„Šiuo metu šuo yra pas mano tėtį. Praėjusį savaitgalį laiką leido su manimi. Pas tėtį būnu kiekvieną dieną. Visada užvažiuoju iš darbo, vakare pati vedžioju, kaimynai mato, galite apklausti. Kartais ir nakvoju pas tėtį. Visą dieną būname darbuose, tai, manau, gyvūnui geriau dieną būti su žmogum, šiuo atveju – su mano tėčiu, o ne būti paliktam vienam“, – dienraščiui pasakojo R. Binkienė.

Ji nesupranta, kodėl prieglauda reikalauja grąžinti šunį ir niekas nesigilina, kad keturkojis gerai pas juos jaučiasi. Prieglaudos vadovei paskambinus pasiteirauti, kaip sekasi su augintiniu, R. Binkienė pati prasitarė, kad šis darbo dienomis apgyvendintas kituose namuose.

„Iškart pasikeitė tonas: kaip jis gali būti pas tėtį, jis turi būti pas jus, mes draudžiame, mes neleidžiame. Sakau, gerai, tariamės, kaip būtų galima išspręsti šią situaciją. Gal galima įrašyti du globėjus? Negalima. Nebuvo pasiūlyta jokios kitos išeities, tik grąžinti šunį. Kaip po trijų savaičių jį grąžinti, jeigu gyvūnas prie mūsų jau priprato, džiaugiasi, yra linksmas?“ – stebėjosi kaunietė.

Pasirašyti būtent laikiną globos sutartį, kaip pasakojo moteris, buvo prieglaudos atstovų idėja. „Mergina sakė, kad rekomenduoja laikiną globos sutartį, nes šuniukai narvuose gyvenę, neaišku, kokie bus jų higienos įpročiai ir elgesys: gal kauks, gal cyps ar ant lovos tuštinsis. Sako, žmogus visada per tą mėnesį turi galimybę apsigalvoti. Jeigu viskas gerai, gali persirašyti nuolatinę sutartį. Iš karto sakiau, kad imame su mintimi nuolat globoti“, – teigė R. Binkienė.

Nebuvo pasiūlyta jokios kitos išeities, tik grąžinti šunį. Kaip po trijų savaičių jį grąžinti, jeigu gyvūnas prie mūsų jau priprato, džiaugiasi, yra linksmas?

Pašnekovė sakė nesuprantanti, kodėl aktyvus 80-metis neva negali pavedžioti šuns. „Mes visi prižiūrime šį šuniuką. Aš už jį atsakinga. Nežadu atiduoti. Tegul mane paduoda į teismą. Prieglauda perpildyta, bet jokias kalbas nesileidžia, liepia grąžinti. Tik teisininkai, policija ir antstoliai. Galite atvažiuoti pažiūrėti, kaip jis pas mane gyvena, kaip – pas tėtį: turi guolius, viskas supirkta, bet nesileidžia į kalbas. Nesuprantu tokio kategoriškumo. Vyksta didžiulis feisbukinis karas. Nežinau, ar prievartos būdu ims šunį, duris lauš, nežinau“, – situaciją iš savo pusės nušvietė moteris.

„Penkta koja“ viešai pateikė savo poziciją feisbuke

„Situacija trumpai: moteris paėmė dvejų metų šunį laikinai globoti sau, atidavė kitam – 80-mečiam tėvui. Papasakosime plačiau, nes moteris su vyru bando ieškoti „šiltų ryšių“ su vadove ir teisingumu. Žodžiu, metų metus kalbame apie teisingo šuns pasirinkimą. Kiek žmonių esame supykdę, kurie atvyko į prieglaudą ieškoti šuns dovanai mamai, tėčiui, broliui ir dar kažkam. Visada sakėme, kad šuns išsirinkti ir pasikalbėti su mumis turi atvykti pats būsimas šeimininkas. Šuo nėra dovana –  kasdien maitinti, vedžioti, dresuoti, jei reikia – gydyti ir užtikrinti visus šuns poreikius yra atsakomybė. Ypač kai į mūsų prieglaudą atvežama šimtai jaunų ir aktyvių šunų, padovanotų pensininkams, nes jiems liūdna, bet įvyksta gyvenimas – ligoninė ar dangus. Palikimus pasidalija greitai, bet neapsisprendžia, į kurią prieglaudą vežti šunis ir tada visai lieka prie namo. Gal jūsų pasaulyje taip nevyksta, na, bet pas mus – kone kas savaitę“, – dėstė prieglaudos atstovai.

Jų teigimu, dvejų metų Fiona buvo išleista į laikiną globą pas moterį.

„Išsiaiškinome, kad šuo po kelių savaičių yra nebe ten, kur turėtų būti globojamas. Prašome šunį grąžinti, nes:

A. Laikinai globai mėnesiui paėmė šunį sau – šuo priklauso mums, o moteris yra tik laikina globėja pagal laikinos globos sutartį. Dovanojimo sutarties net nėra.

B. Šunį perdavė savo tėvui (80 metų) – nesilaikė sutarties, kuri sako, kad draudžiama šunį perleisti kitiems.

C. Paaiškinus, kad prieglauda atsirenka šeimininkus, pasakė, kad jos tėvas nieku gyvu pats nebūtų šuns ėmęs, bet dabar gavo ir laikys, – grįžtame į teksto pradžią, kai sakėme, kad pats šeimininkas turi pasirinkti šunį ir su mumis pasikalbėti.

D. Sugalvoja, kad iš tėvo pasiims šunį ir augins patys, nors turi katę iš kitos prieglaudos, kurią kažkam perleis, kad šuo galėtų gyventi pas ją.

E. Grįžtant prie pirminės minties – prieglauda dovanoja gyvūnus. Prieglauda sprendžia, kas ir kuriam šuniui yra tinkamas šeimininkas. Ir šuo šitame darbe visada yra prioritetas“, – aiškino „Penktos kojos“ atstovai.

– Kokia tai situacija ir kodėl apribojo jūsų veiklą?

– Kol kas mums viskas nauja. Jeigu mūsų būtumėte paklausę prieš pusę metų, mes buvome nubudę su vagies etikete, nes tarnyba sėkmingai bandė mums tai priklijuoti. Nepavyko. Vakar ryte buvome apkaltinti žiauriu elgesiu su gyvūnais. Su viskuo galime sutikti, be tikrai ne su tuo. Geriau jau vagimis laikykite, tačiau mes nenuskriaudėme ir nesiruošiame nuskriausti nė vieno gyvūno.

