„Grafų Tiškevičių 200-osios Palangos valdų įsigijimo metinės yra minimos šiemet. Šiai sukakčiai bei grafams Tiškevičiams bus skirtas ir vasaros pradžioje rengiamas tradicinis festivalis „Myliu Palangą“. Jis šiemet vyks gegužės 31–birželio 2 dienomis“, – BNS informavo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė spaudai Tamara Zaiceva.

Anot jos, projekto įgyvendinimo terminai priklausys nuo idėjos, meninių akcentų pasiūlymų.

Projekto įgyvendinimo kaina taip pat nėra apibrėžta, ją turi nurodyti konkurso dalyviai.

Kaip nurodyta pirkimo sąlygose, meninio akcento raiška turėtų būti šiuolaikiška, moderni, dinamiška ir vizualiai atspindinti pagrindinę meninio akcento idėją. Jis turėtų būti pagamintas iš ilgaamžių kokybiškų medžiagų, tokių kaip akmuo, grūdintas stiklas, nerūdijantis plienas, bronza ir panašiai, bei geriausiai atspindėti meninės idėjos sprendinius.

„Konkrečiai, kokia tai turi būti idėja – paminklas ar kita meninės raiškos priemonė – nenurodyta, taip siekiama sulaukti kuo daugiau ir įvairių savo turiniu idėjų“, – informavo T. Zaiceva.

Pabrėžiama, kad konkurso dalyviai gali savo nuožiūra siūlyti vietas, kur reikėtų jų meninį akcentą įrengti.

Projektai bus vertinami pagal tris pagrindinius kriterijus: meninį bei estetinį, taip pat kontekstualumą, įskaitant medžiagų patvarumą ir dermę su aplinką, bei originalumą. 

Paskelbtojo projekto idėjos pirkimo konkurso dalyviams numatytos premijos. Pirmosios vietos laimėtojams numatyta 3 tūkst. eurų premija, antrosios ir trečiosios vietų – atitinkamai 2 tūkst. ir 1 tūkst. eurų.

Pasiūlymų laukiama iki balandžio 11 dienos.

Lietuvos didikų, grafų Tiškevičių giminė itin daug prisidėjo prie kurorto vystymo. Juo­za­po Tiškevičiaus (1724–1815) sū­nus, Len­ki­jos ka­riuo­me­nės pul­ki­nin­kas Juozapas My­ko­las Tiš­ke­vi­čius (1761–1839) pir­ma­sis su­si­do­mė­jo Lie­tu­vos pajūriu. Jis 1824 metų lie­pą nu­si­pir­ko Pa­lan­gos val­dą su Dar­bė­nų, Grūš­lau­kės ir Pa­lan­gos dva­rais.

Šiandien Palangos savivaldybėje apsilankę Darbėnų seniūnijos delegatai – įvairių bendruomenių iniciatyvinės grupės „Už švarų Darbėnų kraštą“ atstovai – informavo, kad vienas po kito rengiami piketai, bandymai pakeisti vietos valdžios nuomonę ir ištransliuoti gyventojų nepritarimą, neduoda bendruomenei laukiamų rezultatų. Jau surinkta per 9 tūkstančius gyventojų parašų, tačiau žmonėms teigiama, kad tie parašai nieko nereiškia. Anot darbėniškių, gyventojų pasipriešinimo banga yra tokia didžiulė, kad griebiamasi kraštutinių, bet labai svariais ne tik emociniais, bet ir ekonominiais argumentais paremtų priemonių – iniciatyvinės grupės atstovai informavo apie ketinimus imtis teisinių veiksmų, kad ši seniūnija būtų prijungta prie Palangos savivaldybės ir kartu su kurortu taptų vienas administracinis vienetas. Darbėniškiai pasikalbėti su Palangos vadovais, pranešti žinią ir sužinoti mūsų poziciją delegavo net dešimt gyventojų.

„Netekome vilčių būti išgirsti. Virš Darbėnų susitvenkė labai dideli debesys, rajono meras mūsų negirdi, ministras klaidžioja kažkur platumose. Todėl norime atsigręžti į tuos, kurie mus girdi, palaiko, mato tokias pat kaip ir mes šios pajūrio rekreacinės teritorijos perspektyvas“, – susitikime kalbėjo iniciatyvinės grupės atstovė Jūratė Sofija Laučiūtė.

Darbėniškiai sunerimę ne tik dėl to, jog chemijos pramonės gamykla galimai atsiras visai greta jų namų, žmones ypač neramina tai, kad būtų kardinaliai ir negrįžtamai pakeistos seniūnijos, kuri pastaruoju metu ypač aktyviai orientuojasi į pajūrio reakcines galimybes ir verslus, perspektyvos. „Palanga supranta mūsų interesus, mūsų norus ir mūsų planus. Mes norime, kad greta Palangos esanti mūsų seniūnija plėtotų kurortines, turistines, sveikatinimo paslaugas, o ne chemijos pramonę. Todėl matome save būtent Palangos kurorto sudėtyje“, – kalbėjo delegatai.

Jie akcentavo, jog Kretingos rajono savivaldybės pozicija pakeisti rajono strateginius vystymo prioritetus, atsisakant siekti kurortinės teritorijos statuso ir keičiant kryptį į chemijos pramonės vystymą, yra nesuprantama ir kelianti nerimą. Tai Darbėnų seniūnijai reikštų bet kokių planų būti kurorto kaimyne, taip pat teikiančia rekreacines ir kurortines paslaugas, sunaikinimą.

