Pasak ugniagesių, kovo 30 d. 11.18 val. buvo gautas pranešimas, kad Raudondvario seniūnijoje esančio Kernavės kaimo teritorijoje, Nemune, pusiau po vandeniu, nuo kranto apie 20 merų, – skenduolis.

Atvykus į nelaimės vietą, 30 metrų nuo kranto buvo matyti žmogaus kūnas.

Kūnas ištrauktas į krantą ir perduotas medikams.

Sudaro tinkamas sąlygas

„Kaskart, kai sporto arenose suskamba Kauno rajono vardas, jaučiu pasididžiavimą ir dėkingumą jums visiems. Praėjusiais metais jūs padovanojote daug gražių pergalių, pelnėte medalių, gerinote rekordus. Kalbu ne tik apie profesionalųjį sportą, bet ir moksleivių startus, – sveikindamas susirinkusius kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. – Jūsų pergalės yra įpareigojimas Kauno rajono savivaldybei nuosekliai siekti, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos sportuoti, todėl stengiamės atnaujinti stadionus, sporto sales ir reikalingą inventorių.“

Nutolusioje Čekiškėje veikia tarptautinius reikalavimus atitinkanti greituminių automodelių trasa. Pernai lankytojams duris atvėrė rekonstruotas Mastaičių baseinas ir kelios sporto salės. Tikimasi, kad šiemet nuaidės švilpukas, kviečiantis į pirmąsias varžybas naujame Raudondvario stadione. Tai bus moderniausias stadionas rajone, atitinkantis tarptautinius standartus.

„Puikiai suprantame, kad tik kurdami tinkamas sąlygas galime tikėtis pergalių ir naujos sportininkų pamainos, kuri garsintų mūsų kraštą taip, kaip garsinate jūs. Sporte labiausiai matomos žvaigždės, tačiau prie pergalių prisideda visi: treneriai, federacijų vadovai, sporto specialistai, sportui neabejingi rėmėjai, sirgaliai. Dar labai svarbu bendradarbiauti su mokslu. Šioje srityje mums labiausiai talkina ištikimi partneriai – Lietuvos sporto universitetas“, – pabrėžė V. Makūnas.

Greiti: S. ir D. Liutkai – Europos ekstremalaus bėgimo su kliūtimis čempionato antros vietos laimėtojai, Vengrijos atviro čempionato nugalėtojai. / V. Žukaitytės nuotr.

Sėkmingiausios komandos

Vyrų 3x3 krepšininkų komanda „Raudondvaris Hoptrans“ po sėkmingo pernykščio sezono rikiuojasi aštuntoje FIBA 3x3 krepšinio turnyro vietoje. Kauno rajono vardas ant nugalėtojų pakylos skambėjo visame pasaulyje – laimėtas „Debrecen Masters“ turnyras, iškovotos pirmos vietos Puerto Riko ir Pietų Korėjos Challenger klasės turnyruose. Lietuvos 3x3 vyrų krepšinio rinktinės pagrindą sudarė šios komandos žaidėjai Aurelijus Pukelis, Marijus Užupis ir Šarūnas Vingelis, Europos vyrų 3x3 krepšinio čempionate užėmę antrą vietą.

Lietuvos rankinio federacijos taurės laimėtojos, Lietuvos moterų rankinio čempionato nugalėtojos, Lietuvos rankinio federacijos Supertaurės laimėtojos, Europos rankinio federacijos Europos taurės varžybų dalyvės – taip buvo pristatytos į sceną pakviestos žaviosios „CASCADA-HC Garliava SM“ rankininkės. Komanda, treniruojama Ritos Urnikienės, 2022–2023 m. sezoną nepralaimėjo nė vienų oficialių Lietuvos rankinio federacijos organizuojamų varžybų.

Praėjusiais metais jūs padovanojote daug gražių pergalių, pelnėte medalių, gerinote rekordus.

Džiugino ir FC „Hegelmann“ moterų futbolo komanda, iškovojusi trečią vietą Lietuvos moterų futbolo A lygos čempionate.

Įvairios medalių spalvos

Įvairių spalvų medalių pernai į Kauno rajoną parvežė ir kitų sporto šakų atstovai.

Nors svarsčių kilnojimas laikomas vyriška sporto šaka, pasiekimais pernai žibėjo merginos: Kotryna Visockaitė (Pasaulio ir Europos svarsčių kilnojimų čempionatų pirmų vietų laimėtoja, Baltijos ir Lietuvos svarsčių kilnojimų čempionatų nugalėtoja, Lietuvos svarsčių kilnojimo federacijos taurės varžybų čempionė) ir Gabrielė Kuršaitytė (Pasaulio svarsčių kilnojimo čempionato pirmos vietos laimėtoja, Baltijos ir Lietuvos svarsčių kilnojimų čempionatų nugalėtoja). Jas abi treniruoja Kauno rajono vicemeras Paulius Visockas, Kotrynos tėtis ir pats šioje sporto šakoje pasiekęs svarių pergalių.

