Tekste modernizuojamos dabartinės taisyklės, vadinamos praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pabaigoje sukurtu Stabilumo ir augimo paktu, pagal kurias šalių skola negali viršyti 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės biudžeto deficitas – 3 procentų.

„Susitarta!“, – po 16 valandų trukusių derybų socialiniame tinkle „X“ paskelbė ES Tarybai pirmininkaujanti Belgija.

ES dvejus metus dėjo daug pastangų, kad parengtų reformas, kurioms pritartų taupesnės valstybės narės, pavyzdžiui, Vokietija, ir kitos šalys, pavyzdžiui, Prancūzija ir Italija, siekiančios didesnio lankstumo.

Po ilgų Berlyno ir Paryžiaus ginčų 27 bloko valstybės narės gruodį pasiekė susitarimą, tada pradėjo derybas su Europos Parlamento (EP) derybininkais.

Tekstas buvo kritikuojamas dėl jo sudėtingumo, o kairiojo sparno pareigūnai jį išjuokė kaip priemonę, kuria siekiama primesti Europai griežtą taupymą.

Derybininkai galiausiai pasiekė susitarimą ankstyvą šeštadienį, kad dėl teksto būtų galima balsuoti Strasbūre šį pavasarį prieš birželį vyksiančius EP rinkimus.

Reformos bus oficialiai patvirtintos po to, kai dėl jų susitars europarlamentarai ir ES valstybės narės. Pagal susitarimą valstybės galės taikyti naujas taisykles savo 2025 metų biudžetams.

„Naujosios taisyklės padės užtikrinti subalansuotus ir tvarius viešuosius finansus, struktūrines reformas, skatinti investicijas, augimą ir darbo vietų kūrimą ES“, – sakė pirmininkaujanti Belgija.

Augantis ūkininkų pyktis tampa pirmuoju dideliu iššūkiu pertvarkytai prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) vyriausybei. Kai kurie jau ėmėsi tiesioginių veiksmų, kad išreikštų savo nepasitenkinimą,

G. Attalis susitiks su FNSEA ir jaunųjų ūkininkų lyderiais savo biure Paryžiuje 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku per susitikimą, kuris buvo suplanuotas dar prieš paskelbiant apie naujausią atidėjimą. Jis susidurs su reikalavimais imtis konkrečių veiksmų jų problemoms spręsti.

Jau savaitgalį G. Attalis tvirtino, kad yra jų pusėje.

„Mūsų ūkininkai nėra banditai, teršėjai, žmonės, kurie kankina gyvūnus, kaip kartais girdime“, – sakė jis šeštadienį pietiniame Ronos regione vykusiame susitikime.

Tačiau naujausi pietinio Oksitanijos regiono ūkininkų veiksmai atskleidžia jų pyktį.

Vėlų ketvirtadienio vakarą jie pradėjo greitkelio A64 blokadą ties Karbonu, maždaug už 45 km į pietvakarius nuo Tulūzos.

Be kita ko, jie skundžiasi dėl nuolat didėjančių išlaidų, su kuriomis susiduria šis sektorius, ir dėl, jų teigimu, pernelyg griežtai nustatytų aplinkosaugos taisyklių dusinančio poveikio.

Jie taip pat piktinasi, kad didinami progresiniai mokesčiai ne kelių transportui naudojamam dyzelinui, kuris yra būtinas jų darbui.

Protestai Europoje

Panašios problemos paskatino ir kitų Europos šalių ūkininkus imtis veiksmų.

Vokietijoje ir Rumunijoje buvo sustabdytas eismas, taip pat protestų būta Nyderlanduose bei Lenkijoje. Žemdirbiai tęsia protesto akciją ir Lietuvoje.

Visos šios šalys susiduria su infliacijos, kurią iš dalies sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, ir, kai kurių nuomone, nesąžiningos konkurencijos su iš Ukrainos importuojamais žemės ūkio produktais problema.

Jungtinėje Karalystėje pirmadienį vaisių ir daržovių augintojai vėl protestuos prie parlamento prieš, jų teigimu, nesąžiningas sutarčių su pagrindiniais prekybos centrais sąlygas.

