75-erių moteris iš Pavijos (Italija) pavargo nuo 40 ir 42 metų sūnų išlaikymo. Abu vyrai turėjo darbus, todėl motina keletą kartų bandė įtikinti juos išsikraustyti.

Pasak „People“, moteris, kuri teismo dokumentuose sūnus apibūdino kaip parazitus, tvirtino, kad vyrai gyvena šeimos bute, neprisidėdami finansiškai.

Teisėja Simona Caterbi, užjausdama moterį, įsakė juos iškeldinti, rašo „The Guardian“.

S. Caterbi teigė, kad motinos prievolė išlaikyti savo vaikus jau nebepateisinama, kai jos vaikams per 40 metų.

Vyrai turi išsikraustyti iki gruodžio 18 dienos.

Nors Italijoje kelioms kartoms gyventi po vienu stogu nėra neįprasta, pastaraisiais metais jaunų suaugusiųjų, ilgiau pasiliekančių šeimos namuose, skaičius išaugo. Daugiausia dėl nepalankių ekonominių sąlygų ir sunkumų ieškant darbo.

Pavėsyje, prisidengę žole ir lapais, negiliai, dirvos paviršiuje iki 3–10 cm gylio, kai kurių helmintų kiaušinėliai puikiai vystosi ir išlieka gyvybingi ilgus metus. Pvz., žmogaus askaridžių kiaušinėliai dirvožemyje užkrečiami išlieka iki 7 metų. Jie neiššąla po sniego danga, išlieka anabiozės būklėje, o atšilus orams – vystosi toliau.

Paplūdimių smėlis dėl žmogui pavojingų helmintų kiaušinėlių yra tiriamas. Per 2018–2020 m. Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) buvo ištirta virš 5 tūkst. dirvožemio, smėlio, dumblo, peloidų ir kitų panašaus pobūdžio mėginių. Tarp jų – virš 3 tūkst. buvo paplūdimių smėlio mėginiai. Paplūdimių smėlio mėginiai buvo paimti iš Vilniaus, Utenos, Alytaus, Marijampolės ir Kauno apskričių.

Paplūdimių smėlio užterštumas helmintų kiaušinėliais minėtais metais šiose apskrityse buvo panašus ar šiek tiek didesnis nei visų dirvožemio tyrimų bendras užterštumas.

Paplūdimių smėlio pirmasis tyrimas turi būti atliekamas likus dviem savaitėms iki maudymosi sezono pradžios. Lietuvoje oficiali maudymosi sezono pradžia yra birželio 1 d. Vadinasi, jau gegužės mėnesio antroje pusėje yra pradedami paplūdimių smėlio parazitologiniai tyrimai. Išanalizavus 2018–2020 m. gegužės mėnesiais rastų mėginių su helmintų kiaušinėliais tyrimų rezultatus stebima, kad randami tik pavieniai užteršti mėginiai.

Galimai žiemą paplūdimių smėlyje daugumos geohelmintų (kirmėlių, kurių kiaušinėliai bręsta dirvožemyje) kiaušinėliai iššąla, jeigu jų ir yra, juos nuplauna polaidžio vanduo į telkinius, ir, kol nėra gausaus žmonių ir gyvūnų lankymosi, paplūdimiai dar neužteršti. Randami tik toksokarų kiaušinėliai, kuriais dirvožemį ir smėlį plėšrieji gyvūnai (šuniniai ir katiniai) teršia ištisus metus.

Analizuojant paplūdimių užterštumą žmogui pavojingais helmintų kiaušinėliais birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais stebimas žymus užterštų mėginių pakilimas.

Prasideda oficialus maudymosi sezonas, žmonių ir, ko gero, jų augintinių gausus lankymasis paplūdimiuose. Paplūdimių smėlis neapsaugotas taip pat nuo laukinių gyvūnų apsilankymo. Įtarimus kelia ir žmonių paliktos šiukšlės, maisto likučiai, kuriais maitinasi laukiniai plėšrieji gyvūnai, čia pat ir besituštinantys. Ne visi žmonės savo augintiniams duoda vaistų nuo žarnyno  kirmėlių.  O laukiniai gyvūnai, savaime aišku, nedehelmintizuojami.

