Norvegija ligi šiol yra įsipareigojusi laikotarpiu nuo 2023 m. iki 2027 m. suteikti apie 6,8 mlrd. eurų karinės ir civilinės pagalbos.

Ministras pirmininkas Jonasas Gahras Store‘as šį savaitgalį užsiminė, kad ši suma gali būti didinama.

„Kalbame apie ženklų padidinimą – noriu pasakyti, kad tai tikrai svarbu ir lyginant su tuo, ką esame padarę ligi šiol“, – kalbėdamas Osle surengtoje spaudos ministerijoje pasakė užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide‘as.

Ministras, kuris praėjusią savaitę lankėsi Ukrainoje, pridūrė, kad sprendimas dėl konkrečios sumos kol kas nėra priimtas.

Ukraina šiuo metu patiria tiek amunicijos, tiek rekrūtų trūkumą, todėl jai sunkiai sekasi atremti rusų puolimą rytų fronte.

Tačiau šį savaitgalį ji sulaukė gerų žinių – po ilgai užsitęsusių derybų JAV Atstovų Rūmai priėmė planą, pagal kurį šaliai bus skirta 61 mlrd. JAV dolerių pagalbos.

„Visuose Vakaruose nuskambėjo pavojaus varpai... Jaučiama, kad visi turime padaryti daugiau ir kad niekas nieko pakankamai nepadarė“, – kalbėjo E. Barthas Eide‘as.

„Iš tiesų turime pažiūrėti, kokia bus viso to strateginė baigtis, o tokio varianto, kaip Rusijos pergalė, nėra“, – pridūrė jis.

Vadovaujantis Kylio instituto parengtais reitingais, Norvegija – viena iš didžiųjų naftos ir dujų gamintoja, kuriai buvo ypač naudingos po Rusijos invazijos Ukrainoje išaugusios kainos, – yra viena iš svarbiausių Ukrainos pagalbininkių.

Lankydamasis Kyjive, E. Barthas Eide‘as paskelbė, kad Norvegija ir Ukraina sudarė saugumo susitarimą, kuris bus pasirašytas per kitą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Norvegijos vadovo J. Gahro Store‘o susitikimą, apie kurio laiką kol kas nepranešama.

Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė) žurnalistams sakė, kad toks sprendimas turėtų būti priimtas glaudžiai bendradarbiaujant su „panašiai mąstančiomis šalimis“.

„Norvegija yra pasirengusi pripažinti Palestinos valstybę“, – per bendrą spaudos konferenciją su P. Sanchezu tvirtino J. G. Store.

„Konkretaus tvarkaraščio nenustatėme“, – pridūrė jis.

Lapkritį Norvegijos parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje vyriausybė raginama būti pasirengusi pripažinti nepriklausomą palestiniečių valstybę.

Praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio pradžioje Norvegijoje taip pat vyko Izraelio ir palestiniečių taikos derybos, po kurių buvo pasirašyti Oslo susitarimai.

Pasak Ispanijos vyriausybės atstovo spaudai, P. Sanchezas, ragindamas pasaulį pripažinti palestiniečių valstybę, šią savaitę lankosi Lenkijoje, Norvegijoje ir Airijoje.

P. Sanchezas bendroje spaudos konferencijoje su J. G. Store pareiškė, kad Ispanija yra „įsipareigojusi pripažinti Palestiną kaip valstybę kuo greičiau, kai tik tam bus tinkamos sąlygos, ir tokiu būdu, kuris gali turėti didžiausią teigiamą poveikį taikos procesui“.

Kovo 22 dieną Europos Sąjungos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje metu Ispanija ir dar trys šalys – Airija, Malta ir Slovėnija – paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigė, kad yra „pasirengusios pripažinti Palestiną“, kai tik bus įvykdytos valstybės sukūrimo sąlygos.

Praėjusią savaitę P. Sanchezas žurnalistams, keliavusiems su juo po Artimuosius Rytus, sakė, kad tikisi, jog tai įvyks iki birželio pabaigos.

J. G. Store penktadienį pareiškė, kad palankiai vertina P. Sanchezo iniciatyvą konsultuotis tarp šalių siekiant „sustiprinti koordinavimą“.

„Artimiausiomis savaitėmis šį koordinavimą sustiprinsime“, – sakė J. G. Store.

Nuo Izraelio ir „Hamas“ karo pradžios Ispanijos lyderis ne kartą papiktino Izraelį savo atviromis pastabomis.

Kruviniausias visų laikų karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai spalio 7-ąją „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo apie 1 170 izraeliečių ir užsieniečių, daugiausia civilių, rodo AFP kaupiami duomenys, paremti oficialiais Izraelio skaičiais.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra 129, įskaitant 34 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo mažiausiai 33 634 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

Nelegaliai kraudavo žuvis

Norvegijoje atskleista schema, kaip Šiaurės jūrose sugautomis menkėmis aprūpinamos Europos Sąjungos žuvų apdorojimo įmonės.

Atskleistas galimai nelegalus žuvų kelias, susijęs su apleistu Norvegijos Svalbardo archipelago fjordu. Šiame archipelage yra du legalūs žuvų iškrovimo uostai, tačiau Rusijos laivai kažkodėl suka į apleistą fjordą.

