Pati paroda veiks iki lapkričio 3 d., kur bus eksponuojamas rekordinis skaičius – net 2 tūkst. įspūdingiausių medžioklės trofėjų ir bus fiksuojamas Lietuvos rekordas!

Tokios parodos padeda ugdyti medžioklės kultūrą ir taisyklingos medžioklės supratimą, o pagal eksponatus galima įvertinti žvėrių populiacijų būklę. Lietuvos medžiotojai supranta, kad jų saugomas nepakartojamas gamtos turtas – trofėjai – svarbūs mūsų kultūros paveldui, gamtosaugai, mokslui.

Raudonės pilis, pasižyminti savo istorija, interjero unikalumu, didybe – puiki vieta organizuoti tradicinę medžioklės trofėjų parodą.

Organizatorių nuotr.

Liepos 16 d. iškilmingo parodos atidarymo metu visus medžiotojus ir parodos lankytojus sveikins aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Seimo nariai; vyks pučiamųjų medžioklinių ragų orkestro „Tauro ragai“ pasirodymas; elnių kvieslių čempionatas; Jurbarko krašto bardų pasirodymas; grupės „EL FUEGO“ koncertas; pramogos vaikams.

„Tvarkyti parką, atverti per dešimtmečius savaime užaugusias erdves jame yra būtina (...) Deja, beveik visada jis reikalauja dalies medžių pašalinimo“, – šią savaitę pranešime teigė V. Bezaras.

Jo teigimu, tvarkyti šią erdvę reikia atsargiai, profesionaliai ir atsižvelgus į ekspertų pateiktą istorinę medžiagą, želdynų specialistų rekomendacijas.

V. Bezaras taip pat sako, kad būtina išlaikyti svarbiausius želdyno akcentus – senolius medžius, kompoziciją, retas ir specialiai pasodintas rūšis.

Anot departamento vadovo, palei Nemuną įsikūrusios pilys ir dvarai buvo orientuoti į slėnyje atsiveriančias erdves.

„Visi prie Nemuno šlaitų įsikūrę dvarai, pilys buvo orientuoti į slėnyje atsiveriančias erdves, iš jų puikiai matydavosi upės vingiai ir jos slėnio kontūrai, o keliaujantiems upe ar paupiais – pilių bokštai ar dvarų fasadai“, – teigė V. Bezaras.

„Raudonės pilies parko tvarkymas – senai lauktas žingsnis, kuris kartu su Gelgaudų (Panemunės) pilies parko pertvarka suteiks visai kitas galimybes suvokti kraštovaizdžio visumą, geriau pažinti panemunių paveldą, stabtelti atokvėpiui ir žvilgterti į vieną iš gražiausių Lietuvos kraštovaizdžio etalonų – Nemuno slėnį“, – sakė departamento vadovas. 

Jurbarko rajono laikraštis „Šviesa“ šią savaitę pranešė apie Raudonės pilies parke kertamus medžius, tai, anot laikraščio, buvo sukėlę ir visuomenės pasipiktinimą.

Išpjauti medžiai

Tokių nepritariančių parko tvarkymui, jo retinimui žmonių daug ne tik tarp vietinių, tačiau ne vienas jų pats nebandė gilintis į projektą, o įspūdį susidarė tik iš nuotraukų, kuriomis kai kurie aktyvistai linkę manipuliuoti, pavyzdžiui, lygina vaizdus „prieš“ ir „po“, darytus visai ne iš tų vietų.

Aistrų kelia ne tik medžių kirtimas, nesigilinant į jų vertingumą, parko vientisumą, būklę, bet ir į projekto vertę, kuri siekia beveik milijoną eurų.

Komentaruose piktinosi ir atskirus pasisakymus rašė daugybė žmonių. Tačiau vertėtų pastebėti, kad apraudami šimtamedžiai stiprūs medžiai, nors nuotraukose matyti, kad tarp nupjautų yra supuvusių iš vidaus, o taip pat jaunų medžių.

