„Reikia neužmiršti, kad yra kreditai ir visos garantijos. Net nusispjovus ir nuėjus, galbūt vis tiek kažkokių kreditų išduota įmonei ir tai turės poveikį“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė D. Dundulis.

„Taip, iš principo reikia išeiti iš tų rinkų. Ir mes čia kalbame ne tai, kad išeiti neprarandant pinigų, bet išeiti nepasidarant sau galo. Tu gali taip išeiti, kad viską prarasi“, – pridūrė jis.

„Norfos“ vadovas priminė, kad kovo viduryje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino Maskvos teismo sprendimą, pagal kurį Lietuvos bendrovė turi sumokėti Rusijos įmonei. Anot jo, tai parodo, kad greitas Rusijos rinkos apleidimas yra institucijų nubaudžiamas.

„Jeigu įmonė nusispjauna ir išeina, Rusijoje įvyktų teismas ir čia būtų įvykdyti reikalavimai“, – tikino jis.

„Reikia sutvarkyti įstatymus, kad mūsų nenuskriaustų“, – siūlė „Norfos“ vadovas.

Iki dabar Rusijoje veikiančio verslo klausimas į visuomenės akiratį grįžo prokuratūrai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimo „Vičiūnų“ grupės įmonės tarptautinių sankcijų pažeidinėjimo.

Jeigu įmonė nusispjauna ir išeina, Rusijoje įvyktų teismas ir čia būtų įvykdyti reikalavimai.

Šį tyrimą organizuoja ir jį kontroliuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai. Tyrimą atlieka Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai.

Praeitą savaitę portalas lrt.lt publikavo tyrimą, kuriuo atskleidė, jog „Vičiūnų“ grupei priklausanti „Plungės kooperatinė prekyba“ į Sovetską bent 11 kartų vežė į sankcijas įtrauktas prekes.

Pranešama, kad iš Lietuvos į Kaliningradą buvo gabenamos aukšto prioriteto kovos lauko prekėms priskiriami gaminiai bei technologijos.

Prokuratūrai pradėjus tyrimą, „Vičiūnų“ grupės atstovai tvirtina, kad žiniasklaidoje pateikta informacija yra neteisinga.

Kaip praneša Marijampolės policija, balandžio 12 d. apie 11.22 val. Marijampolės apskr. VPK, Jurbarko r. PK, gauti 37 pareiškimai iš bendrovės „Norfos mažmena“.

Bendrovės duomenimis, laikotarpiu nuo 2023 lapkričio 12 d. iki 2024 sausio 30 d. vyras (gim. 1986 m.) pavogė įvairias prekes.

Padaryta 3605 eurų turtinė žala.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Skubu pranešti labai gerą ir mūsų visų itin lauktą žinią: šiandien išdavėme statybos leidimą dar vienam visuomeninės paskirties objektui Palangoje statyti. Jis ypač svarbus visam kurortui ne tik tuo, kad į mūsų miestą ateina dar vienas mažmeninės prekybos tinklas „Norfa“, svarbiausia žinia – kaip ir buvo kalbėta su projekto įgyvendintojais, kartu atsiras ir uždari teniso kortai.

Tai itin svarbus žingsnis dar labiau plėtojant Palangoje poilsio, pramogų ir sporto infrastruktūrą. Taip pat galėsime mūsų mieste tinkamai ugdyti ir jaunuosius žaidėjus.

Sporto ir prekybos paskirties pastatas jau visai netrukus, šį pavasarį, bus pradėtas statyti Bangų gatvėje 11 A. Sklype suprojektuotas dviejų aukštų pastatas su prekybos centru pirmajame aukšte ir sporto bei laisvalaikio erdvėmis antrajame.

Naujasis pastatas nebus prekybos tinklams būdingos architektūros statinys. Pastato tūrinę kompoziciją sudarys trys aiškiai identifikuojami pagrindiniai skirtingų aukščių blokai. Aukščiausia dalis, esanti sklypo gilumoje, pasieks maksimalų leistiną aukštingumą, ji bus 17,5 metrų aukščio. Tarpinio aukštingumo pailgas blokas sieks 13 metrų.