Tai, kad į apleistą fjordą nuolat atplaukia laivai, teigė vienas Svalbardo medžiotojas.

„Fjorde nuolat skaldomas ledas, gaudžia varikliai, barška metalas, girdima svetima žmonių kalba. Man tai kelia nerimą, kaip ir į fjordą nuolat įvaromas laivas, didumo sulig futbolo aikšte“, – pasakojo Norvegijos Svalbardo salyno medžiotojas.

Pagal jo pasakojimą iš palydovo buvo nustatyta, kad į apleistą fjordą prie Belsundo nuolat plaukia Rusijos laivai. Dažnai juos lydi ledlaužis, skinantis jiems kelią.

Pamažu ėmė aiškėti, kad Svalbardo archipelage, kuris yra netoli ypač gerų žvejybos vietų, iš Rusijos žvejų laivų perkraunamos žuvys į didelį krovininį laivą.

Įvertinus informaciją iš palydovų ir atsekus laivų plaukiojimo duomenis, paaiškėjo, kad krovininiai laivai iš apleisto Svalbardo fjordo prie Belsundo nuolat plaukioja tai į Murmanską, tai iš jo, taip pat į Nyderlandų Eemshaveno uostą.

Šiame Nyderlandų uoste užfiksuota, kaip šaldytos žuvys kraunamos į sunkvežimius, gabenančius jas į įvairias ES žuvų apdorojimo gamyklas.

Manoma, kad nelegali žuvų perkrovimo vieta Norvegijos Svalbardo salyne veikė ne vienerius metus. Žvejų laivai su ledlaužių palyda prie Svalbardo buvo užfiksuoti dar 2023 m. žiemą.

Pervežimas: iš palydovų užfiksuoti Rusijos transportinių laivų su galimai nelegalia žuvimi maršrutai tarp Murmansko, Svalbardo ir Nyderlandų. / „Nrk.no“ nuotr.

Suvokė kaip Rusijos „bardaką“

Norvegija ir Rusija, tiksliau Sovietų Sąjunga, daugiau nei prieš 50 metų buvo pasirašiusios žvejybos Norvegijos šiaurėje susitarimą. Sunkias žvejybos sąlygas su fantastiškai dideliais laimikiais Norvegijos šiaurės vandenyse prisimena ir kai kurie dar sovietinės Lietuvos laikais žvejybos tralerių bendrovėse dirbę žvejai iš Klaipėdos.

Rimanto Ragaišio knygoje „Sugrįžome audras nugalėję“ klaipėdietis bocmanas Vladas Šimbelis prisiminė, kaip Norvegijos šiaurėje gaudydavo silkes. Kartu su jomis į tralus pakliūdavo ir didžiulės menkės, rykliukai, kitų žuvų priegauda.

Anot jo, norvegai sovietams leido žvejoti tik atviroje jūroje, o patys gaudė žuvis arčiau kranto, kur laimikiai buvę dar geresni. Priekrantės zonose buvusios pačios didžiausios žuvų šėryklos.

Rusija perėmė Sovietų Sąjungos ir Norvegijos susitarimą dėl žvejybos jos vandenyse. Iš esmės Norvegijos vandenyse ir toliau žvejojo tie patys buvę sovietiniai žvejai, išskyrus kai kurias nepriklausomybę atgavusias šalis, pavyzdžiui, Lietuvą.

Rusijos žvejai daugmaž laikėsi susitarimo, nes Norvegijos valdžios institucijos stengėsi kontroliuoti jų žvejybą. Buvo užfiksuotas ir toks atvejis, kai įlipus Norvegijos žvejybos inspektoriams laivas spruko į Rusijos vandenis kartu su jais. Po to inspektoriai iš Rusijos buvo sugrąžinti į Norvegiją.

Aišku, kad nelegalios žvejybos Norvegijos šiaurėje buvo. Norvegijoje tarsi būdavo galvojama, kad ten, kur Rusija, ten ir „bardakas“. Šiaurės jūrų žuvų ištekliai buvo dideli, todėl viena kita dešimtis tonų nuslėptos žuvies kritinio vaidmens nevaidindavo. Manoma, kad per metus nelegaliai gali būti sugaunama iki 100 tūkst. tonų žuvų.

Gali būti, kad Rusijos verslas dalindavosi su Norvegijos žvejybos kontrolieriais iš nelegalios žvejybos gauta pajamų dalimi.

Rusai kaltais neprisipažįsta

Dabar, kai Rusija vykdo karą Ukrainoje, dėl jos nelegalios žvejybos vis dažniau iškyla nepasitenkinimas ir Norvegijoje.

Žiniasklaidoje pasirodo teiginių, kad Norvegijos pareigūnai per silpnai kontroliuoja Rusijos bendrovių žvejybą šios šalies vandenyse. Keliamos prielaidos, kad iš Norvegijos nelegaliai išgabenami dideli Rusijos bendrovių sugautų žuvų kiekiai. Manoma, kad dėl to nuostoliai galintys siekti milijardus Norvegijos kronų.

Norvegijoje vis labiau didėja nepasitikėjimas Rusija dėl šiaurinėse platumose vykdomos galimai nelegalios žvejybos.

