Šokio teatro "Padi Dapi Fish", vadovaujamo Agnijos Šeiko, komandos sukurtas projektas skirtas Prūsijos karalienei Luizei ir karališkojo dvaro rezidavimo Mėmelyje laikotarpiui nuo 1807 m. sausio iki 1808 m. sausio.

Į premjerą pakviesti klubo svečiai liko sužavėti kūriniu, kurį išjautė ir išvaikščiojo Klaipėdos gatvėmis.

"Ekskursija viršijo mūsų lūkesčius. Kelionė miesto gatvėmis ir iki šiol neatrastais kiemais per jausmus – mažus Luizės džiaugsmus ir didelius, skausmingus mylinčios žmonos, atsidavusios motinos bei sutriuškintos, paniekintos valstybės valdovės išgyvenimus – sujaudino ir įkvėpė"– tikino klubo prezidentė Jolanta Juškevičienė.

Sveikindamas "Karalienės Luizės" klubo nares su veiklos penkmečiu, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas padovanojo miesto vėliavą ir pasidžiaugė, kad per gana trumpą laiką rotarietės yra nuveikusios tikrai prasmingų ir matomų darbų.

"Vienas jų neabejotinai bus šokio spektaklis-ekskursija "Šachas Prūsijai. Luizė Mėmelyje", – sakė V.Grubliauskas.

Lietuvos "Rotary" apygardos valdytojas Algimantas Lukoševičius taip pat negailėjo gerų žodžių klaipėdietėms.

Šventėje dalyvavę broliai ir sesės rotariečiai atkreipė dėmesį, kad "Karalienės Luizės" klubas nėra susikoncentravęs vien į paramą. Jis kuria išliekamąją vertę turinčius projektus.

"Šachas Prūsijai. Luizė Mėmelyje" premjeroje dalyvavęs Jonas Genys, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius, pasidžiaugė, kad šis projektas turėtų paskatinti domėtis miesto istorija ir jaunimą, o "Rotary" klubas turi dar didesnių ambicijų.

"Tikimės, kad šis projektas kurs pridėtinę vertę mūsų miestui, kad jis bus įdomus ir naudingas ne tik klaipėdiečiams, bet ir miesto svečiams, ne tik iš mūsų šalies, bet ir užsienio, kuriuos kasmet vis gausiau čia atplukdo kruiziniai laivai", – vylėsi J.Juškevičienė.

Nuo gegužės į istorinę ekskursiją šokio teatras kvies visus norinčiuosius.

Šokio teatro kūrėja, "Auksinio scenos kryžiaus" laureatė Agnija Šeiko premjerą žada kovo 16 d., nuolatinės ekskursijos numatomos nuo balandžio pabaigos.

15 eurų sumokėję ekskursantai užtruks kiek ilgiau nei valandą, vaikštinėdami nuo Šiaurės rago iki rotušės, Danės gatve iki centrinio pašto, Liepų ir Naujojo Sodo gatvėmis. Tai dažniausiai karalienės lankytos Klaipėdos vietos.

Ekskursijos dalyviai girdės gatvės garsus, o iš ausinių sklis kompozitoriaus Kristijono Lučinsko muzika, Sondros Simanaitienės tekstas. Karalienės Luizės išgyvenimus padės įkūnyti penkios šokėjos ir šeši vaikai. Šiuos personažus ekskursijos dalyviai sutiks pakeliui.

Tai bus pasakojimas apie karalienę – moterį, motiną, žmoną, mylimąją, politikę, gyvenusią tolimame provincijos miestelyje 1807–1808 m.

Tokio pasivaikščiojimo metu kitomis spalvomis atsiskleis ir mūsų miestas, į jį bus galima pažvelgti Luizės, jos palydovės grafienės Sofijos Marijos fon Vos ir princų auklėtojo Friedricho Delbrucko akimis. Savo emocijas ir patirtis jie nesivaržydami reiškė laiškuose bei dienoraščiuose.

"Rotary" klubo "Karalienė Luizė" moterys iš šio projekto neturės jokio pelno. Savo lėšomis rotarietės parėmė ekskursijos, primenančios spektaklį, kūrimą. Tai yra jų dovana savajam miestui penkerių metų klubo įkūrimo proga.

"Norėjome dovanos ne sau, o miestui, kuris neretai nepelnytai užmiršta savo prūsiškąją praeitį. Todėl labai svarbu apie tai prabilti šokio, muzikos, literatūros kalba, pakviesti klaipėdiečius ir miesto svečius į neįprastą kelionę", – kalbėjo režisierė A.Šeiko.

