prašymai buvo siųsti į 10 valstybių.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstamą veiką vykdė lietuvių ir latvių organizuota grupė. Grupės galva pripažįstamas Latvijos pilietis, Lietuvos grupei vadovavo moteris.
„Kauno diena“ rašė latvių Igorio Carevo ir Janio Pūkio, siejamų su Rygos mafija, vadovaujamą tarptautinę nusikalstamą grupuotę, aprūpindavusią degalais didžiąją dalį šalies mažųjų degalinių tinklų.
Kaltinimai buvo pareikšti ir trims kaunietėms – Redai Kondrotienei, jos dukrai Ievai ir Justei Šurkutei.
Reda Kondrotaitė/Tomo Raginos nuotr.
Šie dienraščio aprašyti veikėjai netrukus stos prieš teismą.
Pareigūnų duomenimis, degalus nusikalstama grupuotė įsiveždavo iš Latvijos naftos bazės, taikant nulinį PVM tarifą. Vėliau, pasinaudojus devyniomis realiai neveikiančiomis įmonėmis, degalai buvo parduodami lietuviško kapitalo degalinių tinklams.
Tyrimą pristatę pareigūnai išskyrė, kad didieji tinklai šioje aferoje nedalyvavo, tai lietė mažesnio kalibro degalines.
Išsiaiškinta, kad sukuriant PVM sukčiavimo tinklą buvo naudojama paini realios veiklos nevykdančių bendrovių grandinė.
Nustatyta, kad tokių įmonių vadovais tapo Izraelio piliečiai, kurie tik tyrimo metu sužinojo vadovaujantys Lietuvoje registruotoms įmonėms.
Į sudėtingą sukčiavimo schemą buvo įtraukti ir nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys Lietuvos ir Latvijos piliečiai. Sutikusiems vadovauti į sukčiavimo ratą įsuktai įmonei nusikalstamo grupuotės nariai dosniai atlygindavo.
Siekdami nuslėpti PVM ir akcizo mokestį nusikalstamo schemos organizatoriais klastojo dokumentus, mokesčių administratoriui pateikinėjo tikrovės neatitinkančius dokumentus.
Pareigūnai atkreipė dėmesį, kad nusikalstamai grupuotei vadovavęs latvis turėjo būti ir geras IT specialistas, veikimo schema buvo gerai maskuojama.
Realios veiklos nevykdančios įmonės nusikalstamai veikai buvo naudojamos vos 2-3 mėn.
Įtariamųjų iš Lietuvos turtui pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.
Baudžiamasis kodeksas už ikiteisminio tyrimo metu atskleistas nusikalstamas veikas numato įvairias bausmes, susijusias su baudomis, tačiau tarp jų yra ir laisvės atėmimas iki 8 metų.
Šis ikiteisminis tyrimas užtruko 4 metus. „Vertinant veiklos ir tyrimo mastą – tai gana greitai. Daug laiko praradome rašydami teisinės pagalbos prašymus, o ypač į trečias šalis. Sudėtingiausia bendradarbiauti buvo su Kipru ir Izraeliu“, –dėstė D.Valkavičius.
Šiuo metu Kauno apygardos prokuratūroje atliekami 78 ikiteisminiai tyrimai dėl PVM grobstymo.