Prancūzijos vyriausybės santykiams su šiuo sektoriumi nepadėjo tai, kad E. Macronas daugiau nei prieš metus pirmą kartą paskelbė atidedantis žemės ūkio reformas.

Mūsų ūkininkai nėra banditai, teršėjai, žmonės, kurie kankina gyvūnus, kaip kartais girdime.

Žemės ūkio ministras Marcas Fesneau (Markas Fesno) sekmadienį paskelbė, kad dar kartą atidedamas paketo, kurį vyriausybė turėjo svarstyti vėliau šią savaitę, priėmimas.

„Duokite mums kelias savaites“, – sakė jis radijui RTL ir kitoms žiniasklaidos priemonėms.

Jis teigė, kad reikia daugiau nuveikti siekiant supaprastinti priemones. Šį klausimą kelia daugelis šiuo metu protestuojančių ūkininkų.

FNSEA viceprezidentas Lucas Smessaert'as (Liukas Smesaras), komentuodamas situaciją naujienų agentūrai AFP, leido suprasti, kad norės iš premjero išgirsti labai konkrečių priemonių.

Jie pageidavo, kad būtų nutrauktas perteklinis Europos normų perkėlimas į Prancūzijos sistemą ir kad būtų visiškai įgyvendintas 2021 metų įstatymas, kuriuo siekiama apsaugoti ūkininkų darbo užmokestį.

Tuo pat metu, likus mažiau nei penkiems mėnesiams iki Europos Parlamento rinkimų, opozicinės partijos jau siekia pritraukti ūkininkų balsus.

Įvairių partijų politiniai lyderiai stojo ginti ūkininkų dėl didėjančių dyzelino kainų.

Jei FNSEA pirmadienį vyksiančiame posėdyje nebus patenkinta, ji neatmetė galimybės imtis veiksmų ir išreikšti savo pretenzijas.

Be kita ko, tai gali įvykti per E. Macrono vizitą į kasmetinę žemės ūkio parodą Paryžiuje, kuri prasideda vasario 24 dieną ir kurioje ūkininkai paprastai išsako savo nuomonę tiesiogiai Prancūzijos lyderiams.

Tai penktadienį pareiškė šios šalies finansų ministras Christianas Lindneris, kuris siekia numalšinti susirūpinimą dėl ilgo didžiausios euro zonos ekonomikos nuosmukio.

Remiantis pirmadienį paskelbtais oficialiais preliminariais duomenimis, Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2023 m. susitraukė 0,3 proc.

Šalį ištikę ekonominiai sunkumai davė pradžią diskusijoms, ar Vokietija vėl tapo „Europos ligoniu“. Šis epitetas buvo vartojamas dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, kai Vokietija tvarkėsi su didelėmis susivienijimo išlaidomis.

„Žinau, ką kai kurie iš jūsų galvoja. „Vokietija tikriausiai yra ligonis“, – Pasaulio ekonomikos forume Davose sakė Ch. Lindneris. – Vokietija nėra ligonis... Vokietija yra pavargęs žmogus po trumpos nakties, o mažos augimo prognozės iš dalies yra raginimas pabusti. Dabar išgeriame puodelį kavos, o tai reiškia struktūrines reformas.“

Praėjusių metų Vokietijos ekonomikos rezultatai yra kur kas prastesni, lyginant su vidutiniu 0,6 proc. augimu 2023-iaisiais, rodo naujausios Europos Komisijos (EK) prognozės.

Vokietijos ekonomika atsiliko ne tik nuo euro zonos kolegų Prancūzijos, Ispanijos ar Italijos, tačiau ir nuo kitų pramonės galiūnų, įskaitant JAV ir Jungtinę Karalystę (JK).

Ch. Lindneris kaltę vertė energetikos krizei, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, tačiau pažymėjo, kad Vokietijos ekonomika pademonstravo „atsparumą“.

Manoma, kad 2024 m. turėtų prasidėti nuosaikus atsigavimas.

Vokietijos vyriausybė šiems metams prognozuoja 1,3 proc. augimą, o Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skaičiuoja, kad Vokietijos ekonomika 2024 m. išaugs 0,9 proc.

