„Už įtampą, kuri balandžio 13-osios vakare apėmė mūsų širdis, labiausiai atsakingas Netanyahu ir jo kruvina administracija“, – per televiziją sakė nuolat Izraelį ir jo vadovybę kritikuojantis Turkijos vadovas.

Vėlai šeštadienį ir sekmadienio naktį Iranas paleido daugiau kaip 300 dronų ir raketų į Izraelį. Tai buvo pirma tiesioginė Irano ataka Izraelio teritorijoje ir ja buvo keršijama už smūgį iraniečių ambasados Damaske konsuliniam skyriui, per kurį žuvo septyni Revoliucijos gvardijos nariai, įskaitant du užsienyje veikiančių Gvardijos pajėgų „al Quds“ generolus.

Izraelio kariuomenė sakė, kad 99 proc. Irano paleistų raketų ir dronų buvo perimti padedant Jungtinėms Valstijoms ir kitoms sąjungininkėms, todėl ataka padarė tik nedidelę žalą.

Galimybė, kad Izraelis po Irano atakos gali imtis atsakomųjų veiksmų, pakurstė nuogąstavimus dėl visapusiško regioninio karo.

Daliniai rezultatai, gauti visoje 85 mln. gyventojų turinčioje šalyje, parodė, kad Respublikonų liaudies partija (CHP) įgijo didelę persvarą R. T. Erdogano Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) sąskaita.

Opozicijos atstovas Stambulo meras Ekremas Imamoglu pareiškė, kad buvo perrinktas, suskaičiavus beveik visus balsus, ir euforiškai nusiteikusiai šalininkų miniai pasakė: „Rytoj mūsų šalyje išauš nauja pavasario diena“.

Tikimasi, kad galutinius rezultatus šalies rinkimų komisija paskelbs pirmadienį.

70 metų R. T. Erdoganas vykdė asmeninę kampaniją, skirtą susigrąžinti Stambului – ekonomikos galiūnui, kurio meru kadaise yra buvęs. Tačiau didžiulė infliacija ir ekonomikos krizė pakirto pasitikėjimą valdančiąja partija.

Didžiulės minios žmonių užpildė aikštę prie opozicinės partijos būstinės Stambule, jie mojavo Turkijos vėliavomis ir degino deglus, džiaugdamiesi rezultatais.

Tie, kurie buvo ignoruojami, pasiuntė aiškią žinią tiems, kurie valdo šią šalį.

Atidavęs savo balsą, E. Imamoglu išėjo į lauką ir sulaukė plojimų bei skanduočių „Viskas bus gerai“ – šūkio, kurį jis naudojo, kai 2019 metais pirmą kartą perėmė miesto rotušę iš AKP.

52 metų E. Imamoglu vis dažniau laikomas didžiausiu R. T. Erdogano AKP varžovu per kitus prezidento rinkimus 2028 metais.

Ankaros meras Mansuras Yavasas, taip pat priklausantis CHP, didelės šalininkų minos akivaizdoje paskelbė pergalę ir pareiškė: „Rinkimai baigėsi, mes ir toliau tarnausime Ankarai“.

„Tie, kurie buvo ignoruojami, pasiuntė aiškią žinią tiems, kurie valdo šią šalį“, – pridūrė jis.

M. Yavasas pirmavo surinkęs 58,6 proc. rinkėjų balsų, o jo varžovas iš AKP – 33,5 proc. balsų, kai buvo suskaičiuota 46,4 proc. balsų.

Opozicijos šalininkai šventė pergalę ir Izmire, trečiame pagal dydį Turkijos mieste, taip pat pietiniame Antalijos mieste. Rezultatai rodo, kad AKP gali pralaimėti ir tuose miestuose, kurie buvo laikomi šios partijos tvirtove.

