„Mano 10 metų užsienio politikos sukūrime, atgavus Nepriklausomybę, stengiantis įvesti Lietuvą atgal į tarptautinį lygį – čia galiu ramiai pasakyti, kad didžiuojuosi, kad man pavyko Lietuvą atvesti į NATO ir į Europos Sąjungą. Tai aukščiausias pasiekimas mano gyvenime“, – sekmadienį per „Lietuvos ryto televiziją“ transliuotame interviu sakė V. Adamkus.

Prezidentas įvardijo ir didžiausią gyvenimo nesėkmę, t. y. kad 1944 metais apleido Lietuvą.

„Tai sunkiausias prisiminimas per visus gyvenimo metus. Sugriuvo visos svajonės, visi galvojimai ir tikėjimaisi, kad tą pabaigsiu, tą pasieksiu. Viskas sugriuvo prieš akis, namai, santykiai su žmonėmis, visas gyvenimas“, – sakė jis.

V. Adamkus interviu taip pat paminėjo, kad iki šiol seka Lietuvos politinį gyvenimą.

„Kai kur džiaugiuosi, kai kur daugiau išgyvenu dėl to, ką matau. Nes galvoju, kad tikrai aš būčiau iki to nepriėjęs. Bet vis tiek džiaugiuosi tais laimėjimais, kuriuos Lietuva per 30 metų yra pasiekusi“, – sakė jis.

V. Adamkus šalies prezidentu buvo 1998–2009 metais. Lietuva prie ES ir NATO prisijungė 2004 metais.

Raudondvario „Hoptrans“ komanda tapo FIBA 3x3 Europos taurės vicečempionais. Čempionatas vyko rugsėjo 5–7 d. Jeruzalėje. Komandoje žaidžia Aurelijus Pukelis, Marijus Užupis, Šarūnas Vingelis. Be pralaimėjimų finalo link žengę vyrai ten susitiko su Serbijos krepšininkais. Dramatiškame mūšyje su Serbija lietuviai vis dėlto turėjo pripažinti varžovų pranašumą rezultatu 22:20.

Mūsų irkluotojams puikiai sekėsi rugsėjo 3–10 d. Serbijoje vykusiame Pasaulio irklavimo čempionate. Belgrade buvo kovojama ne tik dėl čempionato medalių, bet ir pagrindinio tikslo – olimpinių kelialapių į Paryžiaus olimpines žaidynes.

Dovilė Rimkutė iš Vilkijos – šių metų Europos vicečempionė – startavo (W2x) dviviečių porinių valčių klasėje kartu su Donata Karaliene. Sportininkės pasidabino sidabro medaliais ir užsitikrino olimpinį kelialapį.

Sėkmė: vilkijietė D. Rimkutė dviviečių porinių valčių klasėje kartu su D. Karaliene pasidabino sidabro medaliais ir užsitikrino olimpinį kelialapį. / Lietuvos irkluotojų federacijos nuotr.

Buvusi Kauno rajono sporto mokyklos auklėtinė iš Raudondvario Ieva Adomavičiūtė kartu su Kamile Kralikaite moterų pavienių dviviečių valčių be vairininko (W2-) klasėje B finale užėmė 4 vietą ir iškovojo olimpinį kelialapį.

Kauno rajono sporto centre rugsėjo 9 d. vyko Lietuvos rankinio federacijos (LRF) supertaurės rungtynės. LRF supertaurę iškovojo „CASCADA-HC Garliava SM“, laimėjusios susitikimą 34:19 prieš Kauno „Žalgirio“ moterų komandą. Geriausia šių rungtynių žaidėja pripažinta vartininkė Benita Šliupaitė.

Rezultatyviausiai žaidė Martyna Vaitkutė, pelniusi 7 įvarčius, po 6 įvarčius prie pergalės pridėjo Karolina Sparnauskaitė ir Kamilė Bušaitė, po 4 – Martyna Ustilaitė, Mantė Voskresenskaja ir Emilė Aglinskaitė, po 1 – Goda Bernackaitė, Auksė Pilypaitė ir Ema Zaiceva.

Kitas komandos pasirodymas rankinio aikštelėje – jau rugsėjo 22–23 d. Garliavietės žais EHF Europos taurės rungtynes su Farerų salų „Neistin“ moterų komanda.

Kas yra dvikalbis ugdymas

Remiantis „Cambridge International“ publikuotu straipsniu, dvikalbis ugdymas vyksta, kai žmonės bendraudami įvairiuose kontekstuose nuolat vartoja dvi ar daugiau kalbų. Ankstyvojo ugdymo mokykloje vaikus dvikalbio ugdymo metodu mokome jau nuo dvejų metų. Dvikalbis ugdymas yra integruotas į kasdienį mokymo procesą. Klasėse su vaikais dirba mokytojai, kalbantys gimtąja lietuvių kalba ir kalbantys anglų kalba.

Bendraujant su vaikais ir veiklų metu mokytojai naudoja panardinimo į kalbą metodą. Kas tai? Vieną dieną su vaikais ryto pokalbio metu gimtąja kalba aptariame orą, o kitą dieną toks pokalbis identiška struktūra ir sakiniais vyksta tik anglų kalba, nevartojant gimtosios kalbos.

Kasdienėje kalboje vaikai dažnai girdi prašymus anglų kalba, pvz., pakelti ranką, nusivalyti stalą, padėti draugui. Vaikai geba įvardyti aplinkoje esančius daiktus anglų kalba, kadangi nuolat juos girdi.

„Iš mokymo patirties galiu pasidalyti, kad anglų kalbos vartojimo lūžis, kai vaikas pradeda gerai suprasti ir pats bandyti kalbėti, įvyksta po pusės metų ar metų. Vyriausi vaikai, penkerių–šešerių metų, puikiai komunikuoja anglų kalba“, – dalijasi mokytoja Aistė.

