Iš 33 vertino 15

Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) direktoriaus konkursas įgyja pagreitį.

Sulaukta net 33 kandidatų dokumentų.

Tiesa, jau po pirminės dokumentų atrankos paaiškėjo, kad iš jų tik 8 kandidatai pateikė visus reikalingus "popierius".

"Pakalbinus kitus, padavusius ne visą dokumentų paketą, jie vis dėlto pateikė likusius dokumentus. Taigi, iš viso valdybos posėdyje vertinti buvo 15 kandidatų", – dėstė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova.

Ieškos geriausio

Posėdyje dalyvavo visi septyni įstaigos valdybos nariai. Kiekvienas jų iš pateiktų kandidatų pagal jų gyvenimo aprašymus bei motyvacinius laiškus išrinko po 6, jų manymu, geriausius.

Apibendrinus visų valdybos narių nuomones, daugiausia balsų surinkusių 6 kandidatų bus prašoma pateikti verslo planą.

Į antrąjį turą patekę pretendentai kito valdybos posėdžio metu turės pristatyti įstaigos veiklos programos viziją. Valdybos nariai taip pat numato skirti po 40 min. pokalbiui su kiekvienu kandidatu.

Tada po šių procedūrų valdyba išrinks tris kandidatus, kuriuos pateiks vertinti miesto merui, nes savivaldybės valdomų įstaigų vadovus parenka būtent jis.

"Kandidatų yra daug, o pasirinkti norime geriausią", – pabrėžė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Kuria ambicingą planą

Dabartinei KEPA direktorei Raimondai Laužikienei pamainos pradėta ieškoti brėžiant naują miesto plėtros scenarijų.

Šiuo metu Klaipėda su partneriais rengia miesto ekonominės plėtros strategiją, kuri turėtų padėti subalansuoti gyventojų srautą, pakelti Klaipėdoje dirbančiųjų ir gyvenančiųjų vidutinį darbo užmokestį, siekti, kad jaunėtų uostamiesčio visuomenė.

Todėl įgyvendinant šią programą numatomi darbai investicijų pritraukimo, švietimo, urbanistinės raidos, rinkodaros srityse.

Reikalingas vadovas, kuris gebėtų visas šias funkcijas įgyvendinti ir pasiekti keliamus tikslus.

Rūpinosi tik industrijomis

KEPA šiuo metu taip pat rūpinasi ir Kultūros fabriku.

E.Mantulova pastebėjo, kad kūrybinės industrijos yra ekonomikos variklis, tačiau tai tik viena KEPA veiklos sričių, numatyta įstaigos įstatuose, kurie iki šiol nebuvo keisti.

"Įstaiga ir buvo sukurta, kad padėtų kurtis verslui ir pritrauktų investicijų, tačiau realiai kol kas vystoma buvo tik kūrybinių industrijų veikla. Dabar siekiama vadovo, kuris galės subalansuoti visas veiklas, numatytas įstatuose ir kuriamoje strategijoje", – pabrėžė pašnekovė.

Artėjant laikui, kai Kultūros fabrikas atvers duris miestiečiams, stringa baigiamieji darbai. Iki lapkričio 1-osios rangovai turėjo baigti visus paskutiniuosius vidaus įrengimo bei valymo darbus, tačiau kai kurie darbų vykdytojai vilkina procesą. Vis dėlto gyventojams planuojama padovanoti nemokamą bandomąjį renginį.
Nors menų inkubatoriaus atstovai tikina jau žinantys atidarymo datą, ji kol kas neatskleidžiama.

Jau anksčiau skelbta, jog baigiamuosius darbus rangovai turi atlikti iki lapkričio 1-osios, tačiau paskutinėmis spalio dienomis nesiimta prognozuoti, ar tai padaryti darbininkai suspės.

„Iš tiesų yra daug defektų, daug taisytinų dalykų“, – pripažino Kultūros fabriko direktorė Raimonda Laužikienė.

Pašnekovės teigimu, kai kurie mažesnieji rangovai, turintys atlikti papildomus darbus, nesilaiko numatytų terminų ir vilkina procesą.

„Šiek tiek laiko jie dar turi. Jeigu iki numatytos datos nepabaigs, paviešinsime, kas jie tokie yra“, – pažadėjo R.Laužikienė.

Pašnekovės teigimu, su nepavyzdingais rangovais komunikacija vyksta, tačiau iš to – jokios naudos. Teigiama, kad įmonės direktorius slapstosi, vietoje savęs į susitikimus atsiunčia už finansus neatsakingą žmogų ar imasi melo.

