Valdančiajai koalicijai priklausančių liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas lėšas gynybai siūlo didinti skolinantis, opozicijai priklausantys parlamentarai – leidžiant gynybos obligacijas.

„Nėra nuoširdu kalbėti, kad mes pritariame, kad yra grėsmės, kad turime didinti biudžetą, ir kategoriškai pasakyti, jog pritarsime tik obligacijoms, kurios irgi yra skolos dalykas, ir nėra toks tvarus“, – LRT radijui antradienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Galbūt obligacijos gali būti sudedamoji dalis. (...) Bet įsivaizduoti, kad nebus pokyčių mokestiniuose dalykuose, tikrai naivu, ir tą reikia pasakyti“, – kalbėjo konservatorių frakcijos Seime seniūnė.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad politikai sutars dėl papildomo gynybos finansavimo bei lėšų jam siūlo ieškoti skolinantis.

„Visiškai pritariu Dovilei (laidoje dalyvavusiai Seimo narei socialdemokratei D. Šakalienei – BNS) dėl skolinimosi. (...) Kalbėsime vėl su finansų ministre dėl galimybės skolintis. Suprantu, kad skolinimosi apimtys nėra įmanomos be galo ir be krašto. Bet bandykime tuos dalykus, tada mažiau reikės kalbėti apie mokesčių didinimą, ir mažiau reikės gąsdinti žmones“, – LRT radijui sakė E. Gentvilas.

Prieš kelias dienas vėl yra išleistos Vyriausybės obligacijos apie nieką. Ar sunku buvo jas pavadinti gynybos obligacijomis? Būtų išpirkta dvigubai daugiau (...)

 

Pasitarime dėl papildomų lėšų gynybai trečiadienį planuoja dalyvauti ir opozicinių partijų atstovai, kovo viduryje pasitraukę iš šių derybų dėl buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teiginių apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje.

Anot socialdemokratės Dovilės Šakalienės, jos frakcija nepritaria, kad siekiant padidinti gynybos finansavimą, būtų keliamas pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau palaiko idėją didinti pelno mokesčio tarifą, leisti gynybos obligacijas.

Ji siūlo gynybos obligacijomis pavadinti Vyriausybės leidžiamus vertybinius popierius.

„Prieš kelias dienas vėl yra išleistos Vyriausybės obligacijos apie nieką. Ar sunku buvo jas pavadinti gynybos obligacijomis? Būtų išpirkta dvigubai daugiau negu reguliariai“, – LRT radijui sakė D. Šakalienė.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas teigė, kad „valstiečiai“ nepritars nė vienai iš keturių Finansų ministerijos kovą pristatytų keturių alternatyvų. Jo teigimu, pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantį gynybos finansavimą esą jau dabar galima be papildomų mokesčių.

„Vienintelis atvejis, apie kurį dar galėtume kalbėti, jeigu tikrai įrodytų, kad tų pinigų trūksta, kam trūksta ir kokiam tikslui, tai mes pritartume obligacijoms – skolinimuisi iš gyventojų, su tam tikromis palūkanomis, didesnėmis nei siūlo bankai“, – LRT radijui sakė D. Gaižauskas.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija kovą pristatė keturias alternatyvas.

Papildomų lėšų reikia norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą, įvesti visuotinį šaukimą ir kitiems sprendimams.

Anot ministerijos, naujos emisijos palūkanų norma lygi vidutinei apsikeitimo sandorių normai su 90 bazinių punktų rizikos priedu – 5 baziniais punktais mažiau nei pernai birželį išleistos tokios pat trukmės emisijos.

„Lietuva sėkmingai pradėjo skolinimosi užsienio finansų rinkose programą ir palankiomis sąlygomis užsitikrino reikšmingą dalį šiems metams numatytos skolinimosi užsienyje sumos“, – pranešime teigė ministerijos Valstybės iždo departamento direktorė Rasa Kavolytė.

Nauja emisija išplatinta su 3,607 proc. pelningumu, išleidimo kaina lygi 99,115 proc. jų nominaliosios vertės. Už šią emisiją bus mokamos 3,5 proc. metinės palūkanos.

