Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienio vidurdienį, apie 12 val., Kiemeliškių kaime, pelkėje, rasta galimai žmogaus kaukolė.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Kaip informavo policijos departamentas, penktadienį, apie 14.15 val. Alytaus rajone, Kaniūku kaime esančio miško teritorijoje, pelkėje, rasti, kaip manoma, žmogaus kaulai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Kaip skelbia Policijos departamentas, apie 13 val. Kurklių antrajame kaime esančioje pelkėje rastas nenustatytos tapatybės ir lyties žmogaus skeletas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Akvesasno mohaukų policijos tarnyba nurodė, kad palaikai rasti ketvirtadienio popietę atliekant paiešką iš oro ir padedant Kanados pakrančių apsaugos tarnybai.

Pareigūnai atlieka tyrimą, sakoma pranešime.

Pirmasis lavonas buvo rastas apie 17 val. vietos (24 val. Lietuvos) laiku pelkėtoje vietoje Akvesasne, mohaukų genties teritorijoje, užimančioje Kanados Kvebeko ir Ontarijo provincijų dalis bei dalį JAV Niujorko valstijos.

Šiuo metu policija bando nustatyti mirusiųjų tapatybę ir išsiaiškinti jų statusą Kanadoje.

„Šiuo metu policija bando nustatyti mirusiųjų tapatybę ir išsiaiškinti jų statusą Kanadoje“, – priduriama išplatintame pranešime.

Valdžios institucijos laukia skrodimo ir toksikologinių tyrimų rezultatų, kad galėtų nustatyti mirties priežastį.

Akvesasno mohaukų policija pridūrė, kad jos jūrų pajėgų padalinys, padedamas pakrančių apsaugos tarnybos, tęsia paiešką.

Policija taip pat paprašė Kvebeko ir Ontarijo provincijų policininkų suteikti pagalbą iš oro.

Pasak gyventojų, panaši problema esą vis iškyla ir kitose uostamiesčio vietose.

Nenorėdami bristi per balas, gyventojai turi klampoti per purvą arba važiuodami dviračiais apsitaškyti vandeniu.

„Pelkė ant tako“, – teigė vienas klaipėdietis, feisbuko paskyroje „Klaipėdos dviračių takai“ išvydęs Malūno parke esančio apsemto tako nuotraukas.

„Nėra drenažo, o ir projektuojant neatsižvelgta į reljefo užprogramuotas bėdas“, – svarstė kitas.

Komentatoriai antrino, kad problemų dėl naujai įrengtų takų vis pasitaiko skirtingose miesto vietose. Taip esą veikiausiai nutinka dėl to, kad projektai atliekami be atsakingų darbuotojų kompetencijos ir kontrolės.

Šiuo metu takas – sausas, važiuoti ir vaikščioti, esant saulėtam orui, malonu, tačiau ar ką nors darys uostamiesčio valdininkai, jeigu ir vėl takas bus apsemtas, nežinia.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė tikino, kad problema – matoma ir žinoma.

„Taip, projektuojant neatsižvelgta, deja, turime daugiau tokių vietų parke, bet kadangi yra vykdomi antrojo etapo darbai, mėginsime spręsti problemas, kurios išryškėjo ar galbūt jau buvo“, – pažymėjo Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

Kada konkrečiai problemos bus sprendžiamos, atsakymų kol kas nėra.

Pasieniečiai ir jiems talkinę ugniagesiai abu vyrus iš pelkės išnešė neštuvais.

Anot VSAT pranešimo, šie du užsieniečiai kartu su dar 12 asmenų iš Baltarusijos neteisėtai Lietuvos sieną kirto Varėnos rajone vėlų šeštadienio vakarą.

Šioje vietovėje dėl gamtinių sąlygų, tai yra pelkės, fizinis barjeras neįrengtas.

Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos pareigūnai pažeidėjus matė per sienos stebėjimo sistemą. Iškart į šią vietą pasiųsti patruliavę pareigūnai.

„Vos perėję sieną migrantai pasklido į visas puses – tokios taktikos laikomasi siekiant apsunkinti sulaikymą. Pasieniečiai greitai išgaudė į pelkę nespėjusias toliau įeiti kelias grupeles migrantų, iš viso 11 vyrų. Aštuoni iš jų turėjo Afganistano ir Sirijos piliečių dokumentus, trys buvo be dokumentų“, – rašoma VSAT pranešime.

Vėliau sulaikytas dar vienas atsiskyręs migrantas, Sirijos pilietis su dokumentais.

Pasieniečiai greitai išgaudė į pelkę nespėjusias toliau įeiti kelias grupeles migrantų, iš viso 11 vyrų.