Direktorė pasakojo, jog šiuo metu jau įrengiami paskutinieji patalpų mechanizmai, laukiama valymo darbų.

„Kai kurių įrenginių negalima statyti, jeigu yra likę bent kiek statybinio purvo. Po statybų iškuopti patalpas nėra lengva. Tokie darbai užtrunka“, – paaiškino vadovė.

Kol kas neprognozuojama, ar darbus bus spėta baigti ir kiek jie gali užsitęsti. Taip pat nėra atskleidžiama ir tiksli Kultūros fabriko atidarymo data.

Vis dėlto menų inkubatoriuje reziduosiantys menininkai lapkričio 14-ąją planuoja surengti bandomąjį renginį, į kurį klaipėdiečiai galės patekti nemokamai.

„Išbandysime, kaip veikia visi įrenginiai, todėl ir mokesčio nebus“, – paaiškino R.Laužikienė.

Buvusio tabako fabriko vietoje statomo Kultūros fabriko pabaigtuvių dar teks palaukti. Tačiau renginiai jau kviečia žiūrovus į šias naujas erdves nepaisant to, kad pastatas nėra pripažintas tinkamu naudoti.

Pabaigtuvės – rudenį

Organizatoriai ramina, jog pavojaus lankytojams nėra, nors už tai, kad organizuoja viešus renginius statybvietėje, gali susilaukti baudų.

Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros, administruojančios šį projektą, direktorė Raimonda Laužikienė aiškino, kad Kultūros fabriko statybos darbai turėtų baigtis vasarą.

"Tačiau mes esame priklausomi nuo elektros pastotės statybos, kuri įstrigo. Tad gali būti, kad objektas bus baigtas tik rugsėjo pabaigoje. Bet tai ne nuo mūsų priklauso", – tikino R.Laužikienė.

Agentūros vadovė patikino, kad Kultūros fabrike masiniai renginiai kol kas nevyksta, tad kaltinimus, kad nebaigtame objekte gali būti nesaugu jų lankytojams, neigė.

"Tai vyksta trumpi projektai pristatymai. Mes priiminėjame rezidentų paraiškas, kad, atvėrus oficialiai duris, turėtume veiklos planą. Tam reikia nuolat vykdyti pristatymus, vedame žmones, rodome patalpas. Tai daroma tam, kad po pastato oficialaus užbaigimo jis nestovėtų tuščias", – teisinosi R.Laužikienė.

Komisijos išvadų nelauks

Vakar festivalis "Jaunimo teatro dienos" oficialiai startavo Kultūros fabriko patalpose Klaipėdos jaunimo teatro pasirodymu "Kopėčios". Iki šeštadienio vyksiančiame festivalyje Kultūros fabrike numatyta ir daugiau renginių.

"Bet vyks renginių ir kitose erdvėse. Ir labai gerai, kad vyksta. Tai yra nestandartinis projektas, patalpos bus nuomojamos, o ne dalijamos nemokamai. Juk tai ne biudžetinis, o save išlaikantis projektas, nukreiptas į rinkos santykius. Todėl erdvių pardavimai, siūlymai, pristatymai turi vykti ilgą laiką, kad nes galėtumėme startuoti su pilna rezidentų komanda, kuri sugebėtų išlaikyti šį objektą", – planus komentavo R.Laužikienė.

Paklausta, kas prisiimtų atsakomybę, jei fabrike renginio metu nutiktų nelaimingas atsitikimas, R.Laužikienė prisipažino, kad tam yra pasiruošusi.

"O kiek viešųjų objektų yra nepripažinti naudoti iki šiol? Mano žiniomis, pats miesto savivaldybės pastatas po rekonstrukcijos nėra pripažintas tinkamu naudoti. Menų spaustuvė Vilniuje daugybę metų dirba be komisijos įvertinimo. Dramos teatre mėnesį vyko teatrų festivalis, nors pastatas taip pat neįvertintas komisijos. Ar sugriuvo kas nors?" – kontrargumentus rėžė R.Laužikienė.

Jos teigimu, kol kas baigta apie 80 proc. numatytų darbų.

"Pabaigtas pirmas aukštas. Kino ir teatro salės nėra įrengtos. Atsirado papildomų darbų, o dėl Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, tai užsitęsė. Liko apdailos darbų, tualetų įrengimas. Dar teks sumontuoti garso ir vaizdo įrangą", – aiškino R.Laužikienė.