„Mums iki jūros yra arčiau nei iki Kretingos, o iki Šventosios – tik 8 kilometrai. Jau dabar vasarotojai, atvykę pajūrin, apsistoja Darbėnų seniūnijoje, naudojasi čia teikiamomis nakvynės paslaugomis bei siūlomomis pramogomis. Pajūris yra mūsų visų, ir mes patys norime spręsti, kas turi būti rekreacinėse teritorijose greta jūros. Tai ne mes atsikraustome šalia gamyklos, tai gamykla atsikrausto greta mūsų. Todėl norime pradėti rinkti gyventojų parašus, kad būtų keičiamos administracinės ribos ir Darbėnų seniūnija būtų Palangos sudėtyje“, – informavo iniciatyvinės grupės pirmininkas Kęstutis Kulesius.

Apie, anot iniciatyvinės grupės, netinkamą Darbėnų gyventojų atstovavimą sprendžiant šios teritorijos perspektyvas kalbėjo ir vykti į Palangos savivaldybę deleguotas iš Darbėnų kilęs garsus krepšinio treneris Kazys Maksvytis. „Mes siekiame, kad gyventojas būtų svarbus sprendžiant jo gyvenamosios vietos perspektyvas. Dabar esame visiškai negirdimi“, – kalbėjo treneris.

Buvau paklaustas, kokia mano nuomonė, kaip vertinu Darbėnų bendruomenės iniciatyvą dėl šios seniūnijos prijungimo prie Palangos?

Nenoriu ir negaliu kištis į Kretingos rajono savivaldybės valdžios reikalus, tačiau ir negaliu likti nuošalyje.

Lietuva turi tik 99 kilometrus pajūrio, iš jo tik 25 kilometrai pakrantės ruožo priklauso Palangos savivaldybei.

Prognozuojama, kad jau per artimiausius šešerius ar septynerius metus Palanga susijungs su Šventąja ir mūsų savivaldybėje liks labai mažai neurbanizuotų vietų. Šie procesai jau dabar labai akivaizdūs. Tai reiškia, jog netolimoje perspektyvoje didesnėms kurortinės infrastruktūros investicijoms pas mus praktiškai nebeliks vietos, ir turizmui reikalinga infrastruktūra – viešbučiai, poilsio namai, nauji poilsio, pramogų, vandens atrakcionų parkai – judės link Kretingos rajono, o vystytojai būtent čia matys didžiausias plėtros galimybes.

Jau dabar galima kalbėti apie tai, jog Palangai artimiausias Kretingos rajono gyvenvietes vasaromis noriai renkasi pajūrio išsiilgę poilsiautojai, kur jų laukia puikūs nakvynių, gastronomijos, lankytinų vietų ir ypač pramogų pasiūlymai. Didžiuliais turistų traukos centrais tapo „Atostogų parkas“, greta esantis „HBH“, išskirtinai dideliu populiarumu mėgaujasi vandenlenčių parkas „313“. Ir visi jie kuriasi greta Palangos bei orientuojasi į būtent turizmą.

Dar labiau turizmo investicijas į Kretingos rajono gyvenvietes paskatins statomas Šventosios uostas.

Ką turistams galės pasiūlyti aukso vertės pajūrio rekreacinės teritorijos, jei jose įsikurs chemijos pramonės gigantai?

Ne kartą akcentavau, kad mes, pajūrio gyventojai, nesame prieš metanolio gamyklos atsiradimą mūsų šalyje, priešingai – palaikome tokios pramonės vystymą kaip galimybę mūsų valstybei būti konkurencinga. Tačiau viskam turi būti savo vieta: chemijos pramonei – tam pritaikytos, su atitinkama infrastruktūra ir logistikos sprendimais išvystytos vietovės, turizmui, rekreacijai ir sveikatinimui – mūsų pajūris. O jo juk niekur kitur neperkelsime ir jokioje kitoje Lietuvos teritorijoje nesukursime.

Esu įsitikinęs, kad šiuo atveju mes kalbame ne tik apie vienos mūsų kaimynės seniūnijos, bet ir apie visos Lietuvos turizmo sektoriaus plėtros perspektyvas. Tad, jei darbėniškiams pavyks įveikti visas teisines procedūras, kurių tikrai yra nemažai, Palangos taryba mielai svarstys galimybę priimti juos į mūsų savivaldybės sudėtį.

Beje, Palangos savivaldybėje apsilankę Darbėnų seniūnijos iniciatyvinės grupės atstovai priminė, kad Palangos ir Darbėnų istorija persipina jau daugiau kaip pusę amžiaus. Darbėnų kaimas ilgą laiką priklausė Palangos seniūnijai, vėliau – Palangos valsčiui.

Nežinau, apie kokias pilis tiesiog Palangos pajūrio kopose svajojo pastato savininkė, prieš daugiau kaip dešimtmetį aukcione įsigijusi karinės paskirties objektą – radiotechninį postą Kunigiškėse, ir kokie planai dėliojosi jos vizijose. Tačiau, akivaizdu, jog aplinkybė, kad savivaliauti pajūrio juostos teritorijoje niekas neleis, tikrai nebuvo tinkamai įvertinta. Kaip ir tai, jog spaudimas, nesirenkant nei žodžių, nei išsireiškimų, viešai kaltinant Palangos merą neva trukdant vystyti verslą, neva specialiai ieškant trikdžių, neva turint asmeninių interesų ir neva rezgant sąmokslų pinkles, taip pat nepadės.