„Rinkėjai nusprendė pakeisti Turkijos veidą, – paaiškėjus rezultatams sakė CHP pirmininkas Ozguras Ozelas. – Jie nori atverti duris naujam politiniam klimatui mūsų šalyje.“

Apie 61 mln. žmonių turėjo teisę balsuoti už merus 81 Turkijos provincijoje, taip pat už provincijų tarybų narius ir kitus vietos pareigūnus.

Turkijoje infliacija siekia 67 proc., o liros kursas per metus smuko nuo 19 iki 32 už JAV dolerį.

Turkijos pietryčiuose, kur gyventojų daugumą sudaro kurdai, įvyko susirėmimai, per kuriuos vienas žmogus žuvo ir 12 buvo sužeista, AFP sakė vietos pareigūnas.

Prokurdiška partija DEM pareiškė, kad nustatė pažeidimų „beveik visose kurdiškose provincijose“, ypač įtartini buvo balsavimo pagal įgaliojimą atvejai.

Pasak teisininkų asociacijos MLSA, į vieną iš rinkimų apylinkių regione nebuvo leista patekti stebėtojams iš Prancūzijos.

Tai bus pirmasis abiejų lyderių susitikimas Baltuosiuose rūmuose.

J. Bideno administracija po ilgai trukusių derybų sausį patvirtino 23 mlrd. dolerių (21,17 mlrd. eurų) vertės sandorį dėl naikintuvų F-16 pardavimo Turkijai. Tai buvo padaryta po to, kai Ankara galų gale ratifikavo Švedijos paraišką dėl stojimo į NATO.

Kai kurie analitikai nuolatinį Turkijos delsimą siejo su R. T. Erdogano pykčiu ant Vašingtono dėl to, kad šis remia Izraelį, Gazos Ruože kariaujantį su palestiniečių islamistų organizacija „Hamas“.

R. T. Erdoganas tapo vienu griežčiausių Izraelio karo kritikų musulmonų pasaulyje ir griežtai nepritaria žydų valstybės atsakui į karą išprovokavusį beprecedentį spalio 7-osios „Hamas“ išpuolį Pietų Izraelyje.

Turkų lyderis yra Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahų) palyginęs su Adolfu Hitleriu, o Jungtines Valstijas kaltino palestiniečių genocido rėmimu.

Per pokalbį telefonu „prezidentas Erdoganas išreiškė įsitikinimą, kad Turkijos ir Rusijos santykiai toliau vystosi teigiama linkme, ir pareiškė, kad Turkija yra pasirengusi atlikti tarpininkės vaidmenį siekiant grįžti prie derybų stalo su Ukraina“, – sakoma Turkijos prezidentūros pranešime.

NATO narė Turkija per daugiau nei dvejus metus trunkantį karą stengiasi palaikyti gerus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, o R. T. Erdoganas save pozicionuoja kaip svarbų tarpininką ir galimą taikdarį.

R. T. Erdogano pasiūlymas pateiktas tuo metu, kai Ukraina patiria vis didesnį spaudimą fronto linijoje, kur jos pajėgos pastaraisiais mėnesiais užleidžia pozicijas Maskvai, Vakarų sąjungininkėms stabdant pagalbos teikimą Kyjivui.

„Esame pasirengę surengti taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dalyvautų ir Rusija“, – sakė R. T. Erdoganas per Stambule surengtą bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.

„Nors ir toliau solidarizuojamės su Ukraina, tęsime savo darbą, kad karas būtų užbaigtas teisinga taika, grindžiama derybomis“, – pažymėjo jis.

V. Zelenskis atmetė idėją vesti tiesiogines derybas su Rusija, tvirtindamas, kad Ukraina ir Vakarų lyderiai turi nustatyti savo sąlygas taikai.

Jis pažymėjo, kad netrukus Šveicarijoje įvyks taikos deryboms skirtas aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame Kyjivas iškels savo taikos formulę, tačiau atmetė Rusijos dalyvavimo galimybę.

„Nesuprantame, kaip galime kviesti žmones, kurie viską blokuoja, naikina ir žudo. Mes norime rezultatų“, – sakė V. Zelenskis.

