Gerosios Vilties gatvėje esančiose patalpose atlikus rekonstrukciją bus geresnės gydymo sąlygos, čia vienu metu galės būti gydomi 86 pacientai. Penkiuose pastato aukštuose jais rūpinsis apie 140 darbuotojų.

Vilniaus filiale, kuriam vadovauja Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertas Giedrius Likatavičius, dirba gydytojai psichiatrai, klinikiniai toksikologai, psichoterapeutai, psichologai, socialiniai darbuotojai, slaugytojai, ergoterapeutai, menų terapeutai, rezidentai, praktikantai ir administracija.

Kaip anksčiau skelbė centras, šiame pastate veiks atskiri alkoholinės ir narkotinės abstinencijos gydymo skyriai, stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos skyrius bei Minesotos programos skyrius.

Teritorija ir visas pastatas pritaikytas žmonėms turintiems ribotą judumą, įrengtas liftas, neįgaliųjų išlaipinimo vietos.

Čia bus įrengtos krovinių pristatymo bei išvežimo vietos, į darbą atvykstantys dviračiu, galės juos saugiai palikti uždaroje stoginėje.

Taip pat atliktas pastato apšiltinimas, pakeisti langai bei durys, modernizuotos vandens, nuotekų, elektros, ryšių, šildymo ir vėdinimo sistemos.

Pastatas, kuriame veikia Vilniaus filialas, nebuvo iš esmės atnaujintas apie penkis dešimtmečius. Rekonstrukcija vyko apie pusantrų metų. Projekto vertė – apie 6 mln. eurų.

Atidarymo renginyje dalyvaus sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, centro direktorius Emilis Subata ir kviestiniai partneriai.

Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, atnaujintame centre bus žymiai geresnės gydymo sąlygos pacientams, moderni medicinos įranga ir naujausi baldai. Atnaujinimas prisidės ir prie geresnių darbo sąlygų personalui.

Projekto metu padidintas saugumas – sutvarkyta teritorija, įdiegti apsaugos iškvietimo mygtukai, automatinės apsauginės žaliuzės, valdoma praėjimo kontrolė ir pacientų srautai.

Ties centru įrengtos 44 naujos automobilių stovėjimo vietos, iš jų keturios neįgaliesiems, elektromobilio įkrovimo stotelė ir automatiniai vartai, dviračių stovai. Pastatas pritaikytas neįgaliesiems.

Teritorijoje įrengti pėsčiųjų takai, suoleliai, poilsio zonos ir žaliosios erdvės.

Anot ministerijos, investicijos į filialo atnaujinimą siekė beveik 3,5 mln. eurų.

Anot RPLC Klaipėdos filialo direktorės Vaidos Karulaitienės, atsidarius centrui iš paupiškių nesulaukta jokios reakcijos.

"Nei gyvai, nei feisbuko grupės puslapyje jokios reakcijos nepastebėjome ir nesulaukėme", – teigė pašnekovė.

Pacientai į stacionarą plūsti dar nepradėjo, kadangi įstaiga kol kas neturi leidimo dirbti.

"Dar negalime pradėti dirbti, nes neturime licencijos. Labai tikimės, kad artimiausiu metu ją gausime, nes visus dokumentus esame pridavę, visi dokumentai yra patikrinti. Kai tik turėsime licenciją, bus ir pirmieji pacientai", – tikino direktorė.

Anot jos, centras dirbs kasdien, nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 7.30 iki 17 val. Esant poreikiui, laikas bus keičiamas iki 17.30 val.

Naujasis vaikų ir jaunimo dienos stacionaras įsikūrė Paupių gyvenamajame rajone, Jaunystės gatvėje.

Nei gyvai, nei feisbuko grupės puslapyje jokios reakcijos nepastebėjome ir nesulaukėme.

Paupių gyventojai, sužinoję, kad filialas vis dėlto atidarytas, jaučiasi nusivylę, kadangi į jų prašymus niekas taip ir nesureagavo – nei miesto valdininkai, nei Sveikatos apsaugos ministerija, nei prokuratūra.

"Teko kalbėtis su gyventojais, raginti mitinguoti – išeiti ir tylos minutę pastovėti, tyliai išreikšti prieštaravimą, kad mes visgi nesutinkame. Deja, gyventojai – nusivylę, pikti, yra palikti likimo valiai. Nesulaukėme pagalbos, neišgirdo mūsų prašymų, nepadėjo net didelis skaičius surinktų parašų", – sakė Paupių bendruomenės vadovė Regina Baguckienė.

Jos nuomone, nuolatos vyko dokumentų perdavimas vis į kitas institucijas, tarsi vengiant spręsti susidariusią problemą. Nepaisant to, gyventojai žada nepasiduoti.

"Rankų dar nenuleidžiame. Gyventojai, nors ir nusivylę, bus labai atidūs, dar atidesni negu iki šiol, seksime kiekvieną negerą judesį. Pati didžiausia mūsų baimė – kad centras neįsikeltų į visus kitus aukštus. Pažadai lieka pažadais, juos labai lengva sulaužyti", – baiminosi Paupių bendruomenės vadovė.

