Antradienį daugiau kaip 100 traktorių blokavo kelią netoli išvažiavimo iš A1 greitkelio. „Agencja Wyborcza“ paskelbtoje nuotraukoje taip pat matyti, kad ant vieno jų buvo pritvirtinta SSRS vėliava.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis pranešė, kad vėliava buvo nedelsiant nuimta ir perduota policijai. „Policija ir prokurorai ėmėsi veiksmų prieš jos turėtoją. Tokiems nusikalstamiems veiksmams nebus nuolaidžiaujama“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.

Vėliau policija pranešė apie veiksmus pagal Baudžiamojo kodekso 256 straipsnio 1 dalį (vieša fašistinės ar kitokios totalitarinės valstybės santvarkos propaganda arba priešiškumo kurstymas dėl tautinių, etninių, rasinių ar religinių skirtumų).

Kaip pranešė UNIAN, anksčiau lenkų protestuotojai ukrainietiškus grūdus pylė tiesiai ant žemės. Incidento vaizdo įrašas papiktino ukrainiečius, Lenkijos žemės ūkio ministras Czeslawas Siekierskis atsiprašė už protestuotojų veiksmus.

Vėliau protestuotojai bandė užblokuoti geležinkelio bėgius Dorohusko stotyje, tačiau juos sustabdė policija. Antradienį jie vėl blokavo geležinkelį ir išpylė grūdus ant bėgių.

Narvos policijos nuovados viršininkas Indrekas Puvi (Indrekas Piuvis) sakė, kad Estijos ir Rusijos pasienio tarnybų atstovai ant Narvos pasienio tilto susitiko antradienį 10 val. ryto.

„Šiandienos neplanuotą susitikimą inicijavo Rusijos pusė. Be kita ko, buvo aptartas ant Narvos muziejaus sienos pakabintas plakatas, kurį pašalinti Rusijos atstovai reikalavo iš mūsų pasieniečių“, – sakė I. Puvi.

Kaip pranešama, Policijos ir sienos apsaugos valdybos pareigūnai Rusijos atstovams paaiškino, kad toks plakatas Estijoje nėra draudžiamas, jie dirbdami savo darbą vadovaujasi Estijos įstatymais, tad rusų pareigūnai neturi pagrindo reikalauti pašalinti plakatą.

Šiandienos neplanuotą susitikimą inicijavo Rusijos pusė.

Antradienio rytą Narvos muziejus ant tvirtovės sienos, kuri gerai matoma už upės Rusijoje, pritvirtino milžinišką plakatą su užrašu „Putinas – karo nusikaltėlis“.

Kitapus upės, Ivangorode, Rusija antradienį planuoja didelį Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimą. Koncertų scena ir dideli ekranai įrengti prie tilto taip, kad būtų gerai matomi iš Estijos pusės.

Jei šventėje Ivangorode dalyvaujantys žmonės nukreiptų akis Estijos pusėn, pamatytų plakatą, kuriame V. Putinas vadinamas karo nusikaltėliu.

Gegužės 9-ąją Rusija kasmet mini pergalės Antrajame pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją dieną, Vakarai karo pabaigą mini gegužės 8-ąją.

Humoro nestokojantis miško savininkas plakatą įkėlė aukštai į pušį, paliko ir prierašą vandalams – „Kas nuplėš plakatą, tam užkalbėjimas suveiks dvigubai“.

Klaipėdos rajono miške, tarp Pėžaičių ir Veiviržėnų, kur atsirado plakatas, dažnai mėgsta vaikštinėti ne tik rajono gyventojai, į šį mišką važiuoja ir klaipėdiečiai.

Prieš keletą metų uostamiesčio gyventojai buvo pranešę apie aptiktas automobilio kėbulo dalis, kurios buvo išmestos netoli tos vietos, kur dabar kabo plakatas.

Matyt, gerą humoro jausmą turi žmogus.

Buvęs šios teritorijos girininkas, inkakliškis Algirdas Tamašauskas užsimerkęs gali vardinti, ties kuriuo šio miško keliuko posūkiu yra radęs padangų ar kitų šiukšlių.

„Įsukus nuo asfalto, tik keli šimtai metrų ten yra valstybinio miško, jaunuolynas auga. O toliau ten yra privatūs miškai. Ką parašė? Nebus sekso? Matyt, gerą humoro jausmą turi žmogus. Bet nemanau, kad čia valstybininko darbas“, – patikino buvęs girininkas A. Tamašauskas.

Vyras tvirtino, kad ne tik šis miškas, bet ir kiti miškai kenčia nuo šiukšlintojų.

