Transporto lengvatų įstatymo pakeitimus iniciavusios POLA direktorės Neringos Čiakienės teigimu, onkologiniai pacientai, kol jiems yra taikomas aktyvus gydymas, negali įgyti neįgaliojo statuso, todėl negauna pašalpų, negali pasinaudoti lengvatomis, nors dėl ilgai trunkančio gydymo daugelio darbingumas ir pajamos ženkliai sumažėja.

„Kadangi su POLA kortele nuolaidą įsigyti priemiestinio ir vietinio susisiekimo autobusais jau taikė vienuolika savivaldybių, žinome, kad būtent nuolaida transportui onkologiniams pacientams ypač aktuali ir reikalinga. Onkologiniai pacientai yra gydomi tik penkiuose didžiuosiuose miestuose, į kuriuos suvažiuoja iš visos Lietuvos. Atsižvelgiant į tai, kad aktyvaus gydymo ciklas trunka nuo šešių mėnesių iki kelerių metų, transporto lengvatos ženkliai prisidės prie šių pacientų socialinės gerovės, leis sutaupytas lėšas skirti gydymui, gyvenimo kokybės gerinimui“, – POLA pranešime cituojama N. Čiakienė.

Norėdami pasinaudoti viešojo transporto lengvata, įsigydami bilietą, onkologiniai pacientai turės pateikti POLA kortelę ir asmens dokumentą. Apie šią nuostatą 2020 m. gruodžio 16 d. Susisiekimo ministerija raštu informavo Lietuvos transporto saugos administraciją, Lietuvos savivaldybių asociaciją, bendroves „LTG Link“ ir „Smiltynės perkėlą“, prašydama rašte pateiktą informaciją perduoti vežėjams, kitiems asmenims, parduodantiems važiavimo keleiviniu transportu bilietus, keleivinio transporto kontrolę vykdantiems asmenims bei kitoms suinteresuotosioms šalims.

POLA kortelę galima užsisakyti pola.lt puslapyje, užpildžius registracijos duomenis ir pateikus ligos diagnozę patvirtinančius dokumentus. Kortelė išduodama nemokamai, imamas tik vieno euro siuntimo paštu mokestis. POLA kortelę užsisakyti ir naudotis jos teikiamomis privilegijomis gali asmenys, turintys onkologinės ligos diagnozę, nepriklausomai nuo to, kada ir kokios stadijos liga buvo nustatyta, pažymima POLA pranešime.

Pasibaigus karantinui, POLA kortelę bus galima užsisakyti ne tik internetu, bet ir gauti susisiekus su vienu iš organizacijos savanorių 32 Lietuvos miestuose.

Šiuo metu POLA kortele naudojasi 17 tūkst. onkologinių pacientų.

POLA kortelės turėtojams taip pat yra teikiamos nemokamos teisinės, psichologinės, mitybos ir gyvensenos alternatyvos konsultacijos, jie gali pasinaudoti nuolaidomis vaistams, medicininiams tyrimams ir kitoms prekėms bei paslaugoms, kurias siūlo daugiau nei 100 kortelės partnerių. Kortelės turėtojus reguliariai pasiekia aktuali informacija apie vėžio tyrimus ir gydymą, jie kviečiami dalyvauti gydytojų paskaitose, dailės, šokio terapijos užsiėmimuose. Bendradarbiaujama su daugiau nei 70 kultūros įstaigų, kurios onkologiniams pacientams su POLA kortele skiria nemokamus kvietimus lankytis teatruose ir koncertuose.

POLA – viena didžiausių skėtinių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje, vienijanti 30 pacientų organizacijų ir 17 tūkst. onkologinių pacientų. Savo veikloje POLA atstovauja ir gina onkologinių pacientų interesus valdžios institucijose įvairiose viešosios politikos formavimo srityse, taip pat siūlo įvairias paslaugas, tokias kaip psichologinė ar teisinė pagalba, galimų gydymo alternatyvų įvertinimas, taip pat beveik 100 POLA partnerių nuolaidų ir nemokamų paslaugų.