Bronza: FC „Hegelmann“ pernai Lietuvos moterų futbolo A lygos čempionate iškovojo III vietą. Kauno rajono meras V. Makūnas apdovanojimą įteikė komandos vadovei Ingridai Siliūnienei. / V. Žukaitytės nuotr.

Giminystė ryšius liudijančios pavardės sportininkų pagerbimo vakare Raudondvaryje skambėjo dar kartą. Prizų atsiimti kviesti žmona ir vyras Sandra ir Dainius Liutkai – Europos ekstremalaus bėgimo su kliūtimis čempionato antros vietos laimėtojai, Vengrijos atviro čempionato nugalėtojai.

Kauno rajono savivaldybės prizais apdovanoti ir Gražvydas Naruševičius – Baltijos kultūrizmo čempionato pirmos vietos laimėtojas, Latvijos kultūrizmo čempionato antros vietos laimėtojas, tarptautinių kultūrizmo varžybų nugalėtojas ir prizininkas, Reda Slavinskaitė – tarptautinių kultūrizmo varžybų nugalėtoja, Klaudijus Upstas – Lietuvos vyrų nacionalinės futbolo rinktinės žaidėjas, FC „Hegelmann“ vyrų futbolo komandos kapitonas, Milda Liužinaitė – Lietuvos moterų nacionalinės rinktinės kapitonė, FC „Hegelmann“ moterų futbolo komandos žaidėja, Lietuvos moterų futbolo „A“ lygos čempionato trečios vietos laimėtoja. Beje, M. Liužinaitė šventės Raudondvaryje išvakarėse išgirdo dar vieną džiugią naujieną – ji pripažinta geriausia Lietuvos moterų futbolo „A“ lygos žaidėja.

Sėkmingi: pernai laurus skynė (iš dešinės) svarsčių kilnotojos K. Visockaitė, G. Kuršaitytė, futbolininkai M. Liužinaitė ir K. Upstas. / V. Žukaitytės nuotr.

Apdovanojimų gausa dar kartą patvirtino – Kauno rajonas pelnytai vadinamas rankininkių kalve. Atsiimti prizų kviestos Europos jaunimo U-19 rankinio II diviziono čempionato trečios vietos laimėtojos: Agnė Gudlinkytė, Kamilė Rupeikaitė, Marija Čelpačenko ir Europos jaunių U-17 rankinio čempionato trečios vietos laimėtojos: Gabrielė Vėgėlytė, Gabrielė Laurinaitytė, Altėja Ustilaitė ir Urtė Veličkaitė.

Iškalbinga statistika

Tokią tendenciją lemia tai, kad ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūraliosios ganyklos sudaro lygiai pusę Kauno rajono savivaldybės teritorijos, kad ūkininkavimo tradicijos yra senos ir gilios. Be to, čia vyrauja našiausiai dirvožemių grupei prisiskiriamas dirvožemis – jo našumas 8,2 balo didesnis nei šalies vidurkis.

Šiuo metu Kauno rajone registruoti 2 434 ūkiai: ūkininkauja 1 544 vyrai ir 890 moterų. Augalininkystės kryptį yra pasirinkę 1 410 ūkių, 245 specializuojasi gyvulininkystėje, 747 ūkiai yra mišrūs, po 8 ūkius užsiima žuvininkyste ir žemės ūkiui būdingų paslaugų veikla, 4 – miškininkyste.

Palyginti su 2022 m., šiemet registruotų ūkių sąrašas pailgėjo 40 pozicijų, 2021 m. taip pat fiksuotas, nors ir mažesnis (21 ūkiu), augimas. Dar labiau džiugina faktas, jog pakaunėje gausėja jaunųjų ūkininkų (iki 40 m.) skaičius. Šiuo metu pakaunėje darbuojasi 491 jaunasis ūkininkas, arba 17 daugiau nei pernai, o jaunųjų ūkininkų ūkių skaičius sudaro 20 proc. visų registruotų ūkių.

Abipusis bendradarbiavimas

„Smagu, kad kuriasi nauji ūkiai, bet ne mažiau džiugu, kad į ilgametes tradicijas turinčius šeimos ūkius (Galminų, Dirmeikių, Rudinskų ir kt.) sėkmingai įsitraukia ir jas puoselėja jaunoji karta. Jaunieji pakaunės ūkininkai aktyvūs, matomi ir girdimi, jais pasitiki ūkininkai. Pavyzdžiui, vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė Babtų seniūnijos ūkininkė Regina Bernotienė šiais metais itin aktyviai atstovavo pieno ūkiams, kilus pieno supirkimų kainų krizei. Dėkojame Kauno rajono savivaldybės vadovams, kurie išties supranta žemės ūkio sektoriaus svarbą, skiria daug dėmesio palankiai ūkininkavimo aplinkai kurti, ištiesia pagalbos ranką, kai žemdirbių triūsą nubraukia gamtos stichijos“, – pabrėžė Kauno rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

