Anot Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės Auksės Tutkutės, analizuojant apskrityje veikiančių estetinės dermatologijos klinikų duomenis pastebėta, jog viena įmonė teikė didelį skaičių sveikatos paslaugų, taip vengiant grožio paslaugoms taikomo 21 proc. PVM tarifo.

„Kadangi tokių sandorių buvo fiksuota labai nemažai, galima sakyti, jog didžioji dalis, (...) mokesčių administratoriui kilo įtarimų, ar tikrai ši klinika tiek daug paslaugų teikia gydymo tikslais“, – antradienį pristatydama tyrimą žurnalistams kalbėjo ji.

Kaip teigiama Šiaulių apskrities policijos išplatintame pranešime, administratorėms buvo nurodyta įplaukų už daugumą grožio procedūrų nefiksuoti kasos aparatu, tad daliai grynųjų pinigų nebuvo taikoma apskaita.

Anot Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Ramūno Sarapo, birželio 6 dieną vykdytos operacijos metu apie 50 pareigūnų vykdė 20 kratų, jų metu išimta įvairių dokumentų, kitų įrodymų bei 100 tūkst. eurų.

„Bylos duomenimis, yra pagrindo manyti, kad trys įtariamieji galimai padarė nusikalstamas veikas (...). Tai būtent direktorius, kuris buvo atsakingas už finansinės apskaitos organizavimą, kartu su kitais dviem bendrininkais akcininkais, su kuriais faktiškai ir vadovavo įmonės veiklai, siekdami išvengti mokesčių valstybei, nurodė neteisingus duomenis“, – kalbėjo Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kastytis Šikšnys.

Įtarimai pareikšti trims įmonės akcininkėms, kurių viena yra ir įmonės direktorė. Pastaroji dar įtariama ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo. Pasak prokuroro, įtariamosios kardomosios priemonės paskirtos nebuvo.

Kaip rašoma policijos pranešime, įtarimų sukėlė ir įmonės darbuotojų atlyginimai. Turint omenyje tai, kad teikiamos paslaugos įkainotos šimtais eurų, įmonės akcininkės gaudavo vos didesnį darbo užmokestį nei minimalus atlyginimas. O faktas, kad šioje įmonėje paslaugas teikiantis šalyje žinomas ir patyręs plastikos chirurgas, atvykstantis iš kito miesto, per mėnesį uždirbdavo tik 25 eurus, tyrėjams sukėlė šypsnį ir dar labiau sustiprino įtarimą, jog su finansine apskaita šioje grožio klinikoje – tikrai prasti reikalai.

Jauna, pramogų pasaulyje žinoma moteris sostinės gatvėse dažniausiai matoma su fotoaparatu. Ji – su interjero dizaineriais dirbanti fotografė. 30-metė nusprendė viešai papasakoti tai, ko plastinės chirurgijos klinikos savo reklaminiuose klipuose tikrai nesako ir nerodo.

„Norėdama turėti gražias, linksmas, normaliai atsimerkiančias akis, labai atsakingai rinkausi  kliniką, kuri man atliktų šią operaciją“, – antradienį 19.30 val. laidoje „Prieš srovę“ per TV3 pasakos Aušra.

Moteris  savo grožį nusprendė patikėti garsiems Kauno medikams. „Mačiau, kad jų klinikos klientės džiaugiasi ir didžiuojasi savo išvaizda po operacijos, skaičiau puikiausius atsiliepimus apie ten dirbančius chirurgus. Atrodė, kad jie tarsi dievai, dirba be menkiausių klaidų. Dėl to ir aš nė neabejojau, kad mano svajonė turėti gražias akis išsipildys“, – atviraus ne vienerius metus besitęsiančią savo istoriją Aušra.

Ji neslėps, kad vos atvykusią į kliniką, ją sužavėjo viskas, ką pamatė – modernūs kabinetai, įranga, o svarbiausia – personalo dėmesys.

„Su manimi elgėsi kaip su karaliene.  Galėjau užsimanyti nors ir paukščių pieno. Ir, žinot,  man jo būtų atnešę. Atrodė, kad patekau į rojų, tačiau ši magija truko tik iki to laiko, kai po operacijos pasimatė operavusio chirurgo padarytas brokas“, – sarkastiškos šypsenos neslėps jauna moteris.