„Parodykit man sveiką medį šitoje krūvoje. Eilinis kartas, kai į priekį įdeda sveikiausių foto ir kiršina žmones. Visi supuvę medžiai iš vidaus“, – rašė vienas komentuotojų. „Kažkaip suabejojau dėl jų 100 metų“, – pritarė kitas internautas.

Sukąskime dantis ir laidodami viso savo gyvenimo Raudonėje įprasto vaizdo dalį, pažiūrėkime į tai iš materialinės pusės.

Neįkainojama vertė

Vienas gyventojų, kviečiančių susimąstyti dėl projekto žalos, – Žanas V. bandė atkreipti dėmesį ne tik į moralinį, bet ir į materialinį aspektą. „Kai šie medžiai šimtmečiais stovėjo prie Raudonės pilies, jie daugeliui Lietuvos žmonių turėjo neįkainojamą vertę. Ir ne tik materialinę, bet ir dvasinę. Juos išpjovus, dvasinė vertė yra sunaikinta. Sukąskime dantis ir laidodami viso savo gyvenimo Raudonėje įprasto vaizdo dalį, pažiūrėkime į tai iš materialinės pusės, – komentavo vyras.

„Kai kas bando man įteigti, kad šie nupjauti medžiai neturi jokios vertės. Atseit, supuvę, kiauraviduriai ir niekam nereikalingi. Pabandžiau patikrinti. Nuotraukose matosi, kad kai kurie iš jų, jau ruošiami padarinei medienai. Tiek to, jei viskas būtų skaidru, viskas būtų gerai. Tačiau, man bevaikščiojant apie pilį, atsiranda suinteresuotų asmenų, matančių progą, pasinaudoti netikėtai atsirandančiomis galimybėmis“, – dėstė jis toliau.

Žano V. feisbuko nuotr.

Vyras pridūrė, kad Raudonės pilies ir jos parko priežiūrai nuolat trūksta pinigų, opi atlyginimų problema šį kompleksą prižiūrintiems darbuotojams. „Teigiama, kad lėšos, gaunamos iš turistų už pilies bokšto lankymą, nepadengia išlaidų ir t.t. Visuomenė, matydama tokią padėtį, privalėtų pareikalauti Jurbarko savivaldybės administracijos, atidžiau suplanuoti nupjautos medienos realizavimą, gaunant būtinas lėšas varganam rajono biudžetui. Kodėl aš tai rašau? Rašau todėl, kad dabar yra pandemija, yra karantinas ir visuomenė ne visada gali spėti sekti vykstančius procesus. Nesinorėtų, kad šie nupjauti medžiai pradingtų nežinomomis kryptimis. Ir nepavirstų ištaigingomis pavėsinėmis, ar, blogiausiu atveju, nemokamu kuru asmenims, sugebėjusiems tai padaryti. O, kad tai gali atsitikti, jau plika akimi matosi. Tik ar mato tie, kurie turėtų tai matyti?“ – pasisakė gyventojas.

Kitas Jurbarko rajono gyventojas Robertas P., neslėpęs, kad paprastai yra „priekabus, konservatyvus ir nepasitikintis tokiais projektais“, bet Raudonės pilies parko retinimo nevertina kaip „labai baisaus“. „Išpjautos padrikos, be sistemos užaugusios liepos, tik vakarinėje pusėje išpjautų liepų eilės man gaila. Nors atsivėrė pilies vaizdas nuo pat gatvės, bet prie pilies labai trūksta liepų. Nesupratau, kam paliktos penkios išstypusios tujos rytinėje pusėje, tarp daugiakamienės liepos ir mažalapių liepų alėjos: nei jos gražios, nei prie ko dera, tik sumažina pilies matomumą einant parko alėja palei tvenkinį – šepšys tuščioje erdvėje ir tiek. Mano nuomone, pietinėje pusėje, nuokalnėje link plento Jurbarkas-Kaunas, gruntas tikrai slinks, nes po medžiais per daug metų prisitręšusi medžių lapais žemė yra riebi ir pūvant kelmams pradės judėti. Tada kiltų problemos ne vien parkui, bet iš keliui pakalnėje“, – komentavo vyras.

