Organizacijų „Stiprūs kartu“ ir „Blue/Yellow“ iniciatyva 43 vaikai viešėjo Klaipėdos krašto buriavimo mokyklos „Žiemys“ bazėje, per 40 vaikų, kiek anksčiau, savaitę praleido Kintų kaitų klubo stovykloje.  Nepriklausomybės dienos proga vaikus Drevernos uoste sveikino ir dovanas dalino Lietuvos Karinių jūrų pajėgų atstovai, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono vadovai. Vaikus į Lietuvą atlydėjo kartu galėjusios keliauti mamos ir karo kapelionas.

„Vaikai visi labai skirtingi, tačiau juos sieja vienas dalykas, per šį ar 2014 metų karą jie neteko pačių artimiausių žmonių – tėčių. Tai Ukrainos karių vaikai. Skausmas, kurį nesunkiai pamatysite jų akyse, greičiausiai liks visam gyvenimui, tačiau mes galime jiems parodyti žmogiškumą. Tik tiek, suteikti galimybę „persijungti“. Čia, prie jūros, gamtoje, jie vėl šypsosi, juokiasi, bendrauja ir gali trumpam užsimiršti, nors karas tęsiasi“, –  sakė veteranas, karo kapelionas Oleksa Sokilas. Vyras, sunkiai sužeistas 2016 metais Donbase, į Lietuvą atlydėjo šią vasarą paskutinę karo našlaičių iš Ukrainos grupę.

Žurnalistą ir visuomenininką Edmundą Jakilaitį sieja sena draugystė su pamario buriuotojais, vyras ir pats, ir jo vaikai yra išmėginę įvairius vandens sportus. Pasak „Stiprūs kartu“ įkūrėjo, apie tai, kad Kintuose ir Drevernoje organizuojamos stovyklos vaikams jis žinojęs jau seniai.

„Pamary galima organizuoti stovyklas, kurias vaikai atsimintų visą gyvenimą, todėl šiemet į pamarį atvežėme dvi grupes vaikų iš Ukrainos. Žinojau, kad Laurynas Juodeška Kintuose ir Drevernoje daro kokybiškas sporto stovyklas vaikams, o mes karo našlaičius iš Ukrainos vežame tik į pačias geriausias stovyklas Lietuvoje“, – pasakojo E. Jakilaitis.

Iš įvairių Ukrainos regionų, bendradarbiaujant su Lietuvos ambasada, Ukrainos labdaros ir pagalbos organizacijomis, į pamarį vasaros atostogoms dviem autobusais buvo atvežti žuvusių ar sužeistų Ukrainos karių vaikai. Pirmoji, kiek vyresnių vaikų grupė, stovyklavusi Kintuose, mokėsi suvaldyti jėgos aitvarus, plaukiojo istorinėmis Kuršių marių burvaltėmis, grožėjosi pamario gamtos ramybe. Kita grupė dabar baigia savaitės atostogas Drevernoje, kur mokėsi buriuoti optimist klasės jachtomis, plaukiojo baidarėmis, dalyvavo įvairiose edukacinėse veiklose.

„Šių vaikų atvykimui rimtai ruošėmės, bet vis tiek jaudinomės, nes sunkiai įsivaizduojame, ką jie yra patyrę. Tačiau nerimas dingo pamačius, kokie yra vaikai. Tenka pripažinti, kad šie vaikai džiaugėsi viskuo, jie yra drausmingesni, atidesni, mandagūs ir žymiai mažiau palepinti. Man atrodo, kad mūsų vaikai tokie buvo prieš dvidešimt metų. Su jais dirbti buvo lengva ir gera. Vis dėlto buvo ir kuriozų, merginos išklausiusios buriavimo trenerių instruktažo ir apžiūrėjusios optimist jachtas nusprendė, jog šis sportas tik berniukams“, – įspūdžiais dalijosi Klaipėdos krašto buriavimo mokyklos „Žiemys“ direktorius Laurynas Juodeška.

Dviejų vandens sporto mokyklų vadovas įsitikinęs, kad pastarosios dvi stovyklos buvo geriausios, kokias yra tekę organizuoti. Vadovai ir sporto instruktoriai daug atidavė savęs, tačiau viską su kaupu kompensavo vaikų dėkingumas ir pagarba.

Daugeliui į stovyklą Drevernoje atvykusių vaikų tai – pirmoji kelionė į užsienį, jie noriai bendrauja ir pabrėžia, kad buriavimą taip pat tenka išbandyti pirmą sykį.

„Vinicoje yra tik baidarės, bet man buriuoti labai patiko, norėčiau ilgiau pabūti“, – sakė vienuolikmetis Glebas.

Aštuonmetė Inesa iš Žitomiro į stovyklą atvyko su vyresniu broliu Vladu.