Pasakyti garsiai, kad po grožio operacijos tapau „bjauriuoju ančiuku“, yra labai baisu ir gėda. O, žinot, ką man, nė nepažiūrėjęs į centimetro dydžio randus, galų gale išrėžė tos klinikos plastinės chirurgijos guru? Išsitatuiruok ir randų nematysi.

Mergina pasakos, kad  po pirmos vokų operacijos, nuslūgus tinimams, liko ne tik grubūs, netikslūs ir dantyti randai, bet ir nesimetriškai nusileido antakiai.  „Atrodžiau kaip pabaisa,“ – atvirai dėstys Aušra, kuri neatsistebi, kad  vos ją tokią pamatė klinikoje, demonstratyviai rodyta meilė klientui tą pačią sekundę ėmė ir išgaravo.

Medikai sutiko su klientės pretenzijomis ir ėmėsi taisyti pirmosios operacijos pasekmes. Deja, vėliau prireikė ir trečiosios. „Po antros operacijos pirmąsias dienas maniau, kad praradau ne tik viltį tapti graži, bet dar ir regėjimą – negalėjau nei atsimerkti, nei užsimerkti. Akys buvo tarsi žvyro pripiltos“, – savo išgyvenimus atvirai dėstys Aušra.

Ji pabrėš ir tai, kad viešai kalbėti nusprendė todėl, jog vis dar nėra daug informacijos apie tai, kaip po nepavykusių plastinių operacijų jaučiasi merginos.  „Tokių pacienčių tikrai yra. Aš – ne viena. Bet mes visos kalbamės uždaruose forumuose, kadangi pasakyti garsiai, kad po grožio operacijos tapau „bjauriuoju ančiuku“, yra labai baisu ir gėda. O, žinot, ką man, nė nepažiūrėjęs į centimetro dydžio randus, galų gale išrėžė tos klinikos plastinės chirurgijos guru? Išsitatuiruok ir randų nematysi“, – netikėtus plastikos chirurgo žodžius prisimins Aušra.

Nuo rugsėjo 5-osios dienos į TV8 televizijos eterį sugrįžta medicinos laida „Sveikatos medis“, tačiau naująjį, jubiliejinį dešimtąjį sezoną ji pasitinka atsinaujinusi – su nauju pavadinimu, koncepcija ir net keturiais naujais vedėjais. Nuo šiol laida vadinsis „Sveikas rytojus“, o prie ilgametės laidos vedėjos gydytojos Irenos Pivoriūnienės prisijungia ir solidi komanda: kartu savo rubrikas turės ir iliuzionistas, VšĮ „Įveik vėžį“ steigėjas Arvydas Stonys, šeimos gydytoja Raimonda Plioplytė bei plastikos chirurgas V. Kaikaris.

Pastarasis pasakoja, jog sutikti stoti už laidos vairo paskatino noras dalintis savo žiniomis ir tikėjimu apie sveikatą ir grožį kartu su kitais. Nors V. Kaikaris, kaip svečias, yra ne kartą dalyvavęs įvairiose televizijos laidose, vedėjo amplua – naujas posūkis jo profesiniame kelyje.

„Man visada buvo įdomu dalintis savo patirtimi, žiniomis ir tuo, kuo pats tikiu. Vienas iš mano gyvenimo kredo – dalyba yra geriausia daugyba. Niekada nebuvau laidos vedėju, tai naujas iššūkis, kuris taip pat man yra įdomus. Suprantu, kokią tai neša atsakomybę, tačiau man patinka auditorija, patinka bendravimas ir šio iššūkio nebijau“, – teigia V. Kaikaris.

Jis pripažįsta, jog visuomenėje vis dar sklando daugybę mitų apie plastinę chirurgiją. Neretai daugeliui tai siejasi su dirbtinumu, pripūstomis lūpomis, didelėmis krūtinėmis, tačiau gydytojas ketina visus šiuos mitus pabandyti sugriauti ir įrodyti, jog plastinės chirurgijos pagrindinis tikslas – ne pakeisti žmogų, o padėti jam įveikt turimus kompleksus, atsikratyti sveikatos bei išvaizdos problemų ir tapti laimingesniu.

