Priėmus įstatymą, būtų įtraukiama daugiau subjektų, kurie taptų atsakingais dėl griežtesnio pinigų plovimo prevencijos procedūrų laikymosi. Tai galiotų nekilnojamojo turto agentams (brokeriams), mokesčių konsultantams, apskaitos paslaugų teikėjams.

Kaip Eltai teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė, pinigų plovimo prevencijos procedūroms reikalingas ypatingas dėmesys.

„BaltCap istorija išryškino, kad pinigų plovimo prevencijos procedūroms būtinas ypatingas ir sustiprintas dėmesys. Nors įstatymų pakeitimai pateikti dar prieš šį rezonansinį, tačiau jis tik patvirtina pakeitimų svarbą ir būtinybę, kurie leis užtikrinti, kad į pinigų plovimo prevenciją būtų žiūrima atsakingai ir neatsainiai“, – kalbėjo M. Lingė.

„Pakeitimais stiprinama pinigų plovimo prevencija, įgyvendinant Tarptautinio Valiutos Fondo ekspertų rekomendacijas“, – pažymėjo jis.

Įstatymo pakeitimais būtų plečiamas ir tikslinamas ratas tų subjektų, kuriems bus taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, o antstolių, auditorių ir notarų savivaldoms taikant priežiūrą būtų suteikta teisė skirti baudą prižiūrimiems subjektams, jei nesilaikoma pinigų plovimo prevencijos reikalavimų.

Taip pat numatomas minimalus ne tik įstatinio, bet ir analogiškas minimalaus nuosavo kapitalo dydis, kurį subjektai būtų įpareigoti išlaikyti nuolat – visą savo veiklos laikotarpį. Anot M. Lingės, daugiau instrumentų turėtų ir FNTT įgydama galimybę taikyti papildomą poveikio priemonę – laikinai ar nuolatos uždrausti teikti vieną ar kelias paslaugas.

Seimas antradienį priėmė svarstyti trijų įstatymų – Investicijų, Žemės, Teritorijų planavimo ir Statybos – pakeitimus. Už balsavo 99 Seimo nariai, prieš buvo trys, o susilaikė 11.

Dėl pataisų išvadą Seimui teiks Ekonomikos komitetas. Jos Seime bus svarstomos skubos tvarka ir į plenarinių posėdžių salę grįš balandžio 18-ąją.  

„Turint omeny mūsų geopolitinę situaciją turime dirbti dar daugiau“, – pristatydama pataisas teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 

Pasak ministrės, supaprastinus sąlygas bus lengviau ateiti didelėms investicijoms, kurių „reikia verkiant“, kad Lietuvos verslo įvaizdis pagerėtų: „Lietuva galėtų tapti viena draugiškiausių jurisdikcijų šitoms investicijoms Europoje“.

Investuotojams nebūtų privaloma informuoti visuomenę apie projektavimą, kviesti ją dalyvauti svarstant projektinius pasiūlymus. Taip pat nebūtų privaloma viešinti informacijos apie statybos darbų pradžią.

 

A. Armonaitė pabrėžė, kad tokie dideli projektai būtų plėtojami neurbanizuotuose teritorijoje: „Lietuvoje dar yra vietos tokiems projektams“.

A. Armonaitės teigimu, poveikio aplinkai vertinimo tvarka ir reikalavimai nebus keičiami. Ji pabrėžė, kad nieko nekeičiant, didelių investuotojų atėjimas truktų dvejus ar pustrečių metų ilgiau.

Pataisomis siūloma nustatyti tvarką, kada dideli gynybos pramonės projektai galėtų būti pradėti statyti dar neturint statybos leidimo, o jį privalėtų gauti iki statybų pabaigos.

Vyriausybė didelę gynybos pramonės investiciją galėtų pripažinti neatidėliotinai svarbia valstybės saugumui.