Atidarys iki Naujųjų metų?

Tik ką įvykusiame susitikime su Paupių bendruomenės gyventojais dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo direktorė Vaida Karulaitienė ir kiti su centro įkūrimu susiję asmenys.

Paupių bendruomenės vadovės Reginos Baguckienės ir paupiškių nuomone, dėl centro įkūrimo vietos galbūt jau seniai buvo nuspręsta.

"Susitikimo pabaigoje RPLC Klaipėdos filialo direktorė pasakė, kad centras visgi bus. Sakė, kad iki Naujųjų metų bus. Kai mes tiksliai užklausėme ministerijos atstovų, ar centras bus, neatsakė nei taip, nei ne", – tikino R.Baguckienė.

Dėstė savo argumentus

Susitikimo metu gyventojai argumentavo, kodėl vieta centrui nėra tinkama. Tačiau pabrėžė, kad jie nėra prieš tokio centro atsiradimą, tiesiog jo nenori Paupiuose.

Viena priežasčių – vietų automobiliams trūkumas.

Taip pat svarbus klausimas – patalpų išlaikymas. Tai būtų labai brangu, kadangi šildyti reikėtų visus penkis aukštus.

"Negalima pirmame aukšte šildyti kelių kabinetų, nes šildymas yra bendras visų penkių aukštų. Vadinasi, lėšos būtų panaudotos netikslingai", – nuomonę išsakė R.Baguckienė.

Paupių bendruomenės atstovai tikino, esą jeigu centras būtų kitoje vietoje, jie mielai padėtų jį įrengiant.

"Esame pateikiami labai negražiai, kaip neturintys atjautos vaikams, kaip bendruomenė, nesuprantanti, ko apskritai reikia Klaipėdoje. Nors mes esame ne prieš, bet čia – ne ta vieta. Labai gaila, kad nenori mūsų išgirsti", – apgailestavo bendruomenės vadovė.

Patalpų yra ieškoma, bet jų nėra – ministerija, savivaldybė, Turto bankas neturi.

Gins viešąjį interesą

Neradus kompromiso, svarstoma imtis griežtesnių veiksmų.

"Bendruomenė galbūt kreipsis į savivaldybę, prašant teisinės pagalbos, ginant viešąjį interesą. Nes gražiai tartis niekaip nepavyksta. Deja, gyventojai nustumiami į šoną. Pirmoje vietoje turėtų būti žmogiškumas ir tų žmonių, kurie ten gyvena, nuomonė. Mes gyvensime ir šiandien, ir rytoj, o darbuotojai uždarys duris ir išeis", – kalbėjo R.Baguckienė.

RPLC Klaipėdos filialo direktorė V.Karulaitienė irgi pripažino, kad kompromiso rasti nepavyko. O raminamos kalbos, kad centro lankytojai nebus agresyviai nusiteikę nusikaltėliai, nepadėjo.

"Gyventojai kategoriškai prieštarauja šio centro atsiradimui būtent Paupiuose. Patalpų yra ieškoma, bet jų nėra – ministerija, savivaldybė, Turto bankas neturi. Kokiu būdu dar bus ieškoma, nelabai ir įsivaizduoju. Visi būdai yra išnaudoti, ir patalpų nėra. Kol kas gyventojus informavome, kad centras bus atidarytas iki Naujųjų metų", – patvirtino RPLC Klaipėdos filialo direktorė.

Nusikaltėlių centre nebus

Direktorė taip pat prasitarė, kad norėtų kitų patalpų, galbūt geresnėje vietoje.

"Žinome, kad Klaipėdoje dėl patalpų yra problema. Šiandien net nuomotis neturime už ką. Viskam pabrangus, nėra tokios galimybės. Džiaugiamės tuo, ką gavome", – tikino V.Karulaitienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad gyventojai turi susikūrę iliuzijų, dėl kurių baiminasi ir centro nenori.

"Gyventojai turi įsivaizdavimų, kad žmonės bus prievarta su antrankiais atvežami. Taip nebus. Tai bus dienos stacionaras – geranoriškai, laisva valia ateinantys žmonės, gal iš pradžių tėvų įkalbinti", – paaiškino direktorė.

V.Karulaitienė informavo, kad šis centras teiks ambulatorines, konsultacines paslaugas. Medikamentinio gydymo nebus, nebent lėtinėmis ligomis sergantiesiems, pavyzdžiui, diabetu.

Surinko šimtus parašų

Jau surinkta ir per pusė tūkstančio gyventojų parašų, pasisakančių prieš centro įkūrimą. Vis dėlto baiminamasi, kad į žmonių valią nebūtų numota ranka – numatytų patalpų remontas tebevyksta.