Nuotaika: ūki­nin­kai džiau­gė­si ga­li­my­be su­si­tik­ti, pa­bend­rau­ti, pasidalinti pa­sie­ki­mais. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kuriant palankią aplinką ūkininkauti dėmesys šiuo metu telkiamas į melioracijos sistemų atnaujinimą. Kauno rajono savivaldybėje sausinami (drenuojami) beveik 72 tūkst. ha, arba 48 proc. savivaldybės teritorijos, tačiau sistemų nusidėvėjimas – didesnis nei 73 proc., joms atnaujinti reikėtų apie 40 mln. eurų. Problemai spręsti Kauno rajono savivaldybės vadovai kartu su žiedinių savivaldybių merais inicijavo ir pateikė rezoliuciją dėl Melioracijos fondo steigimo, pasiūlė konkrečias priemones, kaip sukurti stabilų ilgalaikį fondą, tiesiogiai nukreiptą į melioracijos sistemų atnaujinimą.

„Džiaugiamės, kad mūsų krašto ūkininkai yra ilgamečiai savivaldybės partneriai, jie aktyviai įsijungia į vietos bendruomenės gyvenimą, yra patikimi seniūnų ir seniūnaičių ramsčiai tvarkant aplinką, kelius, organizuojant renginius ir šventes. Todėl labai džiugu, kad tradiciškai susirenkame į ūkininkų apdovanojimų renginį, kuris leidžia pamatyti, kaip sėkmingai ūkininkaujama mūsų krašte, kaip sprendžiamos kylančios problemos, modernizuojami ūkiai, diegiamos inovacijos, kad kartu galime pasidžiaugti nuveiktais darbais ir pabendrauti“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Už ilgametį bendradarbiavimą V. Makūnas dėkojo KRŪS garbės pirmininkei Genutei Staliūnienei, pasidžiaugė konstruktyviu bendradarbiavimu su dabartiniu pirmininku. „Abipusis pasitikėjimas ir bendravimas leidžia žinoti, su kokiomis problemomis susiduria ūkininkai, kokie klausimai yra aktualūs. Džiaugiamės, kad žemdirbiai tęsia kooperacijos idėjos palaikymą, trumposios maisto grandinės plėtojimą, aktyviai įsitraukia į žemės ūkio kooperatyvų „Lietuviško ūkio kokybė“ ir „Pienas LT“ veiklą. Vertiname visus: tiek stambiuosius mūsų ūkininkus, įsitvirtinusius ir įleidusius šaknis Kauno rajone, tiek jaunuosius, stiprias pozicijas išlaikančias žemės ūkio srityje dirbančias įmones: „Lytagra“, Daugėliškiai, EWA, „Linas Agro“ ir „Rovaltros“ Kauno filialai“, – sakė meras.

Nugalėtojų pakyla

Menų inkubatoriaus salėje tvyrant šventiškai nuotaikai priartėta prie kulminacinio momento – paskelbti ir apdovanoti konkurso „Metų ūkis 2023“ Kauno rajone nugalėtojai.

Pirmoji vieta komisijos sprendimu pripažinta Andriui Rudinskui iš Kikonių kaimo (Babtų seniūnija). „Ūkininkavimas, matyt, man yra įgimtas, kitur savęs neįsivaizduoju“, – patikino laureatas. Žinomo ūkininko Leono Rudinsko sūnus taip pat pasirinko augalininkystės sritį, augina grūdinius augalus ir cukrinius runkelius. Ši kultūra naudinga sėjomainai, leidžia išlaikyti samdomus darbuotojus visus metus.

Šiuo metu Kauno rajone registruoti 2 434 ūkiai: ūkininkauja 1 544 vyrai ir 890 moterų.

Jaunasis ūkininkas taiko modernias technologijas, bearimę žemdirbystę, tikslųjį tręšimą, dirvožemį tausojančią pavyzdinę agronomiją, aplinkai tausoti yra įrengęs išmaniąsias naftos gaudykles.

Ūkyje akį traukia modernūs pastatai, šiuolaikiška technika. Andrius dalyvauja VDU Žemės ūkio akademijos moksliniuose tyrimuose, yra aktyvus KRŪS ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narys, aktyviai prisideda prie labdaringų projektų.

Artimieji ir pažįstami apie antrosios vietos laimėtoją Rimą Norų visai rimtai sako, kad jis užaugo avilyje. Su bitutėmis draugavo jo senelis, tėvai, todėl ir Rimas nuo mažų dienų žinojo, kad seks jų pėdomis. Šiandien Norų ūkis ne tik Kauno rajone, bet ir Lietuvoje garsėja lazdynų plantacija, kuri Macijauskų kaime (Alšėnų seniūnija) užima 16 ha, mat Rimas – pirmasis Lietuvoje ėmėsi tokios veiklos. Dabar šalyje esama apie 2 tūkst. ha lazdynų plantacijų, prie nemažos dalies jų ranką yra pridėjęs Alšėnų seniūnijos ūkininkas.