– Kodėl jūs tuo kaltinami? Ką rado ir ko ieškojo inspektoriai?

– Atvažiavus iš ryto pas mus visada galima rasti labai daug šūdo. Daug gyvūnų – daug tuštinimosi. 9 val. ryto tikrai to daug rasite. Tačiau mes stengiamės, darome.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Buvo rasta daug gyvūnų. Kiek per daug jų buvo?

– Gyvūnų tikrai yra daug. Per daug – mes patys tai suprantame. Mums nuo to sunku. Tačiau akcentuotume, kad tai nėra „Penktos kojos“ problema. Ką čia matote, tai yra viso labo visuomenės atspindys. Nėra nė vieno mano ar darbuotojų šuns. Tai šunys, kuriems reikia pagalbos. Tai, kad dabar čia tiek daug gyvūnų, tai pačios tarnybos neveiksnumo pavyzdys. Tarnyba, kuri užsiima gyvūnų gerove, daug metų vykdo gyvūnų migdymą.

– Sakoma, kad rado gyvūnų ne ten, kur turi būti laikomi. Kur jie buvo laikomi?

– Kur turėjo būti laikomi, atsakyti negaliu. Kad gyvūnai buvo laikomi transportavimo narvuose, taip. Mes nebetelpame ir to neslepiame. Garsiai apie tai kalbame. Transportavimo narvelis, deja, bet gelbėja gyvybes.

– Sakoma, kad netinka tokios sąlygos.

– Ir mums jos netinkamos, bet ką jūs laikote žiauriu elgesiu – gyvenimą narvelyje mėnesį ar mirtį iš bado prie budos. Galime daug diskutuoti. Taip, mes galime jų neimti, galime juos apleisti. Tačiau koks jų laukia likimas?

– Sako, kad reikia dalytis su kitomis įstaigomis.

– Man patiko ši mintis. Norėčiau paklausti inspektorių, kokioje paralelinėje galaktikoje jie gyvena. Jeigu jie mano, kad tik „Penktoje kojoje“ yra problema su gyvūnų perviršiu, taip nėra. Matome kolegų socialinius tinklus. Problemos – visur.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos poziciją komentavo tarnybos atstovė Aistė Prielgauskaitė.

– Kodėl buvo atliekamas neplaninis patikrinimas?

– Patikrinimas buvo atliekamas po paskutinio, kuris vyko gruodžio mėnesį. Tada fiksavome pažeidimų. Šį kartą turėjome patikrinti, ar jie buvo ištaisyti. Vyko trūkumų šalinimo patikra.

VMVT nuotr.

– Ką nustatėte? Ar buvo pašalinti trūkumai?

– Deja, nebuvo pašalinti nei gruodžio mėnesio, nei prieš metus ar dvejus nustatyti trūkumai. Teko fiksuoti, kad įstaiga nesikeičia, nekeičia elementarių sąlygų, kurias turi užtikrinti gyvūnams.

– Kokie buvo nustatyti trūkumai?

– Pagrindinis trūkumas, kuris nesikeičia nuo įstaigos įkūrimo, – priimamas per didelis gyvūnų skaičius, dėl to neužtikrinamos jų sąlygos. Jie laikomi po kelis narvuose, didelis skaičius voljeruose, garduose. Gyvūnai neturi net elementarių sąlygų judėti ir jaustis komfortiškai.

– Koks leidžiamas turėti gyvūnų skaičius ir kiek jie turėjo?

– Patikrinimo metu buvo aptikti maždaug 300 gyvūnų. Pagal minimalias sąlygas, jie galėtų laikyti apie 100 gyvūnų.

– Tačiau ir visi kiti pilni.

– Toks komentaras nėra teisingas. Mes kreipėmės į savivaldybę, jie sutiko bendradarbiauti ir sakė, kad tikrai mato galimybių, kur gyvūnus būtų galima laikyti.

„Tikimės, kad po priimtų principingų sprendimų, gyvūnų globa užsiimanti organizacija permąstys savo veiksmus ir sutiks eiti į kompromisą – juk viskas dėl gyvūnų gerovės, – pranešime cituojama laikinoji VMVT direktorė Audronė Mikalauskienė. – Esame pasiruošę ir toliau bendradarbiauti su globos organizacijomis, atsakingomis įstaigomis, teikti rekomendacijas ir ieškoti sprendimų kartu. Be abejo, kviesime ir visuomenę galinčią prisidėti ieškant sąlygų priglausti gyvūnus, kurie šioje globoje yra laikomi itin prastai“.

„Penkta koja“ savo ruožtu teigia, kad tarnyba nesprendžia problemų, dėl kurių prieglaudos yra perpildomos, bei atkreipia dėmesį, jog stengiasi padėti ir gydyti visus gyvūnus, jų neužmigdo.

Pasak VMVT pranešimo, kovo 17 dieną vykdant patikrinimą gyvūnų prieglaudoje buvo nustatyti pakartotiniai gyvūnų gerovės pažeidimai, todėl tarnyba priėmė sprendimą uždrausti organizacijai priimti gyvūnus globai, kol nebus pašalinti nustatyti trūkumai.

Pažeidimai – nuo veiklos pradžios

VMVT teigia besikartojančius pažeidimus prieglaudoje fiksuojanti jau nuo 2017 metų – nuo pat įstaigos veiklos pradžios.

„Suprantame, kad šios organizacijos misija yra gelbėti gyvūnus. Tikiu, kad norai yra nuoširdūs, tačiau manome, kad buvome per daug nuolaidūs įstaigai, kuri nerodo noro bendradarbiauti ir negerbia specialistų pastangų užtikrinti gyvūnams bent minimalias sąlygas“, – sakė A. Mikalauskienė.

Pasak tarnybos, iš viso organizacija buvo tikrinta daugiau kaip 15 kartų, jai nuolat buvo sudarinėjamas trūkumų šalinimo planas, duodamas laikotarpis susitvarkyti.

VMVT nuotr.

Specialistai taip pat teikė rekomendacijas, prašė bendradarbiauti su kitomis globos įstaigomis bei negalint ar neturint vietos naujam gyvūnui, jį perduoti ten, kur juo bus tinkamai pasirūpinta.

Pasak VMVT, tai įprasta visų gyvūnų globos organizacijų praktika, tačiau situacija šioje prieglaudoje nepasikeitė.

Jeigu tokius vaizdus parodytume iš patikrinimų pas eilinį pilietį ar veisėją, ko gero nekiltų klausimų ar reikia taip laikomus gyvūnus perkelti į geresnes sąlygas? Dvigubų standartų negali būti.