Per trejų metų laikotarpį rugsėjo mėnesiais paplūdimių smėlio mėginių, užterštų žmogui patogeniškais helmintų kiaušinėliais rasta tik 0,5 proc., tačiau ir mėginių buvo ištirta tik 185. Rugsėjį prasideda mokslo metai, didelei daliai žmonių, kurie atostogavo Lietuvoje, baigiasi poilsio laikas, mažiau asmenų lankosi paplūdimiuose su augintiniais, mažiau paliekama maisto atliekų laukiniams gyvūnams, todėl mažėja ir mėginių užterštumas žmogui pavojingais helmintų kiaušinėliais.

Detaliau nagrinėjant kuriuose paplūdimio taškuose (žaidimų aikštelės, smėlio dėžės, tinklinio aikštelės ar bendrasis paplūdimys) rasta daugiausiai užterštų helmintų kiaušinėliais mėginių, pirmauja bendrosios paplūdimio erdvės, antroje vietoje – tinklinio ir žaidimų aikštelės, trečioje vietoje – vaikų smėlio dėžės.

Analizuojant randamų mėginiuose helmintų kiaušinėlių rūšinę įvairovę, stebima, kad didžiausia dalis – 74 proc., yra mėginiai su toksokarų kiaušinėliais. Apie 15 proc. mėginių randami su askaridžių (žmonių ir gyvūnų parazitų) kiaušinėliais. Kituose mėginiuose buvo rasta rečiau pasitaikančių helmintų rūšių kiaušinėlių.

Toksokarų kiaušinėliai smėlyje ar dirvožemyje, temperatūrai pakilus virš10 laipsnių šilumos pradeda bręsti, o 15 -20 laipsnių temperatūra brendimui yra optimaliausia. Esant 24-30 laipsnių šilumai toksokarų kiaušinėliai subręsta per 5–8 dienas.

Užkrečiamas Toxocara spp. kiaušinėlis su subrendusia lerva smėlio mėginyje (raudona rodykle pažymėtas kiaušinėlis).

Toksokaroze Lietuvoje serga visų amžiaus grupių žmonės, tačiau vaikų sergamumas yra didesnis. 2019 m. didžiausias sergamumas buvo 10–14 metų amžiaus vaikų grupėje – 11,6/ 100 tūkst. gyv., kai 25–44 metų amžiaus grupėje sergamumas buvo tik 0,3/ 100 tūkst. gyventojų. 

„Suprantam, kur esam, bet dėl jų sunku normaliai išsimiegoti, atsikeliame dar labiau sukandžiotos“, – pasakojo moteris, kalinti Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.

Anot jos,  pataisos namų vadovybė apie šią nemalonią situaciją informuota, problemos neignoruoja, bet priemonės suveikia tik trumpam. Moteris pasakojo, kad jau ne kartą buvo dezinfekuotos patalpos, tačiau kenkėjų atsikratyti pavyksta tik kelioms dienoms. Netrukus vėl sulaukiama mažųjų nekviestų svečių.

„Nebežinom, ką daryti“, – skundėsi nuteistoji. Ji pridūrė, kad poilsio trūkumas turi tiesioginės įtakos likusios dienos darbingumui – moterys eina į darbą. Be to, įnamiai sukelia ir psichologinį diskomfortą, sukastas vietas niežti, atsiranda kitų nemalonių pojūčių.

Moteris atsiuntė nuotraukų, kuriose matyti įkandimų nusėtos rankos.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kalėjimų departamento Komunikacijos skyriaus specialistė Irmina Frolova-Milašienė portalą kauno.diena.lt informavo, kad ši problema Kalėjimų departamento vadovybei ir Sveikatos skyriui yra žinoma. Ji pridūrė, kad atstovai „žino, seka ir nuolat yra informuojami apie situaciją dėl parazitų visose Lietuvos laisvės atėmimo įstaigose“.

„Deja, turime pripažinti, kad ypač kai kuriose laisvės atėmimo vietose, kur pasenusi infrastruktūra, gyvenama dideliuose būriuose ar bendrabučio tipo patalpose, suvaldyti ir visiškai išnaikinti parazitus būna sudėtinga. Tam skiriamos lėšos, pasitelkiamos priemonės ir parazitų naikinimu užsiimančios kompanijos, nuolat atliekamos dezinsekcijos. Už situaciją konkrečiuose pataisos namuose atsakingas tos įstaigos vadovas“, – komentavo I.Frolova-Milašienė.

