Įstatymo pataisos numato donorystės modelio pakeitimą iš informuoto į numanomo sutikimo – kai visi piliečiai yra laikomi potencialiais organų donorais, nebent yra išreiškę nesutikimą.

Pagal Lietuvoje šiuo metu taikomą organų donorystės modelį, žmogus, norintis po mirties tapti potencialiu organų donoru, turi pasirašyti sutikimą ir gauti Donoro kortelę.

Tuo tarpu pagal numanomo sutikimo donorystės modelį visi šalies piliečiai yra laikomi potencialiais organų donorais, nebent išreiškė nesutikimą. Vis dėlto, yra paliekama galimybė rinktis – sutikti arba nesutikti, o prireikus ir pakeisti nuomonę.

Tiek informuoto, tiek numanomo sutikimo atveju yra prašoma ir artimųjų raštiško sutikimo dėl organų donorystės.

Projektas grąžintas tobulinti dėl visuomenės nepasirengimo pokyčiams

Seimo narei Jurgitai Sejonienei vasarą pateikus įstatymo pakeitimo projektą, visuomenėje kilo sumaištis. Gyventojams pamanius, kad pataisos dėl donorystės modelio pakeitimo priimtos, nesutikimus organų donorystei po savo mirties per parą pateikė daugiau nei 500 žmonių. Dėl patirtos žalos tiek Seimo nariai, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos bei jai priklausančio Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) atstovai prašė komiteto šiuo metu nepritarti pataisoms.

„Jau yra labai daug sumaišties įnešta į visuomenę ir matome, kad tam tikra žala yra padaryta“, – Sveikatos reikalų komiteto posėdyje kalbėjo parlamentaras Aurelijus Veryga.

Jau yra labai daug sumaišties įnešta į visuomenę ir matome, kad tam tikra žala yra padaryta.

Nors dauguma posėdyje dalyvavusių sutiko su tuo, kad Lietuvai reikalingi organų donorystės modelio pokyčiai, akcentuota, kad visuomenė dar nėra tam pasiruošusi.

„Reikalingas visuomenės brandinimas, visuomenės švietimas, komunikavimas, kad donorystės skaičiai augtų, o ne kristų“, – sakė NTB Teisės ir veiklos priežiūros skyriaus specialistė Aušra Motiejūnė.

„Neprieštaraujame, kad reikia judėti tokio modelio link, ir, žvelgiant į laukiančiųjų transplantacijos skaičius, kryptis turėtų būti tokia. Bet reikalinga suprasti, kad visuomenę paruošti tokiam koncepcijos pasikeitimui tikrai reikia. Mes pritariame pačiam principui, bet manome, kad tai turėtų būti atidėta, kol nėra iki galo paruošta visuomenė, atliktos informacinės kampanijos, kol neturime aiškaus pritarimo iš visuomenės“, – pabrėžė sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Įstatymo pakeitimo projekto autorė J. Sejonienė mano, kad sumaištis visuomenėje yra laikina. Anot jos, šiuo metu reikia kovoti su paskleista dezinformacija ir didinti finansavimą organų donoryste užsiimančioms įstaigoms.

„Šitam projektui, tokiam, koks jis yra, iš esmės kritikos nėra. Kritika didžiausia yra galbūt dėl to, kad yra sumaištis visuomenėje, kuri, aš neabejoju, yra laikina. Kova su dezinformacija yra būtina, kaip ir būtina didinti finansavimą, pirmiausia koordinatorių brigadoms ir panašiai“, – posėdyje kalbėjo parlamentarė.

Daugumos Sveikatos reikalų komiteto narių balsais, nutarta projekto neatmesti ir grąžinti jį tobulinti.

ELTA primena, kad vasarą pateikus Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo projektą, visuomenėje paskleista dezinformacija apie numanomo sutikimo modelio įsigaliojimą. Visgi, tokia informacija buvo paneigta, tačiau neišvengta žalos.

Nesutikimus organų donorystei po savo mirties per parą pateikė daugiau nei 500 žmonių, NTB taip pat sulaukė kreipimųsi su klausimais, kaip tai padaryti ir kas keisis nuo liepos 1 dienos.

Kaip pranešė kariuomenė, medikų grupė į Santaros klinikas atvyko apie 14 valandą.

Po sėkmingai įvykdytos užduoties sraigtasparnis grįžo į dislokacijos postą Kaune, kur toliau tęsia budėjimą.

Donoro organų gabenimas yra viena iš Lietuvos kariuomenės užduočių taikos metu. 

Pasak biuro, iš viso mirusiojo artimųjų sprendimas viltį pasveikti suteikė šešiems žmonėms.

Efektyvus organų donoras buvo registruotas praėjusią savaitę Klaipėdos universiteto ligoninėje. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad gali būti transplantuojama donoro širdis, kepenys, inkstai bei ragenos.