„Ankstyvojo amžiaus vaikai yra labai imlūs, o kalbos integravimas į ugdymo procesą vyksta labai natūraliai“, – sako Aistė Marija Liubinaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Nauda vaiko ugdymui

Dvikalbis ugdymas turi daug naudos vaiko ugdymui. „Noriu pasidalyti savo patirtimi ir „British Vietnamese International School“ publikuoto straipsnio duomenimis, kuriame išskiriami dvikalbio ugdymo pranašumai“, – teigia mokytoja Aistė.

• Pagerėja pažinimo kompetencija. Antrąją kalbą mokantys vaikai geriau atlieka užduotis, kurioms atlikti reikalingas kūrybiškas mąstymas, yra gabesni savo gimtosios kalbos gilesniam mokymuisi.

• Geresni akademiniai pasiekimai. Geresni akademiniai pasiekimai siejami ir su pagerėjusia smegenų veikla, nes besimokantys dvikalbystės turi atpažinti, rasti prasmę ir pasirinkti bendravimo kalbą.

• Išvystyta atmintis. Dviem ar daugiau kalbų kalbantys vaikai pagal atliktus tyrimus turi ir geresnę atmintį. Yra linkę greičiau ir lengviau įsiminti informaciją nei bendraamžiai.

• Didesnė tolerancija ir supratimas. Kalbų mokėjimas padeda betarpiškai bendrauti su kitataučiais, todėl bendravimas tampa prasmingesnis ir padeda geriau suvokti kultūrinius skirtumus.

• Smegenų vykdomosios funkcijos pagerėjimas. Keliomis kalbomis kalbantys žmonės geriau sprendžia problemas. Jų smegenys geba greičiau atskirti svarbią ir aktualią informaciją nuo nereikšmingos ir tai padeda greičiau ir sklandžiau priimti sprendimus.

Ko nereikėtų išsigąsti tėvams

„Iš tiesų tėvams svarbu neišsigąsti, kad vaikas gali jausti stresą nesuprasdamas kitos kalbos. Ankstyvojo amžiaus vaikai yra labai imlūs, o kalbos integravimas į ugdymo procesą vyksta labai natūraliai. Viena iš veiklų, temų, o gal net visos dienos programa yra nagrinėjama antrąja kalba, vaikai natūraliai mokosi skaičių, raidžių, figūrų ir kitos mokomosios medžiagos vartodami abi kalbas“, – paaiškina mokytoja Aistė.

Rezultatų nepajusime nei po savaitės, nei po mėnesio. Šis ugdymo procesas yra tęstinis, o kiekvienas vaikas – individualus ir išskirtinis.

„Kartais tikrojo rezultato gali tekti laukti ir metus, dažnai vaikai kaupia informaciją, mokosi, bet ne visada yra linkę ja dalytis, kai mes to norime. Dėl šios priežasties turime būti kantrūs, bet galiu užtikrinti, kad jie tai padarys, kai bus tam pasiruošę“, – drąsina pedagogė.

Dvikalbis ugdymas gali būti iššūkis vaikui, tėvams ir mokytojui, svarbiausia duoti laiko vaikui apsiprasti ir galiausiai visi proceso dalyviai galės džiaugtis puikiais kalbiniais rezultatais ir ugdymo nauda.

„Apdovanojimas pavadintas Mažojo Šv. Kristoforo vardu, bet negaliu pasakyti, kad tai mažesnis apdovanojimas nei Šv. Kristoforo statulėlės – tai būtų tas pats, kaip sakyti, kad vasario 16-oji arba kovo 11-oji yra mažesnė šventė. Šie apdovanojimai yra įvertinimas to, ką jau nuveikėte: jūsų pasiekimų mokslo ir meno srityse, laimėjimų sporte. Ir tai yra tik pradžia, bet daug žadanti pradžia. Tikiu kiekvieno laureato sėkme ir dar geresniais pasiekimais ateityje.“ – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Jungtinė Vilniaus licėjaus, Vilniaus jėzuitų gimnazijos ir Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazijos mokinių Juliaus Augustaičio, Dainiaus Užusenio, Roko Kirdulio, Dovydo Šatkausko, Mato Čiuželio ir Kristupo Šilalės komanda „Lituanica X“ apdovanota Mažojo Šv. Kristoforo apdovanojimu už Vilniaus ir Lietuvos vardo garsinimą robotikos srityje – moksleiviai sukūrė paspirtukais važinėjantiems kurjeriams skirto šalmo prototipą, kuris buvo pripažintas geriausiu inovacijų projektu.

Apdovanojimas pavadintas Mažojo Šv. Kristoforo vardu, bet negaliu pasakyti, kad tai mažesnis apdovanojimas nei Šv. Kristoforo statulėlės.

Mažuoju Kristoforu apdovanotas Pijus Mačiulis – Vilniaus licėjaus abiturientas, išsiskiriantis aukštais pasiekimais geografijoje, kuris nurungęs 200 moksleivių iš 54 pasaulio valstybių, laimėjo aukso medalį ir su komanda tapo geriausiais Europoje, o pasaulyje nusileido tik Singapūrui. Pijus yra aktyvus Licėjaus bendruomenės narys, drąsiai priima iššūkius ir dalyvauja įvairiose veiklose: organizuoja ir veda mokyklos renginius, yra teatro vokiečių kalba narys, rašo straipsnius Licėjaus leidiniams, telkia klasės draugus rengdamas protmūšius.

Mažojo Kristoforo apdovanojimas įteiktas Benui Raišučiui, ketverius mokymosi Vilniaus licėjuje metus sistemingai gilinančiam gamtos ir tiksliųjų mokslų žinias. Per visą šį laikotarpį Benas tapo įvairių nacionalinių ir tarptautinių olimpiadų, konkursų prizininkas bei laimėtojas. Nors mokinys daug laiko skiria mokymuisi, tačiau randa laiko savo žiniomis ir gebėjimais dalintis su kitais mokiniais – jis organizuoja fizikų būrelį pagal programą „Mokinys – mokiniui“. Taip pat aktyviai dalyvauja Licėjaus renginiuose, groja gitara mokyklos mokinių muzikos grupėje.