„Man neilgai teko administruoti šiuos miškus, vyko reforma, bet galiu patikinti, kad, lyginant Šilutės ir Klaipėdos rajono miškus, Šilutės rajono miškai kur kas švaresni. Kol visuomenė nepasikeis, tai bus tik kova su vėjo malūnais. Neįtikėtinus kiekius šiukšlių esame pririnkę“, – apgailestavo A. Tamašauskas.

36-erius metus miškams atidavęs A. Tamašauskas pripažino, kad kovoje su šiukšlintojais būtent girininkams tenka didžiausias krūvis.

Šiuo metu šiuos miškus administruoja Valstybinių miškų urėdijos Šilutės teritorinio padalinio Norkaičių girininkija. Girininkas Virginijus Jančauskas teigė, kad plakato autorius – ne girininkijos darbuotojai.

Artėjant rinkimams, uostamiestyje padaugėjo įvairių plakatų, kviečiančių gyventojus susitikti ir užduoti rūpimus klausimus kandidatams į merus.

Kadangi ne visi gali ir moka naudotis internetu, tokie plakatai veikiausiai reikalingi šiuolaikinėmis technologijomis nesinaudojantiems rinkėjams.

Galbūt netyčia padaryta klaida Seimo nario, teisininko, kandidato į Klaipėdos merus Remigijaus Žemaitaičio plakate sukėlė tam tikrų abejonių.

Plakate skelbiamame šūkyje „Už mūsų sėkmės uostą!“ žodis „sėkmė“ parašytas netaisyklingai – „sekmė“.

Klaida yra klaida.

„Kadangi man įdomu rinkimų partijų šūkiai, visada atkreipiu dėmesį į mieste pakabintus kandidatų į merus plakatus. Įdomu, ką jie žada, kokie jų tikslai ir vizijos. Mane išties sunervino, kai R. Žemaitaičio plakate pamačiau klaidą. Jeigu jo komanda nesugeba net plakato padaryti be klaidų, kaip galima tikėti, kad mokės valdyti miestą? Tad palinkėčiau sekmės“, – sakė Sandra.

Pasiteiravus paties R. Žemaitaičio, dėl kokių priežasčių įsivėlė ši klaida ir ar kas nors prieš atspausdinant plakatą tikrino tekstą, kandidatas į merus nedaugiažodžiavo.

„Klaida yra klaida. Matyt, darbuotojai ištaisys. Ačiū už pastabą“, – trumpai atsakė R. Žemaitaitis.

Feisbuke paskelbtame įraše, kvietusiame į vasario 1-ąją vykusį susitikimą su kandidatu į merus, šios klaidos nėra.

Politinės grimasos

Istorikas Arvydas Pakštalis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti įvairiais necenzūriniais žodžiais aprašinėtas ir lytiniais organais bei svastikomis apipaišytas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ politinis plakatas, kuriame pavaizduotas partijos lyderis Saulius Skvernelis bei kandidatas į Kauno mero postą Gintautas Labanauskas.

„Grimasos K. Donelaičio gatvėje“, – pridūrė istorikas.

A. Pakštalio feisbuko nuotr.

Šis įrašas sulaukė įvairių reakcijų. Vieni tikino, kad būtent toks tautiečių elgesys atgraso žmones eiti į politiką, nes bet kada gali būti, jog kažkas tiesiog išpils ant tavęs daug purvo.

Kiti svarstė, kad plakatas galėjo vandalams užkliūti nesiejant su konkrečiais politikais, nes panašaus braižo teplionės K. Donelaičio gatvėje ir jos prieigose pastebimos jau kurį laiką.

„Ten tas savų organų paišytojas(-ja) paišo ant eismo tvarkaraščių, reklamų ir bendrai stotelės užrašų beveik kasdien jau mėnuo, greta viešbutis (ir ne tik) su dešimtimis dieną naktį veikiančių kamerų ir apsauginių, bet nieko niekas nemato ir nepagauna“, – nuomonę išsakė Kastytis.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Teplionės pašalintos

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovai nurodė, jog pranešimas apie išpaišytą politinį plakatą K. Donelaičio gatvėje buvo gautas penktadienį, tačiau nuvykus į vietą, vandalizmo pėdsakai jau buvo nuvalyti.

„Apie 10 val. gautas pranešimas, kad Kaune, K. Donelaičio gatvėje, visuomeninio transporto stotelėje, apipaišytas reklaminis stendas. Į įvykio vietą nuvyko pareigūnai, tikslinamos įvykio aplinkybės. Stendas jau nuvalytas, turtinė žala nėra padaryta“, – nurodė VPK atstovai.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Anot pareigūnų, daugiau pranešimų apie panašius atvejus K. Donelaičio gatvėje ir jos apylinkėse nėra gauta.