Seimas antradienį apsispręs, ar priimti šiems žmonėms keliones palengvinsiančias Transporto lengvatų įstatymo pataisas. 

Lengvatą siūloma taikyti gyventojams, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, ir juos palydintiems žmonėms. Taip pat mažiau už važiavimą tektų mokėti ir onkologinėmis ligomis sergantys gyventojams.

Kai kuriuose rajonuose onkologinėmis ligomis sergantys žmonės visuomeniniu transportu jau ir dabar gali važiuoti pigiau. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje šia liga kasmet suserga apie 18 tūkst. asmenų. 

Vaiva S. gruodžio 11 dieną apsilankė Klaipėdoje, H. Manto g. 90-1, esančioje prekybos tinklo „Iki“ parduotuvėje. Moters dėmesį patraukė raikyta plikyta „Klaipėdos“ duona, ant kurios pakuotės švietė lipdukas „50 proc. pigiau“. Tačiau kasoje paaiškėjo, kad šiai prekei, kurios galiojimo laikas jau ėjo į pabaigą, taikoma kur kas mažesnė nuolaida – 20 proc. Būtent 20 proc. nuolaida tą savaitę buvo taikoma šviežiai duonai.

„Atstovėjau ilgiausią eilę šalia smirdančio benamio ir štai tau, kad nori – mano pasirinktai duonai yra taikoma 20 proc. savaitės nuolaida. Klausiu, bet juk parašyta, kad 50 proc. pigiau, tai jei šiai prekei yra taikoma savaitės nuolaida, tai kam tada tas lipdukas? Logikos jokios. Kasos darbuotoja tik pridūrė, kad perkamai kitai prekei, batonui, 50 proc. nuolaida bus pritaikyta“, – kol moteris su kasos darbuotoja aiškinosi dėl susiklosčiusios situacijos, žmonių eilėje dar padaugėjo. Vaiva S. nusprendė, kad duonos vis tik reikia, tad ją nusipirko.

„Tą pačią dieną paskambinau į „Iki“ kokybės skyrių. Viską užsirašė, sakė, kad spręs, su manimi susisieks. Laukiu savaitę – tylu. Skambinu. Sako, kad atvejį ištirs per 14 dienų, tada susisieks. Sausio 6 dieną vėl skambinu ir klausiu, tai kaip tyrimas vyksta? Tada paprašė vėl istoriją iš naujo pakartoti. Supykau, nes, pasirodo, šią situaciją aiškintis pradėjo tik po kelių skambučių“, – dėstė pašnekovė.

Prekybos tinklai tokiais būdais mulkina žmones. Žema iš verslininkų pusės.

Moteris tikino, kad šią istoriją nusprendė viešinti ne dėl 26 centų, kurių jai nebūtų reikėję sumokėti, jei būtų iškart pritaikyta 50 proc. nuolaida. 

„Prekybos tinklai tokiais būdais mulkina žmones. Žema iš verslininkų pusės. Jie ir konfliktų nemoka spręsti – sako „ačiū“, o galėjo, tarkim, kitam apsipirkimui  pritaikyti 20 proc. nuolaidą. Juk nusipirkau duoną, kurios galiojimo laikas baigiasi, tarsi šviežią“, – sakė Vaiva S.