Gresia baudos

Kultūros fabrike vyko ne vienas renginys, per Kalėdas čia taip pat ūžė lankytojai.

"Mes net statybininkams rengiame pasirodymus ir juos tai labai džiugina", – sakė pašnekovė.

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius aiškino, jog Statybos įstatyme numatyta, kad viešosios paskirties pastatai privalo būti pripažinti tinkami naudoti dar prieš eksploatacijos pradžią.

"Anksčiau Statybos įstatyme nebuvo tokios nuostatos, tačiau nuo šių metų sausio 1 d. tokia atsirado. Išimtys yra taikomos tik gyvenamosios paskirties pastatams", – pabrėžė G.Pocius.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė ryšiams su visuomene Vida Aliukonienė teigė, kad už statinio, jo patalpų naudojimą, pažeidžiant šiame ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir naudojimą ne pagal paskirtį, juridiniams asmenims skiriama bauda nuo 5 iki 25 tūkst. litų. Už tokius pačius veiksmus jau kartą baustam juridiniam asmeniui grės bauda nuo 10 iki 30 tūkst. litų.

Sankcijas fiziniams asmenims numato Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Už tai gresia bauda nuo 500 iki 5 tūkst. litų.

Būsimasis „Kultūros fabriko“ kino centras turėtų užpildyti nekomercinių filmų rodymo nišą Klaipėdoje. Kino gurmanams bus sudarytos sąlygos mėgautis „kitokio“ kino seansais pačioje miesto širdyje – rekonstruotame pastate Bangų gatvėje.

Jau galima teikti paraiškas pagrindinio kino salės rezidento veiklos programos konkursui, kurį skelbia „Kultūros fabriko“ operatorius viešoji įstaiga „Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra“ (KEPA). Pretendentai kviečiami užpildyti anketas iki balandžio 1-osios.

„Nuo pat 2006-ųjų, kuomet užsidarė nepriklausomas kino teatras „Žemaitija“, klaipėdiečiai neteko galimybės reguliariai mėgautis nekomercinio ar arthouse pobūdžio filmais specialiai tam pritaikytoje erdvėje. Šiuo metu mieste veikia tik vienas komercinis kino teatras – „multipleksas“ , kurio didžiąją repertuaro dalį užima Holivudo produkcija. Taip pat nėra nė vieno kino centro, kuris vystytų edukacinę ar kino gamybos veiklą“, - pažymėjo KEPA direktorė Raimonda Laužikienė.

Uostamiestyje turėtų vėl atsirasti galimybė įvertinti nesutrumpintas Lietuvoje vykstančių kino festivalių programas, sulaukti mūsų šalies ir užsienio kino profesionalų dėmesio. Būsimajame kino centre numatyta 115 stacionarių vietų žiūrovams, salė užima apie 165 kv. m. plotą. Čia įrengta moderni vaizdo (DCP) ir garso technika, todėl nuomininkui nereikės rūpintis papildoma kino salės įranga ar jos nuoma.

Vieni svarbiausių atrankos kriterijų būsimam kino salės rezidentui – tai nekomercinio kino rodymas ir festivalių pristatymas, kino edukacinė veikla vaikams ir jaunimui, kūrybiniai užsiėmimai.

Šių metų vasarą duris atversiantis „Kultūros fabrikas“ – tai kūrybinis inkubatorius, kurio pagrindiniai tikslai – sutelkti įvairių rūšių kūrėjus, jų grupes ir su menu susijusius verslus (kūrybines industrijas) plėtojančius asmenis vienoje vietoje bei sukurti modernią kūrybinę infrastruktūrą, skatinti miesto bendruomenę akyviau dalyvauti kultūriniame gyvenime.

Rekonstruotame penkių aukštų pastate buvusio tabako fabriko teritorijoje šiuo metu baigiamos įrengti kino ir daugiafunkcė scenos menų salės, veiks seminarų-konferencijų salė, kavinė-klubas, bus nuomuojamos studijos ir biurai, repeticijų salė scenos menininkams, atskiros darbo vietos kūrybiname „hub’e“, inkubatoriaus rezidentų veikla taipogi galės būti organizuojama lauko terasoje ir netgi ant stogo bei kitose šiuolaikiškai įrengtose senojo fabriko erdvėse.

Paraiškas kino salės rezidento veiklos programos konkursui gali teikti Lietuvos ir užsienio šalių menininkai bei smulkaus ir vidutinio verslo subjektai. 