Be dabartinių ekonominių sunkumų Vokietija taip pat susiduria su dideliais struktūriniais iššūkiais, įskaitant senėjančios populiacijos akivaizdoje fiksuojamą kvalifikuotų darbuotojų stygių, brangų perėjimą prie „žaliosios“ energijos ir daug metų vykusį pernelyg mažą investavimą į infrastruktūrą.

Bus siekiama iki gruodžio pabaigos padaryti kokią nors pažangą, kad naują taisyklių rinkinį būtų galima priimti dar iki kitų metų birželį įvyksiančių ES rinkimų, per kuriuos bus daug dėmesio skiriama migracijos klausimui.

Štai keturios pagrindinės diskutuotinos reformos sritys.

Solidarumo mechanizmas

Šiuo metu ES taikomas vadinamasis Dublino reglamentas, pagal kurio nuostatas sprendimas dėl to, kuri ES šalis yra atsakinga už prieglobsčio prašantį asmenį, priimamas atsižvelgiant į tai, kaip ir per kur toks asmuo pateko į bloko teritoriją bei nuo jo šeimos ryšių.

Paprastai tai reiškia, kad atsakomybę prisiima ta šalis, per kurios sieną jis pateko į ES. Tačiau dėl to didelį spaudimą patiria pietinės ES šalys, ypač Graikija, Italija ir Malta, į kurias tiek sausuma, tiek jūra pastaraisiais metais plūsta dideli migrantų srautai.

Privalomuoju solidarumo mechanizmu siekiama šią atsakomybę padalyti visoms valstybėms narėms, kurios turėtų priimti tam tikrą į prie išorinės bloko sienos esančias šalis atvykusių prieglobsčio prašytojų skaičių.

Nusprendusios to nedaryti, jos migrantus priėmusioms šalims galėtų skirti piniginę arba kitokią materialinę pagalbą, taip pat į jas nusiųsti atitinkamų specialistų.

Europos Parlamentas prioritetą suteikia migrantų perkėlimui ir norėtų, kad išgelbėti jūra atvykstantys asmenys būtų perkeliami beveik automatiškai. To pageidauja ir Italija, tačiau kitos ES šalys šiuo klausimu tyli.

Šalies „solidarumo“ indėlis būtų skaičiuojamas pagal jos gyventojų skaičių, BVP dydį ir jai tenkančių prieglobsčio prašytojų skaičių.

Reagavimas į migrantų bangas

Kitas pakete numatytas reglamentas yra skirtas numatyti kritinio reagavimo procedūrą, netikėtai kilus migracijos bangai, panašiai į 2015–2016 m. ES kilusią pabėgėlių krizę, kai į bloką atvyko daugiau nei du milijonai prieglobsčio prašytojų, dauguma jų – iš karo draskomos Sirijos ir Afganistano.

Pagal šį reglamentą valstybės narės pagalbos prašytojų atžvilgiu turėtų taikyti švelnesnes apsaugos priemones, leisdamos prie ES išorinių sienų esančiose sulaikymo centruose juos laikyti ilgiau nei įprasta.

Valstybėms narėms atstovaujanti Europos Taryba nori, kad taisyklės padėtų išspręsti trečiųjų šalių „naudojimosi“ migrantų srautais klausimą. Baltarusija ir Rusija yra kaltinamos naudojant šią taktiką ES destabilizuoti.

Ankstyvojo filtravimo sistema

Pagal naująjį susitarimą būtų atliekami ES išorines sienas kertančių migrantų tapatybės, sveikatos ir saugumo patikrinimai, siekiant iš anksto nustatyti, ar prieglobstis jiems turėtų būti suteiktas skubos, ar įprastine tvarka, o gal jie turėtų būti grąžinti į kilmės ar tranzito šalį.

Supaprastintas patikros procesas

Ši procedūra būtų taikoma prieglobsčio prašytojams, turintiems mažiau šansų gauti apsaugos statusą, atsižvelgiant į tai, kad jie atvyksta iš šalių, kurių piliečiams pateikus prašymą suteikti prieglobstį tokį statusą pavykstą gauti vidutiniškai 20 atvejų.