Architektai sąmoningai kūrė vizualiai laiptuotą pastatą – tokia tūrine kompozicija siekta, kad pakankamai stambių gabaritų ir aukštingumo pastatas iš pagrindinių apžvalgos krypčių  būtų suvokiamas kaip laiptai, kurie kyla į sklypo gilumą.

Pirmajame pastato aukšte suprojektuotos prekybos tinklo parduotuvėms įprastos erdvės, o štai antrasis bus jau kitoks, pritaikytas būtent sporto reikmėms. Čia suprojektuoti treji uždari teniso kortai. Iš laiptinės su liftu bus patenkama į vestibiulį bei laukiamojo zoną, iš kurios srautai pasiskirstys  į vyrų bei moterų rūbines su dušais ir sanmazgais, tarp jų pritaikytais ir žmonėms su negalia, apšilimo salę bei pagrindines aikštes. Numatytos ir administracinės bei aptarnavimo patalpos.

Pažymėtina, kad visos teniso aikštės bus standartinių dydžių, o tai reiškia, jog jos galės būti pritaikytos ir profesionaliam sportui.  Vienu metu visame aikštyne galės žaisti 12 tenisininkų, tačiau rūbinės suprojektuotos trigubai didesniam skaičiui norinčiųjų sportuoti – kad netektų laukti tiems, kurie turės paskesnius lankymosi laikus.

Be to, suprojektuota ir mankštoms skirta erdvė.

Numatyta ir tai, kad teniso žaidėjus galės stebėti ir žiūrovai, jiems skirtose greta kortų esančiose tribūnose galės susėsti gerokai per 100 žmonių.

Projektuotojai numatė galimybę ant žemiausio korpuso stogo dalies įrengti terasą, kurioje galėtų atsirasti kavinė arba poilsio zona.

Sklype suprojektuota 116 automobilių stovėjimo vietų.

Tad Palangoje visai netrukus bus naujovių!

Ačiū investuotojams „Norfai“, kuri 50 procentų pastato skirs sportui!

„Kirmėlių incidentas“

„Rašau dėl kirmėlių saldainiuose incidento“, – į portalą kauno.diena.lt kiek anksčiau kreipėsi skaitytoja. Ji nurodė, kad spalio 20 d. pirko prekių Vilniaus „Norfoje“, esančioje Zujūnų g. 1.

„Vakare atsikandau saldainio „Raudonoji aguona“ ir saldainio kitoje pusėje pamačiau besirangančią šlykščią kirmėlę. Po tokio įvykio, vėmiau visą vakarą nuo šleikštulio, patyrus tokią bjaurastį. Pralupau ir kitus saldainius, radau ir daugiau kirmėlių, kituose ir voratinklių. Saldainiai „Pupa“, taip pat neaišku kokio senumo, nes visiškai išblukę“, – teigė moteris.

Pridūrė, kad šioje parduotuvėje jai tekę nusipirkti sugedusių pieno produktų, kad yra jautęsis „sugedusio maisto kvapas kai kuriuose skyriuose“.

Išimti iš prekybos

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis portalui kauno.diena.lt komentuodamas skaitytojos teiginius atsiprašė.

„Nors prekės yra tikrinamos reguliariai ir, suprantama, laikomos lentynose nustatytomis sąlygomis, kartais tokių nemalonių dalykų pasitaiko. Šioje parduotuvėje atliekamas visų saldainių patikrinimas, o minimi saldainiai buvo išimti iš prekybos ir perduoti utilizuoti. Apie įvykį informuotas gamintojas AB „Vilniaus pergalė“, – nurodė D. Ryliškis.

Jo žiniomis, bendrovės administracija nurodė kitoms tinklo parduotuvėms atlikti analogiškus patikrinimus dėl šių saldainių. Priminė, kad pirkėjas įsigijęs netinkamą gaminį, gali kreiptis į parduotuvę, ir jam bus grąžinti pinigai.

„Įvykus incidentui parduotuvėje dėl konkrečios prekės, dažniausiai atliekamas tos rūšies maisto prekių patikrinimas ir kitose tinklo prekybos centruose. Paprastai, vienoje parduotuvėje nustatytų prekės trūkumų kituose prekybos taškuose neaptinkama. Dažniausiai tai būna konkrečios prekės atskiroje parduotuvėje problema, kuri nedelsiant yra sprendžiama“, – komentavo atstovas.