Derybas su R. T. Erdoganu jis pavadino produktyviomis ir padėkojo Turkijai už jos tarpininkavimo pastangas dėl Ukrainos grūdų eksporto Juodąja jūra ir apsikeitimo kaliniais.

Ankara 2022-ųjų liepą padėjo abiem pusėms pasirašyti dabar jau nebegaliojantį susitarimą, kuriuo siekta užtikrinti saugų ukrainietiškų grūdų gabenimą per Juodąją jūrą.

„Mes nesame praradę vilties“

Turkijos vadovas sakė, kad su V. Zelenskiu aptarė uostų saugumo, laivybos Juodojoje jūroje saugumo, apsikeitimo belaisviais ir aprūpinimo maistu klausimus ir kad jų nuomonės sutampa.

„Mes nesame praradę vilties, – sakė jis. – Manome, kad Turkija savo pozicija gali suteikti tam tikrų galimybių.“

Ukrainos lyderis pridūrė, kad Turkija „imasi šių žingsnių, nes matome teigiamą požiūrį ir tikimės, kad jie duos rezultatų“.

Pirmosiomis karo savaitėmis Turkija surengė nesėkmingas Kyjivo ir Maskvos derybas dėl paliaubų ir nori jas atnaujinti.

Strateginė jos padėtis prie Juodosios jūros ir Bosforo sąsiaurio kontrolė suteikia šaliai išskirtinį karinį, politinį ir ekonominį vaidmenį konflikte.

2022-ųjų liepą Ankara su Jungtinėmis Tautomis tarpininkavo sudarant sandorį dėl ukrainietiškų grūdų gabenimo Juodąja jūra – svarbiausią iki šiol Kyjivo ir Maskvos pasiektą diplomatinį susitarimą.

Po metų Maskva pasitraukė iš šios iniciatyvos, leidusios saugiai gabenti Ukrainos žemės ūkio produkciją per užminuotą Juodąją jūrą, skųsdamasi, kad sąlygos esą buvo nesąžiningos.

Nuo to laiko Kyjivas pradėjo krovinius gabenti alternatyviu eksporto maršrutu, besidriekiančiu palei pakrantę. Turkija atkakliai siekia susitarimo, kuris užtikrintų, kad krovininiai laivai vėl galėtų saugiai plaukioti šiuose vandenyse.

Rusijos ir Turkijos santykiai

Turkijos sąjungininkai Vakaruose ne kartą reiškė susirūpinimą dėl glaudžių Ankaros santykių su Maskva.

Ankara, priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių, yra atidžiai prižiūrima dėl savo vaidmens padedant Rusijai apeiti Vakarų taikomus prekybos apribojimus.

Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas kelioms Turkijos bendrovėms už tai, kad jos padėjo Maskvai įsigyti prekių, kurias galėtų naudoti Kremliaus ginkluotosios pajėgos.

V. Zelenskio ir R. T. Erdogano susitikimas įvyko praėjus savaitei po to, kai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Antalijoje vykusiame diplomatiniame forume susitiko su H. Fidanu.

Praėjusį mėnesį Turkijoje turėjo apsilankyti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tačiau Maskva kelionę atidėjo, pranešė turkų ir rusų žiniasklaida, remdamasi diplomatiniais šaltiniais. Kremlius nurodė, kad siekia parinkti naują vizito datą.

Rusija ir Ukraina penktadienį apkaltino viena kitą, kad per dronų smūgius žudomi civiliai gyventojai.

Per Ukrainos bepiločio orlaivio ataką Rusijos pasienio regione Belgorode žuvo du žmonės, pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Ukrainos šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje per Rusijos drono ataką Vovčansko mieste žuvo vyras ir moteris, pranešė regiono vadovas Olehas Synehubovas.

Remiantis Turkijos prezidentūros paskelbtais planais, abu lyderiai penktadienio vakarą turi susitikti Dolmabachčės rūmuose Stambule ir surengti spaudos konferenciją.