„Anksčiau auginau 18 rūšių lazdynus, o šiuo metu apsiriboju 4–5, kurios yra perspektyviausios, riešutų branduoliai stambūs, neturi luobelės“, – sakė R. Norus. Šie augalai jį žavi tuo, kad nebijo šalčių, karščių ir kitų gamtos stichijų. Pavasarį jis nuo žemės surinko kelias tonas riešutų ir jų kokybė buvo puiki.

Idėją imtis tokios veiklos pasufleravo bitutės. Pasak Rimo, geras bitininkas žino, kad lazdyno žirginėlių žiedadulkės pavasarį būna pirmasis bitučių maistas. Bičių avilius Norai laiko daugiau kaip dešimtyje skirtingų Lietuvos vietų: Kauno, Alytaus, Varėnos, Lazdijų rajonuose. Per vasarą ne kartą juos perveža į vis kitas vietas, kuriose gausiau žydi įvairūs augalai, todėl gali pasiūlyti įvairių rūšių, kvapų ir spalvų medaus.

O štai trečiosios vietos laimėtojų Rolando ir Irenos Šimkų natūrinis ūkis – palyginti mažutis: 1,6 ha plote veši šilauogės, o 5–7 ha auginamos kanapės. Simboliška, bet net gatvė, kuri veda į Šimkų valdą Pakalniškės kaime (Lapių seniūnija), vadinama Ūkininkų. Prieš kurį laiką palikę gerus vadovų postus, Šimkai išplėtojo žemės ūkio verslą – įveisė ir moderniai įrengė šilauogyną, perdirbimo cechą ir 12,5 kW saulės elektrinę.

Natūrinio ūkio šilauogės turi nacionalinės kokybės produkto sertifikatą. Uogas Šimkai pristato vartotojui, tiekia mažmeninei prekybai ir prekiauja savo interneto parduotuvėje. „Stengiamės realizuoti kuo šviežesnę produkciją, jei uogų lieka – spaudžiame sultis, liofilizuojame, verdame uogienę. Iš kanapių spaudžiame aliejų, gaminame druską ir arbatą“, – pasakojo I. Šimkuvienė.

Jauniausia: šven­tė­je da­ly­va­vo ir R. Ber­na­to­nie­nės tri­jų mė­ne­sių duk­ry­tė. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Dovanų lietus

VDU Žemės ūkio akademijos mokomasis ūkis apdovanotas už skaitmeninių sprendimų taikymą, Rūta ir Artūras Kabašinskai – už ūkio „Šiaudinė ožka“ puoselėjimą ir edukacinių veiklų vykdymą, Vidas Kūlokas – už seniausios lietuviškos žirgų veislės saugojimą, Adelės ir Vytauto Astromskų ūkis – už „Moliūgų kiemo“ iniciatyvą, Regina Bernatonienė – už ūkio robotizavimą ir atstovavimą smulkiems bei vidutiniams pieno ūkiams.

Jaunajai ūkininkei Jovitai Žotkevičienei įteikta mero padėka, statulėlė ir bendrovės „Lytagra“ įsteigtas prizas, o Mantui Maknevičiui už pienininkystės ūkio vystymą – mero padėka, statulėlė ir bendrovės „Scandagra“ specialusis prizas – bendrovės ambasadoriaus, kovotojo su dykumų stichijomis Benedikto Vanago vardinis laikrodis. Beje, tokia pat dovana teko ir pirmosios vietos laimėtojui A. Rudinskui. „Sveikiname ūkininkus, tikruosius kovotojus su stichijomis, nenuleidžiančius rankų net susidūrus su sunkiausiais iššūkiais ir gamtos stichijomis“, – sakė „Scandagros“ regiono vadovas Karolis Meiliūnas.

Be minėtų bendrovių, prizus konkurso „Metų ūkis“ Kauno rajone nugalėtojams ir nominantams taip pat įsteigė Swedbank, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, KRŪS.

Gražvidui Rakauskui dėkota už trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtojimą ir įgyvendinimą, Vitai ir Mindaugui Šlapkauskams – už taikomas pažangias ūkininkavimo priemones ir inovacijas, o Čekiškės seniūnijos žemės ūkio specialistei Angutei Pakalnienei – už profesionalumą ir atsidavimą savo darbui.

Raudonos katės dažnai vadinamos apelsininėmis, oranžinėmis, cinamoninėmis, imbierinėmis, karamelinėmis ir gali priklausyti pačioms įvairiausioms veislėms. Lietuvos felinologų draugijos „Bubastė“ parodoje dėl gražiausios raudonuodegės titulo varžėsi Devonšyro, Silkirk reksų, Peterbaldų, orientalų, abisinų ir kitų veislių atstovai. Teisėjų sprendimu nugalėtoju tapo orientalas Quaddie Xibalba, į vilniečių „Mur Mutabor“ veislyną atvažiavęs iš Ukrainos.