Tam tikri galimos ir nelegalios žvejybos pėdsakai veda į didžiausią Rusijos žvejybos įmonių grupę „Norebo“, įsikūrusią Murmanske. Ji yra gavusi apie trečdalį Norvegijos žvejybos kvotų Šiaurės Atlante. Jos laivai iš Norvegijos šiaurės regiono išgabena apie pusę visos čia sugaunamos žuvies.

„Norebo“ vadovas Sergejus Senikovas tikino, kad jie nekrovė žuvų iš žvejybos tralerių į krovininius laivus apleistame Svalbordo fjorde prie Belsundo. Apie tai, kas į laivus krovė nelegaliai sugautas žuvis, nutylima. Prisipažinimas apie nelegalią veiklą reikštų, kad iš didžiausios Rusijos žvejybos bendrovės Norvegijoje būtų atimta žvejybos licencija.

Neabejojama, kad nelegali menkių ir kitų žuvų žvejyba Norvegijos šiaurėje klesti. Norvegijos žuvininkystės mokslininkai skleidžia vis didesnį nerimą, kad šiaurinėse platumose smarkiai nyksta menkės. Mokslininkai paprašė, kad Norvegijos ir Rusijos žvejai kelis kartus mažintų menkių žvejybą šiaurėje.

Jei oficialiai kelis kartus bus sumažinta legali menkių žvejyba, tai nereiškia, kad jų ištekliai atsistatys. Tą akcentuoja ir kai kurios Norvegijos žiniasklaidos priemonės, tikindamos, kad rusų vykdomi nelegalios menkių žvejybos mastai gali būti netgi didesni už legalią žvejybą.

Tai pranešė Švedijos naujienų agentūra TT, kuria remiasi portalas „eurointegration“.

NATO pratybos „Nordic Response“, kuriose dalyvavo 20 tūkst. kariškių iš 13 šalių, buvo surengtos netoli Trumsės turistinio rajono Norvegijos šiaurėje. Ten dar 2009 metais buvo pastatyta namelių poilsiui siekiant pritraukti turistų iš Rusijos.

Švedijos žiniasklaidos duomenimis, šių namelių savininkai yra Murmansko meras Igoris Moraris, ilgamečio Murmansko srities dūmos deputato Viktoro Saigino duktė ir Rusijos atominių ledlaužių laivyno „Atomflot“ vadovas Aleksandras Timofejevas.

Šie nameliai, norvegiškai neoficialiai vadinami „rusų kotedžais“, yra kariuomenei jautrioje zonoje netoli Bardufoso karinio oro uosto ir Norvegijos armijos būstinės.

Mūsų vertinimais, nebuvo jokios rizikos, kad informacija pateks į svetimas rankas ar į svetimas ausis.

Švedijos televizijos kanalas TV4 ir Norvegijos portalas „Nordlys“ patvirtino, kad Švedijos ir Norvegijos kariškiai šiuose „rusų kotedžuose“ kovo mėnesį iš tikrųjų nuomojo lovas.

Tai savo komentare TT patvirtino ir Švedijos ginkluotųjų pajėgų spaudos sekretorė Sofia Kalmeborg. Ji pabrėžė, kad kariuomenė nežinojo, kam priklauso nameliai, ir neturi atitinkamos nuosavybės teisių tikrinimo procedūros.

„Mūsų vertinimais, nebuvo jokios rizikos, kad informacija pateks į svetimas rankas ar į svetimas ausis“, – patikino Švedijos ginkluotųjų pajėgų atstovė.

Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre, komentuodamas žiniasklaidos pranešimus, pažymėjo, kad „mes turime labai atidžiai stebėti, kam priklauso nekilnojamasis turtas Norvegijoje, kur ir ar tai gali kelti grėsmę saugumui“.

Norvegas sulaukė pasiūlymo sugrįžti rungtyniauti į Norvegiją, o susitarus dėl sąlygų, pasiekė susitarimą su „Kauno Žalgirio“ klubu dėl kontrakto nutraukimo.

Nuo atsarginių žaidėjų suolo kildavęs 27-erių futbolininkas „TOPsport A lygoje“ aikštėje spėjo pasirodyti trejose rungtynėse, per jas pasižymėti jam nepavyko.

„Kriso adaptacija Lietuvoje nebuvo tokia greita, kokios tikėjomės. Žaidėjas komandoje nepritapo, abi pusės nebuvo patenkintos esama situacija, o atsiradus galimybei Norvegijoje, žaidėjas parodė norą išvykti ir jo prašymą patenkinome“, – komentavo komandos vyr. treneris G.Stahlis.

Į Lietuvą atakuojantis žaidėjas atvyko iš Varbergo BoIS (Švedija) klubo, o prieš tai visą karjerą praleido įvairiuose Norvegijos klubuose.

Į gimtąją šalį jau grįžęs K.Hovenas praėjo medicininę patikrą ir nuo šiol rungtyniaus „Start“ klube, antroje pagal pajėgumą šalies lygoje.

Antradienį įstaiga sulaukė dviejų grasinimų, tačiau kol kas tarp jų nerasta jokių sąsajų, spaudos konferencijoje sakė Oslo policijos operacijų vadovas Svenas Bjellandas (Svenas Bjelandas)

Pirmasis grasinimas buvo pripažintas neįtikinamu, tačiau dėl antrojo policija trečiadienį aptvėrė pastatą Oslo centre.