Euroobligacijos bus apmokėtos vasario 13 dieną ir išperkamos 2034 metų vasario 13 dieną.

Bankais platintojais pasirinkti „BNP Paribas“, „Erste Group Bank“ ir „JP Morgan“ bankai, o SEB bankui suteiktas papildomo banko platintojo (angl. „co-lead manager“) statusas.

„Yra ir tokių, kurie nusipirko kaip investiciją, ketina nuomoti“, – sakė „Capital“ brokerė Patricija Burbulaitė-Jankauskienė.

Kad lietuviai būstą perka ne sau, o investavimui, nekilnojamojo turto (NT) brokeriai pastebi vis dažniau. Spėja, kad galbūt NT suprantamesnis už kriptovaliutas ar vertybinius popierius.

„Su NT viskas aišku: atėjau, apžiūrėjau, pačiupinėjau, žinau, ką su juo darysiu, kaip valdysiu. Ar nuomosiu, ar pats gyvensiu“, – komentavo „Capital“ brokerė.   

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Taigi brokeriai nesistebi, kad INVL surinkti duomenys rodo, jog būtent investicija į NT atnešė daugiausiai naudos.

„NT praėjusiais metais vienareikšmiškai buvo geriausia investicija, nes brango pats NT, taip pat papildomos naudos davė iš nuomos gautos pajamos“, – teigė INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.

Tačiau dalis bankų įsitikinę, kad būstą lyginti su investicija – neteisinga.

„Jei perki būstą sau gyventi, galbūt tie kainų pasvyravimai nėra tokie reikšmingi ar svarbūs“, – sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderys.

Investicijos į kitas klases, pavyzdžiui, vertybinius popierius, pastaraisiais metais taip pat augo.

 

„Didelei daliai gyventojų rūpi ne tiek investicinė grąža, kiek būtinybė turėti nuosavą būstą. Nes nenori mokėti nuomos įmokų. Ir praėjusieji metai tą daryti leido“, – teigė „Swedbank“ ekonomistė Greta Ileikytė.

Investicijos į kitas klases, pavyzdžiui, vertybinius popierius, pastaraisiais metais taip pat augo.

Be to, bankai pastebi, kad NT sandorių apskritai mažėja, nes ne visi šiuo metu gali sau leisti nusipirkti namus.

„Akivaizdu, kad ta rinka dar yra inertiška, bet matome, kad ji yra mažėjanti. Paskutiniai sandorių skaičiai yra mažiausi per pastaruosius dvejus metus“, – komentavo „Citadele“ Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.  

„Daugiausiai lemia, matyt, didėjančios palūkanų normos, kurios atitinkamai reiškia ir didesnes palūkanų įmokas ir galbūt didesnę finansinę būsto naštą“, – pastebėjo D. Poderys.

Tačiau bendrovės INVL analitikas tikina, kad tikrąsias karo Ukrainoje pasekmes pajausime tik šiemet. Tad dabar pirkti būstą rizikų daugiau.

„Jei prisimintume 2007–2008 metų krizę, tai tuomet, nors debesys tvenkėsi, NT kainos vis dar kilo“, – sakė V. Rūkas. 

Vis dėlto bankininkai prognozuoja, kad NT užleis vietą kitoms investicijoms – obligacijoms ar terminuotiesiems indėliams.  

Žmonės gal anksčiau buvo linkę investuoti į NT, nes turėjo lūkestį, kad kainos augs ir jie iš to uždirbs prieaugį. Dabar tas lūkestis yra gerokai sumažėjęs.

 

„Žmonės gal anksčiau buvo linkę investuoti į NT, nes turėjo lūkestį, kad kainos augs ir jie iš to uždirbs prieaugį. Dabar tas lūkestis yra gerokai sumažėjęs“, – sakė D. Burdaitis.

Netgi pastebima, kad lietuviai jau dabar atsigręžia į tam tikras alternatyvas.

