Šeštadienis buvo itin ramus, saulei kaitinant beveik iki 30 laipsnių, paplūdimiuose žmonių netrūko iki pat vakaro. Šią dieną buvo apsieita be konfliktų, skendimų ar kitų nutikimų.

Teko ieškoti pasiklydusių vaikų, o tai jau tampa įprasta.

„Buvo daug žmonių, tad, kaip visada, teko ieškoti pasimetusių vaikų. O šiaip praėjo beveik ramiai“, – sakė „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Tačiau sekmadienio vakarą, kai jau tikėtasi, kad savaitgalis tikrai pasibaigs laimingai, Pirmojoje Melnragėje skendo 20 metų vaikinas iš Tauragės.

„Maudėsi, nebejuto dugno, pradėjo panikuoti ir prigėrė vandens. Paplūdimys buvo pilnas žmonių, tad buvę netoli jo ištraukė ir parplukdė į krantą. O čia jau atskubėjo gelbėtojai ir suteikė pirmąją pagalbą. Vaikinas buvo sąmoningas, bet blogai jautėsi, tad buvo išvežtas į ligoninę“, – pasakojo A. Siakki.

Taip pat sekmadienį prie Olando Kepurės dingo pasivaikščioti su dvejų metų vaiku išėjęs vyras. Šeimos nariai pradėjo nerimauti, nes vyras ilgai negrįžo.

Su paplūdimių gelbėtojais susisiekė vyro 17 metų sūnus. Gelbėtojai šeimos narius ramino, kad veikiausiai vyriškis galbūt išėjo netoliese pasivaikščioti ir netrukus sugrįš.

Panikos apimta žmona ir sūnus iškvietė policijos pareigūnus.

„Prie Olando Kepurės poilsiavo viena šeima ir pasigedo vyro, kuris, būdamas pliaže, su savo dvejų metų vaiku nuėjo pasivaikščioti ir užtruko apie dvi ar tris valandas. Šeima pradėjo paiešką, bet jo neberado, iškvietė policiją, paskambino mums. Raminome, kad grįš, gal pasiklydo. Šeima – ne vietiniai. Po dviejų–trijų valandų jis su vaiku grįžo“, – tikino A. Siakki.

Neįgaliųjų pliažo pavadinimas esą prigijo, kai ten buvo įrengta infrastruktūra neįgaliesiems patekti prie pat vandens.

Šiuo metu tokia infrastruktūra įrengta visur, tad Neįgaliųjų pliažo pavadinimas neteko savo prasmės, juolab jis yra diskriminacinio pobūdžio ir jį keisti esą reikėjo jau seniai.

„Gerai dar kad negavome raginimo iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, nes būtume dar greičiau įpareigoti pakeisti tą pavadinimą“, – kalbėjo Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.

Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto narys Saulius Liekis mano, kad dėl pavadinimo keitimo reikėtų atsiklausti ir Neįgaliųjų reikalų tarybos, nes ir patys neįgalieji turėtų išsakyti savo nuomonę.

Mes norime proveržio ir novatoriškos vizijos, kad būtų vieninga, tvaru, gražu ir naujoviška.

Buvo siūloma rasti žodžiui „neįgalieji“ alternatyvą arba šį paplūdimį pervadinti Trečiąja Melnrage, tačiau komiteto narys Vidmantas Dambrauskas pasiūlė neskubėti.

„Mes dedame visas pastangas, kad neįgalieji integruotųsi į visų mūsų gyvenimą. Jie yra mes. Todėl ir kalbėti nereikėtų apie neįgaliuosius, tarsi juos diskriminuojant, o tiesiog užmiršti šitą žodį. Vis dėlto neskubėkime keisti to pavadinimo, palikime kitam sezonui, surenkime miesto gyventojų apklausą, gal jie turės kokių kitų pasiūlymų dėl pavadinimo“, – kalbėjo V. Dambrauskas.

Vakar posėdžiavęs Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas ryžosi šį klausimą atidėti iki rudens, rugsėjį–spalį nuspręsta organizuoti apklausą dėl Neįgaliųjų pliažo pavadinimo pakeitimo.

Kitam sezonui atidėtas klausimas ir dėl mažosios architektūros atnaujinimo pajūrio zonoje, nes vien Smiltynėje suolai nekeisti jau 40 metų.

„Mes norime proveržio ir novatoriškos vizijos, kad būtų vieninga, tvaru, gražu ir naujoviška. Norime šiemet skelbti pirkimą“, – kalbėjo I. Kubilienė.

„Siūlyčiau nebėgti į dilgėles, neskubėti, nedaryti jokių skubių pirkimų. Ponia I. Kubilienė sako, yra 28 tūkst. eurų, juos reikia išleisti. Mes juos išleisime kitur. Šitą klausimą reikia išspręsti kompetentingai ir užmiršti ilgam laikui“, – tvirtino V. Dambrauskas, pasiūlęs permainas atidėti kitai vasarai.

