Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, 15 val. Taikos gatvėje, pas moterį (gim. 1944 m.) į namus atėjęs nepažįstamas vyras prisistatė policijos pareigūnu ir paprašė pateikti turimus pinigus, kurie gali būti padirbti.

Paėmęs pinigus iš buto pasišalino.

Turtinė žala – 4,1 tūkst. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Vienoje Klaipėdos senamiestyje įsikūrusioje kavinėje maždaug trisdešimties vyras užsisakė penkis kavos puodelius ir atsiskaitydamas darbuotojai bandė įbrukti padirbtas 50 ir 100 eurų kupiūras.

Mergina pasakojo, kad vyras sukėlė įtarimą, kai užsisakė didesnį kavos puodelių kiekį, nors buvo vienas.

„Vyras užsisakė penkis puodelius kavos, jau tai man sukėlė įtarimų, kadangi jis atėjo vienas, be kompanijos“, – prisiminė kavinės darbuotoja.

Vyras užsisakė penkis puodelius kavos, jau tai man sukėlė įtarimų, kadangi jis atėjo vienas, be kompanijos.

Atsiskaityti padirbtomis kupiūromis bandęs vyras iš pradžių padavė merginai 100 eurų kupiūrą, tačiau neturėjusi grąžos darbuotoja jos nepaėmė. Vyras nesutriko ir tuoj padavė kitą banknotą – 50 eurų.

Darbuotojai paėmus pinigą, vyras pradėjo žerti komplimentus, prašyti kontaktų, tarsi norėdamas nukreipti jos dėmesį.

„Kai paėmiau kupiūrą, jis iš karto pradėjo daug kalbėti, turbūt tam, kad nukreipčiau dėmesį nuo pinigų. Nelabai jo klausiausi, bet paėmus į rankas tą banknotą, supratau, jog šis netikras, nes ir atrodė tarsi tiesiog atspausdintas paprastu spausdintuvu“, – pasakojo darbuotoja.

Mergina garsiai suabejojo, ar pinigai tikri. Pirkėjas aiškino, kad tikri, ir juos pasiėmęs pažadėjo grįžti, kai pasmulkins pinigus parduotuvėje.

Tai ne vienintelė uostamiesčio kavinė, kurioje šis vyras bandė susimokėti padirbtais pinigais. Kitoje kavinėje jis taip pat užsisakė penkis kavos puodelius ir atsiskaityti bandė tais pačiais keistais banknotais, tačiau ir čia jam nepavyko.

Beveik prieš savaitę panašus įvykis užfiksuotas Vilniuje. Ten sukčiui vienoje kavinėje pavyko atsiskaityti 100 eurų kupiūra, kuri, kaip paaiškėjo vėliau, buvo netikra.

Vyras, padavęs kupiūrą, taip pat užsisakė penkis puodelius kavos. Neatmetama tikimybė, kad tai galėjo būti tas pats asmuo.

Kaip pranešė policija, antradienį, apie 13.30 val., Senosios Pilaitės kelyje policijos pareigūnams tikrinant automobilį „BWM X5“, iš automobilio išlipęs keleivis nuėjo į plovyklą.

Ten jis į šiukšlių dėžę išmėtė galimai padirbtus 28 vienetus Didžiosios Britanijos svarų sterlingų – tai buvo 20 svarų nominalo banknotai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl netikrų pinigų gaminimo, laikymo arba realizavimo.

Tas, kas gamino netikrus ar klastojo tikrus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius pinigus baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Byloje kaltinimai kauniečiams pareikšti dėl 33 nusikalstamų veikų.

T. P. ir I. S. kaltinami dėl netikrų pinigų ar vertybinių popierių laikymo arba realizavimo, dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti bei dėl melagingos informacijos pateikimo siekiant įgyti dokumentą. T. P. taip pat kaltinamas dėl dokumento suklastojimo arba disponavimo suklastotu dokumentu.

