Savivaldybės teigimu, sekmadienį nuo 12.30 iki 15.30 val. bus draudžiamas transporto priemonių eismas Rasų gatvės atkarpoje nuo Drujos iki Sukilėlių gatvės.

Atsižvelgiant į numatytus eismo ribojimus Rasų gatvėje, sekmadienį bus keičiamas ir viešojo transporto eismo organizavimas. Nuo 13 iki 15.30 val. keisis 31 autobuso maršruto trasa ir eismo tvarkaraščiai.

„31 maršruto autobusai kursuodami Stoties kryptimi iki Dunojaus stotelės važiuos įprasta trasa, o toliau Sukilėlių, Subačiaus, Žiupronių gatvėmis ir įsukus į M. Daukšos gatvę grįš į įprastą trasą link stoties. Ta pačia trasa autobusai grįš atgal į Naująją Vilnią“, – rašoma išplatintame pranešime.

„Pakeitus trasą minėto maršruto autobusai nestos stotelėse Rasų kapinės, Ramybės ir Gervėčių. Kursuodami pakeista trasa 31 maršruto autobusai papildomai stos Balstogės, Zarasų, Subačiaus ir Misionierių stotelėse“, – pridūrė Vilniaus miesto savivaldybės komunikacijos skyrius.

1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių pagerbimo ceremonija sekmadienį vyks senųjų Rasų kapinių koplyčioje, kur palaidoti sukilimo vadai Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas bei dar 18 sukilimo dalyvių, kurių palaikai prieš keletą metų buvo rasti Gedimino kalne. 

Policijos duomenimis, rugpjūčio 29 d. 21-erių metų vairuotoja iš Dunojaus gatvės suko į kairę, į Rasų gatvę, degant žaliam šviesoforui nepraleido priešinga kryptimi nuo Sukilėlių gatvės link Dunojaus gatvės važiuojančio automobilio „Opel“, kurį vairavo 72-jų metų vyras. Jam irgi degė žalias šviesoforo signalas.

Abu vairuotojai blaivūs ir sveiki – medikų pagalbos atsisakė. Keleivių automobiliuose nebuvo.

Į įvykio vietą atvyko „CityBee“ atstovė pasirūpinti automobiliu.

Kaltininkas sutiko su kalte ir užpildė eismo įvykio deklaraciją.

Šįkart avarija įvyko truputėlį toliau – maždaug per šios gatvės vidurį. Padariniai galėjo būti labai skaudūs, jei tuo metu šaligatviu būtų keliavę žmonės.

„Tvora prie kapinių buvo jau dukart išversta, paminklai – sudaužyti. Juos reikėjo restauruoti. O dabar, žiūriu, vėl išversti penki tvoros segmentai“, – pasakojo LNK žurnalistų kalbintas vyras.

Vieta, kuria palei tvorą keliauja žmonės, yra itin siaura – vos dvi plytelės, ir iš karto žengus į šalį patenkama į gatvę, kur vyksta labai intensyvus automobilių eismas. Per piką čia dažnai susiformuoja ir spūstys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Avarijos vietoje matyti išversta tvoros dalis, atskiros automobilio dalys. Pagal ženklą galima matyti, koks automobilis patyrė avariją. Taip pat mėtosi važiuoklės dalys. Aplink matyti antkapiai. Sunku pasakyti, vienas ar du buvo kliudyti. Laimė, tuo metu greta tvoros nėjo žmonės.

Žurnalistų kalbintas vyras, paklaustas, kokia yra tokio avaringumo priežastis, sakė, kad tai, matyt, priklauso nuo vairuotojų. „Reikėtų pagalvoti, gal tą gatvę naikinti arba daryti požeminę, nes čia – kapinės, siaura ir labai nepatogu. Kai eini į kapines ar kažkur, pastoviai reikia saugotis“, – pastebėjo pašnekovas.

„Ten, kur yra vartai, yra takelis. Taip kaip čia – vos viena pėda. Norėčiau, kad takelį sutvarkytų“, – svarstė sutikta gyventoja.