Sprendė komisija

Pykčio sulaukęs projektas yra „Raudonės (rezidencinės) pilies parko tvarkymas ir pritaikymas lankymui“. Jį įgyvendina Jurbarko rajono savivaldybės administracija, o darbus vykdo bendrovė „Jurmelsta“.

„Parkų, masyvų, teritorijų, kuriuose yra medžių, tvarkymas visada sukelia diskusijų. Pritariu kad skaudu žiūrėti, kaip yra kertami medžiai. Bet tai yra pasirinkimo klausimas: norime miško ar parko. Miškų tikrai yra, o parkų – nedaug. Raudonės pilies parkas yra istorinis, projektas kurtas taip, kad kaip įmanoma tiksliau atkurtume buvusį vaizdą. Pilies atvėrimas yra viena projekto dalių. Bet medžių bus pasodinta kur kas daugiau nei numatyta iškirsti. Visi iki vieno, įskaitant ir labai plonus, yra suskaičiuoti, inventorizuoti. Specialistai sprendė, kuriuos palikti, kuriuos kirsti“, – portalui kauno.diena.lt kalbėjo Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius.

Žano V. feisbuko nuotr.

Anot jo, parkui prižiūrėti, kad jis būtų patrauklus, lankomas, reikia įdėti daug pastangų.

„Kai sugretinami vasarą žaliuojantys ir rudenį iškirsti medžiai – atrodo makabriškai. Bet medžių kirtimas nebuvo noras viską paversti plyne. Norime atkurti parką. Projektas skirtas ne pastatams tvarkyti, o kraštovaizdžiui atkurti, sutvarkyti. Ant pakilimo į pilį bus gėlynai. Bus sukurti nauji pasivaikščiojimo takai, atverta vaizdų į Nemuną“, – sakė meras.

Jis prisiminė, kad didelis sujudimas buvo ir pradėjus tvarkyti Panemunės pilies parką. Rajono vadovas įsitikinęs, kad ir šį kartą pamatę galutinį rezultatą, kai viskas sužaliuos, sužydės, žmonės atsiims piktus žodžius.

Parke bus įrengta ir parkavimo vietų. Pilis nebuvo pritaikyta turizmui, joje veikė mokykla. „Pati didžiausia bėda ir buvo parkavimo vietų trūkumas. Neaukojame žaliųjų zonų parkavimo labui. Parkas yra 26 ha ploto. Pagrindinė jo dalis į pietus nuo pilies“, – dėstė S. Mockevičius.

Nurodoma, kad įgyvendinant projektą parke bus iškirsti savaiminiai medžiai, atveriamos proskynos, sutvarkytos ir atgaivintos medžių alėjos. Bus sutvarkyta parko planinė-erdvinė struktūra.

„Šiuo metu esama parko infrastruktūra nėra patraukli lankymui ir pažinimui, jo teritorijoje reikia atnaujinti dalį senų bei įrengti naujus takus. Dėl parko nepriežiūros prastėja dendrologiniu požiūriu vertingų želdinių būklė, nyksta alėjos, todėl teritorija lieka nepritaikyta kraštovaizdžio vertybių pažinimui“, – argumentuoja savivaldybės atstovai.

Sprendimą leisti pjauti, genėti ir persodinti želdinius, nurodytus projekte, priėmė Jurbarko rajono savivaldybės Želdynų ir želdinių apsaugos priežiūros komisija kartu su Panemunių regioninio parko specialistais, apžiūrėję esamus želdinius.

Bendra viso projekto darbų vertė – 954,4 tūkst. eurų. Parką baigti tvarkyti numatoma kitų metų vasarą.