„Kiekviena siela, gyvenanti mūsų kūne, kuriasi sau komfortą, kuriame nori gyventi. Ta siela nori gyventi ir gražiame kūne, nes kaip graikai sako, sveikam kūne – sveika siela. Dirbdamas aš tikiu, kad darau ne tik tai grožį, aš padarau žmogų laimingesnį, labiau savimi pasitikintį. Visų grožio operacijų esmė nėra, kad kiti žmonės pamatę tą žmogų sakytų, jog jis kažką pasidaręs, esmė, kad pats žmogus, žiūrėdamas į save veidrodyje, būtų patenkintas“, – sako plastikos chirurgas.

V. Kaikario globojamoje laidos „Sveikas rytojus“ rubrikoje „Sveikas grožis“ bus kalbama ne vien tik apie plastinę chirurgiją. Kartu bus paliestos ir kitos temos, susijusios su žmogaus sveikata ir grožiu: lazerinės odos procedūros, estetinė dantų priežiūra, sąnarių skausmo problemų sprendimai, kova su hemorojumi, lazerinės makšties procedūros, lytinių lūpų plastika, išvaržos ir daugelis kitų. 

Jau daugiau nei 25-erius metus plastikos chirurgu dirbantis ir ne vieną žinomą Lietuvos pramogų ir verslo pasaulio žvaigždę padailinęs V. Kaikaris drąsiai tvirtina, kad vien procedūromis grožio nesukursi ir bėgančio laiko bei natūralaus senėjimo proceso nesustabdysi. 

„Sveikas rytojus“ – nuo rugsėjo 5 dienos, 12 val. per TV8 televiziją.

Šį antradienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Bus visko“ –  interviu, filmuotas Libano sostinėje Beirute,  kurį neseniai nuniokojo milžiniškas sprogimas. Šimtai žuvusiųjų, tūkstančiai sužeistųjų, šimtai tūkstančiai namų netekusių žmonių – tai tragedija, primenanti pasaulio pabaigą. Apie išgyvenimus grįžus namo laidoje pasakos ne vienerius metus Lietuvoje dirbęs ir gyvenimą kūręs libanietiškų ir braziliškų šaknų turintis plastikos chirurgas Gh.Saidas, pastaraisiais metais persikraustęs atgal į savo gimtąjį Libaną.

Kalbėdamas apie tragedija tapusį sprogimą, vyras bus atviras. „Neatrodė, kad tai paprastas sprogimas, pirma mintis, kad prasidėjo karas, ir visa tai atsitiko labai šalia manęs, šalia mano pastato“, – pasakos  Gh. Saidas.

Pamanęs, kad prasidėjo karas, Ghassanas nuskubėjo savo braziliško paso – ketino bėgti iš šalies, jei iš tikrųjų būtų prasidėję karo veiksmai. Išgirdęs, jog tai ne karas, kurio Libane gyvenantys žmonės taip pat yra matę ,  vyras išskubėjo į ligoninę padėti nuo sprogimo nukentėjusiems žmonėms. Ligoninėje situacija buvo itin dramatiška.

„Per pusvalandį atvykau į ligoninę ir pasipylė daug žmonių, vaikų, kraujuojančių, be pirštų arba be kojų, dirbom iki 6 ryto, tą dieną mums buvo labai sunku psichologiškai ir fiziškai, ypač išgyventi matant šeimas, kurios ateina su mažais verkiančiais vaikais“, – sakė Gh. Saidas.

Pasipylė daug žmonių, vaikų, kraujuojančių, be pirštų arba be kojų.

Tokie sukrečiantys įvykiai žmonėms palieka ne tik randus ant kūno, bet ir jų galvose. Vyras atviras: po sprogimo draugą be galvos išvydęs jo bičiulis iki šiol išgyvena skaudžias psichologines pasekmes.  O iš jų išsivaduoti sunkiausia. Chirurgas sako, kad teko ne tik gydyti kūno žaizdas, bet ir ieškoti būdų, kaip padėti žmonėms išsigelbėti nuo košmarų.

Libanas šiuo metu išgyvena sunkų laikotarpį. Žmonės ne tik turėjo atsisveikinti su savo artimaisiais, išmokti priimti sprogimo žaizdas, – nelaimė supurtė visą šalies ekonomiką. Žmonės, kurie turėjo pasidėję pinigus bankuose, juos beveik prarado. Turimi pinigai nuvertėjo apie 70 proc., o ir to, ką turi – išsiimti negali.