Tokiems projektams išimties tvarka Vyriausybė leistų statyti neurbanizuotose teritorijose be teritorijų planavimo su savivaldybe procedūrų. Investuotojams nebūtų privaloma informuoti visuomenę apie projektavimą, kviesti ją dalyvauti svarstant projektinius pasiūlymus. Taip pat nebūtų privaloma viešinti informacijos apie statybos darbų pradžią.

Pataisos parengtos reaguojant į besikeičiančią geopolitinę padėtį, esą būtina plėtoti vietos gynybos pramonės pajėgumus, mažinti Lietuvos priklausomybę nuo ginklų, šaudmenų ir kitos karinės produkcijos importo.

„Už“ projektą po pateikimo balsavo 68, susilaikė 15, „prieš“ balsavo 2 parlamentarai. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Ekonomikos komitetas. 

Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti balandžio 26 d.

Projektą iniciavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas aiškino, kad šiuo metu Lietuvoje veikiančios gynybos pramonės įmonės neturi galimybių naudoti alternatyvas kiniškoms detalėms.

Tuo metu, kaip paminima projekto aiškinamajame rašte – šiuo metu saugumui svarbios organizacijos negali įsigyti prekių, kurių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti Kinijoje, nes jie laikomi nepatikimais, net jei tos prekės būtų naudojamos tik testavimui arba perduodamos kaip parama užsienio valstybėms.

„Absoliuti dauguma dronų yra priklausomi nuo tam tikrų kinietiškų komponentų. Mes visi norime iš to išeiti, bet kad dronų įmonės galėtų išeiti iš šios priklausomybės, reikia sukurti ekosistemą, kurią sunku padaryti be rimtų užsakymų. Mūsų perkančiosios organizacijos, jeigu dronuose yra kiniškų detalių, jų negali pirkti. Bet matome situaciją, kad norint išeiti iš užburto rato, įmonėms reikia užsakymų. Mes galėtume pirkti tuos dronus Ukrainai, ten jie būtų testuojami“, – ketvirtadienį Seimo posėdžio metu teigė L. Kasčiūnas.

Absoliuti dauguma dronų yra priklausomi nuo tam tikrų kinietiškų komponentų.

 

NSGK pirmininkas pabrėžė, kad užtektų pusės metų, institucijoms perkant dronus ir kitokią įrangą iš Lietuvos gynybos pramonės, jog bendrovės pereitų prie alternatyvių komponentų. Jis pabrėžė, kad šalies gynybos pramonės įmonės kol kas ne visada rinkoje randa patikimų gamintojų reikiamų komponentų palankiomis kainomis.

„Jiems reikia bent pusės metų, kad užsikurtų gamyba. Ir per pusės metų gamybą mūsų įmonės nueitų nuo kiniškų komponentų ir sukurtų vakarietiškais komponentais paremtą droną“, – pabrėžė jis.

Siūlyme numatyta, kad organizacijos įsigytus dronus, kuriuose yra kiniškų komponentų, galėtų perduoti kaip paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai. Pabrėžiama, kad Ukrainai trūkstant ginklų ir amunicijos, dronai tapo svarbia karinių operacijų dalimi.

Pabrėžiama, kad kadangi tokie dronai ar kiti gaminiai nebūtų naudojami saugumui svarbių perkančiųjų organizacijų veikloje, tokios išimtys nebus žalingos šalies nacionalinio saugumo interesams.

Ketvirtadienį po susitikimo Prezidentūroje su šalies vadovu Gitanu Nausėda, valstybės institucijų ir verslo organizacijų atstovais, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė tokio pokyčio svarbą. Anot jo, nors tokios išimtys turėtų galioti tik laikinai, jos yra svarbios Lietuvai siekiant patenkinti Ukrainos dronų poreikį.

Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų iniciatoriaus Mindaugo Lingės parengtas pataisas parašais parėmė maždaug pusšimtis parlamentarų – daugiausia iš valdančiosios daugumos.

Tarp jų – Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė, Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė, atskirai siūlanti kelerių metų pereinamąjį laikotarpį sporto sektoriui, kuris netekęs lošimo įmonių lėšų turėtų laiko susirasti kitų rėmėjų, o visiškai reklamą čia uždrausti ji siūlo nuo 2028 metų sausio.