Apdovanojimas taip pat įteiktas jau ketverius metus ypač gamtos mokslais besidominčiai Vilniaus jėzuitų gimnazijos abiturientei Jorūnei Budriūnaitei. Ji dalyvauja ir laimi miesto bei šalies olimpiadose. Moksleivė eksperimentuoja biotechnologijų srityje, atlieka DNR kirpimo eksperimentus, mentoriauja kitiems. Jorūnė turi ambicijų kompetencijas panaudoti mokslinių tyrimų lauke – vasarį ji gavo kvietimą studijuoti Kembridžo universitete.

Už išskirtinius tarptautinių klasikinės vokalinės muzikos konkursų pasiekimus apdovanota B. Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje besimokanti Rugilė Klimaitytė – ne vieno tarptautinio konkurso laureatė yra maksimalistė, nuolat tobulėja, kryptingai siekia tikslų ir su pasididžiavimu eina atsiimti apdovanojimų ištarus Lietuvos vardą.

Mažąjį Kristoforą gavo itin muzikali jaunoji arfininkė Giedra Julija Tutkutė. Ji turi puikius techninius gebėjimus, įtaigiai valdo savo instrumentą, kelia arfos muzikos kultūrą ir garsina ne tik M. K. Čiurlionio menų mokyklos, bet ir Lietuvos vardą visame pasaulyje, išlaikant aukštą mūsų šalies arfininkių lygį tarptautinėje muzikos arenoje.

Kultūros ir meno srityje apdovanojimą taip pat gavo M. K. Čiurlionio menų mokyklos dešimtokė, balerija Akvilė Šulcaitė. Ją režisierė-choreografė Anželika Cholina savo rekomendacijoje įvardija jaunuoju baleto meno deimantu, netrukus papuošiančiu Lietuvos teatrų bei pasaulio didžiąsias scenas ir neabejotinai garsinsiančių mūsų šalį. Aukštus pasiekimus baleto mene į savo kūrybinę biografiją pradėjusi rašyti būdama vos 14 metų, Akvilė atlieka šiuolaikinio šokio choreografines miniatiūras tarptautiniams baleto konkursams. Moksleivė demonstruodama aukštus pasiekimus tarptautiniuose konkursuose lygiuojasi su pasaulinio lygio atlikėjais.

Apdovanojimu pagerbta vokalinę karjerą tik pradedanti atlikėja Ewa Rawłuszewicz, kuri savo talentu ir unikaliu balsu jau yra pelniusi Vilniaus bendruomenės simpatijas, puikiai žinoma ir Lietuvoje gyvenančiai lenkų tautinei mažumai. Vilniaus V. Sirokomlės gimnazijos moksleivės laimėjimai kartu su lenkų liaudies dainų ir šokių kolektyvu „Wilenka“ tarptautiniu lygmeniu garsina Lietuvoje gyvenančių lenkų kultūrą ir tradicijas.

Mažasis Kristoforas taip pat įteiktas Sostinės sporto centro penkiakovininkui Nojui Chmieliauskui, kuris treniruotis penkiakovės rungtyje pradėjo nuo 2019-ųjų. Nojus jau yra tapęs Europos jaunių čempionu, Europos triatlono ir biatlono čempionatų čempionu ir iškovojęs sidabrą pasaulio jaunių ir Europos biatlono jaunių čempionate. Nuo 2023-ųjų Nojaus laukia nauji iššūkiai – be jojimo įgusti naujoje OCR rungtyje.

Sostinės vaikų ir jaunimo centro auklėtinis Ignas Reinsonas garsina Vilniaus miesto vardą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje ir yra vienas iš perspektyviausių Lietuvos povandeninio plaukimo jaunuolių. Mažojo Šv. Kristoforo apdovanojimą gavęs Ignas sėkmę įtvirtino tapęs Baltijos šalių čempionu bei pasaulio taurės etapo auksiniame plaukime pelnęs 7 vietą. 2022-aisiais jam suteiktas sporto meistro vardas.

Mažųjų Kristoforų laureatas Martynas Lisauskas – gimęs šokinėti į vandenį: jis nuo mažens stebino savo šuoliais ir meile jiems. Nuo antros klasės prasidėjo startai tarptautinėse varžybose ir prizinės vietos. Pasaulio jaunimo šuolių į vandenį čempionate Martynas užėmė 8 vietą – tai kol kas aukščiausias lietuvių pasiekimas tokio rango varžybose.

Pilietiškumo kategorijoje Mažuoju Kristoforu apdovanota VGTU inžinerijos licėjaus moksleivė Ieva Visockytė. Prieš kelis metus buvusi nedrąsi, vengdavusi viešo kalbėjimo ir nuomonės reiškimo, šiandien Ieva – jaunoji socialinė antreprenerė, kartu su komanda sukūrusi terapinius savipagalbos įrankius. Jos vadovaujama komanda įkūrė Junior Achievement socialinę mokomąją mokinių bendrovę, kuri pelnė socialiai atsakingos jaunosios bendrovės apdovanojimą Europiniu lygmeniu, padėjo ir padeda žmonėms, kuriems reikia emocinės pagalbos.

Mažųjų Kristoforų įteikimo ceremonijos metu Tautinę giesmę atliko Lukrecija Vasiliauskaitė-Luka, muzikiniu pasirodymu laureatus sveikino Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos smuikininkas Pijus Česaitis.

Mažojo Šv. Kristoforo apdovanojimams gabius mokinius nominavo jų mokytojai, treneriai ir aktyvūs vilniečiai. Apdovanojimai nuo 2016 m. kasmet įteikiami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.

„Pandemija kaip tik mus mobilizavo ir pastūmėjo veikti. Kadangi stengiuosi niekada nesustoti ir ieškau sprendimo iš visų situacijų, per karantiną pamačiau netgi daugiau galimybių, prisigalvodavome įvairių veiklų“, – kalbėjo trenerė.

Sportininkė neslėpė, kad treniruotėms pradžioje labai pagelbėjo socialiniai tinklai, tad ryšių ji su savo auklėtiniais nenutraukė net tada, kai gyvai susitikti buvo draudžiama.

„Pradžioje treniruotės buvo nuotolinės, paskui, kai jau galėjome susirinkti po penkis, stengėmės vis dažniau ištrūkti į gamtą. Tos intensyvios treniruotės ir davė tuos rezultatus, kuriais džiaugėmės visus pernykščius metus“, – teigė D. Mačiūtė.

