-
Klaipėdos vaikams – galimybė nemokamai pažinti baidarių irklavimo džiaugsmą ir naudas 1
Projektas skirtas spręsti opias problemas
Projekto iniciatorių teigimu, ši iniciatyva suteiks galimybę vaikams iki aštuoniolikos metų naudingai ir turiningai praleisti laisvalaikį šiltuoju metų sezonu, taip pat svariai prisidės ir prie vaikų fizinio aktyvumo skatinimo, geresnio gamtos pažinimo ir sveikos gyvensenos puoselėjimo.
„Šiuo projektu stengsimės šviesti projekte dalyvaujančius vaikus apie fizinio aktyvumo naudą jų fizinei ir emocinei gerovei, suteiksime detalią informaciją apie irklavimo plaukiant baidare teikiamas naudas raumenų sistemai, išsamiai pasakosime apie šių veiklų poveikį sveikatai ir gerai savijautai. Taip pat projektas prisidės prie vaikų gamtos pažinimo ir orientavimosi aplinkoje įgūdžių ugdymo“, – teigė projekto vadovas ir „Baidarė Minija“ direktorius Šarūnas Zamaščikovas.
Pasak Ž. Zamaščikovo, projektu siekiama prisidėti ir prie Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) išsikeltų strateginių tikslų kuo labiau didinti žmonių fizinį aktyvumą visame pasaulyje.
„PSO fizinio aktyvumo veiksmų plane 2018–2030 m. yra iškeltas tikslas: 15 proc. santykinis suaugusiųjų ir paauglių fizinio neaktyvumo sumažėjimas iki 2030 m. Tad mūsų projektas tiesiogiai prisideda prie minėto PSO strateginio tikslo įgyvendinimo, nes jo veiklomis siekiame ne tik įtraukti jaunimą iki aštuoniolikos metų į aktyvias fizines veiklas gryname ore, bet ir sukuriamas visas ir integruotas patyriminio mokymosi ciklas“, – teigė projekto vadovas.
Projektas vyks net aštuoniose savivaldybėse
Patyriminio fizinio ugdymo baidarėmis užsėmimai bus vykdomi Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono, Kretingos, Plungės, Šilalės, Šilutės, Tauragės bei Telšių rajonų savivaldybėse.
Užsiėmimai „Fiziškai žingeidūs ir aktyvūs“ startuos jau nuo gegužės 1 d. ir tęsis iki rugpjūčio pabaigos.
Pasak projekto organizatorių, kiekvienoje savivaldybėje bus suformuota 30 dalyvių grupė. Kiekvienoje grupėje iki penkių vietų bus skirta vaikus lydintiems asmenims, likusios 25 vietos bus skirtos vaikams nuo penkerių iki aštuoniolikos metų. Taip pat projekto metu kiekvienoje grupėje numatoma skirti dešimt vietų mažiau galimybių turintiems vaikams iš socialiai remtinų šeimų arba vaikams, netekusiems vieno ar abiejų tėvų.
Nuo 2 iki 3 val. trunkančio užsiėmimo metu projekto dalyviai turės galimybę patys išmėginti baidarių irklavimą. Taip pat užsiėmimų metu profesionalūs treneriai suteiks išsamią informaciją apie šio irklavimo teikiamas naudas žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, o licencijuoti gidai ves glaustas orientavimosi aplinkoje ir gamtos pažinimo pamokas.
Daugiau apie projektą galite sužinoti: https://www.baidare.com/lt/patyriminis-fizinis-ugdymas.
-
Į mokytojos profesiją persikvalifikavusi I. Šviesaitė: prasmės paieškos – pagrindinė varomoji jėga 1Į mokytojos profesiją persikvalifikavusi I. Šviesaitė: prasmės paieškos – pagrindinė varomoji jėga 1
Visgi tai nesustabdė Mažeikiuose gimusios Ingos Šviesaitės net keletą kartų apmąstyti savo profesijos pasirinkimą. Anot jos, lietuvių kalbos ir režisūros mokslai, veiklos teatre, žurnalistika, nuosava drabužių studija ir mokytojavimas – iššūkių buvo kiekviename pasirinkimų etape, bet širdis vis šaukė smalsauti.
Prasmės paieškos
„Dar mokykloje pasvajodavau apie dramos studijas. Klaipėdoje įstojau į lietuvių kalbos ir režisūros programą. Studijos man labai patiko, įgavau daug patirties, pažinčių, pavyko sudalyvauti ir ERASMUS mainų programoje. Užsienyje dar artimiau susipažinau su teatro vingrybėmis, buvo labai įdomi patirtis“, – pasakojo Inga.