Paskutinį kartą įstaiga buvo patikrinta pernai gruodį. Pasak VMVT, tuomet organizacijos atstovės nebuvo linkusios bendradarbiauti ir tarnybos specialistus bei Kauno rajono savivaldybės atstovus įsileido tik po antro atvykimo.

Patikrinus patalpas, aptikta, jog gyvūnai, kurių skaičius beveik dvigubai viršijo pagal jų poreikiams reikalingą suteikti plotą, buvo laikomi ankštuose garduose ir net transportavimui ar laikinam laikymui skirtuose narvuose bei boksuose.

„Jeigu tokius vaizdus parodytume iš patikrinimų pas eilinį pilietį ar veisėją, ko gero nekiltų klausimų ar reikia taip laikomus gyvūnus perkelti į geresnes sąlygas? Dvigubų standartų negali būti“, – teigia VMVT vadovė.

Netinkamos laikymo sąlygos

Pasak pranešimo, švara ir higiena patalpose taip pat nebuvo palaikoma, dokumentacija netvarkoma. Praėjusią savaitę vėl patikrinus įstaigą paaiškėjo, kad nei vienas anksčiau nustatytas pažeidimas nebuvo ištaisytas. Pasak pranešimo, patikrinimui buvo pasitelkti kito VMVT departamento, Vilniaus, inspektoriai.

„Tokių gyvūnų laikymo sąlygų toleruoti tikrai negalime. Gyvūnai laikomi po kelis, transportavimui skirtuose narvuose. Ant grotuoto paviršiaus jie yra priversti praleisti ilgas valandas, kai kurie, galimai ir ištisus metus, – pranešime cituojama VMVT Vilniaus departamento patarėja Rūta Bajorūnaitė. – Taip yra žalojamos jų pėdutės, kenkiama sąnariams. Tai jau galima prilyginti žiauriam elgesiui su gyvūnais.“

VMVT nuotr.

Pasak jos, patikrinimo metu inspektoriai taip pat matė, kaip gyvūnai tarpusavyje konkuruoja dėl maisto, vandens, nes nėra atskiriami. Tai kenkia jų sveikatai, be to, gali neigiamai paveikti jų elgesį, apsunkinti adaptaciją pas naują šeimininką.

„Transportavimo boksai, kuriuose gyvūnai yra laikomi keliais aukštais, nevalomi, gyvūnai priversti dergti po savimi. Dėl vietos trūkumo suradome gyvūnus laikomi net tualeto patalpoje. Lauko teritorija netvarkoma, dėl to nuolat skundžiasi ir gyventojai. Visa tai nedelsiant privalo būti išspręsta“, – sakė patarėja.

Patikrinimo metu inspektoriams taip pat nebuvo pateiktos nei sutartys su laikinais gyvūnų globėjais, nei jų sąrašas, todėl inspektoriai negalėjo atsekti įstaigoje buvusių gyvūnų likimo.

Dėl sprendimo gyvūnus perkelti į kitas laikymo vietas VMVT informuos papildomai.

Prieglauda: VMVT nesprendžia problemos

Į tarnybos pranešimą feisbuke sureagavusi „Penkta koja“ teigė, jog prieglaudą tikrinanti tarnyba nesprendžia problemos ištakų: nepakankamai kontroliuoja neatsakingus gyvūnų šeimininkus, nesąžiningus gyvūnų daugintojus.

„Nereikia bausti daugintojų ar jų kažkaip riboti, nereikia stengtis pažaboti nevaldomo gyvūnų dauginimosi – tereikia atvykti į šunų prieglaudą, kuri nemarina gyvūnų, kuri visiems suteikia veterinarinę pagalbą, kuri vakcinuoja nuo užkrečiamų ligų, kuri neišleidžia į naujus namus nekastravusi – ir prifiksuoti pažeidimų“, – rašoma prieglaudos paskyroje.

Prieglauda taip pat priekaištavo tikrintojams, jog jie atvyko anksti ryte, kai prieglauda nebuvo spėjusi po nakties išvalyti gyvūnų patalpų.

„Penktos kojos“ atstovų teigimu, tarnyba paviešino šešias nuotraukas su ankštais narvais, nors prieglaudoje yra per 300 šunų.

Taip, mes galim neimti. Net tada, kai jūsų kolegos patys prašo. Taip, mes galim nereaguoti. Galim net atgal per tvorą permesti tuos, kuriuos mums įmetė.

Prieglauda taip pat piktinasi VMVT siūlymu sumažinti gyvūnų skaičių, teigdama, jog tai reikštų juos eutanazuoti, ir tvirtina, jog būtent taip normų neviršijantį gyvūnų skaičių pasiekia kitos prieglaudos.

„Taip, mes galim neimti. Net tada, kai jūsų kolegos patys prašo. Taip, mes galim nereaguoti. Galim net atgal per tvorą permesti tuos, kuriuos mums įmetė. Bet tada jūs pasirūpinkit jais. Pasirūpinkit taip, kaip niekada niekuo nesirūpinot“, – į tarnybą kreipiasi prieglaudos atstovai.

„Penkta koja“ ne vienerius metus yra tarp daugiausiai gyventojų paramos sulaukiančių organizacijų. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2022 metais ji už 2021 metus gavo 255,7 tūkst. eurų ir buvo šešta didžiausią sumą gavusi paramos gavėja.

„Žmogau, nebūk šūdo krūva! Nemėtyk savo atsakomybės nebuvimo pasekmių nei miške, nei braškių lysvėje, nei kibire su vandeniu, nei prie prieglaudos vartų… Skambink! Tarkis! Atvažiuok, kalbėk! Ir tikrai rasi pagalbą! Šio ryto radinys supurtė mus iš pagrindų. Dėžutė – tuščia. Ten palikta dešros. Prie tvoros guli kačiukas, kuriam padėti jau nebereikia – Visata juo pasirūpino… Dabar jau mūsų reikalas ir atsakomybė kažkur padėti palaikus.  Neaišku, nei kiek tų kačiukų buvo, nei kodėl šia nebegyvas“, – apie kraupų lapkričio 17-osios radinį feisbuke rašė Kauno rajone esančios šunų prieglaudos VšĮ „Penkta koja“ atstovai.

Jie pabrėžė, kad augintinių sterilizacija ar kastracija yra vienintelis būdas išvengti nereikalingos gyvybės. „Ir kitoms prieglaudoms patarsime, kad kastracija/sterilizacija yra būtina. Nes jūs taip pat prisidedate prie šito ar kito – niekam nereikalingo, gyvūno atsiradimo…“ – patarimais dalijosi šunų prieglaudos atstovai.