Pasak norvegų žiniasklaidos, buvo grasinama susprogdinti parlamentą, tačiau policija to nepatvirtino.

Iš parlamento buvo paprašyta išeiti pašaliniams žmonėms, tačiau darbas viduje buvo tęsiamas įprastai.

„Dabar esame tokiame etape, kai nemanome, kad šie [grasinimai] buvo realūs, tačiau tai nereiškia, kad jie nėra rimti“, – trečiadienį po vidurdienio žurnalistams sakė S. Bjellandas.

Saugumo užtvaros aplink parlamento pastatą pašalintos, tačiau policija teigė, kad ir toliau budės vietoje.

Policija nepateikė daugiau informacijos apie grasinimus ar jų motyvus, tačiau teigė, kad pirmojo grasinimo šaltinis buvo nustatytas.

Nuotraukose ir vaizdo įrašuose iš įvykio vietos matyti, kad pastatą apsupo gerai ginkluoti policijos pareigūnai, dėvintys šalmus, o apylinkes tikrino tarnybiniai šunys.

Norvegijos policijos pareigūnai paprastai nėra ginkluoti, tačiau nuo kovo 27 iki balandžio 2 dienos, Velykų laikotarpiu, jiems laikinai leista nešiotis ginklus. Vis dėlto valdžios institucijos nepakeitė grėsmės lygio vertinimo, kuris šiuo metu laikomas vidutiniu.

„NATO viršūnių susitikimo metu Vilniuje patvirtintas rotacinės oro gynybos modelis turi būti įgyvendintas. Tikiuosi, kad Norvegija prisidės prie jo praktinio įgyvendinimo taip pat“, – trečiadienį Lietuvoje viešint Norvegijos sosto įpėdiniui kronprincui Haakonui kalbėjo šalies vadovas.

Taip jis sakė Lietuvai jau kurį laiką prašant NATO sąjungininkų rotuoti antžemines oro gynybos sistemas įgyvendinant pernai sutartą regioninį rotacinį oro gynybos modelį. Nyderlandai praėjusią savaitę paskelbė, kad kelioms savaitėms atsiųs į Lietuvą ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“.

Šalies vadovas taip pat išskyrė Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimą ekonomikos, kultūros, saugumo ir energetikos srityse.

Jis pridūrė, kad parama Ukrainai išlieka svarbiausiu šalių prioritetu, išskyrė valstybių bendradarbiavimą rengiant ukrainiečių karius.

G. Nausėda dėkojo Norvegijai už šios šalies karių tarnybą NATO priešakinėje kovinėje grupėje Lietuvoje.

„Norvegijos kariai Rukloje – tai solidarumo ir įsipareigojimo ginti vieni kitus ženklas“, – sakė šalies vadovas.

„Mūsų šalys yra įsipareigojusios demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinei valstybei“, – kalbėjo kronprincas.

Anot jo, Lietuvos ir Norvegijos santykį stiprina šioje šalyje gyvenantys lietuviai.

G. Nausėda ir kronprincas trečiadienį vyks į Ruklą, kur dislokuoti Norvegijos kariai, tarnaujantys NATO priešakinių pajėgų batalione. 

Norvegijos sosto įpėdinis taip pat lankysis Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva įsteigtame Ukrainos centre, susitiks su Diana Nausėdiene.

Pastarąjį kartą Norvegijos princas Lietuvoje lankėsi 2018 metais, tuomet susitiko ir prezidente Dalia Grybauskaite.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su karališkosios šeimos nariu aptars Lietuvos ir Norvegijos dvišalius santykius, Norvegijos indėlį stiprinant Lietuvos saugumą, bendradarbiavimą gynybos srityje.

G. Nausėda ir kronprincas vėliau vyks į Ruklą, kur dislokuoti Norvegijos kariai, tarnaujantys NATO priešakinių pajėgų batalione. 

Norvegijos sosto įpėdinis taip pat lankysis Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva įsteigtame Ukrainos centre, susitiks su Diana Nausėdiene.

Pastarąjį kartą Norvegijos princas Lietuvoje lankėsi 2018 metais, tuomet susitiko ir prezidente Dalia Grybauskaite.

Norvegijos vadovaujamos pratybos „Nordic Response 2024“ truks beveik dvi savaites, jose dalyvaus daugiau kaip 20 tūkst. karių iš 13 valstybių, įskaitant daugiau kaip 4 tūkst. suomių karių.

Tai didžiausias per visą istoriją NATO naujokės Suomijos dalyvavimas užsienio pratybose, nurodo suomių kariškiai.

„Pirmą kartą Suomija kaip NATO šalis narė dalyvaus Aljanso regionų kolektyvinės gynybos pratybose“, – sakoma Suomijos gynybos pajėgų pareiškime.

Suomija, turinti 1 340 km ilgio sieną su Rusija, į NATO įstojo 2023 metų balandį. Šį istorinį žingsnį šalis žengė atsisakiusi dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos. Kaimyninė Švedija, kurios paraišką įstoti jau yra ratifikavusios visos NATO narės, šiuo metu atlieka paskutinius formalumus ir netrukus – tikriausiai kovą – turi tapti 32-ąja šio karinio aljanso nare.