"Turime 564 gyventojų parašus. Palengvėjimas bus tada, kai žinosime, kad durys centrui užvertos. Bet kokiu atveju gyventojai nesutiks, kad ir laikinai įsikeltų. Mes turime savo poziciją, ir parašai daug ką sako – jie plaukia pačių gyventojų iniciatyva, nereikia vaikščioti ir jų rinkti. Mūsų pozicija išlieka, kad Paupiai – tikrai nėra ta vieta. Paieškojus tikrai būtų galima rasti geresnę vietą", – teigė Paupių bendruomenės vadovė Regina Baguckienė.

Laisvų patalpų nėra?

Trečiadienį vykusiame nuotoliniame gyventojų, uostamiesčio vadovo Vytauto Grubliausko, Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo direktorės Vaidos Karulaitienės ir kitų susitikime vėl buvo aptarta dabartinė situacija.

Mero nuomone, bendruomenės pozicija aiški – ji jokiu būdu neatmeta, kad toks centras Klaipėdos regione apskritai reikalingas.

"Mes visi išgirdome bendruomenės poziciją, kad reikėtų ieškoti kitų patalpų kitoje vietoje tai funkcijai, o tai reiškia, kad poreikis tokios paslaugos teikimui Klaipėdos regione kaip ir yra, to neneigia ir bendruomenė. Klausimas tik kur, kaip ją suteikti, kokiose patalpose", – sakė meras.

Tačiau į klausimus dėl kitų patalpų centrui įkurti buvo atsakyta, kad kol kas kitos išeities nėra.

"Kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministerijos Turto skyrių dėl galimų patalpų, bet gavome patvirtinimą, kad tokių patalpų iš ligoninės skirti negali. Laisvų patalpų nėra, todėl turime ieškoti kitos išeities", – nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vyriausioji specialistė Ugnė Širvinskaitė.

Pasiūlė alternatyvą

Seimo narė Ligita Girskienė pasiūlė kelis svarstytinus variantus.

Vytautas Grubliauskas: gerai, kad nuskamba konkretūs variantai. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Kalbant apie patalpas, jau ankstesniuose susitikimuose, kai savivaldybės salėje buvo susirinkę apie 100 žmonių, paminėjau Švėkšnoje esančias Jūrininkų ligoninei priklausančias patalpas. Ir dar yra specialioji internatinė mokykla – Dienvidžio centras, kur šiuo metu likę vos dešimt mokinių, pastatas yra renovuotas", – sakė L.Girskienė.

Kitas variantas – pasiūlyti Visuomenės sveikatos biurui persikraustyti į kitas patalpas, o toje vietoje, kadangi yra medicininės paskirties patalpos, įkurti minėtą centrą vaikams.

"Gerai, kad nuskamba konkretūs variantai, bet pirmas dalykas, ką reikėtų fiksuoti, – apsispręskime dėl Paupių situacijos. Jeigu ten bendru suvokimu idėjos įgyvendinimas nerealus, tada ieškokime kitų variantų", – pasiūlė meras.

Laukia procedūros

Net ir suradus tinkamas patalpas, reikėtų atlikti įvairias procedūras ir patalpas paruošti naudojimui.

"Labai sunku surasti patalpas taip staiga. Galbūt galima ieškojimą pratęsti kitais metais ir per kitus metus surasti tinkamesnes patalpas", – kalbėjo Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata.

Bet tokiu atveju nebūtų garantijos, kad centrą pavyktų išlaikyti, kadangi, pasak E.Subatos, yra skirtos lėšos iš valstybės biudžeto kosmetiniam remontui, įrangai, baldams. Šios lėšos turėtų būti šiemet panaudotos arba grąžintos į valstybės biudžetą.

Tad surasti vietą centrui reikėtų iki šių metų pabaigos.

"Jeigu nepavyktų šiais metais įsteigti dienos stacionaro, apie kitus metus būtų sunku kalbėti, kad būtų skirtos lėšos", – kalbėjo U.Širvinskaitė.

Kitą savaitę planuojamas dar vienas paupiškių susitikimas su atsakingų institucijų atstovais. Jame galbūt paaiškės, kurioje vietoje centrui būtų geresnė vieta.

Paupių rajono name norima įsteigti Respublikinio priklausomybės ligų centro padalinį. Anksčiau namas buvo Kauno valstybinės kolegijos bendrabutis, dabar dalyje veikia Paupių pirminės sveikatos priežiūros centras. Kitoje dalyje – per 20 šeimų, kurios nenori Priklausomybės ligų centro už sienos.

„Ne, jokiu būdu. Tiek metų pragyvenome tvarkingai“, – kategoriškai teigė Paupių gyventoja Julija Gubaidulina.

Ir kiti paupiškai tokio centro kratosi.

Visi gyventojai ištikti šoko, tokia įstaiga turbūt sujauktų ne tik visą gyvenimą, aplinką, bet ir pasėtų baimės.