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė atsiprašė klientės dėl šios klaidos ir užsitęsusio situacijos aiškinimosi. „Šiuo atveju įvyko nesusipratimas dėl žmogiškosios klaidos. Mūsų prekybos tinkle prekėms, kurioms jau yra pritaikyta speciali kitos akcijos kaina, papildomos nuolaidos yra netaikomos. Pirkėjos įsigyta duona jau dalyvavo akcijoje, pagal kurią prekei buvo suteikta 20 proc. nuolaida, tad šiuo atveju jai negalėjo būti pritaikyta papildoma 50 proc. nuolaida, kaip nurodė lipdukas ant pakuotės. Papildomos 50 proc. nuolaidos lipdukas ant prekės buvo priklijuotas per klaidą, nepatikrinus informacijos, ar prekė nėra įtraukta į kitą akciją. Pirkėjai buvo suteikta 20 proc. nuolaida, kaip ji ir minėjo.  Kai pirkėja mums atsiuntė kvito ir įsigytos duonos nuotrauką elektroniniu paštu, atsiprašėme jos ir pasiūlėme kompensuoti nesuteiktos nuolaidos sumą. Pirkėja mums pateikė savo sąskaitos numerį, artimiausiu metu bus atliktas pavedimas“, – sakė prekybos tinklo atstovė.

Vaikai iki 7 metų turės tokias pat transporto lengvatas kaip vaikai nuo 7 metų - 50 procentų nuolaidą.

Viešojo transporto lengvatų įstatyme buvo spraga, kai norintiems važiuoti su vaikais iki 7 metų, jiems reikėjo sėdėti ant kelių, o norint vaikui turėti atskirą vietą reikėjo pirkti bilietą už visą kainą.

VVTAT gavo vartotojos prašymą su informacija, kad elektroniniu paštu vartotojai atsiųstoje reklamoje buvo nurodyta, jog „Ecco“ parduotuvėse pažymėtiems batams bus taikoma 30 proc. nuolaida. Nuvykus į parduotuvę vartotoja išsirinko batelius, ant kurių buvo užklijuota 124,90 Eur kaina, o ant batelių užklijuotame akciniame raudoname kainolapyje buvo nurodyta, kad batelių kaina 99,92 Eur, t.y. pritaikyta 20 proc. nuolaida. Kasoje vartotoja už batelius sumokėjo trečią kainą – 107,92 Eur.

VVTAT pažymi, kad vartotoja bendrovės parduotuvėje apsipirko didžiojo išpardavimo, dar vadinamo „Juoduoju penktadieniu“ („Black Friday“), metu, kai dauguma parduotuvių skelbia įvairias nuolaidas ir akcijas, taip pritraukdamos didelį, geriausių pasiūlymų ieškančių, vartotojų skaičių. Taigi aukščiau aprašyti bendrovės veiksmai galėjo suklaidinti ir daugiau vartotojų, kuriems prekės kaina turi ypač didelę reikšmę priimant sprendimą įsigyti prekę ir, kurie tokių masinių išpardavimų bei nuolaidų metu pagrįstai tikisi, kad bendrovių skelbiama informacija apie prekės kainą bus teisinga ir neklaidinanti.

VVTAT atkreipia dėmesį, kad vartotojai, atsižvelgdami į komercinės veiklos subjekto skleidžiamą informaciją apie prekės kainą ir įsigydami prekes neturi pagrindo abejoti skleidžiama informacija ir imtis papildomų priemonių siekiant patikrinti, ar pateikiama informacija yra teisinga ir neklaidinanti.

Tyrimo metu VVTAT atsižvelgė į tai, kad SIA KRM Baltic Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas pažeidė pirmą kartą, tyrimo metu bendradarbiavo bei grąžino vartotojai dėl neteisingai nurodytos kainos sumokėtus pinigus. 

Prekė pabrango prie kasos

"Visada laukiame jūsų. Ačiū", – toks prekybos centro "Norfa" lozungas atspausdinamas ant kiekvieno čekio.

Ir pastarąjį kartą tai nuskambėjo kaip patyčia iš žmogaus, kuris tapo prekybininkų klaidos auka.

Garbaus amžiaus klaipėdietis Taikos prospekto pradžioje įsikūrusioje "Norfoje" beveik prieš savaitę, balandžio 10-iosios vakarą, pirko duonos, žaliųjų žirnelių, ryžių, pomidorų padažo, porą, atšaldytos kiaulienos šoninės ir kiek mažiau nei pusę kilogramo olandiško "Maasdam Vandamer" sūrio.