Buvo momentų, kai ir man norėjosi viską nutraukti, esu dėkinga mamai, kuri nuo to sulaikė.

Daugiau nei 25 metus veikiantis sporto klubas „Okinava“, kurio prezidentė yra Diana, vienija per 250 narių, tačiau, kaip juokauja pati trenerė, įskaičiavus ir sportininkų artimųjų palaikymo komandą, klubo gerbėjų yra kur kas daugiau.

Kalbėdama apie savo auklėtinius, kurių išugdė labai daug, Diana neišskyrė nė vieno, net ir tų, kurie jau nebesportuoja.

„Žinau, kad jie daug iš manęs išmoko – pagarbos kitam žmogui, išmoko, kad būtina tobulėti. Kartais net ne rezultatai svarbu, pirmiausia stengiuosi auginti asmenybes. Džiugina, kad mano mokiniai jau ir patys tapo puikiais mokytojais“, – kalbėjo tituluota trenerė.

Diana tikino, kad gyvenime būna ne tik pergalės, bet ir pralaimėjimai, tačiau jai tai nėra nesėkmės, o tik impulsas dar labiau pasitempti.

„Buvo momentų, kai ir man norėjosi viską nutraukti, esu dėkinga mamai, kuri nuo to sulaikė. Visiems būna sunkių dienų, tai yra normalu, bet kai žinai savo kelią, eini tuo keliu, nes turi tikslą. Ir vaikams tą patį kalbu, suklupti bet kas gali, tačiau vis tiek turime stotis ir eiti. Mane į šį sportą pastūmėjo būtent mama. Prieš kokius 30 metų reikėjo, kad mergaitė būtų stipri ir mokėtų apsiginti, dabar reikia kitko – būti pasitikinčiam savimi, turėti stiprų ir sveiką kūną bei sielą“, – pabrėžė D. Mačiūtė.

Pernykštis asmeninis Dianos pasiekimas – juodasis diržas 5 DAN, kurio savininkui keliami labai dideli reikalavimai, tarp jų – būtina išauginti čempionų.

„Juk metai bėga, kūnas nejaunėja, bet užsispyrimas padėjo. Esu pirmoji moteris Lietuvoje, kuri išsilaikiau juodą diržą“, – pasakojo D. Mačiūtė.

Dėl šio diržo Dianai teko kautis kontaktinėje kovoje, kur nebuvo paisoma nei lyties, nei amžiaus, nei svorio kategorijos.

„Siela tvirta, o kūnas užgrūdintas. Juk pats žmogus gali nusiteikti, ar jis bijo, ar jaučia skausmą. Pasiruošiau kovai ir nebuvo skirtumo, kas bus priešininkas. Esu lengvo svorio kategorijos, o rungiausi su vyrais, nuo kurių tarsi nuo sienos atšokdavau. Tada teko griebtis kitos strategijos, teko daugiau bėgioti, priešininką į tai įvelti. Tokiais atvejais laimi gudresnis“, – šypsojosi Diana.

„Galime didžiuotis savo auklėtinių laimėjimais: pernai jie pateko į geriausiai šalyje išlaikiusių chemijos, fizikos, biologijos ir geografijos valstybinius brandos egzaminus 50-uką, iškovojo penkiolika prizinių vietų rajono olimpiadose ir konkursuose. Mokiniai aktyvūs KINGS, OLYMPIO olimpiadų, įvairiausių konkursų dalyviai. Tautinių šokių kolektyvas „Upė“ laimėjo dvi prizines vietas tarptautiniame liaudiškų šokių festivalyje Latvijoje“, – pasiekimus vardijo Neveronių gimnazijos direktorė Danguolė Marmienė.

Gimnazija – gamtosauginė mokykla ir jau gavo penkioliktą Žaliąją vėliavą, surengė apie devyniolika įvairių projektų gamtosaugos, ekologijos, sveikos gyvensenos, patirtinio mokymo(si) temomis, mokiniai skaitė pranešimus ne vienoje rajono mokykloje. Gimnazijai suteiktas Saugios kompetentingos „STEM School Label“ ženklas. Daug pamokų vyko netradicinėse erdvėse: mokiniai aktyvūs įvairių muziejų lankytojai, dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose, o vyresnieji praktinius darbus atlieka VDU, KTU ir Kauno kolegijos laboratorijose. Populiarios gimnazijoje atviros integruotos pamokos.

Bendruomenė didžiuojasi Erasmus+ KA229 bendrojo ugdymo sektoriaus mokyklų mainų partnerysčių projektu „Healthy, Active Lifestyle“ („Sveikas, aktyvus gyvenimo būdas“), Erasmus+ KA101 projektu „Inovatyvus mokymas(is)“, KA220 projektu „Build Up (Y)Our Future Through Arts“ („Kurkime ateitį per meną“). Pernai ne tik gimnazijos mokytojai ir mokiniai vyko tobulinti savo žinių ir pasisemti patirties į įvairias pasaulio šalis, bet ir neveroniškiai sulaukė svečių iš Lenkijos, Portugalijos, Turkijos ir Italijos.

Gimnazijoje organizuoti tradiciniai ir inovatyvūs renginiai, kurie suburia bendruomenę: kalėdinis koncertas, advento rytmetys, „Visa gimnazija skaito“, Helovino šventė, „Visa mokykla šoka“, „Naktis mokykloje“, akcijos „Sušildykime Ukrainą“, „Padėkime badaujantiems paukščiams“, „Pasidalykime gerumu“ ir kt. Glaudžiai bendradarbiauta su artimiausiais socialiniais partneriais: Neveronių seniūnija, Neveronių bendruomenės centru, Neveronių biblioteka, darželiu, ambulatorija, paštu. Gimnazistai puošė visas Neveronių erdves prieš Kalėdas, vyko į šiose įstaigose organizuojamus renginius. „Tai labai svarbu, nes bendraudami mokiniai mokosi ne tik pažinti save ir kitus, bet ir pozityviai bendradarbiauti. Šiuos metus mūsų gimnazija pasitiko pasipuošusi naujais 2023 m. vertybių kalendoriais „Pamatyk gėrį“, kuriuos sukūrė patys gimnazistai“, – pasakojo D. Marmienė.