„Važiavau į banką, ėjau prie langelio, ir man atsakė, kad galiu išsiimti tik 150 dolerių. Po to įvedė apribojimus išsigryninti 200 dolerių per mėnesį. O dabar jau nebegali išsigryninti dolerių, tik vietnę valiutą. Nebeįmanoma naudotis kreditinėmis kortelėmis,  aš dažnai atvažiuoju į Lietuvą, man reikia nusipirkti internetu bilietus, užsisakyti viešbutį – to aš nebegaliu padaryti“, – sako vyras. 

Po sprogimo šaliai ėmė trūkti ne tik medicininių priemonių, šiandien jaučiamas bet kokių prekių deficitas. Paprastų maisto produktų kainos esą taip pat išaugo net 7 kartus. Dėl sudėtingos ekonominės situacijos anksčiau buvusi rami šalis šiandien pasikeitė – padaugėjo nusikaltimų. Praradę namus ir darbus kai kurie žmonįs neturi kaip išmaitinti savo šeimų, todėl padaugėjo vagysčių, iš vertingų pastatų vagiamos jose buvusios istorinės detalės. Situacijos negelbėja ir koronavirusas, į kurį buvo sureaguota pavėluotai. Apimti chaoso žmonės galvojo, kaip išgyventi, todėl bet kokios apsaugos nuo koronaviruso priemonės buvo ignoruojamos. Susirgimų skaičius pasak Saido, muša rekordus.

Žinia apie nelaimingą atsitikimą K. Lavrinovičius šeštadienį pasidalijo ir socialiniame tinkle „Facebook“. Čia krepšininkas rašė:

„Ačiū profesionaliems gydytojams ir tiesiog nuostabiems žmonėms“.

Smalsūs internautai matydami ne tik parašytus padėkos žodžius, bet ir nuotrauką bei vaizdo įrašą, netruko pasidomėti: „Kas nutiko, broli“, – teiravosi Aurimas.

O sužalojimą patyręs krepšininkas atsakydamas nestokojo šmaikštumo: „Nieko baisaus, – prasileidau vieną“. Tačiau kiek vėlesniuose komentaruose paaiškino, kad skruostas buvo prakirstas varžybose.

Kaip skelbiama portale delfi.lt, K. Lavrinovičius žurnalistams pasakojo, kad per varžybas Šilutėje įvykus konfliktinei situacijai po krepšiu skruostą alkūne jam netyčia prakirto kitas žaidėjas. Žaizdą Kaune per 15-20 minučių krepšininkui susiuvo plastikos chirurgas Vygintas Kaikaris.

„Senai širdis iš jaudulio taip spurdėjo, jausmas toks, kaip prieš pirmą operaciją! O viskas dėl to, kad krepšinis man kaip antra religija, tai visi žino ir niekam tai ne paslaptis. Nuostabus tas gyvenimas, kai pagalvoji, – ryte net nenutuokiau, kaip baigsis mano šeštadienis, ir kam teks siūti skruostą. Galiu pasaktyti tiek, kad dėl krepšininko būčiau ir esu pasirengęs atsikelti net ir vidury nakties!“, – apie nutikusį incidentą ir rastą sprendimą socialiniame tinkle „Facebook“ rašė gydytojas.

„Namo važiavau dar geresnis nei buvau“, – portalui delfi.lt juokdamasis sakė K. Lavrinovičius.

Apie šį gaisrą Pelėdų kalne esančioje Žaliojoje gatvėje buvo pranešta 03.16 val.

Į Bendrąjį pagalbos centrą skambino kažkas iš chirurgo kaimynų. Pirminis pranešimas buvo, kad dega vienas automobilis.

Tačiau, ugniagesiams per dešimt minučių atskubėjus į įvykio vietą, atvira liepsna degė jau abu „Range Rover“. Ugnis kabinosi ir į greta jų stovėjusį „VW Passat“, priklausantį kitam šios gatvės gyventojui.

Lokalizuoti gaisrą pavyko tik beveik po pusvalandžio. O galutinai jis užgesintas tik apie ketvirtą valandą.

Per tą laiką, kaip pranešama įvykių, į kuriuos teko vykti Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiams gelbėtojams, suvestinėse, išdegė visos degios vieno „Range Rover“ dalys bei termiškai paveiktas kėbulas, apdegė ir kito „Range Rover“ padangos bei termiškai paveiktos kėbulo dalys. Išdegė ir šalia jų stovėjusio „VW Passat“ keleivių salono degios dalys, termiškai paveikta bagažinė bei kėbulas.

„Kauno dienos“ nuotr.