Sūris gulėjo prekybos salės šaldytuve jau pasvertas (prekė supakuota balandžio 3 d.), ant etiketės nurodyta konkreti kaina – 2,39 euro (4,99 euro už kilogramą).

Prie kasos sūris staiga "pabrango". Čekyje matyti, kad jo kilogramo kaina jau yra 7,69 euro ir mokėti už jį jau reikia 3,68 euro. Taigi sūris tapo brangesnis 1,29 euro.

Apgauto kliento nuoskauda

Klaipėdietis šį neatitikimą pastebėjo tik grįžęs namo. Ir pasijuto įskaudintas, kad yra apgaudinėjamas ten, kur tokių dalykų neturėtų būti.

Aš pusbadžiu gyvenu, mano pensija vos viršija du šimtus eurų, todėl skaičiuoju kiekvieną centą.

"Esu senas žmogus, mano regėjimas blogas. Tądien akinių nepasiėmiau. Tai tą apgavystę pamačiau tik parėjęs namo. Skaudžiausia, kad tokie dalykai man nutinka jau ne pirmą kartą. Supraskite, aš pusbadžiu gyvenu, mano pensija vos viršija du šimtus eurų, todėl skaičiuoju kiekvieną centą, juk ne visada galiu nusipirkti tokio brangaus sūrio", – nuoskaudą liejo klaipėdietis Stasys.

Vyras teigė neisiąs į prekybos centrą ir teisybės neieškosiąs, nes tik dar daugiau sveikatos praras. Bet jis nori įspėti visus pirkėjus, kad būtų budresni ir nesileistų taip begėdiškai apgaudinėjami.

Tiktai "žmogiškasis faktorius"?

"Norfos" atstovas spaudai Darius Ryliškis, išgirdęs šią istoriją ir pamatęs akivaizdžius įrodymus, tikino, jog veikiausiai tai kažkokia klaida.

"Sūris buvo sufasuotas galiojant velykinei akcijai. Pasikeitus akcinei kainai į reguliariąją, darbuotojai nespėjo perfasuoti sūrio, esančio lentynoje. Atsiprašome pirkėjo. Kartais tokių klaidų pasitaiko dėl "žmogiškojo faktoriaus", – komentavo D.Ryliškis.

Sūris "Maasdam Vandamer", dėl kurio ir kilo ši sumaištis, supakuotas jau po Velykų, balandžio 3 d. Kad būtent tam sūriui taikoma nuolaida, nebuvo fiksuota nė viename prekybos centro "Norfa" akcinių kainų leidinyje, velykiniame – taip pat.

Tad pirkėjai įtaria, jog kainų "supainiojimas" – anaiptol ne "žmogiškasis faktorius", kaip tikina "Norfos" atstovas.

"Į kainų leidinį ne visada įtraukiamos visos prekės, kurioms taikomos nuolaidos. Žinau, kad tam sūriui buvo taikyta nuolaida, ir dabar jo kaina yra mažesnė, nei buvo iki tol. Velykinės akcijos prekėms gali tęstis ir po Velykų. Pasitaiko klaidų, mes dar kartą atsiprašome", – pakartojo D.Ryliškis.

Tai ne pirmas kartas

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovė Giedrė Nenartavičiūtė patvirtino, jog tai jau ne pirmas atvejis, kai į VVTAT kreipiasi klientai dėl bendrovės "Norfos mažmena" nuolaidų taikymo ir kainų neatitikimo.

Pernai gruodžio 19 d. "Norfos" atžvilgiu kaip tik pradėta nagrinėjimo procedūra ir vykdomas tyrimas dėl bendrovės galimo LR nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo.

"Taip pat atkreipiame dėmesį, kad 2017 ir 2018 m. pakartotinai pagrindiniams Lietuvos prekybos tinklams buvo pritaikytos ekonominės sankcijos už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatų pažeidimą, būtent kai vartotojams nebuvo pritaikytos skelbiamos nuolaidos", – pabrėžė G.Nenartavičiūtė.