Tik estetinė problema

VMVT Viešųjų ryšių skyriaus atstovai portalui kauno.dienna.lt teigė, kad saldainiuose rasti kenkėjai, tikėtina, yra maistinių kandžių vikšrai. „Maistinės kandys nėra pavojingos, neišskiria kenksmingų medžiagų, vartotojui tai būtų estetinė maisto produkto problema“, – ramino atstovai.

Nurodė, kad maistinės kandys įsiveisia miltuose, dribsniuose ar sausuose pusryčiuose, riešutuose, šokolade, sausainiuose, džiovintuose vaisiuose, vaistažolėse ar net naminių gyvūnų sausame maiste.

„Siekiant apsisaugoti nuo šių aruodinių kenkėjų būtina vykdyti jų prevenciją ir užtikrinti patalpų, kuriose ruošiamas bei laikomas maistas, švarą. Maistinių kandžių vystymuisi įtakos turi keletas faktorių – pirmiausia tai ir žaliavų ar sudedamųjų dalių (pvz., grūdų, riešutų) laikymo sąlygos. Į sandėlius kenkėjai gali patekti, jei sandėliavimo patalpos valomos ir dezinfekuojamos nepakankamai“, – teigė tarnybos darbuotojai.

Maisto gamybos ir prekybos įmonės, siekdamos užtikrinti savo produktų saugą ir kokybę, turi įgyvendinti griežtas kenkėjų kontrolės ir prevencijos priemones. Gamybos patalpose ir sandėliuose turi būti įrengta gera ventiliacija, užtikrinama švara, patalpos periodiškai valomos ir dezinfekuojamos, kenkėjų naikinimui įrengiamos gaudyklės, skraidantiems vabzdžiams – specialūs šviestuvai. Visos gamybos įmonės ir prekybos centrai turi sudaryti sutartis su specializuotomis kenkėjų kontrolės įmonėmis, kurios reguliariai atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ir deratizaciją.

Vėmiau visą vakarą nuo šleikštulio, patyrus tokią bjaurastį.

Parduotuvių planiniai patikrinimai atliekami vadovaujantis VMVT kasmet patvirtinamais planais, atsižvelgus į parduotuvei priskirtą rizikos grupę.

Taip pat yra atliekami neplaniniai patikrinimai gavus vartotojo pranešimą (skundą) ar kitą informaciją, apie galimai pažeidžiamus maisto tvarkymo reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus.

„Nurodyta parduotuvė yra priskirta mažos rizikos grupei (tikrinamo periodiškumas vieną kartą per trejus metus). Nuo 2022 m. iki 2023 spalio 20 d.  tikrinta keturis kartus pagal gautus vartotojų skundus, iš kurių trys skundai buvo pagrįsti“, – nurodė VMVT.

Pridūrė, kad vartotojai, įsigiję produktą, kuris, tikėtina, yra užterštas aruodiniais kenkėjais, visuomet gali jį grąžinti į prekybos vietą, iš kurios jis buvo įsigytas, pateikiant įsigijimo čekį, ir atgauti už jį sumokėtus pinigus.

„Rašau dėl kirmėlių saldainiuose incidento“, – kreipėsi skaitytoja.

Ji nurodė, kad spalio 20 d. pirko prekių Vilniaus „Norfoje“, esančioje Zujūnų g. 1.

„Vakare atsikandau saldainio „Raudonoji aguona“ ir saldainio kitoje pusėje pamačiau besirangančią šlykščią kirmėlę. Po tokio įvykio, vėmiau visą vakarą nuo šleikštulio, patyrus tokią bjaurastį. Pralupau ir kitus saldainius, radau ir daugiau kirmėlių, kituose ir voratinklių. Saldainiai „Pupa“, taip pat neaišku kokio senumo, nes visiškai išblukę“, – teigė moteris.

Pridūrė, kad šioje parduotuvėje jai tekę nusipirkti sugedusių pieno produktų, kad yra jautęsis „sugedusio maisto kvapas kai kuriuose skyriuose“.

„Kas kiek laiko apsilankau su viltimi „gal jau susitvarkė“, vis dėl to naujas šūkis yra „Keičiamės dėl Jūsų“. Deja, šis kartas buvo paskutinis lašas, manau, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turėtų susidomėti dėl higienos normų pažeidimų“, – kalbėjo skaitytoja.