Orientalai, arba Rytų trumpaplaukės katės, priklauso Rytų kačių veislių grupei. Iš šios grupės veislių bene labiausiai žinomos Siamo katės, kurios nuo orientalų skiriasi tik kailio ir akių spalva. Siamo katės rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtos maždaug prieš 600 metų.

Šie gyvūnai buvo labai vertinami ir reti. Siamo kates į Europą iš Tailando (tuometinio Siamo) imta importuoti dar XIX amžiuje. Tačiau jau tada Pietryčių Azijoje buvo ir kito tipo tos pačios grupės katės žaliomis akimis, kurių visas kūnas buvo vientisos spalvos, be tamsesnių galūnių (letenų, uodegos, ausų) ir snukio. Būtent šios katės dabar žinomos kaip orientalai. Veislė vystėsi orientalus kryžminant su Siamo, Europos ir Amerikos trumpaplaukėmis katėmis. Selekcinis veisimas pradėtas šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Anglijoje ir Europoje, o naujos spalvos orientalų veislėje atsirado septintajame dešimtmetyje Nyderlanduose ir Vokietijoje.

Šiuo metu organizacijos FIF‘e, WCF, CFA, TICA pripažįstamos beveik visos spalvų variacijos. Taigi orientalai išties patraukia ne tik savo nuostabiu charakteriu, bet ir turtinga spalvų palete. Išskirtine gracija žavintys juodi (ebony) ir šokoladiniai (havana), akinamai balti, švelniai alyviniai ar melsvi, jaukiai raini orientalai, it dailininko teptuku nutaškytos vėžliukės – spalvų ir raštų derinių galima priskaičiuoti beveik 300.

O apie orientalų charakterį devintus metus šias kates veisiantis „Mur Mutabor“ veislynas sako: „Jeigu jūs galvojate, kad priimdami į savo namus orientalą įsigyjate katę – galiu patikinti, kad labai klystate. Tai mažų mažiausiai šuo, beždžionė, katė ir šarka viename kailyje. O labiausiai – tarsi mažas žmogeliukas su šimtu intonacijų balse, protingomis skvarbiomis akimis, laukinės katės elegancija ir nepaprastu lipšnumu žmogui“. Ne veltui orientalai laikomi gracingiausia ir elegantiškiausia kačių veisle. Savo išvaizda, judesių plastiškumu jos iš tiesų primena laukinius kačių protėvius. Lieknas, tačiau tvirtas ir raumeningas kūnas, ilgos kojos ir uodega, trumpas glotnus kailis, išraiškingos migdolo formos akys, ilga galva, tiesus profilis ir visa tai vainikuojančios didžiulės ausys – rinkinys, traukiantis estetus.

Įdomūs faktai apie raudonas kates:

    • Kai kuriose šalyse rugsėjo 1-ąją švenčiama Raudonos katės vertinimo diena.

    • Dauguma raudonų katinų yra patinai: 80% patinai ir 20% patelės;

    • Raudona – dažniausiai kino istorijoje pasirodžiusi katės spalva;

    • Raudonos katės gali turėti strazdanų! Jas sukelia gerybinis genas, vadinamas lentigo, kuris padidina pigmentą gaminančių ląstelių skaičių aplink lūpas, nosį ir akis.

Parodos akcentas – oranžinių kačių šou ir naminės katės!

Taip, perskaitėte teisingai, NAMINĖS. Naminukės visose „Bubastės“ parodose dalyvauja lygiomis teisėmis su tituluotomis kilmingomis katėmis. Šį kartą varžysis ne tik Gyvūnų globėjų asociacijos ir „Nuaro“ globotinės, ieškančios namų, bet ir iš Latvijos atvyks viešnia, kurios istorija perveria širdį.

Wicapi Wacan, toks dabar jau išgarsėjusios juodos žaliaakės katės vardas. Ji kartu su garsia Latvijos devonšyro reksų kačių veisėja Natalija Kozlovska kartu keliauja į tarptautines parodas ir skina laurus bei žiūrovų simpatijas. Jeigu ne atsitiktinumas, kai veterinarijos klinikoje Natalija atsidūrė tuo metu, kuomet gydytojas buvo operacinėje, šios katės istorija butų visai kitokia. Natalija, belaukdama priėmimo, išsiaiškino, jog turi palaukti, kol gydytojas baigs katingos katės operaciją. Paaiškėjo, kad buvo išoperuotas beglobės katės kačiukas, o jis jau ir taip turėjo gimti visai netrukus. Natalija iškart apsisprendė ir primygtinai paprašė kačiuką išgelbėti. Jeigu ne Natalijos atkaklumas, Wacapi Wacan dabar nebūtų gyva. Todėl ir sakoma, jog kiekviena katė turi savo ypatingą istoriją.