„Man čia viskas labai patinka, buvome saunoje, akvaparke, labai patiko maudytis jūroje, kur bangos didžiulės. Ir labai skanūs ledai. Buriuoti mėginau, patiko, tik labai bijojau apsiversti, nes vanduo šaltas“, – atviravo Inesa.

Stovyklų organizatoriai tiksi, jog kitąmet į Dreverną, Kintus pavyks atvežti dar daugiau vaikų iš Ukrainos.

„Netyčia taip gavosi, kad per šiuos metus tapome, jei ne didžiausiais, tai vienais didžiausių vaikų vasaros stovyklų organizatorių Lietuvoje. Dabar „Stiprūs kartu“ ruošiasi naujai iniciatyvai, galvojame, jog būtų prasminga nupirkti protezus, galūnių netekusiems kariams.   Artėja žiema, vėl reikės generatorių ir šildytuvų. Manau, susirinkę sugalvosime vaikams poilsio stovyklų ir kitai vasarai“, – sakė E. Jakilaitis.

Paramos Ukrainai organizatoriai džiaugiasi ypatingu ryšiu su pamario žmonėmis – Drevernos uosto administratoriumi, Mingės buriuotojais, Kintų kaitų klubu ir buriavimo mokykla „Žiemys“. Jei pakaks lėšų jau numatytoms veikloms, galbūt vaikų poilsį pavyks organizuoti dar šį rudenį ir žiemą.

Organizacija „Stiprūs kartu“ per 2023 metus į vasaros stovyklas iš Ukrainos atvežė 400 vaikų, taip pat turiningai pailsėti galėjo dar 200 karo pabėgėlių vaikų. „Stiprūs kartu“ dėkoja pinigus aukojančioms verslo įmonėms ir žmonėms, kurių dėka organizacija ir toliau gali planuoti įvairias labdaros veiklas.

Ši vasara greitai baigsis, tačiau netruks ateiti ir kita. Aukoti karo našlaičių atostogoms Lietuvoje galima trumpuoju numeriu 1409 – skambučio kaina 5 eurai. Taip pat galima daryti pavedimą į „Stiprūs kartu“ sąskaitą LT387044090101401806, ar „Paypal“ piniginę: mes@stipruskartu.lt, pavedimo paskirtyje nurodant „KARO NAŠLAIČIAMS“.

Paskutinė galimybė pailsėti?

Uostamiesčio ir Palangos paplūdimiai – sausakimši, juose žmonių apstu nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro.

Tai galima pastebėti ir vykstant prie jūros automobiliu, kadangi keliuose, ypač šią savaitę, pastebimos nuolatinės spūstys.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (KTKIC) direktorė Romena Savickienė atkreipė dėmesį, kad ši vasara tikrai gana intensyvi.

O išaugusius srautus paskatino ilgasis šventinis savaitgalis, nes daugeliui tai – paskutinė galimybė pailsėti prieš pradedant ruošti vaikus į mokyklą ar užsiimant darbine veikla.

Savaitgaliai – įtempti

„Vasara – aktyvus sezonas, mes visą jį turėjome nemažai svečių. Negalėtume pasakyti, daugiau ar mažiau, palyginus su praėjusiais metais. Buvo ilgasis savaitgalis, tad logiška, kad tokiu metu visada mūsų kurortai Palanga, Neringa perpildyti, lygiai taip pat ir Klaipėda buvo pilna. Nežiūrėjau viešbučių užimtumo tuo metu, bet manau, kad tikra buvo visiškai užimti. Tai, kiek žmonių prie paplūdimių ar visur kitur, rodė, kad tų svečių turėjome labai nemažai. Bet tai buvo tiesiog ilgojo savaitgalio sindromas“, – tikino R. Savickienė.

Savo atostogas žmonės pasiskirsto įvairiai, dalį jų skiria kelionėms į užsienį, o trumpesnes, tokie kaip ilgieji savaitgaliai, išnaudoja poilsiui Lietuvoje.

„Tiek Lietuvos, tiek užsienio turistai tikrai myli Lietuvos pajūrį ir Palangos kurortą. Kai tik pasitaiko ilgesnis savaitgalis, „automatiškai“ žmonių srautas – didesnis. Šių metų tendencija turbūt ir būtų tokia, kad savaitgaliai labiau įtempti“, – sakė Palangos turizmo informacijos centro vadovė Rasa Kmitienė.

Romena Savickienė. Vytauto Liaudanskio nuotr. 

Mėgaujasi malonumais

Į pajūrį atvykę poilsiautojai užsiima tiek aktyvia, tiek pasyvia veikla.