„Tai yra istorinis rajonas, Bachmano dvaro teritorija. Šiandien sužinome tokį siurprizą per trečius asmenis, kad mūsų rajone steigiama tokia įstaiga, kuri iš tiesų kelia nerimo“, – piktinosi Paupių gyventojas Martynas Gaina. Jam pritaria Dienovidžio bendruomenės primininkas Vytautas Jonikas: „Paslapčia, nei projektų, nei viešo svarstymo. Taip neturi ir negali būti. Tarp žmonių sėja nesantaiką. Tai savivalė.“

„Šalia parkas, kurį mes puoselėjame jau 20 metų be jokios pagalbos, patys gyventojai... Manau, jis bus pilnas panaudotų švirkštų“, – apie vieną blogesnių scenarijų svarstė Paupių gyventojas Jonas Lukša.

Skaičiuojama, kad Paupiuose gyvena apie 3 tūkst. gyventojų.

„Visi gyventojai ištikti šoko, tokia įstaiga turbūt sujauktų ne tik visą gyvenimą, aplinką, bet ir pasėtų baimės“, – teigė Paupių bendruomenės pirmininkė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Tai narkomanai, alkoholikai. Mes sutinkame, kad juos reikia gydyti, tačiau tai turi būti ne gyvenamajame rajone. Apie 30 m atstumu statomas naujas trijų aukštų gyvenamas namas, 80 m atstumu – daugiaaukščiai gyvenamieji namai“, – stebėjosi Paupių seniūnaitė Rasa Arcišauskienė.

Klaipėdos savivaldybės narkotikų kontrolės komisijos pirmininkui toks kilęs pasipriešinimas – nesuprantamas.

„Šis padalinys skirtas jaunimui, nepilnamečiams ir reikia atkreipti dėmesį, kad kalbama ne apie priklausomus, o apie tuos, kuriems tik atsirado problemų. Kad problemai užkirstume kelią, turi atsirasti toks dienos stacionaras“, – bandė paaiškinti Klaipėdos savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Slatvickis.

Miestas šiuo metu yra besąlygiškai bendruomenės pusėje.

Jame darbo dienomis būtų teikiamos paslaugos problemų turintiems nepilnamečiams. Klaipėdoje atidaryti Regioninį centrą vaikams ir paaugliams nusprendė Sveikatos apsaugos ministerijos sukurta ekspertų grupė. Klaipėdoje tokios pagalbos vaikams nebuvo. Ji teikiama tik Kaune ir Vilniuje.

Specialistai sako, kad baimės ir nesuvokimas kyla, nes žmonėms trūksta žinių. Miesto valdžia nesupranta, kodėl tomis žiniomis net Sveikatos apsaugos ministerija nesidalijo.

„Kaip galima šiais laikais tokius planus įgyvendinti slapstantis ir nieko neinformuojant. Paskui, iškilus į viešumą, pradėti teisintis, kaip tai svarbu ir reikalinga. Turbūt ne nuo čia reikėtų pradėti“, – stebėjosi Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Miesto valdžia kategoriška.

„Miestas šiuo metu yra besąlygiškai bendruomenės pusėje. Jei bus kalba apie kokius nors leidimus, derinimus, miesto pozicija tikrai bus negatyvi“, – pabrėžė V.Grubliauskas.

Priklausomybės ligų centrui dabar yra perduota tik dalis patalpų buvusiame bendrabutyje, tačiau paupiškiai bijo, kad ilgainiui čia galia atsirasti ir Regioninės priklausomybės ligų centras suaugusiesiems.

Pirmadienį savivaldybėje susirinko apie 100 Paupių kvartalo gyventojų, savivaldybės, priklausomybės ligų centro atstovai. Nuotoliniu būdu apie susidariusią situaciją aiškintasi su Turto banku, Sveikatos apsaugos ministerija.

Įstaigos ramina bendruomenę, jog čia veiks vaikų ir jaunimo, turinčio priklausomybių, dienos centras, į kurį juos atlydės tėvai. Iki šiol tokio centro jaunimui Klaipėdoje nebuvo ir klaipėdiečių šeimas tekdavo nukreipti į Kauną arba Vilnių.

Be to, pats filialas turėtų veikti laikinai, paskui būtų iškeltas į kitas patalpas.

Paupiškiai teigia, jog visos šnekos tėra melas ir vietoje dienos centro čia ims veikti plataus spektro priklausomybės ligų centras, kuriame paslaugos bus teikiamos viso regiono žmonėms. Jie kelia klausimą, kodėl centras negalėtų veikti Švėkšnoje, kur veikia Jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamentas.

Sužinojo patys

„Mūsų rajone, Jaunystės gatvėje 4, planuoja įsikelti Priklausomybės ligų centras. Kaip bebūtų graudu, ši žinia slepiama. Jei ne atsitiktinai sužinota vieno budraus gyventojo, būtume nežinoję, nebent būtų įsikėlę ir pastatę užrašą“, – savivaldybėje sakė Paupių bendruomenės pirmininkė Regina Baguckienė.

Bendruomenė dėl pašonėje steigiamo centro kreipėsi į merą, savivaldybės atstovus. Raštas buvo persiųstas Sveikatos apsaugos ministerijai, Respublikiniam priklausomybės ligų centrui. Pastarasis patvirtino, jog iš tiesų tokių planų esama.