Bylos duomenimis, 2021 metų spalio mėnesį kaltinamasis T. P. iš nenustatyto asmens galimai įgijo ir realizavo 17 netikrų 500 eurų nominalo vertės kupiūrų. Įtariama, kad netikras kupiūras jam padėjo realizuoti kaltinamoji I. S.

Remiantis bylos duomenimis, kaltinamoji su netikromis 500 eurų kupiūromis įvairiose parduotuvėse pirko mažos vertės prekes, o gavusi grąžą, ją atiduodavo T. P.

Anot teismo, abiem asmenims taip pat pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, susijusių su apgaule įgytais vakcinavimo dokumentais.

T. P. kaltinamas, jog tretiesiems asmenimis, kuriems reikėjo vakcinaciją patvirtinančio įrašo, tačiau jie nenorėjo skiepytis, jis surasdavo asmenis, kurie kitų žmonių vardais ir su galimai padirbtais dokumentais vykdavo į vakcinavimo centrus ir taip apgaulės būdu įgydavo skiepą patvirtinančius dokumentus.

I. S. kaltinama, jog pati ne mažiau kaip septynis kartus vyko į vakcinavimo centrus skiepytis ir prisistačiusi kitais vardais bei pateikusi dokumentus, apgaulės būdu įgijo vakcinaciją patvirtinančius dokumentus.

Teismo pranešime nėra nurodoma, kokios vakcinacijos dokumentus galimai klastojo kaltinamieji, tačiau pastaraisiais metais įvairiose vietose Lietuvoje buvo reikalingi skiepą nuo koronaviruso įrodantys dokumentai.

Abu asmenys taip pat kaltinami ir dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

T. P. kaltinamas, jog pernai balandį galimai įgijo daugiau kaip 6 gramus kokaino, o  I. S. kaltinama, jog neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų. Kratos metu kaltinamosios rankinėse pareigūnai rado keturis paketėlius su amfetaminu.

Sekmadienį 1938 metais gimusi moteris sulaukė netikėto skambučio. Fiksuoto ryšio telefonu paskambinęs vyras prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė, kad ji namuose gali turėti padirbtų pinigų. Tokiu būdu apgaule išviliojo 3015 eurų.

Pinigus nukentėjusioji atidavė į namus atėjusiam nepažįstamam vyriškiui.

LB grynųjų pinigų ekspertė Ieva Vanskevičė sako, kad nepaisant išaugusios grynųjų pinigų apyvartos ir toliau  stebima padirbtų eurų banknotų mažėjimo tendencija.

Daugiausia pernai, kaip ir 2021 metais, rasta padirbtų 50 ir 20 eurų nominalo banknotų – jie sudarė atitinkamai 49 ir 15 proc. visų padirbtų banknotų. Tarp padirbtų monetų dominavo 2 eurų nominalas – 87 proc. visų padirbtų monetų.

Padirbtų eurų vertė pernai siekė 62 tūkst. eurų (banknotų – 61,5 tūkst. eurų,  monetų – 462 eurai).

Apie 30 proc. visų padirbtų eurų banknotų sudarė vadinamieji „filmų pinigai“ – dvipusės kopijos be imituotų apsaugos priemonių, kai kurios su užrašais lietuvių arba užsienio kalbomis. Tokius netikrus pinigus lengva atskirti žinant, kokios yra eurų banknotų apsaugos priemonės.

Europos Centrinio Banko duomenimis, euro zonoje pernai rasta 376 tūkst. padirbtų banknotų – 8,4 proc. daugiau negu 2021 metais Beveik du trečdalius visų padirbinių sudarė 20 ir 50 eurų nominalo banknotai.

Tikimybė gauti padirbtą eurą labai maža: euro zonoje 1 milijonui tikrų banknotų tenka trylika vienetų padirbtų, o Lietuvoje šis skaičius dar mažesnis – 5,5 vieneto.

