Vilniaus savivaldybės infrastruktūros grupės vyresnioji patarėja Vaida Bončkienė papasakojo, kada žmonės gali daugiabučio kieme turėti nuosavą parkavimo vietą.

– Kokių būdų prisigalvoja žmonės pasižymėti savo vietas daugiabučių kiemuose?  

– Įvairiausių būdų: nuo kėdžių pastatymo iki papildomų lentelių, valstybinio numerio ženklinimo.  

– Kada žmogus gali pasižymėti savo vietą daugiabučio kieme?  

– Gali pasižymėti, jeigu jis valdo, jeigu tai – jo nuosavybė arba nuomos pagrindu valdo tą stovėjimo vietą.  

– Pavyzdžiui, stovi daugiabutis, kaip jam dabar valdyti tą savo žemę? Ką jis turi daryti? Įkurti bendriją? Kaip jam išsinuomoti tą žemę?  

– Taip, gali įkurti bendriją. Yra vykdoma Kaimynijų programa. Padeda savivaldybė. Ji prisideda prie sklypo formavimo. Tada galėtų išsinuomoti ir užsidaryti užtvaru, savo reikmėm naudotis.  

– Ar tada jau pati bendrija sprendžia, kaip pasiskirstyti tas stovėjimo vietas?  

– Taip, pati bendrija.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu yra bendrija ir tą vietą išsinuomoja, ar ta vieta turi būti kažkaip pažymėta įvažiuojant į kiemą? 

– Taip, tada turi būti pažymėta nustatyta tvarka. Gali būti kelio ženklai, ženklinimas – „Rezervuota vieta“. Pats sklypo nuomininkas ar savininkas pasirenka ženklinimą.

– Ar galima įsirengti kelio užtvarą?  

– Taip.  

– O jeigu valdo savivaldybė?  

– Tokiu atveju, vietos – bendramiestinės. Jų negalima be savivaldybės leidimo paženklinti arba pastatyti ženklo „Rezervuota“.  

– Ar tuose daugiabučių kiemuose statyti automobilį gali bet kas: svečiai, kitų daugiabučių gyventojai? 

– Taip, visi, gyventojai, atvykę svečiai. 

– Jeigu žmogus pasižymėjo tą vietą, ar gali kiti statyti? 

– Jeigu pasižymėjo be leidimo, tai bet koks ženklinimas: valstybiniai numeriai,  lentelės, kad tai – privatu ir panašiai, neturi teisinės galios. Kadangi kelių eismo taisyklėse (KET) toks ženklinimas – nėra numatytas.  

– Jeigu žmogus dažais ant asfalto nusipiešė savo automobilio valstybinius numerius ar kėde pasižymėjo, ar pastatė kažkokį ženklą, kad čia statyti negalima, tačiau tą kiemą valdo savivaldybė. Ką savivaldybė tokiais atvejais daro?  

– Imamės priemonių, atliekame tyrimą. Jeigu nustatome, kas tai atliko, tada įpareigojame pašalinti priemones. Jeigu ne, tada patys pašaliname.  

– Jeigu daugiabučio bendrijos pirmininkas sugalvoja, kad kiemas yra jų, nes jis – pirmininkas. Ar gali tas daugiabučio pirmininkas vaikščioti ir žmonėms už automobilių valytuvų kišti lapelius, kad stovėti draudžiama arba net padangas nuleidinėti?  

– Tikrai negali. Vairuotojai vadovaujasi KET. Jeigu jokių draudimų nėra, nėra pažymėtų rezervuotų vietų, tai tokiu atveju – jis turi teisę parkuotis. Bendrijos pirmininkas tiesiog savavališkai vykdo veiksmus, ypač jeigu gadina turtą. 

– Atrodo, aikštelėje lėtai važiuoji, pasistatai mašiną. Bet čia lyg ir nutinka daug visokiausių avarijų, ar ne?

– Taip, tokia rizika išlieka tiek aikštelėse, tiek prie biurų pastatų, tiek prie prekybos centrų. Tokių eismo įvykių, kai vairuotojai patiria nelaimes stovėjimo aikštelėse, yra beveik 8 proc. Draudimo bendrovė „Gjensidige“ vien pernai išmokėjo už tokius įvykius daugiau nei 2 mln. eurų.

– O kiek tokių įvykių? Tūkstančiais skaičiuojama?

– Taip, vien „Gjensidige“ draudimo bendrovė registravo daugiau kaip tris tūkstančius tokių įvykių praeitais metais.

– Kokie dažniausiai tie įvykiai? Ar galu parkuodami apsibraižo, susiduria, veidrodėlius nusimuša?

– Dažniausiai tai yra smulkūs automobilio apgadinimai – nubraukti sparnai, pažeisti žibintai, nulenkti veidrodėliai, bamperiai apgadinti. Tačiau pasitaiko ir stambesnių žalų. Viena didžiausių praėjusiais metais, būtent įvykusių aikštelėje, kainavo 27 tūkst. eurų.

– Kas nutiko už tuos 27 tūkst.?