Gruodžio 7-ąją, pirmąjį žiemos šeštadienį, 12 val. Klaipėdos senamiesčio turgaus renginių organizatoriai kvies miestiečius į turgaus halę bei siūlys ne tik pasinerti į artėjančių Kalėdų nuotaiką, bet ir dalyvauti urbanistikos kūrybinėse dirbtuvėse – padedant specialistams apsispręsti dėl senojo turgaus kvartalo ateities vizijos.

Anot renginį organizuojančios VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA), dalyvauti jame ypač kviečiami netradicinės kulinarijos propaguotojai bei originalių suvenyrų ir rankdarbių kūrėjai. „Renginio dėmesio centre – vien uostamiesčiui būdingi dalykai, netipiškos smulkiųjų verslų kryptys ir kūrybinės veiklos, kurių, kaip parodė pirmasis urbanistinių Senamiesčio turgaus kvartalo vizijų plėtotės etapas, Klaipėdos bendruomenė čia labiausiai tikisi“, – sakė agentūros vadovė Raimonda Laužikienė.

Urbanistikos kūrybinės dirbtuvės, skirtos Senamiesčio turgaus perspektyvoms, pirmakart buvo surengtos technologijų ir verslo festivalyje „InNovaCamp“, kuris šiemet rugsėjį vyko Atgimimo aikštėje. Kvietimą dalyvauti diskusijose dėmesingai sutikę klaipėdiečiai – nuo uostamiestyje studijuojančio jaunimo iki Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko – aktyviai įsitraukė į pirmąsias dirbtuves ir pažėrė daugybę įvairių minčių bei siūlymų. Jau pažįstama urbanistų komanda: Justina Muliuolytė, Tadas Jonauskis bei Martynas Marozas – vėl atvyksta į Klaipėdą, kad pratęstų diskusiją ir padėtų sudėti finalinius potėpius Senamiesčio turgaus kvartalo vizijoje.

Atkurti istorinę Priešakinio Pylimo gatvelę, įrengti Tiltų gatvėje ties įėjimu į turgų naują žalią aikštę, išplėsti lauko prekybos zonas, plėtoti turgų kaip didelį komercinį kvartalą, alternatyvų didiesiems prekybos centrams, įkurti amatų centrą, multifunkcinį jaunimo centrą bei, pateisinant uostamiesčio vardą, išplėsti Žuvies turgų – tai vos keletas iš klaipėdiečių pasiūlytų idėjų.

Susipažinę su uostamiesčio gyventojų lūkesčiais senamiesčio atžvilgiu, urbanistai ėmėsi namų darbų ir išgrynino kelis Senojo turgaus kvartalo plėtros vizijos variantus. Atėjo metas iš šių išsirinkti vieną, kuri ne tik deramai atspindėtų aktualiausius interesus, bet ir suteiktų kryptį senamiesčio raidai. Galutinės turgaus kvartalo vizijos pagrindu bus rengiamas veiksmų planas, kuris numatys investicijų prioritetus, įgyvendinimo etapus, infrastruktūros poreikį.

Kaip įprasta turgaus šventėse, netrūks ir pramogų. Vykstant urbanistikos dirbtuvėms, nuolatiniai kūrybos partneriai – Klaipėdos jaunimo teatras, kamerinio orkestro vadovas Mindaugas Bačkus su mokiniais ir jų bičiuliai, – žada muzikinius intarpus, o rimtajai daliai pasibaigus surengs gatvės vaidinimus, tarp jų – visiškai naują spektaklį „Donelaičio varnos“, šiemet vasarą pristatytą Prancūzijoje. Senamiesčio turgus turės ir savo Kalėdų eglutę – ją šalia halės papuoš Eduardo Balsio menų gimnazijos būsimieji dizaineriai.

Dalyvavimas renginyje – nemokamas. Senamiesčio turgaus dirbtuves iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Praėjusį renginių sezoną KEPA inicijavo dvi menines provokacijas, pavadintas Senamiesčio turgaus naktimis ir atkreipusias dėmesį į neišnaudojamas kvartalo galimybes.

Gera žinia menininkams ir kūrėjams – jau netrukus bus renkamos paraiškos reziduoti naujajame Klaipėdos inkubatoriuje "Kultūros fabrikas". Ši programa pristatyta uostamiesčio Meno tarybai.