Pataisomis siūloma drausti skleisti informaciją, kad azartinių lošimų bendrovės remia bet kokius viešus renginius, veiklas, fizinius ir juridinius asmenis.

Jei pataisos būtų priimtos, nebeliktų statymų, lažybų, kazino reklamos televizijoje, laikraščiuose, žurnaluose ar portaluose, gatvių stenduose. Ant sportininkų marškinėlių, arenose, vykstant krepšinio, rankinio, futbolo ar lengvosios atletikos bei kitoms varžyboms nebeliktų nei lošimo organizatorių pavadinimų, nei logotipų.  

Įmonės informaciją apie lošimų rūšis galėtų skelbti tik lošimų vietoje ar įmonės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų reglamente.

Lošimų bendrovėms siūloma leisti informaciją apie lošimus skelbti tik leidiniuose, skirtuose šio verslo specialistams. Jos galėtų reklamuoti savo pavadinimą ir prekės ženklą ant buveinės pastato ar lošimų pastato, taip pat prie pat įėjimo. 

Parlamentarai apie siekius griežtinti reikalavimus lošimų reklamai arba ją iš viso uždrausti prabilo investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo buvusį partnerį Šarūną Stepukonį įtariant kazino pralošus milijonus eurų fondo įmonių lėšų, o lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ viešai bandant nusimesti atsakomybę.  

Lošimų įmonės remia daugiau negu pusę LKL klubų, o kai kurių įmonės minimos klubų pavadinimuose: Kėdainių „Nevėžis-Optibet”, Utenos „Uniclub Casino-Juventus“, Panevėžio „7bet-Lietkabelis“, Jonavos „CBet“. „Top Sport“ remia „Žalgirį“, „7bet“ – Vilniaus „Rytą“ ir Klaipėdos „Neptūną“. Įmonė „Betsafe“ yra LKL rėmėja.

Panevėžio klubo „7bet-Lietkabelis“ vadovas Martynas Purlys BNS anksčiau yra teigęs, kad uždraudus įmonių reklamą nė vienas klubas nebankrutuotų, nors tai ir būtų krepšinio komandų žlugdymas.

Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Lina Bušinskaitė anksčiau BNS sakė reklamos draudimo idėją vertinanti neigiamai, nes žiniasklaida prarastų nemažai pajamų. 

Parlamentas šią savaitę po pateikimo pritarė tokioms Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms. Už jas balsavo 83 Seimo nariai, du buvo prieš iš šeši susilaikė. Toliau pataisos bus svarstomos pavasario sesijoje.

„Sie­kiant ma­žin­ti pe­da­go­gų trū­ku­mą Lie­tu­vo­je ir pri­trauk­ti mo­ty­vuo­tus spe­cia­lis­tus, bai­gu­sius ne­bū­ti­nai pe­da­go­gi­kos stu­di­jas, siū­lo­ma iš­plės­ti pe­da­go­gi­nių pro­fe­si­nių studijų modelį“, – pristatydamas pataisas sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Pasak jo, pataisos nustatys, kad pe­da­go­gi­nių pro­fe­si­nių stu­di­jų me­tu asmenys ga­lė­tų įgy­ti ne tik pro­fe­si­nę pe­da­go­go kva­li­fi­ka­ci­ją, ta­čiau galėtų studijuoti ir modulius, reikalingus bū­si­mam mo­ko­ma­jam da­ly­kui.

„La­bai su­dė­tin­ga pri­trauk­ti sto­jan­čiuo­sius į pe­da­go­gi­kos stu­di­jas, kai stu­di­juo­ja­mas ko­kio nors da­ly­ko pe­da­go­gi­kos ba­ka­lau­ras vi­sus ket­ve­rius me­tus ir po stu­di­jų ga­lės bū­ti tik­tai to da­ly­ko mo­ky­to­ju. Daž­niau ren­ka­ma­si stu­di­juo­ti da­ly­ką, o po to pro­fe­si­nė­se pe­da­go­gi­kos stu­di­jo­se įgy­ti pe­da­go­go kva­li­fi­ka­ci­ją“, – sakė ministras.