– Du vairuotojai susidūrė važiuodami atbulomis. Greičiai buvo gana dideli, tad ir žala buvo gana ženkli. Pažymėtina, kad yra trys problemos aikštelėse, kurios sąlygoja eismo įvykių kilimą. Tai nepasirinktas saugus greitis, vairuotojai manevruoja taip pat greitai, kaip ir gatvėje, kas ne visada yra protinga, nes gali kitas automobilis išvažiuoti priešais, gali pėsčiasis pasitaikyti. Tokiu atveju nebūna spėjama laiku sustabdyti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O tuo atveju, kai sakote, už 27 tūkst. susidūrė du automobiliai važiuodami atbuli, ar žinote, koks jų greitis buvo? Nes turėjo pakankamai žalos padaryti už tiek pinigų.

– Taip, išties žalos buvo padaryta daug. Tiesiog automobiliai buvo gana nauji ir apgadintos dalys buvo brangios.

– Važiuojant atbulomis, turi praleisti visus kitus važiuojančius, ar ne?

– Taip, išties pastebėtina, kad važiuojant atbulomis yra vienas iš dažniausių atvejų, kai padaroma žala aikštelėse. Vairuotojai turėtų būti tikrai atsargūs, atkreipti dėmesį į tai, kad yra vadinamosios aklosios zonos, kai vairuotojas dar neturi galimybės matyti kliūties. Tai tokiu atveju pasirinktas mažesnis greitis padėtų išvengti rimtesnių bėdų. Taip pat šiais laikais daugelis automobilių turi elektronikos prietaisus, kurie padeda vairuotojams parkuotis, manevruoti, turi įmontuotas kameras. Tačiau irgi nereikėtų jomis aklai pasikliauti, kadangi gali pasitaikyti tokia situacija, kai dar nesimato kliūties kameros pateikiamame vaizde, vairuotojui atrodo, kad saugu, jis spusteli greičio pedalą ir tokiu atveju įvyksta nelaimė.

– Kur dažniausiai įvyksta tokios avarijos? Ar čia didžiųjų miestų problema?

– Dažniau pasitaiko didmiesčiuose, ties prekybos centrais. Kadangi piko metu, po darbo ten būna daugiau automobilių, didesnis eismas. Ir, natūralu, kad ne visada atsargiai manevruojant įvyksta tų smulkių eismo įvykių.

– Ką daryti ar tai prekybos centre, ar prie biurų, ar gyvenamųjų namų kvartale, jeigu susiduri ar įvažiuoji kažkur? Palikti raštelį, kviesti policiją, kaip elgtis?

– Visų pirma rekomenduotumėme įdėti šiek tiek pastangų surasti to nukentėjusio automobilio savininką. Jeigu tai įvyko prekybos centre, reikėtų kreiptis į informacijos centrą, kuris pasirūpins, kad apie tai būtų pranešta per garsiakalbį. Jeigu tai įvyko kieme, žinoma, šiek tiek sudėtingiau. Bet galbūt kaimynai galėtų pagelbėti ir tiesiog nurodyti automobilio savininką. Jei nepavyksta rasti savomis jėgomis, tai rekomenduotumėme išsikviesti policiją. Kadangi, priešingu atveju, išvažiavus iš eismo įvykio vietos, gali būti traktuojama kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos ir už tai gali būti skirta bauda.

– Kokia tada yra bauda, jeigu žmogus pagalvoja, ai, čia nieko nenutiko, gal įbrėžiau truputį, ir išvažiuoja?

– Įbrėžus truputėlį bauda gali siekti 1100 eurų, tačiau jei žala buvo didesnė, viršijo 750 eurų, bauda gali siekti ir 2 tūkst. eurų.

– Kokios yra vidutinės sumos? Na, sakėte, 27 tūkst. labai įspūdinga suma. O šiaip kokios būna?

– Šiaip žalos siekia vidutiniškai kelis šimtus eurų. Tačiau, kaip minėjau, jeigu automobiliai brangesni, jeigu greitis buvo pasirinktas didesnis – tokiu atveju gali būti ir keli tūkstančiai.

– Kaip to išvengti? Visą laiką lėtai važiuoti aikštelėse?

– Patarimų būtų keletas. Tai, visų pirmą, išties pasirinkti saugų greitį. Kitas patarimas būtų, ypač atbulomis manevruojant, daryti tai saugiai, neskubėti, dairytis. Ir trečiasis patarimas būtų vadovautis kelio ženklinimu aikštelėje. Jeigu tokio nėra, vadovautis dešinės rankos taisykle

Neįtikėtina, bet tikra – Panevėžys mažiausiai 15 metų nekėlė automobilių parkavimo kainos. 

„Iš kur atvažiuoja, iš Vilniaus, Kauno, sako, čia – juokai. 10 metų ta pati kaina, 30 centų“, – pasakojo vyras.

Ne dėl vilniečių linksminimo kaina laikėsi. Pasak savivaldybės, nesinorėjo „vairuotojams lupti kailio“.