Jau esama planų lietuvišką tekstą išversti į vokiečių ir anglų kalbas, kad reginį galėtų pamatyti kruiziniais laivais Klaipėdą aplankantys svečiai.

A.Šeiko jau yra sukūrusi panašaus formato ekskursiją-šokio spektaklį "Klaipėda Tranzit Memel. Keliaujančios bažnyčios".

„Tai Prancūzų ambasados iniciatyva, pasitelkus Prancūzų instituto ir Klaipėdos savivaldybės pagalbą, šokio teatro „Padi Dapi fish“ ir Klaipėdos universiteto Šokio katedros kuruojamas projektas“, – apie jau balandžio 18 d. startuosiantį antrą šokio projekto etapą profesionalams ir mėgėjams pasakojo choreografė, KU lektorė Agnija Šeiko.

„Viskas prasidėjo nuo Prancūzijos ambasadoriaus Philippe Jeantaud, kuris yra didelis Klaipėdos gerbėjas. Jis išreiškė norą, kad šiuolaikinis šokis plėstųsi ir ilgainiui galbūt atsirastų lietuviška ir prancūziška šokio trupė. Taip į Klaipėdą atvyko prancūzas choreografas Alban Richard“, – prisiminė A. Šeiko. Pirmasis „TOOLS“ projekto etapas „TOOLS for Moving“ buvo 2016 m. spalio mėnesį. „TOOLS for Composing“ metu bus tyrinėjamos kūrybinės judesio galimybės. Užsiėmimai suskirstyti lygiais ir skirti profesionalams, studentams ir šokio patirties neturintiems miestiečiams.

„Kiekvieną kartą dėmesys skiriamas vis kitoms šokio sudedamosioms dalims: įrankiai judesiui, jo analizė, įrankiai – kompozicijai, įrankiai – spektaklio kurti. Pirmasis etapas sulaukė daug dėmesio tiek iš profesionalų, tiek iš mėgėjų. Žmonėms, kurie su šokiu neturi nieko bendra, tai paliko neišdildomą įspūdį, nes buvo galimybė padirbėti su choreografu, pažinti šokio kalbą. Be to, seminarai yra nemokami“, – pasakojo šokio teatro „Padi Dapi fish“ vadovė A. Šeiko.

Vykdant projektą „TOOLS“ bus kuriamas spektaklis, jo kūrėjais taps visi dalyvausiantieji šokio seminaruose. „Visa kūryba vyks laboratorijos principu. A. Richard daug dirba, siekdamas miestiečius integruoti į kūrybinį procesą, organizuoja įvarius meno projektus Prancūzijos miestuose, panašius metodus taikys ir Klaipėdoje,“ – apie būsimą kūrybinį procesą pasakojo choreografė ir pridūrė, kad kuriant spektaklį aktyviai dalyvaus ir ji – statys choreografiją, režisuos.

Anot A. Šeiko, pagrindiniai būsimo spektaklio dalyviai bus Klaipėdos universiteto Šokio katedros studentai. „Tai puiki galimybė studentams patobulinti šokio atlikimo techniką, išmokti naujų kūrybos metodų, mokytis improvizuoti, bendrauti. Na, o miestiečiams – galimybė atrasti save, patirti naujų, unikalių įspūdžių šokio scenoje“, – pasakojo KU lektorė A. Šeiko.

Projekto „TOOLS“ spektaklis bus pristatytas birželio 17 d. Klaipėdos dramos teatre, festivalio „The Atrium“ metu. O pats projektas pradedamas balandžio 18 dieną ir tęsis iki 22 dienos.

Uostamiesčio gyventojai prisidėti prie Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginio imti kviesti iškart po Naujųjų.

Renginį organizuojančio šokio teatro „Padi dapi fish“ meno vadovė Agnija Šeiko teigė, kad entuziastų netruko atsirasti.

Pašnekovė pastebėjo, kad žinia apie laukiamus savanorius mieste sklido iš lūpų į lūpas, aktyviai kreipėsi šokio teatro veiklą sekantys gyventojai ar meno mėgėjai.

Kai kurios savanoriams numatytos pozicijos jau užimtos, tačiau, pasak A.Šeiko, visi norintieji prisijungti yra laukiami ir jiems tikrai bus atrasta veiklos.

Klaipėdiečių indėlis bus jaučiamas ne tik jiems savanoriaujant atidarymo renginyje, bet ir kuriant vieną svarbiausių jo akcentų – šviesos objektus.