Suprantam, kur esam, bet dėl jų sunku normaliai išsimiegoti, atsikeliame dar labiau sukandžiotos.

Ji persiuntė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus Daniaus Sušinsko paaiškinimus ir atsakymus į portalo kauno.diena.lt žurnalistų klausimus. Anot įstaigos vadovo, kenkėjų naikinimas patikėtas bendrovei „Utenos deratizacija“. Pagal sutartį, dezinfekcija atliekama du kartus per mėnesį, o esant poreikiui teikiamos ir papildomos kenkėjų kontrolės paslaugos.

„Apie pastebėtus kenkėjus nuteistieji praneša savo būrio Resocializacijos skyriaus specialistui, o šis informuoja Turto valdymo skyriaus komendantą. Turto valdymo skyriaus komendantas gautą informaciją pateikia Turto valdymo skyriaus inspektoriui, kuris raštu informuoja „Utenos deratizacija“ apie būtinumą atlikti kenkėjų naikinimą konkrečiose patalpose ir suderina darbų atlikimo laiką. Bendrovės atstovai atvyksta sutartu laiku ir atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Karantino metu „Utenos deratizacija“ aprūpina Įstaigą kenkėjų naikinimui skirtomis priemonėmis ir Turto valdymo skyriaus darbuotojai pagal poreikį purškia patalpas“, – aiškino D.Sušinskas.

Pasiteiravome, kaip dažnai valomos, dezinfekuojamos nuteistųjų gyvenamosios patalpos? Įstaigos vadovas dėstė, kad nuteistieji eilės tvarka budi gyvenamosiose patalpose, jas pagal patvirtintą grafiką valydami kiekvieną dieną. Pagal pateiktus duomenis suskaičiavome, kad per paskutinius septynis mėnesius kenkėjai naikinti šešiolika kartų.

Asmeninio archyvo nuotr.

„Kenkėjų klausimas įstaigoje visada buvo aktualus. Ne maža dalimi kenkėjų buvimas patalpose priklauso nuo švaros būryje: maisto likučiai ant spintelių, stalo, neišneštos šiukšlės ar ne kruopščiai išvalyta patalpa – puikios sąlygos veistis kenkėjams. [...] Deja, ne visi įstaigoje laikomi asmenys yra pakankamai tvarkingi ir pareigingi“, – konstatavo D. Sušinskas. Jis pridūrė, kad ne visi nuteistieji palieka dezinfekuojamoje patalpoje savo asmeninius daiktus, kurie dėl to lieka neapdoroti kenkėjų naikinimui skirtomis priemonėmis. Parnešus į patapą tokiomis priemonėmis neapdorotus daiktus kartu su jomis parnešami daiktuose esantys kenkėjai, kurie toliau veisiasi.

D. Sušinskas žada, kad bus sustiprinta kenkėjų kontrolė nedelsiant papildomai išdezinfekuojant visus Atvirosios kolonijos nuteistųjų čiužinius, kontroliuojant švarą patalpose ir nurodant, kad dezinfekcijų, dezinsekcijų ir deratizacijų metu nuteistieji paliktų savo asmeninius daiktus patalpose, įskaitant ir el. prietaisus.

Sniego danga puikiai apsaugojo kirmėlių kiaušinėlius nuo nepalankių atmosferos sąlygų, o šunų ir kačių žarnyno parazitų – toksokarų – kiaušinėliais aplinka yra teršiama nuolat visus metus.

„Toksokarų (šunų ir kačių žarnyno kirmėlės) kiaušinėliai, žiemą prabuvę anabiozės būklėje, pavasarį, temperatūrai pasiekus 10 laipsnių šilumos, pradeda vystytis. Kas įdomiausia, kad toksokarų kiaušinėlių vystymasis yra dalinai nuo šviesos priklausantis procesas. Visiškoje tamsoje jie vystytis negali, tačiau ir tiesioginiai saulės spinduliai juos veikia žudančiai. Taigi, jei dirvožemis užterštas toksokarų kiaušinėliais, jie augalams augant, pakliūva ant lapų, svogūnų laiškų, ant nokstančių braškių, nuo gaunamo laistymo vandens ir šylant orui, pavėsyje puikiai subręsta. Užtenka nenuplauti augalų, jei jie prieš vartojat maistui buvo užteršti – štai jau ir galime įsigyti nepageidautiną įnamį ar kelis“, – pasakoja D. Veitienė.