La­bai su­dė­tin­ga pri­trauk­ti sto­jan­čiuo­sius į pe­da­go­gi­kos stu­di­jas.

Mokslo ir studijų įstatymo pataisomis bitų padidinta profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) apimtis ir ji siektų nuo 60 iki 120 studijų kreditų. Dabar galiojančiame įstatyme šių studijų apimtį sudaro 60 kreditų.

„Matome atvejų, kai skaičiuojami dalykai, kiek turima kreditų. Tarkime, norint būti matematikos mokytoju, reikia turėti tam tikrą skaičių kreditų ir, pavyzdžiui, trūksta keturių. Todėl pagal dabartinį modelį asmuo turėtų studijuoti visas laipsnį suteikiančias studijas, eiti į bakalaurą nuo pradžių ir studijuoti ketverius metus. Po šio pakeitimo būtų galima tuos kelis trūkstamus kreditus įgyti profesinėse pedagogikos studijose, tai atvertų patogesnį kelią tiems, kas norėtų būti dalykų mokytojais“, − siūlomus pokyčius pristatė ministras.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prognozuoja, kad 120 studijų kreditų pedagogines profesines studijas rinktųsi apie 60 asmenų, o prognozuojant, kad sutartis dėl įsidarbinimo mokyklose sudarytų bent pusė šių asmenų ir pretenduotų į tam skirtą paramą, šių asmenų studijoms finansuoti ir paramai mokėti kitąmet papildomai reikėtų per 447 tūkst. eurų, o 2026 metais – 298 tūkst. eurų.

Pasak Simono Gentvilo, teisės aktų pakeitimai numatys, kad įmonės, kurios importuoja ir prekiauja senomis panaudotomis padangomis ir jų neapskaito, pačios negalės tvarkyti padangų atliekų.

„Mes juos įtraukiame į tvarkymo sistemą, atsiranda daugiau pinigų sutvarkyti padangų atliekas ir padangų importuotojai ir pardavėjai negalės asmeniškai dalyvauti padangų tvarkyme, bet turės turėti su kolektyvinėmis organizacijomis sutartis, tai leis iš esmės išspręsti, (...) kad tokie fiktyvūs perdirbėjai, kaip čia galimai buvo, nebeturėtų to veiklos modelio“, – ketvirtadienį žurnalistams Alytuje sakė S. Gentvilas.

Anot jo, tikimasi, kad Seimas pataisas priims jau pavasario sesijoje.

„Dabar Vyriausybėje yra svarstomi ir pavasario (Seimo – BNS) sesijoje išeis naujas įstatymų projektas, tikėtina, kad Seimas priims pavasario sesijoje, konkrečiai dėl padangų atliekų tvarkymo“, – teigė S. Gentvilas.

Ministras sako, kad nauja tvarka turėtų įtakos maždaug 600 organizacijų, kurios šiuo metu dalyvauja padangų tvarkymo sistemoje.

Ketvirtadienį „Ekologistikos“ gaisravietėje Alytuje pradėtos tvarkyti po gaisro likusios padangų atliekos, jomis rūpinasi bendrovė „Ekobazė“, darbus planuojama baigti iki gegužės 21 dienos.

S. Gentvilas sako, kad dėl 2019-ųjų spalį „Ekologistikoje“ kilusio gaisro įmonėms įvesti ir gegužę įsigalios papildomi reikalavimai, pagal kuriuos bendrovės privalės gauti ne tik aplinkosaugininkų, bet ir priešgaisrinės apsaugos ir visuomenės sveikatos specialistų leidimus

„Įrodė šitas nemalonus gaisras, kad turi keistis aplinkosaugos patikrinimai ir procedūros (...) Nuo šiol tokių objektų prieš juos naudojant patikrinimuose dalyvauja ne tik aplinkosauga, bet ir gaisrininkai, patikrindami, ar yra tinkamos sąlygos, tinkama priešgaisrinė infrastruktūra, taipogi dalyvauja ir nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai, kurie užtikrina, kad visuomenės sveikatai (...) nedaroma žala“, – kalbėjo aplinkos ministras.