Jų prašymai netoli išorinių ES sienų esančiuose centruose, t. y. pasienio punktuose ir oro uostuose būtų nagrinėjami skubos tvarka, kad juos galima būtų greitai išsiųsti atgal, nustačius, kad jų prašymas yra nepagrįstas ar nepriimtinas. Be to, jie galėtų būti sulaikomi arba jų atžvilgiu gali būti pritaikoma kitokių apribojimų, pavyzdžiui, nurodoma likti vienoje gyvenamojoje vietoje.

Kitaip nei valstybės narės, Europos Parlamentas pirma nenorėjo, kad ši procedūrą būtų taikoma kaip sisteminis reikalavimas. Tačiau vėliau jis nurodė esąs linkęs į kompromisą, jei tik bus numatyta apsaugos priemonių pamatinėms teisėms užtikrinti.

ES įstatymų leidėjai prašome šeimas su vaikais praleisti įprastiniais migracijos kanalais.

Nesutariama ir dėl šios procedūros trukmės bei „saugios trečiosios šalies“, į kurią galima būtų išsiųsti prieglobsčio negavusius asmenis, sąvokos.

Skaičiai auga

ES ir su jomis glaudžiai susijusiose Norvegijoje ir Šveicarijoje pernai gauta 996 tūkst. prašymų suteikti prieglobstį – lyginant su pirmesniais metais, jų skaičius ženkliai išaugo, tačiau 2015–2016 m. fiksuotų rekordinių dydžių nepasiekė.

ES prieglobsčio agentūros teigimu, daugiausiai prašymų visoje ES sulaukė Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Austrija ir Italija. Prieglobsčio bloke ieškančių asmenų sąrašo pirmose vietose – Sirijos, Afganistano, Turkijos, Venesuelos ir Kolumbijos piliečiai.

„Turėsime reformuoti Europos Sąjungą, jei norime būti pasirengę priimti visas valstybes nares, su kuriomis deramės. Tai ne tik Ukraina ir Moldova. Yra šalių, kurios stojimo procese dalyvauja jau dešimtmečius“, – duodamas interviu čekų portalui iROZHLAS.cz ir „CNN Prima News“ akcentavo G. Landsbergis.

Anot užsienio reikalų ministro, Rusija nuolat stengiasi didinti savo įtaką ir būtent dėl to minėtos reformos yra reikalingos.

„Rusija ieško žarijų visame pasaulyje, bando jas įpūsti ir sukelti gaisrą, nes jai tai naudinga. Sutinku, kad yra rizika, tačiau, kita vertus, turi būti visiškai aišku, kad kito kelio nei reformos nėra. Tuomet Europa galėtų labai greitai priimti naujas nares“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

G. Landsbergio teigimu, dėl siūlymo ES keisti sprendimų priėmimo tvarką, diskusijų kyla ir Lietuvoje.

„Kalbant apie kvalifikuotą daugumą, manau, kad klausimas šiek tiek per ankstyvas. Lietuvoje esama įvairių nuomonių. Tačiau nenorime, kad ES taptų neveiksminga“, – teigė ministras.

„Būtent tai dabar matome Europos taikos priemonės atveju, kai ši turėtų skirti finansavimą Ukrainai ir jau beveik pusę metų yra užblokuota. Tam nėra jokios realios priežasties“, – pridūrė jis.

G. Landsbergis taip pat pažymėjo, kad nacionaliniuose parlamentuose greitu metu vyks sudėtingos diskusijos dėl veto teisės panaikinimo. Jo teigimu, visų valstybių pritarimo atsisakyti nederėtų.

„Pasitaiko situacijų, kai Lietuva vienintelė balsuoja prieš sankcijų Baltarusijai panaikinimą. Būtent tam mes ir naudojame savo veto teisę. Tai yra tam tikra galia, ir jei jos atsisakysime, mes suteiksime žetonų diktatoriams, o taip, mūsų nuomone, neturėtų atsitikti“, – pabrėžė ministras.

ELTA primena, kad Europos Komisija (EK) praėjusios savaitės trečiadienį rekomendavo pradėti stojimo derybas su Ukraina. Ar įgyvendinti šią rekomendaciją, vienbalsiai turi nuspręsti ES šalys.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas kategoriškai atmetė Europos Komisijos (EK) rekomendaciją pradėti stojimo į ES derybas su Kyjivu. Pasak jo, Ukraina nėra pasirengusi derėtis dėl stojimo ambicijų.