Toks elgesys vertinimas kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas ir užtraukia baudą nuo 30 iki 140 eurų.

Tiesą sakant, esu šokiruotas.

Pranešimas sukrėtė

Portalas kauno.diena.lt susisiekė su G.Labanausku ir paprašė pakomentuoti šį įvykį. Politikas kol kas neturi žinių, ar toks išpuolis – politiškai motyvuotas. Jis su partijos kolegomis spręs, kaip reaguoti ir kokių veiksmų toliau imtis.

„Nesvarbu, kad jau nuvalyta, bet vis tiek taip nepaliksime. Tiesą sakant, esu šokiruotas, su štabo viršininku pasitarsime, ką daryti toliau. Tikėtina, kad dėl šio įvykio kreipsimės į teisėsaugą. Toks elgesys netelpa į jokius sveiko proto rėmus. Kokiais žodžiais čia buvo užrašyta, organų nupiešta, tai mano visuomeninės veiklos praktikoje nėra buvę tokių atvejų“, – kalbėjo G.Labanauskas.

Jis pridūrė, kad reikia aiškintis, ar plakato išpaišymas buvo vandalizmo atvejis, ar politinių oponentų organizuotas veiksmas.

Apkaltino politikavimu

Prieš Eurolygos rungtynes „Žalgirio“ arenoje „Crvena zvezda“ starto penketas, kurį sudarė amerikiečiai Nate'as Woltersas ir Aaronas White'as, serbai Nikola Kaliničius, Ognjenas Kuzmičius ir Ognjenas Dobričius, atsisakė prisijungti prie žalgiriečių Karolio Lukošiūno, Tylerio Cavanaugh, Josho Nebo, Luko Lekavičiaus ir Edgaro Ulanovo, teisėjų Sreteno Radovičiaus (Kroatija), Hugueso Thepeniero (Prancūzija) ir Marcino Kowalskio (Lenkija), aikštėje išskleidusių Rusijos karinę agresiją smerkiantį plakatą su Ukrainos vėliavos spalvomis.

„Mums, kaip komandai, buvo liepta neprisiliesti prie vėliavos“, – po rungtynių socialiniame tinkle „Twitter“ parašė A.White'as.

Serbijos atstovų poziciją Lietuvos sporto aistruoliai nušvilpė, o Belgrado klubas išplatino viešą pareiškimą, kuriame apkaltino „Žalgirį“ ir mačo žiūrovus politikavimu.

„Crvena zvezda“ klubas atstovauja Serbijos Respublikai ir laikosi šalies oficialios pozicijos dėl konflikto Ukrainoje. Kelias dienas prieš rungtynes bendraujant su Eurolyga ir „Žalgiriu“ mums patvirtino, kad politikavimas bus draudžiamas ir niekas nelaikys plakato su kokios nors valstybės vėliavos spalvomis, nes kitu atveju taptume manipuliavimo humanistiniais lozungais ir jų politizavimo dalyviais. Deja, į mūsų prašymą atsisakyti plakato, kuris nebuvo neutralus, neatsižvelgta (gali būti, kad kažkam spaudžiant), o vėliau tai virto į nieko bendro su sportu neturintį politinį spektaklį ir rimtai pažeidė esminius Eurolygos ir krepšinio principus“, – rašoma „Crvena zvezda“ pareiškime.

Prisiminė Jugoslaviją

Belgrado klubas ištraukė istorinę kortą – kaip tam tikrą priekaištą „Žalgiriui“.

„Ar turėtume paklausti savęs šiomis dienomis, 2022 m., kodėl 1999-aisiais, NATO agresijos metu, kai žuvo tūkstančiai nekaltų taikių gyventojų, „Žalgirio“ krepšininkai, laimėję Eurolygos turnyrą, nedemonstravo plakato su užrašu „Sustabdyti agresiją prieš Jugoslaviją?“ Ar po balandžio 3-iosios įvykių Kaune „Crvena zvezda“ turi teisę reikalauti, kad visi į Belgradą atvykę varžovai laikytų plakatą „Kosovas yra Serbija“ – kad būtų dar labiau sureikšminta problema: bandymai užgrobti mūsų pietinę provinciją ir 17 proc. Serbijos Respublikos?“ – žėrė klausimus „Crvena zvezda“ vadovai.