„Šiuo metu Vilniaus savivaldybė ruošia užsakymą „Vilniaus planui“ dėl dar 14 avarinės būklės kapaviečių tvarkybos darbų projektų parengimo. Prioritetai derinami su Rasų kapinių draugija, kuri aktyviai įsitraukia į kultūros paveldo objektų, esančių kapinėse, priežiūrą“, – komentare BNS rašė Vilniaus savivaldybė.

Šiuo metu „Vilniaus planas“ taip pat rengia Rasų kapinių komplekso pastato tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų, teritorijos su automobilių stovėjimo aikštele, inžineriniais tinklais, pėsčiųjų takais bei viešuoju tualetu architektūrinius projektus.

„Pirkimus bus galima skelbti tik turint projektus, kuriuose detalizuojami darbai, sąmatos ir kita svarbi informacija. Tiksli darbų pradžios data nėra nustatyta, tačiau, įvertinus visas procedūras, tikimasi, kad jie prasidės 2024 m. antroje pusėje“, – nurodė savivaldybė.

Tiksli darbų pradžios data nėra nustatyta, tačiau, įvertinus visas procedūras, tikimasi, kad jie prasidės 2024 m. antroje pusėje.

Kaip informavo savivaldybė, šiuo metu dar 17 kapaviečių Rasų kapinėse sutvarkymui organizuojamas viešasis pirkimas. Pasiūlymų šiame konkurse laukiama iki gegužės 12 dienos.

Taip pat atlikti viešieji pirkimai Marcelės Kubiliūtės, Mikalojaus Konstantino Čiurliono kapų, esančių senosiose Rasų kapinėse, konservavimo ir restauravimo darbams vykdyti.

Kaip informavo savivaldybė, atliktas viešasis pirkimas penkių partizanų palaikų, rastų Našlaičių kapinėse, vietų įamžinimui.

Taip pat numatoma tvarkyti Saulės kapines, tirti, restauruoti 23 jose esančias kapavietes.

Savivaldybė pranešė organizuojanti visų miesto teritorijoje esančių kapinių priežiūrą. Bendrose kapinių erdvėse renkamos ir iš jų išvežamos šiukšlės, kapinės aprūpinamos vandeniu, šienaujamos, renkami lapai, genimi medžiai ir panašiai.

Senosiose miesto kapinėse savivaldybė prižiūri kapus, kuriais niekas nebesirūpina. Tai vykdoma Rasų, Bernardinų, Saulės ir kitose istorinėse kapinėse.

Tokių kapų priežiūra apima paminklų bei kitos infrastruktūros remontą ir atstatymą, kapų priežiūrai yra rengiami projektai ir skelbiami viešieji pirkimai.

Avarija įvyko ketvirtadienį, apie 15.10 val., Rasų gatvėje.

Policija skelbia, kad 46 metų vyras iš pradžių nesugebėjo pasitikrinti neblaivumo.

Jo vairuojamas automobilis „Renault“ įvažiavo į kapinių sieną.

16.17 val. vairuotojui nustatytas 1,53 promilės girtumas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo išgėrus.

Atsiliepė patriotai

Kultūros paveldo departamento (KPD) vyriausioji specialistė Audronė Vyšniauskienė džiaugėsi, kad už mecenatų pinigus bus sutvarkyta aštuoniolika kapaviečių, iš viso KPD paramos prašė 24 kapavietėms.

"Mane nustebino – pirmieji atsiliepė paprasti žmonės, kurie norėjo prisidėti nedidelėmis sumomis", – sakė ji.

Tarp į KPD kvietimą tapti mecenatais atsiliepusiųjų – tik viena įmonė, visi kiti – fiziniai asmenys, pasiūlę pagalbą pinigais arba savo darbu. Pasak A.Vyšniauskienės, žmonės aukoja po kelis šimtus eurų, įmonė apsiėmė sutvarkyti penkis antkapinius paminklus.

Mane nustebino – pirmieji atsiliepė paprasti žmonės, kurie norėjo prisidėti nedidelėmis sumomis.

"Norint sutvarkyti du iš jų reikia atlikti gana sudėtingus darbus. Tai darbai, kurie gali siekti 2 000–3 000 eurų", – sakė paveldosaugininkė.

