„Ką mes pastebime, kad daug drąsiau kreipiasi (pagalbos – BNS) ir išsilaiko. Turime įvairių terapijų, jos yra tęstinės – po septynis–dešimt susitikimų, išsilaiko žmonės. Anksčiau būdavo, kad jie ateina, iškrenta, negrįžta, neinformuoja, o dabar tokio stabilumo yra“, – šią savaitę BNS sakė psichologas.

Anot M. Jeršovo, 2022 metais pradėjus teikti pagalbą, organizacijoje veikė viena terapinė grupė, į ją galėjo užsiregistruoti apie 10–12 žmonių. Dabar grupių skaičius išaugo iki penkių.

Taip jis kalbėjo Rusijai prieš daugiau nei dvejus metus pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą ir daliai jos piliečių pasitraukus į Lietuvą.

Psichologo teigimu, į organizaciją psichologinės pagalbos kreipėsi dešimtimis daugiau žmonių nei užpernai.

„Mes dabar tikrai, pavyzdžiui, turėjome ir vaikų stovyklą – iškart surinkome žmones, turime terapiją su šunimis – iškart surinkome žmones, per pirmą dieną“, – kalbėjo M. Jeršovas.

Jis taip pat pridūrė, kad padaugėjo ir besiregistruojančiųjų į individualias konsultacijas.

Atsparumas reiškia jausti įvairius jausmus, bet sugebėti juos atlaikyti ir atsitiesti.

Pasak M. Jeršovo, organizacijoje išaugo ir psichologų poreikis, jų pasamdoma daugiau.

Psichologo teigimu, pagalbos į organizaciją kreipiasi 30–50 metų ukrainiečiai, daugiausia moterys.

Anot M. Jeršovo, ukrainiečiai per konsultacijas kalba apie karą, netektis, kaltę.

„Karo tema išlieka, nes tie žmonės gyvena kare. Jų giminaičiai, jie yra tuose „Telegram“ kanaluose, žino, kada atskrenda bombos, kurį namą nuvertė“, – sakė psichologas.

Specialistas teigė konsultacijų metu siekiantis ugdyti ukrainiečių atsparumą.

„Atsparumas reiškia jausti įvairius jausmus, bet sugebėti juos atlaikyti ir atsitiesti“, – sakė jis.

„Mes su tuo žmogumi ir kalbame: tau yra blogai, tau tikrai yra sunku, tu dabar jautiesi blogai, tu patiri stiprų nerimą ir tai yra normalu, suprantama“, – pridūrė M. Jeršovas.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena beveik 60 tūkst. ukrainiečių.

„Nemalonus jausmas, tai baugina. Tiesiog nebesinori čia ateiti. Bent jau ne vakarais“, – pasakojo vyras, kalbėdamas apie vietą, kuri buvo jo mėgstamiausia pasivaikščiojimų vieta. Ten jis aptiko negyvos moters kūną.

„Kūnas 27 metų moters iš Ukrainos, kuri su motina ir penkių savaičių dukrele gyveno pabėgėlių prieglaudoje“, – kalbėjo policijos atstovas Stefan Wilhelm.

Tada pareigūnams kilo daugybė klausimų: kas nutiko šiai moteriai, kur jos kūdikis ir močiutė? Svarbiausia, ar jie visi sveiki? Po įtemptų paieškų policijai pavyko rasti naujagimį. Jis buvo slepiamas name. 

„Kūdikiui viskas gerai. Jį dabar prižiūri jaunimo gerovės tarnyba. Po sulaikymo kūdikį pristatėme į ligoninę. Jis jaučiasi gerai“, – nurodė policijos atstovas.

Tada policija metė visas pajėgas paskutinio asmens paieškoms – nužudytos merginos motinos.