Pasak „Penktos kojos“ vadovės Agnės Volockytės, mažyčio juodos spalvos kačiuko lavonėlis mėtėsi tiesiog ant šaligatvio trinkelių.

Šiurpų vaizdą nuotraukose išvydę internautai plūdo, ant taip pasielgusio žmogaus. „Siaubas! Parazitai dvikojai“, – rėžė komentatorius. „Kas tuos išgamas gimdo? Negi nė trupučio meilės neturi šiems mažiems nuostabumams?“ – stebėjosi Greta. „Jau tikrai – visiškas nužmogėjimas“, – rėžė Inga. „O siaube, nejaugi tai padarė sveiko proto žmogus“, – jai antrino Edita. „Žmonės, jūs – tikri brudai, šiukšlės, atmatos. Kaip taip galima?“ – plūdo Odeta. „Nejaugi tikrai sunku skirti sekundę laiko ir parašyti vieną SMS žinutę, paskambinti ir tiesiog pranešti, kad palikai ir kur? Tikiu, kad viskas grįš bumerangu“, – įsitikinusi Aneta. „Tokie žmonės turėtų būti sodinami už grotų. Ilgam“, – žodžių į vatą nevyniojo Povilas.

O siaube, nejaugi tai padarė sveiko proto žmogus.

Tačiau atsirado ir kitokios nuomonės šalininkų. „Prie vienos prieglaudos moteris atėjo, padėjo dėžutę su šuniukais ar kačiukais, o toji prieglauda paviešino jos nuotrauką ir per visą Lietuvą skalambijo: „Žiūrėkite į šią personą – kokia ji bloga, paliko gyvūnėlius prie mūsų vartų, bus perduota policijai“. Tai jei taip ir toliau, dar daugiau bus tų lavonėlių“, – spėjo Rasa.

Tačiau tuoj pat sulaukė atkirčio. „Norite pasakyti, kad jei būtų šio žmogaus atvaizdas, viešinti nereikia? Žmogus pažeidžia gyvūnų gerovės įstatymus. Padaryta nusikalstama veika. Gyvūnas žuvo dėl žmogaus kaltės. Tai padaryta tyčia dėl gyvūno nepriežiūros. Reikalinga visuomenės pagalba atpažinti asmenį. Ir viešinti nereikia?“ – plūdo dar vienas komentavęs žmogus.

Kiti internautai, palikę emocijas nuošaly, spėjo, kad kačiukas greičiausiai buvo atneštas trečiadienio vakarą ir sušalo, nes lapkričio naktimis jau spaudžia nemenkas šaltukas.

Atvejis, kai prie šios šunų prieglaudos durų paliekamas katinas, šį mėnesį ne pirmas. „Krepšyje buvo paliktas ženklintas katinas, registruotas Vidos vardu. Pasidalijome gyvūno vaizdo įrašu feisbuke. Dalis žmonių mums priekaištavo, kad paviešinome šeimininkės vardą, tikėdamiesi, kad galbūt atsilieps ji pati. Nes, žinote, būna ir taip, kad gyvūną išveža kažkas iš giminių ir taip atsikrato, vedini piktumo“, – pasakojo pašnekovė.

Ji pridūrė, kad toks elgesys ir daugėjantys paliekamų keturkojų atvejai nėra geras visuomenės bruožas. Tačiau žmonių nuomonės šiuo klausimu – kontraversiškos. „Vieni puola teisinti: „Kaip gerai, kad ne miške paliko“. Bet mes visada turime argumentų – nei psichologinis, nei fizinis smurtas – kai muša, bet neužmuša, nėra geras. Negalime to pateisinti. Tokių dalykų būti neturėtų apskritai“, – samprotavo „Penktos kojos“ vadovė.

„Medikai negalėjo prieiti prie paciento, kadangi šalia buvo du agresyvūs šunys. Buvo iškviesta policija. Kai mūsų medikai jau galėjo prieiti, pacientas buvo miręs ir padėti negalėjome niekuo“, – kalbėjo Kauno greitosios medicinos pagalbos vadovas Nerijus Mikelionis.

Šunys tokie agresyvūs, kad bandė medikams kabintis į kojas. Gydytojai prie vyro galėjo prieiti tik po valandos, o visa drama truko dvi valandas. Ar laikas be pagalbos turėjo įtakos tragiškai baigčiai paaiškės ikiteisminio tyrimo metu. Vietiniai gyventojai sako – lojančius šunis girdėjo iš toli.

„Jie buvo labai agresyvūs, labai lojo“, – sakė gyventoja.

Iš pradžių pareigūnai patys bandė tramdyti šunis, vėliau kvietėsi kinologus.

„Buvo ir kinologas, kuris bandė nukreipti šunų dėmesį, maistu bandė juos prisivilioti į tarnybinį automobilį, tačiau nepavyko, šunys vis tiek nesitraukė nuo šeimininko“, – pasakojo Kauno policijos atstovė Reda Zarauskienė.

Pareigūnai nesiryžo naudoti specialiųjų priemonių.

Kai mūsų medikai jau galėjo prieiti, pacientas buvo miręs ir padėti negalėjome niekuo.

„Nusprendė nenaudoti specialiųjų priemonių, jog šunys netaptų dar labiau agresyvūs, kadangi įvykio vietoje buvo nemažai žmonių, tarp jų – ir mažamečių vaikų“, – tęsė R. Zarauskienė.

Nuspręsta į pagalbą pasitelkti gyvūnų specialistus, kurie turi sugaudyti šunis be šeimininkų. Prieš kelis mėnesius Kaunas pasirašė sutartį su Marijampolėje veikiančia įmone. Anksčiau tokią paslaugą teikė „Nuaras“.

„Džiaugiamės, kad iš viso kas nors teikia paslaugą. Nesvarbu, kur yra įmonė, savaitgaliais turi reaguoti per dvi valandas, tad per 40–50 minučių įmonė pajėgi ir visada atvažiuoja“, – sakė aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Tačiau ši įmonė į vietą taip ir neatvažiavo, nes policija nusprendė dar nelaukti beveik valandos.

„Kur yra didelis šuo, kur yra pavojus, mano darbuotojai žino mano poziciją, ten reikia reaguoti ekstra. Greitai, maksimaliai. Bet šiuo atveju, kai policija pasakė, kad nereikia važiuoti, atšaukė, dar darbuotojas pasitikslino. Sakė, kad tikrai nereikia. Ir jis nevažiavo“, – pasakojo VŠĮ „Mindraja“ vadovas Darius Barzdukas.