Kol vyko šie sulaikymai, pasinaudoję tamsa du migrantai spėjo per pelkę paeiti į Lietuvos gilumą maždaug kilometrą. Ten jie ir įstrigo. Šioje vietoje akivarus, į kuriuos abu užsieniečiai keliskart įsmuko, keičia sausumos salelės. Vieną tokią jie pasiekė ir eiti gilyn į Lietuvą jau nebesiryžo.

Tik sekmadienį paryčiais šią vietovę žinantys VSAT pareigūnai pelkėje aptiko minėtus du Egipto piliečiais prisistačiusius vyrus be dokumentų. Jų drabužiai buvo drėgni.

Pasak pareigūnų, buvo akivaizdu, kad patys per pelkę pavargę migrantai išeiti į sausą mišką negalės. Pasieniečiai iškvietė ugniagesius ir greitąją medicinos pagalbą.

Migrantų gelbėjimo operacija truko beveik valandą, kol pagaliau pavyko juos išnešti į sausą vietą ir skubiai nugabenti į Kabelių užkardą. Užsieniečius apžiūrėję greitosios pagalbos medikai konstatavo, kad pavojaus nei sveikatai, nei gyvybei nėra.

Pasieniečiai abiem vyrams sudarė sąlygas pailsėti, jie užkardoje pavalgė, sušilo ir greitai atsigavo. Abu migrantai vis dėkojo VSAT pareigūnams už išgelbėjimą ir pasakojo negalėję įsivaizduoti, kad Lietuvoje yra tokių „pavojingų“ vietų kaip Čepkeliai.

Pasieniečiai jiems davė naujas žiemines striukes, šiltus džemperius, apatinius ir kitus drabužius.

Pasieniečių tarnybinėse patalpose abu migrantai išbuvo iki sekmadienio vakaro ir tuomet grąžinti į Baltarusiją.

VSAT teigimu, kartu su jais neįleistas ir dokumentus turėję Sirijos pilietis, kuris buvo atsiskyręs nuo minėtos 14 neteisėtai į Lietuvą įžengusios migrantų grupės. Vyrui irgi pasiūlyta šilta žieminė apranga, tačiau jos jis atsisakė.

Anksčiau į Lietuvą taip pat neįleisti ir kiti 11 šios grupės narių, jiems pasieniečiai irgi davė humanitarinius paketus.

Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT pareigūnams suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, jų pasieniečiai yra neįleidę 19 tūkst. 482.

Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Kaip BNS sakė Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos specialistas Vidmantas Lopeta, šios pelkės plotas dėl įvairių veiksnių pastaraisiais dešimtmečiais susitraukė, tad norint išvengti jos išnykimo būtina imtis veiksmų.

„Pelkynų plotai visoje Europoje yra gerokai sumažėję. Vakarų Europoje pelkių mažai belikę, jų daugiau yra Rytų Europoje: Latvijoje, Estijoje. Pelkės Europos Sąjungoje labai saugomos“, – aiškino specialistas.

Pasak V. Lopetos, kirtimai bus vykdomi maždaug 280 hektarų dydžio plote. Vienu atveju medžiai bus kertami iki 50 hektarų plote, kitu – apie 230 hektarų plote.

Dėl jų yra vykdomi du viešieji pirkimai: 98,6 tūkst. ir 334,2 tūkst. eurų vertės.

„Pirmu atveju kirtimai bus vykdomi su išvežimu, o antru atveju iškirsti medžiai bus paliekami supūti“, – kalbėjo V. Lopeta.

Darbai turėtų būti vykdomi šių metų pabaigoje, kitų pradžioje.

Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos atstovo teigimu, taip pat Rėkyvos pelkėje planuojama vykdyti ir vandens lygio atstatymo darbus, siekiant, kad pelkė neišsausėtų.

Anot jo, šie darbai yra skirti išsaugoti ne tik pačią pelkę, bet ir auksuotosios šaškytės bei kūdrinio pelėausio buveines.

Rėkyvos pelkė yra Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Šiaulių. Jos šiauriniame pakraštyje yra seklus pelkėjantis Rėkyvos ežeras.

Darbų tikslas – atkurti Svencelės pelkės palankią apsaugos būklę, atstatant pelkės hidrologinį režimą bei atkuriant retų ir nykstančių pelkių paukščių, augalų buveines.

Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko biologo Modesto Bružo, Svencelės apylinkėse ėmus kurtis žmonėms ir naudoti laukus savo reikmėms, aukštapelkėje ėmė mažėti vandens. Labiausiai vandens lygį pakeitė XX amžiuje vykęs nusausinimas.