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis portalui kauno.diena.lt komentuodamas skaitytojos teiginius atsiprašė.

„Nors prekės yra tikrinamos reguliariai ir, suprantama, laikomos lentynose nustatytomis sąlygomis, kartais tokių nemalonių dalykų pasitaiko. Šioje parduotuvėje atliekamas visų saldainių patikrinimas, o minimi saldainiai buvo išimti iš prekybos ir perduoti utilizuoti. Apie įvykį informuotas gamintojas AB „Vilniaus pergalė“, – nurodė D. Ryliškis.

Jo žiniomis, bendrovės administracija nurodė kitoms tinklo parduotuvėms atlikti analogiškus patikrinimus dėl šių saldainių.

Pralupau ir kitus saldainius, radau ir daugiau kirmėlių, kituose ir voratinklių.

Priminė, kad pirkėjas įsigijęs netinkamą gaminį, gali kreiptis į parduotuvę, ir jam bus grąžinti pinigai.

„Įvykus incidentui parduotuvėje dėl konkrečios prekės, dažniausiai atliekamas tos rūšies maisto prekių patikrinimas ir kitose tinklo prekybos centruose. Paprastai, vienoje parduotuvėje nustatytų prekės trūkumų kituose prekybos taškuose neaptinkama. Dažniausiai tai būna konkrečios prekės atskiroje parduotuvėje problema, kuri nedelsiant yra sprendžiama“, – komentavo atstovas.

Laukiame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos komentaro. Jį gavę, publikaciją papildysime.

„Per abi įmones nuo 600 tūkst. iki dabartinių 5 mln. 5 mln. per mėnesį be PVM ir be skirstymo – tik elektra. Ką tai reiškia? Yra du variantai. Jei tai truks ilgai ir nepakelsime kainų, reiškia, bankrutuosime. Kitas variantas – kainų kėlimas“, – tv3.lt sakė D. Dundulis.

O jei norėtų išlyginti energijos kainų skirtumus, „Norfai“ tektų gerokai pakelti prekių kainas. Kai kurių produktų kaina kiltų iki 18 proc.

Elektros kainoms šokus į neregėtas aukštumas, nuostolių patiria ir elektros tiekėjai, nes privatūs klientai spėjo užfiksuoti kainą. Tuo tarpu verslas moka biržos kainą.

Ministro Dainiaus Kreivio teigimu, Lietuvai labiausiai trukdo faktas, kad mes patys negaminame užtektinai konkurencingos energijos.

„Iš pradžių intensyviai dirbsime šia kryptimi ir jeigu matysime, kad rezultatai per menki, tada galvosime, ar reikia ieškoti dar vienos biržos. Mes turime užtektinai gamybos, tačiau ji yra brangi. Kol kas turime vieną kabelį su Švedija ir to kabelio neužtenka, kad elektra laisvai tekėtų ir numuštų pas mus kainas. Susidaro kainų skirtumai, tačiau problemą galėtų išspręsti papildomos jungtys. Kita vertus, mes kaip šalis turime turėti savo generaciją, konkurencingą gamybą. Einame atsinaujinančios energetikos kryptimi, tačiau tam reikia laiko. Prognozuojame, kad 2025 metais situacija pradės gerėti“, – sakė D. Kreivys.

Jie valandai sumažins energijos naudojimą parduotuvių vėdinimui bei apšvietimui Tu metu tinklai „Iki“ ir „Rimi“ tuo metu jokių priemonių nesiims.

„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sako, kad 18-19 val. taupant elektrą planuojama sumažinti oro vėdinimą ir vėsinimą parduotuvėse.

„Planuojame sumažinti oro vėsinimą ir vėdinimą patalpose ir vėliau grįšime į įprastą oro kondicionavimo režimą. Šaldytuvai, kuriuose laikomi maisto produktai, ir kita svarbi įranga veiks įprastai“, – tinklo pranešime teigė ji.

Anot E. Dapkienės, artimiausiu metu planuojama visose „Maxima“ parduotuvėse apšvietimą sumažinti apie 30 proc., naktimis išjungiamos lauko reklamos, šiuo metu kas antroje tinklo parduotuvėje ir beveik visuose sandėliuose įrengtas LED apšvietimas.