„Visi juokiasi iš mūsų, per tiek metų – 30 centų, čia juokas“, – pabrėžė vyras.

Savivaldybė pagaliau nusprendė Panevėžyje daryti dvi parkavimo zonas ir kelti kainas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Raudonoji zona apims miesto centrą, žalioji – tolimesnes gatves. Pastarojoje automobilių parkavimo kaina liks nepakitusi, 30 centų už valandą, bet raudonojoje zonoje kaina padvigubės, nebeliks tų 30 centų.

Savivaldybė teigė, kad kainas nutarė kelti ne dėl didesnių rinkliavų į miesto biudžetą, o dėl automobilių srautų reguliavimo, ypač miesto centre. Visiems reikia centro.

„Paprastai vertiname, ar yra 80 vietų užimta, ne daugiau kaip 80 vietų. Reiškia, 20 procentų visose stovėjimo vietose turi būti laisva“, – nurodė Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

Taip pat tikimasi, kad ir 30 centų pakeltu mokesčiu, jog daugiau žmonių rinksis visuomeninį transportą arba eis pėstute. Mėgėjams už dyką automobilį statyti svetimų daugiabučių kiemuose – prastos naujienos.

„Nuo šiol daugiabučių bendrijos, jei priimtų sprendimą, kad nori, jog jų teritorija būtų įtraukta į atitinkamai šalia esančią zoną, tai savivaldybė tą svarstys ir, tikėtina, užtikrins tokią galimybę“, – kalbėjo T. Jukna.

Panevėžys iš visų didžiųjų Lietuvos miestų su automobilių parkavimu vis tiek išlieka pigiausias. Kaune už valandos stovėjimą raudonojoje zonoje vairuotojai moka 2 Eur, Vilniuje, Klaipėdoje – 1,5 Eur, Šiauliuose – 90 centų. Šiaip ar taip mokestis už parkavimą pigiau nei bauda.

Taupo laiką ir mažina spūstis

Daugeliui vairuotojų žinomas rūpestis, kai miesto centre tenka važinėti iš vienos parkavimo vietos į kitą pasikliaujant vien spėjimu, ar jose ras laisvą vietą. Natūralu, kad tokiais atvejais vertinant situaciją tenka sulėtinti greitį, stabčioti. Taip trikdomas eismas, didinama spūsčių susidarymo galimybė.

Tam, kad tokios parkavimo paieškos taptų sklandesnės ir nereikėtų pasikliauti aklu spėjimu apie galimas laisvas automobilių stovėjimo vietas, pernai Kauno miesto centre buvo įdiegta nauja išmanioji parkavimo sistema. Artimiausiu metu jos pranašumus bus galima įvertinti ir populiarioje parkavimo vietoje šalia Kauno pilies.

Parkavimo vietose iš viso įrengta ir veikia 3 tūkst. specialių daviklių ir sumontuota 30 švieslenčių. Jose realiu laiku matomas gatvės pavadinimas, laisvų vietų skaičius ir rodyklė, nurodanti kryptį šių parkavimo vietų link. Taip naujoji parkavimo sistema prisideda prie spūsčių mažinimo, taupo kauniečių ir miesto svečių laiką, nes vairuotojai iš anksto pamato, kur centrinėje miesto dalyje yra daugiau laisvų automobilių statymo vietų ir gali susiplanuoti palankiausią maršrutą.

Patogu: naujoji parkavimo sistema prisideda prie spūsčių mažinimo, taupo kauniečių ir miesto svečių laiką, nes vairuotojai iš anksto pamato, kur centrinėje miesto dalyje yra daugiau laisvų automobilių statymo vietų ir gali susiplanuoti palankiausią maršrutą. Regimanto Zakšensko nuotr.

Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius yra sakęs, kad ši sistema žymiai palengvina eismo sąlygas vienoje judriausių miesto dalių: „Šia sistema siekiama palengvinti keliones vairuotojams – jiems nereikia be reikalo sukinėtis po miesto centrą ieškant, kur pasistatyti automobilį. Žinoma, tikimės, kad tai kartu padės mažinti oro taršą centrinėje miesto dalyje.“

Planuoti padeda ir parkavimo programėlė

Įdiegus naują sistemą nepamiršta ir kitų galimybių, kurių suteikia išmaniosios ir plačiai paplitusios technologijos. Stebėti laisvas parkavimo vietas vairuotojai gali ir savo telefonuose. Tam iš „Google Play“ arba „App Store“ reikia atsisiųsti programėlę „Parkavimas Kaune“.

Ši programėlė realiu laiku rodo užimtas ir laisvas parkavimo vietas miesto centre. Taigi vairuotojai turi galimybę planuoti maršrutą dar prieš atvykdami į miesto centrą iš kitų Kauno vietų, rinktis, kurioje zonoje yra daugiausia neužimtų vietų.

Telefono ekrane programėlė užimtas vietas žymi raudonai, o laisvas – žaliai. Taip pat, paspaudus ant pasirinktos parkavimo vietos, suteikiama informacija, kokiai zonai ji priklauso, koks ten taikomas valandinis įkainis už stovėjimą.

