Būtent tai ir padėjo Kauno teisėsaugininkams užčiuopti siūlo galą, atvedusį pas minėtus šio nusikaltimo vykdytojus, nes tuo metu buvo klausomasi telefoninių pokalbių byloje dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu narkotikų. O tarp šios bylos įtariamųjų yra ir 60-metis Rolandas Jalinskas iš Vilijampolės, po pirmojo nepavykusio bandymo konsultavęsis telefonu, kodėl galėjo taip atsitikti.

Remiantis bylos, kurią vainikavo šiandieninis nuosprendis, kaltinamuoju aktu, būtent R. Jalinsko prašymu, 68-erių metų Lapių (Kauno r.) gyventojas Algis Blinstrubas pagamino nuotolinį belaidį valdymo prietaisą, o pats R. Jalinskas atgabeno savadarbį, uždegančio poveikio sprogmenį, užpildytą savadarbės sprogstamosios medžiagos užtaisu, prie vieno Kauno klinikų prieigose esančio V. Lašo gatvės privataus namo ir padėjo jį po gatvėje stovėjusiu jau minėtu visureigiu, registruotu jaunos moters, besiverčiančios individualia veikla – suknelių siuvimu, vardu. Pagal išankstinį susitarimą, dar vienam Vilijampolės gyventojui – jau ne kartą teistam (disponavimas narkotikais be tikslo platinti, svetimo turto sugadinimas, viešosios tvarkos pažeidimas) 36-erių Nerijui Raudoniui tebuvo likę, privažiavus 2021-ųjų gegužės 21-osios naktį prie minėto visureigio ekektriniu paspirtuku, iš tolo panaudoti jau minėtą R. Jalinsko jam perduotą A. Blinstrubo pagamintą nuotolinį prietaisą. Tačiau dėl kažkokių techninių kliūčių tąnakt sukelti sprogimo nepavyko.

Po šios nesekmės R. Jalinskui pasikonsultavus telefonu, kas galėjo sutrukdyti jų planams, kaip teigiama Kauno apylinkės teismo atstovės pranešime, A. Blinstrubas skubiai pataisė nuotolinį belaidį valdymo prietaisą, kurį R. Jalinskas jau gegužės 22-osios naktį dar kartą padėjo po tuo pačiu visureigiu. Ir tą pačią naktį,  tik pusvalandžiu vėliau – apie 3 val., N. Raudonius, vėl atvykęs į nusikaltimo vietą elektriniu paspirtuku, galų gale sprogmenį aktyvavo.

Įvykus sprogimui, visureigis užsidegė ir jį apėmusios liepsnos sunaikino ir visus įkalčius, galėjusius padėti teisėsaugininkams sužinoti panaudoto savadarbio sprogmens receptą. Sudegė per šį sprogimą lydėjusį gaisrą ne tik visureigis, kurį jo savininkė įkainojo 20 200 eurų, bet ir jame buvę kitos nukentėjusiosios daiktai ir pinigai, kurių bendra vertė – daugiau kaip 1 tūkst. eurų. Maža to: ugnis, persimetusi į šalia stovėjsusį 849 eurų vertės automobilį „Kia Sedona“, sunaikino ir šį bei gyvenamojo namo tvorą iri privatų kelio ženklą.

Kadangi nė vienas iš minėtos teisiamųjų trijulės savo kaltės nepripažino, šio išpuolio priežastis, kaip ir galimas nusikaltimo užsakovas, liko nenustatyti. Nukentėjusioji taip pat teigė, kad nežinanti, kieno tai darbas.

Tačiau, kaip konstatavo šią bylą nagrinėjusi teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, nusikalstamos veikos motyvas nėra esminis požymis, leidžiantis nustatyti ir identifikuoti padarytą nusikaltimą. Jos nuosprendžiu R. Jalinskui skirtas 90-ies parų areštas, atidedant jo vykdymą vieneriems metams, bet uždedant apykoję. A. Blinstrubui skirta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, taip pat uždedant apykoję. O N. Raudoniui – 80 parų areštas, kuris subendrinus su kitomis teismų jam skirtomis bausmėmis, galutiniame variante virto 90-ies parų areštu bei 900 eurų bauda.