Vyras sutiko savo įrašu pasidalyti su portalo kauno.diena.lt skaitytojais pabrėždamas, kad parašyti žodžiai tai – asmeninė jo nuomonė, neturinti nieko bendra su oficialia policijos pozicija.

„Policija prisireformavo“

Žuvusysis – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų policijos komisariato pareigūnas. Tragedija įvyko, kai nepilnamečių pilnas „BMW X5“, kirsdamas kelių sankirtą, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Volkswagen“, kurį vairavo atostogavęs policininkas.

„Žuvo mano kolega Saulius, su kuriuo man kartu yra tekę dirbti Trakų rajono policijos komisariate. Nuostabus žmogus, taktiškas, tolerantiškas, išlaikytas, aštraus proto ir labai teisingas. Pražudė jį Rūdiškėse pacukai su BMW, bet apie tai jau parašė visi didžiausi šalies žiniasklaidos portalai. O mums garaže teliko konstatuoti faktą – policija prisireformavo. Bet apie viską iš eilės“, –  pradėjo V. Giršvildas.

Anot jo, „visais laikais, kai policijoje būdavo sunku – trūkdavo lėšų, pareigūnų, reikėdavo kamšyti skyles, ar kažkas panašaus, visada būdavo taupoma Kelių policijos ir eismo priežiūros sąskaita, nes sumenkusi eismo kontrolė paprastai rezultatus duoda ne iš karto, o avaringumas, tai toks įdomus reiškinys – inertiškas ir pasekmes pajuntame tik po kurio laiko“. Bet taip žaidžiant ilgainiui visada prisižaidžiama.

Jis įvardijo, kad pirmoji tuometinių reformatų klaida – panaikinti rajonų kelių policijos padaliniai. „Aš tada dirbau Trakų rajono kelių policijos viršininku ir sakiau, kad tik laiko klausimas, kada tai visiems mums atsirūgs. Sakiau tai ne todėl, kad pergyvenau dėl savo pareigybės, nes jaučiau, kad be darbo neliksiu. Vėliau buvo žengtas antras žingsnis – sukurtos apskritys, kurios viską sprendžia ir eismo priežiūra sukoncentruota apskrityse“, – pasakojo V. Giršvildas.

Jūs supratote teisingai. Būna periodų, kai visame rajone nebūna nei vieno tuo metu dirbančio policininko.

Buvęs pareigūnas apgailestavo, kad nereikėjo ilgai laukti. „Visiems, kurie neangažuoti, tapo aišku, kad iš apskrities centro į kiekvieną rajono bažnytkaimį policija neprivažinės, o rajono pajėgos liko visiškai apgailėtinos. Bet ir tai dar buvo ne pabaiga. Šiandien tokio Trakų rajono reagavimo skyriaus pareigūnai, kurie šiaip turėtų reaguoti į apskritai visus Trakų rajone daromus teisės pažeidimus, o ne tik susijusius su eismo priežiūrą, ženklią dalį laiko priversti praleisti sostinėje, nes pajėgas apskrityje valdantys jau nebe visada pajėgia turimomis pajėgomis Vilniuje užkamšyti skylių. Nebelieka kam reaguoti. Rajonas pusei nakties, o kartai ir ilgiau, lieka apskritai tuščias. Jūs supratote teisingai. Būna periodų, kai visame rajone nebūna nei vieno tuo metu dirbančio policininko“, – dėstė V. Giršvildas.

Nauji pokyčiai

Pašnekovas kalbėjo, kad dabar planuojamas dar vienas policijos stambinimas – vietoje šiandien esančių dešimties apskričių bus penkios apygardos.