„Kokie interesai ten paslėpti – ar interesai siekiant daryti poveikį savininkei, kad ji galop neapsikentusi valdžios piktnaudžiavimo kam nors parduotų tą statinį, o kas nors įsigijęs jau galėtų su savivaldybės palaiminimu tą veiklą vykdyti. Puikiai suprantama, kad tas statinys yra nuostabioje vietoje ir ten turbūt kiekvienas verslininkas, veikiantis Palangoje, norėtų atidaryti kokią maitinimo įstaigą. Aš manau, kad yra kažkokių asmeninių priežasčių, nes rimtų teisinių argumentų savivaldybė, mano akimis, tikrai neturi“, – viešai viename portale, akivaizdžiai darydamas spaudimą Palangos vadovams, postringavo savininkės advokatas.

Darsyk noriu priminti, kad dėl statybų pajūrio kopose ar ten galimos veiklos sprendžia ne savivaldybė, ne meras, ir tai nepriklauso nuo mero nuotaikos ar meteorologų orų prognozių – viską sprendžia įstatymai, o tiems, kas juos bando traktuoti pagal savo užgaidas, paaiškinti imasi teismai.

Šįsyk pareiškėja teismui skundė mero veiksmus atsisakyti tenkinti dar vienus jos pageidavimus. Iš pradžių savivaldybę, po to merą, o vėliau ir teisėjų kolegiją bandyta įtikinti, kad iš valstybės išsinuomoto sklypo, kuriame stovi pastatas, detaliojo plano sprendiniuose įsivėlė techninė klaida, kurią meras savo sprendimu privalo ištaisyti.

Pernai rugsėjį gavę pastato savininkės prašymą „Dėl techninės klaidos detaliajame plane ištaisymo“ mes kreipėmės tarnybinės pagalbos į Aplinkos ministeriją ir į Statybų inspekciją. Gauti atsakymai tik patvirtino mūsų poziciją, kad pastatų paskirties keitimas negali būti traktuojamas technine klaida ir būtina detaliojo plano korektūra, kurios turi imtis pati pastato savininkė.

Tai ir buvo nurodyta pareiškėjai, atsisakant tenkinti jos prašymą. Jai kreipusis į teismą, mūsų poziciją palaikė ir teisėjų kolegija.

Kalbant ne juridine kalba, tai reiškia, jog radiotechninio posto savininkės ir nuomininko manymas, kad meras privalo paimti trintuką ir detaliajame plane tiesiog ištrinti esamą pastatų paskirtį bei įrašyti kitą iš pageidavimų sąrašo, yra nepagrįstas ir neatitinka įstatymo raidės.

Maža to, akivaizdu, kad buvau veliamas ne tik neteisėtai taisyti planavimo dokumentą, bet ir, pataisius pastatų paskirtį, atverti neteisėtas galimybes statyti kopose poilsio paskirties pastatą, kurį vėliau būtų galima paversti, tarkime, apartamentais su vaizdu į ranka pasiekiamą jūrą.

Tokius verslininkų pageidavimus skirtingose bylose jau anksčiau atmetė trys teismai. Jie konstatavo, kad pareiškėjos numatoma poilsio paskirties pastato statyba prieštarauja sklypo detaliojo plano sprendiniams, kurie susieti su Specialiojo plano sprendiniais – jais draudžiama pajūrio juostoje statyti pastatus, skirtus nuolatos ar laikinai gyventi.

Teismų jau anksčiau neįtikino gudravimai, jog buvusio radiotechninio pastato vietoje norima įkurti poilsio paskirties patalpas, kuriose neva veiktų rekreacinis dienos centras, neva vyktų meditacijos, jogos ir kitokie dvasiniam poilsiui skirti užsėmimai. Net kalbėta apie neva muziejaus steigimą.

Per jau antrus metus trunkantį teismų dėl pastato Užkanavės gatvėje 31 maratoną apie save ir savivaldybės vadovus prisiskaičiau tikrai labai daug – skambios antraštės, advokato spaudimas per žiniasklaidą, kad neteisėtai pakeisčiau pastato paskirtį. Daug laiko sugaišta atsakinėjant į raštus, vienas po kito mūsų teisininkams rašant atsiliepimus teismams ar juose dalyvaujant. Šioje situacijoje ypač stebina pastato savininkės advokatas – vietoj to, kad konsultuotų savo klientę imtis įstatymų leidžiamų veiksmų, pastarasis, matyt, labiau galvoja apie savo honorarus ir vis labiau velia moterį į niekur nevedančius  ginčus.

Kiek dar bus bandymų nepaisyti įstatymų, o tik vadovaujantis savo pageidavimais bei kuriant viešą valdžios skriaudžiamųjų opiniją tęsti tą ilgą ir beprasmę kelionę per kopas? 

Pasak savivaldybės, ketvirtadienio rytą tarp Nemirsetos ir Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūros paveikslo kūrimo posto kariai įrengs kliūčių ruožą ir atliks pratybas „Fuzilieriaus takas“, kurios tęsis iki penktadienio 17 valandos.

Pratybų metu nebus naudojamos mūšio imitacinės priemonės, kaip mokomieji šoviniai ir pirotechnika, taip pat nebus vykdomi kasimo darbai. Teritorija, kurioje vyks pratybos, po pratybų bus sutvarkyta, pažymima išplatintame pranešime.