Į nelaimės vietą iškviesta kita tarnyba – „Penkta koja“, dirbanti Kauno rajone, kuri atvyko per kiek daugiau nei pusvalandį.

„Kalbinom tą didesnę kalę, kad ji pasitrauktų, vyras nuo žmogaus atkabino pavadį, šuo išsinėrė, jie abu pradėjo bėgioti po Santakos parką, bet vis sugrįždavo prie lavono“, – kalbėjo VŠĮ „Penkta koja“ darbuotoja Lina Pauliukevičiūtė.

Pavargę šunys susigundė prižiūrėtojų siūlomu skanėstu.

„Mes turėjome maisto, skanėstų, pavadėlį, ten taip pat buvo toks vyras, jis irgi visko turėjo. Mergina tiesiog iš rankos šėrė faršu. Tada mažesnį pavyko pagauti, įsidėti į mašiną, o kalė pati priėjo“, – tęsė L. Pauliukevičiūtė.

Paaiškėjo, kad savo šeimininką saugojo mišrūnai.

„Kalė turi čipą, priklauso tam mirusiam žmogui, jai – dveji metai. Patinas nečipuotas, bet vyresnis, jam gal 5–6 metai“, – sakė L. Pauliukevičiūtė.

Pasak specialistų, šunys – dresiruoti, bet jų elgesys – neprognozuojamas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mūsų jie neklauso, eilinių komandų (sėst, gult, duoti „labas“) jie nedaro“, – pasakojo VŠĮ „Penkta koja“ vadovė Agnė Volockytė.

Šunys pateko į prieglaudą, kuri yra perpildyta. Čia kiekvieną dieną yra apie 300 šunų.

„Sumažėjimo mes nepastebėjome, daugėja ta vartotojiška kultūra, kada žmonės paima, paturi ir atveža tik todėl, kad neturi tam laiko. Tas gyvūnas džiugina, bet labai trumpai. Tada jis atsiduria pas mus“, – kalbėjo A. Volockytė.

Mirusio kauniečio šunys bus prieglaudoje, bus bandoma juos socializuoti. Kadangi šunų ypač daug, prieglauda prašo savanorių pagalbos turint laiko šunis bent pavedžioti.

„Iki šiol nepavyksta atgauti savo augintinio“, – į „Kauno dieną“ kreipėsi kaunietis. Jis pasakojo, kad paskambinęs tyrėjai išgirsta tą patį atsakymą: „Vyksta tyrimas. Jūsų šuo pas laikinus globėjus.“

Šuo paimtas dėl galimos nepriežiūros. Kaunietis ir jo gyvenimo draugė tikino, kad keturkojis buvo nuolat tikrinamas ir prižiūrimas veterinarijos gydytojų. Tikino, kad Bosu labai rūpinosi, jį labai myli.

Tiesa, kai šuo buvo paimtas, jį laikė rūsyje (bunkeryje) – ten, kur ir patys gyveno. „Mes rečiau lankomės pas gydytojus nei Bosas. Kas geriau juo rūpinsis nei mes“, – sakė moteris.

Policiją į patalpas įleido kaimynas, kuriam ir priklausė dalis patalpų, kuriose laikinai gyveno pora su augintiniu.

Bosas buvo paimtas, kai savininkų nebuvo namuose. Grįžę visur ėmė jo ieškoti. Kaimynai nusiuntė į prieglaudą „Penkta koja“. Savininkas neslėpė, kad ėmėsi veiksmų. Veržėsi į gyvūnų prieglaudą, konfliktavo su jos darbuotojais.

Paieškos: dėl dingusio šuns savininkas kreipėsi ir į Valstybinę maisto veterinarijos tarnybą, kurios inspektoriai po pranešimo apsilankė „Penktoje kojoje“. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Kauno policijos atstovai patvirtino, kad dėl šuns paėmimo iš Laisvės alėjoje esančio pastato pradėta administracinio nusižengimo byla, vis dar tikslinamos įvykio aplinkybės.

Mes rečiau lankomės pas gydytojus nei Bosas. Kas geriau juo rūpinsis nei mes

„Policijos pareigūnai buvo gavę du pranešimus, susijusius su Kauno rajone, Linksmakalnyje, esančia prieglauda. Gegužės 27 d., apie 22.30 val., gautas pranešimas, kad Kauno rajone, Linksmakalnyje, į šunų prieglaudos patalpas bando patekti vyras, kuris vis atidaro duris, žiūri pro langus ir vaikščioja po prieglaudos teritoriją. Nuvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai neaptiko jokių pažeidimų, vyro minėtoje teritorijoje nebuvo. Susisiekus su prieglaudos administracija, šie patikino, kad keliomis valandomis anksčiau prieglaudoje buvo incidentas, kai vyras (gim. 1962 m.), iš kurio buvo paimtas šuo dėl galimos augintinio nepriežiūros, atvyko į prieglaudą ir reikalavo grąžinti keturkojį. Tuomet tarp darbuotojo ir šuns savininko įvyko žodinis konfliktas. Į įvykio vietą gegužės 27 d., apie 16 val., nuvykus policijos pareigūnams, konfliktas išspręstas, tačiau šuo savininkui negrąžintas, nes vyksta tyrimas“, – komentavo policijos atstovai.

Dėl šių įvykių Linksmakalnio policija negavo nė vieno pareiškimo, todėl tyrimas nepradėtas. „Kartu su prieglaudos darbuotojais apžiūrėjus teritoriją, nebuvo užfiksuota jokių pažeidimų“, – teigė policijos atstovai.

Kur keturkojis?

Oficialus mišrūno Boso savininkas su širdies drauge, ieškodami ir bandydami susigrąžinti iš namų paimtą augintinį, ant kojų sukėlė tarnybas, o vaizdais iš gyvūnų prieglaudos užtvindė internetą. Tačiau situacija – ne iš lengvųjų ir, tikėtina, su keliais slaptais dugnais.

Antradienio rytą ukrainietė Oksana ir viešai vardo, pavardės nenorėjęs skelbti jos draugas (nes jau yra skandalingai nuskambėjęs spaudoje) leido Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVI) Kauno skyriuje.

Rašė pranešimą apie, jų vertinimu, baisią situaciją gyvūnų prieglaudoje „Penkta koja“. Bandydami dėlioti sakinius ir pasitardami, ką dar reikėtų paminėti, pora kartu kalbėjosi ir su „Kauno diena“. Vienas kitą papildydami jie apie viską pradėjo pasakoti nuo Ukrainos, kur Oksana, gyvendama su keturiais vaikais, augino aštuonis šunis.