Panašių istorijų ir nelaimingų beglobiukų vis dar pilni mūsų kiemai, todėl kviečiama nelikti abejingiems artėjant šaltiems orams.

Organizatorių nuotr.

Oražinės katės ir kodėl tiltas per Nerį yra oranžinis

Jeigu užduotume klausimą, kas bendro tarp oranžinių kačių, tilto ir Raudondvario dvaro, kažin ar kas galėtų atsakyti…

Šią įdomią istoriją papasakojo šiai kačių parodai autorinius prizus „Oranžinė katė“ sukūręs „Stiklo galerijos“, įsikūrusios Kauno senamiestyje, dailininkas.

Vilijampolės tiltas prezidento A. Smetonos pasiūlymu pavadintas Petro Vileišio vardu. Na, o tilto spalva susijusi su Raudondvariu ir grafo Tiškevičiaus oranžerija.

Jau vien žodis „oranžerija“ suponuoja į spalvą.

Organizatorių nuotr.

Po grafų kelionių Raudondvario rūmų muziejus visada pasipildydavo naujais meno kūriniais, brangiais papuošalais, suvenyrais, įdomiomis smulkmenomis iš Egipto, Indijos, Kinijos, Japonijos, Afrikos, Amerikos, Kubos. Iš egzotiškų kraštų būdavo gabenamos ir visokios gamtos įdomybės, tuo metu europiečiams kėlusios nuostabą. Tai – stručio kiaušiniai, kokoso riešutai, kriauklės, ragai. Oranžerijoje buvo apgyvendinti trys aligatoriai, beždžionės ir papūgėlės, pasodinti apelsinmedžiai. Štai būtent dėl tuomet dar neregėto augalo, vedančio neregėto grožio oranžinės spalvos vaisius, augusio dvare, Vilijampolės tiltas, jungiantis kelią su Raudondvariu, yra nudažytas tokia unikalia spalva.

Organizatorių nuotr.

Felinologai kačių nevadina pilkomis, dryžuotomis ar rudomis. Kačių kailio spalvų pavadinimai, kaip ir pačios katės, yra unikalūs. Visų kačių spalvinių variantų neįmanoma išvardinti, nes jų yra keliasdešimt tūkstančių. Katės gali būti mėlynos, šokoladinės, lelijinės, kreminės, auksinės, raudonos ir netgi oranžinės. Tuo galima įsitikinti atėjus į parodą.

Parodos murkiančius ūsuotukus vertins Tarptautinės felinologų asociacijos (FIF‘e) teisėjai Veikko Saarela iš Suomijos, Francesco Cinque iš Italijos, Katarina Balikova iš Slovakijos, Magdalena Kudra iš Lenkijos. Gražiausios bus apdovanotos unikaliais oranžiniais prizais.

Organizatorių nuotr.

Meino meškėnas ar kibiras su vandeniu?

Kačių grožio nenupasakosi ir jas reikia pamatyti patiems... Belieka pridurti, kad parodos teisėjams talkins būrelis stiuardų, kurių pagrindinis uždavinys – laiku surasti ir pristatyti vertintojams reikiamą katę bei tinkamai ją pateikti – laikyti ant ištiestos rankos, jeigu katė dalyvauja atrankoje į konkursą. Manote, tai juokai? Ogi visai ne juokai. Ypač tam, kuris laiko. Štai jau minėtieji Meino meškėnai gali sverti gerokai per dešimtį kilogramų, ypač kastruoti – tai patys sunkiausi „egzemplioriai“ iš visos veislinių kačių pasaulio įvairovės. Paimkite kibirą vandens arba panašų svorį ir pabandykite laikyti ištiestoje rankoje. Kiek išlaikysite? O atranka gali trukti net pusvalandį... Taigi... Tačiau meilė katėms viską nugali, sunkumus – taip pat.

Organizatorių nuotr.

Juk ne veltui B. Šou yra pasakęs, jog žmogus kultūringas tiek, kiek jis gali suprasti katę. O štai airių posakis įspėja: „Saugokis žmonių, kurie nemėgsta kačių“.

Organizatoriai tikisi, kad prieš atvykdami į parodą lankytojai ne tik atliks eksperimentą su kibiru vandens, bet ir pasiskaitys apie kates gana keistu pavadinimu – skudurinė lėlė. Kuo ji ypatinga? Pasak parodos rengėjų, Lietuvos felinologų draugijos „Bubastė“, turbūt teks atvykti į parodą, nes geriau vieną kartą pamatyti, negu devynis kartus perskaityti.

Paroda vyks Kauno rajone, Raudondvaryje, Pilies tak. 1, nuo 10 iki 16 val.