„Turime daug potencialių klientų, kuriuos šiuo metu stebime. Tęsiame dingusios 51-erių moters paiešką. Jos buvo suintensyvintos ir toliau sekame pėdsakais“, – pabrėžė S. Wilhelm.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Istorijos kulminacija – močiutė taip pat rasta negyva, jos kūną aptiko ežere. Policija pateikė įtarimus 43-ejų rusei ir 44-ejų vokiečiui.

Pareigūnų duomenimis, bendrininkai nužudė mergaitės motiną ir močiutę norėdami pasilikti vaiką sau. Nusikaltėliai esą suviliojo pabėgėlius žadėdami padėti jiems gauti dokumentus Vokietijoje.

Ukrainietė su motina į Vokietiją atvyko pernai metų gale. Šių metų sausį moteris pagimdė dukrą. Policijos duomenimis, kai motina buvo nužudyta dukrai buvo vos penkios savaitės.

Kaip praneša „Ukrinform“, jis tai pareiškė per Pasaulio ekonomikos forumą Davose, moderuodamas diskusiją „Ukrainos horizontai“.

„Jei Rusijos karo tikslas padaryti Ukrainos gyventojų skaičių kuo mažesnį, padaryti juos kuo mažiau ukrainietiškus ir kuo labiau išsibarsčiusius, tai milijonai ukrainiečių, kurie palieka šalį ir negrįžta, yra karinė ir, galima sakyti, moralinė Rusijos pergalė“, – sakė T. Snyderis.

Jis konstatavo, kad daug gabių ukrainiečių, atstovaujančių įvairioms profesijoms įvairiose srityse, yra už Ukrainos ribų.

„Milijonai jų šiuo metu yra Europos Sąjungos šalyse, ir Ukrainai reikia, kad šie žmonės grįžtų. Tai ne tik ekonominis klausimas. Tai – genocido problema“, – pažymėjo istorikas.

Profesoriaus teigimu, Europos šalys turės parengti „formalius mechanizmus, kurie skatintų žmones ir padėtų jiems grįžti į Ukrainą“, nes „tai neįvyks savaime“.

Kaip jau buvo pranešta, Davose vyksta Pasaulio ekonomikos forumas, į kurį susirinko įtakingi politikai, ekonomistai, verslo ir visuomenės atstovai iš viso pasaulio. Susitikime dalyvauja Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Diskusijoje „Ukrainos horizontai“ dalyvavo Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas Bueno ir Nyderlandų užsienio reikalų ministerijos vadovė Hanke Bruins Slot.

Ministerija EK skelbtą projektų atranką laimėjo kartu su partneriais – Pabėgėlių priėmimo centru, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Tauragės rajono ir Panevėžio miesto savivaldybės administracija.

Projektu siekiama sustiprinti Europos Sąjungos išorinės sienos pajėgumus, užtikrinti priėmimo ir apgyvendinimo sąlygas atvykstantiems pabėgėliams, teigiama pranešime.

„Šios Europos Komisijos skiriamos papildomos investicijos yra itin svarbios, siekiant sudaryti sąlygas atsakingoms institucijoms sukurti orias sąlygas į Lietuvą atvykstantiems ir prieglobsčio ieškantiems asmenims. Lietuva turi išlikti atvira ir saugi prieglobsčio paieškantiems žmonėms,“ – pranešime sakė Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.

Neteisėta imigracija į Lietuvą ženkliai išaugo 2021 metais, kilus migrantų iš Baltarusijos antplūdžiui.

Kaip skelbia ministerija, projekto įgyvendinimo metu bus atnaujinama prieglobsčio prašytojų apgyvendinimui skirta infrastruktūra Pabėgėlių priėmimo centre ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Papildomai bus investuojama į Kybartų užsieniečių registracijos centro atnaujinimą, kad priėmimo sąlygos atitiktų galimą migracijos srauto augimą.

Pabėgėlių priėmimo centro Ruklos padalinyje planuojama išplėsti sandėliavimo ir transportavimo infrastruktūrą.