Ir Švedija, ir Suomija pasibaigus Šaltajam karui smarkiai plėtojo ryšius su NATO, bet visuomenės nuomonė būdavo aiškiai nepalanki visapusiškai narystei Aljanse. Tai pasikeitė Rusijai 2022-ųjų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą.

Karinis neprisijungimas būdavo laikomas geriausiu būdu išvengti įtampos su Rusija, tačiau Maskvos agresija iš esmės pakeitė opiniją Suomijoje ir Švedijoje, ir abi jos 2022-ųjų gegužę drauge pateikė paraiškas dėl stojimo į NATO.

Kas dvejus metus Norvegijos šiaurėje rengtos NATO pratybos buvo vadinamos „Cold Response“, tačiau prie NATO prisidėjus Suomijai ir Švedijai jos išplečiamos ir vadinsis „Nordic Response“, savo interneto svetainėje nurodė Norvegijos ginkluotosios pajėgos. Šiemet pratybos vyks Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje.

Esant dabartinei saugumo padėčiai Europoje, šios pratybos yra itin aktualios ir svarbesnės nei bet kada.

Iki kovo 15-osios truksiančiose pratybose dalyvaus Belgija, Didžioji Britanija, Kanada, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Ispanija, Švedija ir Jungtinės Valstijos.

Maždaug pusė karių dalyvaus pratybose sausumoje, o likusieji – pratybose jūroje ir ore. Pratybose jūroje dalyvaus daugiau kaip 50 povandeninių laivų, fregatų, korvečių, lėktuvnešių, amfibinių laivų, o pratybose ore – daugiau kaip 100 naikintuvų, transportinių lėktuvų, stebėjimo jūroje orlaivių ir sraigtasparnių, nurodo norvegų kariškiai.

Pasak jų, didžiausias dėmesys bendrose pratybose bus skiriamas Šiaurės regiono gynybai ir apsaugai.

„Turime galėti priešintis ir sustabdyti visus, kas bando mesti iššūkį mūsų sienoms, vertybėms ir demokratijai“, – sakė brigados generolas Tronas Strandas iš Norvegijos karališkųjų oro pajėgų, Norvegijos oro operacijų centro vadas.

„Esant dabartinei saugumo padėčiai Europoje, šios pratybos yra itin aktualios ir svarbesnės nei bet kada“, – sakoma jo pareiškime.

Šiaurės regionas yra svarbus ir strategiškai išsidėstęs NATO rajonas, o pratybos „Nordic Response 2024“ didina Šiaurės pasirengimą ir pajėgumus vykdyti didelio masto bendras operacijas sunkiomis orų ir klimato sąlygomis, sakoma NATO interneto svetainėje.

Naujasis Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas (Aleksandras Stubas) kovo 7 dieną Norvegijos šiaurėje tikrins pratybas drauge su norvegų ministru pirmininku Jonas Gahru Store (Jonu Garu Stiore). Tai bus pirma A. Stubbo užsienio kelionė po jo prisaikdinimo Suomijos valstybės vadovu ir vyriausiuoju pajėgų vadu kovo 1 dieną.

Į užsienį – tobulėti

Ne paslaptis, kad dalis lietuvių į užsienį vyksta neturėdami už ko užsikabinti – darbų ieškosi jau vietoje. Tačiau R. Šapailaitė, Kauno technologijos universitete baigusi Odos ir polimerinių gaminių dizaino studijas, į Norvegiją išvyko jau su darbo sutartimi.

„Norėjau tobulėti, siekti žinių profesinėje srityje. Išsiuntinėjau gyvenimo aprašymus daugelio šalių darbdaviams. Atsiliepė norvegai, todėl Norvegiją ir pasirinkau“, – paaiškina iš Ežerėlio kilusi 44-erių lietuvė.

Šiuo metu nedideliame Grano miestelyje Ramunė gyvena su draugu iš Lietuvos. Pora augina šunį – Tibeto terjerą. Norvegijoje, sako, labai populiaru auginti šunis.

Dažnai gražuolis jų augintinis tampa R. Šapailaitės modeliu, nes nuostabiame vietinės gamtos peizaže atrodo labai žaismingai ir fotogeniškai.

Hobis: gamtą mylinti lietuvė surado ypatingą pomėgį – fotografuoja Šiaurės pašvaistes, o nuotraukomis dalijasi socialiniuose tinkluose. / R. Šapailaitės asmeninio archyvo nuotr.

Pakerėjo unikalus reiškinys

Ramunė fotoaparatą nusipirko vos nuvykusi į Norvegiją – labai norėjo namiškiams parodyti čionykštės gamtos grožį. Žmonių jos nuotraukose beveik nėra. Nevilioja ir produktų fotografija.

„Fotografija man – ne verslas, o bendravimo išraiška. Anksčiau į kiekvieną pasivaikščiojimą miške nešdavausi fotoaparatą, o dabar viską fiksuoju telefonu“, – dalijasi lietuvė, savo fotodarbus publikuojanti feisbuko ir instagramo paskyrose.