Pirmasis pašnekovas – „Grindos“ atstovas Egidijus Steponavičius.

– Gelbėtojai yra vienas svarbiausių maudymosi sezono dalių. Vilniaus viešuose paplūdimiuose nuolat budi gelbėtojai, nuo aštuntos valandos ryto iki aštuntos valandos vakaro. Toks mūsų darbas.

– Kiek gelbėtojų yra ir kiek šiemet apmokėte?

– Šiemet esame paruošę 40 gelbėtojų, kadangi šiais metais Vilniuje turime dvylika paplūdimių. Jie yra skirtingo dydžio, vieni didesni, kiti mažesni. Didžiausias yra Žirmūnų paplūdimys, kuriame vakar buvo iškelta mėlyna vėliava. Vienas didesnių – Balsių ežero paplūdimys, taip pat Žaliųjų ežerų. Kiti mažesni, todėl jiems užtenka mažiau gelbėtojų.

– Ar tie, kurie dabar suskubtų ir norėtų padirbti šiuo vasaros sezonu gelbėtojais, suspėtų?

Didžioji darbo dalis yra ne gelbėjimas, o prevencija.

– Reikėtų gerokai paskubėti, nes gelbėtojai jau surinkti, apmokyti. Žmogaus tiesiog iš gatvės paimti ir leisti ant tiltelio ar į valtį tikrai negalima. Reikia ir gelbėjimo kursus praeiti, kad įrodytų, jog supranta, ką daro, ir pirmosios pagalbos teikimo kursus. Labai svarbu yra empatija ir gebėjimas kalbėtis su žmonėmis. Didžioji darbo dalis yra ne gelbėjimas, o prevencija. Jeigu mūsų gelbėtojai mato, kad kas nors piktnaudžiauja svaigiaisiais gėrimais – sudrausmina, reikalui esant net iškviečia policiją ar viešąją tvarką ir tokiu atveju užkerta kelią nelaimėms vandenyje. Visų šių dalykų, gebėjimo prieiti prie žmonių, sugebėjimo paaiškinti problemą ir pasiūlyti galimus sprendimo būdus reikia mokytis ir atsirinkti tinkamus žmones.

Kitas kalbinamas ekspertas buvo Mėlynosios vėliavos programos koordinatorius Lietuvoje Renaldas Rimavičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kur mėlynąsias vėliavas galima pamatyti Lietuvoje ir kuo jos išskirtinės?

– Lietuvoje šį vasaros sezoną mėlynąsias vėliavas bus galima pamatyti Vilniuje, Neringos savivaldybėje, Klaipėdoje ir Palangoje. Iš viso aštuoni paplūdimiai, įvertinti mėlynąja vėliava. Ji reiškia, jog paplūdimys atitinka tarptautinius programos standartus. Iš viso keliami 33 programos reikalavimai, todėl poilsiautojai gali būti tikri, jog jie lankosi kokybiškame, tam tikras paslaugas ir ekologinius standartus garantuojančiame paplūdimyje. Yra keturios kriterijų kategorijos: vandens kokybė, aplinkosauginis valdymas, paslaugos saugumas ir aplinkosauginis švietimas bei informavimas. Šie metai yra 35-ieji mėlynosios vėliavos programos metai. Prieš kiekvieną vasaros sezoną geriausi pasaulio paplūdimiai, taip pat ir prieplaukos, įvertinami mėlynąja vėliava.

– Kokie yra griežti reikalavimai, kuriuos minėjote?

– Vandens kokybė – paplūdimys turi būti puikios vandens kokybės. Atitinkama infrastruktūra – Lietuvoje to vis dar trūksta paplūdimiuose. Turi būti tinkami tualetai, pritaikyti žmonėms su negalia. Saugūs takai bei irgi pritaikyti neįgaliesiems. Turi būti nuolatinė švara bei tvarka. Tokie pagrindiniai reikalavimai, kuriuos turint galima siekti mėlynosios vėliavos.

Ne visi Lietuvoje paplūdimiai tokie puikūs. Ekspertai matuoja ir analizuoja, kad kai kurie jų užteršti.

„Biržų mieste Širvėnos ežero centrinėje maudykloje ir Elektrėnų mieste Elektrėnų mariose. Taip pat savivaldybės tiria ir rekreacijai skirtas zonas, kuriose paplūdimių infrastruktūros nėra, bet yra gyventojų pamėgtos vietos. Apie tokių net 100 vietų esame gavę informaciją. Iš jų net septyniose vietose buvo nustatyta mikrobiologinė tarša. Maudantis galėtų kilti grėsmė dėl žarninių infekcijų susirgimo“, – kalbėjo Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro atstovė Gražvydė Norkienė.