„Parkavimas Kaune“ direktorius Justas Limanauskas minėjo ir daugiau programėlės teikiamų patogumų. „Įsijungus šią programėlę ir pažymėjus norimą laisvą parkavimo vietą, bus nukreipiama į vieną iš telefone esančių navigacijos programėlių, tokių kaip „Waze“ ar „Google Maps“. Tada vairuotojas galės matyti kelią iki pasirinktos vietos, nereikės papildomai klaidžioti, nes navigacija nurodo artimiausią ir greičiausią kelią iki nurodyto taško“, – kalbėjo jis.

Informacija: „Parkavimas Kaune“ programėlė realiu laiku rodo užimtas ir laisvas parkavimo vietas miesto centre. Regimanto Zakšensko nuotr.

Vairuotojų atidumo svarba

Sumontuotiems jutikliams nekenkia įvairios oro sąlygos, tačiau jos efektyvumas labai priklauso nuo vairuotojų kultūros. Atvykę į parkavimo vietas vairuotojai turi laikytis Kelių eismo taisyklių ir automobilius parkavimo vietose palikti tvarkingai.

Eismo dalyviai turi atidžiai stebėti įrengtus kelio ženklus ir nubrėžtas linijas, nes kitu atveju sistemoje rodoma, kad yra laisva vieta, ir taip klaidinami kiti eismo dalyviai.

 

„Jei vairuotojai parkuoja automobilius ne taip, kaip nurodyta kelio ženkluose, arba pastato transporto priemones tarp nubrėžtų parkavimo vietų linijų, tokiu atveju davikliai teikia netikslią informaciją. Eismo dalyviai turi atidžiai stebėti įrengtus kelio ženklus ir nubrėžtas linijas, nes kitu atveju sistemoje rodoma, kad yra laisva vieta, ir taip klaidinami kiti eismo dalyviai. Tik tvarkingai statomos transporto priemonės leidžia pasiekti maksimalų sistemos tikslumą. Dėl visų kitų priežasčių sistema veikia puikiai“, – aiškino J. Limanauskas.

Leidžia analizuoti ir tobulinti eismą

Išmanioji parkavimo sistema atlieka dar vieną svarbią funkciją – ji padeda ne tik greičiau surasti laisvą vietą, bet ir kaupti bendrus duomenis apie parkavimo situaciją Kauno centre. Tai leis eismo specialistams analizuoti problemas, teikti sprendimo būdus, tobulinti miesto automobilių srautų kontrolę.

Taip pat yra galimybė rinkti ir stebėti daug įvairių statistinių duomenų, tokių kaip vidutinė parkavimo trukmė, stovėjimo minučių suskirstymas pagal tipą, užimtumo seansų skaičius per dieną, parkavimo vietos laiko išnaudojimas, piko valandos ir pan.

Specialistai vertins šiuos duomenis įvairiais laikotarpiais ir tai padės stebėti bendrą eismo situaciją Kauno centrinėje dalyje, kartu su Kauno miesto savivaldybės specialistais ieškoti sprendimo būdų, kaip gerinti eismo kokybę.

„Parkavimo daviklių tinklas visus parkavimo infrastruktūros duomenis padeda surinkti į serveryje esančią sistemą, kurioje jie toliau filtruojami ir apdorojami tolesniems vartotojų poreikiams. Ši sistema skirta ir parkavimą administruojančiai įstaigai, nes leidžia stebėti parkavimo jutiklių tinklą, stebėti, kurios vietos labiausiai apkrautos, kiek laiko jose paliekamos transporto priemonės. Ši sistema iš tiesų suteikia daug kitų įrankių, reikalingų parkavimo statistikos analizei“, – sakė J. Limanauskas.

Išmaniosios parkavimo sistemos kaupiami duomenys ir jų analizės duomenys bus žymiai tikslesni nei šiuo metu fiziškai atliekamas gatvių stebėjimas.

Anot mero, tokį susitarimą pavyko pasiekti su „Norfos mažmenos“ vadovu Dainiumi Dunduliu.

„Dėkoju „Norfos mažmenos“ vadovui Dainiui Dunduliui, su kuriuo asmeniškai teko bendrauti siekiant, kad gyventojams būtų sudarytos sąlygos laikyti savo automobilius, ir klaipėdiečiai patirtų mažiau nepatogumų dėl parkavimo vietų trūkumo. Tikiuosi, kad šis pavyzdys paskatins ir kitų prekybos centrų valdytojus atverti savo aikšteles. Dėl to tęsiame derybas ir siekiame pozityvaus rezultato“, – tikino A. Vaitkus.

Tęsiame derybas ir siekiame pozityvaus rezultato.

Klaipėdos meras savo įraše dar kartą priminė vieną svarbiausių prioritetų – kad uostamiestyje daugėtų vietų automobiliams statyti.