Dar viena specifinė lietuvės domėjimosi kryptis – Šiaurės pašvaistės. Šį labai įdomų reiškinį pirmąsyk pamatė Lietuvoje prieš 20 metų. Tada nė nesuprato, kas tai, todėl paskambino fizikos mokytojui, o šis merginai paaiškino, kad taip atrodo Šiaurės pašvaistė.

„Ji buvo raudona, nors mes nuo senų laikų įsivaizdavome, kad Šiaurės pašvaistė kažkodėl turi būti žalia“, – juokiasi pašnekovė.

Susižavėjusi pašvaistėmis, Ramunė puolė domėtis, iš kur jos atsiranda, kokių jų būna ir kur geriausia jas pamatyti.

Kai atvyko į Norvegiją, prisiminė šį reiškinį. „Iš pradžių, kol gyvenau pietinėje Norvegijos dalyje, taip pat jas matydavau, tačiau dabar, persikėlusi gyventi į Graną, turiu dar daugiau galimybių jas stebėti net neišeidama iš namų. Jei oras geras, pašvaistė labai stipri – ji matosi plika akimi. Tada aš atveriu langą ir fotografuoju“, – džiaugiasi lietuvė.

Anot jos, šį nuostabų reiškinį galima stebėti ištisus metus, tačiau kai naktys šviesios, pašvaisčių nesimato.

Užfiksavo perlamutrinius debesis

Dar mėgėją fotografę labai domina įvairūs debesys, ypač perlamutriniai. Tokių Lietuvoje ji nebuvo mačiusi. Kai pernai gruodį, prieš pat Kalėdas, Ramunė telefonu užfiksavo šį retą reiškinį virš Grano miesto ir nuotraukomis pasidalijo savo feisbuke, jos sulaukė milžiniško susidomėjimo.

R. Šapailaitės įamžintais vaizdais pasidalijo „The Times“, „India Today“, „Live Science“, „Coast to Coast AM“, „Ciencia Mundo“ ir kiti naujienų šaltiniai, o populiarus „Live Science“ mokslo tinklaraštis net įtraukė jas į įspūdingiausių 2023 m. Visatos nuotraukų aštuntuką.

Tinklaraštyje rašyta, kad lietuvės nuotraukos puikiai atskleidžia vaivorykštinius poliarinės stratosferos debesų (PSC) atspalvius ir jų vaivorykštinį blizgesį, dėl kurio jie ir gavo savo pavadinimą – būtent dėl savo panašumo į perlamutrą – medžiagą, randamą kai kurių moliuskų kiautuose.

Paklausta, kaip, kur ir kodėl perlamutriniai debesys susidaro, Ramunė cituoja „Wikipedia“ – šie optiškai labai ploni debesys formuojasi stratosferoje ir dažniausiai yra matomi poliariniuose regionuose žiemą, kai Saulė yra keliais laipsniais žemiau horizonto.

„Jie susidaro dėl užsitęsusios neįprastai žemos temperatūros danguje. Perlamutriniai debesys yra sudaryti iš mažyčių ledo kristalų, kurie laužia arba išsklaido saulės šviesą. Taip šviesa suskirstoma į atskirus bangų ilgius ir sukuriamas vaivorykštės efektas, kuris ir matomas iš Žemės“, – aiškina ji.

Skambiai: pernai R. Šapailaitės užfiksuoti perlamutriniai debesys virš Grano miesto, kuriame gyvena, tapo pasauline sensacija: „Live Science“ mokslo tinklaraštis juos įtraukė į įspūdingiausių visatos nuotraukų aštuntuką. / R. Šapailaitės asmeninio archyvo nuotr.

Dažnai keliauja

Ramunė įsitikinusi, kad kiekvienas užsienietis, atsikraustęs gyventi į Norvegiją, negali neperimti šios šalies žmonių aktyvumo, sportiškumo ir laisvalaikio, leidžiamo gamtoje.

Šiuo metu moteris dirba beveik 100 metą metų gyvuojančioje Norvegijos įmonėje, kuri gamina žygio batus, įvairią profesinę avalynę.

„Mes siuvame batus ir Norvegijos kariuomenei. Gamyba vyksta tiek Europoje, tiek Azijoje. Norvegijoje likusi tik administracija, kuriai priklausau. Esu atsakinga už kokybės valdymą“, – pasakoja R. Šapailaitė, dažnai keliaujanti darbo reikalais.

Neseniai grįžo iš Kinijos, kuri paliko ne itin malonų įspūdį. „Vargino beprotiškas sekimas, kameros ant kiekvieno kampo – tiek gatvėse, tiek viešosiose patalpose, net vietinio skrydžio lėktuve vaikščiojo žmogus su prikabinta kamera“, – dalijasi šviežiais įspūdžiais ji.

Ramunė džiaugiasi ne tik galimybe keliauti, bet ir galimybe derinti darbą iš namų su darbu biure. „Kadangi šią vasarą mano darbovietė perkeliama į Oslą, kuris nuo mano namų nutolęs apie 50 km, tai tris dienas dirbsiu biure, o likusias – namuose“, – pasakoja apie artimiausią perspektyvą.

Jei oras geras, pašvaistė labai stipri – ji matosi plika akimi. Tada aš atveriu langą ir fotografuoju.