Serbijos atstovai pabrėžė, esą palaiko taiką ir neva tai pabrėžė vos prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje – per rungtynes buvo antikarinių plakatų.

„Todėl mes turime moralinę teisę tikėtis Eurolygos reakcijos – tyrimo ir adekvačios bausmės už Eurolygos įstatų ir pagrindinių principų pažeidimus, taip pat bausmės politikavimo ir mūsų klubo, komandos, sirgalių ir šalies įžeidinėjimų iniciatoriams. Priešingu atveju bus atvertos durys visiems Eurolygos dalyviams išnaudoti namų rungtynes politikavimui, savo problemoms ir nepasitenkinimui, o ne sportui“, – tvirtino „Crvena zvezda“.

Varnas varno nekapoja

Serbijos čempionų pretenzijoms iškart choru pritarė Rusijos krepšinio veikėjai, tarp jų – iš Eurolygos išmesto Kazanės „Uniks“ klubo prezidentas Jevgenijus Bogačiovas, Rusijos krepšinio federacijos generalinė sekretorė Natalija Galkina, buvęs nacionalinės rinktinės žaidėjas Vitalijus Nosovas.

Kitos nuomonės – serbų kaimynai kroatai, slovėnai.

Zagrebe leidžiamas dienraštis „Večernji“ savo skaitytojų pasiteiravo: ar tokia „Crvena zvezda“ verta būti Eurolygoje?

„Crvena zvezda“ krepšininkai Kaune atskleidė savo nuomonę apie karą Ukrainoje.

Už tai, kad Belgrado komanda būtų išmesta iš elitinio turnyro, balsavo 81 proc. apklaustųjų, prieš buvo 4,8 proc., o 14,2 proc. teigė, kad politikai sporte – ne vieta.

„Crvena zvezda“ krepšininkai Kaune atskleidė savo nuomonę apie karą Ukrainoje. Pastaruoju metu daugumoje Eurolygos arenų žaidėjai ir varžybų teisėjai reiškia palaikymą Ukrainai, kovojančiai su Rusija, tačiau Serbija – viena iš šalių, viešai nepasmerkusių Rusijos agresijos. Neatsitiktinai „Žalgirio“ arenoje susirinkę sirgaliai nušvilpė „Crvena zvezda“ komandą“, – rašė Slovėnijos naujienų portalo „Siol.net“ apžvalgininkas.

Kai kurie šio portalo skaitytojai buvo kategoriški: „Rusai ir serbai – genocido brolija“, „Tokiais atvejais paaiškėja, kokia vertybių sistema Serbijoje ir Rusijoje – varnas varnui akies nekerta“, „Deja, karui Ukrainoje pritaria daugybė ir Rusijos, ir Serbijos sportininkų, mano nuomone, tokie žmonės, nesvarbu, kokios tautybės, – slovėnai, austrai ar kanadiečiai, turėtų būti eliminuoti iš visų varžybų.“

Gins vertybes

Šią savaitę ES sporto ministrai Liuksemburge aptarė, ko sporto srityje galėtų imtis šalys, norinčios apginti europines vertybes ir padėti ukrainiečių tautai, taip pat diskutavo, kokių pokyčių reikėtų organizuojant ir reglamentuojant sportą Europoje, atsižvelgiant į atsirandančius naujus dalyvius, naujas praktikas ir pilietinės visuomenės lūkesčius.

„Sportas nėra aukščiau už politiką ar už politikos ribų. Turime laikytis tvirtos pozicijos, nes sportas negali būti priedanga karo nusikaltimams ir užuovėja juos palaikantiems ar vykdantiems. Šio tikslo turime siekti susitelkę, kartu su nacionalinėmis ir tarptautinėmis sporto organizacijomis, išnaudodami plačias laisvų ir demokratinių valstybių galimybes“, – teigė Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Lietuva siūlė svarstyti finansinės paramos ukrainiečių aukšto meistriškumo sportininkams ir Ukrainos sporto komandoms klausimus, kad galėtų dalyvauti tarptautinėse varžybose, su Lenkija ir keliomis kitomis valstybėmis akcentavo griežtesnių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai poreikį.

Praėjusią savaitę Šiaurės rage, prie perkėlos pastato buvo pakabintas plakatas, ant kurio atkartotas Vilniuje po vienu tiltu per Nerį karo Ukrainoje pradžioje atsiradusio grafičio vaizdas. Jame ant Ukrainos vėliavos spalvomis išpiešto fono užrašyta legendine tapusi frazė su rusišku keiksmažodžiu.