Vertinimas: Oksana, ieškodama savo draugo šuns, susigraudino nuo pamatytų sąlygų prieglaudoje. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Keturis augintinius ji planuoja atsivežti į Kauną, kur dabar gyvena, tačiau kol kas jaudinasi, kur ir kaip yra laikomas augintinis Bosas, kuris dar sausį buvo priglaustas iš kitos prieglaudos – Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondo, kitaip dar žinomo kaip Kauno gyvūnų gerovės centras „Nojus“.

Tikina, kad rūpinosi

Pirmas logiškas spėjimas – Bosas paimtas kaip beglobis arba dėl nepriežiūros. Klausiame, kaip buvo iš tiesų. „Aš tiek bučinių negaunu, kiek tas šuo gauna“, – pareiškė vyras

Anot poros, šuo nuolat buvo tikrinamas veterinarijos gydytojų. „Mes rečiau lankomės pas gydytojus nei Bosas. Kas geriau juo rūpinsis nei mes“, – sakė moteris. Anot jos, net ir kaimynai patvirtintų, koks mylimas buvo Bosas.

Paprašome patikslinti, kaip dingo šuo. Jis buvo laikomas neįprastose patalpose. „Nuomojamės bunkerį. Yra trys savininkai. Laikinai dviem dienoms persikraustėme į kitą pusę, nes neturėjome, kur gyventi. Šuo buvo viduryje. Tai yra mūsų, vadinsime, bendros patalpos. Trys savininkai. Ten yra trys klubai padaryti. Ir šuo išbėgo į tas patalpas. Bet jis nieko nepuola. Aišku, aštrus šuo. Vyrus puola. Antrą dieną kiaurai ranką ir nosį perkando, nes lenkiausi“, – tiradą papylė vyras.

Kaip supratome, policiją iškvietė kaimynas, dalies bunkerio savininkas, kurio dalyje pora ir buvo pasidėjusi daiktus, laikinai gyveno. „Kodėl reikėjo pasielgti taip niekšiškai?“ – retoriškai klausė Oksana.

Anot moters, penktadienis, kai pareigūnai paėmė Bosą, buvo vienintelė diena, kai keturkojis buvo vienas paliktas namie. „Jis visada su mumis. Visada važiuoja su mumis. Likimo pirštas“, – tikino pora.

Lygino su vaiku

Dar negrįžę namo sužinojo, kad augintinis paimtas. „Visi kaimynai buvo šoke. Jie mums ir pasakė, kad Bosas išvežtas į „Penktą koją“, – teigė vyras. Vėliau patvirtino ir pareigūnai.

Į „Penktą koją“ jie nuvyko jau po darbo valandų. Direktorės Agnės Volockytės prieglaudoje nebuvo, kiti atstovai be jos nesileido į kalbas.

Direktorei sakau: jeigu jūsų vaiką pagrobtų ir jums sakytų palaukite iki pirmadienio. Kaip jūs jaustumėtės?

„Penktos kojos“ atstovai pasakė, kad jie dirba iki 16 val., todėl šuns neatiduos. Sakau: gerai, parodykite šunį, jokių problemų. Ne. Kaip ne? Parodykite, kad jį priėmėte. Kas atvežė? Ir prasidėjo. Lijo lietus, Oksana pradėjo filmuoti. Prisiskambinome direktorei. Žodžių žaismas išsivystė“, – pasakojo vyras.

„Kai skambinau, Agnė sakė iš principo neatiduos šuns nė vienam iš mūsų“, – pridurdamas kaunietis piktinosi, kodėl negali atgauti augintinio, nors yra teisėtas jo savininkas, turi tai įrodančius dokumentus, gyvūnas ženklintas, vakcinuotas.

„Direktorei sakau: jeigu jūsų vaiką pagrobtų ir jums sakytų palaukite iki pirmadienio. Kaip jūs jaustumėtės? Aišku, mandagiai nešnekėjau, pratrūkau visokiais žodžiais ant jos“, – pripažino šuns savininkas.

Įsilaužė pro vartus

Važiavusi ieškoti augintinio pora liko už prieglaudos tvoros. Dairydamasi pro ją moteris sakė buvusi nemaloniai nustebinta pamatytų vaizdų. „Man buvo tragedija pamatyti lauke baloje pririštą inkščiantį šunį. 12 °C šilumos, šaltas vėjas. Šuo gali būti po lietumi, bet ne baloje. Grandinė – trumpa. Indo vandeniui nėra“, – „Kauno dienai“ matytas negeroves vardijo ukrainietė.

Vaizdus ji filmavo ir kėlė į feisbuką. Gailėjo ne tik savo, bet ir kitų beglobių šunų.

Boso savininkas, žurnalistams užsiminęs, kad yra praradęs vairuotojo pažymėjimą, pasakojo, kad savaitgalį griebėsi ir neteisėtų veiksmų.

„Aišku, išlaužiau vartus, apėjau langus, nieko nesudaužiau. Grįžau 3 val. nakties. Jau keturi valantiorai su tarnybiniais šunimis laukia. Supratau, kad neįeisiu. Kitą naktį vėl atvažiavome. Jau du policijos ekipažai laukia“, – pasakojo apie savo naktinius nuotykius vyras.

Jis save apibūdino ir kaip „nieką“, tačiau paskui jau postringavo, kad prieglaudos atstovai suprato, jog jis gali „sau daugiau leisti“. „Man baudžiamoji iki 150 eurų nieko nereiškia. Būčiau išdaužęs ir įėjęs. Būčiau matęs savo šunį, būčiau pasiėmęs jį“, – pasitikėjimo nestokojo pašnekovas.

Dingo ne tik šuo?

Nieko nepešęs prieglaudoje praėjusios savaitės pirmadienį kaunietis jau rašė pareiškimą policijoje. „Šeštadienį prieglaudoje pasakė, kad šuo jau ne pas juos, sekmadienį – ne pas juos, pirmadienį – ne pas juos ir šuns neatiduos. Parašiau pareiškimą policijai, vyriausiajam prokurorui, Agnei Bilotaitei ir visiems“, – vardijo vyras.

Pasitikslinome, kieno veiksmus skundė. Gyvūno paėmimą? „Taip, ir dar, kad dingo pinigai, laikrodžiai. Viską skundžiu iš eilės. Bet pirmiausia dėl šuns. Dingo apie 30 tūkst. eurų ir du laikrodžiai. Faktas, kad man reikalingas šuo”, – susiraizgiusį reikalų kamuolį vynioti bandė kaunietis.