Batų nestinga

Ko jau ko, bet batų R. Šapailaitė sako turinti į valias. Jos spintoje stovi ne tik kalnų žygio batai, bet ir lengvesni, skirti kasdieniams pasivaikščiojimams po mišką, taip pat – miesto žygio batai, kuriais apsiavusi ji vaikštinėja po parkus.

Ilgus metus svetur gyvenanti tautietė tikina, kad norvegų moterys aukštakulnių beveik nenešioja: po darbų visos šoka į kedus arba sportbačius.

„Norvegija tuo ir nuostabi, kad vos išėjęs iš savo kiemo ir pasilipęs ant kokio greta esančio kalnelio jau gali ką nors gražaus, įdomaus pamatyti“, – aiškina R. Šapailaitė ir giria norvegus, kurie neturi įpročio leisti laisvalaikį prekybos centruose. Savaitgalis ar išeiginė – jie skuba į gamtą: prie jūros, į kalnus, prie ežero, – nesvarbu.

„Aš irgi čia gyvendama perėmiau jų kasdienius įpročius. Kadangi nevairuoju, anksčiau naudodavausi dviračiu, visuomeniniu transportu – autobusais, traukiniais. Dabar draugas turi automobilį, tai sėdame abu ir lekiame, atseit, pavedžioti šunį, o iš tiesų – 100 km ir daugiau! Smagu palaipioti po kalnus, pasigėrėti naujais vaizdais, pafotografuoti“, – juokiasi ji.

Pavyko: sukurti kažką iš perdirbtų kiaušinių dėklų Ramunė svajojo jau seniai. Pirmuoju bandymu gimė du šviestuvai. / R. Šapailaitės asmeninio archyvo nuotr.

Originali kūrybininkė

Ramunė ne tik fotografuoja, bet ir užsiima rankdarbiais, o kūrybiškumą, sako, paveldėjusi iš savo mamos.

„Viskas prasidėjo dar vaikystėje nuo kiaušinių marginimo vašku. Net nuotrauką turiu, kaip stovime abi prie pečiaus ir dirbame. Mamytė turėjo tokį subtilų meninį pajautimą, buvo menininkė nuo dūšios“, – pasakoja Ramunė, neseniai „Antro šanso“ kūrybinėje feisbuko grupėje pasidalijusi įstabaus grožio pačios kurtais šviestuvais.

Įdomiausia, kad jie pagaminti iš smulkintų kiaušinių dėklų. Jų idėją Ramunė pamatė per televizorių, kai LRT rodė reportažą apie vieną lietuvį menininką, dirbantį su perdirbtu kartonu. „Labai užkabino, ėmiau domėtis, kaip ir iš ko, bet išbandyti ryžausi tik dabar“, – prisipažįsta ji.

Paklausta, kiek reikėjo prikaupti kiaušinių dėklų, kad būtų pakankamai žaliavos kūrybai, lietuvė sako, daug. „Visą savo kaimą užkūriau, kad juos rinktų. Juk šviestuvai nemaži. Gal 1,30 m aukščio. Užtruko, kol pagaminau“, – atvirauja kūrybininkė.

Šviestuvų „receptas“

Norintiems pasigaminti tokius pačius, Ramunė negaili recepto. Pasakoja, kad kiaušinių dėklų kartoną reikia suplėšyti smulkiais gabaliukais ir užpilti vandeniu. Kai kartonas šiek tiek ištiš, masę reikia sutrinti trintuvu, vandenį nusunkti ir įpilti lipalo klijų ir pjuvenų, kad išeitų grubesnė tekstūra.

Šviestuvus ji formavo dalimis. Tiesa, pradžioje iš minkšto metalo tinklo pasidarė norimos formos karkasą. Paskui užsimaišė truputį „košės“ ir ja aplipdė dalį tinklo. Tuomet vėl „virė“ iš kartono košę makalošę. Elektrinę šviestuvo dalį taip pat meistravo pati. Pirko laidą, į kurį sukasi elektros lemputė. „Tik reikia, kad ji būtų LED, nes paprasta kaitrinė gali pradeginti popierių“, – perspėja ji.

Jau pagamintus šviestuvus lietuvė nudažė baltai. Norėjo suvienodinti spalvą, nes kartono dėžutės nuo kiaušinių buvo visokiausių atspalvių, todėl neatrodė estetiškai.

R. Šapailaitės asmeninio archyvo nuotr.

Norvegės irgi nagingos

Kaip Ramunės meną įvertino vietiniai? Visiems labai patiko, net sulaukė prašymų pagaminti tokius pačius šviestuvus keliems pažįstamiems.

Šiandien ta pačia technika ji lipdo ant žemės statomą laikrodį, o ateityje svajoja sukurti dar daugiau interjero detalių ir baldų. Gal net surengti tokių dirbinių parodą Norvegijoje.

„Dirbant šia technika, galimybės neribotos: galima vėliau ant tų daiktų piešti visokius ornamentus, augalų motyvus. Nepatiko – perdažei ir kuri vėl iš naujo“, – juokiasi ji.

Paklausta, ar norvegų moterys nagingos, Ramunė tvirtina, – labai. Ypač gražiai jos mezga. Kadangi šalyje šaltas klimatas, megztiniais, kepurėmis, kojinėmis, pirštinėmis, šalikais norvegės aprūpina visus šeimos narius.