Prekybos tinklas „Norfa“ pranešė trečiadienį visose tinklo parduotuvėse valandai gerokai sumažinsiantis apšvietimą, prekybos salėse bus išjungtas patalpų vėsinimas ir vėdinimas. Bendrovė „Norfos mažmena“ taip siekia atkreipti valdžios dėmesį į, anot jos, verslą žlugdančias elektros kainas.

„Šia akcija norime atkreipti valdžios dėmesį į neregėtas kainas elektros rinkoje ir prašome imtis priemonių padėčiai normalizuoti“, – pranešime sakė „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

Bendrovė teigia, kad „Nord Pool“ elektros biržoje elektros kilovatvalandei kainuosiant 4 eurus, jai tai kainuotų apie 36 tūkst. eurų.

Tuo metu „Iki“ tinklą valdanti bendrovė „Palink“ neketina imtis specialių energijos taupymo priemonių, nes taupymas vyksta nuolat, sako prekybos tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

„Kol kas tikrai neplanuojame imtis tokių priemonių. Mums tikrai nėra kažkokia naujiena tai, kad elektrą reikia taupyti, todėl esame labai stipriai žengę su LED apšvietimu diegimo parduotuvėse, taip pat su išmaniosiomis monitoringo priemonėmis dėl energijos sunaudojimo apšvietimui“, – trečiadienį BNS sakė V. Budrienė.

„Rimi“ parduotuvėse trečiadienį vakare taip pat nebus specialių taupymo akcijų – ji taupoma taip, kad klientai nepastebėtų, sako tinklo atstovė.

„Tai ne naujas procesas, mes esame pakankamai prisitaikę, taupome taip, kad klientai galbūt ir nepastebi, jų ir darbuotojų gerovė mums yra pirmoje vietoje“, – BNS sakė „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Gabrielė Šerėnienė.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius BNS sakė, kad trečiadienio vakarą dėl aukštos elektros kainos kai kurios šalies įmonės pristabdys gamybą.

Trečiadienį 18-19 val. visose Baltijos šalyse elektra biržoje kainuos 4 tūkst. eurų už megavatvalandę (MWh), kai kitose šalyse jos kaina yra kur kas mažesnė: Norvegijoje  – 304,95 euro, Suomijoje – 299,58 euro, Danijoje – 747,93 euro, Austrijoje  –  676,04 euro.

Sudėtingoje situacijoje atsidūrė ir studijų nebegalintys tęsti Ukrainos studentai. Todėl pagalbos ranką Ukrainos ateitį kursiantiems jaunuoliams drauge su partneriu prekybos tinklu „Norfa“ tiesia Vytauto Didžiojo universitetas.

Netikėjo, kad karas išties vyksta

Iš Kijevo į Lietuvą prieš keturis mėnesius atvykęs Bohdanas Zhyhun neseniai užbaigė antrąjį informatikos sistemų programos kursą Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Pasakodamas apie kelionę į Lietuvą, jis sako, kad kilus karui gimtinėje negalėjo patikėti, jog tai tiesa.

„Nors mūsų šeima ruošėsi blogiausiam scenarijui ir iš anksto pasirūpino maisto ir energijos atsargomis bei apgalvojo galimus saugius pasitraukimo kelius, vylėmės, kad tragedijos išvengti pavyks. Todėl prasidėjus karui buvau šoke, bet vis dar tikėjau, kad kariniai veiksmai ilgai nesitęs. Visgi iki šiol gyvename didelėje nežinomybėje dėl mūsų šalies ateities“, – pasakoja jaunuolis.

Jis prisimena, kad situacijai gimtinėje vis blogėjant kartu su artimaisiais nusprendė palikti savo namus. Pirmiausia jie persikėlė į vakarinę Ukrainos dalį. Vėliau Bohdano tėvai jį palydėjo iki Lenkijos, o drauge sieną kirtusi mama pasirūpino, kad vaikinas saugiai atvyktų į Lietuvą, kur žinojo galėsiąs tęsti studijas. Tačiau galiausiai Kauną jis pasiekė vienas – tėvai už Ukrainos laisvę sugrįžo kovoti namo. 