Raudondvario dvare, kurio apylinkės – vienos įspūdingiausių,  vykstančio festivalio programoje – vienas už kitą žymesni vardai: Natalija Bunkė, Vaidas Baumila, Gabrielius Vagelis, „G&G Sindikatas“, Rokas Yan, Evgenya Redko, dj nevykele, Vidas Bareikis, Jurijus, Rūta Mur, Gamka, Beatrich bei „Sisters On Wire“.

Tai jau šeštasis „M.A.M.A. vasara“ festivalis.

„Oras pranašaujamas nuostabus, tad tikimės, kad pavyks įgyvendinti savo pažadą – sukurti įsimintiniausią vasaros nuotykį“, – prieš šventę teigė festivalio organizatoriai.

Koks geras oras! Ir kompanija nuostabi! Visi atsipalaidavę, nusiteikę gerai praleisti laiką, niekur nereikia skubėti, stumdytis.

Šiemet atidaryti festivalį patikėta vienam ryškiausių scenos netikėtumų – dj nevykėlei.

Renginyje dėmesio sulaukia ne tik muzikinė programa, bet ir maisto, pramogų zonos. Netrūko ir smalsuolių, besidomėjusių, kas vyksta išskirtinėje VIP zonoje.

Kol vieni šėlo prie scenos, kiti renginio svečiai pavieniui, poromis ar su vaikais poilsiavo įsitaisę ant pledų erdvioje pievelėje medžių pavėsyje ir kartu klausėsi koncerto. 

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Koks geras oras! Ir kompanija nuostabi! Visi atsipalaidavę, nusiteikę gerai praleisti laiką, niekur nereikia skubėti, stumdytis“, – mėgavosi popiete Raudondvario dvare pora iš Kauno, gyrę erdvią renginiui skirtą teritoriją ir renginio publiką bei pačią atmosferą. 

Renginys kai kuriems pasitarnavo ir kaip mergvakario linksmybių vieta.

Iš balionų, sveikinimų buvo galima suprasti, kad festivalyje atšvęsta ir nemažai gimtadienių, draugystės sukakčių.

Koncertui slenkantis link vėlaus vakaro ėmė keistis publika. Šeimas su vaikais keitė jaunimas, tačiau gerokai po vienuoliktos valandos vakaro dar ne vienas pyplys dainavo kartu su scenoje šėlusiu Vidu Bareikiu. 

Liepos 29 dieną Raudondvario dvaro teritorijoje įvyks kasmetinis muzikos festivalis „M.A.M.A. vasara“. Šiais metais organizatoriai skelbia muzikinėje programoje subūrę net 13 ryškių scenos vardų.

Unikalioje erdvėje įvyksiančiame renginyje savo koncertus surengs tokie atlikėjai kaip Natalija Bunkė, Vaidas Baumila, Gabrielius Vagelis, G&G Sindikatas, Sisters On Wire, Rokas Yan, Evgenya Redko, Rūta Mur, Beatrich, dj nevykele, Gamka, Jurijus bei Vidas Bareikis.

„Atsakingai ruošiamės šiai muzikos šventei ir tikime, kad atlikėjai sukurs pačią įsimintiniausią šios vasaros dieną. Oras pranašaujamas nuostabus, teritorijoje bus ne tik daugybė koncertų, bet ir įvairaus maisto bei gėrimų pasirinkimas – kitaip tariant visa tai, ko gali norėtis nuostabų vasaros šeštadienį“, – teigė organizatoriai.

Organizatorių nuotr. 

Organizatoriai atskleidžia, kad visų koncertų eiliškumas bus skelbiamas jau šį penktadienį.

„Labai džiaugiamės, kad šių metų muzikinė programą ypatingai įvairi – „M.A.M.A. vasara“ scenoje išgirsime tiek ryškiausius pop muzikos atstovus, tiek roko, hiphop ir kitų muzikinių žanrų atstovus. Labai raginame nepraleisti programos ir mėgautis tuo, ką atlikėjai paruošė šiais metais“, – džiaugėsi festivalio organizatoriai.

Vienos dienos festivalis „M.A.M.A. vasara“ melomanams pasiūlys daugiau nei 10 valandų muzikos. Organizatoriai skelbia, kad festivalio vartai lankytojams bus atverti 14 valandą. 

Sausio 18-ąją 8.11 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie tai, kad Kauno r. sav., Raudondvario sen., Karnavės g. dega gyvenamasis namas.

Į įvykio vietą nedelsiant išsiųsti Kauno ugniagesiai gelbėtojai, informacija apie įvykį perduota Kauno greitosios medicinos pagalbos stočiai.

Niekas iš namo gyventojų nenukentėjo.