„Kiek atsimenu komentarus gelbėtojų, kurie gelbėja skęstančius, tai daugelis jų būna alkoholio išgėrę žmonės. Faktas, kad jie neišgeria to pliaže. Jie ateina iš namų išgėrę. Tikrai tuo draudimu šios problemos neišspręsime. Ką padarysime, tai šalia vaikų, kurie guli su tėvais, ilsisi, deginasi, šalia tų žmonių nebus galima vartoti alkoholio“, – sakė R. Karbauskis.

Anot „valstiečių“ lyderio, norintys prie vandens telkinių įsigyti alkoholinių gėrimų, tą galės padaryti 50 metrų nuo pliažo.

„Pliaže kai atsiranda paviljonai, tai žmonės, kurie vartoja alkoholį, sudaužytų stiklinę ar dar kažką padarytų, tai šalia vaikai yra. Kam tai daryti? Mūsų nuostata buvo, kad ten prekiauti alkoholiu neleistume. (...) Bet už 50 metrų be jokių problemų gali nusipirkti ir vartoti alkoholį, tik negalima to daryti pačioje kopų zonoje“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė R. Karbauskis.

„Jei kažkam nepatiks, visuomenė atmes tuos sprendimus, tokiu atveju mes ar kažkas juos keis. Šiuo atveju, kad perteklinių draudimų tikrai nepriėmėme“, – pridūrė jis.

2017 metų gegužę priimtos įstatymo pataisos numato, kad nuo 2020 metų mokamuose masiniuose renginiuose (festivaliuose, šventėse ir mugėse) bus leidžiama prekiauti tik silpnu alkoholiu – iki 7,5 laipsnio stiprumo, o nemokamuose – tik specialiose zonose. Nuo 2020 metų vasaros sezono metu alkoholiu nebus galima prekiauti kurortų lauko kavinėse, poilsio ir turizmo vietose – pliažuose, parkuose, aikštėse – savivaldybės tokių licencijų nebeišduos.

Artėjant paplūdimio sezono atidarymui, darbininkai pluša Girulių, Melnragės paplūdimiuose.

Pasak biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus Virginijaus Urbono, šiuo metu tvarkomas patogumų stokojantis viešasis tualetas Giruliuose.

"Stengiamės patalpas sutvarkyti taip, kad vaizdas atrodytų civilizuotai. Iki šiol tualete  žmonės naudojosi tupimaisiais unitazais. Įrengsime daugiau patogumų, naujus klozetus, praustuves, sutvarkysime duris, stogą ", – kalbėjo V.Urbonas.

Darbus planuojama užbaigti iki vasaros pradžios.

Rekonstrukciją vykdo miesto savivaldybės paskelbtą konkursą laimėjusi bendrovė "Krisrema".

Darbų vertė siekia per 14 tūkst. eurų.

Pasak direktoriaus, ateityje svarstoma galimybė Giruliuose įrengti ir dar vieną viešąjį tualetą.

"Norėtųsi, kad žmonės galėtų naudotis tokiu pat tualetu, koks neseniai buvo įrengtas pirmosios Melnragės paplūdimyje. Visgi, tai ateities perspektyva, tad šiuo metu stengiamės tvarkyti jau pastatytą tualetą", – teigė V.Urbonas.

Vasaros sezonui taip pat ruošiamas ir Pirmosios Melnragės paplūdimys. Darbininkai jau remontuoja gelbėtojų namelius.

Paruošiamieji darbai šiemet pradėti anksčiau.

"Nenorime darbų atidėti paskutinėms dienoms. Sieksime sudaryti kuo geresnes sąlygas gelbėtojams dirbti. Atnaujinsime ir namelių išorę, kad atrodytų patraukliai", – teigė direktorius.

Kiek vėliau gelbėtojų nameliai bus tvarkomi ir Girulių paplūdimyje.

Svarstoma galimybė įrengti naujus namelius, mat esami jau smarkiai nusidėvėję.

Vieni kitiems netrukdys

Vadinamieji šunų pliažai bus įrengti Pirmojoje Melnragėje ir Smiltynėje prie molų. Pirmasis ruožas yra skirtas aktyvaus vandens sporto – jėgos aitvarų bei banglenčių – mėgėjams.

Tiek gyvūnų mylėtojai, tiek ekstremalių pramogų aistruoliai teigė, kad vieni kitiems netrukdys.

Vietose, kur bus galima ateiti su keturkojais augintiniais, numatoma įrengti ir reikalingą infrastruktūrą. Bus įrengtos specialios šiukšliadėžės ekskrementams, šalia padėti pastariesiems surinkti skirti maišeliai.

Stovės informaciniai bei įspėjamieji ženklai, stulpeliai keturkojams pririšti. Nuolat vyks vandens ir smėlio kokybės tyrimai. Atkreiptas dėmesys, kad šalia šios teritorijos yra nutiesti vandentiekio tinklai, tad būtų galima įrengti ir geriamo vandens baseinėlį.

Numatoma patvirtinti ir šios vietos lankymo taisykles. Kontrolę reguliariai užtikrintų Viešosios tvarkos skyriaus specialistai.