Ugniagesiai gelbėtojai pranešė apie šį įvykį policijai dar tebegesindami gaisrą, nes, kad tai – padegimas, buvo aišku iš karto.

Ilgiau užtrukta nustatant degusių „Range Rover“ savininką. Jis per patį darbų įkarštį dar nebuvo pasirodęs. Panašu, kad už kelių namų nuo įvykio vietos gyvenantis S.Vikšraitis, kurio vardu registruoti abu automobiliai, sužinojo apie nelaimę ne iš karto.

Portalui kauno.diena.lt šiandien jam prisiskambinti nepavyko. Paskambinus privataus jo plastinės chirurgijos centro Savanorių prospekte telefonais, šiais atsiliepusi moteris teigė, kad savininkas yra labai užsiėmęs.

S.Vikšraitis internete prisistato, kaip plastinės ir rekonstrukcinės mikrochirurgijos pradininkas Kaune, įdiegęs naujas operacijų metodikas. Jis yra ir Rotary klubo narys.

"Šiuo metu samdomu darbuotoju dirbu naujai atsidariusioje klinikoje "Fi clinica" su išties stipriais medicinos srities ekspertais", – teigė chirurgas.

Nutraukė veiklą

– Neseniai "Grožio chirurgijos" feisbuko paskyroje pasirodė žinutė, kad įmonės veikla Kaune nutraukta. Ar ši informacija yra tiesa? – paklausėme V.Kaikario.

– Taip, ši informacija yra visiška tiesa.

– "Grožio chirurgija" dažnai buvo vadinama kaip V.Kaikario klinika. Tai kur bus V.Kaikaris, kai nebėra "Kaikario klinikos"?

– Smagu girdėti, kad ilgus metus dėtas darbas atsipirko ir klinika buvo sieta su joje dirbusiais chirurgais. Kad ir kaip būtų, mano ir "Grožio chirurgijos" keliai išsiskyrė ir šiuo metu nebeturiu jokio sąlyčio su šia įmone, darbą tęsiu kitoje darbo vietoje.

– Gal galite plačiau pakomentuoti, ką reiškia, kad jūsų keliai su "Grožio chirurgija" išsiskyrė? Juk buvote vienas iš akcininkų?

– Taip, jūs teisūs – buvau vienas iš trijų akcininkų nuo pat įmonės įsteigimo. Visi trys akcininkai šiuo metu yra pasukę visiškai skirtingais keliais, kartu nebedirbame.

– Ar galite paatvirauti, kodėl visgi "Grožio" chirurgija nutraukė net 10 metų vykdytą veiklą?

– Turbūt daugeliui ši istorija jau nebėra jokia paslaptis – buvo keletas niuansų, dėl kurių tai nutiko. Pirmiausiai, daug lėmė tai, jog baigėsi mūsų dešimt metų trukusios nuomos sutartys su patalpų, kuriose dirbome, savininkais. Kaip žinia, surasti kitas patalpas, atitinkančias medicininius reikalavimus veiklai vystyti, išties nelengva – Kaune laisvų tokių vietų nedaug. Keletą paskutinių metų jutome grėsmę, kad šios sutartys su nuomotojais gali nutrūkti dėl padidėjusios plastinių operacijų paklausos, o kartu atsiradus ir nemažai naujų plastikos chirurgijos specialistų, nutikus šiam scenarijui reikėjo kito sprendimo. Kitas dalykas – akcininkų vidiniai nesutarimai dėl įmonės ateities ir vizijos. Dėl šios priežasties šiuo metu kartu turbūt ir nebedirbame.

Viena iš mano idėjų buvo sukurti unikalią vietą Kaune – visą sveikatingumo kompleksą, apimantį judėjimą, sveikatą, grožį, mediciną.

Nėra savininkas

– Kur šiuo metu pacientai gali rasti savo gydytoją?

– Šiuo metu dirbu naujai atsidariusioje klinikoje "Fi clinica" su išties stipriais medicinos srities ekspertais.

– Kodėl, turint tokią verslo patirtį, nusprendėte atsisakyti savo svajonės ir išeiti dirbti kaip samdomas darbuotojas?