Kauno gatvėje gyventojai vaikų neišleidžia į lauką, nes bijo?

R. Baguckienės teigimu, bendruomenė nerimauja dėl nesaugios kaimynystės.

Paupių seniūnaitė Rasa Arcišauskienė pirmadienį savivaldybėje teigė, kad bendrabučio pirmame aukšte, kuriame jau vyksta remonto darbai, steigiamas Priklausomybių ligų centras veiktų Paupių dvaro ir ligoninės pastato komplekse, vadinamame Bachmano dvaru.

„Tame pačiame name ir gyvenamoji zona, yra vienas įėjimas, jame gyvena virš 30 šeimų. Pirmame aukšte – Paupių sveikatos priežiūros centras, poliklinika, kurioje lankosi 80 proc. paupiškių. Jei bus įkurtas, turės praeiti pastatą“, – sakė R. Arcišauskienė.

Anot jos, Respublikinis priklausomybės ligų centras informavo, jog teisinis reglamentavimas nereikalauja visuomenės supažindinti su steigiama įstaiga gyvenamajame rajone. R. Arcišauskienės teigimu, tai yra didžiulis teisinis trūkumas.

Liejo pyktį

Į susitikimą atvykę apie šimtas Paupių gyventojų savivaldybėje liejo pyktį, o pasisakiusiems asmenims teko išgirsti replikų, įžeidinėjimų, kaltinimų melu.

Vienas gyventojų bedė į Klaipėdos miesto bendrąjį planą. Jo teigimu, šioje Paupių kvartalo vietoje galima tik gyvenamoji statyba, o norint pakeisti žemės paskirtį reikia gauti gyventojų sutikimą.

„Ar duosime? Neduosime. Negalima tokia veikla. Teisiškai tai negalima veikla“, – sakė gyventojas.

„Mes kovosim iki paskutinės sekundės, šio centro neatidarysit. Apkabinsim rankom ir šitos veiklos nebus atidarytos“, – teigė kitas paupiškis.

„Kauno gatvėje gyventojai vaikų neišleidžia į lauką, nes bijo? Įeikite ten į priešais gyvenantį namą, pilna švirkštų. Tai normalu?“ – kalbėjo Paupių gyventoja.

„Prieš trejus metus brigada „Žemaitija“ irgi mus įtikinėjo, kad tik administracija veiks buvusioje policijos mokykloje, o dabar visas batalionas, kur saugo Vakarų Lietuvą – tanketės, pratybos, kitoje vietoje dabar psichiatrinė, kas čia per rajonas?“ – klausė gyventoja.

Veiks kaip dienos centras

Nuotoliu susitikime dalyvavusi Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Ugnė Širvinskaitė informavo, jog minimose patalpose planuojama steigti dienos centrą.

„Kaimynystėje gyvenančius žmones specialistai nori nuraminti. Vaikų dienos centro paslaugos teikiamos savanoriškai, vaikai ir paaugliai atvyksta ryte, išvyksta po pietų, esant reikalui, su tėvų priežiūra, savaitgalį skyrius nedirbs“, – sakė U. Širvinskaitė.

Pasak jos, psichoaktyvių medžiagų vartojimo tyrimai rodo, kad jauni asmenys ir vaikai linkę eksperimentuoti su tokiomis medžiagomis.

2020 metų pabaigoje buvo priimta Vyriausybės programa, kuri numatė plėsti pagalbos prieinamumą vaikams ir jauniems žmonėms, kurie susiduria su kompleksinėmis elgesio problemomis – agresija, psichoaktyvių medžiagų naudojimu ir kitomis.

Anot U. Širvinskaitės, remiantis šia programa buvo sudaryta ekspertų darbo grupė ir parengtas kokybės gerinimo planas, patvirtintas pernai rugpjūtį. Jame numatyta atidaryti kelis dienos stacionaro centrus, vieną tokių Klaipėdoje.

Įsteigs dešimt vietų

Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo direktorė Vaida Karulaitienė apgailestavo, jog gyventojai gydymo įstaigos atsiradimą vertina „kaip didžiulę nelaimę“.

„Gaila, kad jūs taip galvojate. Jūs kiekvienas savo šeimoje, jei neartimoje, tai tolimoje aplinkoje, pažįstate žmonių, kurie turi problemų su priklausomybėmis, psichoaktyvių medžiagų vartojimu“, – sakė V. Karulaitienė.

Anot jos, Jaunystės gatvėje planuojamas steigti vaikų ir jaunimo dienos stacionaras turės tik dešimt vietų. Jame bus priimami 14-18 metų asmenys, veikla planuojama nuo rudens.

Anot V. Karulaitienės, daug didesnių nepatogumų sukelia ne gydymo įstaigos, o prekybos centro ar naktinio klubo atsiradimas kaimynystėje, tačiau gyventojai replikavo, jog geriau čia įsikurtų naktinis klubas.

„Niekas nėra apsaugotas visuomenėje nuo problemos, aktualizuojasi problemos nuo socialinių tinklų ir informacinių technologijų, centras stengiasi padėti tokiems vaikams“, – sakė vadovė.