Aira yra Lietuvos ir Europos jaunimo aerobinės gimnastikos čempionė. 2021 m. Azerbaidžane vykusiame pasaulio čempionate aerobinės gimnastikos grupinio pratimo rungtyje užėmė 8 vietą, o vieneto rungtyje raudondvariškei atiteko 21 vieta. Už indėlį į Lietuvos aerobinę gimnastiką mergina apdovanota vardiniu Lietuvos gimnastikos šimtmečio progos medaliu.

Raudondvario gimnazijos direktorė Vaida Trofimišinienė didžiuojasi Airos sporto pasiekimais ir kartu pabrėžia: gimnazistė gerai mokosi, dalyvavo tarptautiniuose ir respublikiniuose konkursuose „Kengūra“, „Olympis“, yra mylima ir gerbiama klasės draugų.

Stiprybė: raudondvariškei labiausiai sekasi lankstumo pratimai. / A. Mockutės asmeninio albumo nuotr.

– Kada ir kaip prasidėjo jūsų kelias į aerobinę gimnastiką?

– Jau nuo mažens mėgdavau vartytis ir šokti, lankiau daug būrelių: pramoginių ir tautinių šokių, dailės, smuiko. Bet mama dar užrašė mane į aerobinę gimnastiką sporto mokykloje pas trenerę Viliją Šatkienę. Tuomet visas išvardytas veiklas mečiau, liko tik ši sporto šaka ir dėl to be galo džiaugiuosi. Nors treniruotis pradėjau vėlokai – nuo septynerių metų, tai nesutrukdė pasivyti ir net aplenkti mergaites, kurios aerobinę gimnastiką pradėjo lankyti penkerių.

Kad ir kaip keistai skambėtų, savo ateities kol kas neplanuoju sieti su gimnastika.

– Ar prisimenate pirmąjį laimėjimą, kada tai buvo, kur laimėjote?

– Treniruojama pirmosios trenerės, būdama septynerių, 2014 m. Lietuvos aerobinės gimnastikos taurės varžybose užėmiau pirmąją vietą ir tai buvo mano aerobinės gimnastikos pasiekimų pradžia.

– Kuris, o gal net keli iš gausybės apdovanojimų jums svarbiausi ir kodėl?

– Man svarbūs visi apdovanojimai. Vis dėlto išskirčiau tuos, kuriuos pelniau užsienio šalių varžybose, nes ten dažniausiai būna didžiausia konkurencija, taip pat – Lietuvos gimnastikos federacijos šimtmečio medalis.

– Kas yra vertinama pasirodymuose?

– Aerobinės gimnastikos pasirodymuose yra skirtingi kriterijai: sudėtingumas, meistriškumas ir artistiškumas. Apibendrinus galima sakyti, kad rezultatai susideda iš įsitempimo, veido išraiškų ir įvairių elementų.

– Šokate ir viena, ir trejeto, ir grupinėje rungtyse. Kuri rungtis jums labiausiai patinka ir dėl ko?

– Man labiausiai patinka dalyvauti vieneto rungtyje. Kai šoku viena, lengviau perteikti emocijas. Be to, jeigu padarai klaidą atlikdama judesį, teisėjai kartais to nepastebi. Šokis su dviem ar daugiau žmonių reikalauja itin aukšto sinchroniškumo, kurį pasiekti labai sunku, kadangi turi jausti šalia esantį žmogų ir daryti judesius tą pačią sekundę kaip ir jis. Tai dar vienas svarbus pranašumas vieneto rungties naudai.

– Kas jus labiausiai motyvuoja, įkvepia siekti vis aukštesnių rezultatų?

– Manau, kad didžiausią įtaką rezultatams daro dabartinė mano trenerė Roma Aleksandravičienė, o siekti aukštumų verčia konkurencija ir galimybė dalyvauti pasaulio ir Europos čempionatuose.

– Ši sporto šaka reikalauja gebėjimo pagal muziką atlikti didelio intensyvumo pagrindinius aerobikos judesius, jungiant juos su sudėtingais jėgos, šuolių, lankstumo ir pusiausvyros pratimais. Kurie pratimai jums mieliausi?

– Man asmeniškai labiausiai sekasi lankstumo pratimai.

– Kokia muzika jūsų mėgstamiausia?

– Šiuo metu klausau daug klasikinių ir hiphopo kūrinių.

– Nuo ko priklauso aerobinės gimnastikos atstovių sportinės veiklos?

– Manau, kad daug kas priklauso nuo įdirbio ir noro sportuoti, tačiau žmogaus genetika taip pat labai svarbi.

– Kokiomis savybėmis, jūsų nuomone, turi pasižymėti žmogus, pasirinkęs šią sporto šaką?

– Žmogus, kuris aerobine gimnastika užsiima profesionaliai, turėtų pasižymėti stipriu charakteriu, noru dirbti ir pasiruošimu perlipti per save.

– Treniruotės yra alinantis ir daug laiko atimantis dalykas. Ar niekada nekilo mintis viską mesti?

– Tikrai daug kartų mąsčiau viską mesti, tačiau savo dienotvarkės neįsivaizduoju be sporto. Ir visi mano pasiekimai, prie kurių labai daug prisidėjo trenerė R. Aleksandravičienė, stūmė mane į priekį. Dėl šios priežasties siekiu savo užsibrėžtų tikslų sporte ir toliau.

– Kiek svarbi jums Aurelijos Makūnienės labdaros ir paramos fondo stipendija?

– Aerobinė gimnastika – tikrai brangi sporto šaka, nes ji neolimpinė, išlaidų niekas nefinansuoja, o įvairios varžybos kitose šalyse, kostiumėliai ir kiti dalykai kainuoja tikrai nemažai. Fondo parama man labai svarbi, kadangi bet kokia piniginė suma padeda.

– Kaip atrodo jūsų įprastinė diena?