Grįžtame prie Boso. Pareigūnai Oksanai praėjusios savaitės pirmadienį nurodė, kad, baiminantis jos draugo reakcijos, šuns prieglaudoje nebeliko ir jis perduotas laikinai globai. „Kaip taip galima?“ – stebėjosi moteris.

Kauno policijos atstovai „Kauno dienai“ patvirtino, kad Bosas buvo paimtas. „Gegužės 27 d. Kaune, Laisvės alėjoje, iš rūsio dėl galimos šuns nepriežiūros ir laikymo sąlygų paimtas šuo. Šuo buvo perduotas į VšĮ „Penkta koja“, kur buvo atvykęs ir pats šuns šeimininkas, grasino ten dirbantiems žmonėms. Praėjus dienai, šuo perduotas laikiniems globėjams. Šiuo metu Kauno miesto Nemuno policijos komisariate tikslinamos šio įvykio aplinkybės“, – komentavo policijos atstovai.

A.Volockytė: tiesiog daromas šou

Praėjusios savaitės antradienį inspektoriai apsilankė „Penktoje kojoje“. Prisijungė ir „Kauno dienos“ žurnalistai. Patikrinimo tikslas – įvertinti gyvūnų laikymo sąlygas.

Patikrinimas: „Penkta koja“ vėl sulaukė inspektorių vizito. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Penktos kojos“ direktorė Agnė Volockytė atsakė ir į „Kauno dienos“ klausimus. Kas iš tiesų nutiko su Bosu?

„Kaip yra liūdna, kad iš tokio šūdo yra daromas šou… Šis žmogus prieš tai turėjo šunį. Klausėte, kur dabar jo šuo? Užmigdytas. Kodėl? Palaukite sekundę, parodysiu jums tuoj, gal suprasite, kas čia yra“, – apie kitą to paties savininko šunį prabilo A.Volockytė. Ir telefone ėmė ieškoti, kaip ji teigė, policijos atstovų jai persiųsto vaizdo įrašo iš poros namų Boso paėmimo dieną.

3 val. nakties važiavo, grasino užmušti, kad mūsų laukia „Nuaro“ likimas ir mums bus šakės.

„Šis šuo buvo laikomas užgrobtoje teritorijoje svetimo žmogaus rūsyje. Be langų, be vandens, be maisto, – pasakojo apie Bosą ir apie jo augintojus. – Jis yra užgrobęs patalpas, prirašyta pareiškimų. Apie šį poną yra straipsnių, kad jis yra susikūręs karalystę ir jokie įstatymai jam negalioja. Policija mums atvežė šunį, kurį paėmė pagal iškvietimą. Jis buvo neprižiūrėtas, rastas svetimoje teritorijoje. Šis ponas atvažiavo, išlaužė vartus, kvietėme policiją. Pavogė iš mūsų gyvūnų transportavimo dėžę, 3 val. nakties važiavo, grasino užmušti, grasino, kad mūsų laukia „Nuaro“ likimas ir mums bus šakės. Tada šunį perdavėme laikinai globai policijos pareigūnams, kad mums būtų ramiau. Šuns čia nėra. Mūsų šunys nė vienas negyvena baloje“, – neatsikvėpdama dėstė prieglaudos vadovė, kol inspektoriai rašė patikrinimo protokolą, o savo šuns ieškantis vyras su širdies drauge laukė kitapus prieglaudos tvoros.

Ji sakė, kad tai nėra eilinis patikrinimas, kalbėjo, kad visa tai vyksta iš dalies dėl blogų santykių su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). „Mums buvo liepta užsidaryti, nes mūsų tiesiog nemėgsta buvęs VMVT viršininkas. Taip yra. Praėjusį kartą darė šou. Atsivežė FNTT, VMI. Visi tyrimus užbaigė, bet neleido tyrimų užbaigti, prašė vis tiek ieškoti“, – dėstė A.Volockytė.

Pažiūrėjusi prieglaudos vadovės persiųstą trumpą vaizdo įrašą, Oksana patvirtino, kad filmuota patalpose, kurioje tuo metu laikinai gyveno ir kuriose, kaip teigė, trumpam buvo palikę Bosą. Bet pažymėjo, kad šuniui buvo įjungta šviesa. Vaizdo įraše judantį šunį apšviečia prožektoriumi. „Kas išjungė šviesą? Išjungė šviesą ir nufilmavo, s***i“, – piktinosi moteris, čia pat atsidususi. – Kaip mums susigrąžinti šunį?“

Rado pažeidimų

VMVT Kauno departamento patarėjas Linijus Valiuška su „Kauno diena“ pasidalijo patikrinimo „Penktoje kojoje“ rezultatais. Anot jo, nustatyta, kad šunys laikomi neužtikrinant gyvūnų gerovės reikalavimų.

„Nustatyta, kad trūkumai, kurie buvo nustatyti ankstesnio patikrinimo metu, pašalinti iš dalies. Nustatyta, kad gyvūnams suteikiamas plotas neatitinka minimalių gyvūnų augintinių laikymo ploto normų, narvuose grindys grotuotos (įdėti paklotai sustumti, susiglamžę), šunys laikomi ir pagalbinėse patalpose, dalyje laikymo įrangos neįrengta poilsio vietų, gyvūnų laikymo įranga nenumeruota, patalpos nepaženklintos (nenurodyta jų paskirtis). Tiriant pranešimą nustatyta, kad lauke aikštelėse ir rišimo vietose susidarę vandens sankaupų. Patikros metu nepateikta dokumentų, patvirtinančių, ar gyvūnas perduotas pagal rašytinę gyvūnų laikino laikymo sutartį, nepateikta sutarties su gyvūnų globėju, kuriam perduotas augintinis, nepateikti priimamų, laikomų, perduodamų ir nugaišusių (nugaišintų) gyvūnų apskaitos dokumentai“, – nurodė L.Valiuška.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pasiteiravus apie Boso istoriją, L.Valiuška teigė, kad inspektoriams „Penktos kojos“ vadovė nurodė, jog prieglaudoje šis šuo neišbuvo paros ir perduotas laikinam globėjui. „Patikrinimo metu perdavimo dokumentų nebuvo pateikta“, – komentavo inspekcijos atstovas.