– Aš savo svajonės neatsisakau – nuo aštuntos klasės žinojau, jog būsiu gydytojas. Tuo keliu tikslingai judu jau dešimtis metų. Tai ir buvo viso mano gyvenimo svajonė ir siekiamybė – padėti kitiems jaustis geriau. Matau, kaip mano pacientai įgija pasitikėjimo savimi, kaip jie švyti atsikratę kompleksų ir tai yra mano laimė. Būti verslininku iš tiesų niekada nebuvo mano svajonė. Tai buvo to laikotarpio neišvengiamybė ir būtinybė. Prieš dešimt metų Lietuvoje buvome viena pirmųjų plastinės chirurgijos klinikų – tiesiog reikėjo susikurti sau darbo vietą, o kadangi mažai kas tikėjo šios srities sėkme – dėjome pastangas patys.

Svarbi idėja

– Gal galite pakomentuoti, kaip gimė tokia verslo idėja kaip plastinės chirurgijos klinika? – paklausėme "Fi clinicos" savininko Roberto Jociaus.

– Investicijos į nekilnojamąjį turtą įgauna naujų formų ir, norint užtikrinti sėkmingą objekto funkcionavimą, privalai turėti stiprią idėją, nekilnojamasis turtas tampa tik sudėtine dalimi. Nekilnojamasis turtas nėra vien tik patalpos, tai ir paslaugos pardavimas konkrečiam nuomininkui. Dėl šių priežasčių ir tapau šių veiklų akcininku. Ši vieta, šalia teniso kortų ir Ąžuolyno parko, yra užkoduota visoms veikloms, susijusioms su sveikatingumu, šiame komplekse bus ir daugiau sveikatos paslaugų teikiančių įmonių, kuriose aš taip pat esu akcininkas. Viso komplekso tikslas – medicininis turizmas.

– Klinikai pasirinkote išskirtinę miesto vietą. Gal galite pakomentuoti savo sprendimą?

– Viena iš mano idėjų buvo sukurti unikalią vietą Kaune – visą sveikatingumo kompleksą, apimantį judėjimą, sveikatą, grožį, mediciną. Po truputį tai ėmė tapti realybe – šiuo metu vyksta naujos klinikos statybos prie Ąžuolyno teniso kortų, sporto klubo. Planuose – ir apgyvendinimo patalpos pacientams, atvykstantiems į šį kompleksą iš užsienio bei diabeto klinika.

– Savo klinikai pasirinkote, drįstume teigti, keistoką pavadinimą. Kodėl priėmėte sprendimą kliniką pavadinti tokiu vardu, kuris sunkiai asocijuojasi su plastine chirurgija?

– Manau, kad jis net labai siejasi su plastine chirurgija. Žodžio "Fi" reikšmė – dieviškoji proporcija, aukso pjūvis, pasaulyje žinomas kaip estetikos ir tobulumo simbolis, nuo seniausių laikų lydintis mus kiekviename žingsnyje ir sferoje. Mano akimis tai tobulas apibūdinimas to, ką suteikia plastinė chirurgija.

– Ar galite atskleisti, kada numatoma baigti naujos klinikos statybas?

– Statybas planuojame baigti kitų metų pradžioje – iki kovo mėnesio, tikimės, kad galėsime ten pacientus priimti ir anksčiau.

Gražiai, estetiškai atrodantis žmogus suprantamas kaip jaunatviškos išvaizdos. Todėl estetiškai atrodantis veidas tapo ne tik kino žvaigždžių ar politikų, bet ir paprastų žmonių siekiamybe.

Nors lekiantys metai ženklų palieka kiekviename veide, šiuolaikinė estetinė medicina, technologijos atranda vis naujų būdų, kaip juos pašalinti arba sumažinti. Viena tokių naujų priemonių – siūlai „Silhoutte soft“ ir „Silhoutte lift“. Apie jų veikimo principus ir kitus būdus išlaikyti estetiškai gražią, jaunatvišką išvaizdą pasakojo vienas labiausiai patyrusių šalies plastikos chirurgų Gintaras Papečkys.

– Pakalbėkime apie procesus, vykstančius su laiku. Kas, senstant žmogui, nutinka veidui?