V. Zelenskio biuras pranešė, kad jiedu aptars Kyjivo pasiūlytą taikos planą, taip pat laivybos Juodojoje jūroje saugumą, pasaulinį aprūpinimo maistu stabilumą ir Rusijos laikomų ukrainiečių belaisvių, taip pat – politinių kalinių, paleidimą.

NATO narė Turkija per daugiau nei dvejus metus trunkantį karą stengiasi palaikyti gerus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, o R. T. Erdoganas save pozicionuoja kaip svarbų tarpininką ir galimą taikdarį.

Turkijos diplomatinis šaltinis penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad Ankara „dar kartą pabrėš, jog ir toliau tvirtai remiame Ukrainos, įskaitant Krymą, teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę“.

„Laikas pradėti dialogą“

Pirmosiomis karo savaitėmis Turkijoje vyko nesėkmingos Kyjivo ir Maskvos derybos dėl paliaubų. Ankara tikisi kada nors ateityje atnaujinti šias derybas.

„Abi pusės pasiekė ribą, atsižvelgiant į tai, ką jos gali pasiekti karu, – anksčiau kovą sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas (Chakanas Fidanas). – Manome, kad atėjo laikas pradėti dialogą dėl ugnies nutraukimo.“

Strateginė Turkijos padėtis prie Juodosios jūros ir Bosforo sąsiaurio kontrolė suteikia jai išskirtinį karinį, politinį ir ekonominį vaidmenį konflikte.

2022-ųjų liepą Ankara tarpininkavo sudarant sandorį dėl ukrainietiškų grūdų gabenimo Juodąja jūra – svarbiausią iki šiol Kyjivo ir Maskvos pasiektą diplomatinį susitarimą.

Po metų Maskva pasitraukė iš šios iniciatyvos, leidusios saugiai gabenti Ukrainos žemės ūkio produkciją per užminuotą Juodąją jūrą, skųsdamasi, kad sąlygos esą buvo nesąžiningos.

Nuo to laiko Kyjivas pradėjo krovinius gabenti alternatyviu eksporto maršrutu, besidriekiančiu palei pakrantę. Turkija atkakliai siekia susitarimo, kuris užtikrintų, kad krovininiai laivai vėl galėtų saugiai plaukioti šiuose vandenyse.

Praėjusiais metais apsilankęs Turkijoje V. Zelenskis į Kyjivą grįžo su penkiais ukrainiečių brigados „Azov“ vadais, kurie pagal susitarimą su Maskva dėl apsikeitimo belaisviais Turkijoje turėjo likti iki karo pabaigos.

Penktadienį Ukrainos vadovas taip pat apsilankys laivų statyklose, kuriose statomos jo šalies kariniam laivynui skirtos korvetės, ir susitiks su Turkijos gynybos pramonės bendrovių atstovais, nurodė V. Zelenskio biuras.

Ryšiai su Rusija

Turkijos sąjungininkai Vakaruose ne kartą reiškė susirūpinimą dėl glaudžių Ankaros santykių su Maskva.

Ankara, priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių, yra atidžiai prižiūrima dėl savo vaidmens padedant Rusijai apeiti Vakarų taikomus prekybos apribojimus.

Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas kelioms Turkijos bendrovėms už tai, kad jos padėjo Maskvai įsigyti prekių, kurias galėtų naudoti Kremliaus ginkluotosios pajėgos.

V. Zelenskio ir R. T. Erdogano susitikimas įvyks praėjus savaitei po to, kai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Antalijoje vykusiame diplomatiniame forume susitiko su H. Fidanu.

Praėjusį mėnesį Turkijoje turėjo apsilankyti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tačiau Maskva kelionę atidėjo, pranešė turkų ir rusų žiniasklaida, remdamasi diplomatiniais šaltiniais. Kremlius nurodė, kad siekia parinkti naują vizito datą.