Donoro širdis pasieniečių sraigtasparniu buvo atgabenta į Vilnių, kur netrukus Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose buvo transplantuota jos laukusiam recipientui. Kepenų transplantacija taip pat atlikta Santaros klinikose.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (LSMUL KK) atliktos inkstų transplantacijos, taip pat Kauno klinikų Audinių bankui perduotos donorinės ragenos.

Nacionalinis transplantacijos biuras pranešime pažymi, kad vienas efektyvus organų ir audinių donoras galėtų padėti daugiau nei septyniems žmonėms.

Inksto ir inksto-kasos komplekso laukiantiems recipientams transplantacija leidžia nutraukti gydymo procedūras ir pagerina gyvenimo kokybę, ragenų laukiantiems suteikia galimybę regėti, o kitiems – tai vienintelė likusi viltis gyventi.

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 316 žmonių: 86 laukia inksto, du – kasos-inksto komplekso, 35 – širdies, septyni – plaučių, trys – širdies-plaučių komplekso, 44 – kepenų, 139 – ragenų transplantacijos. Tarp laukiančiųjų transplantacijos yra šeši vaikai.

Atlikus reikalingus tyrimus, medikai nustatė, kad donoriniai organai bei audiniai tinkami šešiems žmonėms, jie laukė kepenų, širdies, inkstų ir ragenų.

Širdies ir inkstų transplantacijos atliktos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose. Ragenos perduotos saugoti Audinių bankui. Kepenų laukusiam recipientui transplantacija atlikta Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.

Širdies transplantacija buvo atlikta recipientui, kuris jos laukė daugiau nei penkerius metus.

Anot biuro pranešimo, artimiesiems sutikus padovanoti organus, gavus kraujo tyrimų rezultatus ir gydytojams įvertinus organų būklę, pradedama komunikacija su potencialiais recipientais.

Per trumpą laiką jie turi apsispręsti ar galės atvykti transplantacijai į Kauno arba Santaros klinikas. Atvykus jiems taip pat yra atliekami įvairūs tyrimai, siekiant įvertinti ar donoro organas tikrai jiems tinkamas.

Vienas efektyvus organų ir audinių donoras galėtų padėti daugiau nei septyniems žmonėms.

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 307 žmonės: 77 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 33 širdies, 7 plaučių, 3 širdies-plaučių komplekso, 44 kepenų, 142 ragenų transplantacijos. Iš jų – 5 vaikai. 

Plintančiame „Facebook“ įraše skelbiama, kad galima atsisakyti organų donorystės esant gyvam ir atsisakyti organų donorystės už savo vaikus jiems esant gyviems. Taip pat internete platinama klaidinga nesutikimo su organų donoryste esant gyvam forma.

Kada galima gyvoji donorystė?

Organų donorystė esant gyvam donorui yra galima tik išskirtiniais atvejais. Lietuvoje gyvosios organų donorystės pagalba inkstą dovanoti galima tik artimam šeimos nariui ar sutuoktiniui.

Gyvoji organų donorystė – kai transplantacijos laukiančiam žmogui (recipientui) persodinamas gyvo artimo šeimos nario ar sutuoktinio inkstas arba gali būti persodinama dalis kepenų (Lietuvoje dalies kepenų transplantacijos neatliekamos, recipientai vaikai tokioms transplantacijoms yra siunčiami į užsienio klinikas, kur jų donorais tampa artimiausi šeimos nariai).

Donoru gali tapti tik pilnametis artimas giminaitis arba sutuoktinis, kuris sutiktų dovanoti inkstą.

Gyvas nepilnametis asmuo gali dovanoti tik regeneruojančius audinius ir ląsteles – kraujodaros kamienines ląsteles iš kraujo ar kaulų čiulpų. Transplantacija iš nepilnamečio gyvo asmens gali būti atliekama tik broliui, seseriai ar tėvams ir tik tais atvejais, kai nėra tinkamo suaugusių regeneruojančių audinių ir ląstelių donoro.

Galiojanti nesutikimo forma. / NTB nuotr. 

„Kraujodaros kamieninių ląstelių donorystė iš nepilnamečio asmens gali būti atliekama tik tais atvejais, kai suaugęs artimas šeimos narys negali tapti donoru. Nepilnamečio asmens kamieninės ląstelės gali būti donuojamos tik broliui ir sesei, mamai ar tėčiui. Jos gali būti imamos iš kaulų čiulpų arba iš kraujo. Donoro organizme kamieninės ląstelės greitai regeneruoja (atsistato), todėl po donacijos donoras nepatiria žalos.