„Bendradarbiavimas su prekybos centrų savininkais – galimybė bent iš dalies pagelbėti gyventojams. Savivaldybė taip pat tęsia darbus ir planuoja naujų parkavimo vietų įrengimą. Pernai įrengėme 500 vietų, o šiais metais planuojame kelis kartus daugiau“, – akcentavo A. Vaitkus.

Arvydas Vaitkus. I. Kiseliovaitės nuotr.

Gyventojai paskaičiavo, kad už stovėjimą minėtoje aikštelėje nuo 20 iki 9 val. reikės susimokėti maždaug 1,1 euro. Dalis klaipėdiečių mano, kad tai – sveikintinas dalykas. Kita pusė nusiteikusi ne itin pozityviai, kadangi dėl to esą atsiras papildomų išlaidų.

„Nemokamų vietų įrenkite, kiek yra neišnaudotų plotų“, – skundėsi gyventojas.

Panašiai rašė ir kiti bei pridūrė, kad Klaipėdoje galėtų atsirasti kelių aukštų parkavimo aikštelės. Taip pat siūloma įrengti ir požeminių stovos vietų.

Plačiau apie tai papasakojo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Andžej Dinikis.

– Kaip veikia tokios vietos? Reikia už lango tiesiog padėti laikroduką?

– Taip.

– Kas yra riboto naudojimo vieta?

– Tai vieta, skirta stovėti ne ilgiau nei kelio ženkle nurodytas laikas.

– Šalia Vilniaus savivaldybės galime stovėti 30 min. Trukmės variuoja nuo 15 min. iki 2 val. Kaip tos trukmės nustatomos?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– 15 min. sustojimas nustatomas prie švietimo įstaigų. Tėvai, atvažiavę palikti arba pasiimti savo vaikų, neužtrunka ilgiau nei 15 min. Vadinasi, srautai juda, taip užtikrinama galimybė palikti net nemokant už transporto priemonės parkavimą. Vairuotojai nelabai paiso šito reikalavimo. Tie, kas atvyksta iš tikrųjų palikti savo atžalų švietimo įstaigoje, pradėjo signalizuoti, kad nebegali sustoti, kadangi kiti automobiliai paliekami ir per naktį, ir per dieną.

– Ar aš gausiu baudą, jei susimoku rinkliavą, bet nepadedu laikroduko?

– Taip. Reikėtų atkreipti dėmesį į kelio ženklus. Kai kur išskirta, kuriom valandom galioja ta riboto stovėjimo vieta. Prie švietimo įstaigų dažniausiai bus rytinės ir vakarinės valandos. Tačiau, jei manote, kad susimokėjus rinkliavą galima stovėti riboto stovėjimo vietoje, tai klystate. Tos vietos skirtos būtent tam trumpalaikiam stovėjimui, kad būtų atliekami tam tikri greiti veiksmai: palikti vaiką, pristatyti prekes.

– Kaip taisyklingai reikėtų pasidėti tą laikroduką? Ar galima jį palikti išorinėje stiklo pusėje, pakišus po valytuvu?

– Asmeniškai nieko nepažeistumėte tokiu atveju, tačiau kyla rizika, kad kas nors paims tą laikroduką arba persuks jums rodiklį.

– Ar matote riziką piktnaudžiavimui? Rodyklės nėra labai patvarios, pajudinus gali pasislinkti.

– Taip, galbūt šis laikrodukas nėra tobuliausiai padarytas. Gausime siuntą ir tikėsimės, kad jie bus padaryti kokybiškiau. Laikrodukas yra viena iš priemonių. Niekas nedraudžia užrašyti ant paprasto popieriaus lapo jūsų sustojimo laiko. Tas irgi puikiai tinka.

– Tas popieriaus lapas negali būti kažkokia skiautelė, kad atėję kontrolieriai aiškiai jį matytų.

– Turi matytis. Kontrolierius matomoje vietoje turi pastebėti nurodytą jūsų sustojimo laiką. To pakanka.

– Kur galima įsigyti laikroduką?

– Savivaldybė tikrai jais neprekiauja. Juos galima įsigyti knygynuose. Pradėjus daugiau viešinti apie šią iniciatyvą, galbūt susidomės ir kiti prekybos centrai. Mes, vykdydami kontrolę, pastenėję, kad nėra palikta, paliksime tuos laikrodukus. Vairuotojai tikrai gaus jų nemažai.

– Žinau, kad gresia baudos už kelias minutes.

– Norėčiau pabrėžti, kad prevencija vyks tik šį mokslų metų sezoną. Tačiau, kur nėra švietimo įstaigos, paliksime pranešimus apie fiksuotą pažeidimą. Paliksime baudos lapelį su laikroduku. Šiais metais darome tam tikrą išimtį tėveliams, kad jie pasimokintų. Tačiau kitose miesto vietose nepakaks tik prevencijos.

Tam neabejingi ir kai kurie gyventojai. Feisbuko grupėje „Kur stovi trikojis Kaune?“ kaunietis Lukas atkreipė dėmesį į Šiaurės pr. pastebėtą atvejį.