Vėliau, besimokant teatrologijos magistro studijose, gimė sūnus Dominykas. Iš „inercijos“ studijuoti įpratusi Inga siekė mokytis toliau.
„Norėjau išnaudoti dar vienus „laisvus“ motinystės metus, išmokti ko nors naujo“, – aiškino ji.
„Po magistro studijų Klaipėdoje pradėjau mokytis siuvėjos specialybės galvodama, kad vaikams bent namams užuolaidas gebėsiu pasisiūti. Pabandžiusi supratau, kad galiu ir daugiau – įkūriau savo drabužių studiją MANO. Pradėjau darbuotis, sekėsi gerai, suvokiau, kad kuo daugiau darai, tuo daugiau turi. Netrukus persikėliau į Kauną, lino sukneles kūriau toliau“, – pasakojo Inga.
Visgi dirbant kūrybinėse dirbtuvėse vienai pritrūko bendruomenės, atsirado didesnės prasmės poreikis.
„Vieną vakarą lyg pranašingas ženklas kompiuteryje iššoko „Renkuosi mokyti“ reklama. Užpildžiau anketą nieko nesitikėdama. Dvejojau, ar man iš viso pavyks dirbti su vaikais, juk niekada net nesvajojau apie mokytojos profesiją“, – sakė Inga. Tačiau prasmės paieškos motyvavo bandyti.
Inga Šviesaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
„Renkuosi mokyti“ atranką įveikusi Inga dvejus metus paskyrė mokytojo profesijai „pasimatuoti“. Tęsti ir gilinti pedagogikos žinias moteris nusprendė dar vienose studijose, kurias organizavo KTU pagal ES projektą, skirtą kvalifikacijai įgyti, – „Tęsk“.
„Studijos leido apmąstyti daug dalykų. „Tęsk“ programos finansuojamos pedagogikos studijos padėjo iš naujo įsivertinti ne tik pačią pedagogikos paskirtį, bet ir mokymo struktūrą, atrasti sąmoningą planavimą, galų gale, sutikti įkvepiančių žmonių“, – atviravo moteris.
Ketino mesti mokytojavimą
„Savo, kaip mokytojos, profesinį kelią pradėjau Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijoje, į kurią po keturių metų pertraukos vėl grįžau. Tiesa, po pirmo mokytojavimo pusmečio norėjosi viską mesti. Ačiū Dievui, buvau perkalbėta, nes pamokas, kurias gavau dirbdama mokytoja, būdama „Renkuosi mokyti“ bendruomenės nare, labai vertinu ir džiaugiuosi galėdama augti ne tik profesinėje, bet ir asmeninėje srityje. Iššūkių buvo kiekviename etape, bet dirbti mokykloje, suvokti sistemą ir rasti savų būdų, kaip joje būti, buvo ir tebėra viena sunkiausių patirčių mano gyvenime. Niekur kitur gyvenimas taip greitai nesisuka kaip čia, mokykloje“, – sakė Inga.
„Tęsk“ programai pasibaigus, moteris su šeima nusprendė padaryti pertrauką ir pusmetį keliavo po pasaulį, tyrinėjo aplinką ir skyrė laiką savo svajonių įgyvendinimui.
„Nors aktyviai keliavome, vis bandžiau išsigryninti, kur save matau netolimoje ateityje. Į planus grįžo mokytojavimas. Pasirinkusi Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnaziją nuo praėjusių metų esu socialinių, emocinių įgūdžių ir teatro mokytoja. Pati nuolat mokausi, ieškau, kaip dėstomus dalykus galiu integruoti su meno ir sąmoningumo praktikomis, bandau išsigryninti, kaip ir ką noriu iškomunikuoti mokiniams“, – pasakojo Inga.
I. Šviesaitės asmeninio archyvo nuotr.
Pokyčių baimė – natūrali
„Persikvalifikavimas, pokyčiai – visa tai reikalauja daug vidinės motyvacijos. Ne mažiau svarbu ir smalsumas dalykams. Nauji pasirinkimai motyvuoja atrasti, sužinoti, suvokti, perprasti... Nors nežinomybė gali ir bauginti, tačiau svarbu prisiminti, kad jei norisi kažką daryti, tai reikia tiesiog pradėti daryti“, – motyvavo ji, dalindamasi savo profesinių pokyčių keliu.
Anot jos, reikia nepamiršti, kad bet koks pasikeitimas, pokytis nėra lengvas, tačiau, jei einama su tėkme ir pasitikėjimu procesu, likimas gali padovanoti daug gražių dovanų.