Po antradienį vykusio pirmo platesnio pasitarimo šia tema Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius BNS sakė, kad pilį būtų galima atgaivinti per porą metų. Jurbarko rajone esančio Raudonės miestelio bendruomenės atstovai savo ruožtu aiškina, kad svarbu plėtoti ne tik apgyvendinimo, bet ir užimtumo paslaugas, pramogas.

„Aš noriu pabrėžti tai, kad mums labai svarbu, jog pradinei idėjai būtų pritarta iš apačios, iš bendruomenės“, – po diskusijos su „Verslios Lietuvos“, „Investuok Lietuvoje“, Turizmo departamento, aplinkinių rajonų savivaldybių valdžios atstovais ir vietos gyventojais BNS sakė S. Mockevičius.

Anot jo, iš pilies baigiant išsikelti čia ilgus metus veikusiai mokyklai, pastate kitos veiklos intensyviau galėtų būti rengiamos jau nuo šio rugsėjo, o didesni pilies pritaikymo apgyvendinimui ar maitinimui darbai galėtų trukti porą metų. Tam numatoma ieškoti investuotojo.

„Dabar mes turime viską, kas buvo išsakyta, sudėlioti ir artimiausiu metu parengti koncepciją, kurią platinsime ieškodami investuotojų. Ten sudėsime kiek galima tiksliau – ko mes siekiame, kokių reikia darbo vietų, kiek norime turistų matyti, kokio pobūdžio. Koncepciją rengs arba savivaldybė, arba samdysime profesionalus. Turbūt rugpjūčio 29 dieną yra tarybos posėdis, tai iki to laiko bent jau reikėtų žinoti pagrindinius dalykus: ką mes darysime, kas rengs studiją“, – pasakojo meras.

Pastaruoju metu didžioji dalis pilies patalpų buvo skirta mokyklai, tačiau ji iš čia jau baigiama iškelti – pasak mero, likę tik techniniai dalykai, kurie iki rudens bus baigti. Pilies patalpose šiuo metu dar veikia vietos bendruomenės naudojamos salės.

„Realiai pilis yra puikios būklės, jau nuo rugsėjo ten bus galima rengti konferencijas, koncertus, šventes (...), labai tikiu, kad tikrai atsiras susidomėjimas tų, kurie įžvelgia verslo nišą, tikrai galima naudotis jau tuo, kas dabar yra. O didesnis vidaus pertvarkymas turbūt galimas per gerus pusantrų metų, nes išorinių grandiozinių darbų nereikia. Kita vertus, dar užtruks paties parko tvarkymas (...). Manau, kad 2020 metų vidury turėtų viskas visu pajėgumu funkcionuoti“, – dėstė S. Mockevičius.

Raudonės pilyje vykusiame renginyje antradienį taip pat dalyvavęs Raudonės bendruomenės centro pirmininkas Vytas Urbštas savo ruožtu pabrėžia būtinybę ne tik apgyvendinti, bet ir turiningai užimti turistus.

„Ką žmogus gali veikti kaime, jeigu tame kaime nieko nėra? Mes šiuo metu galime pasiūlyti tiktai kūdroje karosų pažvejoti. Nežinau, ką žmogus atvažiavęs nakvynei su šeima čia gali veikti. Sutinku, kad maitinimas reikalingas, bet nakvynė arba net SPA paslaugos pilyje, kas buvo pasiūlyta, aš manau, kad netinka“, – BNS pasakojo V. Urbštas.

Jo manymu, pilis būtų tinkama vieta seminarams, stovykloms.

„Bet investuoti didžiulius pinigus viešbučio įrengimui – nežinau. Tie, kurie turi daug pinigų, jie mažiausiai leidžia, nežinau, kada čia investuotą milijoną atsiimtum. Bendruomenė tai tikrai nieko prieš, kad ir tas viešbutis būtų, bes jis nepasiteisins. Mes tam turime kaimo sodybas“, – svarstė Raudonės bendruomenės centro pirmininkas.