Prieš porą metų parazitologai tyrė vieno asmens pristatytą, prie nuosavo namo nupjautos žaliosios vejos komposto mėginį ir aptiko toksokarų kiaušinėlių. Šio asmens vaikas sirgo toksokaroze. Pavyko išsiaiškinti, kad teritorija yra aptverta, nuosavo šuns žmonės neturi, taip pat nelaiko kačių. Vienas galimų variantų kaip veja buvo užteršta helminto kiaušinėliais – kad žmogus užmiršo uždaryti komposto dėžę ir į ją pasituštino užklydęs toksokaromis užsikrėtęs katinas.

D. Veitienė papasakojo ir naujesnę istoriją, kai šių metų kovo mėnesio pradžioje parazitologai tyrė dirvožemį, pristatytą iš nuosavo daržo, kadangi mažam vaikui pasišalino askaridė: „Asmuo norėjo išsiaiškinti, ar užsikrėtimui kirminais turėjo įtakos dirvožemis, kuriame jų šeima augina daržoves ir uogas. Deja, žmogų nuliūdinome, nes 1 kg dirvožemio aptikome beveik 3000 askaridžių kiaušinėlių. Šie dirvožemyje išgyvena iki 7 metų, todėl tokioje žemėje augančios visos daržovės turėtų būti itin kruopščiai nuplaunamos. Be abejo, po visų žemės darbų taip pat kruopščiai turi būti nuplaunamos ir rankos.“

Vaikų smėlio dėžėse kiekvienais metais randama ir askaridžių, ir toksokarų kiaušinėlių, o atvirų erdvių smėlio (parkai, poilsio zonų vaikų žaidimų aikštelės ir kt.) užterštumas parazitinių helmintų kiaušiniais tikrai yra nemažas.

Askaridės parazituoja žmogaus žarnyne, o toksokarų lervos (kadangi žmogus yra netipinis šeimininkas) – kituose žmogaus audiniuose: kepenyse, plaučiuose, akyse, blužnyje, skeleto raumenyse, odoje ar net galvos smegenyse. Nuo helminto ar jo lervos migracijos ir lokalizacijos vietos priklauso ir žmogui atsirandantys įvairūs negalavimai.

Per 2017–2019 metus Lietuvoje toksokaroze sirgo 147 asmenys, iš kurių 73 proc. – vaikai iki 17 m. amžiaus, askaridoze per tą patį laikotarpį sirgo 581 asmuo, iš jų – 91 proc. vaikų (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys).

NVSPL parazitologai rekomenduoja pavasarį, vasarą išsitirti savo daržo dirvožemį, vaikų žaidimams skirtą smėlį, ypač jei jis nedengiamas, žaliųjų atliekų kompostą dėl parazitinių žarnyno kirmėlių kiaušinėlių.

„Žinodami informaciją apie savo švarią aplinką jausitės saugesni, o nustačius aplinkos užterštumą helmintų kiaušinėliais – turėsite skirti padidintą dėmesį higienos ir profilaktikos priemonėms“, – sako D. Veitienė.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad erkės būna panirusios į ramybės būseną tik tol, kol lauke laikosi žema temperatūra. Nuo pat ankstyvo pavasario, vos temperatūrai pasiekus 6-7 laipsnius šilumos, parazitai nubunda ir ieško pirmųjų savo aukų.

„Pagal erkių aktyvumo ciklą, jų reikėtų pradėti saugotis jau nuo dabar, nes būtent pavasarį pasireiškia didžiausias šių parazitų aktyvumas, kuris tęsiasi iki vėlyvo rudens – lapkričio pabaigos ar net gruodžio pradžios“, – nurodo vaistininkė.

Ji primena, kad erkių reikėtų saugotis ne tik ruošiantis žygiui miške, atsargiems reikėtų būti visose drėgnose, tankiose vietovėse, miško pakraščiuose, pievose ar netgi žaliuose miesto parkuose, skveruose.

Pirmoji fazė gali pasireikšti per mėnesį nuo erkės įsisiurbimo ir simptomai labai panašūs į peršalimo.