Tarnybos atstovė tikino, kad dažniausiai tyrimai dėl galbūt vykdomos nesąžiningos komercinės veiklos pradedami vartotojų skundų pagrindu, taip pat VVTAT tyrimą gali pradėti savo iniciatyva.

"Pagal vartotojų skundus pernai tarnyba pradėjo 36 tyrimus dėl konkrečių bendrovių galbūt nesąžiningos komercinės veiklos, 30 įmonių buvo paskirtos sankcijos. Vartotojai daugiausia kreipėsi dėl prekybos centruose nurodomų kainų bei akcijų", – teigė G.Nenartavičiūtė.

Nesąžiningus reikia viešinti

VVTAT atstovė priminė, kad Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme įtvirtinta, kad komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu.

Anot VVTAT atstovės, vartotojai, įsigydami prekes, visuomet atkreipia dėmesį į jų kainas, todėl produkto kaina turi vieną svariausių arba net lemiamą įtaką tam tikram vartotojo apsisprendimui dėl sandorio.

"Todėl vartotojas, pastebėjęs nesąžiningą prekybininkų veiklą skelbiant prekių akcijas, turėtų kreiptis į tarnybą. Jūsų minimu atveju dėl galbūt suklaidinto vartotojo asmens prašytume raštu pateikti prašymą VVTAT ir pridėti visus prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus, prekės nuotraukas, skelbiamos akcijos nuotraukas, pirkimo kvito kopiją ir panašiai", – paskatino G.Nenartavičiūtė.

Teigiama, kad vartotojo prašymo pagrindu būtų pradėtas tyrimas ir vartotojas būtų informuojamas apie tyrimo eigą.

Vartotojas taip pat turi teisę reikalauti atlyginti kainų skirtumą.

Suplanuotų lėšų neužteks

Vos per pustrečio mėnesio pensininkams, kuriems anksčiau nebuvo taikoma jokia lengvata kelionėms autobusu, parduota 608 pusės metų ir 70 metinių bilietų.

Šie skaičiai viršija lūkesčius. Planuota, kad per 11 mėnesių pusės metų bilietų minėtai pensininkų grupei bus parduota 600, metinių – 265.

"Perka tikrai daugiau, nei tikėjomės ir planavome. Populiaresni – pusmečio bilietai, bet įsigyja ir metinių. Jau dabar aišku, kad suplanuotų lėšų neužteks", – tvirtino viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" direktorius Gintaras Neniškis.

Pasak vadovo, didžioji dalis pusmečio bilietų buvo įsigyti vasarį arba kovą. Tad šiemet dar numatoma antra jų pirkimo banga.

"Gal ne vasarą, nes šiltuoju metų laiku naudojimasis autobusas sumažėjo, bet rudenį", – numatė direktorius.

Projekto sėkmė nustebino

Prognozuojama, kad metų pabaigoje bus parduota daugiau nei tūkstantis bilietų pensininkams, kurie anksčiau negavo jokios lengvatos.

Miesto biudžetui tai kainuos 108 tūkst. eurų. Tam buvo numatyta skirti 79 tūkst. eurų.

Įvertinus situacija, jau pateiktas prašymas, kad būtų patikslinta suma lengvatai kompensuoti.

"Esame nustebinti projekto sėkmės. Tikrai nesitikėjome, kad tiek žmonių pasinaudos lengvata ir įsigis pusmečio ar metų bilietus", – tikino vadovas.

Svarstant, ar suteikti lengvatų autobusų bilietams pensinio amžiaus klaipėdiečiams iki 70 metų, taip pat kalbėta apie tai, kad nuolaidas reikėtų taikyti ir mėnesio bilietams.

Tačiau atkreiptas dėmesys, kad tokiu atveju kompensacijoms reikėtų tris kartus daugiau lėšų. Pagal pirminius skaičiavimus – apie 270 tūkst. eurų, o veikiausiai ir dar didesnės sumos.