Kaip yra pasakojęs meras, pati savivaldybė pilį matytų kaip apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų vietą su patalpomis konferencijoms ir kitiems renginiams.

„Didžioji dalis turėtų būti apgyvendinimo kambariai, maitinimo vietos. Bet, be abejo, reikia išnaudoti ir tai, ką turi pati pilis, jinai visgi neturėtų būti tik vieta pavalgyti ir išsimiegoti, ji tikrai yra graži“, – prieš antradienio renginį svarstė S. Mockevičius.

Žmonės į pilies bokštą gali pakilti ir dabar. Mero teigimu, per metus čia apsilanko apie 15 tūkst. turistų.

S. Mockevičiaus aiškinimu, Lietuvos ar užsienio verslininkus investuoti į pilį galėtų paskatinti tai, kad Raudonės parko aplinka bus tvarkoma Europos Sąjungos lėšomis. Šiuo metu vyksta parko tvarkymo projektavimo darbai, iš viso aplinkai tvarkyti gauta beveik 1 mln. eurų parama.

Kaip nurodo Kultūros paveldo departamentas, iki XVI amžiaus Raudonė buvo karališkasis dvaras, o XVI amžiaus pabaigoje iš Prūsijos kilęs pirklys Krišpinas Kiršenšteinas pastatė Raudonės pilį. Ją pritaikydami savo poreikiams keitė ne tik Kiršenšteinai, bet ir vėlesni jos šeimininkai. Ji nukentėjo kelių gaisrų metu ir per pasaulinius karus. Pilis 1959-1968 metais restauruota. Raudonės pagrindinė mokykla čia veikė nuo 1959 metų.

Kaip BNS sakė rajono meras Skirmantas Mockevičius, pilies likimas bus sprendžiamas atsižvelgus į ekspertų ir vietos gyventojų nuomonę.

„Pasikvietę ekspertus tiek iš „Verslios Lietuvos“, tiek iš „Investuok Lietuvoje“ pirmiausia analizuosime situaciją, kas turi būti toje pilyje, kad ji taptų patraukiu turizmui objektu mažiausiai Lietuvos, o ir visos Europos mastu“, – sakė S. Mockevičius.

Anot jo, į pasitarimą kviečiami ir Turizmo departamento, vietos bendruomenės atstovai, aplinkinių rajonų merai.

„Mūsų vizija – kad ta pilis pirmiausia bus orientuota į Vakarų Lietuvą, ypač į čia keliaujančius Vokietijos turistus, taip pat tai galėtų būti Nemuno laivininkystės kelio populiarinama vieta“, – pasakojo meras.

Jo teigimu, pati savivaldybė pilį matytų kaip apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų vietą su patalpomis konferencijoms ir kitiems renginiams. Pastaruoju metu didžioji dalis pilies patalpų buvo skirta mokyklai, tačiau ji iš čia jau baigiama iškelti – pasak mero, likę tik techniniais dalykai, kurie iki rudens bus baigti. Pilies patalpose šiuo metu dar veikia vietos bendruomenės naudojamos salės.

„Didžioji dalis turėtų būti apgyvendinimo kambariai, maitinimo vietos. Bet, be abejo, reikia išnaudoti ir tai, ką turi pati pilis, jinai visgi neturėtų būti tik vieta pavalgyti ir išsimiegoti, ji tikrai yra graži“, – svarstė meras.

Ir dabar turistai gali pakilti į pilies bokštą. Mero teigimu, per metus čia apsilanko apie 15 tūkst. turistų.

S. Mockevičiaus aiškinimu, Lietuvos ar užsienio verslininkus investuoti į pilį galėtų paskatinti tai, kad Raudonės parko aplinka bus tvarkoma Europos Sąjungos lėšomis. Šiuo metu vyksta parko tvarkymo projektavimo darbai, iš viso aplinkai tvarkyti gauta beveik 1 mln. eurų parama.