„Kur jau jiems ten iki kažkokių Rūdiškių. Jie net nežino, kur tai yra. Jau nekalbant apie tai, kad iš kur jiems žinoti, jog pvz. Trakų rajone yra du miesteliai, „ramybe“ menkai nusileidžiantys Naujininkams su Savanoriais Vilniuje kartu sudėjus – tai Rūdiškės ir Lentvaris. Norint, kad ten vyrautų bent sąlyginė tvarka, režimu 24/7 ten turi maltis po ekipažą. Na gerai, velniai nematė, prevencijos tikslais tas ekipažas iš Rūdiškių dar gali kartą kitą nuvažiuoti į Onuškį ar Grendavę, bet ir vėl grįžti atgal. Bet tai žinau aš. Tai žino tie, kurie pažįsta Trakų rajoną. Tai žinojo ir Saulius...“  – rašė buvęs pareigūnas.

Atgal prie reformų. „Mums rimtais veidais aiškinama, kad įsteigus penkias gubernijas žmonės nenukentės ir visą kvalifikuotą pagalbą jie gaus laiku. Nenoriu pasirodyti ciniku, bet, panašu, kad jie jau laiku jos negavo. Jei tikėti tuo, apie ką kalba rūdiškėnai, o aš ir ten turiu savo informacijos šaltinių, tai berazumiai su BMW po miestelį pirmyn-atgal, nebaudžiami skrajojo visą naktį. Bet juk iki nelaimės tai tebuvo tik C kategorijos įvykis už beveik penkiasdešimties kilometrų nuo Vilniaus. Kas reaguos? Fotomenininkais paversti dar keli likę apskrities kelių policininkai? Baikit, ponai, atsipeikėkite. Šiandien 80 proc. visų šalyje užfiksuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tai – fotonuotraukos. Mes jau pripratome prie to ir nebematome nieko blogo, kad vyras baudžiamas už žmoną, tėvas už sūnų, o kas dar kartą bus nubaustas už nuolat pažeidinėjantį UAB'o savininką, jis pats ir nusprendžia. Apie kažkokius nuobaudos individualizavimo principus ir jos auklėjamą poveikį net dėstytojas teisės srities studentams be šypsenos jau nebegali pasakoti. Ir apskritai, apie ką kalba? Kokia nuobauda? Seniausiai tai jau nebe nuobauda, o tik rinkliava, kurią moka tik tas, kuris per durnas, kad išsisuktų“, – teigė V. Giršvildas.

Kalta kelių būklė?

Apžvelgė ir dar vieną svarbų aspektą – avaringumą. „Labai populiaru varyti ant to, kad keliai blogi, niekas jų neremontuoja, infrastruktūra sena, kelio ženklai apmusiję, ženklinimas nusitrynęs ir taip toliau. Mol, avaringumas nuo to ir priklauso. Teisingai. Priklauso. O bet tačiau... Nei keliai, nei infrastruktūra nepasidarė blogi akimirksniu. Tai labai ilgas procesas. Būna, kad rajoniniai keliai neremontuojami dešimtmečiais, bet visą šį laiką avaringumas mažėjo, po to stabilizavosi, o dar po to – staiga šovė į viršų. Šiemet mes turime kažkur apie 30 proc. daugiau žuvusių keliuose nei pernai per tą patį laikotarpį. Tai kas čia tokio staiga nutiko? Jūs rimtai manote, kad čia dėl kelių būklės? Ne. Čia pasijuto visos reformų eismo priežiūros srityje pasekmės, „atsibudo“ tas inertiškas reiškinys, apie kurį aš rašiau šio teksto pradžioje – efektyvios eismo kontrolės trūkumas, viską paliekant tik „fotosesijoms“. Prisipažinkime – prisireformavome“, –  konstatavo V. Giršvildas.

Kokia nuobauda? Seniausiai tai jau nebe nuobauda, o tik rinkliava, kurią moka tik tas, kuris per durnas, kad išsisuktų.

Pabaigai jis teigė, kad žino, kad dabar bus. „Pakazūchos tikslais į Rūdiškes bus mestos neproporcingos policijos pajėgos, kokią savaitė Rūdiškės bus siaubiamos, po to viskas aprims, nusistovės ir vėl bus viskas kaip buvę. Juk tai nieko naujo. Taip būna kiekvieną kartą po to, kai kas nors atsitinka. Net ir čia mes per primityvūs, kad sugalvotume kažką naujo, originalaus“, –  liūdnai tarstelėjo buvęs pareigūnas.