„Menininkas Linas Kutavičius gamina šviečiančius objektus, kuriuose yra atspausti vaikų ir ne tik piešiniai. Mokyklose, dailės studijose paskelbėme akciją, kad vaikai pieštų ir dalyvautų. Labai aktyviai sureagavo darželiai, mokyklos. Piešinių gavome daugiau nei yra objektų, tačiau juos planuojame dar ir kitaip panaudoti“, – dėstė A.Šeiko.

Anot jos, 500 šviečiančių objektų ketinama eksponuoti mokyklose ir kitose erdvėse.

Pagrindinis projekto atidarymo renginys įvyks Klaipėdos krašto dienos išvakarėse – sausio 14 d.

Tądien 17 val. gyventojai kviečiami susirinkti buvusios Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios vietoje ir prisijungti prie iš čia minėtus šviečiančius objektus į piliavietę nešiančių smilgininkų bei kitų personažų.

Mus, suaugusiuosius, kartais šokiruoja tokie vaikų pasisakymai ir kyla klausimas, kas formuoja tokias mergaičių vertybes. Vienas akivaizdžių šaltinių – masinė kultūra, kurioje princesės – tai it lėlės padažytos ir aprengtos manekenės, dainininkės ir t. t. Aukodamos savo individualumą ir unikalumą, mergaitės pasirenka tik princesių išvaizdą, prabangias karietas ir rūmuose gyvenančius princus, o į sukurtus idealus nepanašiosios tampa patyčių objektais arba atstumtosiomis.

Šokio teatro „PADI DAPI Fish“ choreografės, šokėjos Ingos Kuznecovos premjera meta iššūkį populiariosios kultūros primetamiems įvaizdžiams ir ieško būdų kaip kiekvienai mergaitei atrasti savo išskirtinius princesiškus bruožus, juos mylėti bei puoselėti, kurti vertingus ir pagarbius santykius su kitais žmonėmis. Perkeldamos realias gyvenimiškas situacijas į princesių pasaulį, šokėjos pasakoja apie kiekvienoje iš mūsų glūdinčią nepakartojamą princesę.

Šio šiuolaikinio šokio spektaklio „Pamirštų ir nežinomų princesių istorijos“ idėja gimė perskaičius įkvepiančią Philippe Lechmermeier rašytą bei Rebecca Dautremer iliustruotą knygą „Princesės. Pamirštos ir nežinomos“, kuri įrodo, kad šalia Pelenės ar Ledo Karalienės gyvena ir Princesės Kaprizina, Amnezija, Opapapupa bei daugelis kitų nepelnytai pamirštų princesių.

„Šis spektaklis labai nuoširdus ir gyvas, nes šokėjos į personažus sudėjo savo vaikystės idealus, patirtis ir taip sukūrė įtikinančius ir nenuspėjamus princesių charakterius bei žaismingą atmosferą. Tikiu, jog kiekviena mergaitė, o taip pat ir mama, atpažins spektaklyje savo pamirštą vidinę princesę, kuri karstosi po medžius, skaito enciklopedijas ar žaidžia futbolą“, – premjeros kūrimo akimirkomis dalinosi spektaklio choreografė Inga Kuznecova.

Princesių vaidmenis spektaklyje kurs Aušra Krasauskaitė, Eiva Dobilaitė, Sigita Juraškaitė ir Laura Geraščenko, kompozitorius – Kristijonas Lučinskas, kostiumų kūrėja – Lina Andriukonė. Spektaklis skirtas 5-10 metų vaikams.

Klaipėdoje premjera vyks lapkričio 13 ir gruodžio 3 d., 12 val. Klaipėdos Kultūros fabrike.

Klaipėdos universiteto Menų akademijos Šokio katedroje iki spalio 30-osios vyksiantys užsiėmimai skirti ne tik profesionalams, mėgėjams, bet ir šokio patirties neturintiems miestiečiams. Seminarą veda Kano miesto nacionalinio choreografijos centro Normandijoje (Prancūzija) vadovas, choreografas Albanas Richardas.

„Mano smalsumą skatina kūryba ir noras dalytis (ne)paprastais dalykais, padėti kiekvienam pažinti savo kūną ir jo galimybes, leisti sau tai išdrįsti“, – apie savo darbo braižą kalbėjo choreografas.

A.Richardo atvykimą ir šį projektą inicijavo Prancūzų institutas ir Prancūzijos ambasada Lietuvoje. „Mes norime pasidalyti tuo, kuo prancūzai garsėja visame pasaulyje – ir tai ne tik vynas ar sūriai – tai šiuolaikinis šokis“, – taip prasidėjo pirmasis pokalbis su Prancūzijos ambasadoriumi Philippe Jeantaud, kuriam ir kilo mintis Klaipėdoje pristatyti ambicingą projektą, populiarinantį šiuolaikinį šokį.