– Mano įprastinė diena prasideda kaip ir kiekvieno paauglio: atsikeliu, važiuoju į mokyklą, po pamokų vykstu į treniruotę, kurioje praleidžiu dvi tris valandas, tuomet grįžtu namo ir ruošiu pamokas.

– Kokia pagal jus tobula diena ir ar dažnai tokių būna?

– Man tobula diena – diena su draugais. Kiekvieną savaitę stengiuosi bent vieną dieną skirti sau ir pailsėti.

– Kaip pavyksta suderinti pomėgį ir mokslus?

– Nemeluosiu: dėl sporto mokslai kartais nukenčia, bet bandau neatsilikti. Kadangi šiuo metu esu dešimtokė, tikrai nelengva, nes mokykloje krūvis nemažas, tačiau stengiuosi planuoti savo dienotvarkę, kad viską spėčiau.

– Ar lieka laiko kitiems pomėgiams, ar turite laisvalaikio ir kaip jį leidžiate?

– Darbo dienomis laisvo laiko turiu tikrai nedaug, kadangi tenka ruoštis kontroliniams ir pan., bet savaitgaliais, kai turiu daugiau laisvo laiko, skaitau knygas, žiūriu filmus, leidžiu laiką su draugais.

– Koks jūsų siekis?

– Gerais rezultatais pabaigti mokyklą ir pasiekti dar daugiau aerobinėje gimnastikoje.

– Ar tolesnę savo ateitį siejate su šia sporto šaka?

– Kad ir kaip keistai skambėtų, savo ateities kol kas neplanuoju sieti su gimnastika. Šiuo metu galvoju studijuoti interjero dizainą, tačiau jeigu šioje srityje nepasisektų, galbūt apgalvočiau variantą būti trenere.

Tai numatyta patvirtinus naujas kriterijų, kuriais remiantis bus skirstomos papildomos lėšos, vertes.

„Nors valstybės finansavimas mokslui ir studijoms nuosekliai auga, matome būtinybę tobulinti studijų finansavimo modelį. Šiuo sprendimu įvedama skatinamojo studijų finansavimo dalis, t. y. bus papildomai skiriamos lėšos pagal kiekvienais metais atliekamo mokslo ir studijų institucijų studijų veiklos pasiekimų vertinimo rezultatus“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pasak jos, institucijų pasiekimai bus matuojami objektyviais kriterijais, atsižvelgiant į studijas baigusių ir aukštos kvalifikacijos reikalaujančiose pozicijose įsidarbinusių absolventų, užsienio studentų pritraukimo ir kitus rodiklius.

2024 metais už studijų veiklos pasiekimus mokslo ir studijų institucijoms bus paskirstoma ne mažiau nei 5 procentai visų praėjusių metų valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų baziniam finansavimui.

Nors valstybės finansavimas mokslui ir studijoms nuosekliai auga, matome būtinybę tobulinti studijų finansavimo modelį.

2025-aisiais šis skaičius sieks ne mažiau nei 10 proc., o 2026 ir vėlesniais metais – 20 procentų.

Aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų studijų pasiekimų vertinimas bus atliekamas remiantis šešiais kriterijais. Jie apims studijų rezultatyvumą, tarptautiškumą bei prieinamumą, studentų įdarbinimą, absolventų karjeros sėkmingumą ir institucijoms pateiktus užsakymus studijoms.

Studijų rezultatyvumas priklausys nuo studijas užbaigusių absolventų skaičiaus. Studijų tarptautiškumas bus matuojamas absolventų, studijų metu išvykusių mokytis užsienyje, bei absolventų užsieniečių skaičiumi, o studijų prieinamumas – socialines stipendijas arba neįgaliojo asmens išmoką gavusių absolventų skaičiumi.

Studentų įdarbinimo į mokslo, meno ir studijų veiklas rodiklis priklausys nuo studentų įdarbinimo aukštosiose mokyklose, įsitraukimo į Lietuvos mokslo tarybos vykdomus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus. Vertinant absolventų karjeros sėkmingumą bus atsižvelgiama į absolventų, 12 mėnesių po studijų baigimo tęsusių studijas aukštesnėje pakopoje arba dirbusių darbą, kuriam reikalinga aukštojo mokslo kvalifikacija, skaičių.

Papildomas finansavimas taip pat priklausys nuo mokslo ir studijų institucijų lėšų, gautų už ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų ir fizinių asmenų užsakymus studijoms ir pagal paramos sutartis studijų veiklai vykdyti, sumos.

Anot ministerijos, šiemet įteisintos ir specialiosios sutartys tarp mokslo ir studijų institucijų bei ŠMSM, kuriomis gali būti suteikiamas papildomas finansavimas mokslo ir studijų institucijų veiklos plėtrai, kokybės gerinimui, optimizavimui, infrastruktūros plėtrai ar kitoms strateginėms veikloms. 

Tai numatyta patvirtinus naujas kriterijų, kuriais remiantis bus skirstomos papildomos lėšos, vertes.

„Nors valstybės finansavimas mokslui ir studijoms nuosekliai auga, matome būtinybę tobulinti studijų finansavimo modelį. Šiuo sprendimu įvedama skatinamojo studijų finansavimo dalis, t. y. bus papildomai skiriamos lėšos pagal kiekvienais metais atliekamo mokslo ir studijų institucijų studijų veiklos pasiekimų vertinimo rezultatus“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pasak jos, institucijų pasiekimai bus matuojami objektyviais kriterijais, atsižvelgiant į studijas baigusių ir aukštos kvalifikacijos reikalaujančiose pozicijose įsidarbinusių absolventų, užsienio studentų pritraukimo ir kitus rodiklius.

Nors valstybės finansavimas mokslui ir studijoms nuosekliai auga, matome būtinybę tobulinti studijų finansavimo modelį.

2024 metais už studijų veiklos pasiekimus mokslo ir studijų institucijoms bus paskirstoma ne mažiau nei 5 procentai visų praėjusių metų valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų baziniam finansavimui.

2025-aisiais šis skaičius sieks ne mažiau nei 10 proc., o 2026 ir vėlesniais metais – 20 procentų.

Aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų studijų pasiekimų vertinimas bus atliekamas remiantis šešiais kriterijais. Jie apims studijų rezultatyvumą, tarptautiškumą bei prieinamumą, studentų įdarbinimą, absolventų karjeros sėkmingumą ir institucijoms pateiktus užsakymus studijoms.

Studijų rezultatyvumas priklausys nuo studijas užbaigusių absolventų skaičiaus. Studijų tarptautiškumas bus matuojamas absolventų, studijų metu išvykusių mokytis užsienyje, bei absolventų užsieniečių skaičiumi, o studijų prieinamumas – socialines stipendijas arba neįgaliojo asmens išmoką gavusių absolventų skaičiumi.

Studentų įdarbinimo į mokslo, meno ir studijų veiklas rodiklis priklausys nuo studentų įdarbinimo aukštosiose mokyklose, įsitraukimo į Lietuvos mokslo tarybos vykdomus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus. Vertinant absolventų karjeros sėkmingumą bus atsižvelgiama į absolventų, 12 mėnesių po studijų baigimo tęsusių studijas aukštesnėje pakopoje arba dirbusių darbą, kuriam reikalinga aukštojo mokslo kvalifikacija, skaičių.

Papildomas finansavimas taip pat priklausys nuo mokslo ir studijų institucijų lėšų, gautų už ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų ir fizinių asmenų užsakymus studijoms ir pagal paramos sutartis studijų veiklai vykdyti, sumos.

Anot ministerijos, šiemet įteisintos ir specialiosios sutartys tarp mokslo ir studijų institucijų bei ŠMSM, kuriomis gali būti suteikiamas papildomas finansavimas mokslo ir studijų institucijų veiklos plėtrai, kokybės gerinimui, optimizavimui, infrastruktūros plėtrai ar kitoms strateginėms veikloms.

Su šaunia ir motyvuota pakaunės gimnaziste kalbėjomės apie tai, kas ją atvedė į šį stereotipiškai nemoterišku vadinamą sportą, kas svarsčių kilnotojai yra kelrodė žvaigždė, kokia pergalės kaina ir siekiai.

– Gal prisimenate kokį įdomų nutikimą iš vaikystės, kai išbandėte svarsčius? Kiek metų tada jums buvo? Kokia tai buvo situacija?

– Pirmą kartą, kai išbandžiau svarsčius, buvau dvylikos metų. Tą dieną buvo mano miestelio sporto šventė: dalyvavau bėgimo rungtyje ir laimėjau pirmą vietą. Kadangi tėtis (Paulius Visockas, Europos svarsčių kilnojimo čempionatas, Kauno rajono mero pavaduotojas – red. pastaba) organizavo jėgos sporto ir svarsčių kilnojimo varžybas, pamąsčiau: kodėl nesudalyvavus ir svarsčių kilnojimo rungtyje. Dar dabar prisimenu: 8 kg svarstį išroviau 69 kartus per 3 minutes ir laimėjau pirmą vietą. Buvau labai laiminga, kad laimėjau pirmas vietas abiejose rungtyse.

– Kiek jums buvo metų, kai pradėjote treniruotis?

Kiekvienoje sporto šakoje turi būti ir moteriškos, ir vyriškos lyties atstovų. Juk sportas – visiems, o ne vienai iš lyčių

– Treniruotis pradėjau po sėkmingo pasirodymo minėtoje sporto šventėje.

– Kiek jūsų pasirinkimui įtakos turėjo tėčio pavyzdys?

– Tėtis buvo ir yra man autoritetas. Kai buvau mažesnė, vis jo klausdavau, kada galėsiu pradėti treniruotis, tačiau tuo metu tai atrodė kaip tik didelė, nepasiekiama svajonė. Pasirinkau svarsčių kilnojimo sportą, nes norėjau naujo iššūkio – bėgimas neteikė man daug malonumo.

– Ar, be tėčio, dar yra žmogus, sportininkas, kuris jums – sektinas pavyzdys?

– Mėgstu stebėti kitų žmonių sportines karjeras, tačiau pavyzdį imu tik iš tėčio. Jo ryžtas, valia, laimėjimai mane motyvuoja siekti dar aukštesnių rezultatų.

– Palyginkite savo ir tėčio sportines karjeras.

– Mano ir tėčio sportinės karjeros labai skirtingos. Tėtis svarsčius kilnoti pradėjo būdamas maždaug 35-erių, o aš – 13. Dėl žmogaus amžiaus ypatumų mes turime skirtingas tobulėjimo galimybes. Žinoma, kol kas jis žymiai daugiau pasiekęs nei aš. Vertinu jo patirtį, bet tikiu, kad, įdėjusi daug darbo, turiu galimybę pasiekti aukščiausių rezultatų.

Pasiekimas: labiausiai K.Visockaitės savimeilę glosto Baltijos čempionate pagerintas asmeninis 16 kg svarsčio rovimo rekordas. / K. Visockaitės asmeninio albumo nuotr.

– Kokiu tėčio ir kokiu savo pasiekimu labiausiai didžiuojatės?

– Labiausiai didžiuojuosi tėčio 2022 m. Europos čempionate laimėta pirma vieta stūmimo rungtyje. Tai buvo pirmas kartas, kai galėjau stebėti varžybas gyvai. Žavėjausi jo valia ir užsispyrimu, kai kova vyko iki paskutinių rungties sekundžių. Mano savimeilę labiausiai glosto Baltijos čempionate pagerintas asmeninis 16 kg svarsčio rovimo rekordas, dėl kurio dirbau labai sunkiai ir nuosekliai.

– Kokį tikslą sau esate išsikėlusi dabar?

– Dabar manęs laukia Europos jaunių iki 18 metų čempionatas lapkritį Lenkijoje, esu išsikėlusi tikslą pagerinti 16 kg svarsčio rovimo rekordą. Taip pat – rekordą stūmimo rungtyje su 2 svarsčiais po 16 kg. Lapkričio pabaigoje tikiuosi įvykdyti sporto meistro normatyvą keldama 24 kg svarstį. Tikiuosi, viskas pavyks pagal planą.