Domėjosi kontrolės užtikrinimu

Miesto taryba patvirtino Paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo, naudojimo ir elgesio juose taisykles. Dėl jų tarp politikų kilo diskusijos.

Tarybos narė Nina Puteikienė tvirtino, kad šis aktas yra norminis, bet nebuvo suderintas su visuomene, kas yra privaloma. Politikė siūlė išbraukti taisyklių svarstymą iš darbotvarkės.

Be to, nurodė, kad dokumentas yra dviprasmiškas ir jį reikia koreguoti.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė komentavo, kad miestiečiams buvo pristatytos ir laukta jų pastebėjimų, bet jų nebuvo gauta.

N.Puteikienė atkreipė dėmesį, kad taisyklės apima skirtingus dalykus: paplūdimių ir maudyklų įrengimą, naudojimąsi jais ir elgesį juose. Politikė domėjosi, kas užtikrins kontrolę.

I.Šakalienė atkreipė dėmesį, kad taisyklės pritaikytos ne tik kontrolei, bet naudojimuisi. Pasak vedėjos, paplūdimių ir maudyklų įrengimu rūpinsis biudžetinė įstaiga „Klaipėdos paplūdimiai“, naudojimosi ir elgesio kontrolę užtikrins savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai.

Nori daugiau draudimų

N.Puteikienė atkreipė dėmesį, kad savivaldybė vėl eina į konfrontaciją – draudžia maudytis, būti paplūdimiuose girtiems, bet leidžia prekiauti čia esančiuose kavinėse.

„Tai uždrauskime ir prekybą. Taisyklės pjaunasi su realybe. Noriu, kad tiek mes patys, tiek vaikai, tiek svečiai būtų saugūs paplūdimiuose, atitiktų reikalavimus“, – dėstė politikė.

Tarybos narys Arūnas Barbšys vėl kėlė vietų, skirtų maudytis vaikams, įrengimo klausimą.

„Higienos normoje tai numatyta, bet šis reikalavimas ignoruojamas. Ar tas reikalavimas beprasmiškas, ar jį reikėtų įrašyti į taisykles?“, – klausė politikas.

I.Šakalienė pasakojo, kad taisyklėse numatyta, kad draudžiama maudytis be suaugusiųjų priežiūros vaikams iki 14 metų.

„Zonas pažymėsime, bet vaikai vis tiek turi maudytis su suaugusiųjų priežiūra. Baltijos jūroje įrengti tokias vietas pavojinga. Norime, kad mūsų paplūdimiuose būtų saugu. Savo nuogąstavimus išsakėme Sveikatos apsaugos ministerijai. Higienos normos rengėjai sutiko su mūsų pastaba. Tačiau nėra aišku, kada jie pakoreguos punktą dėl vaikų maudyklų įrengimo“, – aiškino vedėja.

Taryba patvirtino Paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo, naudojimo ir elgesio juose taisykles. Atkreiptas dėmesys, kad ateityje jos gali būti koreguojamos.

Užkliuvo taisyklių pavadinimas

Miesto tarybos posėdžio metu taip pat buvo svarstomos saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisyklės. Pastarosios susijusios su pirmosiomis. N.Puteikienė taip pat siūlė jų svarstymą išbraukti iš darbotvarkės. Pabrėžė, kad ir šios yra dviprasmiškos.

Tarybos nariui Vytautui Čepui užkliuvo gremėzdiškas šių taisyklių pavadinimas: „Saugaus elgesio Klaipėdos miesto savivaldybės paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklės“.

„Negalime leisti tokių kvailysčių. Kodėl negalima paprastai parašyti – Saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo. Negi ledas gali būti požeminis?“, – klausė politikas.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė tvirtino, kad ir jai šis pavadinimas nelabai patinka, tačiau yra toks valstybinis teisės aktas, pagal kurį buvo rengiamos taisyklės. Pakeitus pavadinimą, jis būtų netinkamai parengtas.

Ženkliai išaugo baudos

N.Puteikienei užkliuvo, kaip kontrolieriai išmatuos ledo storį, nes yra numatyta, kad negalima lipti, jei šios storis mažiau 7 centimetrai. Taip pat kas nustatys, kad ledas su sniego priemaišomis.

K.Vintilaitė tvirtino, kad yra tą atliekančios tarnybos. Savivaldybė gali pirkti paslaugą. Ledo storį matuoja ir žvejai. Kad ledas su sniego priemaišomis, mato kiekvienas.

„Taisyklės kuriamos ne tam, kad nesilaikytų masiškai, o kad žmonės būtų informuoti, kada yra nesaugu“, – akcentavo vedėja.

Domėtasi, ir kiek buvo nubausta pažeidėjų lipusių ant nesaugaus ledo. Nurodyta, kad iki 10.

Atkreiptas dėmesys, kad ženkliai išaugo nuobaudos už šių taisyklių nepaisymą.