Anot SADM, prie projekto taip pat prisijungė Panevėžio miesto ir Tauragės rajono savivaldybių administracijos. Jose bus papildomai investuojama į apgyvendinimo vietų sukūrimą laikinam nuo karo ir kitų grėsmių prieglobsčio Lietuvoje ieškančių asmenų apgyvendinimui.

Anot J. Jakštienės, šalis turi būti pasiruošusi įvairiems scenarijams, nes geopolitinės įtampos regione, energetinių išteklių krizė, maisto krizė, klimato kaitos padariniai ateityje gali stipriai paveikti migracijos srautus į Lietuvą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos potvarkiu, savivaldybėse turėjo būti didinamos dotacijos, skirtos karo pabėgėlių socialinėms išmokoms ir kompensacijoms.

Klaipėdos taryba patvirtino didesnes dotacijas karo pabėgėliams ukrainiečiams, radusiems prieglobstį uostamiestyje.

Speciali tikslinė dotacija socialinei paramai mokiniams bus didinama 42,2 tūkst. eurų.

Speciali tikslinė dotacija būsto nuomos mokesčio daliai kompensuoti Klaipėdoje didinama dar 328 tūkst. eurų.

Dotacija kompensacijoms už būsto suteikimą užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos karinės agresijos, finansuoti didinama 86,7 tūkst. eurų. Iš viso šiemet ji sieks 949 tūkst. eurų.

Dotacija vaikų, atvykusių į Klaipėdą iš Ukrainos, ugdymui ir pavėžėjimui į mokyklą ir atgal finansuoti numatyta 558 tūkst. eurų.

Dotacija išlaidoms, patirtoms teikiant piniginę socialinę paramą, užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos karinių veiksmų, padengti bus skirta 159 tūkst. eurų.

Federalinė policija nuo sausio iki spalio registravo 112 tūkst. 178 neteisėtus atvykimus. Per visus pernai metus neteisėtai į šalį atvykusių pabėgėlių buvo beveik 92 tūkst.. Aukštesnis skaičius, vyriausybės duomenimis, pastarąjį kartą buvo vadinamosios pabėgėlių krizės metais 2015-aisiais, kai į šalį pateko 217 tūkst. migrantų.

Nuo vasario neteisėtai atvykusių pabėgėlių skaičius pradžioje nuolat kilo ir pirmiausiai nuo rugsėjo iki spalio šovė į viršų. Rugpjūtį federalinė policija fiksavo 14 tūkst. 701 neteisėtą sienos kirtimo atvejį, rugsėjį – 21 tūkst. 366, o spalį – 20 059.

Vokietija spalio 16-ąją paskelbė apie stacionarias kontroles dešimčiai dienų pasienyje su Lenkija, Čekija ir Šveicarija ir tada sprendimą kelis kartus pratęsė.

Nuo sausio pradžios iki spalio pabaigos pirmą kartą Vokietijoje prieglobsčio prašymus pateikė 267 tūkst. asmenų. Tai yra apie 67 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Laimėdamos šį prestižinį vaikų apdovanojimą 18-metė Sofija Tereščenko bei 17-metės Anastasija Feskova ir Anastasija Demčenko nuėjo klimato aktyvistės Gretos Thunberg (Gretos Tunberg) ir Nobelio taikos premijos laureatės Malalos Yousafzai (Malalos Jusafzai) pėdomis.

Apdovanojimą per ceremoniją Londone ukrainiečių trijulei įteikė Nobelio taikos premijos laureatė tunisietė Wided Bouchamaoui (Vided Bušamavi).

„Novatoriškas paauglių darbas siekiant padėti nuo karo bėgančius vaikus jų pačių šalyje ar visame pasaulyje jas pavertė vilties švyturiais ir tikru įkvėpimu kitiems pasaulyje“, – sakoma apdovanojimą įsteigusios Nyderlandų organizacijos „KidsRights“ pareiškime.

„Nors dabar mes esame iš esmės saugioje vietoje, mūsų širdys liko Ukrainoje su mūsų šeimomis, kenčiančiomis nuo Rusijos agresijos“, – AFP sakė S. Tereščenko.