„95 namo gyventojai gali padėkoti „Audi“ vairuotojui, kad iš kiemo šiukšlių neišvežė... Šiandien neįvažiavo šiukšliavežis, rytoj gali neįvažiuoti gaisrinė...“ – teisingai pastebėjo kaunietis.

Komentaruose kai kurie bėdavojosi, kad trūksta parkavimo vietų. Tačiau esmė – trūksta sąmoningumo.

„Aš kasdien susiduriu su tokiais kaušais. Išvežioju prekes į darželius. Tai vartus užstato, tai išvažiuoti negaliu, nes turbūt vaikas invalidas ir 3 m paeiti negali, todėl mama su BMW ar „Audi“ prie vartų sustoja, nors parašyta „Neužstatyti vartų“. Arba užstato vartus ir nuveda vaiką, o paskui dar ir į parduotuvę nubėga“, – pasakojo kitas kaunietis.

Aš kasdien susiduriu su tokiais kaušais.

„Kauno švaros“ atstovai ne kartą yra kreipęsi į visuomenę prašydami neužstatyti įvažiavimų ir bendrojo naudojimo konteinerių. Dėl to kartais neištuštinami pusiau požeminiai atliekų konteineriai, vėluojama išvežti prisipildžiusius konteinerius. Pasitaiko atvejų, kai į tą patį kiemą bandoma įvažiuoti kelis kartus per dieną, o atvejais, kai ir tai nepavyksta, tenka važiuoti sekančią dieną.

Ugniagesiai, greitosios ekipažai ir žmonės, kuriems reikia jų pagalbos neturi tokios prabangos laukti. Tokiais atvejais svarbi kiekviena minutė. Prieš palikdami automobilį apsvarstykime, ar jis netaps kliuviniu specialiosioms tarnyboms.

Kodėl brangsta?

Miesto savivaldybė skelbė, kad vietinės rinkliavos įkainiai raudonoje ir geltonoje (oranžinėje) zonose nekeisti jau beveik septynerius metus, o žalioje ir mėlynoje – visą dešimtmetį.

Jose esą fiksuojamas labai didelis intensyvumas, siekiantis 80–85 proc. Neretai momentinis stovėjimo vietų užimtumas centrinėje miesto dalyje bei Senamiestyje būna šimtaprocentinis.

„Pastebime, kad žemos rinkliavos kainos turi vis mažiau įtakos gyventojų apsisprendimui naudotis viešuoju transportu ar statyti automobilius atokiau nuo centrinės miesto dalies. Akivaizdu, kas tai nepopuliarus, bet šiai dienai jau neišvengiamas sprendimas. Tai galimybė atlaisvinti centrines gatves nuo automobilių spūsčių. Joms įtakos turi ir sulėtėjantis transporto srautas, kuomet gatvėse stabčioja laisvų vietų besižvalgantys ir sunkiai jas atrandantys vairuotojai“, – kodėl reikėjo tokio sprendimo, aiškino Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Negailėjo kritikos

Opozicijos atstovai negailėjo kritikos tokiam tarybos sprendimui sakydami, kad dabar ne pats tinkamiausias laikas didinti rinkliavą už parkavimą, esą dabar pakilusios palūkanos ir taip tuština gyventojų pinigines, tad dar vienas mokestis – tik papildoma našta.

Tarybos nariai svarstė, kiek laiko didesni įkainiai duos naudos bei kaip apskaičiuoti realią tokio projekto naudą.

„Miestiečiams mokama paslauga, bet dalis aikštelių dar net neasfaltuotos. Kada jos bus tvarkomos?“, – klausė konservatorė Jurgita Kupčinskienė.

Projekto rengėjai patikino, kad už parkavimą surenkami pinigai įkrenta į bendrą biudžetą ir tada perskirstomas, tad dalis pinigų nukreipiama ir aikštelių tvarkymui.

Dar kiti opozicijos nariai atkreipė dėmesį, kad keliami vietinės rinkliavos įkainiai, tačiau viešojo transporto tinklas nėra pakankamai gerai išplėtotas.

„Mūsų siūlymas – atidėti klausimo svarstymą, nes nesiūlomos alternatyvos nei viešam transportui, nei naujoms parkavimo vietoms, o kainos didėja drastiškai. Reiki sulaukti studijos apie naujas transporto rūšis, išnaudoti esamas daugiaaukštes aikšteles, o tik tada priimti sprendimą dėl parkavimo įkainių didinimo“, – nurodė Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos lyderis Paulius Lukševičius, tačiau taryba tokį siūlymą atmetė.

Vietinės rinkliavos dydžio pakėlimui pritarė 23 tarybos nariai, 13 buvo prieš, dar vienas susilaikė.

Kokia bus rinkliava?

Tarybai pritarus nuo sausio 1 dienos už automobilio stovėjimą teks mokėti brangiau. Patvirtinti įkainiai rodo, kad vietinė rinkliava bus didesnė visose.