Tai kokie gi 2023-ieji buvo mūsų miestui?

Tai buvo labai darbingi ir sėkmingi metai. Įgyvendinome rekordinį skaičių – apie šešiasdešimt – įvairių miestui ir bendruomenei svarbių projektų.

Dėmesys skirtas ne tik miesto ūkiui, infrastruktūrai, bet ir gyventojams, jų poreikiams bei lūkesčiams.

Kas lėmė šiųmetę Palangos sėkmę?

Pirmiausia jūs, mieli mūsų miesto gyventojai. Dėkoju  už jūsų nuoširdų kasdienį darbą, pastangas, taip pat – už šiais metais mūsų komandai parodytą pasitikėjimą savivaldos rinkimų metu.

Atrodo jau taip seniai, o iš tikrųjų – mažiau nei prieš metus, pavasarį, vyko rinkimai į Savivaldybės tarybą ir merus. Jūsų, mieli palangiškiai, pasitikėjimas lėmė, kad  prie Palangos vairo vėl stojo mūsų, TS-LKD, komanda – patyrusi (tad nebereikėjo gaišti brangaus laiko mokantis, „apšilinėjant kojas“), susitelkusi, užsibrėžusi tęsti pradėtus darbus bei įgyvendinti naujus jums duotus įsipareigojimus.

Tad kuo gi galime pasidžiaugti, vertindami besibaigiančius metus?

Ambicingiausias ir svarbiausias šių metų darbas – užbaigtas ŠVENTOSIOS UOSTO STATYBOS pirmasis darbų etapas, kuriuo įrengta priekrantėms žvejams reikalinga infrastruktūra. Labai džiaugiamės šiuo darbu, tačiau sustoti neketiname – artimiausiu metu imsimės projektuoti molus ir pradėsime jų statybą.

Atnaujinami Savivaldybei priklausantys VIEŠIEJI PASTATAI: jau baigtas miesto poliklinikos rekonstrukcijos pirmasis darbų etapas, perkami poliklinikos rekonstrukcijos rangos darbai. Rengiami lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ bei Pradinės mokyklos rekonstrukcijos techniniai projektai, kitąmet turėsime statybos leidimus. Projektuojami už Koncertų salės išdygsiantys Muzikos ir meno namai, netrukus pirksime S. Vainiūno meno mokyklos rekonstrukcijos techninį projektą.

Šventosios taip pat artimiausiu metu laukia pokyčiai – šiuo metu projektuojamas švyturio atnaujinimas – šis navigacinis objektas bus  pritaikytas ir turizmui bei taps dar vienu traukos centru Šventojoje. Kita džiugi žinia šventojiškiams – jau perkamas Bendruomenės namų Šventojoje techninis projektas.

SPORTO MĖGĖJAMS taip pat yra kuo pasidžiaugti. Futbolo gerbėjams svarbu tai, kad šiuo metu vykdomos prie miesto stadiono esančios teritorijos, kurioje bus statomas uždaras futbolo maniežas, detaliojo plano pirkimo procedūros. Teniso mėgėjams aktualu artėjanti Gėlių gatvėje esančių teniso kortų rekonstrukcija. Jau baigiamas rengti techninis projektas, kitąmet turėsime statybą leidžiantį dokumentą.

MOKINUKAMS taip pat netrukus taps patogiau sportuoti – šiuo metu vyksta Senosios gimnazijos stadiono rekonstrukcija, pokyčių bus ir „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje – jau gautas šio mokyklos stadiono rekonstrukcijos statybos leidimas.

Dėmesys skiriamas ir GRAFŲ TIŠKEVIČIŲ PAVELDUI – šiuo metu vyksta vilos „Romeo“ restauracijos darbai.

SUSISIEKIMO SRITYJE šiais metais taip pat būta nemažai pokyčių: sutvarkyta J. Janonio, Sermiesčio gatvės, šiuo metu vyksta S. Nėries gatvės rekonstrukcija, pradėta Kontininkų g. rekonstrukcija, suremontuota per centrinę miesto dalį nusidriekusi Klaipėdos plento atkarpa, baigiami Užkanavės g. ir „Pavėsio sodų sutvarkymo techniniai projektai, Šventojoje, Prieplaukos gatvėje, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Rengiamas techninis projektas ir jau kitąmet turėsime statybos leidimą Klaipėdos plento rekonstrukcijai, įrengiant dviračių ir pėsčiųjų taką nuo Nemirsetos iki autobusų stoties. O norėdami užtikrinti patogų alternatyvų susisiekimą  su Šventąja, ėmėmės išties ambicingo projekto – apsisprendėme statyti naują gatvę su dviračių taku nuo Palangos iki Šventosios per Kunigiškius bei Monciškes. Šiuo metu rengiamas teritorijos specialusis planas. Į priekį juda ir planai atnaujinti J. Basanavičiaus gatvę  ir Palangos tiltą. Esame užsibrėžę pakeisti gatvės šviestuvus, mažosios architektūros elementus, pertvarkyti želdinius, modernizuoti Jūratės ir Kastyčio skvere esančio fontano įrangą, atnaujinti tilto apšvietimą. Šiuo metu vyksta pirkimai.