Būtina apsauga

Vienos priemonės, kuri padėtų apsisaugoti nuo erkių nėra. Vaistininkė pataria rinktis uždarą avalynę, vilkėti prigludusius, visą kūną dengiančius rūbus, geriausia, šviesios spalvos, tuomet yra lengviau pastebėti ant drabužių ropojančią erkę. Apsisaugoti gali padėti ir specialūs purškalai, tačiau juos renkantis reikėtų pasikonsultuoti su specialistu arba atidžiai perskaityti informacinį lapelį, nes stipresnio poveikio priemonės nėra tinkamos vaikams.

„Preparatai gali būti natūralios arba cheminės sudėties. Cheminės sudėties repelentai veikia stipriau ir ilgiau, bet taip pat turi didesnę riziką sukelti alergiją, todėl vaikams ir kūdikiams rekomenduojama naudoti purškalus nuo erkių, kurių sudėtis yra natūrali. Tokiuose preparatuose pagrindiniai komponentai yra eteriniai aliejai“, – sako vaistininkė ir primena, kad preparatai suteikia apsaugą tik keletui valandų, todėl purškimą reikėtų vis pakartoti.

Net jeigu naudojate apsisaugojimo priemones, grįžus iš pasibuvimo gamtoje, reikėtų atidžiai apžiūrėti visą kūną, o ypač sunkiau matomas vietas – pakinklius, kirkšnių sritį, alkūnių linkius, zonas už ausų bei pažastis. Jei radote įsisiurbusią erkę, smulkiu pincetu ją reikia suimti kuo arčiau odos ir traukti staigiu tiesiu judesiu, nesukinėti. „Jei erkė sukama, gali nutrūkti jos galvutė ir kyla infekcijos pavojus“, – paaiškina J. Juodsnukytė ir po procedūros rekomenduoja pažeistą vietą švariai nuplauti bei dezinfekuoti.

Panašu į peršalimą

Erkės pavojingos, kadangi yra erkinio encefalito bei Laimo ligos nešiotojos. Vaistininkė primena, kad net ištraukus erkę būtina stebėti įkandimo vietą bei bendrąją savijautą. Užsikrėtus erkiniu encefalitu pasireiškia dvi ryškios fazės, o ligos pradžią galima supainioti su paprasčiausiu peršalimu.

„Pirmoji fazė gali pasireikšti per mėnesį nuo erkės įsisiurbimo ir simptomai labai panašūs į peršalimo – pakyla temperatūra, atsiranda galvos skausmas. Dažniausiai tuo liga ir baigiasi, tačiau po kelių dienų gali prasidėti antroji ligos fazė, kurios metu pasireiškia ūminio encefalito simptomai – pakyla aukšta temperatūra, atsiranda pykinimas, vėmimas, stiprus galvos skausmas, svaigimas, gali prasidėti net traukuliai, sąmonės sutrikimas“, – pavojingus sveikatos būklei ženklus išvardija specialistė.

Užsikrėtus Laimo liga, simptomai pradeda ryškėti praėjus 3-30 parų nuo erkės įsisiurbimo. Atpažinti ligą gali padėti besiplečiantis bėrimas aplink įkandimo vietą.

„Iš pradžių bėrimas būna apie 5 cm. dydžio, tačiau jis po truputį plečiasi ir didėja. Daliai ligonių gali pasireikšti ir neryškūs bendrojo pobūdžio simptomai, pavyzdžiui, galvos skausmas, svaigimas, silpnumas, sąnarių ir raumenų skausmai. Kiek vėliau gali sutrikti atmintis, miegas, o negydoma liga ilgainiui gali pažeisti visas svarbiausias organizmo sistemas ”, – įspėja specialistė.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad apie nelauktus svečius įspėja simptomai, kuriuos dažnai painiojame su alergijomis, o dažniausiai nuo parazitų nukenčia vaikai.

„Bene dažniausiai į vaistinę ateina tėvai radę utėlių vaikų plaukuose, ant pakaušio. Kartais pasitaiko ir naminių parazitų įkandimų atvejų, bet žmonės ne visada supranta, kad juos užpuolė parazitai. Pagal vizualiai matomus požymius ant odos – paraudimus, pūslytes – įkandimai gali būti supainioti su alergijomis ar vėjaraupiais“ , – sako vaistininkė Regina Molotkova.