Be to, iš visų trijų solidariai priteisti tik iš dalies tenkinti nukentėjusiųjų ieškiniai dėl patirtos turtinės bei neturtinės žalos ir jų bylinėjimosi išlaidos.

Šį nuosprendį dar per 20 dienų galima apskųsti.         

Vilniaus bei Kauno apskrityse žolės gaisrai jau siautėja nuo kovo vidurio. Klaipėdos krašte ir Žemaitijoje kol kas ramu. Bet ilgametė patirtis verčia ugniagesius ruoštis, mat balandis paprastai būna gausiausias būtent tokių gaisrų, kai dega pievos, nuo deginamų šakų užsiliepsnoja pastatai soduose, neretai tokių nelaimių metu skaudžiai nukenčia žmonės, yra buvę ir žūčių.

„Mūsų krašte didelių grėsmių kol kas nematome, bet jau stipriname prevenciją, ugniagesiai jau susitinka su miškininkais, aplinkosaugininkais. Netrukus prasidės rimtesni bendri darbai“, – teigė Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė.

Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba savo 12-oje savivaldybių teritorijų vykdys reidus.

„Esame pasidarę analizę, kad nevažiuotume tuščiai, lankomės ten, kur dažniausiai kyla tokie gaisrai. Dažniausiai tai yra atviros miesto erdvės, kaimuose – pievos, ūkininkų prasčiau prižiūrimos teritorijos. Tokie taškai dažniausiai yra žinomi. Vietos, kur nuo rudens palikta nenušienauta žolė, želia krūmokšniai, dega dažniausiai. Ugniagesiai kalbina žmones, keltuose į Kuršių neriją dalija skrajutes, raginančias saugoti nuo ugnies gamtą“, – pasakojo A. Maslauskienė.

Aurelija Maslauskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klaipėdoje panašių gaisrų kasmet po truputį mažėja, bet laukai už Jūrininkų prospekto liepsnoja kiekvieną pavasarį. Neretai paaiškėja, kad liepsna įsiplieskė nuo deginto laužo ar numestos cigaretės, nereti ir padegimo atvejai.

Nepagautas – ne vagis.

Lankydamiesi tokiose vietovėse ugniagesiai vertina gaisringumo lygį, prognozuoja galimas grėsmes, o pastebėję išdegintus plotus, pakelia dronus. Taip lengviau įvertinti situaciją.

„Labai stengiamės, kad nekiltų gaisrai, bet užkirsti kelią ugnies siautėjimui ne visada pavyksta. Kaip ir nustatyti kaltininkus, nepagautas – ne vagis. Padegėją nustatyti labai sunku, reikia surinkti labai akivaizdžius ir nepaneigiamus įrodymus. Taip yra buvę Šilutės pusėje. Tokiems žemės savininkams gali būti atimamos išmokos. Žemaitijoje tyčinio žolės padegimo atvejai – reti“, – tvirtino A. Maslauskienė.

Sausesnio pavasario metais žolės gaisrai prasidėdavo dar iki Velykų, drėgnesniais metais, kai šilumą pajutę augalai staiga suželia ir užgožia pernykštę žolę, tokių gaisrų kyla mažiau.

Prokuratūros duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vėlų 2023-iųjų rugsėjo 5-osios vakarą bendrininkai atvyko į Kybartus, kur degiu skysčiu apipylė bei padegė vienai moteriai priklausiusį garažą.

Gaisre sudegė garažas ir jame buvę asmeniniai moters daiktai: automobiliai, techninė ir buitinė įranga, baldai, sodo ir sporto inventorius, pirties patalpa ir kt., vertinami daugiau kaip 76 tūkst. eurų. Nuo kilusio gaisro užsiliepsnojo ir taip pat sudegė kaimyno ūkinis pastatas su asmeniniais daiktais bei ūkio technika ir grūdų sandėlis, kurių vertė – daugiau kaip 53 tūkst. eurų.