„Investicijos į kitas klases, pavyzdžiui, vertybinius popierius, pastaraisiais metais taip pat augo. Tai rodo vis didesnį visuomenės finansinį išprusimą, kad domimasi ir kitomis investicijomis“, – konstatavo G. Ileikytė. 

Vis dėlto investicijų specialistas patarė investuoti ne tik į mūrus, bet pinigus paskirstyti keliose srityse.

„Jeigu investicijos yra išskaidytos į šiuo atveju, mūsų skaičiavimu, keturias turto klases, tai bendras rezultatas svyruoja pakankamai nedaug ir duoda stabilią, gerą grąžą“, – patarimą davė V. Rūkas. 

Anot investicijų ekspertų, Lietuvoje galima išskirti keturias pagrindines investicijas: NT, obligacijas, indėlius ir akcijas. Be investicijų į būstą, 2021-aisiais būtent akcijos davė didžiausią grąžą.

„Priemonė yra ruošiama ir planuojama ją įgyvendinti. Tačiau šiuo metu dar yra tikslinamasi su Europos Komisija dėl galimų teisės aktų taikymo“, – rašoma Eltai atsiųstame Invegos komentare.

Apie tai, kad ateityje INVEGA ketina teikti valstybės garantijas ne tik įmonių paskoloms, bet ir investicijoms į obligacijas, vasario mėnesį užsiminė įstaigos generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.

Pasak jo, Invegos garantijų priemonės efektyvumas yra viena iš priežasčių, kodėl ją ateityje ketinama pritaikyti ir investicijoms į skolos vertybinius popierius.

– Neveiksnios skolos gali užkirsti kelią naujoms paskoloms gauti, tačiau Rusijai paskelbtos Vakarų sankcijos jau anksčiau šį procesą apsunkino. Kaip šis įsiskolinimas paveiks Rusijos ekonomiką?

– Rusijai turint nepadengtų įsiskolinimų, bus sudėtinga pasiskolinti tarptautinėse rinkose, nes drastiškai krinta pasitikėjimas pačia Rusija ir jos galimybėmis įvykdyti savo įsipareigojimus. Kitas aspektas – reikšmingai kyla palūkanų normos net ir pasikeitus situacijai, atsiradus galimybei skolintis.

Skola didesnės reikšmės gali turėti ilguoju laikotarpiu, mat trumpuoju laikotarpiu Rusijai svarbiau galėti naudotis technologinėmis inovacijomis. Kol Rusija turi galimybę parduoti savo energijos išteklius už gana aukštą kainą, tol šalis turės finansinių išteklių, tačiau svarbiau, kad Rusija už savo turimus išteklius neturėtų galimybės įsigyti reikiamų technologijų ir jų produktų.

Rusija taip pat tikisi pagalbos iš Kinijos, nors jos bankai dėl tarptautinių sankcijų labai nenoriai bendradarbiauja su Rusija. Kita vertus, Rusija tikisi, kad tokios valstybės kaip Tadžikistanas, Kazachstanas, Armėnija, Sakartvelas, Baltarusija ir kitos padės apeiti taikomas sankcijas, nors pastaruoju metu Kazachstanas atvirai nepritaria Rusijos sukeltam karui ir rodo iniciatyvą palaikyti Rusijai taikomas tarptautines sankcijas.

– Užsienio spaudoje svarstoma, kad šis įsiskolinimas paskatins kitų paskolų išieškojimo procesą ir paankstins jų išmokėjimo terminus. Kiek to tikėtis yra realu?

– Net ir teismo keliu bandant išieškoti iš Rusijos kitas paskolas, Rusija gali tiesiog nevykdyti teismų sprendimų ar juos ginčyti. Puikiu pavyzdžiu gali būti iš Airijos lizinguojamų civilinių lėktuvų susigrąžinimas, kai Rusija tiesiog atsisakė grąžinti lizinguojamus lėktuvus. Tačiau šis sprendimas, tikėtina, laikinas, nes patys civiliniai lėktuvai neturi techninio aptarnavimo.