Nuo 2018 metų iki šios dienos buvo tik 14 atvejų kuomet nepilnamečiai asmenys tapo kamieninių ląstelių donorais savo nepilnamečiui broliui ar sesei“, – nurodo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro vadovė gydytoja onkohematologė prof. dr. Jelena Rascon

Iš gyvo nepilnamečio asmens draudžiama imti neregeneruojančius audinius: ragenas, kaulinius, kraujagyslinius ar raumeninius audinius bei organus: širdį, kepenis, inkstus, kasą ar plaučius.

Kaip tampama organų donorais?

Pagal dabar galiojančius Lietuvos teisės aktus žmogus gali išreikšti sutikimą ar nesutikimą organų donorystei tik po savo mirties, tačiau esminė sąlyga, kad žmogus taptų organų donoru po mirties – pacientui turi būti konstatuota smegenų mirtis ar sustojusi širdies veikla bei nutrūkusi kraujotakai. Kalba apie organų donorystę galima tik tada, kai nepavyksta atkurti kraujotakos smegenyse ir širdies veiklos, kai būna išnaudotos visos galimybės atgaivinti žmogų. Kitomis mirties aplinkybėmis organų donorystė nėra galima.

Be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai yra draudžiama. Mirusiojo artimųjų atsiklausiama tokia pirmumo tvarka: sutuoktinio, pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių (seserų). Gavus vieno iš šių asmenų sutikimą ar nesutikimą nustatyta pirmumo tvarka, kitų mirusiojo artimųjų sutikimo neklausiama.

Klaidinga nesutikimo forma./ NTB nuotr. 

Kaip išreikšti savo valią dėl organų donorystės?

Pasirašyti sutikimą ir gauti donoro kortelę galima užpildžius Asmens sutikimą, kad jo audiniai, organai po mirties būtų paimti ir atiduoti transplantuoti. Norint užpildyti sutikimą internetu, prisijungus prie elektroninių valdžios vartų, turite pasirinkti prisijungimo būdą – banką (arba el. parašą). Pavyzdžiui, pasirinkus prisijungimą „per banką“ (suvedate duomenis), atsidaro langas „E. paslaugos“. Tuomet reikia prisijungti prie „elektroninių valdžios vartų“ bei patvirtinti savo tapatybę. Paskutinis žingsnis – užpildyti sutikimą/nesutikimą ir jį išsaugoti.

Užpildyti popierinę formą galima kreipiantis į bet kurią asmens sveikatos priežiūros įstaigą; kreipiantis į švietimo, farmacijos ir kitas įstaigas, kuriose patvirtintos pareigybės, reikalaujančios biomedicinos mokslų srities, medicinos, farmacijos, visuomenės sveikatos krypties išsilavinimo (pvz., vaistinės, aukštosios mokyklos ir pan.). Pasirašant nesutikimą, kad žmogaus audiniai, organai po mirties būtų paimti ir atiduoti transplantuoti reikia turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo arba studento pažymėjimą). Jūsų sutikimas/nesutikimas dėl organų donorystės gali būti registruojamas užpildžius tik tas popierines formas, kurios yra pateiktos Nacionalinio transplantacijos biuro internetiniame tinklapyje. Kitos formos nėra priimamos ir registruojamos.

Pasak kariuomenės, antradienį iš nacionalinio transplantacijos biuro gavus prašymą, apie 6.50 val. iš Kaune esančio antrojo Paieškos ir gelbėjimo posto, kartu su medikų komanda pakilo budintis Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis MI-8T.

Apie 13.40 val. tame pačiame poste, iš kurio pakilo nusileidęs orlaivis, įgula pargabentą donoro organą perdavė medikams.

Lietuvoje neradus tinkamo recipiento donorinių plaučių transplantacijai, jos buvo pasiūlytos kitų šalių recipientams, o galiausiai perduotos į Šveicariją.

Tarptautinės donorystės esminis principas yra tas, kad užsienio šalims donoriniai organai pasiūlomi tik tuomet, kai savo šalyje gydomiems pacientams dėl medicininių priežasčių jie yra netinkami.

Per šiuos metus iš viso kol kas registruoti aštuoni tinkami organų donorai.

Apie galimybę dovanoti organus sergantiems žmonėms yra pradedama kalbėti tik tada, kai reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje žmogui yra konstatuojama klinikinė smegenų mirtis arba sustojęs kvėpavimas ir nutrūkusi kraujotaka.

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 328 žmonės: 78 laukia inksto, 32 – širdies, aštuoni – plaučių, keturi – širdies-plaučių komplekso, 43 – kepenų, 163 – ragenų transplantacijos. Iš jų – trys vaikai.

„(...) numanomo sutikimo modeliu mirusio žmogaus audinių ir organų donorystės atveju siekiama visuotinai svarbaus tikslo – pagerinti asmenų, kurie laukia audinių ar organų transplantacijos, sveikatą arba išgelbėti jų gyvybę“, – sakoma išvadoje, kurią šią savaitę patvirtino Ministrų kabinetas.