„Jeigu tai Lietuvos turistai, pagrindinė priežastis atvykti į Lietuvos pajūrį – pajūris ir poilsis prie jūros. Ten papoilsiavę dalį dienos, užsiima pačiomis įvairiausiomis veiklomis – pasivažinėjimu dviračiais, plaukiojimu banglentėmis, irklentėmis, vandens dviračiais, pasivaikščiojimu po miestą, lankymusi kultūriniuose renginiuose ir kitose lankomose vietose“, – pasakojo R. Savickienė.

Palangoje turistų veikla – panašaus pobūdžio.

„Jeigu geras oras, poilsiautojai dieną ilsisi, džiaugiasi saulės voniomis, pliažo malonumais, o vakarėjant mėgaujasi įvairių virtuvių patiekalais, ieško pramogų. Pramogas siūlome įvairias – pradedant muziejų ekspozicijomis, edukacinėmis programomis, ekskursinėmis programomis ir visais kitais malonumais, kuriuos gausiai šiemet siūlo Palangos kurortas“, – pažymėjo R. Kmitienė.

Veikla: turistai ne tik deginasi ir maudosi, bet ir užsiima įvairiomis pramogomis, pavyzdžiui, mokosi plaukti banglentėmis. Vytauto Petriko nuotr.

Padaugėjo skandinavų

Daugiausia užsienio turistų Klaipėdoje sulaukiama iš Vokietijos, taip pat padaugėjo ir skandinavų.

„Jeigu kalbėtume apie turistus iš užsienio šalių, pirmoje vietoje lieka vokiečiai – kaip anksčiau, taip ir dabar. Išskirtinumo turi tai, kad padaugėjo skandinavų – tiek danų, tiek švedų. Matyt, skandinavai juda iš savo šalies ir pradeda atrasti mus. Tai labai džiugina“, – pastebėjo R. Savickienė.

Palangoje lankosi svečiai iš kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos, taip pat iš Vokietijos ir Skandinavijos šalių.

„Padidėjo srautai iš Prancūzijos, Danijos, Čekijos, turime svečių ir iš tolimesnių šalių – Australijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Afrikos tam tikrų valstybių“, – kalbėjo Palangos turizmo informacijos centro vadovė R. Kmitienė.

Užsieniečiai, užsukę į turizmo centrus, klausia, ką galėtų aplankyti, kur nueiti, kur paragauti gardėsių ir net lietuviško alaus.

„Pagrindiniai Klaipėdoje užduodami klausimai – ką jie gali pamatyti mieste. Tam yra parengti visi mūsų maršrutai, su žemėlapiu, lankomais objektais, trumpais aprašymais“, – teigė R. Savickienė.

Braškės ir šis savaitgalis

Anot R. Savickienės, pagal booking.com platformą, kurioje galima matyti viešbučių užimtumą, artėjantį savaitgalį – nuo rugpjūčio 18 iki 20 d., Klaipėdoje jau užimta 82 proc. visų apgyvendinimo įstaigų, Palangoje – 84 proc., Neringoje – 94 proc.

Klaipėdoje yra 130 apgyvendinimo vietų, Neringoje – 26, o Palangoje – 218.

„Savaitgalį buvo apie 98 proc. užimtumas. Savaitgalis buvo labai įtemptas. Tikimės, kad ir artėjantis bus ne ką prastesnis“, – vylėsi R. Kmitienė.

Turistaujantis žmogus yra pasiruošęs atverti piniginę.

Išaugę žmonių srautai teigiamai atsiliepia ir vietos verslininkams.

„Kuo didesnė paklausa, tuo didesnė būna ir pasiūla. Tikėkimės, kad mūsų verslui šie metai tikrai nebus prastesni negu pernai, ir viskas bus gerai“, – pažymėjo R. Kmitienė.

R. Savickienė priminė, kad verslininkai turėtų pasistengti dėl turistų ir tinkamai jiems įteikti paslaugą.

„Turistaujantis žmogus yra pasiruošęs atverti piniginę. Visada sakiau ir pakartosiu – nereikia išradinėti dviračio, reikia tiesiog pasižiūrėti, kaip mes patys elgiamės kelionės metu. Jeigu mums kažkokioje šalyje pasiūlo paragauti ko nors tokio, ko neturime ar nematėme, tai ir darome. O jeigu pamatėme kokį nors daiktą, kuris atrodo patraukliai, mes jį įsigyjame. Atostogaujantis žmogus pasirengęs išbandyti, išragauti, eksperimentuoti, degustuoti ir visa kita daryti todėl, kad jis atostogauja ir jam reikalingos teigiamos emocijos ir gera nuotaika“, – kalbėjo R. Savickienė.

Tradicijos: itin karšto antradienio vakarą daugybė poilsiautojų plūdo ant jūros tilto stebėti saulėlydžio, kuris tądien buvo įspūdingas. K. Butautienės nuotr.