– Kiek kartų per savaitę treniruojatės, kiek laiko užtrunka viena treniruotė, iš ko ji susideda?

– Su svarsčiais treniruojuosi keturis kartus per savaitę, be svarsčių – dar vieną ar du. Kiekviena treniruotė užtrunka skirtingai laiko. Tai gali būti nuo 45 min. iki 1 val. ir daugiau, jeigu pasirenku daryti papildomus pratimus po pagrindinės treniruotės. Treniruotė susideda iš trijų žingsnių: pasiruošimo, pačios treniruotės ir atsistatymo. Kiekvienas žingsnis dar papildomai susideda iš kelių etapų, kurių atskleisti nenorėčiau, nes tai yra šiokia tokia sėkmės paslaptis.

– Kiek jūsų pasirinktoje sporto šakoje aukštus rezultatus lemia fizinė ištvermė ir pasirengimas ir kiek tam tikros būdo savybės, moralinė tvirtybė. Kas, jūsų nuomone, svarbiau? Galbūt yra dar kas nors, ko nepaminėjau, kas atveda jus ant aukštų apdovanojimų laiptelių?

– Fizinė ištvermė ir pasirengimas yra itin svarbios gerų rezultatų sudedamosios dalys. Be jų vargu ar pavyktų gerinti rekordus, tačiau moralinė tvirtybė – dar svarbiau. Savo kelyje turi patirti nesėkmių, pralaimėjimų ir nuopuolių, nes būtent tai gali suformuoti tvirtą charakterį. Be abejonės, po sunkių akimirkų svarbu atsitiesti, patikėti savo jėgomis. Mano nuomone, jeigu tokiu būdu suformuoji stiprią valią ir pasitikėjimą savimi, gali įveikti net pačias sunkiausias akimirkas.

– Ar lieka laiko kitiems pomėgiams? Kokie jie?

– Laiko kitiems pomėgiams ir mokyklai tikrai užtenka. Kadangi nemėgstu švaistyti laiko ir stengiuosi viską pasidaryti iš karto, viską spėju. Kaip ir dauguma kitų paauglių, savo laisvalaikį mėgstu leisti žaisdama vaizdo žaidimus. Aišku, yra ribos. Tam, kad tinkamai atsitiesčiau po fizinio krūvio, turiu skirti pakankamai laiko poilsiui, todėl pramogomis nepiktnaudžiauju.

– Tobula diena pagal Kotryną. Ar dažnai tokių pasitaiko?

– Mano tobula diena skambėtų maždaug taip: nereikia į mokyklą, todėl atsikeliu tada, kada noriu, dažniausiai tai 7 ar 8 val. ryto. Pažaidžiu vaizdo žaidimus, pavalgau pusryčius ir kimbu treniruotis. Po treniruotės pailsiu, pavalgau pietus, pažaidžiu su papūga, pažiūriu kokį nors filmą ar serialą. Vakare išeinu pasivaikščioti su šunimis. Grįžusi pavalgau vakarienę, dar pažaidžiu vaizdo žaidimus ir apie 22 ar 23 val. einu miegoti. Toks yra beveik kiekvienas mano savaitgalis.

– Ką atsakote išgirdusi, kad svarsčių kilnojimas – nemoteriškas sportas?

– Kai žmonės pasako, kad svarsčių kilnojimas nemoteriškas sportas, nelabai kreipiu į tai dėmesį. Jeigu visos moterys orientuotųsi į sporto šakas, kurios laikomos moteriškomis, kur būtų įvairovė, savęs atskleidimas? Kiekvienoje sporto šakoje turi būti ir moteriškos, ir vyriškos lyties atstovų. Juk sportas – visiems, o ne vienai iš lyčių.

Svarba: neseniai Kotryna kartu su kitais geriausiais šalies sportininkais, šiemet garsinusiais šalį ir iškovojusiais aukščiausias vietas, buvo pagerbta Vyriausybėje. / K. Visockaitės asmeninio albumo nuotr.

– Esate ir puikius duomenis turinti bėgikė. Kokiose dar sporto šakose demonstruojate gerus rezultatus?

– Norint pasiekti aukščiausių rezultatų svarsčių kilnojimo sporte, reikalingas pasirengimas, kuris susideda iš skirtingų fizinių savybių ugdymo. Skirtingais pratimais ir metodais mes ugdome jėgą, jėgos ištvermę ir ištvermę. Bėgimas yra viena iš to proceso sudedamųjų dalių, todėl mielai dalyvauju ir mėgėjiškose varžybose. Daugiau kitų sporto šakų varžybose nedalyvauju.

– Jei ne svarsčių kilnojimas, kokią sporto šaką rinktumėtės?

– Jei ne svarsčių kilnojimas, tikrai būtų kovos menai. Prisimenu, kai buvau mažesnė, labai mėgdavau žiūrėti per televizorių amerikietiškas imtynes ir įvairiausias kovas. Manau, tikrai būčiau imtynininkė. Ateityje norėčiau ir išbandyti kovos menus.

– Kokiu principu vadovaujatės gyvenime?

– Turiu daug principų ir moto, kuriais vadovaujuosi. Štai keli iš jų: treniruotė baigiasi tada, kai pasieki tikslą, o ne tada, kai pavargsti; žmogus neturi savo galimybių ribų, jos egzistuoja tik mūsų galvose. Kiekviena iš šių frazių man reikšminga, jas prisimenu, kai noriu pasiduoti.

– Ką ketinate studijuoti?

– Kol kas dar nesu apsisprendusi, tačiau viliuosi, kad per paskutinius dvejus gimnazijos metus man pavyks atrasti savo kelią. Tikėtina, kad tai gali būti susiję su sportu.

– Ar tolimesnę savo ateitį siejate su svarsčių kilnojimu?

– Kol kas svarsčių kilnojimo sporte turiu daug iššūkių ir siekių. Manau, kryptingai ir atkakliai dirbant viską pavyks pasiekti. Ateitis parodys, kaip pavyks suderinti profesinę karjerą ir sportinę veiklą.