„Daugybė vaikų, kurie kasdien susiduria su absoliučiu siaubu ir teroru, yra kur kas blogesnėje situacijoje nei mes. Mes iš tiesų tikime, kad tai gali greit baigtis“, – sakė ji.

Ceremoniją atidarė velionio Keiptauno arkivyskupo Desmondo Tutu dukra Mpho Tutu (Mpo Tutu), pagrindinis pranešėjas buvo Ndaba Mandela, buvusio Pietų Afrikos Respublikos prezidento Nelsono Mandelos anūkas.

Pusė 100 tūkst. eurų vertės prizo bus skirta laimėtojų iniciatyvai, o kita pusė – investuota į kitus „KidsRights“ projektus.

Nors dabar mes esame iš esmės saugioje vietoje, mūsų širdys liko Ukrainoje su mūsų šeimomis, kenčiančiomis nuo Rusijos agresijos.

S. Tereščenko, A. Feskova ir A. Demčenko programėles kartu sukūrė 2022 metais, kai į jų šalį įsiveržė Rusija.

Sukrėstos svetimose šalyse be tėvų globos atsidūrusių pabėgėlių vaikų istorijų, merginos ėmėsi kurti programėles jiems padėti.

Pirmoji, „Refee“, vaikus nuo ketverių ir 11 amžiaus informuoja, kaip atvykus į svečia šalį rasti saugų prieglobstį ir maisto. Antroji, „SVITY“, sujungia 16 metų ir vyresnius paauglius su vaikais iš priimančių bendruomenių, kad padėtų jiems įsikurti.

„Nuostabi Tarptautinės vaikų taikos premijos laureačių, jaunųjų ukrainiečių iniciatyva ne tik užtikrina esminį poreikį, bet ir atskleidžia nepatogią problemą ir ragina vyriausybes ginti vaikų teises visame pasaulyje“, – sakė „KidsRights“ fondo įkūrėjas ir vadovas Marcas Dullaertas (Markas Dulertas).

„KidsRights“ ekspertų komitetas nugalėtojus rinko iš 140 nominantų.

Prizas buvo įsteigtas 2005 metais per Nobelio taikos premijos laureatų pasaulinį susitikimą Romoje ir nuo tada jį kasmet įteikia Nobelio taikos premijos laureatas.

Moralinė išdavystė

Kalnuotą Gorio miestą Rytų Armėnijoje prieš mėnesį užplūdo autobusai ir automobiliai, gabenę savo namus netoli esančiame Kalnų Karabache palikti priverstus gyventojus.

Azerbaidžanas žaibiškai greitai susigrąžino pagal tarptautinę teisę jam priklausančio anklavo kontrolę. Baku skelbia, kad Kalnų Karabachas kaip separatistinė Armėnijos respublika nustos egzistuoti jau 2024 m. sausio 1-ąją. Šis faktas šioje teritorijoje karta po kartos gyvenimus kūrusiems etniniams armėnams nekelia jokio džiaugsmo. Tik maža dalis jų demonstruoja palankumą N. Pašinianui.

Moraline išdavyste premjerą kaltina ir tie, kurie gyvena Armėnijoje. Prieš mėnesį tūkstančiai demonstrantų sostinėje Jerevane protestavo prieš miglotus ministro pirmininko santykius su Azerbaidžanu ir Rusija. Didelės armėnų dalies įsitikinimu, Kalnų Karabacho nebylus perleidimas Baku kontrolei tolygus dvasinės armėnų tėvynės išdavystei.

Nors kol kas atrodo, kad pirminiai neramumai suvaldyti, ekspertai mano, jog pastarieji įvykiai ilgalaikiame šių Pietų Kaukazo tautų konflikte gali reikšti N. Pašiniano valdymo pabaigą.