Nurodoma, kad transporto priemonės valandinė stovėjimo kaina keturiose zonose keičiasi taip: geltonoje ir oranžinėje didėja 0,5 euro (nuo 2 iki 2,5 euro), raudonoje – 0,8 euro (nuo 1,2 iki 2 eurų), mėlynoje – 0,4 euro (nuo 0,6 iki 1 euro), žalioje – 0,2 euro (nuo 0,3 iki 0,5 euro).

Naujai pastatytą daugiaaukštę transporto priemonių saugyklą K. Donelaičio g. 65A numatyta priskirti naujai zonai ir apmokestinti visą parą. Čia valandinis parkavimas nuo 8 iki 20 val. kainuotų 1,2 euro, o nuo 20 iki 8 val. – perpus pigiau – 0,6 euro. Metinio leidimo kaina sieks 340 eurų.

Šis sprendimo projektas apima ir daugiau pakeitimų, susijusių terminuotais parkavimo leidimais. Pigiausias 30 dienų leidimas kainuos 20 eurų. Jis bus skirtas aikštelei prie geležinkelio stoties. Metinis leidimas, galiojantis trijose zonose (žalia, mėlyna, raudona), atsies 800 eurų.

Centrinėje miesto dalyje bus galima įsigyti tris naujo tipo leidimus, suteikiančius galimybę stovėti visose rinkliavos zonose. Mėnesiui toks leidimas kainuos 150, ketvirčiui – 350, o metams – 1200 eurų.

Dar viena naujovė – atsisakyta antrojo gyventojo ir veiklą vykdančių asmenų leidimo. Nuo kitų metų gyventojai galės tik vienam automobiliui įsigyti lengvatinį parkavimo leidimą. Be to, sulaukus tarybos pritarimo, nuo kitų metų dėl vairuotojų patogumo visi leidimai taps elektroniniai.

Iki šiol grynųjų elektromobilių savininkams leidimai būdavo išduodami vieneriems metams. Įsigaliojus pokyčiams, galiojimo terminas pailgės iki 3 metų.

Keičiasi ir zonos

Kartu su aukščiau išvardintomis naujovėmis nuo kitų metų keičiasi dviejų gatvių zonos, tad vairuotojai turės stebėti kelio ženklus, informaciją ant parkomatų bei mokėjimo programėlėse, kad galėtų susimokėti rinkliavą už tinkamą zoną.

Iki šiol geltonoje zonoje buvusi Gedimino gatvė (prie LSMU Kauno ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriaus) keičiasi į raudonąją, o I. Kanto gatvės atkarpa nuo Kęstučio g. iki Karaliaus Mindaugo pr. – iš raudonos į geltonąją.

Būdas išsivaduoti nuo spūsčių

Miesto rinkliavos įkainiai raudonoje ir geltonoje (oranžinėje) zonose nekeisti jau beveik septynerius metus, o žalioje ir mėlynoje – visą dešimtmetį. Jose fiksuojamas labai didelis intensyvumas, siekiantis 80–85 procentus. Neretai momentinis stovėjimo vietų užimtumas centrinėje miesto dalyje bei senamiestyje būna šimtaprocentinis.

„Pastebime, kad dėl infliacijos ir augančio darbo užmokesčio sąlyginai žemos rinkliavos kainos turi vis mažiau įtakos gyventojų apsisprendimui naudotis viešuoju transportu ar statyti automobilius atokiau nuo centrinės miesto dalies. Vadovaudamiesi darnaus judumo principais, siūlome ligšiolinėse parkavimo zonose imtis būtinų sprendimų.

Akivaizdu, kas tai nepopuliarus, bet šiai dienai jau neišvengiamas sprendimas. Tai galimybė atlaisvinti centrines gatves nuo automobilių grūsčių. Joms įtakos turi ir sulėtėjantis transporto srautas, kuomet gatvėse stabčioja laisvų vietų besižvalgantys ir sunkiai jas atrandantys vairuotojai“, – sako Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Tarybai pritarus teikiamiems pokyčiams, transporto priemonės valandinė stovėjimo kaina keturiose zonose keistųsi taip: geltonoje – 0,5 Eur (nuo 2 iki 2,5 Eur); raudonoje 0,8 Eur – (nuo 1,2 iki 2 Eur); mėlynoje – 0,4 Eur (nuo 0,6 iki 1 Eur); žalioje – 0,2 Eur (nuo 0,3 iki 0,5 Eur).

Naujai pastatytą daugiaaukštę transporto priemonių saugyklą K. Donelaičio g. 65A numatyta priskirti naujai zonai ir apmokestinti visą parą. Čia valandinis parkavimas nuo 8 iki 20 val. kainuotų 1,2 Eur, o nuo 20 iki 8 val. – perpus pigiau (60 ct). Metinio leidimo kaina siektų 340 Eur.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Keletas galimų alternatyvų

Savivaldybės tarybai teikiamas sprendimo projektas apims ir daugiau pasikeitimų. Dėl didelio parkavimo aikštelių ir kiemų užstatymo, siekiančio daugiau kaip 80 proc., siūloma keisti leidimų kainas. Pigiausias 30 dienų, kainuosiantis 20 Eur, būtų skirtas aikštelei prie geležinkelio stoties. Metinis leidimas, galiojantis trijose zonose (žalia, mėlyna, raudona), atsieitų 800 Eur.