Kad mūsų miesto gyventojai Palangoje jaustųsi puikiai, ne mažiau svarbu ir GYVENAMOSIOS APLINKOS SUTVARKYMAS. Todėl šiai sričiai taip pat skiriamas didelis dėmesys. Jau turime techninį projektą, ir kitąmet pirksime Globos namų aplinkos atnaujinimo darbus – norime, kad mūsų senjorams Globos namuose būtų gera ir jauku. Tvarkomi ir renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų kiemai Kretingos, Druskininkų gatvėse. Šie darbai bus tęsiami ir kitąmet.

Šiais metais įvertinome bei PINIGINĖMIS PREMIJOMIS PASKATINOME PAŽANGIAUSIUS moksleivius, apsisprendėme dėl mokslo olimpiadų nugalėtojų ir didžiuliais pasiekimais sporto, kultūros bei meno srityje pasižymėjusių palangiškių premijavimo, Garbės ženklais bei piniginėmis premijomis apdovanojome ypatingų nuopelnų mūsų miestui turinčius mūsų bendruomenės narius. Nuo šiol už itin aukštus pasiekimus palangiškius skatinsime kasmet.

Džiugu, kad palangiškių nuoširdus darbas, pastangos ir pasiekimai pastebėti ir respublikiniu lygmeniu – Palangos miesto savivaldybę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiais metais apdovanojo AUKSINE KRIVŪLE „Už teisingos švietimo sistemos kūrimą ir sudarytas galimybes kiekvienam mokiniui patirti ugdymo(si) sėkmę“

 Metų pabaigoje mus pasiekė dar viena itin džiugi žinia – mums PAVYKO įrodyti savo tiesą Konkurencijos tarybai ir bendruomenei IŠSAUGOTI BASEINĄ, kuriame mūsų vaikai nemokamai mokosi plaukti, siekia sporto aukštumų, kur taikomis didelės nuolaidos Palangos miesto gyventojams.

Bendruomenei svarbių darbų šiais metais būta ir daugiau: metų pradžioje atidaryti modernūs Bendruomenės namai, vyksta jaunimo ir savanorystės centro statyba, rengiamas ekstremalaus sporto parkas ir kt. Kultūros srityje metai taip pat buvo itin dosnūs – atidengėme paminklą Prezidentui Antanui Smetonai, visus metus šventėme Palangos miesto 770-mečio jubiliejų.

Dėkoju kiekvienam, prisidėjusiam prie šios sukakties paminėjimo.

Plėtodami tarptautinį bendradarbiavimą, šiais metais įgijome naują miestą partnerį – juo tapo Saint-Gilles-Croix-de-Vie miesdtas Prancūzijoje.

Džiugu, kad Palanga vis labiau pastebima ir vertinama tarptautiniu mastu kaip miestas, galintis aukščiausiu lygiu priimti svečius bei pasiūlyti jiems visas reikiamas paslaugas – apgyvendinimą, viešojo maitinimo, konferencijų rengimo galimybes, o poilsiui – aukšto lygio kultūrinius renginius, pramogas, sveikatinimo paslaugas. Šiais metais Palangoje susibūrė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos lyderiai, į tarptautinę konferenciją „Mūsų Baltija“ suvažiavo Europos Sąjungos šalių ministrai, posėdžiavo Europos Regionų komiteto nariai iš 15 Europos sąjungos šalių, vyko Baltijos miestų sąjungos generalinė konferencija „Baltijos jūros miestai remia Ukrainą“, garsusis „Lūžio taškas“, respublikinė Rotariada, kiti svarbūs renginiai.

Dėkoju Savivaldybės TARYBAI, administracijai už priimtus sprendimus ir nuveiktus darbus ir kiekvienam palangiškiui – už pastangas, darbą ir indėlį į kiekvieno iš mūsų gerovę ir Palangos klestėjimą. Linkiu, kad ateinantys metai būtų ne mažiau darbinti ir sėkmingi, kupini naujų sumanymų, drąsių idėjų bei ryžto jas įgyvendinti.

Gražių metų ir toliau sėkmės mūsų visų Palangai!

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Laura Taučiūtė BNS sakė, kad svečių kurorte padaugėjo ne tik prieš naujametinį savaitgalį, bet ir visą paskutinę 2023-iųjų savaitę.

„Visa ši savaitė, tarpušventis pas mus yra intensyvus ir turime daug svečių, didžioji dalis jų – iš Lietuvos, visų miestų, miestelių. Šiai dienai viešbučiuose – kalbu tik apie asociacijos narius – kai kur užpildymas siekia 100 procentų, o vidurkis yra apie 90 procentų užimtumas viešbučiuose Naujiesiems metams“, – penktadienį BNS sakė L. Taučiūtė.

Asociacija vienija 39 kurorto viešbučius ir restoranus.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorė Edita Lubickaitė BNS sakė, kad šiame kurorte rezervuotos beveik visos vietos restoranuose, kurie siūlo naujametines vakarienes.

„Daugiau šį savaitgalį atvykstančiųjų į Neringą nei įprastomis dienomis, tą rodo ir restoranų, kurie organizuoja Naujųjų šventines vakarienes, rezervacijos. Šiandien jau būtų sunku rasti staliuką gruodžio 31-osios vakarui, dauguma jau rezervuoti“, – BNS teigė E. Lubickaitė.

L. Taučiūtė sako, kad Palangoje metų sandūrą sutinkantys svečiai neapsiriboja vien apgyvendinimu, jie nori šventinės vakarienės, pramogų, o didieji viešbučiai į tokius norus atsižvelgia.