– Lyginant jauno ir vyresnio žmogaus veidus, matomi ryškūs skirtumai. Jaunas veidas turi apvalius aukštus skruostukus, gražias žandikaulio linijas, antakių, vokų sritis, turinčias tam tikrą tonusą. Su amžiumi veidas ima smukti žemyn, skruostas iš ovalaus tampa įdubęs, pasislenka žemyn. Vadinamasis veido trikampis praranda formą, pasidaro panašesnis į stačiakampį, ryškėja maišiukai po akimis. Veikia gravitacijos jėga, nyksta raumenų tonusas, audiniai pasmunka. Norint pakoreguoti pakitimus, naudojami įvairūs būdai: riebalų persodinimas, užpildai, įvedami siūlai, atliekamos operacijos. Neseniai buvo nustatyta, kad smukimas yra daugiau paviršinio sluoksnio, o ne viso veido audinių. Siūlai būtent tai ir padeda išspręsti – pakelia paviršinį sluoksnį ir taip sugrąžina skruostą į buvusią padėtį, be to, dar aktyvina kolageno gamybą. Kiekvienas atvejis individualus, kartais tikslinga vienu metu derinti keletą skirtingų priemonių.

– Papasakokite daugiau apie šiuos siūlus. Koks jų veikimo principas?

– Siūlai yra dviejų rūšių: „Silhouette lift“ ir „Silhouette soft“. Jų paskirtis – koreguoti odos pakitimus, taip pat jie naudojami ir veidui pagražinti. Ir vieni, ir kiti yra skirti audiniams pakelti.

„Silhouette soft“ siūlai visiškai rezorbuojasi. Jie pagaminti iš polilaktinės ir glikolio rūgščių, kurios degraduodamos stimuliuoja kolageno gamybą, atsakingą už mūsų odos stangrumą. Dėl siūluose esančių konusų, jie gerai įsitvirtina poodyje, iš karto matomas geras rezultatas. Dėl siūlų „Silhouette soft“ audiniai mechaniškai iš karto sutraukiami ir pakeliami. Jie naudojami veido kontūrams, vadinamosioms marionetės raukšlėms, koreguoti. Šie siūlai įveriami specialia adata, per mažą skylutę odoje. Siūlas „Silhouette lift“ – neirus, veriamas per nedidelį pjūvį plaukuotoje smilkinio dalyje, mechaniškai pakeliama visa veido sritis – skruostai, apatinis veido trečdalis. Ant siūlo esantys konusai ištirpsta, audiniai prie siūlo tvirtai priauga ir vėliau galima pakartotinai skruostą patempti.

– Kodėl, būdamas estetinės medicinos specialistu, rekomenduojate būtent šiuos produktus?

– Dirbdamas naudoju daug skirtingų siūlų, turinčių panašią funkciją. Tačiau kaip chirurgas labiausiai mėgstu būtent „Silhouette lift“, juos vadinu investicija.

Šie siūlai nesirezorbuoja, t.y. neištirpsta, todėl praėjus tam tikram laikui galima siūlą patempti. Tai leidžia koreguoti atsiradusius pakitimus skruosto srityje ir taip išlaikyti jaunystę praktiškai visą gyvenimą. Tačiau, jei paklaustumėte, kuriuos siūlus ir kada pasirinkti, atsakymas būtų, kad tai priklauso nuo skirtingų faktorių: veido odos sunkumo, storio, amžiaus. Todėl, aptarus situaciją, norus bei pageidavimus, parenkama tinkamiausia priemonė.

– Kokio efekto galima tikėtis iš šios procedūros? Kada ji – optimalus sprendimas, siekiant jaunai atrodančio veido?

– Šiandien turime visą arsenalą priemonių, kurios, pradedamos naudoti esant tam tikro amžiaus, veikia prevenciškai. Dabar stengiamasi apsieiti be didžiulių išvaizdos pokyčių, pacientai nenori, kad aplinkiniai suprastų, jog jiems atlikta procedūra. Dėl to optimaliau kai kurias priemones pradėti naudoti anksti, maždaug nuo 35 metų, kai atsiranda pirmųjų smukimo požymių skruostų srityje. Siūlai labai švelniai, nežymiai pakoreguoja ir laiko skruostą, o vėliau galima papildomai patempti. Visi senstame labai panašiai, penkiasdešimties šešiasdešimties metų žmogui atsiranda odos perteklius, kurio be chirurginės intervencijos pašalinti neįmanoma. Tokiu atveju nei siūlai, nei užpildai nėra alternatyva. Bet naudojant pastaruosius, operacija nusikelia vėlesniam laikui, jos apimtis būna gerokai mažesnė.

– Galbūt neretai susiduriate su nepagrįstomis pacientų baimėmis ar nerealistiškais lūkesčiais, kai kalba pasisuka apie įvairias jauninančias intervencijas?