„Nors Lietuva maža šalis, tačiau čia atsiveria plačios galimybės. Lietuva viena pirmųjų ukrainiečiams pasiūlė itin palankias sąlygas pratęsti neramumų sutrikdytas studijas. Taip pat žinojau, kad čia suteikiamas europinio lygmens išsilavinimas. Taigi, ši šalis atrodo kaip viena geriausių vietų ukrainiečiams“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Labiausiai pasiilgsta šeimos

Bohdanas prisimena, kad vos tik atvykęs į Lietuvą buvo nustebintas karo pabėgėliams padedančių savanorių rūpesčiu. Jie studentą palydėjo iki pat VDU suteikto bendrabučio durų. Jis taip pat džiaugiasi, kad VDU lanksčiai pritaikė studijų programas ukrainiečiams ir sudarė sąlygas mokytis lietuvių kalbos.

Vaikinas sako, kad greičiau apsiprasti naujoje vietoje padeda kultūriniai Lietuvos ir Ukrainos panašumai bei sutikti nauji draugai – tiek to paties likimo ukrainiečiai, tiek lietuviai. „Kasdien skaitau naujienas apie įvykius Ukrainoje, juos aptariu ir su draugais. Tai išties padeda, nes išgirdus slegiančias naujienas dažnai prireikia laiko nusiraminti. Pamenu, kad tėvams papasakojus apie tai, kad vyksta Ukrainoje, net keletą naktų taip nerimavau, jog negalėjau užmigti“, – išgyvenimais dalijasi VDU studentas.

Jaunuolis ne tik studijuoja, bet ir nuo paskutinių metų mokykloje dirba informacinių technologijų srityje. Neseniai jis pasinėrė ir į savanorišką veiklą – darbuojasi pabėgėlių centre. „Kai mokausi ir dirbu, man yra kiek lengviau užsimiršti ir susitelkti į darbus. Savanoriaudamas jaučiu didelę prasmę, nes žmonėms suteikiu ne tik fizinę, bet ir psichologinę pagalbą. Daug bendrauju su karo pabėgėliais, nes jiems labai svarbu būti išklausytiems“, – pasakoja vaikinas.

Visgi kasdien jis baiminasi dėl Ukrainoje likusių artimųjų bei sunkiai renka žodžius prakalbęs apie jų likimą. „Labiausiai ilgiuosi Ukrainoje likusios šeimos ir draugų. Taip pat dažnai prisimenu ir gimtąjį Kijevą – juk jame gyvenau net 19 metų. Su artimaisiais nuolat palaikau ryšį, nors ne visada bendrauti atvirai yra saugu. Tačiau draugai papasakojo, kad visai šalia mano namų nukrito dvi bombos, jie matė ir sprogimą lydėjusius dūmus“, – teigia pašnekovas.

Pasiteiravus apie ateities planus, Bohdanas sako, kad kol jo tauta gyvena nežinomybėje, sunku žvelgti į ateitį. Artimiausiu metu jis planuoja baigti studijas Lietuvoje. „Vertiname mums suteiktą pagalbą. Aš ir kiti į Lietuvą atvykę studentai iš Ukrainos gavo visą reikalingą pagalbą – stipendijas, apgyvendinimą ir finansinę paramą. Čia jaučiamės saugūs“, – teigia studentas. 

Įgyvendina daugybę iniciatyvų

VDU studijuoja ir daugiau jaunuolių iš Ukrainos, kurie šiandien su nerimu stebi įvykius tėvynėje. Studentai tiki, kad karo negandos Lietuvoje jų nepasieks, o jau greitai laisve galės džiaugtis ir Ukraina. Tačiau iki tol Lietuvoje antruosius namus atradę ir studijas tęsiantys ukrainiečiai turi susidoroti ir su kasdieniais rūpesčiais. Mintis apie artimųjų saugumą ar studijas nuolat lydi ir nerimas dėl neužtikrintos finansinės ateities.

Pasak VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio, šiuo metu parama studijoms ir pragyvenimui Lietuvoje yra reikalinga apie 200 jau priimtų ir apie 200 prašančių priėmimo studentų.

Prof. J. Augutis pasakoja, kad dar greičiau Lietuvoje apsiprasti, užmegzti naujus ryšius ar ugdyti svarbius gebėjimus padeda ir kitos VDU fondo vykdomos iniciatyvos. Nuo pat kovo, kaip ir Bohdaną, VDU ukrainiečius kviečia į nemokamus lietuvių kalbos kursus. Birželio mėnesį Vilniuje įsikūrusioje VDU Švietimo akademijoje buvo įsteigtas ir Ukrainos centras. Pirmasis tokio pobūdžio centras visame pasaulyje telks įvairias kultūrines ir švietimo veiklas įgyvendinančią ukrainiečių bendruomenę.