Prokurorė visiems trims asmenims pareiškė kaltinimus dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo. Už šią nusikalstamą veiką numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Nors visi trys asmenys prisipažino padarę nusikalstamą veiką, tačiau jų atsakomybę sunkina tai, kad visi kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, be to du iš jų yra anksčiau teisti.

Vienas asmuo yra teistas už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, kitas – už sukčiavimus, vagystes ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Pastarasis už minėtus nusikaltimus yra teistas net septynis kartus.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Tiesa, iš pradžių dar buvo pranešimų ir apie kitokius gaisrus minėtu adresu. O melagingi pranešimai apie juos prasidėjo jau prieš kelis metus. Ir tada tariamos įvykio vietos apėmė ir greta esančius Taikos bei V. Krėvės prospektus.

Tačiau nuo pernykščio gruodžio pabaigos tokie pranešimai, nurodant minėtą Pramonės prospekto adresą, pasipylė kaip iš gausybės rago. Iš pradžių dar skambinta apie 20-21 val. Tačiau vėliau ugniagesiai gelbėtojai pradėti bergždžiai vaikyti ir pirmą, antrą ar net trečią valandą nakties. O pastaruoju metu jau pradėta skambinti su tokiomis melagingomis žiniomis beveik kasdien.

Anot ugniagesių, nevykti ten, kur juos siunčia Bendrasis pagalbos centras, jie negali. Nors keli mobiliųjų telefonų numeriai, iš kurių buvo melagingai pranešama apie šiuos gaisrus, ėmė kartotis. Ir dažniausiai skambinantieji prisistatydavo tuo pačiu vardu bei pavarde.

Be to, vienas toks iškvietimas gali būti ir nemelagingas. Todėl visais atvejais minėtu adresu buvo išsiunčiama viena autocisterna.

Pagaliau nustačius galimus įtariamuosius, šiems 2002 ir 2004 m. gimusiems asmenims, turintiems tokią pačią pavardę, gresia administracinė atsakomybė.

Administracinių nusižengimų kodeksas už Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą žinant, kad pagalba nereikalinga, numato baudą nuo 90 iki 200 eurų. O už ugniagesių gelbėtojų, greitosios medikų ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą, taip pat žinant, kad jų pagalba nereikalinga, – baudą nuo 200 iki 2 tūkst. eurų.

Nustačius įtariamuosius, paaiškėjo, kad jie jau buvo žinomi policijai.

Po 11 val. buvo gautas pranešimas, kad Šalčininkų rajone, Baltosios Vokės seniūnijoje, Rūdninkų kaime esančiame name kilo gaisras, medinis namas degė atvira liepsna.

Pastatas sudegė, įtariama, kad gaisras kilo dėl padegimo, pranešė policija.

60-metis įtariamasis pristatytas į Vilniaus ligoninę. Surinkta medžiaga dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu.

Pirmadienį apie 12.33 val. pastebėta, kad Alytaus rajone, Alytaus kaime, sudegę keturi požeminiai šiukšlių konteineriai bei apdegęs informacinis stendas. Įtariamas padegimas.

Taip pat pirmadienį 9 val. pastebėta, kad Šauliuose, Beržynės gatvėje, apdegė gyvenamojo namo garažo vartai, įtariamas padegimas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, pranešimas apie pirmąjį gaisrą buvo gautas maždaug 22.30 val.

Ugniagesiams atvykus, Pieninės gatvėje stovintis medinis ūkinės paskirties pastatas degė atvira liepsna. Gaisro metu pastatas visiškai sudegė, išliko tik viduje buvusios mūrinės sienos. Ugniagesiams pavyko apsaugoti šalia esantį pastatą.

Apie 2 valandą, užgesinus pirmąjį gaisrą, buvo gautas pranešimas, kad tame pačiame kaime dega dar vienas statinys.