Anksčiau už maudymąsi apsvaigus, draudžiamu metu, esant audringai jūrai ar lipimą ant nesaugaus ledo grėsė bauda nuo 16 iki 60 eurų, o dabar – nuo 100 iki 300 eurų. Pakartotinai prasižengus – nuo 300 iki 900 eurų.

Plevėsuos Mėlynoji vėliava

Posėdžio metu buvo pranešta, kad dviem uostamiesčio paplūdimiams – Smiltynės centriniame ir Antrosios Melnragės – suteikta Mėlynoji vėliava, kuri parodo paslaugų kokybę.

Iš viso šiuo ženklu galės džiaugtis penki Lietuvos pajūrio pliažai. Be dviejų uostamiesčio – Nidos ir Juodkrantės centriniai, Palangos Birutės parko.

Šis sprendimas priimtas Kopenhagoje, kur vyko nevyriausybinės organizacijos „Aplinkosaugos švietimo fondas“, kuri vykdo Mėlynosios vėliavos programą, tarptautinės tarybos posėdis.

Jo metu ir buvo įvertinti paplūdimiai bei prieplaukos, pretendavę gauti Mėlynosios vėliavos apdovanojimą šį vasaros sezoną.

Kad paplūdimys būtų apdovanotas Mėlynąja vėliava, savivaldybės ir paplūdimius prižiūrinčios tarnybos turi įgyvendinti nemažai vandens kokybės, aplinkosaugos švietimo ir informavimo, aplinkosaugos valdymo, saugumo ir paslaugų tarptautinių reikalavimų.

Mėlynoji vėliava dviem uostamiesčio paplūdimiams Klaipėdos savivaldybei kainuos 8 tūkst. eurų. Praėjusiais metais ji plevėsavo tik Smiltynės centriniame paplūdimyje.

Mėlynoji vėliava suteikiama vienam sezonui. Kitam savivaldybės vėl turi teikti paraiškas, kurios yra vertinamos. Be to, kartą per sezoną vyksta Mėlynosios vėliavos atstovų patikrinimas. Nustačius pažeidimų ir jų nepašalinus, šio kokybės ženklo galima netekti.

Netrūksta nelegalių sąvartynų

Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje susirinkę įvairių tarnybų atstovai konstatavo, kad vasaros sezonui pasiruošta ar baigiama tai daryti. Išskirtos ir problemos, kurias gali tekti spręsti.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė tikino, kad pavasarį intensyviai dirbama kasmet. Pagrindinės miesto gatvės mechanizuotai nuvalytos po kelis kartus, pereita prie šalutinių, renkamos šiukšlės.

"Problemų kyla dėl konteinerių aikštelių, kur gyventojai priverčia atliekų, bet šis klausimas sprendžiamas. Yra sudaryta darbo grupė", – pasakojo vedėja.

Šį pavasarį aptikta 37 nelegalūs sąvartynai, kuriuos reikės sutvarkyti miesto biudžeto lėšomis. Patvirtinta 101 teritorija, kurias norima sutvarkyti pavasarinių talkų metu.

Pasak I.Šakalienės, talkininkai aktyviai registruojasi. Sutvarkyti vieną ar kitą teritoriją norą pareiškė jau 44 organizacijos.

"Švaros mėnuo tęsis iki gegužės vidurio. Didžioji dalis teritorijų bus sutvarkyta", – teigė vedėja.

Statys naujus tualetus

Šiemet numatyta pašalinti 13 avarinės būklės statinių. Kai kurie darbai jau pradėti. Praėjusiais metais buvo demontuota 17 tokių statinių. Tačiau I.Šakalienė atkreipė dėmesį, kad tie, kuriuos numatyta nugriauti šiemet, – kur kas didesni.

Šviesesnės taps ir pėsčiųjų perėjos. Kryptinį apšvietimą dar numatyta įrengti 26-iose. Intensyviai dirbama ir su daugiabučių namų kiemų apšvietimu. Šiek tiek stringa stovėjimo vietų įrengimo procesai.

Naujas konteinerinis tualetas šiemet bus pastatytas Vingio gatvės gale, kur yra paskutinė autobusų stotelė. Antrą planuojama įkurdinti Smiltynėje, tačiau stringa projektavimas.

Bus svarstoma, ar nevertėtų pastatyti daugiau biotualetų Naujojoje perkėloje Smiltynės pusėje.

Keturiuose objektuose žadama atnaujinti lietaus nuotekų sistemą. Bus sutvarkytos ir gatvių, šaligatvių dangos. Į pabaigą artėja želdinių genėjimas, šalinamas.

Mieste padaugėjo gaisrų

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė konstatavo, kad vasarą mieste padaugėja žmonių, o kartu – ir veiksmo.

Didesnis dėmesys bus skiriamas saugiam eismui mieste, automobilių statymui. Taip pat triukšmui, kurį kelia nedrausmingos kavinės, restoranai, taksi paslaugų teikėjai.