Pavieniai žmonės finansuos paprastesnius darbus. "Reikia, pavyzdžiui, įdėti keraminę nuotrauką. Yra rėmelis, vieta nuotraukai antkapiniame paminkle, bet nuotraukos nėra. Kitiems reikia kryžius atkurti. Jie sovietmečiu buvo sunaikinti. Tai kainuoja 200–300 eurų, priklausomai nuo dydžio, nuo medžiagų", – pasakojo A.Vyšniauskienė.

Viena architektė pasiūlė pagalbą savo žiniomis ir sugebėjimais. "Eisime į kapines, parodysiu, kur reikia eskizų parengti, ji nupieš, nubraižys, turėsime parengtą dokumentaciją. Suderinsime su Vilniaus skyriumi ir pateiksime užsakymus", – teigė A.Vyšniauskienė.

Anot jos, iki pavasario planuojama parengti būtiną dokumentaciją istorinėms kapavietėms tvarkyti. KPD taip pat suras įmonę, kuri atliks darbus, o mecenatas jai sumokės. "Aišku, prieš tai aptariama kaina", – teigė KPD specialistė.

Išlaisvins nuo augalų

Pagalbos pažadėjo ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas – studentai pavasarį turėtų sutvarkyti visai užžėlusį antkapinį paminklą. Padėti nuvalyti antkapius žada Vilniaus dailės akademijos studentai. "Kai nutirps sniegas ir atsilaisvins karantinas, pradėsime dirbti", – BNS sakė A.Vyšniauskienė.

Ji teigė, kad ir ateityje būtų galima ieškoti mecenatų smulkiems kapaviečių priežiūros darbams. "Daug yra kapaviečių, kurių niekas netvarko, nes nebelikę šeimos narių. Smulkesnius darbus galėtų vilniečiai ir tvarkyti, o prie stambesnių tvarkymo, kur reikia tūkstančių eurų, galėtų savivaldybė prisidėti", – svarstė KPD atstovė.

Palaidotas elitas

Pernai lapkričio pradžioje KPD inicijavo akciją, kuria siekiama sutvarkyti 24 kapavietes, esančias istorinėse Vilniaus Bernardinų ir Rasų kapinėse. Atskiriems žmonėms ir įmonėms siūlyta tapti vieno ar kelių pasirinktų antkapių sutvarkymo mecenatais.

1801, 1810 m. įsteigtos Rasų ir Bernardinų kapinės – vertingiausi Vilniaus nekropoliai. Bernardinų kapinės ypač gerai atspindi Vilniaus istoriją ir kultūrą, čia palaidoti žmonės, kurie XIX a. gyveno, kūrė ir dirbo Vilniuje. Rasų kapinės reprezentuoja visą Lietuvą ir net Europą.

"Tai, galima sakyti, visuomenės kultūrinio, politinio gyvenimo elito kapinės. Šis specifinis kultūros paveldo objektas, atspindintis kelių šimtmečių istoriją, svarbus ir kaip turistinės traukos objektas, įdomus ne tik mums, bet ir svečiams iš Europos šalių, ypač kaimyninės Lenkijos", – teigiama KPD pranešime.

Ryškios asmenybės

Mecenatų ieškota 1863–1864 m. sukilimo dalyvio Aleksandro Byšinskio-Idzio (1847–1931), mokytojo, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjo Konstantino Aleksos (1863–1935), istoriko ir gydytojo Juzefo Bielinskio (1848–1926) kapavietėms. Prastos būklės dailininkų Pranciškus Jasevičiaus (1873–1930), Boleslovo Rusecko (1824–1913), Karolio Ripinskio (1809–1892), fotografo Vilhelmino Zacharčiko (1841–1869), lietuvių raštijos puoselėtojo, aktoriaus Aleksandro Černio (1909–1983) amžinojo poilsio vietos. Archeologinių radinių ir meno kūrinių kolekcininko Antano Šutino (1851–1922), komunikacijų inžinieriaus Michalo Landės (1854–1935) ir kitų kapai.

Tarp kapaviečių, kurias tikimasi sutvarkyti padedant visuomenei, – ir aktorės Onos Kiršanskienės (Labonaitės) amžinojo poilsio vieta. XX a. pradžioje gyvenusi aktorė (1899–1925) meno mokėsi Juozo Vaičkaus studijoje Peterburge. 1918 m. vasarą su J.Vaičkaus trupe atvyko į Vilnių. Kai Vilniaus kraštą užėmė L.Želigovskio kariuomenė, visa trupė pėsčiomis iškeliavo į Kauną. Čia ji buvo viena iš pagrindinių vaidmenų atlikėjų.