„Gal tik rankdarbių ne tiek daug daro, kiek mūsų lietuvės. Teko dalyvauti vietos kalėdinėse mugėse, tai mačiau daug įdomių dalykų iš medžio, metalo, tekstilės. Meniškos jų moterys, tikrai!“ – negaili komplimentų norvegėms lietuvė.

Ji pati yra išbandžiusi beveik visas rankdarbių rūšis – nuo papuošalų gamybos, veltinio iki floristinių kompozicijų. Idėjų semiasi „Pinterest“ programėlėje. „Pasiskolinu kokią patikusią mintį, bet realizuoju ją kitaip, iš kitų medžiagų“, – aiškina ji.

Pagarbiai integruojasi

Lietuvoje sklando gandas, kad kitatautis, nors ir daug metų gyvenęs kokioje nors užsienio šalyje, vis tiek liks ten svetimas. Paklausta, ar yra teisybės šiuose žodžiuose, Ramunė susimąsto. Galiausiai taria, kad ji per tuos dvylika metų, praleistų Norvegijoje, nėra pajutusi diskriminacijos ar nepagarbaus elgesio.

„Galbūt dėl to, kad ir pati juos gerbiu, mokausi jų kalbos. Kodėl aš, gyvendama Norvegijoje, turiu reikalauti, kad su manimi kalbėtų lietuviškai ar angliškai? Patys žinome, kaip tai nervina: turiu omenyje Lietuvoje gyvenančius rusus, niekaip nesugebančius išmokti lietuviškai. Kitas dalykas – lietuvių kuklumas. Jie bijo klausti, užkalbinti – o jei ne taip ką nors pasakys? Gal dėl to paskui ir atrodo, kad norvegai su jais nebendrauja“, – svarsto moteris, visada drąsiai klausianti vietinių, ką reiškia vienas ar kitas jai nesuprantamas norvegų kalbos žodis.

Ar daug mato skirtumų tarp vietinių norvegų ir čia gyvenančių lietuvių? „Yra, ypač vaikų auklėjime. Jei triukšmas, erzelis vaikų žaidimų aikštelėje – tikėkis atvykėlių. Jei vaikai ramiai žaidžia, tėvai ramiai į viską reaguoja – bus norvegai“, – įsitikinusi ji.

Kainų skirtumai čia irgi akivaizdūs. Pasak į gimtinę tris keturis kartus per metus grįžtančios Ramunės, Lietuvoje nėra adekvataus santykio tarp atlyginimų, pensijų, pašalpų ir to, kas matoma rinkoje, parduotuvėse.

R. Šapailaitės asmeninio archyvo nuotr.

Vietinė gamta – tarsi rojus

Lietuvoje šlubuojanti sveikatos sistema nedžiugina lietuvės ir svetur. Norvegijoje, sako, ji irgi tokia, bet vietinius gelbsti sveikesnis gyvenimo būdas, sportas, dažnesnis buvimas gamtoje.

„Kadangi žiemos Norvegijoje labai sniegingos, visi – maži ir dideli – traukia slides, savaitgaliais eina į miškus, kur daug puikių slidinėjimo trasų. Net į darbą čiuožia slidėmis. Kai buvau Osle, mačiau tokių vaizdelių pačiame centre“, – tikina pašnekovė.

Ramunė traukia per dantį norvegų mediciną: esą nuo visų ligų čia yra tik du vaistai – ibumetinas ir paracetamolis. Kai lietuvė nuo peršalimo plikosi žolelių arbatą, norvegai žiūri į ją įtariai. Kaip ir į Ramunės renkamus grybus, jei tai ne voveraitės ar baravykai.

„Daugeliui norvegų ir tiedu grybai nuodingi. Jie bijo grybų, kaip velnias kryžiaus“, – kvatojasi R. Šapailaitė ir sako, kad lietuviams, kurie mėgsta uogauti, grybauti ir žvejoti, Norvegijos kraštas – tikras rojus.

Kas čia kimba? Pasak aistringos žvejės, tiek jūroje, tiek ežere, užmetęs meškerę nuo kranto, čia gali pagauti ir skumbrę, ir menkę, ir upėtakį, kartais netgi lašišą.

Būti čia ir dabar

Paklausta, ar kada žada grįžti gyventi į Lietuvą, Ramunė šypsosi: negali žinoti, kas bus ateityje. Vis tik kol turi mėgiamą darbą čia, sparnų namo kelti neketina.

Lietuviams, kurie svajoja paturistauti Norvegijoje, tautietė turi keletą patarimų.

„Svarbiausia, nenorėkite apžioti visos Norvegijos iš karto: ragaukite gardų jos pyragą dalimis. Tikrąjį šalies grožį pajusite ne per automobilio langą, o tik pabuvę gyvai gamtoje, pasidarę nors nedidelį žygį per kalnus, nukeliavę prie jūros. Ne kiekis, o kokybė tegul būna jūsų kelionės į Norvegiją šūkis“, – linki lietuvė ir prisipažįsta, kad tokios kelionių filosofijos laikosi ir pati: mėgsta keliaudama išjausti buvimą čia ir dabar.