„Likę tik dalis pelkės, kuri buvo prieš anksčiau vykusį nusausinimą. Pelkė turėjo ir apypelkę su žemapelkėmis maždaug ten, kur Dreverna. Visas gamtinis kompleksas driekėsi nuo Kuršių marių iki aukštapelkės su tarpinėmis pelkėmis. Kai žmonės pradėjo kurtis, tuos laukus eksploatuoti, dalį tos pelkės ir tą apypelkį sunaikino“, – sakė biologas.

Ties pelke anksčiau buvo padaryti pylimai, kad vanduo iš aukštapelkės neištekėtų, tačiau savo darbą atliko ir bebrai, tad vanduo nebeužsilaiko.

Nebėra plynės, aukštapelkės, kuri svarbi paukščiui – dirviniam sėjikui, Raudonosios knygos rūšiai.

Dėl per mažo kritulių kiekio ir dėl klimato atšilimo vykstančio didesnio vandens išgarinimo, pasak M. Bružo, pelkė sausėja. Vandens lygis būna pakilęs pavasarį ir rudenį, o vasarą pastebimas didelis kritimas.

„Kai yra žemas vandens lygis, pelkė sausėjanti, joje gali pradėti augti pušys, beržai, kurie per lapus, spyglius išgarina dar daugiau vandens. Nebėra plynės, aukštapelkės, kuri svarbi paukščiui – dirviniam sėjikui, Raudonosios knygos rūšiai. Didžiausia jų populiacija yra tundroje, šiaurėje“, – pasakojo biologas.

Dalyje pelkės jau pradėti suplanuoti atvirų pelkinių buveinių atkūrimo darbai, nenaudojant technikos, galinčios pažeisti labai jautrias ir sunkiai atsikuriančias pelkines bendrijas. Sumedėjusi augalija šalinama tiesiog rankomis.

Siekiant atverti aukštapelkės plotus, būtinus retiesiems augalams augti ir nykstantiems pelkių paukščiams įsikurti, kertamos vis sparčiau želiančios neaukštos pušaitės, bandantys kurtis beržai, taip neleidžiant pelkei apaugti mišku.

Šie darbai planuojami ir vykdomi remiantis mokslininkų rekomendacijomis.

Ši aukštapelkė priskiriama telmologiniam draustiniui, jame draudžiama lankytis nuo balandžio 1 iki rugpjūčio 1 dienos.

Projektą vykdo Lietuvos ornitologų draugija su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

Svencelės telmologinis draustinis įsteigtas 1992 metais ir užimta 1,2 tūkst. ha plotą.

Čia auga retas ir jūrinį klimatą mėgstantis augalas pajūrinis sotvaras, apypelkio miškuose peri jūriniai ereliai, lėliai, slankos, čia galima sutikti plėšriųjų medšarkių, miškinių kalviukų, pilkųjų gervių.

Aukštapelkėje peri ir dirviniai sėjikai bei tikučiai.

Pranešimas apie radinį Onuškio miestelyje gautas maždaug 12 valandą, pranešą Policijos departamentas.

Trakų rajono policijos komisariato viršininkas Sigitas Šemis BNS sakė, kad pagrindinė tiriama versija yra, jog tai praėjusiais metais Onuškyje dingusios 69-erių moters palaikai.

Pasak jo, moteris iš namų išėjo ir dingo pernai gegužės 16 dieną. Senolė gyveno viena, turėjo regėjimo sutrikimų ir nevengė alkoholio vartojimo.

„Trakų rajono policijos komisariate buvo pradėtas tyrimas, senolė buvo ieškoma naudojant visus galimus policijos paieškos būdus ir priemones, bet deja – surasti nepavyko. Iš senolės giminaičio jau anksčiau buvo paimtas DNR mėginys ir dabar bus atliekama ekspertizė lyginant turimą DNR su rastų žmogaus palaikų išskirtu DNR“, – sakė S. Šemis.

23 metų Karolin (Kerolin) gruodžio 19 dieną išėjo iš namų ir dingo. Ji buvo surasta tik ketvirtadienį 9 val. 40 min. vietos laiku, Peskiulos pelkėje prie to paties pavadinimo upės.

Ją du savanoriai surado labai sunkiai pasiekiamoje vietoje; merginai paimti teko kviesti Policijos ir sienų apsaugos departamento sraigtasparnį, kuriuo ji buvo nuskraidinta į ligoninę.

„Nepaprastai džiaugiuosi, kad Karolin surasta. Per šešias paieškų dienas patikrinome visus dėl Karolin gautus signalus iš viso Talino. Be kitų dalykų, peržiūrėjome stebėjimo kamerų įrašus... Dėkojame visiems savanoriams, kurie labai padėjo ieškoti“, – sakė vietos policijos budėtojas Allaras Lohu (Alaras Lohus).