„Visi gerai žino, kad Turkija remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą, saugumą ir teritorijos vientisumą. Mes taip pat dedame visas pastangas, kad apsaugotume mūsų tėvynainių – Krymo totorių teises ir interesus“, – sakė R. Erdoganas.

Jo teigimu, derėtų suteikti galimybę diplomatinėmis priemonėmis ir per dialogą rasti „teisingą ir tvarų būdą išspręsti“ 2022 m. vasarį prasidėjusį karą Ukrainoje.

„Mano nuomone, derėtų dėti bendras pastangas, bent jau siekiant nustatyti bendrus taikos metmenis“, – pridūrė jis.

Prezidentas R. Erdoganas teigė, kad Turkija „iš principo“ palaiko Ukrainos prezidento Volodymyro Zelinskio 10 punktų taikos formulę ir yra pasirengusi prisidėti prie karo draskomos šalies „spartaus atsigavimo ir atstatymo“.

R. Erdoganas priminė, kad Turkija ėmėsi vadovauti pastangoms užtikrinti aprūpinimą maistu.

„Mūsų darbotvarkėje vietos yra ir mūsų pastangomis įsteigtai ir svarbų vaidmenį suvaidinusiai Juodosios jūros grūdų iniciatyvai“, – pridūrė jis.

R. Erdoganas pabrėžė, kad Juodojoje jūroje būtina nustatyti saugumo taisykles ir kad Ankara šiuo metu derasi dėl naujos JT remiamos rezoliucijos dėl saugumo įsipareigojimų.

Pranešama, kad 2022 m. kovą Turkija prie Viduržemio jūros esančiame Antalijos mieste surengė Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimą. Po to Stambule įvyko dar vienas derybininkų susitikimas. Juodosios jūros grūdų susitarimas buvo pasirašytas 2022 m. liepą.

Svarbiausia pokalbių tema buvo karas Gazos Ruože, sakė A. F. al Sisis. R. T. Erdoganas pabrėžė, kad Turkija bendradarbiaus su Egiptu, kad būtų sustabdytas kraujo liejimas. Jis dar kartą paragino skelbti paliaubas Gazos kare ir griežtai sukritikavo Izraelio premjerą Benyaminą Netanyahu. Izraelio atakos Rafoje Gazos Ruožo pietuose esą yra „beprotybė“, kurios negalima leisti.

A. F. al Sisis priėmė R. T. Etdoganą prezidento rūmuose išrikiuodamas karinę garbės sargybą. Jis gyrė bendradarbiavimą su Turkija tiekiant pagalbą palestiniečiams Gazos Ruože. Prezidentas teigė ketinąs R. T. Erdogano kvietimu balandį apsilankyti Turkijoje. Tai buvo pirmasis Turkijos prezidento vizitas Egipte nuo 2012 m.

Politinis ginčas tarp šalių paaštrėjo 2013-aisiais. Tada Turkijos vyriausybė kariuomenės įvykdytą tuometinio islamistų prezidento Mohammedo Morsio nušalinimą Egipte ne kartą pavadino neteisėtu „kariniu perversmu“. Po M. Mursio į valdžią atėjo A. F. al Sisis. Egipto vadovybė savo ruožtu kaltino Turkiją remiant tokias islamistines organizacijas, kaip M. Mursio „Musulmonų brolija“.

Praėjusiais metais Egiptas ir Turkija vėl paskyrė naujus ambasadorius, kai susitarė atnaujinti tarpusavio ryšius.

R. Erdoganas B. Netanyahu su nacių lyderiu palygino dar gruodžio gale, kalbėdamas apie Izraelio atsaką į netikėtą ir kruviną spalio 7 d. „Hamas“ ir kitų smogikų išpuolį Izraelyje.

Tuomet Izraelio bendruomenėse netoli Gazos Ruožo buvo nužudyta daugiau nei 1 200 žmonių, dar 240 buvo paimta įkaitais.

Izraelis į tai atsakė plataus masto bombardavimu ir sausumos kampanija Gazoje.