Veržėsi gilyn

„Tai pats baisiausias dalykas pasaulyje, kai šitaip viskas prarandama“, – „Euronews“ žurnalistams sakė Mila Hovsepjan iš prieglaudos Goryje. Ji ir jos motina Maro, serganti sunkia psichikos negalia dėl pažengusios  aterosklerozės, atvyko autobusu iš Kalnų Karabacho sostinės Stepanakerto. „Mes čia neturime šeimos“, – tęsė ji.

Dabar tūkstančiai šeimų yra benamiai. Azerbaidžanas yra kaip garo volas, einantis per asfaltą.

Šių moterų istorija yra gana tipiška. Didžioji dauguma bėgusių iš Kalnų Karabacho veržėsi gilyn į Armėniją, bijodami likti arti sienos ir ten dislokuotų Azerbaidžano pajėgų. Pasilikę Goryje dažniausiai yra pagyvenę, neįgalūs asmenys arba Armėnijoje neturintys artimųjų, kurie galėtų suteikti kokią nors pagalbą.

Nors Arcachas, kaip Kalnų Karabachą vadino etniniai armėnai, buvo blokuojamas beveik metus, Azerbaidžanui apribojus maisto tiekimą ir vaistus, Gorio mero pavaduotoja Irina Yolyan teigia, kad apie 2,8 mln. gyventojų turinčios Armėnijos valdžia vargiai galėjo geriau pasiruošti tokio masto atvykėlių antplūdžiui.

Spalio 19 d. vyriausybės duomenimis, valdžios institucijos užregistravo 101 848 pabėgėlius, iš kurių 48 964 yra vyrai ir 52 884 moterys. Iš jų 9 tūkst. žmonių yra neįgalieji, 12 tūkst. vyresnio amžiaus (65 metų ir vyresni) asmenų ir 30 tūkst. vaikų.

Švietimo, mokslo, kultūros ir sporto ministerijos duomenimis, 2023 m. spalio 20 d. į mokyklas buvo įrašyti 15 388 pabėgėlių vaikai.

Apgyvendinimas ir pašalpos

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) žiniomis, Kalnų Karabacho gyventojai išsibarstė po įvairius Armėnijos regionus, tačiau daugiausia jų apsistojo Ararate, Kotaike ir sostinėje Jerevane ir jo apylinkėse (43 proc. atvykėlių). Dauguma pabėgėlių apsigyvena tose vietovėse, kur turi šeimos narių, kur yra palankesni socialinės paramos tinklai ir galima naudotis valdžios teikiamomis paslaugomis.

Asmenis, kurie Armėnijoje neturi šeimos narių arba kurie nepajėgia išsinuomoti būsto, vyriausybė siunčia į vietoves, kuriose yra laisvas laikinas būstas. Iš 80 tūkst. pabėgėlių, kurie iš karto po atvykimo į Armėniją apsistojo vyriausybės suteiktuose būstuose, įskaitant senus ar tuščius pastatus, daugiau nei 25 tūkst. žmonių rado naują gyvenamąją vietą. Armėniją palikti ir iškeliauti į kitas šalis galiausiai nusprendė apie 2 500 žmonių.

Pripažindama, kad pabėgėlių krizės sprendimas nebus rastas nedelsiant, Armėnijos vyriausybė nusprendė kiekvienam pabėgėliui skirti vienkartinę 236 eurų pašalpą, o vėliau – 118 eurų mėnesinę pašalpą, kuri turėtų padengti būstui ir maistui skirtas išlaidas.

„Mes taip pat registruojame žmones ir stengiamės suprasti, ko jiems gali prireikti artimiausiu ar vidutiniu laikotarpiu, ypač artėjant žiemai“, – pasakojo Gorio mero pavaduotoja I. Yolyan.

Paklausus, kaip Armėnijos premjeras tvarkė santykius tiek su Azerbaidžanu, tiek su Rusija, formaliai tebebuvusia šių šalių tarpininke, jos elgesys staiga tapo šaltas.