„Svečiai nori pilno paketo, ne tik apgyvendinimą, bet ir šventinę vakarienę su muzikiniu vakaru, dauguma didžiųjų viešbučių tą ir siūlo, mažesnieji kooperuojasi su Palangos koncertų sale, kuri gruodžio 31-ąją siūlo tris renginius (...) Žmonės eina vakarieniauti, į koncertą, tada  pasitikti Naujų metų ar prie jūros su fejerverkais, ar prie eglutės“, – kalbėjo asociacijos vadovė.

Palangos savivaldybė pranešė, kad gruodžio 31-osios vidurnaktį ties Palangos tiltu naujametinis fejerverkas skambant muzikai truks apie 10 minučių, svečiams siūloma pasivaikščioti po šventiškai papuoštą miestą, klausytis muzikos Kurhauze ar Gintaro muziejuje.

Dar vienas fejerverkas planuojamas Šventojoje.

Konkurencijos taryba atsitraukė:  šiandien mus pasiekė tikrai nelauktas, netikėtas, tiesiog Kalėdų stebuklą primenantis šios institucijos Tvarkomojo posėdžio protokolas. Jame nurodyta, jog posėdyje svarstytas Konkurencijos tarybos Dominuojančių ir viešųjų subjektų tyrimo grupės pranešimas „Dėl Palangos miesto savivaldybei nustatytų įpareigojimų“.

Tyrimo grupė pasiūlė pripažinti, jog nebėra pagrindo taikyti šių metų balandžio 25 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Palangos miesto savivaldybei nustatytus įpareigojimus.

Šiuo nutarimu Konkurencijos taryba buvo įpareigojusi Palangos savivaldybę ne vėliau kaip per 12 mėnesių organizuoti ir įvykdyti konkurencingą procedūrą baseino valdymo operatoriui parinkti. Kitaip tariant, buvome jėga verčiami atiduoti mūsų pačių pastatytą baseiną privatininkams valdyti.

Šiandien gi gautame rašte nurodyta, jog, pasikeitus teisiniam reguliavimui, pagrindo tokiems reikalavimams nebeliko. O būtent – Seimui liepos 6 d. priėmus palangiškio Seimo nario Mindaugo Skritulsko  inicijuotą Vietos savivaldos įstatymo pataisą, pagal kurią savivaldybės gali pačios spręsti, kaip joms valdyti savo turtą – sporto sales, muziejus, stadionus, baseinus ir kita, savivaldybės gali lengviau atsikvėpti ir nebesibaiminti nelauktų svečių, norinčių bizniauti viešojo turto valdose.

Tačiau, net ir Seimui priėmus mūsų inicijuotą ir itin lauktą Vietos savivaldos įstatymo pataisą, Konkurencijos taryba neatsitraukė ir jau buvome pradėję bylinėjimosi procesą. Mums buvo teigiama, kad Konkurencijos taryba savo pozicijos nekeis ir vis tiek  privalėsime baseiną perduoti privačiam verslui valdyti.

Tad šiandien gautoji žinia – tikrai išskirtinė: Konkurencijos taryba pati parodė iniciatyvą nutraukti savo veiksmus prieš Palangą. Tai reiškia, jog daugiau niekas ir niekada negalės tikėtis perimti Palangos baseino ir jis, pastatytas visuomenei už mokesčių mokėtojų lėšas, tarnaus bendruomenei kaip viešasis socialinis, o ne komercinis objektas.

Nuoširdžiai sakau – valio!!!

Priminsiu, jog Konkurencijos taryba savo tyrimą dėl Palangos baseino pradėjo prieš ketverius metus, vos tik šį objektą atidarėme.

Visą šį laiką mums tikrai nebuvo lengva, bet mes nugalėjome! Palangos savivaldybė ir visa mūsų miesto bendruomenė parodė išskirtinę lyderystę kovodami už savo, o tuo pačiu už visos Lietuvos savivaldybių teises. Neįtikėtina, bet mes sugebėjome nuo praėjusio gruodžio vos per pusmetį sukelti ant kojų aukščiausio lygio politikus, nepriklausomai nuo jų partiškumo, eilinius Lietuvos žmones ir įtikinti, jog didesnio absurdo nei viešojo turto nusavinimas negali būti.

Mes sugebėjome pasiekti, kad mūsų veiklą reguliuojantys įstatymai tarnautų savivaldai, o ne privatininkams. Mes sugebėjome kalbėti apie savo teises ir lūkesčius taip garsiai bei įtikinamai, kad nebuvo įmanoma mūsų neišgirsti.

Ačiū mus palaikiusiems prezidentui Gitanui Nausėdai, visiems Seimo nariams, skubiai ir detaliai analizavusiems Palangos kovą ir pritarusiems Vietos savivaldos įstatymo pataisai, iniciatyviam palangiškiui seimūnui Mindaugui Skritulskui, už Palangą mūru stojusiems kolegoms merams ir, žinoma, „Palangos santarvei“, visai Palangos bendruomenei, žiniasklaidai,  miesto Tarybai, teisininkams, administracijai bei Lietuvos žmonėms už palaikymą ir suvienytas jėgas.

Tai mūsų visų pergalė ir fantastiškai geriausia dovana Palangai ir visam viešajam interesui.

Esu labai laimingas, kad mums pavyko!