Atvykus į gaisrą Malūnų gatvėje, ten rastas atvira liepsna degantis sublokuotas pastatas, kurį sudaro daržinė, garažas ir ūkinės patalpos. Ugniagesiai iš garažo išvarė automobilį „LADA“, išnešė du dujų balionus ir dvi 200 litrų talpos kuro statines. Ugnis visiškai sunaikino medinę daržinę, sudegė ūkinio pastato stogas. Gelbėtojams pavyko nuo ugnies apsaugoti du gretimai stovinčius gyvenamuosius namus.

Abu gaisrus gesino didelės ugniagesių pajėgos.

Tauragės apskrities policija pranešė sulaikiusi tris padegimu įtariamus 1984-aisiais, 1990-aisiais ir 1982-aisiais gimusius vyrus.

Apskrities policijos atstovė Greta Kęsminaitė BNS sakė, kad vyrai buvo sulaikyti penktadienį paryčiais, jauniausias iš jų buvo sulaikytas apie pusę pirmos, kiti du – apie ketvirtą valandą. Sulaikytieji buvo blaivūs.

Dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas. 

Kauno ugniagesių savaitgalio įvykių suvestinėje rašoma, kad naktį iš penktadienio į šeštadienį Kaune esančioje Saulės g. apsilankė padegėjai. Apie 1-2 val. nakties jie padegė 55 numeriu pažymėto namo lauko duris. 

Tarnyboms paskambinę gyventojai teigė turintys įtariamųjų. Į nelaimės vietą ugniagesiai nevyko, gaisrą užgesino patys gyventojai.

Nuo ugnies apsilydė durų poletileninė plėvelė, termiškai paveiktos durys. 

Įvykis tiriamas.

Pranešimas, kad prie vieno Garliavos Gedimino gatvės daugiabučio jaunimėlis padeginėja žolę, buvo užregistruotas antradienį apie 17.30 val.

Nurodytu adresu atskubėję policijos pareigūnai nusikaltimo vietoje nutvėrė tris nepilnamečius. O gesinti jų padegtos žolės atvykę ugniagesiai gelbėtojai konstatavo, kad ugnis spėjo pasklisti tik vieno kvadratinio metro plote.

Įtariamiesiems padegimu, jeigu jie jau turi šešiolika metų, gresia bauda nuo 30 iki 230 eurų. Jeigu ne – už jų nepriežiūrą turės atsakyti tėvai. Kadangi įtariamieji – nepilnamečiai, policija atsisakė patikslinti net jų amžių.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) duomenimis, šiemet gesinti panašių gaisrų, kilusių atviroje teritorijoje, Kaune jau teko vykti trylika kartų, Kauno rajone – šešiolika.

Anot Kauno PGV atstovės Džiugintos Vaitkevičienės, žolės deginimas yra laikomas piktybiniu nusikaltimu, už kurį neretai kartu su jau minėta bauda reikia atlyginti ir gamtai padarytą žalą. Atviruose plotuose sukelti gaisrai linkę persimesti ir į sodybas bei miškus. Juos lydi grėsmė žūti ne tik žvėrims, bet ir gyvūnams. O tokių gaisrų gesinimas reikalauja nemažų ugniagesių gelbėtojų pajėgų.

Beje, Administracinių nusižengimų kodeksas numato baudą ir už vengimą imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus tokį gaisrą savo žemėje. Už tai gresia bauda nuo 30 iki 170 eurų.

Pasak D.Vaitkevičienės, pastebėjus degančią žolę, nereikia nieko laukti, o stengtis patiems ją užgesinti, kol liepsna nepersimetė į didesnius plotus. Liepsną galima užplakti medžių šakomis ar užtrypti kojomis arba užpilti vandeniu ar smėliu. Didesnius ugnies plotus – kad liepsna neišplistų, reikėtų apkasti grioveliais. O jeigu matote, kad su ugnimi susidoroti nepavyks, nedelskite – kvieskite ugniagesius gelbėtojus Bendrojo pagalbos centro telefonu 112.