Sezonas baigsis rugsėjį

Kainų šuolis dėl metų pradžioje išaugusių elektros energijos ir kitų įkainių irgi juntamas.

„Kainos keičiasi ir keičiasi jos kasmet. Bet kuriuo atveju, verslas turi reaguoti ir kainas koreguoti“, – sakė R. Savickienė.

„Kainų lyginti neįmanoma. Kiekvieną dieną išoriniai veiksniai lemia kainas – kiekvienas verslininkas sudarinėja savo kainodarą“, – tikino R. Kmitienė.

Turistinis sezonas uostamiestyje, kaip ir beveik visoje Europoje, turėtų išsikvėpti Pasaulinę turizmo dieną – rugsėjo 27-ąją.

„Tuomet tarsi ir baigsis mūsų sezonas, bet liks labai daug dalykų, kurie priklausys nebe nuo mūsų, o nuo to, kokie bus orai. Jeigu spalį, lapkritį – puikūs orai, lietuviai keliaus prie jūros ne tik pasideginti, bet ir pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru, aktyviai pabūti“, – sakė KTKIC direktorė.

Sudėtingiausias numatomas lapkritis ir gruodžio pradžia. Tačiau ir per tuos mėnesius lauks renginiai – Moliūgų, Martyno šventės, eglutės įžiebimas.

„Verslininkai dabar kalba ir apie „Oktoberfestą“ Klaipėdoje. Tokios šventės atsiradimas pritrauktų turistus atvykti į mūsų miestą. Šventės, tokios kaip Šviesų festivalis, Valentino diena ar kitos, pritraukia į miestą svečių. Paskui sudėtingesnis bus vasaris, kovas, o po to – vėl lauks vasara“, – kalbėjo R. Savickienė.

Sportuoti – po atviru dangumi

Gaivinanti Baltijos jūra, puraus smėlio paplūdimiai ar ošiantys pušynai atvykti į kurortą vilioja bet kuriuo metų laiku. Žinoma, šiltasis metas žavus savais privalumais – galimybėmis pasirinkti daugiau aktyvaus laisvalaikio formų, džiaugtis išskirtine po atviru dangumi vykstančių renginių gausa, grožėtis išpuoselėtais takais, gėlynais ir fontanais, mėgautis gurmaniškomis akimirkomis jaukiose kavinukių ar restoranų lauko terasose, sako Palangos visuomenės sveikatos biuro direktorė Milda Gedvilienė.

Norintiesiems savo dieną Palangoje pradėti sveikai ir aktyviai pašnekovė visada pirmiausia rekomenduoja sveikatingumo taką „Labrytys“, kuriame lankytojai ras įvairių lauko treniruoklių bei sporto įrenginių. „Mėgstantiems bėgioti ar vaikščioti žmonėms tai yra puiki vieta sportuoti ir kartu įkvėpti gaivaus pušų aromato“, – teigė M. Gedvilienė.

„Be to, visą rugpjūtį palangiškius ir miesto svečius kviečiame nemokamai sportuoti „Žmonės sportuoja“ organizuojamose grupinėse lauko treniruotėse Palangoje. Organizatoriai siūlo skirtingus užsiėmimus, tokius kaip joga, funkcinės, „Animal Flow“ mobilumo treniruotės, kikboksas ir kt. Sportuojama skirtingose kurorto vietose parke – prie rotondos, prie Palangos kultūros muziejaus bei kitur“, – pasakojo pašnekovė.

Patenka į dviratininkų rojų

M. Gedvilienė taip pat primena, kad ne veltui miestas didžiuojasi dviračių kurorto titulu – per visą Palangą bei pušynais palei jūrą kokybiški dviračių takai driekiasi net apie 40 km! Jais patogu pasiekti lankytinus kurorto objektus, kaimyninės Latvijos valstybinę sieną, o pietų kryptimi nukakti netgi iki Klaipėdos. Palangos turizmo informacijos centras dviračių entuziastams siūlo įvairius poreikius atitinkančius maršrutus (https://www.visit-palanga.lt/veiklos/dviraciu-rojus/).

„Pavyzdžiui, su vaikais poilsiaujančioms šeimoms ypač tiks maršrutas „Pramogauk Palangoje“, kur aktyviai minant dviratį pakeliui galima rasti vis kitą sudominsiančią pramogą ar stabtelti siūlantį objektą: tai ir mažųjų kurorto lankytojų pamėgtas Pasakų parkas, ir ištisus metus atviras Palangos baseinas, Vaikų parkas, kur jaunųjų atostogautojų laukia įvairiausi žaidimų įrenginiai, karstyklės, sūpynės, o vakarop, temstant siūlome pasigrožėti muzikiniu fontanu, kuris kartu su nuostabiomis melodijomis nušvinta įvairiausiomis spalvomis“, – vardijo pašnekovė.