Prancūzijoje šiuolaikiniam šokiui skiriama labai daug dėmesio. Ten yra 10 didelių šokio centrų su puikiomis kūrybos sąlygomis, aukštųjų mokyklų, kurių absolventai yra žinomi pasaulio choreografai, šokėjai, šokio tyrėjai. Jų patirtis bei šokio tradicijos yra labai gilios.

Klaipėdiečiai su šiuolaikiniu prancūzų šokiu ir cirku turi progą susipažinti tarptautiniame šiuolaikinio meno festivalyje „Plartforma“, mieste įsikūręs ir šiuolaikinio šokio teatras „Padi Dapi Fish“, pripažintas ir apdovanotas nacionaliniu lygiu bei pristatantis spektaklius tarptautiniuose festivaliuose. Tačiau Klaipėdoje ir visoje šalyje šiuolaikinis šokis vis dar nėra populiari meno rūšis.

„Šis projektas – unikali galimybė sustiprinti šiuolaikinio šokio pozicijas bei, prisimenant sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ sėkmę, Klaipėdai vėl tapti išskirtiniu šokio miestu“, – iniciatyvą komentavo šokio teatro „Padi Dapi Fish“ vadovė, choreografė, viena iš projekto organizatorių Agnija Šeiko.

Šiais metais projektas vystomas keliais etapais: liepą Klaipėdos dramos teatre parodytas prancūzų trupės spektaklis „Suskaičiuokime žvaigždes“, spalio pabaigoje vyksta šokio dirbtuvės, kurios pavasarį toliau bus tęsiamos, o birželį mieste turėtų pasirodyti bendras šokio spektaklis. Ilgametės bendradarbiavimo su Prancūzija šiuolaikinio šokio srityje perspektyvos įtrauktos ir į Klaipėdos paraišką Europos kultūros sostinės 2022-aisiais vardui gauti.

Meninėje mugės programoje parodyta klaipėdiečių šokio teatro „Padi Dapi Fish“ spektaklio „Dior in Moscow“ ištrauka sužavėjo vakariečius – spektaklis jau pakviestas į festivalius keturiose užsienio šalyse.

Daugiau dėmesio Lietuvai

Lietuvos šokio informacijos centras (LŠIC) šiemet Vokietijoje jau dešimtą kartą pristatė Lietuvos šokį: trupes, organizacijas, šokio teatrus ir festivalius, ir sulaukė daug dėmesio iš mugės lankytojų ir rengėjų.

„Smagu, kad sugebame sudominti ne tik lankytojus, bet ir pačius mugės organizatorius. Ne vienas mugės tarybos narių kalbėjo apie tai, kad per kitą mugę Lietuvai reikėtų skirti daugiau dėmesio, sudaryti galimybę plačiau pristatyti mūsų šalies šokį“, – sakė bienalėje dalyvavęs LŠIC direktorius Audronis Imbrasas.

Pasak jo, mugėje dėmesio sulaukė ne tik klaipėdiečių šokio teatras „Padi Dapi Fish“, pristatęs spektaklį „Dior in Moscow“. Su įvairių šalių atstovais tartasi ir dėl kitų Lietuvos šokio spektaklių suaugusiesiems ar vaikams. Oficialus mugės fotografas šiemet vėl buvo žinomiausias Lietuvos scenos menų fotografas Dmitrijus Matvejevas, o Lenkijos muzikos ir šokio instituto moderuotoje diskusijoje apie šiuolaikinio šokio raidą Vidurio ir Rytų Europoje dalyvavo lietuvių šokio kritikė Ingrida Gerbutavičiūtė. Tarptautinėje šokio mugėje su danų teatro DON GNU projektu N.A.R.G. („North Arena Rumble Game“) pasirodė ir šokėjas, choreografas, aktorius bei režisierius Petras Lisauskas.

Ruošis festivaliams svetur

Po mugės prabėgo tik porą savaičių, o Lietuvos šokio atstovai jau džiaugiasi konkrečiais jos rezultatais. Meninėje bienalės programoje šiemet vėl pasirodė ir lietuviai atlikėjai – „Padi Dapi Fish“ programoje „Atviros studijos“ Šiaurės Reino-Vestfalijos šokio namuose pristatė savo spektaklio „Dior in Moscow“ idėją ir ištrauką. Jį kūrė dviem „Auksiniais scenos kryžiais“, šiemet ir Boriso Dauguviečio auskaru apdovanota choreografė Agnija Šeiko ir lietuvių šiuolaikinio šokio kritikė bei dramaturgė I. Gerbutavičiūtė.