Kontrolieriai dažniau stebės ir Dangę, kur vasaros sezonu organizuojamos įvairios pramogos, paplūdimius. Be dėmesio neliks ir apleistos teritorijos, pastatai.

"Kartu su kitomis tarnybomis sieksime, kad būtų kuo mažiau gaisrų, kitų nelaimingų atsitikimų", – komentavo vedėja.

Ugniagesiai atkreipė dėmesį, kad atšilus orams padaugėjo gaisrų atvirose vietose. Rūpesčių daugiausia kyla dėl teritorijos už Jūrininkų prospekto, kur boluoja dideli neprižiūrimi laukai.

Tvarką žada užtikrinti

Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininko Andriaus Leliugos, policija visada yra parengtyje.

"Situacija nebloga, susitvarkome. Neramu tik, kad trūksta žmogiškųjų išteklių, tačiau tvarką užtikrinsime", – teigė viršininkas.

Didesnis dėmesys bus skiriamas senamiesčiui, kai atplauks kruiziniai laivai. Policijos pareigūnai turės lainerių atvykimo grafiką ir apžiūrės problemines vietas, ar nesibūriuoja benamiai. Tokiu pat principu buvo dirbama ir praėjusiais metais.

Pasiruošimas vasarai uostamiesčio paplūdimiuose persirita į antrąją pusę. Didžiuosius darbus planuojama baigti per šią savaitę. Formuojama ir gelbėtojų komanda.

Vasaros sezonui ruošiami ir keltai, plukdantys į Smiltynę. Atliekami patikrinimai, remonto darbai, vyksta įgulos apmokymai.

Gali pernešti užkratą

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba atkreipė dėmesį į du aspektus, kurie svarbūs vasaros sezono metu – afrikinis kiaulių maras ir pasirengimas prekybai vasaros renginių metu.

Pabrėžta, kad afrikinis kiaulių maras artėja prie Klaipėdos. Poilsiautojai gali atnešti užkratą į gausiai lankomus miškus. Tai gali lemti, kad užsikrės šernai.

Nors Klaipėdoje nėra kiaulių augintojų, akcentuota, kad ši problema aktuali. Nustačius afrikinio kiaulių maro židinius, taikomi apribojimai, kurie paliestų gyvūninių produktų eksportu užsiimančias įmones.

Taip pat prašyta užtikrinti kuo geresnes sąlygas prekeiviams įvairių renginių metu. Siekiama, kad nekiltų užkrečiamųjų ligų protrūkis, kaip buvo prieš dešimtmetį.

Teigiama, kad vasaros sezonu padaugėja nelegalios maisto prekybos. Dažniausiai – konditerijos gaminiais, pieno produktais. Bus stiprinama kontrolė.

Aplinkosaugininkams nerimą kelia oro taršos problema mieste. Nors nepraėjo dar nė pusmetis, Šilutės plente esanti stotelė padidėjusią taršą kietosiomis dalelėmis fiksavo 27 dienas. Per metus leidžiamos 35 normą viršijančios dienos.

Gal reikėtų padaryti taip, kad vilkikai, prieš įvažiuodami į miestą, būtų nuplauti.

"Gal reikėtų padaryti taip, kad vilkikai, prieš įvažiuodami į miestą, būtų nuplauti. Jie į miestą atgabena ir palieka daleles, kurios susikaupia važiuojant per visą šalį, o gal ir iš toliau. Vilkikų srautas yra labai didelis", – komentavo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vedėjas Romualdas Dužinas.

Sumažės stovėjimo vietų

Viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" Teisės ir administravimo departamento vadovas Julius Paulikas patikino, kad pasiruošta užtikrinti automobilių stovėjimą paplūdimių prieigose esančiose aikštelėse ir Smiltynėje.

Rinkliava šiose teritorijose renkama vasaros sezonu nuo gegužės 1 iki rugsėjo 15 d.

Paplūdimių prieigose yra per tūkstantį stovėjimo vietų. Planuojama įdarbinti 12 darbuotojų, kurie užtikrins eismą, stebės, ar visi sumoka rinkliavą, nepažeidžia eismo taisyklių.

J.Paulikas įvardijo, kad didžiausia problema – Pamario gatvės rekonstrukcija. Jau dabar nemažai aikštelėse esančių vietų užstatoma remontui reikalinga technika, statybinėmis medžiagomis.

"Vasaros sezonu, kai vyraus šilti orai ir visi važiuos į paplūdimius, vietų trūkumas pasijus. Dabar turime apie 200 vietų Pirmojoje Melnragėje, kurias žmonės galės nekliudomai pasiekti. Norint atvykti į kitas 800, kils rūpesčių", – teigė vadovas.

Įstaiga yra pasirengusi koreguoti ir viešojo transporto maršrutus. Organizuoti privežamuosius – nuo Girulių iki Pirmosios Melnragės, kad autobusai neįstrigtų Pamario gatvėje.