Didelis gaisras Alytuje, Pramonės mikrorajone esančioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“, kilo 2019 metų spalio 16-osios naktį, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.

Neapmokestinama suma galėtų siekti iki 5 proc. darbuotojo metų uždarbio, bet ne daugiau kaip vidutinis darbo užmokestis, kuris 2023 metų trečiąjį ketvirtį siekė 2018 eurų per mėnesį.

Neapmokestinamos būtų darbuotojo išlaidos viešajam transportui, įskaitant geležinkelį, vykstant į darbą, taip pat automobilio parkavimui, transporto priemonių įsigijimui, nuomai ir dalijimosi paslaugoms, darbo vietos įrengimui namuose, maistui.

Tokias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas siūlo Laisvės frakcijos nariai Kasparas Adomaitis, Morgana Danielė, Tomas Vytautas Raskevičius, Artūras Žukauskas. Jei Seimas jas priimtų, jos nuo įsigaliotų nuo lapkričio.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2022 metais deklaruota bendra pajamų natūra suma buvo 130 mln. eurų, o išskaičiuota pajamų mokesčio suma – 10,2 mln. eurų.

Tokią Azartinių lošimų įstatymo pataisą Seime Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Justas Džiugelis įregistravo gruodį – prieš paaiškėjant, kad investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo buvęs partneris Šarūnas Stepukonis galimai pralošė milijonus. 

Manoma, kad galimybės lošti pavėlinimas trejais metais pradedančiuosius lošėjus apsaugos nuo didesnių finansinių praradimų ar priklausomybės.

Pataisomis siūloma į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų ir totalizatorių punktus įleisti bei leisti dalyvauti nuotoliniuose lošimuose ne jaunesnius kaip 21 metų asmenis.

Šiuo metu draudžiama į šiuos salonus bei punktus įleisti bei nuotoliu lošti jaunesniems kaip 18 metų asmenims, taip pat nepateikusius asmens dokumento, o lošti kazino, įskaitant ir nuotoliniu, galima tik nuo 21 metų.

Nuo šių metų sausio loterijos bilietus leidžiama įsigyti ne jaunesniems kaip 18 metų žmonėms.

Lošimų priežiūros tarnybos pateiktais duomenimis, Apsiribojusių galimybę lošti asmenų registre 7 proc. sudaro 18–20 metų amžiaus žmonės.

Pataisų iniciatoriaus Mindaugo Lingės parengtas pataisas parašais parėmė maždaug pusšimtis parlamentarų – daugiausia iš valdančiosios daugumos.

Tarp jų – Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė, Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė, atskirai siūlanti kelerių metų pereinamąjį laikotarpį sporto sektoriui, kuris netekęs lošimo įmonių lėšų turėtų laiko susirasti kitų rėmėjų, o visiškai reklamą čia uždrausti ji siūlo nuo 2028 metų sausio.

Azartinių lošimų įstatymo pataisomis siūloma drausti skleisti informaciją, kad azartinių lošimų bendrovės remia bet kokius viešus renginius, veiklas, fizinius ir juridinius asmenis.

Jei pataisos būtų priimtos, nebeliktų statymų, lažybų, kazino reklamos televizijoje, laikraščiuose, žurnaluose ar portaluose, gatvių stenduose. Ant sportininkų marškinėlių, arenose, vykstant krepšinio, rankinio, futbolo ar lengvosios atletikos bei kitoms varžyboms nebeliktų nei lošimo organizatorių pavadinimų, nei logotipų.  

Jei pataisos būtų priimtos, nebeliktų statymų, lažybų, kazino reklamos televizijoje, laikraščiuose, žurnaluose ar portaluose, gatvių stenduose.

 

Įmonės informaciją apie lošimų rūšis galėtų skelbti tik lošimų vietoje ar įmonės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų reglamente.