Atsiėmė tik su policija

Tai ne pirmas VMVI gautas skundas, susijęs su „Penkta koja“. Kai kada patikrinimų inspektoriai negalėjo atlikti, nes tuo metu prieglaudoje nebuvo atsakingo asmens ar negalėjo tuo metu atvykti. Tam, kad inspektoriai prieš dvejus metus būtų įleisti į prieglaudą, prireikė net kreiptis į teismą.

A.Volockytei ne kartą skirta 390 eurų bauda, o „Penkta koja“ VMVI yra pateikusi trūkumų pašalinimo planą su terminais, atrodo, kad jų nepavyksta laikytis.

„Gruodį buvo atvejis Batniavoje, kai „Penkta koja“ laikinai globai buvo perdavusi penkis šunis ir jie buvo laikomi tvarte sukaltuose garduose visiškoje tamsoje“, – apie vieną atskirų atvejų pasakojo L.Valiuška.

A.Volockytė apie šią istoriją atsiliepė taip: „Padarė didelį burbulą iš eilinės situacijos. Taip mes ir gyvename. Lengva ateiti ir sakyti: jūs neturite vietos. Taip, mes neturime vietos. Bet tada pasakykite, ką mums su šunimis daryti? Kur juos padėti? Palikti gatvėje, nepriimti?“

Dar viena istorijų – du kartus iš namų pasprukusį ir „Penktoje kojoje“ atsidūrusį augintinį savininkai atgavo tik kreipęsi į policiją ir VMVI.

Tačiau nemažai fiksuojama ir atvejų, kai gyvūnai laikomi netinkamai, yra skriaudžiami, žalojami pačių savininkų.

Raudondvario kultūros centras, Raudondvariečių bendruomenė ir Raudondvario kaimo bendruomenės centras susijungė ir surengė jau antrąjį virtualųjį aukcioną „Išparduodam žiemą“. Jo metu surinktos lėšos buvo paskirtos gyvūnų prieglaudos „Penkta koja“ augintiniams.

Labai džiugu, kad šį kartą aktyviai įsitraukė ir vietinis verslas. Aukcione buvo siūloma įvairių grožio procedūrų, maitinimo paslaugų, edukacijų. Bendruomenių nariai nepagailėjo vertingų daiktų, dėl kurių azartiškai varžėsi ir ne tik raudondvariečiai. Statymai vyko ne pinigais, bet šunų maisto skardinėmis. Per pirmąjį aukcioną 2021 m. pastatytos buvo 222, šiais metais – 297 skardinės.

Pasibaigus aukcionui Raudondvariečių bendruomenės atstovai į gyvūnų prieglaudą atvežė maistą, o prieglaudos gyventojai visiems organizavusiems aukcioną ir pirkusiems jo daiktus tarė garsų ir nuoširdų „Au“ (Ačiū).

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo skundą, kad Kauno rajono gyventoja nelegaliai veisia šunis. Rasta dešimt šunų: penki – prižiūrimi, dėl kitų penkių kilo klausimų.

„Uždaryti sukaltuose garduose iš medžio. Gardų grindys – medis su tarpais, kur gyvūnas gali įkišti koją ir susižaloti. Pats paviršius – neobliuotos lentos, irgi gali susižeisti. Gyvūnai buvo beveik visiškoj tamsoj“, – sakė VMVT patarėjas Linijus Valiuška.

Šunys tvarte priklauso „Penktai kojai“. Prieglaudos turi teisę perduoti gyvūnus laikinai globai dėl įvairių priežasčių. „Šunis ji laikė susikalusi gardą tada, kai jos nėra namuose, arba tada, kai ji valo namus. Šunys nebuvo nei purvini, nei išliesėję, nei sužaloti“, – kalbėjo „Penktos kojos“ vadovė Agnė Volockytė.

Gyvūnus inspektoriai laikinai perdavė kitai prieglaudai. „Šunys yra laikomi „Nuare“, mes bandėme kreiptis į VMVT, kodėl mums kaip gyvūnų savininkui nėra teikiama jokia informacija“, – sakė „Penktos kojos“ vadovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šunys negrąžinti „Penktai kojai“, nes veterinarai, tęsdami tyrimą, nusprendė surengti patikrinimą ir „Penktoje kojoje“. Veterinarai į pagalbą pasikvietė FNTT ir VMI. Anksti ryte atvažiavę inspektoriai prieglaudoje vadovės nerado.

„Kadangi ten visą laiką viskas būna užrakinta, tai įmonės darbuotojas susiskambino su direktore Agne Volockyte, kuri liepė laukti. Aišku, laukimas stovint už vartų – nei šioks, nei toks. Primygtinai prašant, kol neatvažiavo direktorė, mūsų niekas į teritoriją neįleido“, – pasakojo VMVT atstovas.

Inspektoriai nebuvo nusiteikę laukti, tad teko šokti per tvorą. „Per tvorą perlipo abu FNTT pareigūnai. Nuėjo ieškoti raktų, paskui darbuotoja pasakė, kad neturi raktų nuo vartų. Aišku, komiškas toks pasakymas. Tie du pareigūnai buvo viduje, tačiau mes, kol neatvyko direktorė, į vidų nepatekome“, – detalizavo L. Valiuška.

Direktorė sakė tarnybų paprašiusi palaukti penkiolika minučių. „Žodiniai grasinimai uždaryti: mes jus uždarysime. Nežinau, kodėl – negaliu atsakyti į šį klausimą“, – kalbėjo A. Volockytė.

Patikrinus nebuvo rasta reikiamų žurnalų, sutarčių su gyvūnų globėjais. O bene didžiausia problema – per didelis keturkojų skaičius. „Buvo rasti 257 gyvūnai. Aišku, galėjo ir kažkas pasimaišyti, nes ten kaita vyksta. Pagal turimus plotus, ten gali būti laikoma iki 100 šunų“, – akcentavo L. Valiuška.

Tikslas – mus visuomenei parodyti kaip blogiečius.

„Mes visada laikėmės tos pozicijos, kad geriau nepatogiai, geriau mes pasispausime, bet žinosime, kad tas gyvūnas nemirs kančioje“, – tikino „Penktos kojos“ vadovė.

FNTT pažeidimų nerado, tačiau tyrimą atlieka VMI dėl galimai mokestinių pažeidimų.

Vadovė turi savo versiją, kodėl sulaukė tokio tarnybų šturmo. „Tikslas – mus visuomenei parodyti kaip blogiečius, kadangi mes renkame 1,2 proc. paramą, kad kuo mažiau gautume paramos“, – įsitikinusi ji.

Vis dėlto, tikėtina, kad prieglauda baudą gaus. Ji gali siekti iki 2 tūkst. eurų.