– Ar, jūsų nuomone, ir tuomet, kai šalis vykdo karinius veiksmus Ukrainoje, yra įmanoma susitvarkyti ekonomiką?

– Kaip rodo dabartinė situacija, nors Rusija ir vykdo karinę agresiją prieš Ukrainą, nuo jos turimų energijos išteklių priklausančios valstybės neturi greitų alternatyvų pakeisti iš agresorės perkamų išteklių.

Todėl paradoksalu, bet, prasidėjus karui ir pakilus energijos išteklių kainoms, nepriklausomą Ukrainą užpuolusios Rusijos pajamos už parduodamus išteklius dar labiau išaugo. Todėl šiuo metu JAV prezidento administracija imasi aktyvių veiksmų, kad sumažintų naftos kainas ir jų lygį palaikytų ne daugiau kaip 100 JAV dolerių už barelį.

Ekonomikai įtaką daro daugelis veiksnių, tarp jų – ir politinių, todėl vienas didžiausių Rusijos, kaip šalies, trūkumų – jos nepatikimumas, mat sunku prognozuoti šalies veiksmus. Investuotojai, partneriai nepasitiki Rusija kaip valstybe, niekas tokioje šalyje negali jaustis saugus, vadinasi, dalis investuotojų atsisako investicijų, kita dalis rizikuoja nusimatę didesnį pelningumą, taip keldami kainas, kurios gula ant galutinių vartotojų pečių.

Prasidėjus karui ir pakilus energijos išteklių kainoms, nepriklausomą Ukrainą užpuolusios Rusijos pajamos už parduodamus išteklius dar labiau išaugo.

Valstybei tai atsiliepia didesniais paskolų procentais. Ilguoju laikotarpiu daugelis valstybių turėtų paskirstyti rizikas ir ieškoti papildomų, alternatyvių energijos išteklių tiekėjų, neprisirišant prie vieno iš jų, nors ir palankesnėmis sąlygomis.

– Įmonės ar fiziniai asmenys, negalintys išsimokėti skolų, turi galimybę skelbti bankrotą. Ar šalis gali paskelbti bankrotą?

– Ne kartą įvairios valstybės buvo paskelbusios bankrotą, tačiau jų turtas, skirtingai nuo bankrutuojančių įmonių ar fizinių asmenų turto, neišparduodamas, nebent pati valstybė taip nuspręstų.

Tačiau bankrotas nėra vienintelė išeitis. Istorijoje yra buvę atvejų, kai valstybės skola siekė ir 200 proc. BVP, kaip Jungtinėje Karalystėje XIX a. po karo su Napoleonu. Dar visai neseniai, 2008–2009 m., trims pagrindiniams Islandijos bankams – „Landbanki“, „Kepthing“ ir „Glitnir“ – atsidūrus ant bankroto ribos, valstybė juos nacionalizavo ir visos skolos, siekiančios bene 3,5 mlrd. eurų, persikėlė Islandijos gyventojams. Kiekvienam gyventojui teko apie 16 tūkst. eurų skola, tačiau surengus referendumą 93 proc. gyventojų nusprendė nemokėti skolos Jungtinei Karalystei ir Nyderlandams tokiomis sąlygomis, kokių jos pageidavo, todėl Islandija mokėjo savo skolą jai priimtinomis sąlygomis.

Valstybės skolos, viršijančios 100 proc. nuo BVP, nėra naujiena ar išskirtinumas ir kai kurioms senosioms ES narėms (Airijai, Belgijai, Italijai ir kitoms). Nors pagal Mastrichto kriterijus (ES steigimo sutartį) valstybės, kurių skolos viršija 60 proc. arba sparčiai nemažėja, neatitinka vieno iš stojimo į ES kriterijų, minėtosios šalys jau buvo ES narės skolai išaugus.

– Rusija nėra pirmoji valstybė, turinti neveiksnių paskolų: 2015 m. Graikija taip pat negalėjo atiduoti 1,6 mlrd. eurų skolos Tarptautiniam Valiutos Fondui. Tuomet buvo vykdomos šalies gelbėjimo programos, prie kurių prisidėjo ES šalys, tačiau Rusijai tokios programos nenumatytos. Kuo panašios ar skirtingos šių šalių situacijos?