Lošimų bendrovėms siūloma leisti informaciją apie lošimus skelbti tik leidiniuose, skirtuose šio verslo specialistams. Jos galėtų reklamuoti savo pavadinimą ir prekės ženklą ant buveinės pastato ar lošimų pastato, taip pat prie pat įėjimo. 

Tuo metu pataisas pasirašiusi M. Danielė siūlo vis tik numatyti pereinamąjį laiką sporto sektoriui. Ji siūlo lošimo organizatoriams sporto renginių ir organizacijų rėmimą drausti nuo 2028 metų sausio. 

„Kad sportas seniai gyvena iš lošimo pinigų, nėra naujiena. Visgi buvau įsitikinusi, kad kažkokios raudonos linijos net lošimų pinigams yra, pavyzdžiui, neparsiduoti bent pavadinimuose. Tačiau ne, tokių linijų nėra ir čia“, – pranešime sakė parlamentarė.

Pasak jos, lošimų reklama jau ilgą laiką yra agresyvi ir erzinanti. 

Parlamentarai apie siekius griežtinti reikalavimus lošimų reklamai arba ją iš viso uždrausti prabilo investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo buvusį partnerį Šarūną Stepukonį įtariant kazino pralošus milijonus eurų fondo įmonių lėšų, o lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ viešai bandant nusimesti atsakomybę.  

Lošimų įmonės remia daugiau negu pusę LKL klubų, o kai kurių įmonės minimos klubų pavadinimuose: Kėdainių „Nevėžis-Optibet”, Utenos „Uniclub Casino-Juventus“, Panevėžio „7bet-Lietkabelis“, Jonavos „CBet“. „Top Sport“ remia „Žalgirį“, „7bet“ – Vilniaus „Rytą“ ir Klaipėdos „Neptūną“. Įmonė „Betsafe“ yra LKL rėmėja.

Panevėžio klubo „7bet-Lietkabelis“ vadovas Martynas Purlys prieš savaitę BNS teigė, kad uždraudus įmonių reklamą nė vienas klubas nebankrutuotų, nors tai ir būtų krepšinio komandų žlugdymas.

Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Lina Bušinskaitė anksčiau BNS sakė reklamos draudimo idėją vertinanti neigiamai, nes žiniasklaida prarastų nemažai pajamų.

Pataisų iniciatorius Mindaugas Lingė anksčiau teigė, kad pernai bendros lošimo organizatorių pajamos siekė 222 mln. eurų – dukart daugiau negu 2020-aisiais (103 mln. eurų).

Lošimo verslo reklamai skiriamos lėšos padvigubėjo – nuo 6,36 mln. eurų 2020 metais iki 12,73 mln. eurų 2023-aisiais. Lošimų organizatorių pelnas išaugo nuo 20 mln. eurų 2020 metais iki daugiau nei 53 mln. eurų 2022-aisiais. 

Seimo Ateities komitetas penktadienį pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimams, dėl jų vėliau balsuos Seimas.  

Nauja tvarka būtų taikoma aukštosioms mokykloms ar mokslinių tyrimų institutams, perkantiems tiesiogiai su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijusias prekes ar paslaugas. Jos galėtų pirkti neskelbiamų derybų būdu, sutartis žodžiu galėtų būti sudaroma, jeigu pirkimo vertė neviršytų 15 tūkst. eurų (be PVM).

Pataisų iniciatoriaus Ateities komiteto pirmininko Raimundo Lopatos teigimu, pataisos leis efektyviau pirkti iš užsienio tiekėjų, nes palengvins viešuosius pirkimus, kuriuose jie dalyvautų.

Per pataisų pristatymą Seime R. Lopata teigė, kad jos iki dviejų mėnesių sutrumpintų pirkimų procedūras – būtų  atsisakyta pažymų, patvirtinančių, kad tiekėjas yra patikimas. Tokių pažymų reikėtų tik abejojant jų patikimumu. 

Tikimasi, kad nauja tvarka leistų Lietuvos eksperimentiniam mokslui būti kur kas konkurencingesniam tarptautinėje erdvėje.