Spektaklis lapkritį jau pakviestas į festivalį „i-Dance“ Honkonge ir kitais metais vyksiantį performatyviųjų menų festivalį „Horizon Parallele“ Karkasone, Prancūzijoje. Deramasi dėl pasirodymo Jungtinėje Karalystėje ir Čekijos festivalyje „Prag Bazaar“.

„Džiaugiamės, kad šokio profesionalai įvertino mūsų darbą ir jis susilaukė daug dėmesio. Nors tematika labai specifinė, vakariečiai jį labai gerai priėmė. Žinoma, jaudulio netrūko, bet gal labiau dėl to, kad pasiruošti turėjome tik 15 minučių. Tačiau turėjome puikių pagalbininkų iš mugėje dalyvavusios Lietuvos delegacijos, tad viskas puikiai pavyko. Dabar ruošimės pasirodymams festivaliuose“, – sakė viena spektaklio, analizuojančio šiuolaikinės moters identitetą ir jį formuojančias aplinkybes, kūrėjų A. Šeiko.

„Tanzmesse“ planuoja plėstis

Diuseldorfo šokio bienalė, kurią nuo 1994 m. rengia Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės šokio biuras, yra svarbiausias ir didžiausias pasaulinis šokio bendruomenę vienijantis susitikimas. Joje dalyvauja ne tik šokėjai, choreografai ir jų vadybininkai, bet ir šokį prodiusuojančios organizacijos, agentūros, informacijos centrai, mokyklos, universitetai, šokio aprangos ir šokiui skirtos įrangos gamintojai bei prekiautojai, valdžios institucijų atstovai, besirūpinantys šokio menu įvairiose šalyse.

Šiemet vienuoliktą kartą vykusioje mugėje dalyvavo 1800 svečių iš viso pasaulio. Savo veiklą 120 stendų pristatė beveik 800 trupių ir šokio organizacijų iš daugiau kaip 56 šalių. Per mugę, kuri vyko rugpjūčio 31–rugsėjo 3 d., pasirodė 90 trupių, buvo pristatyti 75 spektakliai.

„Internationale Tanzmesse NRW“ direktorius Felixas Wittekas liko patenkintas šiųmetės bienalės rezultatais: „Palyginti su 2014-aisiais, šiemet galėjome priimti kur kas daugiau trupių, mugės dalyvių ir lankytojų. Kad mugės populiarumas didėja, rodo ir tai, jog iš daugiau kaip 50 šiemet dalyvavusių šalių, dešimt jų čia viešėjo pirmą kartą.“

Kita bienalė vyks po dvejų metų – 2018-aisiais. F. Wittekas prognozuoja, kad renginys dar labiau išaugs. „Norime, kad pasirodymus pamatytų kuo didesnė šokio entuziastų auditorija, todėl, be Diuseldorfo, Leverkuzeno ir Krefeldo, planuojame prijungti dar kitas Šiaurės Reino-Vestfalijos vietas“, – sakė mugės vadovas.

Klaipėdos artistai savo spektaklį rodė Kinijos nacionaliniame vaikų teatre Pekine. Trys Lietuvos atstovų pasirodymai sulaukė beveik tūkstančio žiūrovų.

„Padi Dapi Fish" spektaklį festivalio organizatoriams rekomendavo Kinijos teatro ekspertai, viešėję Lietuvoje šių metų vasarį ir žiūrėję spektaklį „Baltoji lopšinė“ Klaipėdos dramos teatre.

Pasak teatro vadovės Agnijos Šeiko, kūrėjai nesitikėjo, kad spektaklis bus toks aktualus nūdienos Kinijai. „Baltoji lopšinė“ esą atspindi Lietuvos realijas, emigraciją ir be tėvų likusius vaikus. A.Šeiko teigimu, po pasirodymo kinai aikščiojo, kad spektaklis tarsi apie juos. Esą šalies provincijose auga tūkstančiai vienišų vaikų, kurių tėvai išvykę uždarbiauti į nelegalius fabrikus ir ten vaikai augina mažesniuosius brolius ir seseris. Esą tik apmaudu, kad būtent tokie vaikai nematė „Baltosios lopšinės“.

Festivalis, prasidėjęs rugpjūčio pradžioje, vyks visą mėnesį, jame bus parodyti 46 spektakliai iš aštuonių užsienio šalių – JAV, Australijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Ispanijos ir kt. Šiemet festivalis vyksta ne tik Pekine, bet ir tokiuose didžiuosiuose Kinijos miestuose, kaip Džinanis, Čengdu, Ningbo.