„Klaipėdos paplūdimių“ vadovas Virginijus Urbonas sako, kad kameras nuspręsta įsigyti po vandalų išpuolių, kai buvo išvartyti biotualetai, aplaužyti suoliukai.

„Jų bus ir Smiltynėje, ir Melnragėse, ir Giruliuose. Kalbama apie 5–6 vaizdo kameras“, – sakė gelbėtojų vadas. Vaizdas iš paplūdimių būtų tiesiogiai transliuojamas į centrines gelbėtojų būstines, prie monitorių nuolat budėtų žmonės.

Neringos gelbėtojų vadas Gintaras Kuprys „Lietuvos žinioms“ taip pat sakė, kad šiemet rimtai mąstoma apie ketinimus įsigyti vaizdo kamerų, nes jos palengvintų gelbėtojų darbą.

Kol kas vieninteliai galingą vaizdo kamerą jau trejus metus turi tik Palangos gelbėtojai.

Aikštelėse trūko vietos

Saulė ir šiluma į paplūdimius kvietė nuo ryto. Kadangi ši vasara nelepina orais, klaipėdiečiai ir miesto svečiai nepraleido progos pasimėgauti saulės voniomis ir maudynėmis jūroje.

Tačiau nuotaikas temdė susidariusios spūstys keliuose, vedančiuose į paplūdimius. Jose įstrigo ne tik grįžtantys namo, bet ir skubantys į pliažus.

Didžiausios spūstys susidarė po pietų. Pamario gatvėje nusidriekė kelių kilometrų eilė. Į spūstį ratuoti poilsiautojai patekdavo jau ties Pirmąja Melnrage, kur P.Lideikio, Pamario ir Audros gatvių sankirtoje įrenginėjama žiedinė sankryža.

Paplūdimių prieigose esančios aikštelės buvo sausakimšos. Vietos transporto priemonei nebuvo galima rasti net vadinamojo neįgaliųjų paplūdimio aikštelėje, kuri yra pati didžiausia, lyginant su kitomis. Paprastai pastarojoje pastatyti mašiną visada yra kur.

Tokia situacija šią vasarą kartojasi antrą kartą. Visos uostamiesčio paplūdimių prieigose esančios aikštelės buvo užsipildžiusios ir ketvirtadienį.

Pataria rinktis dviračius

Spūstys poilsiautojų kantrybę bandė ir vakare, grįžtant namo. Tradiciškai automobilių eilė nusidriekė Pamario gatvėje. Spūstys šioje arterijoje šią vasarą yra įprastos.

Kadangi saulėtų dienų mažai, vienu metu į pliažus suplūsta daug žmonių, o, dangui aptemus ar pakilus stipresniam vėjui, visi vienu metu pakyla namo.

Eismo sąlygas keliuose į pliažus apsunkina ir remonto darbai. Dalis poilsiautojų namo grįždavo per Karklę, tačiau ir čia remontuojamas kelias. Kai kuriuose ruožuose galima važiuoti tik viena juosta, o eismą reguliuoja šviesoforai.

Dėl nuolat susidarančių spūsčių poilsiautojams į paplūdimius rekomenduojama važiuoti dviračiais arba rinktis viešąjį transportą.

Poilsiautojus puolė erkės

Pasak biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Siakki, nors pliažai buvo sausakimši, skaudžių incidentų išvengta.

Poilsiautojai į gelbėtojus kreipėsi tik dėl smulkių traumų. Juos puolė ir erkės. Pastarosios įsiurbė keliems vasarotojams. Pagalbą nukentėjusiems nuo kraujasiurbių suteikė pliažuose budintys medikai.

Gelbėtojams teko ieškoti ir trijų paplūdimyje pasiklydusių vaikų. Vienas šešių metų berniukas surastas pakeliui į keltą. Panašu, kad jis pasiklydo, o neradęs tėvų nusprendė savarankiškai grįžti namo.

Kad vaikas pakeliui į keltą, gelbėtojams pranešė poilsiautojai. Jie atpažino berniuką iš apibūdinimo. Vaikas su tėvais laiką leido centriniame Smiltynės paplūdimyje.

„Pagrindinės problemos išlieka tos pačios. Poilsiautojai nepaiso įspėjamųjų ženklų, plaukia už plūdurų, neprižiūri vaikų, leidžia jiems maudytis vieniems, alkoholio vartojimas“, – vardijo pavaduotojas.

Oro temperatūra paplūdimiuose siekė 26 laipsnius šilumos. Tai šios vasaros rekordas. Anksčiau termometro stulpelis buvo perkopęs 24 ribą. Jūros vandens temperatūra siekė 17 laipsnių šilumos.

„Karštas nebuvo, nes pūtė vėjas“, – tvirtino A.Siakki.

Bangavimas buvo vienas balas. Kabėjo geltona – įspėjanti, kad maudytis pavojinga vėliava.