Kaip nurodo Kultūros paveldo departamentas, iki XVI amžiaus Raudonė buvo karališkasis dvaras, o XVI amžiaus pabaigoje iš Prūsijos kilęs pirklys Krišpinas Kiršenšteinas pastatė Raudonės pilį. Ją pritaikydami savo poreikiams keitė ne tik Kiršenšteinai, bet ir vėlesni jos šeimininkai. Ji nukentėjo kelių gaisrų metu ir per pasaulinius karus. Pilis 1959-1968 metais restauruota. Raudonės pagrindinė mokykla čia veikė nuo 1959 metų.

Anot iniciatyvos organizatorių, Raudonės pilyje esanti mokykla uždaroma dėl mažėjančio vaikų skaičiaus Jurbarko rajone, tad savivaldybė, netekusi mokinių krepšelių, nebegalės padengti pilies išlaikymo kaštų. Reikalingi nauji investuotojai, kurie padėtų atlikti renovaciją, būtiną pilies funkcijai pakeisti.

„Kilo natūralus klausimas - ar galime kaip nors prisidėti? Tuomet pagalvojome: ar galėtume pasitelkę minios finansavimą leisti žmonėms surinkti tą sumą, kuri būtų panaudota pilies funkcijai pakeisti?“,- sako vienas iš iniciatyvos organizatorių Žygimantas Zabieta. Šią idėją bus siekiama įvykdyti naudojant blockchain technologiją.

„Blockchain technologija yra paprastesnė pasidalintos nuosavybės platformų alternatyva, užtikrinanti maksimalų skaidrumą ir įgalinanti demokratišką nuosavybe besidalinančių žmonių dalyvavimą pastato valdyme. Pasinaudosime šia technologija, kad norintys pirkti Raudonės pilį žmonės iš viso pasaulio galėtų įsigyti virtualių žetonų (tokenų). Žetono įsigijimas yra investicija, iš kurios žmonės galės užsidirbti piliai sėkmingai vykdant ekonominę veiklą. Pirkėjas gauna dividendų, dalyvauja pastato valdyme“,- sako Z. Zabieta.

Liepos 15-22 dienomis „Vilnius Grand Resort“ vyksiančios blockchain konferencijos „Pillar Unconference“ metu PEF Jaunimo globalaus tinklo Vilniuje bendruomenė rengia dirbtuves „First Blockchain Castle“, kurių metu kartu su blockchain ekspertais bus siekiama atsakyti į tris pagrindinius klausimus: kaip sukurti šia technologija paremtą minios finansavimo mechanizmą Raudonės piliai pirkti, kokia turėtų būti pastato funkcija ir kaip pritraukti kuo didesnį visuomenės dėmesį prie šio projekto. „Tikimės, kad atėję žmonės dalinsis savo idėjomis ir padės sugalvoti ekonominę veiklą, kurią vykdydamas pastatas savivaldybei ir Jurbarko gyventojams taptų ne tik kultūriniu objektu, bet ir pajamų šaltiniu“, - sako vienas iniciatyvos autorių.

Precedentų pasaulyje neturinti iniciatyva galėtų tapti istoriniu įvykiu Lietuvai. „Tikėtina, kad Dubajaus savivaldybės atstovai važiuotų pažiūrėti, kaip įvyko turto tokenizacija“, - svarsto Ž. Zabieta. Jo manymu, pagrindinis blockchain technologijos pritaikymo principas tiktų ne tik šiai piliai išgelbėti, bet ir bet kuriems kitiems valstybiniams projektams finansuoti.

„Teoriniu lygmeniu, tokia sistema leistų žmonėms susidėti ir pastatyti nacionalinį stadioną“, - sako Ž.Zabieta.

Jurbarko rajono savivaldybės taryba nusprendė, kad Raudonės pagrindinė mokykla bus likviduota iki rugpjūčio 30 dienos.