Pasak vaistininkės, jei ant odos pastebėjote pakeitimų, bet per kelias dienas neatsiranda nei vieno alergijoms ar infekcinėms ligoms būdingo simptomo, pavyzdžiui, čiaudulio, ašarojimo ar karščiavimo, o bėrimai kasdien kartojasi ir atsiranda vis naujų, tikėtina, kad jus užpuolė parazitai. Reaguoti reikėtų ir tada, kai iš visos šeimos beriamas yra tik vienas asmuo.

Alina organizmą

„Eurovaistinės“ vaistininkė sako, kad, blakių, utėlių ir blusų įkandimai ir galimos organizmo reakcijos skiriasi, tad, norint suprasti, kas užpuolė, reikėtų stebėti savo kūną.

Blusų įkandimai dažniausiai yra pavieniai, o užpuolusios blakės gausiai sukandžioja visą kūną, ignoruojant įkandimus gali pasireikšti net veido ar vokų patinimas.

„Blusų įkandimai dažniausiai yra pavieniai, o užpuolusios blakės gausiai sukandžioja visą kūną, ignoruojant įkandimus gali pasireikšti net veido ar vokų patinimas“, – nurodo R. Molotkova ir primena, kad utėlės veisiasi plaukuotose kūno vietose, jų įkandimai sukelia stiprų niežulį, o nusikasius odą gresia išorinės infekcijos, odos ligos ar alergija.

Net jeigu nepasireiškia jokie šalutiniai požymiai, parazitų įkandimai alina žmogaus organizmą, todėl svarbu greitai reaguoti ir pagelbėti savo odai naudojant tepalus, malšinančius įkandimo sukeltus simptomus, o taip pat priemones, kurios padėtų kenkėjus panaikinti iš gyvenamojo būsto.

Tyko patalynėje ir net daželiuose

Pasak specialistės, dauguma naminių parazitų gali tykoti patalynėje, todėl reikia ją reguliariai keisti, o ypač atsargiems būti miegant nepažįstamoje aplinkoje – išvykose, kelionėse.

„Patalynėje gali gyventi utėlės, blakės, naminės erkutės. Šie parazitai mėgsta drėgmę, o kad nesusidarytų palankios sąlygos jiems plisti, reikėtų patalus kuo dažniau keisti ir vėdinti. Niežais bei utėlėmis galima užsikrėsti, kai patalyne naudojasi daugiau nei vienas žmogus, tad svečiuose ar kelionėse geriausia turėti švarią savo patalynę“, – pataria vaistininkė.

Utėlėmis šiandien dažniausiai užsikrečia vaikai darželiuose, todėl naudinga ne tik rūpintis atžalų higiena, bet ir pamokyti mažuosius, jog negalima naudotis kitų vaikų asmeniniais daiktais – šukuotis plaukų svetimomis šukomis ar matuotis galvos apdangalų.

Daugiausiai pažeidimų užfiksuota dėl tinkamumo vartoti terminų, netinkamų laikymo sąlygų, kokybės, ženklinimo ir produktų saugos, praneša VMVT.

Patikrinimų metu taip pat buvo atrinkti mėginiai laboratoriniams tyrimams dėl mikrobinės ir parazitologinės taršos, veterinarinių vaistų liekanų, cheminių teršalų, policiklinių aromatinių angliavandenilių, fosforo rūgšties, anglies monoksido, histamino, konservantų ir aplinkos teršalų.

Ištyrus 440 mėginių, reikalavimų neatitiko 40. Lietuvoje pagamintų rūkytų atlantinių lašišų, geltondryžės riebžuvės ir silpnai sūdytų atlantinių silkių su aliejumi mėginiuose buvo aptikta mikrobinė tarša Listeria monocytogenes bakterijomis, o atlantinių menkių kepenėlių konservuose iš Norvegijos ir sušaldytose argentininėse jūrinėse lydekose iš Ispanijos - rasta negyvų parazitų lervų.

Smulkaus verslininko pagaminto rūkyto paprastojo karšio mėginyje buvo nustatytas nežymiai padidėjęs policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekis, kuris susidarė rūkymo metu.

Visais atvejais nesaugius žuvininkystės produktus buvo uždrausta tiekti rinkai - nurodyta juos saugiai sunaikinti.