„Kultūra ir mokslas – kertiniai šalies pamatai, be kurių neįsivaizduojama nei jos dabartis, nei ateitis. Todėl nuo karo Ukrainoje pradžios VDU tiek pats inicijavo, tiek įsitraukė į daugybę iniciatyvų, skirtų padėti į Lietuvą atvykusiems ir akademinį kelią norintiems tęsti jaunuoliams. Parama jauniems žmonėms yra viena iš svarbiausių šiandienos ir ateities kovos prieš agresiją priemonių“, – teigia VDU rektorius.

Paramos svarba nė kiek nemažėja

Iki šiol daliai studentų iš Ukrainos 300 eurų stipendijos buvo mokamos iš valstybės biudžeto. VDU kartu su partneriais ieško galimybių visiems studentams skirti panašią paramą.

„Norfos“ labdaros ir paramos fondas VDU fondo stipendijoms jau skyrė 10 tūkst. eurų. Pasak paramą teikiančios įmonės vadovo Dainiaus Dundulio, karą išgyvenantiems Ukrainos žmonėms reikalinga įvairiapusė pagalba, bent iš dalies leidžianti atkurti tragedijos paliestus gyvenimus.

„Jaunoji ukrainiečių karta nestokoja drąsos ir ryžto ne tik prisidėti prie savo tėvynės pergalės dabar ją ištikusiame kare, bet ir kurti Ukrainos ateitį bei užtikrinti jos atstatymą. Todėl skirdami paramą Lietuvoje studijuojantiems Ukrainos studentams drauge siekiame prisidėti ir prie šios mums itin draugiškos šalies gerovės bei klestėjimo.

Be to, jaunuolių iš Ukrainos pečius dažnai slegia ir taip daug rūpesčių – jie ne tik išgyvena dėl gimtinėje likusių artimųjų, bet ir turi pasirūpinti savimi ar drauge apsigyvenusiais šeimos nariais. Tokiomis sąlygomis susitelkti į mokslus gali būti išties sudėtinga. Todėl teikdami paramą stengiamės palengvinti jaunų žmonių naštą, jog kuo daugiau savo laiko ir dėmesio jie galėtų skirti kokybiškoms studijoms“, – teigia D. Dundulis ir prideda, kad karui Ukrainoje tebesitęsiant svarbu ir toliau nepamiršti bėdoje atsidūrusių kaimynų.

„Dėliojame. Galutinio plano neturime“, – penktadienį LRT teigė „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas Dainius Dundulis.

Vėliau „Norfa“ patikslino, kad už parduotas rusiškas ir baltarusiškas prekes gauti pinigai bus skirti nuo karo nekentėjusiai Ukrainai ir Lietuvos sporto ir kultūros organizacijoms.

„Neaiškios proporcijos ir būdai, kaip tai bus padaryta, ruošiamas planas“, – BNS nurodė „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis.

D. Dundulis tikisi, kad per tris-šešis mėnesius produkcija bus išparduota ir paaiškės, kam bus skiriamos gautos pajamos. Skaičiuojama, kad jų bus apie 0,5 mln. eurų. 

Prekybos tinko „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė teigė, kad iš lentynų išimtų rusiškų ir  baltarusiškų prekių į prekybą negrąžins.

„Vežame į savo centrinį sandėlį iš parduotuvių. Paskui spręsime, ką darysime, bet prekių į lentynas negrąžinsime“,  – teigė ji. 

BNS anksčiau rašė, kad apie nutraukiamą prekybą rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis prekybos tinklai „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“, „Barbora“, grupės „MV Group“ valdoma bendrovė „Mineraliniai vandenys“ paskelbė netrukus, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje.

Savininkas: sprendimas pamatuotas

„Dabar esame atnaujinę tą prekybą – pabrėžiu, visų likučių išpardavimą, nes už tas prekes tiekėjams jau yra atsiskaityta“, – komentavo „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis.

Išimti ir vėl grąžinti – ar nebuvo kitų būdų?