„Dabar tūkstančiai šeimų yra benamiai. Azerbaidžanas yra kaip garo volas, einantis per asfaltą, – kalbėjo mero pavaduotoja. – Niekas jų nestabdo ir ši situacija sukelia didelį nelaimę, didelį nepasitenkinimą teritoriniais praradimais ir didžiuliu žmonių kančių lygiu.“

Naujos grėsmės

Visa tai skamba kaip ryškus kontrastas, prisiminus, kad dauguma armėnų palankiai įvertino tai, kas atrodė lyg nauja šalies politikos aušra, kai N. Pašinianas perėmė valdžią po demokratijos ir antikorupcinės revoliucijos 2018-aisiais.

Pasak Pensilvanijos Užsienio politikos tyrimų instituto bendradarbio Maximiliano Hesso, Kalnų Karabacho žlugimas sukėlė rimtų abejonių dėl N. Pašiniano diplomatijos. Atrodo, kad ministro pirmininko teisėtumas dabar priklauso nuo klausimo, kaip jo vyriausybė susidoros su kylančios pabėgėlių krizės valdymo iššūkiais ir kaip sumažins potencialios azerbaidžaniečių agresijos prieš suverenią Armėnijos teritoriją riziką.

Dar gerokai prieš Kalnų Karabacho puolimą Azerbaidžanas reiškė didelį susidomėjimą perspektyva atverti koridorių per Armėniją į Nachičevanę – autonominį azerbaidžaniečių anklavą Armėnijos pasienyje. Taip būtų suformuotas sausumos perėjimas į Turkiją ir toliau stiprinamas Azerbaidžano, kaip pagrindinio Rusijos prekybos ir tranzito centro statusas, Vakarų sankcijų Maskvai fone.

„Vyriausybė dabar yra tokioje vietoje, kur ji turi labai mažai erdvės manevruoti, – sakė M. Hessas. – Pabėgėlių krizė iš tikrųjų yra valstybės pajėgumo klausimas – tai ne itin turtinga šalis. Tolesnes demonstracijas paskatintų su pabėgėliais susijusi blogėjanti padėtis, taip pat galimas tolesnis konfliktas su Azerbaidžanu.“

„Nesakau, kad politinė krizė būtinai lems revoliucinius valdžios pokyčius, – patikslino jis. – Tačiau N. Pašinianui reikės tarptautinės pagalbos, kad ši krizė toliau negilėtų dėl Azerbaidžano agresijos, pavertusios ją pačios Armėnijos ateities klausimu.“

Kol kas visos šios platesnės geopolitinės dilemos Bernikui Lazarianui, kuris iš Kalnų Karabacho pabėgo kartu su žmona, motina ir mažamete dukra, atrodo pernelyg tolimos. „Neįsivaizduoju, kas su mumis nutiks toliau, – neslėpdamas nerimo kalbėjo jis Goryje. – Tiesiog turime rasti būdą gyventi.“

Ekonomikos išbandymas

Pastaraisiais metais Armėnija patyrė didelių socialinių, politinių ir ekonominių sukrėtimų. Šie įvykiai apėmė 2018-ųjų revoliuciją, 2020-ųjų dvynius – COVID-19 pandemijos ir atsinaujinusio konflikto su Azerbaidžanu sukrėtimus, dabar galima pridėti ir daugiau nei 100 tūkst. etninių armėnų įsiliejimą į šalies gyvenimą.

Tačiau Pasaulio banko vertinimais, per pastaruosius penkerius metus Armėnija padarė reikšmingą pažangą. Šių metų kovą ji tapo IDA – vieno didžiausių pagalbos šaltinių 75 skurdžiausioms pasaulio šalims – donore. Pats Jerevanas tik prieš devynerius metus nustojo būti tokios paramos gavėju ir tik prieš ketverius metus įgijo aukštesnių vidutinių pajamų šalies statusą.