Rajono meras Skirmantas Mockevičius BNS sakė, kad mokyklos uždarymą lemia vaikų trūkumas – šiuo metu čia jų mokosi apie 40, o nuo rugsėjo vaikų skaičius dar labiau sumažėtų.

„Planuojama patalpas pritaikyti toms reikmėms, kurios labiausiai tiktų tokiam objektui: tai yra turizmo informacijos centras, apgyvendinimo paslaugos, (...) labai trūksta ir maitinimo paslaugų, ypač vasarą“, – sakė meras.

Anot jo, likę mokiniai iš Raudonės buvo pavežami į mokyklas greta esančiuose miesteliuose. Personalas bus atleistas, tačiau S. Mockevičius pažymi, kad daliai pedagogų Raudonės mokykla yra ne vienintelė darbovietė – jie dirba keliose įstaigose.

„Lapkričio mėnesį susitikome su bendruomene labai tikėdamiesi, kad bus mokinių ir nereikės uždaryti, bet mūsų lūkesčiai nepasiteisino, mokinių lieka visiškai nedaug. Tuos, kurie lieka, teks vežioti, šalia yra Veliuonos gimnazija ir Skirsnemunės pagrindinė mokykla, darželis ir priešmokyklinės grupės veikia Veliuonoje. Tai dalis mokyklų tinklo optimizavimo plano, kaip ir visoje Lietuvoje mažėjant vaikų tenka priimti sprendimus“, – aiškina meras.

Jis sakė, kad tolesniam veiklos pilyje plėtojimui tikimasi pritraukti investuotojus iš užsienio.

„Greičiausiai koncesininkų ieškosim, planuojam, kad jie greičiausiai būtų iš Vokietijos“, – aiškino meras, bet daugiau detalių apie galimus investuotojus neatskleidė, aiškindamas, kad šiuo metu procesai tebėra derybų stadijoje.

Kaip nurodo Kultūros paveldo departamentas, iki XVI amžiaus Raudonė buvo karališkasis dvaras, o XVI amžiaus pabaigoje iš Prūsijos kilęs pirklys Krišpinas Kiršenšteinas pastatė Raudonės pilį. Ją pritaikydami savo poreikiams keitė ne tik Kiršenšteinai, bet ir vėlesni jos šeimininkai. Ji nukentėjo kelių gaisrų metu ir per pasaulinius karus. Pilis 1959-1968 metais restauruota. Raudonės pagrindinė mokykla čia veikia nuo 1959 metų.

Jau trečius metus iš eilės paskutinį gegužės savaitgalį, gegužės 31 d., visi Lietuvos kaimo tinklo nariai ir jų svečiai susitinka prie Raudonės pilies, kur rengiamas Lietuvos kultūrinio ir kulinarinio paveldo projektas "Panemunių žiedai. Tarptautinė VVG mugė". Mugės organizatoriai – Žemės ūkio ministerija, Lietuvos kaimo tinklas kartu su Lietuvos kaimo tinklo nariu VšĮ Lietuvos ,,Panemunių žiedai".

Šių metų renginio iniciatyva – parodyti Lietuvos dvarų gyvenimo kultūrą – leis mums visiems stabtelėti istorijos vingiuose, pasijusti dvariškiais, pasigrožėti amatininkų dirbiniais, paragauti dvaro virtuvės skanėstų. Vietos veiklos grupių kūrybiškumas šiame renginyje originaliai atsiskleis teatralizuotuose istoriniuose kiemeliuose, įtrauks mus į dvaro šventes ir kasdienybę, o vaikus vilios liaudiškos atrakcijos dvaro pramogų kiemelyje.

Renginio tikslas – per vietos veiklos grupių veiklą supažindinti su geraisiais Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos įgyvendinimo pavyzdžiais. Renginyje bus  sudarytos galimybės vietos veiklos grupėms keistis informacija, dalytis patirtimi ir semtis idėjų ne tik vietiniu, nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu, o visiems renginio svečiams – turiningai praleisti laiką.