„Hamas“ valdžia Gazoje penktadienį pranešė, kad per karą jau žuvo daugiau nei 24 000 palestiniečių.

R. Erdoganas pareiškė, kad Vakarų šalys tyli, kol Izraelis Gazoje „žiauriai žudo... vaikus, kūdikius ir moteris“.

„Jiems užtenka tiesiog stebėti, kaip šių dienų fiureris Netanyahu ir jo komanda, apakinti kraujo ir neapykantos, vykdo barbariškus veiksmus“, – per jūrinių platformų pristatymo ceremoniją vakarų Jalovos provincijoje kalbėjo R. Erdoganas.

Jo žodžiais tariant, nesustabdžiusi karo Gazoje, tarptautinė bendruomenė prarado patikimumą.

Palankumo ženklai

Švedijos prisijungimui prie JAV vadovaujamo Vakarų aljanso Turkijos parlamento Užsienio reikalų komitetas pritarė paskutinėmis 2023-iųjų dienomis, taip užbaigdamas devyniolika mėnesių trukusią priešpriešą, dėl kurios Ankara užsitraukė Vakarų partnerių susierzinimą.

Dabar už tai turi balsuoti visas 600 vietų parlamentas, kuriame daugumą turi prezidento Recepo Tayyipo Erdogano valdantysis aljansas. Tada prezidentas turės pasirašyti atitinkamą įstatymą.

Nors R. T. Erdogano partija galėtų sušaukti neeilinę sesiją tam svarstyti, vis dėlto greičiausiai buvo laukiama sausio 15 d., kai parlamentas planuoja grįžti į darbą.

Jau kitą dieną po parlamento komiteto sprendimo Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas telefonu su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu aptarė Švedijos narystę NATO ir perdavė Turkijos viltį, kad JAV administracija ir Kongresas „veiks pagal Aljanso dvasią ir įvykdys prisiimtus įsipareigojimus“ dėl „F-16“.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pasveikino parlamento komiteto pritarimą Švedijos kandidatūrai į NATO ir paragino Turkiją ir Vengriją kuo greičiau užbaigti ratifikavimą.

Kadangi Turkijos parlamentas turės pertrauką, tvarkaraštis taip pat „priklausys nuo derybų su amerikiečiais“, AFP sakė kitas šaltinis parlamente.

Parlamento komiteto pritarimas atveria kelią Švedijos stojimo protokolo svarstymui ir ratifikavimui parlamente. Kad jis įsigaliotų, dokumentą galiausiai turi pasirašyti R. T. Erdoganas.

R. T. Erdogano valdančioji partija ir jos sąjungininkai valdo daugumą 600 vietų Turkijos parlamente. Tačiau šalies vadovas yra sakęs, kad už sprendimą atsakingi įstatymų leidėjai. Jo valdančiosios partijos sąjungininkai nacionalistai vis dar nepatenkinti Švedijos narystės scenarijumi ir kaltina NATO nares abejingumu Skandinavijoje prieglobstį radusios Kurdistano darbininkų partijos (PKK) keliamai grėsmei Turkijai. Neseniai kurdų kovotojai bandė prasiskverbti į Turkijos bazę Irako šiaurėje ir per dvi dienas trukusius susirėmimus nužudė dvylika karių.

Islamistų partijos, nusivylusios, kad, jų nuomone, Vakarų šalys tyli dėl Izraelio karinių veiksmų Gazos Ruože, gali balsuoti prieš įstatymo projektą.

Ankaros sąlygos

Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir nutarė įstoti į NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį. Turkija ir Vengrija buvo vienintelės NATO narės, nepritarusios jų prašymams.

Turkija galiausiai nusileido Suomijai, tačiau toliau kaltino Švediją, kad ši nesugeba kovoti su išeivijoje gyvenančiais kurdais, kuriuos Ankara laiko susijusiais su teroristinėmis organizacijomis. Tarp jų – asmenimis, susijusiais su PKK ir įtariamais ryšiais su 2016-ųjų mėginimu įvykdyti perversmą prieš R. T. Erdogano vyriausybę.