"Ar plėsti šią paslaugą, galėsime diskutuoti, kai turėsime metų rezultatus", – tvirtino vadovas.

Įsigyjant dokumentų nereikia

Administracijai išanalizuoti, kokias nuolaidas autobusų bilietams būtų galima suteikti pensinio amžiaus klaipėdiečiams iki 70 metų, pavedė miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Iki šiol šiai grupei nebuvo numatyta jokių lengvatų kelionėms autobusu. Iki 50 proc. nuolaida miesto autobusų bilietams buvo suteikiama tik asmenims nuo 70 metų, o 80 proc. – nuo 80 metų.

Išanalizavusi situaciją, savivaldybės administracija pasiūlė pensinio amžiaus žmonėms iki 70 metų suteikti 50 proc. pusės metų ir metų vardiniams bilietams.

Pirmasis be lengvatos kioskuose kainuoja 144, o antrasis – 270 eurų. Mažiau už juos reikėtų mokėti, perkant internetu ar viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" būstinėje.

Dabar pensininkams iki 70 metų pusės metų bilietas kainuoja 72 eurus, metų – 135. Visuose platinimo taškuose naujieji lengvatiniai bilietai atsieina vienodai.

Norint įsigyti šiuos bilietus, pensininkams nereikia su savimi turėti jokių dokumentų, tik elektroninio bilieto kortelę. Pastarąją galima įsigyti ir kartu su perkamu bilietu.

Važiuojant autobusu ir naudojantis minėtais bilietais, būtina turėti pensininko pažymėjimą.

Klausimą dėl rinkliavos už automobilių stovėjimą miesto centre ir lėšų panaudojimo išplėtimą antradienį svarstė miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai.

„Tvarka patvirtinta, bet norime ją praplėsti. Nuo vasario 1-osios siūloma suteikti lengvatą miesto autobusų bilietams pradinukams. Ją reikės kompensuoti. Ateityje gal dar kažkas pasiūlys kokių lengvatų“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Dabar 1–4 klasių mokiniams terminuotam mėnesiniam vardiniam bilietui taikoma 80 proc. nuolaida. Jis atsieina 5,40 euro. Siūloma šios kategorijos bilietui pradinukams suteikti 95 proc. nuolaidą. Tada jis atsieitų 1,35 euro.

Skaičiuojama, kad lengvatiniu autobuso bilietu Klaipėdoje naudojasi 673 pradinukai. Jei skaičius nesikeistų, tai savivaldybei reikėtų biudžete numatyti beveik 25 tūkst. eurų kompensacijai.

Komiteto nariai atkreipė dėmesį, kad mero pavedimu savivaldybės administracija aiškinasi, ar būtų įmanoma suteikti lengvatą miesto autobusų bilietams visiems pensininkams, kiek tai kainuotų.

Dabar Klaipėdoje asmenims nuo 70 iki 80 metų yra suteikiama 50 proc. nuolaida miesto autobusų bilietams, nuo 80 metų – 80 proc.

„Svarstoma galimybė suteikti lengvatą nuo pensijos pradžios. Kokia bus nuolaida ir kokiam bilietui taikoma, dar neaišku. Svarstome galimybę ir kaštus“, – tvirtino L.Dūda.

Su tokiomis valdžiomis į pensiją išeisi sulaukusi 99 metų.

„Aš nenoriu būti nuo 60 metų pensininkė. Net įsižeisčiau“, – teigė tarybos narė Lilija Petraitienė. L.Dūda teigė, kad išeitis paprasta: „Nepirksite bilieto ir viskas“, – šmaikštavo vadovas.

„Tau šita nominacija negresia. Su tokiomis valdžiomis į pensiją išeisi sulaukusi 99 metų. Būsi visada jauna ir energinga“, – reziumavo tarybos narys Vidmantas Plečkaitis.