– Viena problemų, dėl kurios stigmatizuojama plastinė chirurgija, yra tai, kad žmonės, matydami akivaizdžiai „kažką pasidariusių“ asmenų pavyzdį, tiki, kad visų priemonių efektai – nenatūralūs ir badantys akis. Dabar labai populiarūs užpildai, tačiau jų dažnai padauginama, žmogus paburksta, kadangi šie sutraukia drėgmę. Bet naudojant saikingai geros visos priemonės. Būtent milimetrai, minimalūs pokyčiai, lengvas veido pakėlimas suteikia subtilaus grožio, šviežumo įspūdį, atrodo natūraliai. Taip pat svarbu pabrėžti: siūlai nėra operacijos ar užpildų alternatyva. Apskritai, kalbant apie veido jauninimo priemones, nėra pakaitalų – turime vis naujas priemones, kurios viena kitą papildo. Naudojamos drauge jos leidžia kovoti su senstančios odos pakitimais, šešiasdešimtmetis ar septyniasdešimtmetis gali atrodyti estetiškai gražiai, o ne pavargęs ir susenęs.

– Kokių pokyčių pastebite per ilgametę darbo patirtį – gal keičiasi klientūra ar grožio suvokimas?

– Pažvelgus, kaip prieš tūkstančius metų egiptiečiai piešiniuose vaizdavo moteris, matome aukštus skruostus, putlias lūpas, jaunystę – ši grožio samprata nepasikeitė. Šiuolaikiniam žmogui estetika visose gyvenimo srityse darosi vis svarbesnė: norime gražių namų, drabužių, automobilių, kūnas irgi nėra išimtis. Akivaizdu, kaip smarkiai skiriasi, pavyzdžiui, praeito amžiaus vidurio politikų išvaizda ir kaip atrodo dabartiniai pasaulio galingieji. Net ir kalbant apie kasdieniškesnes pareigas darbo rinkoje, kur žmogus darbingas iki 70-ies, išvaizda daug lemia. Žinoma, nereikia persistengti, pulti į kraštutinumus ir padauginti dirbtinos jaunystės. Bet protingai naudojant priemones, kurios yra tikrai šiuolaikiškos ir efektyvios, galima atrodyti natūraliai ir estetiškai. Net ir nedidelis pakitimas suteikia pasitikėjimo savimi, o gražiai atrodantis žmogus jaučiasi laimingesnis.

Policija socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad Denisas Furtado (Denisas Furtadu), kuris socialinėje žiniasklaidoje vadina save „Daktaru Bumbumu“, buvo areštuotas viename Rio de Žaneiro biurų pastate, gavus anoniminį pranešimą telefonu. 

Taip pat buvo areštuota jo motina, kaltinama kaip jo bendrininkė.

D. Furtado buvo laikomas žmogumi, galinčiu daryti stebuklus su moterų figūromis, ypač sėdmenimis, ir visoje šalyje garsėjo profesionalumu.

Denisas Furtado/ Facebook nuotr.

45 metų chirurgo populiarumą atspindi ir jo paskyra socialiniame tinkle „Instagram“, turinti 650 tūkst. sekėjų.

Tačiau po jo namuose prabangiame Rio de Žaneiro rajone atliktos sėdmenų didinimo operacijos mirus banko tarnautojai Lilian Quezia Calixto (Lilian Kesijai Kalikstu), jis nuo sekmadienio slapstėsi.

L. Q. Calixto pas žvaigždžių chirurgą atvyko 2 tūkst. km iš Kujabos, kur gyveno. Tačiau po prieštaringai vertinamo organinio stiklo užpildo injekcijos, kuri buvo atlikta šeštadienį, moteris pasijuto blogai.

Sekmadienį ji atvyko į ligoninę su padažnėjusiu pulsu ir hipertenzija, čia patyrė keturis infarktus ir mirė.

Netrukus po jos mirties D. Furtado dingo.

Dabar jam gresia kaltinimai nužudymu ir nusikalstamu susivienijimu.

Naujienos sukrėtė Brazilijos grožio chirurgijos industriją, kuri pagal atliekamų plastinių operacijų skaičių nusileidžia tik Jungtinėms Valstijoms.

Brazilijos plastikos chirurgų draugija (SBPC) greit pasmerkė D. Furtado ir nurodė, kad „didėjanti ne specialistų invazija provokuoja vis daugiau tokių mirtinų atvejų kaip šis“.