Tuo metu mėgstantieji ramesnį poilsį gali skirti kokybiško laiko sau, pabūti su artimaisiais ir pasimėgauti akimirka. Tam puikiausiai tiks kad ir pasivaikščiojimas pajūriu, pušyno takeliais – tai neįkainojama miško ir jūros terapija.

Mažiesiems: specializuotuose parkuose nuobodžiauti neteks. Palangos savivaldybės nuotr.

Atgaiva kūnui ir sielai

„Medžių ošimas einant pušynų keliukais, „Labryčio taku“ ar pasivaikščiojimas nuostabiame Palangos Birutės parke – tarsi meditacija, susiliejimas su gamta. Tai gali padėti numalšinti stresą, apraminti ir susidėlioti mintis, priimti svarbius sprendimus. Vaikščiojimas yra natūrali ir gyvybiškai būtina fizinė veikla, be to, mokslininkai įrodė, kad tai skatina kūrybiškumą, mažina psichologinę įtampą, kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje. Į ilgus pasivaikščiojimus pajūriu kviečiame leistis ne tik jaunimą, šeimas su vaikais, bet ir vyresnio amžiaus žmones, nes tai teigiamai veikia atmintį. Ir būtinai aplankykite Palangos tiltą ir pajūrį saulei leidžiantis – šiose vietose gamta kaskart dovanoja išskirtinius dangaus ir jūros vaizdus“, – šyptelėjo pašnekovė.

Ieškančius ramaus atokvėpio žmones rugpjūtį džiugina ir tradiciniai Visuomenės sveikatos biuro organizuojami nemokami renginiai.

„Nebepamename vasaros Palangoje be gongo garsų. Šie metai – ne išimtis. Palangos Birutės parke skambantys gongo garsai sukviečia minias žmonių. „Maudynės gongo garsuose“ – tai procesas, kurio metu išgyvenamos įvairios emocijos, atpalaiduojama giliai paslėpta psichinė įtampa. Šių dienų skubančiame pasaulyje tai puiki priemonė mažinanti stresą, harmonizuojanti mintis ir jausmus“, – terapijos teikiamas naudas vardijo M. Gedvilienė.

Paskutinį kartą šį aktyvųjį kurortinį sezoną gongai skambės rugpjūčio 13 d. 17 val.

Terapija: Birutės parke skambantys gongo garsai pritraukia minias žmonių. Palangos visuomenės sveikatos biuro nuotr.

Nuo savišvietos iki meno

Rugpjūčio 11–13 d. Palangoje ir Šventojoje šurmuliuos vienas laukiamiausių vasaros renginių – jau aštuntus metus puoselėjamas nemokamas sveikatingumo, sporto ir meno festivalis „1 000 saulių“.

Prie jo jungiasi Europos šalių kino forumas „Scanorama“ ir daugybė sveikatingumo srityje veikiančių Palangos organizacijų, kurios įvairiose kurorto erdvėse pristatys savo veiklas, kviesdamos leisti laisvalaikį aktyviai, rūpintis ne tik savo fizine sveikata, bet ir dvasine harmonija: vyks įvairios sporto treniruotės, kūno pažinimo praktikos bei sąmoningumo seminarai. Šiemetis festivalis kvies į daugiau nei pusšimtį edukacinių ir praktinių sveikatingumo, sporto ir kūrybiškumo veiklų.

M. Gedvilienė primena – besibaigiant vasarai vertėtų suskubti pasidžiaugti ir ypatinga miesto bei Palangos orkestro dovana: Birutės parke, prie rotondos, „Orkestro vasaros“ koncertai kiekvieną ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį 18.30 val. vyks iki rugpjūčio 26 d.

O tuos, kurie dalį savo viešnagės norėtų skirti pažinčiai su kurortu, patyrinėti jo praeities pėdsakus, Palangos turizmo informacijos centras akina leistis į intriguojamą atradimų kelionę. „Žvaigždžių lietus: garsenybių pėdomis Palangoje“, „Meilės sparnais Palangoje ir ne tik“, „Nemieganti Palanga: šviesų ir šešėlių paslaptys“, „Palangos vilos: paslaptys, legendos ir likimai“ – tik maža dalis kurorte siūlomų pažintinių ekskursijų: visą išsamią informaciją kurorto svečiai ras tinklalapyje www.visit-palanga.

„Nuo pat savaitgalio pradžios pastebime vilniečius, kurie atvyksta į miestą. Mes jiems duodame tam tikras simbolines dovanėles. Jie domisi, ką galima nuveikti mieste. O šią savaitę galima labai daug ką nuveikti Kaune. Džiaugiamės, kad į šią kampaniją pasijungė visas kultūrinis Kauno sektorius“, – pasakojo „Kaunas IN“ turizmo informacijos centro vadovas Tadas Stankevičius.