Klaipėdoje buvusio tabako fabriko teritorijoje iškilo kitas fabrikas, skirtas kūrėjams. Pramoninė erdvė pritaikyta teatrui, šokiams, kinui, kitiems menams ir kūrybinių industrijų atstovams.
Projektą įgyvendina viešoji įstaiga Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra.

"Tos erdvės bus skirtos jauniems, kūrybinę veiklą pradedantiems žmonėms bei norintiems steigti savo verslus. Gal pradžioje tas projektas buvo per daug ambicingas, nes kurtas ekonominio pakilimo laikais ir sunkmetis viską pakoregavo, bet tai tik į naudą", – sakė Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktorė Raimonda Laužikienė.

13 mln. litų kainavusio statinio bendras plotas – beveik 4 tūkst. kv. m. Jau apskaičiuota, jog vieno kv. m nuomos kaina, įskaitant PVM, sieks 22 litus. Į šią sumą įskaičiuotos šilumos, elektros, vandens, valymo, apsaugos ir kitos eksploatacinės, taip pat personalo išlaidos.

"Jau dabar akivaizdu, kad šiam kūrybiniam inkubatoriui pradiniame steigimosi etape tikrai bus reikalinga savivaldybės dotacija. Mes tikimės, kad Klaipėdos menininkai ir verslininkai, veiksiantys "Kultūros fabrike", vienas kitą papildydami sukurs tą sinerginį produktą", – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė.

"Šis projektas – kultūros ir ekonomikos samplaika. Menininkai čia bus mokomi verslumo tam, kad jie sukurtų produktą, kuris bus parduodamas. Tikslas yra uždirbti pinigų, meno žmonės bus mokomi dalyvauti rinkoje", – sakė Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas.

Tikimasi, kad pavyks pritraukti Vilniuje ar užsienyje mokslus baigusių kūrėjų ir siekiama sudaryti sąlygas, kad čia ateitų patys geriausi ir talentingiausi.

"Projektas tikrai neorientuotas tik į klaipėdiečius. Mes labai daug vilčių dedame į žmones, kurie galbūt mokėsi svetur, bet norėtų dirbti Klaipėdoje. Juk yra žmonių, kurie nebeišsitenka Vilniuje ir Kaune, ir juos galima privilioti pas mus", – teigė R.Laužikienė.

Atgimimo aikštėje antradienio rytą pradėjo dygti mokslininkų miestelis – pradėta ruoštis technologijų ir verslo festivaliui „InNovaCamp“.

Dvi dienas – penktadienį ir šeštadienį – vyksiančio renginio metu bus pristatyti ne tik lietuviški techniniai išradimai, bet ir pažangi miestų planavimo praktika.

Antradienį pradėta montuoti palapines, kuriose vyks festivalio renginiai. Iš viso jų bus keturios – viena didelė ir trys mažos.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra“ direktorė Raimonda Laužikienė pasakojo, kad pagrindinės palapinės, kurioje vyks paroda, plotas sieks 177 kvadratinius metrus. Ją pagamino vilniečiai. Ši palapinė į Klaipėdą atkeliavo iš Švedijos, kur buvo naudojama „Eurovizijos“ konkurso metu.

„Smagu, kad lietuvių kūriniai sėkmingai nuomojami Europoje“, – tvirtino R.Laužikienė.

Mokslininkų miestelis Atgimimo aikštėje išdygs per pusantros dienos. Tiek laiko reikia sumontuoti palapines.

„Viskas vyksta labai greitai. Palapinių montavimui tikrai nereikia specialių sąlygų. Jas galima įrengti bet kur ant lygaus paviršiaus“, – pasakojo vadovė.

Atgimimo aikštėje įrengtos palapinės bus apšviestos ir taip papuoš miestą.

Kitą savaitgalį, rugsėjo 27-28 d., Klaipėdos Atgimimo aikštėje vyksiančio technologijų ir verslo festivalio „InNovaCamp“ metu bus pristatomi ne tik lietuviški techniniai išradimai bei inovatyvūs gaminiai, bet ir pažangi miestų planavimo praktika: rugsėjo 27 d., penktadienį, 10-16 val. architektai urbanistai pakvies į senojo Klaipėdos turgaus ir aplinkinių teritorjų scenarijų dirbtuves, kuriose visas suinteresuotas puses tenkinančių sprendimų bus ieškoma kitaip nei įprasta.