Lietuvos banko į apyvartą išleistų eurų vertė gruodžio 31 dieną buvo beveik 7,48 mlrd. eurų.

Kaip pranešė Policijos departamentas, 33-ejų vyras buvo sulaikytas apie 20.40 val. Šnipiškių rajone, S. Fino gatvėje esančio namo kieme.

Įtariamasis uždarytas į areštinę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimo, laikymo arba realizavimo. 

Teismui su kaltinamuoju aktu perduotoje byloje įtarimai dėl netikrų pinigų laikymo ir realizavimo bei sukčiavimo pareikšti kauniečiui E. J.

Bylos duomenimis, kaltinamasis 2018 metų vasarą suteikė 37,5 tūkstančių eurų paskolą kitam asmeniui, sumokėdamas ją netikrais 50 eurų nominalo vertės banknotais.

Pagal žodinį susitarimą E. J. iš skolininko kaip užstatą paėmė daugiau nei 1,3 kilogramo sveriantį aukso luitą, taip ne tik realizuodamas padirbtus pinigus, bet ir pasisavindamas svetimą, daugiau nei 35 tūkstančių eurų vertės turtą.

Įtariamasis E. J. nuo 2019 metų slapstėsi nuo teisėsaugos, bet buvo rastas Šveicarijoje, kai įvykdė naują nusikaltimą ir šiais metais perduotas Lietuvai.

E. J. pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo ir netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimo, laikymo arba realizavimo. Griežčiausia numatoma bausmė už šias nusikalstamas veikas – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.

Byla bus nagrinėjama Kauno apygardos teisme.

Kaip pranešė policija, šeštadienio vakarą, 19.30 val., Dainavos take, taksi keleivis, atsiskaitydamas už suteiktas paslaugas, 54 metų vairuotojui padavė 50 eurų kupiūrą. Įtariama, kad ji yra netikra.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl netikrų pinigų realizavimo. Už tai gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Jei keleivis atsiskaitė padirbta kupiūra, nežinodamas, kad tai netikri pinigai, jam būtų pritaikyta lengvesnė atsakomybė: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Ispanijos rytinėje pakrantėje įsikūrusi gauja gamino „aukštos kokybės“ netikrus 500 eurų banknotus, nurodė policija.

„Manoma, kad šie pinigai buvo skirti įvairiai nusikalstamai veiklai, pavyzdžiui, narkotikams pirkti“, – sakoma pranešime.

Per operaciją, įvykdytą drauge su Katalonijos policija ir Europolu, „išardyta svarbiausia ir aktyviausiai veikusi laboratorija Europoje, skirta netikriems 500 eurų banknotams gaminti“, nurodė policija.

Tarp 12 areštuotų asmenų yra vyras, esą spausdindavęs netikrus banknotus, ir pagrindiniai netikrų pinigų platintojai.

Policija savo tyrimą pradėjo 2021 metais, pastebėjus cirkuliuojančių netikrų 500 eurų banknotų, panašių į tuos, kuriuos gamindavo vienas prieš dešimtmetį rytiniame Valensijos regione išardytas nusikaltėlių tinklas.

Tyrimas įsibėgėjo vieno įtariamų tinklo narių kaimynui priešais savo namus netoli Barselonos radus krepšį su 4,3 mln. netikrų eurų, sakė Katalonijos policijos kovos su pinigų padirbinėjimu skyriaus vadovas Sergi Sanchezas (Serdžis Sankezas).

Kai kurie banknotai buvo be „holografinio fragmento“, padedančio nustatyti pinigų tikrumą, sakė jis spaudos konferencijoje Madride, kur buvo pademonstruoti konfiskuoti banknotai ir mašinos.

Ispanijos banko teisininkas Jorge Ruizas (Chorchė Ruisas) sakė, kad padirbti banknotai yra „labai aukštos kokybės“ ir praktiškai neatskiriami plika akimi.