– Akivaizdus skirtumas – Graikija yra euro zonos narė ir, Graikijai bankrutavus, tai labai reikšmingai atsilieptų visai euro zonai, ES. Be to, Graikijos bankrotas nebuvo techninis, skirtingai nei Rusijos. Rusijos bankrotas yra tarptautinių sankcijų taikymo rezultatas.

Pasak jo, nuo pat „Invegos“ įkūrimo pradžios veikianti priemonė, kuomet dalį skolinimo rizikos prisiima valstybė, o dalį privatus skolintojas, yra vienas efektyviausių valstybės instrumentų, kadangi jis reikalauja santykinai nedidelių viešųjų finansų, bet sukuria reikšmingą efektą šalies ekonomikai.

„Išskirčiau tokį tradicinį ir patį pirmą „Invegos“ instrumentą, kuris prasidėjo dar prieš 20 metų. Tai yra „Invegos“ teikiamos garantijos už paskolą ir lizingą. Tai instrumentas, kuris tikrai daro didelį poveikį su santykinai maža valstybės investicija. Garantijos suteikia galimybę ne valstybei paskolinti, finansuoti, o išlaisvina privatų kapitalą“, – trečiadienį Lietuvos verslo forume teigė K. Motiejūnas.

Pasak „Invegos vadovo“, garantijų priemonė reikšmingai padidino verslo finansavimo galimybes, kadangi komercinės finansų įstaigos, įmonėms, kurioms suteikta valstybės garantija, galėjo skolinti drąsiau.

„Dalį skolinimo ar lizingo rizikos prisiima valstybė. Tokiu būdu, ar tai būtų bankas ar kitas finansuotojas, jis pasidalina rizika su valstybe, dėl to drąsiau skolina ir tokiu būdu valstybė pasiekia savo tikslus, naudodama privačius pinigus. Geriau turbūt ir būti negalėjo“, –  tikino jis.

Būtent šios priemonės efektyvumas, pasak K. Motiejūno, yra viena iš priežasčių, kodėl šią priemonę ateityje ketinama pritaikyti ir investicijoms į skolos vertybinius popierius.

„Planuojame sukurti garantijas investuojantiems į obligacijas, bet to dar truputėlį reiks palaukti“, – pažymėjo „Invegos“ vadovas.

INVEGA planuoja tęsti ir plėsti paskolų garantijų suteikimą skatinant visus finansuotojus drąsiau skolinti verslams. Praėjusiais metais nuo 1,5 iki 5 mln. eurų buvo padidinta individualių garantijų maksimali suma.

Vasarį paskelbtas naujos portfelinių garantijų priemonės projektas: numatoma šiai priemonei skirti 90 mln. eurų, kurie leis garantuoti daugiau nei 500 mln. eurų vertės naujų paskolų. K. Motiejūnas tikisi, kad ši priemonė pradės veikti jau už kelių mėnesių.

Pasak pranešimo, priemonė „Vertybinių popierių įtraukimo į vertybinių popierių biržą skatinimas“ padės labai mažoms, mažoms arba vidutinėms įmonėms (MVĮ) įtraukti savo vertybinius popierius į AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržą ir alternatyviąją vertybinių popierių rinką „First North“.

„Norime padėti verslui, kuris yra pasiruošęs augti, kurti didesnę pridėtinę vertę. Suprantame, kad bet kokiai plėtrai būtinas finansavimas, todėl bandome realiais žingsniais padėti verslui atrasti alternatyvius finansavimosi kelius per kapitalo rinką. Šiandien dažnai nesiryžtama to daryti, nes jaučiama informacijos stoka, nerandama tam tinkamų partnerių, nežinoma, nuo ko pradėti, kyla problemų ieškant finansavimo. Ši priemonė padės mažoms ir vidutinėms įmonėms spręsti tokias problemas“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.

Norime padėti verslui, kuris yra pasiruošęs augti, kurti didesnę pridėtinę vertę.