Ši frazė Lietuvoje nėra draudžiama vartoti viešumoje. Kovo 1 dieną Lietuvos policija viešai išplatino pareiškimą: „Sulaukėme nemažai jūsų klausimų dėl rusų karinio laivo pasiuntimo tinkama kryptimi. Įvertinus kokiame kontekste buvo panaudota ši frazė, laikytina, kad tai yra pilietinė pozicija prieš karinę agresiją, todėl policija neplanuoja taikyti atsakomybės už šio šūkio naudojimą tokiame kontekste. Gavę tokių skundų, administracinių teisenų nepradėsime. Kartu iki pergalės!Слава Україні!“

Tai buvo kaip ir lytiniai organai išpiešti, viešajai tvarkai tokie vaizdai kaip ir nelabai tinkami.

Nepaisant to, kažkoks asmuo oficialiai pasiskundė policijai. Pirmadienį policininkai atvažiavo ir tentą su užrašu nukabino. Klausinėjami, kodėl taip elgiasi, policininkai atsakė, kad tai yra daiktinis įrodymas pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkė Rasa Bekėžienė patikslino, kad pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo ne tik žodžiai plakate, kiek nepadorūs piešinėliai virš jo.

Kaip teigė komisariato vadovė, tai buvo vyriško lytinio organo piešiniai.

Rūtos Jankauskaitės vaizdo įrašo stop kadras

„Ten buvo ne tik užrašas, bet ir tam tikri simboliai. Tai buvo kaip ir lytiniai organai išpiešti, viešajai tvarkai tokie vaizdai kaip ir nelabai tinkami. Ta vieta labai atvira, lankosi daug vaikų. Taip pasielgta, kad nebūtų preteksto gyventojų pasipiktinimui, – kalbėjo R.Bekėžienė. – Dar nežinia, kaip pasisuks tyrimas, gal jis bus perkvalifikuotas ir bus taikoma administracinė atsakomybė, žiūrint, kokios bus nustatytos pasekmės.

Vakar ryte įtariamųjų policininkai dar nebuvo nustatę. Komisariato vadovė patikino, kad tyrėjai peržiūrės vaizdo kamerų įrašus, be to, turima informacijos, kas gali būti plakato autorius. Tačiau šie duomenys kol kas neviešinami.

Paklausta, koks likimas laukia plakato, R.Bekėžienė svarstė, kad jis turbūt bus grąžintas.

Įdomu, kad pakeliui į perkėlą ant įmonės teritoriją nuo viešosios erdvės skiriančios sienos ilgiau nei metus buvo išpieštas žmogaus ūgio falas, bet tai neužkliuvo nei praeiviams, nei pareigūnams.

„Šiandieninės situacijos kontekstas truputėlį paaitrintas. Gauname labai daug gyventojų nusiskundimų ir tas užrašas susijęs su tam tikrais veiksmais. Aš vertinčiau, kad truputėlį gal ir yra to kurstymo“, – komentavo komisariato vadovė.

Vyriausybės griežtai kontroliuojamos televizijos „Pervyj kanal“ darbuotoja Marina Ovsianikova, kuri pirmadienį įsiveržė į studiją per žiūrimiausią vakaro žinių laidą, laikydama plakatą su užrašu „Karui – ne“, teisiama už protestų įstatymų pažeidimą, naujienų agentūrai AFP sakė Maskvos teismo atstovas.

M. Ovsianikova buvo buvo pareikšti kaltinimai dėl atskiro vaizdo įrašo, kuriuo ši „Pervyj kanal“ redaktorė paaiškino savo veiksmus. Teisme ji pareiškė nepripažįstanti kaltės dėl neteisėto protestavimo.

„Kaltės nepripažįstu, – sakė dviejų vaikų motina. – Tebesu įsitikinusi, kad nusikaltimą vykdo Rusija.“

Tebesu įsitikinusi, kad nusikaltimą vykdo Rusija.

M. Ovsianikovos advokatas Daniilas Bermanas anksčiau antradienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad jo klientei taip pat gresia baudžiamieji kaltinimai ir iki 15 metų įkalinimas pagal naują įstatymą, priimtą jau po vasario 24 dienos, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė pajėgas į Ukrainą.

Po savo protesto akcijos „Pervyj kanal“ tiesioginiame eteryje M. Ovsianikova taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame sakė, kad jos tėvas yra ukrainietis, o motina – rusė, ir kad ji nelaiko abiejų šalių priešėmis.

„Man gėda, kad leidau meluoti iš televizijos ekrano. Man gėda, kad leidau Rusijos žmones versti zombiais“, – sakoma jos vaizdo kreipimesi.