Vienoje iš Klaipėdos Atgimimo aikštėje įsikursiančios technologijų ir verslo festivalio „InNovaCamp“ stovyklos palapinių vyksiančiose kūrybinėse dirbtuvėse susitiks urbanistikos specialistai, senojo turgaus problematikai neabejingi vietos verslininkai, investuotojai, turgaus vadovybė. Čia laukiami ir visi miesto planavimu besidomintieji bendruomenės atstovai.

Vietoje brėžinių bei grafinių planų dirbtuvių dalyvių laukia sumažinta turgaus versija, primenanti muziejuose ir turizmo informacijos centruose eksponuojamus miesto maketą. Skirtingai nei muziejuje, dirbtuvėse schemą bus galima išardyti, surinkti kitaip, pakeisti įprastus objektus kitais, numatyti naujas jų veiklos kryptis bei nuo šių priklausomus žmonių srautus ir kitaip eksperimentuoti darnaus teritorijos vystymo tema.

Įprasta teritorijų planavimo praktika Lietuvoje – kitokia. „Žmonės nubraižo planą, parodo kitiems žmonėms, šie nepritaria variantui, nes jis turi įtakos jų turto vertei, praeivių srautams arba tiesiog prasilenkia su jų skoniu bei vietos matymu, kyla ginčų, o procesas stringa. Projektas atgula į stalčių, o esminių pokyčių teritorije nematyti“, – situaciją keliais štrichais nusakė vienas iš netrukus vyksiančių dirbtuvių vadovų, architektas urbanistas Martynas Marozas.

Drauge su kolegomis Justina Muliuolyte ir Tadu Jonauskiu jis siūlo kitokią, Vakarų Europoje sėkmingai taikomą, praktiką, kuri tik skinasi kelią Lietuvoje: pradžioje pasikalbėti su visais interesų nagrinėjamoje teritorijoje ar jos atžvilgiu turinčiais asmenimis bei institucijomis, ir tik tada imtis brėžinių.

Preliminarų darbą urbanistų komanda jau atliko – išsiteiravę klaipėdiečių apie turgaus praeitį, dabartį bei puoselėjamas ateities vizijas, problemas ir džiaugsmus, jie laukia kūrybinių dirbtuvių kaip galimybės apžvelgti vizijas gyvai bei ieškoti jų sąlyčio taškų. Kol kas konstruktyvios diskusijos šia tema pasigendama: urbanistų pastebėjimu, vieni miestelėnai porina apie nepatogų vaikščioti grindinį, kiti – apie automobilių stovėjimo apmokestinimą, treti – apie renginių stoką, tačiau akcentuojami aspektai kol kas netapo darnaus teritorijos vystymo pagrindu.

„Miestas – daugialypis organizmas, planuoti jo monofunkciškai ir priskirti kuriam nors reikšmingam objektui vieną vienintelę iš pageidaujamų paskirčių: tik komercinę, tik gyvenamąją arba tik kultūrinę – neįmanoma. Tačiau suderinę interesus galime daryti išvadas, kas gali nepasisekti, kas, atvirkščiai, turėtų būti puiki priemonė, ir dėlioti realių veiksmų planą“, – sakė M. Marozas.

T. Jonauskio nuomone, senasis Klaipėdos turgus – objektas, ne tik svarbus miestui, bet ir įdomus profesiniu ubanistiniu požiūriu. „Čia aktuali labai stipri ir abiems pusėms reikšminga turgaus bei senamiesčio sąsaja. Iššūkis mums kaip moderatoriams ir bendruomenei –  rasti būdų atgaivinti visą senamiestį darant lokalų veiksmą, investiciją ar surengiant įvykį“, – sakė urbanistas.

„Turgaus renovacija neturi apsiriboti vien pastato renovacija, – įsitikinusi J. Muliuolytė. – Reikėtų siekti pokyčių, kurie darytų esminę palankią įtaką visam senamiesčiui.“

Technologijų ir verslo festivalį „InNovaCamp“ organizuojanti VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra (KEPA) praėjusį renginių sezoną drauge su Klaipėdos jaunimo teatru bei gausiu būriu kitų partnerių inicijavo dvi menines provokacijas, pavadintas senamiesčio turgaus naktimis ir atkreipusias dėmesį į neišnaudojamas vietos galimybes. Jų metu turgaus erdvėse šurmuliavo ne vien prekyba, bet ir meninė programa, netikėtos pramogos.

Anot KEPA vadovės Raimondos Laužikienės, pavykusį sumanymą ketinama tęsti – lapkritį klaipėdiečių vėl laukia „Turgaus naktis“. Tikimasi, kad jų viziją taip pat galima bus papildyti turgaus scenarijų kūrimo dirbtuvėse gimusiomis idėjomis.