„Ačiū mūsų miesto bendruomenei: į Palangą parvežu jau trečiąjį šiais metais apdovanojimą“, – savo feisbuko paskyroje gerąja naujiena pasidalijo kurorto vadovas Šarūnas Vaitkus.

Tai jau ne pirmas šiemet aukštas Palangos įvertinimas.

Neseniai Lietuvos savivaldybių asociacijos „Auksinių krivulių“ nominacijų šventėje, kur už pasiekimus vienoje ar kitoje srityje pagerbiamos Lietuvos savivaldybės, Palanga pelnė „Auksinės krivulės“ apdovanojimą „Už teisingos švietimo sistemos kūrimą ir sudarytas galimybes kiekvienam mokiniui patirti ugdymo(si) sėkmę“.

„Auksinės krivulės“ ženklu apdovanotas ir pats Palangos meras už ilgametį indėlį sprendžiant savivaldos problemas.

Šią savaitę pelnytas dar vienas įvertinimas.

Vilniuje vykusioje Vidaus reikalų ministerijos kartu su Europos Taryba (ET) organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Geras demokratinis valdymas ir svarstomoji demokratija“ pristatytos naujausios ET Ministrų komiteto rekomendacijos dėl gero demokratinio valdymo ir svarstomosios demokratijos principų, aptarti galimi jų įgyvendinimo iššūkiai.

Šiame renginyje apdovanotos ET gero demokratinio valdymo ženklui (ELoGE) nominuotos šalies savivaldybės.

„Džiaugiuosi, kad tarp šiemet ELoGe ženklui nominuotų savivaldybių yra ir Palanga. Tam, kad būtų gautas minėtas ženklas, šiame procese aktyviai turėjo dalyvauti savivaldybės administracijos darbuotojai, tarybos nariai bei gyventojai. Sveikinu Palangos bendruomenę su dar vienu gražiu ir svariu apdovanojimu“, – pasidžiaugė Š. Vaitkus.

ELoGe ženklą nominantams įteikė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir ET atstovė Claudia Luciani.

„Linkstama prie minties kitą sezoną drausti automobilių parkavimą judriausiuose Vytauto gatvės ruožuose (...)  Pirmiausia turime pabandyti tai atskiruose jos „gabaluose“. Pavyzdžiui, nuo J. Basanavičiaus iki Dariaus ir Girėno gatvės“, – sakė vicemeras ir Eismo saugumo komisijos pirmininkas Rimantas Antanas Mikalkėnas.

Palangos policijos komisariato viršininko ir Palangos miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos nario lgirdo Budgino teigimu, Vytauto gatvei reikalingi tam tikri pokyčiai dėl eismo saugumo gerinimo.

„Reikalingi techniniai sprendimai ar net kitoks eismo organizavimas, atsisakant automobilių statymo arba automobilių ar dviračių eismo minėtoje gatvės dalyje. Kitas sprendimas – „dviračių gatvės” įrengimas“, – sakė A. Budginas.

Pasak jo, nei pernai, nei šiemet Vytauto gatvėje nefiksuota greičio viršijimo atvejų.

Pernai Vytauto g. buvo užregistruota 12 eismo įvykių, šiemet, iki rugsėjo 26-osios, – 22.  Vienas žmogus žuvo, 8 – sužeisti, 10 įvykių dalyvavo dviratininkai, pėstieji ar paspirtukininkas.

Rugpjūtį šioje gatvėje dviračiu važiavusi 73 metų moteris atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį ir į kairę pusę sukusį autobusą ir žuvo.

Šiemet, nuo gegužės iki rugsėjo vidurio buvo surinkta beveik 1 mln. 303 tūkst. eurų parkavimo rinkliavos.

Priminė pastato istoriją

Dėl šio pastato bylinėtasi ne vieną mėnesį. Kelis kartus neleidę transformuoti šio sovietinio statinio į gyvenamąjį namą, Palangos tarybos nariai pačioje šių metų pradžioje sužinojo, kad įtarimų keliančios metamorfozės Kunigiškiuose ant kopos jau vyksta.

Buvo nukasta dalis apsauginės kopos, o statybininkai ėmėsi seną statinį versti nauju, neaiškios paskirties pastatu.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus tada neslėpė kategoriškos nuostatos ir viešai pasakė, ką galvoja apie šiuos įvykius. Jis papasakojo visą buvusio radiotechninio posto istoriją.

„Palangos savivaldybės administracijos specialistai, atlikę patikrinimus, aptiko, kad Kunigiškių paplūdimyje, tiesiog kopose, savavališkai, neturint jokių leidimų ir suderinimų, dygsta nauja kavinė. Įžūlus statytojas net drįso į pajūrį atsigabenti specialią techniką ir be skrupulų nustūmė beveik keturių metrų pločio augalinį kopos sluoksnį“, – konstatavo Š. Vaitkus.

Baltų plytų pastatas šioje vietoje pastatytas 1968 m. Čia radiolokatoriais buvo stebimi laivai, jūros pakrantės bei orlaiviai. Greta stovėjo stebėjimo bokštelis, į jį įsiropštę sovietų kariškiai gyvai stebėjo jūrą.

Lietuvai tapus nepriklausoma, šiuos statinius perėmė Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o 2010-aisiais jie perduoti Valstybės turto fondui. Po metų juos įsigijo privatus asmuo, o 10 arų sklypas aplink pastatus 38 metams išnuomotas naujajam savininkui.