Negrąžinamoji subsidija MVĮ akcijoms ir (arba) obligacijoms įtraukti į vertybinių popierių biržą bus skirta kompensuoti Lietuvoje patirtas prospekto, informacinio dokumento, įmonės aprašymo parengimo ir paskelbimo išlaidas, veiklos strategijos ir veiklos struktūros nustatymo, vertybinių popierių išleidimo į biržą informacijos skleidimo, įmonės pristatymo susitikimuose su investuotojais išlaidas, taip pat išlaidas, susijusias su išsamia įmonės veiklos finansine, mokestine ir teisine analize, išorinių konsultantų suteiktų pertvarkymo į akcinę bendrovę paslaugų išlaidas, alternatyviosios vertybinių popierių rinkos sertifikuoto patarėjo paslaugų išlaidas, teisės, finansų, mokesčių, audito, investicijų paslaugų išlaidas.

INVEGA kompensuos 50 procentų patirtų išlaidų, o maksimali suma, kurią vienam pareiškėjui INVEGA galės kompensuoti, sieks 100 000 eurų apmokant patirtas akcijų išleidimo į biržą išlaidas ir 50 000 eurų kompensuojant obligacijų išleidimo į biržą išlaidas.

Numatoma, kad gavę teigiamą INVEGOS sprendimą dėl kompensacijų, pareiškėjai savo akcijas ir (arba) obligacijas įtraukti į prekybą vertybinių popierių biržoje turės per 1 metų laikotarpį. Šis terminas galės būti pratęstas, tačiau maksimalus laikotarpis išleisti savo vertybinius popierius į prekybą biržoje negalės viršyti 2 metų. Įmonėms, planuojančioms prekiauti savo akcijomis biržoje, bus taikoma sąlyga biržoje pritraukti ne mažesnę kaip 500 000 eurų sumą.

„Priemonė „Vertybinių popierių įtraukimo į vertybinių popierių biržą skatinimas“ yra papildomas žingsnis, plėtojant šalies kapitalo rinką. Sveikintina, jog šiuo instrumentu siekiama paskatinti mažas ir vidutines įmones viešai platinti akcijas ar skolos vertybinius popierius su tikslu pritraukti papildomų lėšų bendrovės veiklai bei kompensuoti dalį bendrovės pasiruošimo kaštų einant į viešą vertybinių popierių rinką. Tikimės, jog ši priemonė paskatins daugiau Lietuvos įmonių naudotis alternatyviais finansavimo šaltiniais per viešą vertybinių popierių rinką, užtikrins tokių priemonių prieinamumą mažesnėms įmonėms bei skatins Lietuvos kapitalo rinkos augimą. Kviestume Lietuvos bendroves susipažinti su šia priemone ir pasinaudoti ja plečiant savo verslą“, – sako „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos prezidentas Saulius Malinauskas.

Priemonei „Vertybinių popierių įtraukimo į vertybinių popierių biržą skatinimas“ įgyvendinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė iki 1 mln. eurų iš INVEGOS fondo lėšų. Kvietimas gauti kompensacijas už akcijų ir obligacijų leidimo išlaidas galioja iki 2022 m. birželio 30 d. Paraiškas dėl kompensacijų verslas jau gali teikti adresu birza@invega.lt.

Už ją bus mokama 0 proc. metinių palūkanų. Tai – nauja 7 metų trukmės emisija, kuri bus išperkama 2028 m. kovo 3 d.

Paklausa aukcione siekė 133,8 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo -0,055 proc., didžiausias patvirtintas – 0,000 proc., vidutinis svertinis pelningumas – -0,013 proc.

Praėjusių metų kovo 16 d. Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatyta Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.

Kovo 17 d. Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.

BoE išplėtė savo turto supirkimo programą iki 895 mln. svarų sterlingų (990 mlrd. eurų) – 50 mlrd. svarų sterlingų daugiau, nei tikėjosi „Reuters“ apklausti ekonomistai. Kaip teigė centrinis bankas, pridėjus naują sumą, vyriausybės obligacijų supirkimo programa bus pajėgi galioti iki 2021 metų pabaigos.