„Išmesti apie 300 tonų prekių? Gautųsi didelė krūva šiukšlyne. Mano nuomone, maisto negalima mėtyti. Mes visą laiką pabrėžiame tvarumą“, – sakė D. Dundulis.

D.Dundulis (A. Ufarto/BNS nuotr.)

Tai – saldainiai, zefyrai, šokoladas, majonezas, garstyčios, alkoholiniai gėrimai, kosmetinės priemonės. 

„Mes jų negrąžinome tiekėjams, kaip darė kai kurie kiti prekybininkai, nes tiekėjams irgi nėra kur dėti. Mes esame paskaičiavę, kad šiuo metu atsargų turime panašiai už 0,5 mln. eurų plius PVM. Aišku, PVM valstybės“, – aiškino D. Dundulis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kai kurie pirkėjai liko nusivylę.

„Pirkėjai turėtų patys parodyti savo požiūrį į rusiškas prekes, į pačią šalį, į jos veiksmus ir atsisakyti, taip pakoreguoti paties prekybos centro pasirinkimą. Tada jie savaime išims“, – manė viena pirkėja.

„Situacija tikrai nėra maloni, aš tikrai nesidžiaugiu, kad mes pardavinėjame rusiškas prekes. Aišku, mes norėtume, kad jos būtų kuo greičiau išparduotos“, – tikino D. Dundulis.

Išmesti apie 300 tonų prekių? Gautųsi didelė krūva šiukšlyne.

D. Dundulis pabrėžė: visi rusiškų prekių užsakymai sustabdyti prasidėjus karui, o baltarusiškos prekės nebeimportuojamos nuo incidento po užgrobto lėktuvo. Visą sumą už parduotus prekių likučius žadama paaukoti.

„Išmesti, kas nupirkta, – nesąmonė. Reikia likučius kažkur atiduoti labdarai“, – siūlė vienas pirkėjas.

Šios minties atsisakyta baiminantis, jog rusiškos prekės nepakliūtų į remiamų ukrainiečių rankas.

Visgi yra pirkėjų, kuriems kilmės šalis – nesvarbu. Sako, žiūri į kokybę ir kainą.

„Mums, kaip pirkėjams, yra nepatogu, nes mes pripratę prie tų prekių, jos kokybiškos ir gana nebrangios“, – mintis dėstė viena pirkėja.

„Kada žmogus eina į parduotuvę, galvoja apie maistą, o ne apie politiką“, – antrino kitas.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Kitų prekybininkų pozicija

Kiti prekybininkai pasielgė principingiau – išimtos produkcijos į lentynas grąžini nežada.

„Netgi esame padarę tokį dalyką, kad jeigu dėl žmogiškosios klaidos liko kažkokia neišimta prekė, tai žmonės jos negali nusipirkti kasose – yra užblokuoti visi pardavimai tų prekių, kurios yra rusiškos ar baltarusiškos kilmės“, – šnekėjo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.

Kada žmogus eina į parduotuvę, galvoja apie maistą, o ne apie politiką.

Anot atstovės, apie 70 proc. išimtų prekių – alkoholiniai gėrimai. Kas bus su jais daroma, dar sprendžiama. Trumpesnio galiojimo produkcija paaukota – atiduota „Maisto bankui“.

Kitas prekybos tinklas taip pat išimtas maisto prekes paaukojo „Maisto bankui“.

„Su viena sąlyga: dėl etinių sumetimų, kad tos prekės nebūtų atiduodamos karo pabėgėliams iš Ukrainos ar nebūtų aukojamos Ukrainai. Ir Lietuvoje yra maisto stokojančių žmonių“, – tikino „Maximos“ atstovė Rima Aukštuolytė.

Visgi rusiškų ir baltarusiškų prekių rasti galima, pavyzdžiui, nedidelėse kosmetikos parduotuvėse. O prekyba tokiomis prekėmis galima ir teisėta.

„Prekybos tinklai sprendimą išimti rusiškas, baltarusiškas prekes priėmė kiekvienas individualiai“, – tvirtino Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.

Ar valdžia nenumato sankcijų?

„Rusijos ir Baltarusijos prekių importą būtų galia riboti, jei būtų nuspręsta Europos Sąjungos mastu drausti ar riboti šių šalių prekybą su Europos Sąjunga“, – komentavo Užsienio reikalų ministerija.