Pasak jos, rasti tinkamas patalpas tokiems poreikiams nėra paprasta. Minimą erdvę pasiūlė Turto bankas ir pasiūlymas buvo priimtas.

Mes kovosim iki paskutinės sekundės, šio centro neatidarysit.

Klaipėdos savivaldybės tarpinstitucinio koordinavimo grupės vadovė Edita Kučinskienė teigė, jog vaikams reikalinga paslauga yra neginčijama ir jiems svarbu padėti kuo ankstesniame amžiuje.

„Gauname policijos informaciją. Pavyzdžiui, dėl alkoholio vartojimo pernai gauti 37 pranešimai dėl nepilnamečių, šiemet 17. Dėl narkotikų – pernai du, kurie vartojo, šiemet – devyni“, – sakė E. Kučinskienė.

Veždavo vaikus į sostinę

Nuotoliu susitikime dalyvavęs Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata teigė, jog Klaipėdos savivaldybė ne vienerius metus kėlė klausimą, kodėl mieste nėra pagalbos šeimoms, kuriose auga vaikai, kurie turi elgesio problemų, vartoja alkoholį, narkotines medžiagas.

„Ką mes galėdavom pasiūlyt – atvežkit į Kauną arba netgi Vilnių. Tuomet šeimoms iškildavo klausimas, kaip su kelionės apmokėjimu, ne visos gali susimokėt ir taip pat, jei vaikas gydosi stacionare mėnesį, reikia aplankyt, palaikyt ryšį, važinėt sudėtinga iš Klaipėdos“, – sakė E. Subata.

Anot E. Subatos, kol kas neatsisakyta idėjos vystyti priklausomybės problemas turintiems asmenims teikiamų paslaugų plėtrą Bangų gatvėje 6A. Šiam projektui, kurio vertė apie trys milijonai eurų, buvo gautos Europos Sąjungos lėšos.

„Neatsisakyta to projekto, jis toliau vykdomas, išpildomos sąlygos, kad gautume statybų leidimą. Ten numatytos 44 stacionaro lovos, kurios būtų perkeltos iš Taikos prospekto. Vaikų dienos stacionaras dabartinėse patalpose kuriamas laikinai. Jei pavyks užbaigti Bangų gatvės 6A projektą, tuomet būtų iškeltas į vienas iš esamų dabartinio Klaipėdos filialo patalpų. Pradinis planas porai, trejetui metų, o ne visam laikui“, – sakė E. Subata.

Gyventojams baiminantis, jog Paupių rajone veiklos bus išplėstos ne tik vaikams ir jaunimui, E. Subata pabrėžė, jog šiuo metu tokių planų nėra.

Turto banko atstovas Algirdas Strumbrys informavo, jog Respublikiniam priklausomybės ligų centrui jo prašymu buvo pasiūlytos minėtos patalpos. Institucijai sutikus, jai perduotos 374 kvadratinių metrų patalpos. Minėtame pastate yra 4900 kvadratiniai metrai, tad gyventojų nuogąstavimai, jog įstaiga kursis visuose penkiuose aukštuose, yra netikslūs.

Po daugiau nei valandą trukusios diskusijos nutarta susidariusią situaciją aptarti sudarius tarpinstitucinę derybų grupę, į kurią būtų įtraukti institucijų atstovai bei gyventojai.

Išsiskyrė aktyvumu

Respublikinis priklausomybės ligų centras surengė pavasarinę ŽIV ir hepatito C testavimo savaitę. Klaipėdiečiai ir kitų didžiųjų miestų gyventojai galėjo nemokamai pasitikrinti greitaisiais šių virusų nustatymo testais.

Greitiesiems ŽIV ir hepatito C testams atlikti kraujo imama iš piršto, o rezultatai gaunami jau po 1 min.

"Per savaitę Priklausomybės ligų centro filialuose atlikti 262 testai, teigiamų ŽIV testų nebuvo, o hepatito C – net 5. Visiems besitikrinusiems suteiktos konsultacijos prieš ir po testo, o tiems, kurių rezultatas buvo teigiamas – pasiūlyta galimybė gauti siuntimą pas infekcinių ligų gydytoją. Jauniausiam besitikrinusiam asmeniui – 19, vyriausiam – 79 metai", – akcijos rezultatus apibendrino Respublikinio priklausomybės ligų centro ryšių su visuomene specialistė Morgana Danielė.

Per visoje šalyje vykusią testavimo akciją aktyvumu išsiskyrė klaipėdiečiai – čia atlikti 127 testai dėl hepatito C ir ŽIV. Vienam vyrui nustatytas hepatitas C.

Trūksta informacijos

Kaip pastebi Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo direktorė Vaida Karulaitienė, dažniausiai pasitikrinti pageidavo jauni ir vidutinio amžiaus gyventojai, abiejų lyčių atstovų buvo apylygiai.