Pasaulio banko duomenimis, 2022 m. Armėnija patyrė įspūdingą ekonomikos augimą ir tapo sparčiausiai augančia Rytų Europos ir Centrinės Azijos šalimi. 12,6 proc. augimo tempą paskatino migrantų antplūdis, verslo gyvybingumas ir po Rusijos invazijos į Ukrainą išaugęs kapitalas. Šis teigiamas impulsas tęsėsi ir pirmąjį 2023 m. pusmetį, o bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas siekė 10,5 proc. Kaip ir 2022-aisiais, skatinant šį augimą svarbų vaidmenį suvaidino paslaugų sektorius, ypač IT, prekyba ir transportas.

Tikimasi, kad visų 2023-iųjų perspektyvoje ekonomikos augimas sulėtės iki 6,6 proc. Vidutinės trukmės laikotarpiu prognozuojama, kad augimas bus nuosaikus – sieks vidutiniškai 4,3 proc. 2024–2025 m. Numatoma, kad vidutinė infliacija bus artima 4 proc.

Prognozuojama, kad šiemet biudžeto deficitas sieks 2,4 proc. BVP – jis bus mažesnis, nei planuota iš pradžių dėl mokestinių pajamų viršijimo. Tačiau Pasaulio bankas pabrėžia, kad šiose prognozėse neatsižvelgiama į poveikį, kuris bus susijęs su Kalnų Karabacho krize. Gresia didelė rizika – neaišku, kaip Kalnų Karabacho gyventojams seksis integruotis Armėnijos darbo rinkoje, taip pat minimas galimas piniginių srautų pasikeitimas ir poveikį potencialiai turėsiantis prekybos partnerių ekonomikos sulėtėjimas.

„Egiptui reikia paramos, tad paremkime Egiptą“, – ketvirtadienį sakė Ch. Michelis, atvykęs į Vašingtoną dalyvauti penktadienį vyksiančiame susitikime su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Jis pridūrė, kad per savaitgalio vizitą susitiks su Egipto prezidentu Abdel Fattahu al Sisi (Abdel Fatahu Sisiu).

Be to, Ch. Michelis A. F. al Sisi kvietimu dalyvaus konferencijoje apie dabartinius įvykius Artimuosiuose Rytuose, Palestiniečių teritorijas ir taikos procesą, sakė jo atstovė spaudai. Ji pridūrė, kad kartu su EVT pirmininku į Egiptą vyks Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

U. von der Leyen anksčiau šią savaitę Tiranoje paskelbė, kad Briuselis atidarys humanitarinį oro koridorių į Gazos Ruožą.

Ch. Michelis išreiškė tvirtą paramą Izraelyje trečiadienį apsilankiusiam J. Bidenui, kuris teigė gavęs Kairo sutikimą praleisti apie 20 sunkvežimių su humanitarine pagalba. EVT pirmininkas pakartojo, kad ES remia Izraelio teisę gintis pagal tarptautinę teisę.

Ilgai laukta humanitarinė pagalba Gazos Ruože įstrigusiems palestiniečiams turėtų būti pradėta teikti penktadienį, ketvirtadienį pranešė Egipto žiniasklaida.

Ch. Michelis pabrėžė, kad galimas pabėgėlių antplūdis į Egiptą yra iššūkis, ir išreiškė viltį, kad penktadienį Vašingtone vyksiančiame susitikime šiuo klausimu bus pasikeista svarbia informacija.

Paklaustas, ar Europa šiuo klausimu yra vieninga, jis atsakė teigiamai. Pasak jo, vieningą poziciją Europos lyderiai išreiškė per antradienį vakare surengtą vaizdo konferenciją.

„Mes palaikome Izraelį“, – kalbėjo U. von der Leyen ketvirtadienį sakydama kalbą Vašingtone įsikūrusiame strateginių studijų centre „Hudson Institute“. Ji pakartojo, kad šalis turi teisę gintis po „Hamas“ spalio 7 dieną įvykdyto išpuolio.