Nelaimės sukrėsti aplinkiniai gyventojai pagalbos prašymu sekmadienį pasidalijo socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Raudondvariečių bendruomenė“. „Sudegė gyvenamasis namas, žmonės liko kaip stovi – be rūbų ir kitų asmeninių daiktų. Dabar juos laikinai priglaudė kaimynai, tačiau gyventi reikės toliau. Būkime visi geri ir sukurkime kalėdinį stebuklą“, – rašė nuotrauka iš gaisro Kauno rajone, Nevėžio gatvėje, pasidalijęs pilietiškas vyras.

„Apie 9 valandą ryto mums dar būnant kambaryje suveikė dūmų detektorius. Pamatęs dūmus, išėjau į lauką ir, žiūriu, atbėga kaimynas. Sako: „Dega laidai!“ Liepsnų liežuviai jau plito per visus stogo šonus. Jo namo pusė sudegė visiškai, o mūsų pusėje – visas namo stogas, televizorius, aparatūra, buvusi viršutiniame namo kambaryje. Gesindami gaisrą ugniagesiai viską supylė vandeniu, nuo stogo nuplėšė skardą, reikės išvežti“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams pasakojo 78-erių Rimgaudas, nelaimės akimirką namo viduje buvęs su žmona.

Pamatęs dūmus, išėjau į lauką ir, žiūriu, atbėga kaimynas. Sako: „Dega laidai!“ Liepsnų liežuviai jau plito per visus stogo šonus.

Garbaus amžiaus vyras dėkoja Dievui, kad tuomet, kai kilo gaisras, kambaryje nemiegojo dukra. Kitaip, spėjo pašnekovas, ji būtų uždususi, nes ten užsidegė baldai ir kompiuteris. Viskas skendėjo dūmų kamuoliuose. „Su žmona išbėgome taip, kaip stovime. Tik dar spėjau šunį atrišti ir iš voljero nuvesti į saugią vietą, o kačiukas dingo. Ugniagesiai sakė, kad jį matė, bet jis iki dabar nepasirodo“, – prisiminė Rimgaudas.

Pagalbos ranką šeimai, sakė jis, ištiesė kaimynai, suteikę pastogę. „Stogo nėra, lubų nėra... Laukiame žmogaus, kad kaip nors apdengtų ir lauksime iki pavasario, o per žiemą niekas nieko nedarys“, – kalbėjo Rimgaudas.

Feisbuko grupės „Raudondvariečių bendruomenė“ inf.

Paklaustas, ar iki tol turės, kur prisiglausti, garbaus amžiaus vyras tarstelėjo: „Nepražūsime. Pensininkai esame. Kaip nors, kaip nors...“. Pašnekovas užsiminė, kad svarbiausia – apdengti stogą ir supirkus statybines medžiagas suremontuoti namo vidų. Tam dabar itin reikia lėšų. „Žmonės tikrai padeda, buvo ir seniūnė... Noriu visiems padėkoti. Gaisrą gesino keturias valandas. Aš pats – buvęs gaisrininkas. Kai užsidega gaisrininko namai, tai jau visai ne kas...“ – iš jaudulio virpančiu balsu tarė Rimgaudas.

Baigęs pasakoti savo bėdas, garbaus amžiaus vyras paprašė surasti ir prie telefono pokalbiui pakviesti savo kaimyną Edmundą, kurio namo pusė per gaisrą sudegė visiškai. „Aš šildausi šilumos siurbliu oras-vanduo, ir oras-oras. Kadangi lauke nebuvo didelės minusinės temperatūros, buvau įjungęs režimą oras-oras, o ryte perjungiau oras-vanduo, o po kelių minučių dingo elektra. Patikrinau automatukus – viskas gerai, neišmušti. Tačiau šalia elektros skaitiklio jau matėsi liepsna“, – pasakojo vyras.

Savo namo pusėje Edmundas gyveno vienas. Tačiau, laimė, ir jis šiuo metu turi, kur prisiglausti, po to, kai neteko pastogės. Pašnekovas neslėpė, jam taip pat dabar labiausiai reikia finansinės pagalbos, kurios norėtų paprašyti geros valios žmonių.

Kaip pranešama Kauno apskrities ugniagesių suvestinėje, pranešimas apie Kauno rajone, Raudondvario kaime, Nevėžio gatvėje, degantį namą buvo gautas gruodžio 18 d. 9.19 val.

Atvykus ugniagesiams medinis, apmūrytas dviejų butų namas, kurio stogas, dengtas skarda, degė atvira liepsna. Išdegė vienas butas, sudegė namų apyvokos daiktai. Taip pat išdegė kito buto antras aukštas, pirmas aukštas buvo sulietas vandeniu. Išsaugoti už trijų metrų esantys du gyvenamieji namai. Dūmų detektorius viduje buvo.

Norintys ir galintys padėti be namų likusiems žmonėms gali tai padaryti:

Gavėjas: Rimgaudas Bronius Budzius

Bankas: Swedbank

Sąskaitos nr.: LT34 7300 0100 9849 0140

Gavėjas: Edmundas Lostys

Sąskaitos nr.: LT36 7044 0007 5661 9047