Vyriausybės vertinimu, galimybė raštiškai pareikšti nesutikimą būti donoru, kurį dar turėtų patvirtinti mirusiojo artimieji, priimdami galutinį sprendimą, užtikrina mirusio asmens teisės į asmens neliečiamumą ir kitų asmenų teisės į kuo geresnę sveikatą bei gyvybę pusiausvyrą, tad nepažeidžia konstitucinės teisės į asmens neliečiamumą.

Seimas svarsto grupės parlamentarų inicijuotą projektą, kad donoru gali būti kiekvienas veiksnus asmuo, kuris nėra sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pareiškęs nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai.

Jei žmogus nebūtų išreiškęs savo valios dėl donorystės, reikėtų artimųjų sutikimo. Įstatyme liktų galioti nuostata, kad be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai draudžiama.

Pataisas inicijavo 47 parlamentarai iš konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Laisvės, Socialdemokratų, Darbo partijos, Demokratų frakcijų.

Įteisinus numanomo sutikimo modelį, žmonėms nebereikėtų pildyti ir pasirašyti nustatytos formos sutikimo, norint po mirties tapti organų donoru.

„Įteisinus numanomo sutikimo modelį, žmonėms nebereikėtų pildyti ir pasirašyti nustatytos formos sutikimo, norint po mirties tapti organų donoru. Tai reiškia, kad tiems žmonėms, kurie norėjo tapti donorais, bet dėl tam tikrų priežasčių nerado laiko įsigyti Donoro kortelės, reikėtų tik pasikalbėti su savo artimaisiais ir informuoti juos apie savo pasirinkimą“, – sakoma pataisų aiškinamajame rašte.

Iniciatoriai taip pat pažymi, kad siūlomu numanomo sutikimo organų donorystės modeliu nustatoma, jog nesant rašytinio asmens nesutikimo būti donoru po jo mirties visuomet būtų prašoma artimųjų sutikimo. Mirusiojo raštu išreikštas nesutikimas būtų pripažįstamas absoliučia donorystės kontraindikacija ir artimieji šios valios pakeisti negalėtų.

Iniciatorių pateikiamais duomenimis, numanomo sutikimo modelis taikomas 21 Europos šalyje: Ispanijoje, Kroatijoje, Portugalijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Čekijoje, Suomijoje, Maltoje, Italijoje, Austrijoje, Norvegijoje, Slovėnijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Liuksemburge, Latvijoje ir Graikijoje.

Įstatymo teikėjai sako, kad jie siūlo švelnųjį numanomo sutikimo modelį, kuris atspindi dabartinę donorystės praktiką.

Anot iniciatorių, pareikštas ir užregistruotas sutikimas šiuo metu reiškia, kad asmuo sutinka tapti organų donoru po savo mirties, tačiau praktiškai visai atvejais organai paimami ir panaudojami transplantacijai tik gavus mirusiojo artimųjų pritarimą.

Seimui kartu buvo pateiktos parlamentarių Agnės Širinskienės ir Astos Kubilienės alternatyvios pataisos, kuriomis siūlyta plėsti donoro kortelės sistemą, žmonėms siūlant pasirašyti sutikimą dėl organų donorystės gaunant arba keičiant asmens dokumentus, tačiau parlamentas per pateikimą joms nepritarė.

Pataisų rengėjos užregistravo kitą tokių pataisų variantą, pagal kurias kiekvienam asmeniui jo asmens tapatybės kortelės, paso ir vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir keitimo metu būtų sudaroma galimybė išreikšti sutikimą, kad jo audiniai, organai po mirties būtų atiduoti transplantacijai, bei gauti donoro kortelę.

Lietuvos vyskupų konferencija anksčiau yra paskelbusi nepritarianti numanomo sutikimo organų donorystės modeliui, nes „sąmoningas asmens apsisprendimas dovanoti organą turi būti išreikštas jo aktyviais asmeniniais veiksmais“.

Pasak Lietuvos katalikų bažnyčios vadovybės, sutikimas donorystei negali būti numanomas vien iš asmens neveikimo, nes pastarasis gali kilti ir iš nežinojimo ar neapsisprendimo, o ne iš tikro noro išreikšti donorystei palankią poziciją ir dovanoti organus.

Lietuvoje šiuo metu taikomas informuoto sutikimo donorystės modelis, kai asmuo, sutinkantis tapti organų donoru, privalo išreikšti savo sutikimą, tai yra užsiregistruoti donoro kortelei.

Du organų donorai registruoti Kauno klinikose, vienas – Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad donorinių organų ir galimybės sugrįžti į įprastą gyvenimą sulauks šeši recipientai, kurie laukė inkstų, širdies ar kepenų.

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 317 žmonių. Iš jų – keturi vaikai.