Dažniausiai pasitaikę neatitikimai - kai prekiauta žuvininkystės produktais su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais, šie terminai iš viso nenurodyti ar nurodyti neteisingai. Atsekamumo pažeidimai - kai negalima atsekti, kur žuvis buvo sugauta, pateikiama netiksli ženklinimo informacija ant pakuočių. Laikymo sąlygų pažeidimai - kai žuvis laikoma netinkamoje temperatūroje, nesilaikant gamintojo nurodymų.

LNK reportaže galima pamatyti, kaip atpažinti šviežią žuvį.

Retam neįsisiurbia

Pastebima, kad kasmet užsikrėtusiųjų erkių platinamomis ligomis tik daugėja. Erkės gamtoje aptinkamos nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Elvina Juknienė informavo, kad per šių metų keturis mėnesius erkių platinama Laimo liga susirgo keturi Klaipėdos miesto gyventojai. Erkinio encefalito atvejų registruota nebuvo.

"Pastebėta, kad besiskiepijančių nuo erkinio encefalito daugėja. Gyventojai vis labiau informuojami apie erkinį encefalitą ir jo pasekmes, todėl nerizikuoja ir pasiskiepija. Aktyviau skiepytis nuo erkinio encefalito žmones paskatina ir patirtis – retam Lietuvos gyventojui niekada nebuvo įsisiurbusi erkė. Jos mūsų šalyje paplitusios visur: ne tik miškuose, bet ir parkuose, sodybose", – pasakojo E.Juknienė.

Daugėja besiskiepijančiųjų

Erkėms tinkamiausia aplinka yra lapuočių ir mišrūs miškai. Čia vabzdžiams yra pakankamai drėgmės, gera miško paklotė. Todėl dažnai būnantieji gamtoje skuba apsisaugoti nuo šių kraujasiurbių.

Šių metų pirmąjį ketvirtį pirmąja vakcinos nuo erkinio encefalito doze pasiskiepijo 490 Klaipėdos apskrities gyventojų, iš jų 351 – klaipėdietis.

Pernai pirmą kartą nuo erkinio encefalito pasiskiepijo per 2 200 uostamiesčio gyventojų, iš jų per 700 – vaikai iki 17 metų.

Prieš porą metų tokių buvo beveik puse tūkstančio mažiau.

Skiepijimosi nuo erkinio encefalito ciklą sudaro trys vakcinos dozės ir revakcinacija kas keleri metai. Pernai tokių taip pat buvo gerokai daugiau nei ankstesniais metais.

Deja, skiepų nuo Laimo ligos nėra. Guodžia tai, kad šia liga įprastai persergama lengviau nei erkiniu encefalitu.

Užsikrečia ir mieste

Uostamiestyje daugėja ne tik pasiskiepijusiųjų, bet ir sergančiųjų.

Pernai erkių platinamomis ligomis susirgo 88 Klaipėdos gyventojai: 77 Laimo liga ir 11 erkiniu encefalitu, o štai 2016 m. apytikriai perpus mažiau – 34 gyventojai, iš kurių 23 nustatyta Laimo liga, 11 – erkinis encefalitas.

Pernai daugiau nei pusė visų klaipėdiečių erkiniu encefalitu ir Laimo liga užsikrėtė miesto teritorijoje: Laukininkų, Dragūnų, Šilutės pl., Baltijos pr. gatvėse ir pamėgtose poilsio vietose: Melnragėje, Giruliuose, Smiltynėje, dirbdami soduose, esančiuose šalia Šernų, Dituvos miškų.

Per paskutiniuosius kelerius metus didžiausią užsikrėtusių erkių platinamomis ligomis dalį sudarė suaugę darbingo amžiaus žmonės. Erkiniu encefalitu vyrai sirgo dažniau negu moterys, o Laimo liga – dažniau moterys.

Keičiantis orams, pastebima, kad erkės vis ilgiau išbūna aktyvios.

Pernai paskutiniai kraujasiurbiai pastebėti gruodžio 13 d., prieš porą ir trejetą metų – lapkričio pabaigoje.