Manoma, kad akcijos dalyvių aktyvumą lėmė Klaipėdos filialo paskelbta nemokamų konsultacijų savaitė ir dalyvavimas miesto šventėje – darbuotojai dėjo daug pastangų, kad pasiektų žmones, suteiktų galimybę ne tik pasitikrinti dėl virusų, bet ir daugiau sužinoti apie žalingą alkoholio vartojimą, priklausomybę, teikiamas gydymo paslaugas.

"Susidomėjimas šiais klausimais Klaipėdoje – didelis, poreikis tikrai yra, bet išlieka ir pagrindiniai barjerai – baimė konsultuotis, informacijos apie tai, kad abu virusai yra gydomi efektyviais vaistais, o hepatitas C – visiškai išgydomas vos per kelis mėnesius, trūkumas. Paaiškinus šiuos dalykus, nerimas sumažėja ir žmonės labiau linkę pasitikrinti", – tikino centro atstovės.

V.Karulaitienė pastebėjo, kad kai kuriuos klaipėdiečius nuo patikros stabdo ir baimė sužinoti, kad yra užsikrėtę.

Diagnozuojama per vėlai

Pavasarinė testavimo savaitė įgyvendinama visoje Europos Sąjungoje, o pagrindinis jos tikslas – skatinti žmones tikrintis ir kuo anksčiau diagnozuoti infekcijas.

Šiuo metu Lietuvoje apie 30 proc. visų žmonių, turinčių ŽIV, gyvena to nežinodami, o pusei jų virusas diagnozuojamas vėlai.

Lietuvoje skelbiamais duomenimis, 2018 m. kas antras asmuo ŽIV infekcija užsikrėtė per lytinius santykius, trečdalis – per narkotikų vartojimą. Dar 15,7 proc. užsikrėtusiųjų viruso plitimo būdas nebuvo nustatytas.

Daugiau negu pusė užsikrėtusiųjų ŽIV pernai nustatyta 30–44 metų amžiaus grupėje. Abu virusai Lietuvoje gydomi šiuolaikiškais ir itin veiksmingais vaistais.

Nuo pernai ŽIV gydymas skiriamas visiems be išimties, vartodamas medikamentus žmogus gyvena visavertį gyvenimą, kurio trukmė nesiskiria nuo ŽIV neužsikrėtusiųjų.

Nuo hepatito C šiandien yra visiškai išgydoma  per maždaug 2–3 mėnesius naujais ir šalutinio poveikio beveik neturinčiais vaistais.

"Žinoti savo ŽIV ir hepatito C statusą, tikrintis dėl lytiškai plintančių ligų Lietuvoje dar nėra taip įprasta, kaip kitose Vakarų valstybėse. Ilgainiui tai turėtų tapti rutinine procedūra, kaip ir kitos reguliarios sveikatos patikros.

Šios ligos yra besimptomės, tai reiškia, kad asmuo gali būti viruso nešiotojas, tačiau apie tai nežinoti ir nieko nejausti.

Užsikrėsti šiomis infekcijomis galima per nesaugius lytinius santykius, kontaktą su virusą turinčio žmogaus krauju, todėl, įvertinus užsikrėtimo riziką, reikėtų pasinaudoti galimybe ir išsitirti", – sakė M.Danielė.

VšĮ „Blaivi laisvė“ patalpose antradienį vakare renkasi kopriklausomų asmenų terapinė grupė, trečiadienį vakare – priklausomų asmenų terapinė grupė, penktadienį ryte nuo 10 val. – socialinių įgūdžių grupė, o antradieniais bei ketvirtadieniais ryte nuo 10 val. – vyksta individuali konsultacija darbo paieškoms (pavyzdžiui, kaip surašyti CV, būti motyvuotu ar pasirengti darbo pokalbiui).

Iki šiol Kaune nebuvo vietos, kur dienos metu galėjo kreiptis žmogus, pabaigęs gydymosi nuo alkoholizmo kursą Priklausomybių ligų centre, tačiau jaučiantis, kad jam „žemė slysta iš po kojų“ ar asmuo, kuris jau apsisprendė mesti gerti, tačiau dar laukia vietos gydymo nuo alkoholizmo stacionare.

Mieste reikalinga ir vieta, kur gali kreiptis priklausomų asmenų šeimos nariai, jaučiantys, kai gyvenimas po stogu su priklausomu žmogumi tampa nepakenčiamas, o nėra su kuo pasitarti.

Dabar gretimose patalpose (Vaidoto g. 115, II a.) veikiančiame kabinete galima gauti individualią konsultaciją visais su priklausomybėmis susijusiais klausimais, kurią teikia projekto partneriai – Priklausomybės ligų specialistų asociacijos konsultantai.

Projektas „Kompleksinės socialinės reabilitacijos paslaugos socialinės rizikos suaugusiems asmenims: priklausomų asmenų šeimos dienos centras“ įgyvendins net kelis uždavinius - prasmingai užimti sveikstančius žmones, padėti socialinės rizikos šeimų nariams suprasti priklausomybės ligos procesą, identifikuoti kopriklausomybę, burtis į savipagalbos grupes, o taip pat padės pradėti darbinių - profesinių įgūdžių atkūrimą.