Susidarė transporto spūstis

Klaipėdiečiai ir miesto svečiai į paplūdimius traukė nuo ryto. Pirmoji tradiciškai užsipildė Antrosios Melnragės automobilių stovėjimo aikštelė.

Po pietų vietos nebeliko ir kitose. Net vadinamojo Antrosios Melnragės neįgaliųjų paplūdimio aikštelė buvo pilna. Paprastai pastarojoje rasti vietą automobiliui galima visada. Net ir šiltomis vasaros dienomis.

Vykstantys į paplūdimius po pietų pakliuvo į transporto spūstį. Automobilių eilė nusidriekė P.Lideikio gatvėje, ties šios, Pamario ir Audros gatvių sankirta, kur įrenginėjama žiedinė sankryža. Pastaroji driekėsi iki pat tilto.

Laukė ir sulaukė

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki tvirtino, kad tai antra tikra vasaros diena pajūryje.

„Šiandien orai labai tinkami poilsiui prie jūros. Ir saulės vonioms, ir maudynėms. Graži vasariška diena, kurios taip laukė ir sulaukė žmonės. Jūroje štilis, šilta. Vėjas pučia nuo kranto pusės. Tad jo nesijaučia paplūdimyje. Užstoja kopos. Nieko nuostabaus, kad paplūdimiuose tiek daug žmonių“, – pasakojo pavaduotojas.

Oro temperatūra paplūdimyje siekė 23, jūros vandens – 17 laipsnių šilumos. Nors jūra rami, kabo geltona – įspėjanti, kad maudytis pavojinga, vėliava.

Žalios spalvos vėliava, kuri parodo, kad maudytis saugu, uostamiesčio paplūdimiuose niekada nekeliama. Pabrėžiama, kad maudytis jūroje visada yra pavojinga.

Poilsiautojus kamavo erkės

Anot A.Siakki, kadangi vėjas pučia nuo kranto pusės, jūroje labai pavojinga maudytis, naudojant pripučiamus daiktus, žaisti kamuoliu.

„Labai greitai gali nunešti į jūrą. Nereikėtų ir toli plaukti į jūrą. Bus sunku grįžti prieš vėją į krantą“, – įspėjo pavaduotojas.

Apie pavojų poilsiautojai buvo nuolat įspėjami per garsiakalbius. Gelbėtojai poilsiautojų prašė ir prižiūrėti savo vaikus – nenuleisti nuo jų akių.

Nors paplūdimiuose žmonių buvo daug, iki 16 val. incidentų išvengta. Į gelbėtojus tik Smiltynėje kreipėsi keli asmenys, kuriems buvo įsisiurbusios erkės.

Spūstys neišvengiamos ir vakare

Prognozuojama, kad vakare keliuose, vedančiuose į pliažus ir iš jų, vėl susidarys transporto spūstys. Pastarosios greičiausiai bus kur kas didesnės nei vykstant į pliažus.

Didžiausios automobilių eilės ne tik Pamario, bet ir P.Lideikio gatvėje nusidriekė ir sekmadienį, kai orai ir buvo vasariški. Paprastai spūstys prasideda nuo 16 val.

„Kokio dydžio bus spūstys, priklausys nuo orų. Jei atvės staiga ar dangų aptrauks debesys, poilsiautojai vienu metu pakils vykti namo. Tada spūstys bus didelės. Jei vakaras bus šiltas, žmonės išsiskirstys palaipsniui, dalis pabus ilgiau prie jūros, tačiau spūsčių, panašu, neišvengsime. Manau, kad tiek ilgai šiltų orų laukusiems žmonėms, vadinamieji kamščiai nuotaikos nesugadins. Svarbiausia, kad galėjo pabūti prie jūros“, – komentavo pavaduotojas.

A.Siakki tvirtino, kad spūstys yra neišvengiamos, kai ilgą laiką vyrauja prasti orai, o tada vieną dieną atšyla. Tada visi skuba prie jūros.

„Siūlyčiau tokiomis dienomis geriau rinktis dviračius ir važiuoti į pliažą. Tada nereikės ieškoti vietos automobiliui aikštelėse, kurios būna perpildytos, ir stovėti transporto spūstyse. Be to, ši transporto priemonė sveikesnė“, – patarė pavaduotojas.

Reikalinga pareigūnų pagalba

A.Siakki atkreipė dėmesį, kad transporto spūstys sparčiau tirpsta, kai eismą reguliuoja policijos pareigūnai.

Pavaduotojo manymu, būtų veiksmingiausia, jei šie tą darytų ne tik prie įrenginėjamos žiedinės sankryžos P.Lideikio, Pamario ir Audros gatvėje, bet ir P.Lideikio, Manto ir Liepojos gatvių šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje.

Eismą keliuose, vedančiuose į paplūdimius, apsunkina ir remonto darbai. Įrenginėjama ne tik žiedinė sankryža prie įvažos į Pirmąją Melnragę, bet ir atnaujinamas Karklės kelias. Šioje pusėje taip yra taikomi eismo apribojimai.