Dažnai centre besilankančių vairuotojų patogumui rengiami 3 naujo tipo leidimai, suteiksiantys galimybę stovėti visose rinkliavos zonose. Mėnesiui toks leidimas kainuotų 150 Eur, ketvirčiui – 350 Eur, o metams – 1200 Eur.

Lygiagrečiai su šiais siūlymais, atsižvelgiant į gyventojų nusiskundimus ir vietų trūkumą kiemuose, raginama atsisakyti antrojo gyventojo ir veiklą vykdančių asmenų leidimo.

„Kiemuose parkavimo vietų fiziškai gerokai mažiau nei yra patalpų ar butų. Dėl to išsipirkusieji po du leidimus užima visas vietas ir jų nepalieka kitiems gyventojams. „Nuskriaustieji“ kreipiasi dėl leidimų statyti automobilius gatvėje, tačiau tai problemos neišsprendžia – taip gatvės tampa apkrautos dar labiau. Dėl šios priežasties siūlome gyventojams ir veiklą vykdantiems asmenims palikti po vieną leidimą. Turintiems daugiau automobilių siūlytume alternatyvą – galimybę įsigyti kitus leidimus“, – prideda biudžetinės įstaigos „Parkavimas Kaune“ direktorius Justas Limanauskas.

Be to, sulaukus tarybos pritarimo, nuo kitų metų dėl vairuotojų patogumo visi leidimai taptų elektroniniai.

Vadovaudamiesi darnaus judumo principais, siūlome ligšiolinėse parkavimo zonose imtis būtinų sprendimų.

Leidimai elektromobiliams – 3 metams

Kartu su aukščiau išvardintomis naujovėmis nuo kitų metų keistųsi dviejų gatvių zonos.

Pasitaiko atvejų, kai gyventojai pasirenka neteisingas parkavimo zonas. Iki šiol geltonoje zonoje buvusi Gedimino gatvė (prie LSMU Kauno ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriaus) keistųsi į raudonąją, o I. Kanto gatvės atkarpa nuo Kęstučio g. iki Karaliaus Mindaugo pr. – iš raudonos į geltonąją.

Tuo pačiu siūloma nustatyti naują leidimų galiojimo terminą gryniesiems elektromobiliams. Iki šiol tokių transporto priemonių savininkams jie būdavo išduodami vieneriems metams. Įsigaliojus pokyčiams, galiojimo terminas pailgėtų iki 3 metų.

Pažeidimų gausa

Kauno miesto savivaldybė primena, kad Ąžuolyno dviračių takai ir pėstiesiems skirtos Laisvės alėjos prieigos šalia atnaujintos Šv. Arkangelo Mykolo (įgulos) bažnyčios nebuvo, nėra ir nebus tinkama vieta automobilių parkavimui!

„Transporto priemonių savininkų prašome atidumo ir elementaraus supratingumo. Praėjęs savaitgalis parodė, kad šis įspėjimas – būtinas ir neišvengiamas“, – apie KET pažeidinėti linkusius vairuotojus kalbėjo miesto atstovai.

Baudos siekia nuo 30 iki 90 eurų.

Šį savaitgalį atlikus reidą, užfiksuota gausybė KET pažeidimų, kuomet vairuotojai savo transporto priemones paliko nepaisydami pastatytų kelio ženklų.

„Skaičiai kalba patys už save. Vien Ąžuolyne per porą dienų dėl tokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų surašyti 107 administracinio nusižengimo protokolai. Prie vadinamojo Kauno soboro, Gedimino gatvės tęsinyje, fiksuojama net iki 800 atvejų per mėnesį, kuomet irgi nepaisoma kelio ženklų“, – apie masiškai miesto centre bei Ąžuolyne pažeidinėjamas taisykles nurodė savivaldybė.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Imsis priemonių

Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad imsis drausminti neatsakingus vairuotojus.

„Nepatogus, tačiau kol kas neišvengiamas sprendimas: artimiausiu metu bus įrengtos papildomos priemonės, padėsiančios, kad viešosios miesto erdvės nevirstų parkingu. Minėtose vietose veikia vaizdo stebėjimo kameros, todėl atsakomybės už nederamą ir netgi įžūlų elgesį sulauks visi be išimties. Baudos siekia nuo 30 iki 90 eurų“, – pažymėjo miesto atstovai.

Eismo specialistai ragina automobilius palikti tam skirtose parkavimo vietose. Taip pat reikėtų nepamiršti sumokėti vietinės rinkliavos, kuri priklauso nuo zonos, kurioje paliekamas automobilis.

„Mėgstantiems leisti laiką Kauno centre primename, kad K. Donelaičio gatvėje jau veikia naujutėlaitė daugiaaukštė automobilių saugykla“, – dar vieną alternatyvą, kur galima saugiai, pagal taisykles ir niekam netrukdomai palikti automobilius, nurodė miesto atstovai.