VšĮ „Blaivi laisvė“ – tai savanoriška organizacija, kurios tikslas - blaivaus gyvenimo būdo skatinimas ir pagalba priklausomybėmis ir ko-priklausomybėmis sergantiems žmonėms bei jų artimiesiems, o taip pat su šia problema susiduriantiems specialistams bei organizacijoms.

Projektą „Kompleksinės socialinės reabilitacijos paslaugos socialinės rizikos suaugusiems asmenims: priklausomų asmenų šeimos dienos centras“ finansuoja Kauno miesto savivaldybės programa „Iniciatyvos Kaunui“.

Daugiau informacijos – 8 673 53909, blaivilaisve@gmail.com

Iš penkių liko vienas

Lietuvoje iki spalio 31 dienos veikė penki Priklausomybės ligų centrai. Dabar visi jie prijungti prie Vilniaus priklausomybės ligų centro ir nuo lapkričio 1 dienos nauja įstaiga vadinasi Respublikinis priklausomybės ligų centras.

Taigi ir Klaipėdos priklausomybės ligų centras yra reorganizuotas ir tapo Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialu. Dėl to darbo neteko 29 darbuotojai. Apie tai spalio 27 d. pranešta teritorinei darbo biržai.

"Prasidėjus reorganizacijai, šį pavasarį, visi darbuotojai, taip pat ir aš, gavome įspėjimo lapelius apie galimus pasikeitimus, kad po pertvarkos veiks Respublikinis priklausomybės ligų centras. Darbuotojams buvo pasiūlytas darbas naujoje įstaigoje. Kurie nesutiko su pasiūlymu, buvo atleisti. Keletas darbuotojų nusprendė pasinaudoti išeitinėmis kompensacijomis. Įstaigoje buvo 94 etatai, po reorganizacijos liko 64", – teigė Priklausomybės ligų centro direktorius Liudas Andrikis.

Susitraukė personalo etatai

Esą įstaiga dirbs kaip dirbo, tik mažesne sudėtimi, be to, buhalterija – centralizuota, viešieji pirkimai, personalo skyrius, archyvas, informacinės technologijos yra valdomi iš centro. Sumažėjo aptarnaujančio personalo – valytojų, taip pat ir slaugytojų.

"Kol kas iki kito konkurso aš esu šios įstaigos filialo vadovas. Tiek įstaigos vadovo, tie skyrių vedėjų vietoms užimti iki kitų metų birželio 30 d. bus skelbiami konkursai. Taip nurodyta laikinojoje direktoriaus darbo sutartyje. Teoriškai tame konkurse galėčiau dalyvauti, tačiau dar svarstysiu, kaip pasielgti", – dėstė L.Andrikis.

Klaipėdos priklausomybės ligų centre pernai buvo 94,24 etato, iš jų tik 4,75 – gydytojų, nors prieš 10 metų gydytojų buvo 8.

Finansavimas nuolatos mažėjo

Per pastarąjį dešimtmetį smarkiai mažėjo šios įstaigos finansavimas. 2007 m. centrui buvo skirta beveik 862 tūkst. eurų, 2012 m. – 673 tūkst., šiems metams gauta jau 794 tūkst. eurų.

Centro lovų skaičius 2013 m. buvo sumažintas nuo 76 iki 56. Be to, dirbančių gydytojų amžius siekia gerokai per 70 metų.

Šių metų pradžioje Klaipėdos priklausomybės ligų centrui ir miesto Savivaldybei raštą pateikė nuo priklausomybės kenčiantys asmenys. Jie skundėsi, kad norint gauti gydymą metadonu taikoma per griežta pacientų atranka.

Tada L.Andrikis aiškino, jog pradėtos taikyti griežtesnės sąlygos dėl medikamento vartojimo, kad tai būtų žingsnis sveikimo link.

Hospitalizuotų pacientų skaičius 2007 m. įstaigoje buvo 1594, 2016 m. –  927. Priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų asmenų 2007 m. hospitalizuota 254, 2016 m. – 144. Pakaitinis palaikomasis gydymas 2007 m. skirtas 74 asmenims, 2016 m. – tik 15.

Situacija turėtų pasikeisti?

Ministrų kabinetas gegužę pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomam Priklausomybės ligų centrų reorganizavimo projektui.

Esą tuo siekta pagerinti priklausomybės ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir kokybę.

Iš 5 Lietuvoje veikiančių priklausomybės ligų centrų liko vienas koordinacinis centras Vilniuje ir jo padaliniai didžiuosiuose miestuose.

Po reorganizavimo Respublikinis priklausomybės ligų centras teikia gydymo paslaugas asmenims, nesaikingai vartojantiems alkoholį, narkotines ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, taip pat sergantiems kitomis priklausomybės ligomis.

Teigiama, kad po pertvarkos turėtų gerėti ir Priklausomybės ligų centrų finansavimas.