PROGRAMA

Rugsėjo 27-28 d., Klaipėda, Atgimimo aikštė

Rugsėjo 27 d., penktadienis

12 val. Festivalio ir technologijų ekspozicijos atidarymas. Ekspozicija veiks iki 19 val.
10–16 val.  Klaipėdos senojo turgaus ir aplinkinių teritorijų scenarijų kūrimo urbanistų dirbtuvės.
16–19 val. Technologijos ir inovacijos visiems: viešų paskaitų sesija.
20–24 val. InNovaCamp naktis: šou „Gaidos ir lazeriai“, naktiniai kino seansai.

Rugsėjo 28 d., šeštadienis

10–13 val. Sėkmės istorijos: verslo lyderių viešų paskaitų sesija.
10–17 val. Technologijų ekspozicijos lankymas.

Renginys – nemokamas.

Buvusio tabako fabriko virsmas į uostamiesčio kultūrai skirtą erdvę artėja pabaigos link, tačiau nuogąstaujama, kad naujas objektas gali būtų pustuštis, nes menininkams bus sunkiai „įkandama“ nuomos kaina.

Buvusio tabako fabriko, kuris daugybę metų apleistas riogsojo bangų gatvėje, rekonstrukciją į Kultūros fabriką prasidėjo dar 2007-ųjų pabaigoje, kai imtas rengti techninis projektas.

„Panašu, kad Kultūros fabriko projektas bus rekordiškai ilgas, gal net ilgiausiai vykstantis mieste. Jam jau šešeri metai, o preliminarią pabaigą, kai kirpsime atidarymo juostelę, numatome kitų metų kovą ar balandį“, - teigė Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros, administruojančios šį projektą, direktorė Raimonda Laužikienė.

Trečiadienį Kultūros fabriko „griaučius“ apžiūrėjo miesto vadovų ir politikų delegacija. Jie tik susipažino, kaip vyksta projektas, kaip suplanuotos pastato erdvės, kokia veikla jose numatoma.

Planuojama, jog Kultūros fabrike veiks ir kino salė, kurioje bus rodomi nekomerciniai filmai, ir įvairios kūrybinės dirbtuvės, ir kavinė ar naktinis klubas, garso įrašų studija, daugiafunkcinė salė.

Apie 40 proc. visų patalpų yra bendrojo naudojimo – tualetai, laiptinės, vestibiuliai, terasos.

Kitos patalpos, salės bus išnuomojamos konkurso būdu, tačiau jame galės dalyvauti tik laisvieji menininkai ir verslininkams, plėtojantiems kūrybinius verslus.

„Visi supranta ir visiems jau tikrai aišku, kad nemokamo čia nieko nebus, nors apie tai buvo daug kalbėta ir žmonės suteikta neteisingų lūkesčių. Patalpos bus nuomojamos. Norime nuomininkų kaitos, todėl numatoma, kad sutartys bus pasirašomos ne ilgiau nei penkeriems metams“, - į ateitį žvelgė R.Laužikienė.

Ji teigė, jog iš nuomos mokesčio nebus siekiama pasipelnyti, o tik surinkti tiek pinigų, kurie padengtų pastato išlaikymo sąnaudas.

„Nuomos mokestis bus patalpų išlaikymo savikaina, tačiau ji yra gana didelė. Todėl nuomos kaina bus labai artima esančiai rinkoje. Verslininkai gal ir įstengs ją mokėti, tačiau laisviesiems menininkams, kurie gyvena iš įvairių rėmimo programų, tikrai nebus lengva“, - neslėpė R.Laužikienė.

Kultūros fabriko projektas kainuos apie 13 mln. litų. Statybų kaina nuo pradinės prognozuotos kainos išaugo maždaug trečdaliu.

Ir nors darbai dar nebaigti, R.Laužikienė patikino, jog finansavimo problemų nėra. Tačiau egzistuoja kita – elektros energijos tiekimas pastatui. Šiuo metu ieškoma sprendimo, ką daryti, jog Kultūros fabrike šviestų šviesa, veiktų vėdinimo sistemą, kiti įrenginiai, kuriems reikalinga elektra.

„Jei sprendimo nerasime, šviesimės žvakėmis. Bet tikiu, kad problemą išspręsime“, - tvirtino R.Laužikienė.