Turkija, Švedija ir Suomija dar 2022 m. pasiekė susitarimą dėl susirūpinimą Ankarai keliančių saugumo problemų sprendimo, o Švedija ėmėsi priemonių sugriežtinti kovos su terorizmu įstatymus ir nustatė, kad už paramą ekstremistinėms organizacijoms būtų baudžiama iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme.

Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir nutarė įstoti į NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį.

Tačiau prieš Turkiją ir islamą nukreipti protestai Stokholme, kurių metu buvo deginamas ir Koranas, taip pat papiktino R. T. Erdogano vyriausybę ir Turkijos visuomenę. Nors Stokholmas šias demonstracijas pasmerkė, Turkijos vyriausybė kritikavo Švediją, kurioje galioja žodžio laisvę ginantys įstatymai, už tai, kad ji leidžia skleisti antimusulmoniškas nuotaikas.

Kad išspręstų Ankaros susirūpinimą keliančius saugumo klausimus, Švedija sugriežtino savo kovos su terorizmu įstatymus, o NATO sutiko atidaryti specialaus kovos su terorizmu koordinatoriaus biurą ir į šias pareigas paskyrė generalinio sekretoriaus padėjėją Tomą Goffusą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas liepą vykusiame Aljanso viršūnių susitikime sakė, kad Švedija sutiko aktyviai remti pastangas atgaivinti Turkijos stojimo į ES procesą. Stokholmas paskelbė, kad sieks pagerinti muitų tvarką ir imsis veiksmų, kad Turkijos piliečiams būtų įvestas bevizis režimas Europoje.

2018 m. Turkijos derybos dėl narystės ES įstrigo dėl šalies atsitraukimo nuo demokratijos ir prastos žmogaus teisių padėties šalyje.

Spaudžia dėl „F-16“

Liepą Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime R. T. Erdoganas atšaukė savo prieštaravimus dėl Švedijos paraiškos, kartu reikalaudamas nuolaidų iš JAV.

R. T. Erdoganas iškėlė sąlygą, kad Turkija ratifikuos Švedijos paraišką, jei JAV Kongresas tuo pat metu pritars Ankaros prašymui įsigyti 40 naikintuvų „F-16“ ir atsarginių dalių jiems. Nors JAV administracija pažadėjo tęsti pardavimo procesą, jos pritarimas sulaukė Kongreso pasipriešinimo.

Procesą stabdo Budapeštas

Vengrija iki šiol nepaskelbė, kada oficialiai pritars Švedijos narystei NATO. Ministro pirmininko Viktoro Orbano vadovaujama valdančioji partija „Fidesz“ tvirtina, kad švedų politikai meluoja apie demokratijos būklę Vengrijoje.

Tačiau nei V. Orbanas, nei jo aukšto rango pareigūnai nenurodo, ko jie reikalauja iš Stokholmo, kad būtų išsklaidytos jų abejonės dėl Švedijos prisijungimo prie karinio aljanso.

Kai kurie kritikai teigia, kad Vengrija naudojasi galimomis veto teisėmis dėl Švedijos stojimo į ES kaip priemone išsireikalauti nuolaidų iš ES, kuri įšaldė Budapeštui skirtus milijardus eurų dėl susirūpinimo mažumų teisėmis ir teisinės valstybės padėtimi.

Vengrijos pareigūnai ne kartą sakė, kad jų šalis nebus paskutinė NATO narė, pritarusi Švedijos paraiškai. Tačiau Ankaros žingsnis link ratifikavimo rodo, kad laikas tolesniems stabdymams gali baigtis.

Kai kurie Vengrijos opozicijos politikai, pasisakę už skubų Švedijos paraiškos patvirtinimą, mano, kad V. Orbano partija stebi Ankaros veiksmus ir balsuos už patvirtinimą, kai taps aišku, kad Turkija netrukus padarys tą patį.