Atviras užkrato šaltinis

Neprižiūrimos, nedengiamos smėlio dėžės, esančios atvirose erdvėse, parkuose, kiemuose, dažnai tampa ne tik vaikų žaidimo, bet gyvūnų gamtinių reikalų atlikimo vieta. Su išmatomis pasišalinę parazitų kiaušinėliai, pabuvę atitinkamą laiką dirvožemyje tam tikromis sąlygomis, subręsta ir tampa pavojingi žmogui. „Mažamečiui, kuris smalsiai tyrinėja aplinką, o vėliau nenusiplovęs rankų liečia veidą, kiša pirštukus į burną, žaidžiant smėlio dėžėje užsikrėsti gyvūnų platinamomis parazitinėmis ligomis gana paprasta. Parazitų kiaušinėliai yra lipnūs, jų nuo rankų lengvai nenukratysi. Be to, pakanka vos vieno kiaušinėlio, kad žmogus įsigytų tokį „įnamį“, – pabrėžė specialistė Daiva Veitienė.

2016–2017 m. parazitologams ištyrus daugiau nei 1 tūkst. Vaikų smėlio dėžių buvo rasta 15 proc. mėginių su žmogui pavojingais ir neidentifikuotais helmintų kiaušinėliais. „Iš pavojingų žmogui dominavo toksokarų kiaušinėliai. Taip pat radom askaridžių ir retai pasitaikančių smėlio mėginiuose kapiliarijų kiaušinėlių. Neidentifikuotieji kiaušinėliai galėjo būti dirvožemio nematodų, įvairių paukščių, žiurkių, pelių ar kitų gyvūnų parazitų kiaušinėliai“, – aiškino specialistė. Ištyrus arti 300 mėginių, paimtų iš viešųjų vaikų žaidimų aikštelių Vilniuje, beveik 6 proc. jų rasta vien su toksokarų kiaušinėliais. „Penkiolikoje gramų vieno mėginio buvo rasti net devyni toksokarų kiaušinėliai“, – sakė D. Veitienė.

Sukelia rimtas infekcijas

Šunų ir kačių organizme parazitai gali gyventi nesukeldami aiškių parazitinės invazijos požymių. Tačiau subrendę gyvūnų kirmėlių kiaušinėliai, per nešvarias rankas patekę į žmogaus organizmą, sukelia rimtų pažeidimų, alergines reakcijas. „Išsiritusios toksokarų lervutės keliauja ne į žarnyną, o ima „klajoti“ po visą organizmą – gali pakliūti į akį, į plaučius, inkstus, kasą, širdį, įstrigti kapiliaruose, sukelti įvairių organų ir audinių uždegimą, retais atvejais vaikas gali net apakti, o lervoms migravus į smegenis – sutrikti mažylio vystymasis. Lervos organizme gali gyventi iki kelių metų“, – aiškino specialistė. Per netvarkingus lauko tualetus, per pavasario poplūdžio vandenis, kai tualetų turinys išsilieja ant daržų, pievų ir sodų, apsemia vaikų žaidimų aikšteles, smėlio dėžes, kartu „išplaukia“ ir askaridžių kiaušinėliai. Žmoginė askaridė per dieną produkuoja apie 200 tūkst. kiaušinėlių, jie pasišalina iš žmogaus žarnyno kartu su išmatomis. „Kad užsikrėsta parazitais, gali rodyti tokie simptomai kaip neaiškus vaiką varginantis kosulys, krenkštimas, karščiavimas, žarnų spazmai“, – pastebėjo D. Veitienė.

Ragina išsitirti smėlį

Specialistė pabrėžė, kad vienintelis būdas išvengti šių ligų – pasirūpinti, kad dėžės būtų dengiamos, reguliariai keisti smėlį. „Ši svarbi informacija dažnai nepraslysta žmogui pro akis, stengiamasi laikytis rekomendacijų, tačiau kai su toksokoroze ar askaridoze susiduriama tiesiogiai, apima panika. Norint to išvengti vertėtų iš anksto išsiaiškinti, kokiame smėlyje leidžiate žaisti atžalai. Tereikia paimti ir nuvežti ištirti smėlio mėginius, tą gali padaryti kiekvienas“,– patarė specialistė. D. Veitienės pastebėjimu, labai svarbu tinkamai paimti mėginį. Reikia nubraukti viršutinį smėlio sluoksnį ir iš maždaug 3 cm gylio paimti po 1 šaukštą iš 5–6 skirtingų smėlio dėžės vietų, visa tai supilti į vieną sandarų ir patvarų maišelį ar indelį, kad susidarytų maždaug 150–200 g mėginys. Šį mėginį pristatyti į laboratoriją.

Daugiau informacijos apie parazitologinius tyrimus gali suteikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos parazitologijos specialistai, tel.: (8 5) 212 2718