„Norisi priminti sau ir kitiems mažiau galvoti apie galutinį rezultatą. Būti procese, jį reflektuoti, o svarbiausia tame vyksme būti švelniu sau, – užtvirtino Inga. – Tikiu, kad dauguma žmonių suabejoja persikvalifikavimo galimybe – kai kurie dėl amžiaus, kitiems sunku atrasti tinkamo laiko ir jį skirti mokymuisi, dar kai kas yra per daug prisirišę prie esamos situacijos. Naują neuro takelį minti sunku, seną – patogu ir saugu. Neturiu atsakymo, kuris yra vertingesnis ir prasmingesnis, tačiau kol galiu, pačiai gyvenimą norisi semti saujomis“, – dalijosi pedagogė.
Inga yra įsitikinusi, kad vienos studijos nebūtinai turi apspręsti visą likusį gyvenimą.
„Gyvenimas, kaip upė, yra nuolatinėje tėkmėje. Kuo mažiau pasiseka prisirišti, tuo laisvesni galim būti savo pasirinkimuose ir savo būtyje“, – drąsino ji.
Europos įgūdžių metai – tai pagrindinė ES iniciatyva, kuria pabrėžiamas ES įsipareigojimas skatinti įgūdžių ugdymą. Iki 2024 m. gegužės mėn. truksiančios iniciatyvos tikslas – suteikti daug galimybių visiems Europos piliečiams tobulinti savo įgūdžius arba įgyti naujų. Įgūdžių tobulinimo ir naujų įgūdžių mokymosi siekiant geresnių įsidarbinimo galimybių ar karjeros pokyčių koncepciją remia ir Europos Komisija. Daugiau informacijos apie tai, kaip galite tobulinti savo įgūdžius, susirasti darbą ar parengti gyvenimo aprašymą, galiojantį visoje ES, rasite kampanijos „Let's Make It Work“ interneto svetainėje.
-
VSAT baigė įgyvendinti projekto „Greito reagavimo pakrančių patrulinio katerio pirkimas“ veiklas 5
Įgyvendinant šį projektą 2022 m. spalio mėn. Valstybės sienos apsaugos tarnybai pristatytas ir perduotas naujas 10,6 m ilgio greitaeigis pakrančių patrulinis kateris su pontonu ir integruota vaizdo stebėjimo sistema bei sukomplektuota priekaba kateriui transportuoti.
Šis greitaeigis kateris išvysto daugiau nei 50 mazgų greitį ir yra skirtas atlikti valstybės sienos apsaugos, laivų pažeidėjų persekiojimo ir sulaikymo užduotis, įsilaipinimo į laivus operacijas, suteikti pagalbą žmonių paieškai ir gelbėjimui Lietuvos Respublikos teritorinės jūros vandenyse bei Kuršių mariose, o taip pat talkinti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX tarptautinėse jūrinėse operacijose.
Greito reagavimo pakrančių patrulinio katerio kaina – 987 100,00 Eur. Katerį pastatė bei juo dirbti 11 tarnybos Specialios paskirties skyriaus darbuotojų apmokė Suomijos profesionalios paskirties katerių gamintojas Tibeko Marine Oy.
Įgyvendindama šio projekto veiklas VSAT taip pat įsigijo specialiąją įsilaipinimo į laivus įrangą, papildomą kompiuterinę, sisteminio radijo ryšio, saugos, techninės priežiūros bei kitą būtiną įrangą, gelbėjimo, evakavimo, pirmosios medicininės pagalbos priemones, vertikalaus pakilimo droną įsilaipinimo bei operacijų žmonių paieškos vandenyje žvalgymui. Iš viso įsigyta papildomos komplektuojamos įrangos už 180 556,41 Eur.
Bendra įgyvendinto projekto vertė 1 191 763,06 Eur. 90 proc. šios vertės (1 072 586,75 Eur) finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, kiti 10 proc. (119 176,31 Eur) – valstybės biudžeto lėšų dalis. Projektui skirtos lėšos buvo numatytos įsigyti tikslines priemones Europos sienų apsaugai stiprinti. Kateris įtrauktas į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX techninių priemonių sąrašą ir bus periodiškai naudojamas tarptautinėse jūrinėse operacijose sulaikant bei gelbėjant neteisėtus migrantus.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgyvendinti Vidaus saugumo fondo 2014–2020 m. nacionalinės programos projektai prisideda stiprinant saugumą, efektyvų Europos Sąjungos išorės sienos stebėjimą, pasienio sargybų gebėjimą reaguoti bei bendradarbiauti jungtinėse operacijose.