Pasak Š. Vaitkaus, sklypo paskirtis vis dar oficialiai tebėra įvardijama kaip žemė krašto apsaugos tikslams.

Prokurorai pradėjo tyrimą

Naujoji savininkė siekė žemės paskirtį pakeisti į rekreacinę ir ketino šioje vietoje stovintį pastatą paversti poilsio paskirties ir aptarnavimo statiniu.

2015 m. Palangos tarybos nariai, svarstydami detalųjį minimos teritorijos planą, įžvelgė jo vizualizacijoje gyvenamosios paskirties pastatą ir projektui nepritarė.

Toks pat sprendimas paskelbtas ir po pusmečio, kai savininkai pateikė svarstyti pakoreguotą planą.

Reikalas išspręstas vieninteliu parašu, kai statinio savininkė kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.

2018 m. pastato savininkė kreipėsi į Palangos savivaldybės administraciją išduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus pastato paskirčiai pakeisti į poilsio paskirties, tačiau tai buvo atsisakyta padaryti, nes toks prašymas prieštarauja patvirtinto žemės sklypo detaliojo plano sprendiniams.

Klaipėdos apygardos prokuratūra, reaguodama į šių metų pradžioje viešai paskelbtą informaciją apie galbūt neteisėtai vykdomas statybas Kunigiškių paplūdimyje, pradėjo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.

Šarūnas Vaitkus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Grasino ieškiniais

Rugsėjo 27 d. paskelbta neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria dar sykį buvo patvirtinta – Palangos savivaldybės administracijos veiksmai buvo teisėti, kai ji netenkino verslininkų pageidavimo Kunigiškių kopose turėti poilsio paskirties pastatą.

Pageidaujama čia ne tik pilstyti kavutę ar dar kažką, bet šioje vietoje matyti ir poilsio apartamentus, o gal net gyvenamąjį namą, ir tai įgyvendinti nepakeitus pastato paskirties.

Nutartyje nedviprasmiškai pažymėta, kad kurorto savivaldybės sprendimai buvo teisėti ir atitiko teisės aktus.

Atmetęs pareiškėjų apeliacinį skundą teismas paliko galioti pernai pavasarį Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegijos priimtą sprendimą, kuriame juodu ant balto parašyta, kad Palangos savivaldybės administracijos veiksmai yra pagrįsti.

„Kas užsako muziką, tas ir šokdina. Taip, ko gero, mąsto plačiai nuskambėjusios istorijos dėl karinio radiotechninio posto Užkanavės g. 31 virsmo neaiškios paskirties objektu, šalia pastumdant pajūrio kopas, kūrėjai, – ironizavo Š. Vaitkus savo „Facebook“ paskyroje, paminėjęs pastatą prieš dešimtmetį aukcione įsigijusią moterį ir naująjį jo nuomininką. – Be to, pageidaujama čia ne tik pilstyti kavutę ar dar kažką, bet šioje vietoje matyti ir poilsio apartamentus, o gal net gyvenamąjį namą, ir tai įgyvendinti nepakeitus pastato paskirties, neatlikus privalomų sklypo detaliojo plano klaidų taisymo, o tiesiog darant viešą spaudimą savivaldybei, merui bei bauginant milijoniniais ieškiniais ir išgalvotomis sąmokslo teorijomis.“

Š. Vaitkus prisiminė, kad šie asmenys garsiai aiškino, jog savivaldybei ir mokesčių mokėtojams ginčas teisme gali kainuoti šešiaženkles sumas ar net milijoną eurų.

Pats kurorto meras teigė buvęs juodinamas, net apkaltintas priešrinkiminio laikotarpio spekuliacijomis, neva bandant įtikti rinkėjams.

„Pastate, kuriame pagal esamą jo paskirtį galima tik žiūronais stebėti praplaukiančius laivus, o ne vykdyti viešojo maitinimo veiklą. Nepaisant to, nuomininkas kreipėsi net į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą bandydamas minėtame statinyje registruoti maisto tvarkymo subjektą. Ir tuomet vėl pasipylė kaltinimai savivaldybei, kuri neva jiems neleidžia dirbti ir žlugdomas verslas“, – socialiniuose tinkluose rašė Š. Vaitkus.

Argumentai nugalėjo

Teismai nusprendė kitaip, nei tikėjosi pastato savininkai.

„Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjos numatoma poilsio paskirties pastato statyba prieštarauja detaliojo plano sprendiniams, kurie yra susieti specialiojo plano sprendiniais, o jais draudžiama statyti pajūrio juostoje pastatus, skirtus nuolat ar laikinai gyventi žmonėms“, – nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje.

Palangos meras neslėpė džiaugsmo dėl tokio teismo sprendimo, kuris sudrausmino įstatymų nepaisančius verslininkus.

„Kunigiškių kopose esančio radiotechninio pastato savininkei ir nuomininkui teks paisyti ir teismų išaiškinimų, ir įstatymų. Tada, kai bus atliktos iš valstybės išsinuomoto šalia pastato beveik 10 arų sklypo detaliojo plano klaidų taisymo procedūros, o po to ir pakeista karinio pastato paskirtis į poilsio aptarnavimo, jie galės džiuginti poilsiautojus nuomodami paplūdimio inventorių bei priimti lankytojus nedideliame bistro“, – neslėpė nuostatos Š. Vaitkus.