Specialiai vilniečiams paruošta pramoginė, kultūrinė programa.

„Pažinti Kauną iš tam tikrų perspektyvų, ar tai būtų architektūra, ar tai būtų mūsų Senamiestis, mūsų miesto istorija. Mūsų kultūriniai partneriai organizuoja savo erdvėse renginius ar ekspedicijas“ , – teigė T. Stankevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nustebinti vilniečius įvairiais būdais bando ir muziejai. Ne tik plečiamos programos, bet ir kuriamos specialios kompozicijos Vilniaus ir Kauno temomis.

„Paroda yra apie du didžiausius Lietuvos miestus. Šiemet Jurgio Kunčino „Tūlai“ sukanka 30 metų. Todėl apie Vilnių pasakojama per J. Kunčino eksponatus“, – dalijosi Maironio lietuvių literatūros muziejaus vadovė Deimantė Cibulskienė.

Vilniečių Kauno centre sutiksi daugiau nei vietinių.

„Gaunasi kaip pabėgimas, atostogos Kaune. Kol kas neturiu suplanuotos dienotvarkės, bet yra paskirti įvairūs nemokami renginiai, galbūt kažkur apsilankysiu“ , – kalbėjo vilnietė.

Patys kauniečiai džiaugiasi tokiomis iniciatyvomis.

„Yra tiek nuostabių vietų Kaune, čia priklauso nuo kiekvieno skonio“, – dalijosi kaunietė.

Šią savaitę galima labai daug ką nuveikti Kaune.

„Aš siūlau nevažiuoti iš Vilniaus per NATO dienas. Tai yra istorinis įvykis. Reikia tvarkingai jį išbūti“, – teigė mergina.

Kaune šiomis dienomis jaučiasi ir užsienio svečių antplūdis. Sostinėje nebelikus laisvų viešbučių, daugelis pasirinko Kauną. Viešbučiai pastebi, kad pasikeitė keliavimo tendencijos, nebeliko didelių grupių.

„Būdavo, autobusais keliauja, dabar yra pavieniai keliautojai. Jie išmoko patys keliauti, patys susidėlioti keliones“, – teigė „Santakos“ viešbučio vadovė Indrė Dzenkauskaitė.

Turizmo centras sako, kad vilniečių susidomėjimas Kaunu didelis, skaičiuojama, kad per kelias dienas Kaune turėtų apsilankyti apie tūkstantį sostinės gyventojų.

Situacija netrukus pasikeis?

Malūno parko kaimynystėje gyvenantis Petras Varneckis teigė, kad sutvarkius parko ir tvenkinio teritoriją buvo tikimasi vandenlenčių pramogų pagyvėjimo. Tačiau šis verslas nenusisekė ir panašu, jog savo turtą – laikinąjį statinį ant vandens – buvę savininkai paliko likimo valiai.

„Įrenginiai palaipsniui išmontuojami ir grobstomi. Šeimininkams turbūt tokia padėtis nelabai rūpi, nes jie nesiėmė jokių priemonių apsaugoti savo turtą. Kavinukės aplinka virto šiukšlynu ir apipuvusių vandens tramplinų sąvartynu. Tokia padėtis tęsiasi jau antrus metus, gadindama atgimstančio Malūno parko įvaizdį. O pastarasis vandalizmo aktas sukėlė šoką – išdaužyti buvusios kavinukės langai, išlaužtos pagalbinių patalpų durys, aplink išmėtyti daiktai“, – vardijo klaipėdietis.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Savivaldybės atstovai tikina, kad situacija netrukus turėtų pasikeisti – visai neseniai vandens pramogų paslaugoms teikti konkursą laimėjusi nauja bendrovė, registruota Šiauliuose, įsipareigojo per kelis mėnesius statinį sutvarkyti.

Davė keturis mėnesius

Klaipėdos savivaldybės Licencijų ir leidimų skyriaus vedėja Jolanta Uptienė teigė, kad su ankstesniais paslaugos teikėjais miestas nutraukė 2015 m. pasirašytą sutartį, nes jie nebevykdė veiklos nuo pernai rugsėjo.

„Dabar yra laimėtas konkursas, verslininkams duoti keturi mėnesiai, kad sutvarkytų teritoriją. Nesvarbu, kad vasara pasibaigs, jų verslui tai reikšmės neturės, pasirašė, kad veiklą vykdys ištisus metus. Jie perėmė ir laikinuosius statinius prie vandens. Ankstesni savininkai įrenginių neišsigabeno, o siūlė juos pasiimti miestui“, – sakė J. Uptienė.

Tačiau miestui jų esą nereikia, tad reikalas išsisprendė, kai su savininkais buvo suderinta, kad naujieji konkurso laimėtojai gali perimti įrenginius ir juos susitvarkyti.