Netrukus turėtų pradėti veikti nauja interneto svetainė, kurioje ir bus skelbiamos visos naujienos, susijusios su Kultūros fabriku – kada vyks jo atidarymas, kas jame įsikurs, kokie renginiai vyks.

Rugsėjo pabaigoje Klaipėdos Atgimimo aikštėje dviem dienoms įsikurs verslo ir technologijų festivalio „InNovaCamp“ stovykla: moderniuose lauko paviljonuose veiks pažangių Lietuvoje sukurtų technologijų ekspozicija bei vyks inovatyvių idėjų bei produktų kūrėjų ir pažangių verslininkų paskaitos. Anot parodos organizatorės Raimondos Laužikienės, domėdamiesi mokslu bei technologijomis, atveriame sau ir miestui beribes tobulėjimo bei gerovės kūrimo galimybes.

R.Laužikienės vadovaujama VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra (KEPA) renginį organizuoja kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe bei Kauno technologijų universiteto verslumo centro „Startup Space“ komanda, entuziastingai atsiliepusia į klaipėdiečių kvietimą. „Palankesnio meto mokslo, technologijų ir inovacijų renginiui nerasi: rugsėjis yra žinių mėnuo, o rugsėjo 27-ąją visoje Europoje įvairiais mokslo populiarinimo renginiais minima Tyrėjų naktis“, – sako R.Laužikienė, į nemokamą renginį, finansuojamą pagal Klaipėdos miesto savivaldybės vykdomą Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Palankios investicinės aplinkos Liepojoje ir Klaipėdoje kūrimas“ (INVEST TO GROW), kviečianti visus klaipėdiečius, nepaisant amžiaus, mokslinio pasirengimo bei profesijos.

– Kodėl rengiate technologijų ekspoziciją originaliose palapinėse miesto viduryje, o ne paskaitas konferencijų salėje bei parodą arenoje? – teiravomės R.Laužikienės.

– Ekspozicija mūsų miestui bus išties netikėta, tad tokia pat turėjo būti ir vieta. Pasakydamas „mokslas“ arba „kultūra“, gali tikėtis negausaus susidomėjusiųjų būrio, tačiau drąsiai išėjęs su šiais šūkiais į gatvę, turi šansą sudominti kuo įvairiausią publiką bei sukurti žaismingą aplinką rimtiems dalykams pristatyti. Kai organizavome Senamiesčio turgaus naktis, buvome apstulbę, koks efektyvus yra būtent toks, gatvės renginių, formatas. O ir palapinių nuoma yra daug pigesnė nei stacionarių salių.

– Atgimimo aikštė nuolat yra specialistų ir miesto bendruomenės akiratyje. Ji pavadinama nejaukia, nefunkcionalia, moraliai pasenusia. Kaip atrodo jums?

– Padedami architektų, suplanavome čia mobilių paviljonų miestelį, kuris laikinai, bet neatpažįstamai pakeis aikštės vaizdą. Todėl manau, kad šio renginio kontekste Atgimimo aikštės vardas skambės simboliškai, o pati erdvė – naujai ir įdomiai. Beje, festivalis „InNovaCamp“ turės ir urbanistinį akcentą: jo metu architektų urbanistų grupė kartu su miestiečiais rengs Senojo turgaus bei aplinkinių teritorijų vystymo scenarijus.

– „InNovaCamp“ programoje – verslo lyderių bei novatorių paskaitos, technologijų pristatymas, naktinis kinas ir netgi šou „Gaidos ir lazeriai“. Taikote užsienyje matytus pavyzdžius ar plėtojate savo sumanymą?

– Daugelis Europos miestų turi mokslo centrus, kuriuose labai populiaria forma demonstruojami įvairūs gamtos dėsniai, mokslo atradimai. Technologijų ekspozicijos lauke nesu mačiusi, tai lyg ir eksperimentas, kurie mums yra būtini: drauge norime atkreipti visuomenės dėmesį į technologinio išprusimo aktualumą bei jo atveriamas perspektyvas. Neabejoju, kad Klaipėdai seniai laikas nusipurtyti provincialaus uostamiesčio su nepopuliariomis aukštosiomis mokyklomis įvaizdį bei siekti žinių ekonomikos miesto vardo. Labai kviečiame renginyje savo veiklą ir jos rezultatus pristatyti visus kūrybiškus uostamiesčio mokslininkus, technologijų vystytojus bei siekiančius jais tapti. Kontaktus ir informaciją apie renginį rasite interneto svetainėje www.kepa.lt.