Likimas: tarp lietuviško teatro pirmeivių buvusi O.Kiršanskienė nespėjo įsitvirtinti – palaužta sunkios ligos amžinojo poilsio ji atgulė Bernardinų kapinėse Vilniuje.

1923 m. J.Vaičkus su keliais aktoriais išvyko darbuotis į Ameriką, tarp iškeliavusių O.Kiršanskienės nebuvo. Sunkiai susirgusi tuberkulioze ji persikraustė į Vilnių, kur gyveno jos sesuo. Kurį laiką vaidinusi Vilniaus lietuvių mėgėjų spektakliuose, vėliau mirė pakirsta ligos, nesulaukusi nė trisdešimties. Bernardinų kapinėse esančiai jos kapavietei reikalingi antkapinio paminklo ir kapo aptvėrimo tvorelės valymo darbai.

Pedagogo, lietuvių raštijos puoselėtojo Juozapo Volodzkos kapavietėje suversti du antkapiniai paminklai: jo ir Julios Szczawinskos, mirusios 1871 m. J.Volodzkos gyvenimo kelias vingiavo ir per Kauną. Iš Žemaitijos bajorų kilęs J.Volodzka mokėsi Kražių ir Vilniaus gimnazijose, studijavo Vilniaus universitete. 1793 m. jam buvo suteiktas filosofijos daktaro laipsnis. 1793–1797 m. J.Volodzka dirbo Kauno apskrities mokykloje – dėstė matematiką ir fiziką, vėliau mokytojavo įvairių didikų dvaruose, tvarkė dvarų ūkio reikalus. J.Volodzka 1828 m. buvo pirmasis Vilniaus cenzūros komiteto neetatinis lietuviškų rankraščių cenzorius. Manoma, kad jis buvo Simono Stanevičiaus ir Kristijono Donelaičio pasakėčių rinkinį 1829 m. išleidęs asmuo, pasirašęs J.J.W.Lituwys. Leidimą spausdinti S.Stanevičiaus šešias pasakas 1829 m. pradžioje parašė lietuviškai. Tai išskirtinis atvejis XIX a. lietuviškos knygos istorijoje.

J.Volodzka 1827 m. Vilniaus labdarių draugijai paaukojo 3 500 sidabro rublių, už kuriuos draugija įsigijo vieną iš pirmųjų namų Totorių g. 1829 m. testamentu draugijai užrašė dalį savo turto, 3 175 rublių skyrė stipendijoms Kražių gimnazijai ir Vilniaus universitetui, 4 700 rublių – Vainuto parapinei mokyklai išlaikyti ir jos mokinių stipendijoms. Kražių gimnazijos stipendija, 1844 m. perkėlus gimnaziją į Kauną, buvo mokama iki Pirmojo pasaulinio karo.

JAV diplomatinės misijos Minske vadovė šiomis dienomis lankosi Vilniuje išreikšti palaikymą S. Cichanouskajai ir jos suburtai komandai.

Ambasada ir S. Cichanouskajos biuras šeštadienį pranešė, kad jos padėjo vainiką ant K. Kalinausko, kuris taip pat yra labai gerbiamas Baltarusijoje, kapo.

S. Cichanouskaja į Lietuvą atvyko pernai rugpjūtį po suklastotų prezidento rinkimų, kuriuose ji metė iššūkį autoritariniam vadovui Aliaksandrui Lukašenkai.

„Karantino savaitgaliai – puikus laikas daugiau būti gamtoje, daugiau judėti gryname ore, atrasti Vilnių ir jo apylinkes. Šį savaitgalį kviečiu pasivaikščioti po gražėjančias istorines Rasų kapines, į maršrutą verta įtraukti ir didvyriams skirtą koplyčią, kurią atveriame šį savaitgalį visuomenei“, – sako sostinės meras Remigijus Šimašius.

Prieš metus, lapkričio 22 dieną, Vilniuje vyko iškilmingos 1863–1864 metų sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių valstybinės laidotuvės Rasų kapinėse. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, Baltarusijos ir Ukrainos atstovai.