„Sutartis pasirašyta dar labai neseniai, jie turi laiko įsikurti ir sutvarkyti teritoriją, kuri yra apleista, nes buvusieji viską paliko ir išvažiavo. Turėjo išsikraustyti ir demontuoti įrenginius iki 2022 m. rugsėjo pabaigos, bet to nepadarė. Šių metų sausį mes skelbėme naują konkursą vandenlenčių paslaugai teikti su sąlyga, kad jo laimėtojai sutvarkys tą teritoriją“, – paaiškino J. Uptienė.

Pavojinga vandens paukščiams

Jei per keturis mėnesius naujieji konkurso laimėtojai teritorijos nesutvarkys, savivaldybė pasiryžusi nutraukti sutartį ir spręsti, ką daryti toliau.

Tokia padėtis jau tęsiasi antrus metus, gadindama atgimstančio Malūno parko įvaizdį.

Aplinkiniai gyventojai turi pastabų ne tik dėl suniokotos kavinės prie vandens – esą vandenlenčių įranga pavojinga čia gyvenantiems vandens paukščiams.

„Mano manymu, trys aukštos atramos ir ant jų sumontuoti plieniniai trosai skersai tvenkinio yra didelė kliūtis vandens paukščių, ypač nepatyrusių jauniklių, pakilimui ir nusileidimui. Kadangi gyvenu šalia tvenkinio ir kiekvieną rytą apibėgu aplink jį, buvau liudininkas, kaip į trosus atsitrenkė gulbės jauniklis, bandydamas pakilti nuo vandens“, – pastabas žėrė P. Varneckis.

Renginio pagrindinėje erdvėje, įsikūrusioje Bastėjos kalno papėdėje, šimtai rožine spalva pasipuošusių miestiečių leidosi čiuožykla į didžiausią dirbtinį šaltibarščių dubenį. Festivalį nuspalvina ir unikalios partnerių siūlomos šaltibarščių variacijos, desertai, kiti patiekalai, kuriuose susipina rožinė spalva,  šaltibarščių skonius ir vasaros nuotaika. 

Festivalis vyksta visame Vilniuje

Vilniuje vyksiantis šaltibarščių festivalis – puiki proga prisiminti ir naujai pažvelgti į miesto gastronominį paveldą. Šventė padeda ne tik suvokti tradicinės lietuviškos sriubos kultūrą, bet ir įvairiausiomis veiklomis suteikti jai naujų spalvų. Pasak Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovės Ingos Romanovskienės, tikimasi, kad šis renginys taps kasmete tradicija, visą miestą įtraukiančia į pramogų sūkurį.

„Tokio festivalio idėją brandinome gana seniai, dar prieš buvusius karantino ribojimus. Šaltibarščiai – unikali sriuba, turinti net savo spalvos pavadinimą, todėl pasirinkę tokį ryškų festivalio formatą, Vilniuje norime kurti naują tradiciją – pradėti vasarą linksmai ir nuotaikingai. Ši sriuba, būdama vienu mėgstamiausių patiekalų Lietuvoje, nusipelnė jai skirtos šventės šalies sostinėje. Juo labiau, kad kalbos apie šaltibarščius dėl išskirtinio skonio ir neįprastos spalvos vis plačiau sklinda svetur“, – sako „Go Vilnius“ vadovė I. Romanovskienė. 

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Geriausi šaltibarščių kostiumai nusipelnė apdovanojimų

Vilnius šaltibarščių šventę pakvietė minėti trankiai, pasipuošti ryškiomis spalvomis ir sriubos įkvėptais kostiumais. Vilniečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę leistis nuo Bastėjos kalno specialia šaltibarščių čiuožykla. Pirmieji ją išbandė užsiregistravę festivalio dalyviai, pasipuošę įspūdingais kostiumais. Gražiausių kostiumų savininkai apdovanoti, o pagrindinis varžybų prizas – skrydis oro balionu. 

Centrinė renginio erdvė tęsiasi nuo Bastėjos kalno iki Kūdrų parko. Erdvėje veikia vaikų zona su batutais, poilsio erdvė. Kūdrų parke įsikūrė maisto vagonėliai, o Tymo turgaus erdvėje ir Paupio turguje renginio dalyvių laukia išskirtiniai didžėjų pasirodymai. 

Restoranai stebina įvairiais šaltibarščių skoniais

Šaltibarščiai – vienas populiariausių patiekalų, siūlomų Vilniaus kavinėse ir restoranuose. Vos prasidėjus šiltesniems orams, rožiniais sriubos dubenėliais nusidažo miesto maitinimo vietų terasos ir staliukai. Todėl nenuostabu, kad daugiau nei 30 sostinės restoranų kvies švęsti Vilniaus šaltibarščių festivalį, siūlydami unikalius šios sriubos skonius. 