Bankas taip pat pranešė sumažinęs Didžiosios Britanijos ekonomikos prognozes – prognozuojama, kad ekonomika prieškrizinį dydį pasieks tik pirmą 2022 metų ketvirtį. Anksčiau BoE prognozavo, kad visiškas atsigavimas bus pasiektas kitų metų pabaigoje.

„Ekonomikos prognozės išlieka neįprastai neapibrėžtos, – teigė bankas. – Jos priklausys nuo tolesnės pandemijos raidos ir priemonių visuomenės sveikatos apsaugai bei perėjimo prie naujų prekybos sąlygų tarp Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės (JK).“

Kaip ir tikėtasi ekonomistų apklausoje, bankas nepakeitė 0,1 proc. siekiančios bazinės palūkanų normos, tačiau jau svarsto galimybes taikyti neigiamas palūkanas.

Bankui paskelbus pranešimą, pakilo svaro sterlingo kursas dolerio ir euro atžvilgiu.

„Aš visgi labiau esu linkęs žiūrėti į šitą instrumentą skeptiškai ir ieškoti kitų galimybių kaip būtų galima padėti bėdos ištiktoms šalims“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė G. Nausėda, atsakydamas į BNS klausimą.

Bendro skolinimosi priemonių siekia Pietų Europos šalys – Italija, Ispanija ir Prancūzija, jos teigia, kad toks solidarus žingsnis padėtų greičiau atgaivinti pramonę.

Tačiau Šiaurės valstybės, tokios kaip Nyderlandai ir Vokietija, nenori skolų suvienodinimo, kad mokesčių mokėtojams netektų mokėti už, jų nuomone, per didelį išlaidavimą pietuose.

Lietuvai Europos vadovų derybose atstovaujantis G. Nausėda iki šiol griežtos pozicijos nebuvo išsakęs, o šalies vadovo patarėjo ekonomikai ir finansų ministro vieši komentarai skyrėsi.

G. Nausėda pirmadienį sakė, kad šiuo metu reikėtų dėmesį sutelkti į kitus instrumentus – bendrą finansinės pagalbos fondą, vadinamąjį Europos stabilumo mechanizmą, plėsti galimybes skolintis pačioms šalims, lanksčiau taikyti valstybės pagalbos verslui formas.

Argumentuodamas nepritarimą koronaobligacijoms, G. Nausėda užsiminė apie praeities klaidas, bet jų nedetalizavo.

„Jeigu mes atidarome šitą šliuzą visiškai be jokių išankstinių sąlygų ir prielaidų, tai, žinote, tokių šliuzų atidarymas praeityje baigdavosi gana liūdnai ir mes turėtume pasimokyti iš tų praeities klaidų ir daryti viską protingai ir racionaliai“, – sakė Lietuvos prezidentas.

Viliaus Šapokos teigimu, svarstoma, kad euroobligacijų emisija gali siekti nuo 500 mln. iki 2 mlrd. eurų.

„Be abejo, skolinimosi planai priklausys tiek nuo situacijos rinkose, tiek nuo padėties Lietuvoje, kaip mums seksis tvarkytis su koronaviruso krizės pasekmėmis“, – BNS sakė V. Šapoka.

Pirmadienį pranešta, kad Europos investicijų bankas (EIB) Vyriausybei skolina 700 mln. eurų, Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) ir Europos Tarybos vystymo bankas (ETVB) – po 400 mln. eurų.

Lietuva galėtų išleisti 0,5–2 mlrd. eurų

Pasak V. Šapokos, bankai skolina Lietuvai patraukliomis sąlygomis.

700 mln. eurų EIB paskolos trukmė ir palūkanų norma priklausys nuo padėties kapitalo rinkose, o 400 mln. eurų ŠIB paskolos palūkanos, pasak V. Šapokos, yra 0,35 punkto plius šešių mėnesių Euribor.

Vyriausybė kovo viduryje patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatyta Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.

Kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.