Prieš ceremoniją Rasų kapinės buvo sutvarkytos – atnaujinta  aplinka, takai, apšvietimas, avarinės būklės paminklai, renovuotos šešios koplyčios ir kiti teritorijoje esantys prastos būklės statiniai.

Vienoje koplyčių, pastatytoje dar 1850–1883 metais misionierių vienuolyno vizitatoriaus Juozapo Bagdonavičiaus pastangomis, atgulė sukilimo vadų ir dalyvių palaikai, rasti Gedimino kalne.

Lietuvos ir Lenkijos sukilimas prieš Rusijos imperiją vyko 1863-1864 metais. Sukilimo vadams 1864 metais buvo įvykdyta mirties bausmė. Palaidojimai rasti 2017 metais tvarkant Gedimino kalno šlaitus.

Kaip BNS informavo Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja, pranešimas apie eismo įvykį Sukilėlių gatvėje buvo gautas kiek 6 val. 

Apie įvykį pranešė pro šalį važiavęs žmogus, jo teigimu, jau tuomet automobilis buvo likęs be šeimininko.

Atvykę pareigūnai rado ant tvoros pakibusį automobilį „Citroen“, šiuo metu nustatinėjama, kas jį vairavo.

Dėl įvykio sostinės policija pradėjo administracinę teiseną, automobilis išvežtas į saugomą automobilių aikštelę.

Apie sugadintą šaligatvį bei kapinių tvorą ir paminklą policija informavo Vilniaus savivaldybę ir atsakingas įmones.

Mecenuoti kviečiama neženkliai pažeistus antkapinius paminklus, kurių tvarkymo dokumentacija, padedant ir konsultuojant paveldosaugos specialistui, nebus sudėtinga.

Pasirinkti paminklus ir apsispręsti dėl jų tvarkymo galima nuo lapkričio 1 iki 30 dienos.

Departamento „Facebook“ paskyroje paskelbta per 20 antkapių, skulptūrų, kurioms sutvarkyti reikia finansinės paramos.

Mecenatų laukia aktorės Onos Kiršanskienės-Labonaitės (1899–1925), 1863–1864 metų sukilimo dalyvio Aleksandro Byšinskio-Idzio (1847–1931), mokytojo, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjo Konstantino Aleksos (1863–1935), istoriko ir gydytojo Juzefo Bielinskio (1848–1926), dailininkų Pranciškus Jasevičiaus (1873–1930), Boleslovo Rusecko (1824–1913), Karolio Ripinskio (1809–1892), fotografo Vilhelmino Zacharčiko (1841–1869), lietuvių raštijos puoselėtojo, Žemaitijos bajoro Juozapo Volodzkos, aktoriaus Aleksandro Černio (1909–1983), archeologinių radinių ir meno kūrinių kolekcionieriaus Antano Šutino (1851–1922), komunikacijų inžinieriaus Michalo Landės (1854–1935) ir kitų kapai.

Pasirinkus mecenuojamą antkapį, reikia kreipti į KPD.

„Paminklui sutvarkyti turėsite metus laiko“, – teigiama departamento pranešime.

Anot KPD pranešimo, senosios 1801 ir 1810 metais įsteigtos Rasų ir Bernardinų kapinės – vertingiausi Vilniaus nekropoliai. Bernardinų kapinės ypač gerai atspindi Vilniaus istoriją ir kultūrą, čia palaidoti žmonės, kurie XIX amžiuje gyveno, kūrė ir dirbo Vilniuje.

Tuo metu Rasų kapinės reprezentuoja visą Lietuvą ir net Europą. „Tai, galima sakyti, visuomenės kultūrinio, politinio gyvenimo elito kapinės. Šis specifinis kultūros paveldo objektas, atspindintis kelių šimtmečių istoriją, svarbus ir kaip turistinės traukos objektas, įdomus ne tik mums, bet ir svečiams iš Europos šalių, ypač kaimyninės Lenkijos“, – teigiama KPD pranešime.

Vilniaus miesto savivaldybė baigia vykdyti dvejus metus trukusį Rasų kapinių tvarkymo projektą, tad šių kapinių būklė, anot paveldosaugininkų, geresnė, daugiau dėmesio šiuo metu reikia Bernardinų kapinėms.