Šaltibarščių tema apima ne tik sriubos patiekalus – nuo šaltibarščių ledų iki specialiai festivaliui sukurtų rožinių gėrimų – šventės lankytojų laukia įvairūs desertai, susieti su tradicinės lietuviškos sriubos tematika. Įvairūs šaltibarščių įkvėpti desertai, gėrimai ir pramogos lankytojus pasitiks įvairiose kepyklėlėse bei miesto restoranuose.

Vasarą, kai ypač norisi smagiai leisti laiką su šeima ir draugais, kauniečiams pramogų nebereikės ieškoti toli bei vykti į kitus miestus. Pačioje miesto širdyje, Nemuno saloje, jų laukia net kelios muzikos ir pramogų kupinos dienos.

„Šiemet kilo mintis suorganizuoti festivalį, kuriame netrūktų geros muzikos, įvairių pramogų ir kokybiško laiko visai šeimai. Jau ne pirmus metus kviečiame klausytojus mėgautis muzika po atviru dangumi, o visiškai atsinaujinantis renginio konceptas tik dar labiau prie to prisidės“, – sakė „Žalgirio“ arenos renginių organizavimo vadovas Mantas Vedrickas.

„Pakrantės“ organizuojami koncertai šiemet vyks keturis vakarus, o kiekvienas jų bus skirtas vis kitokiam muzikos stiliui. Birželio 29 d. Nemuno saloje skambės lyrinė muzika, birželio 30 d. – hiphopo kūriniai, liepos 1 d. – elektroninės muzikos hitai, o liepos 2 d. čia pasirodys populiariosios muzikos atlikėjai.

Jau dabar aišku, kad į „Pakrantės“ sceną žengs populiarusis austrų elektroninės muzikos duetas „Klangkarussell“, didžėjus ir muzikos prodiuseris DJ Jovani, grupės „G&G Sindikatas“ ir „8 kambarys“, atlikėjos Gabrielė Vilkickytė, Monika Liu, Evgenya Redko bei dainininkas Linas Adomaitis.

Taip pat kiekvieną vakarą pradės jaunieji talentai, tarp kurių – atlikėjos Aistay ir Gabija Li bei DJ Kayka. Liepos 2 d. „Pakrantės“ scenoje, kurią pristato „Gera dovana“, pasirodys grupė „Elektra Band“.

Be įsimintinų koncertų „Pakrantėje“ apsilankiusių festivalio dalyvių lauks ir speciali zona, kurioje bus galima skaniai pavalgyti, pabendrauti su bendraminčiais ir išbandyti įvairias pramogas. Liepos 2 d. šalia „Žalgirio“ arenos vyks ir tradicinis, jau tryliktą kartą organizuojamas „Žalgirio 3×3 Green Feel‘s“ turnyras, kuriame varžysis krepšinio entuziastai.

Bilietai platinami bilietų platinimo platformoje „Bilietai.lt“.

Pasak savivaldybės, norima sukurti unikalią erdvę, kuri sujungtų senąjį ir naująjį miesto centrą, ji turėtų būti ne tik tranzitinė vieta, bet tarsi miesto aikštė, kur norisi būti.

„Šnipiškių gatvė yra maždaug 300 metrų ilgio pėsčiųjų promenada, kuria kasdien praeina šimtai miestiečių, tačiau iki šiol ji ir tebuvo tranzitinė gatvė, neišnaudota kaip viešoji erdvė. Todėl planuojama promenadą keisti – sukurti unikalią, reprezentatyvią, tvarią ir visais metų laikais patogią miestiečiams erdvę“, – BNS teigė savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus patarėja Rūta Matonienė.

Šnipiškių gatvė yra centrinėje Vilniaus dalyje, Šnipiškėse, ji prasideda nuo Kalvarijų ir Upės gatvių sankirtos, eina šalia šv. Arkangelo Rapolo bažnyčios ir Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės iki viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“.

Pasak R. Matonienės, pirmiausia savivaldybė ieško idėjų, todėl skelbs projekto konkursą. Šiuo metu konsultuojamasi su rinkos dalyviais, o sausį planuojama paskelbti projekto konkursą. Vėliau bus rengiamas techninis projektas.

„Rekonstrukcijos darbų pradžią kol kas prognozuoti sunku, greičiausiai jie prasidėtų 2025 metais“, – sakė savivaldybės atstovė.

Numatoma, kad viso projekto vertė neviršys 3,25 mln. eurų.

Savivaldybė skelbia kad teritorijoje norima atnaujinti ir praturtinti želdinius, išsaugant medžius, pertvarkyti pėsčiųjų ir dviratininkų eismo sprendinius. Norima erdvę naudoti miesto renginiams, šventėms, prekybai, reklamai, lauko kavinių įrengimui.