Optimizmo – nedaug. „Kai kitą kartą viešoje erdvėje bus bandoma raminti tautą, kad po eilinių reformų policijoje visuomenė nieko nepajus ir mažuose miesteliuose žmonės gali jaustis saugūs, prisiminkite šią ar bet kurią kitą panašią nelaimę, kurios, kažkodėl, paprastai įvyksta rajonų pakraščiuose įsikūrusiuose kaimuose, mažuose miesteliuose, kur „gyvą“ policininką paskutinį kartą žmonės matė prieš tris metus, kai reikėjo kažkam nukabinti daržinėje pasikorusį vietinį pijoką“, –  įrašą baigė V. Giršvildas.

Tai ji pareiškė per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Kyjive, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Turiu pasakyti, kad padarėte puikią pažangą, įspūdinga. Tai paliudysime kitą savaitę, kai Komisija pateiks savo ataskaitą dėl plėtros. Reformos, kurias įvykdėte vykstant karui, daro įspūdį. Niekada neturėtume pamiršti, kad kovojate egzistencinį karą. Ir tuo pat metu jūs iš esmės reformuojate savo šalį“, – kalbėjo U. von der Leyen.

Jos žodžiais, Ukraina pasiekė daug svarbių laimėjimų: reformavo teisingumo sistemą, pažabojo oligarchų įtaką, kovojo su pinigų plovimu ir daug daugiau.

„Tai sunkaus darbo rezultatas. Žinau, kad šiuo metu darbuojatės prie neužbaigtų reformų. Jei jas įvykdysite, o aš esu tuo įsitikinusi, Ukraina gali pasiekti savo ambicingą tikslą – pereiti į kitą stojimo proceso etapą“, – pažymėjo Europos Komisijos pirmininkė.

2023 m. lapkričio 8 d. Europos Komisija turėtų pateikti ataskaitą apie Ukrainos pažangą įgyvendinant pagrindines reformas.

Plačiau ape tai papasakojo vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

– Kaip jūs aiškinate tuos siūlomus pokyčius?

– Tai yra antras valstybės tarnybos pertvarkos etapas. Antras etapas privalo įvykti vien dėl to, kad keičiasi baziniai dydžiai, kurie reikalingi apskaičiuojant valstybės tarnautojų algas. Keičiasi apskaičiavimo bazė. Mes manome, kad būtina spręsti pareigūnų pritraukimo ir motyvavimo problemas. Manau, surasime bendrą sutarimą. Tik noriu patikinti, kad žemiausia ir vidurinė pareigūnų grandis tikrai pajus šį pokytį.

Žemiausia ir vidurinė pareigūnų grandis tikrai pajus šį pokytį.

– Ar neiškyla grėsmė, kad ilgamečiai sistemos darbuotojai pasitrauks, greičiau išeis į pensiją?

– Negaliu pasakyti priežasties, kodėl ilgai dirbantis žemiausios grandies pareigūnas būtų motyvuotas trauktis. Mes siūlome paketą ir aiškiname, kad pati apskaičiavimo bazė bus didesnė. Nuo šios bazės skaičiuosis ir viršvalandžiai, ir darbas poilsio ir švenčių dienomis. Galutinė darbo užmokesčio išraiška tikrai bus didesnė. Be to, priedas už stažą apsiskaičiuos irgi nuo didesnės bazės. Pareigūnui, turinčiam 30 m. stažą, atlyginimas didės dviem aspektais: per bazės didinimą ir per priedą už stažą.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Dabar pareigūnams yra siūlomos įvairios išmokos, tarp kurių yra ir butpinigiai. Kodėl reikėjo čia didesnės kontrolės? Ar gavote kažkokių signalų, kad lėšos yra naudojamas neskaidriai?

– Yra visokių atvejų, aišku, jie vienetiniai. Dėl tam tikrų atvejų kreiptasi ir į teisėsaugą. Nežinau galutinio rezultato. Bet to piktnaudžiavimo tikrai yra. Tai mes pasiūlėme pokytį, kad reikia ne tik dydžius reglamentuoti, bet ir nustatyti sąlygas. Jei pareigūnas nesilaiko tų sąlygų, tai jis ir negauna tų kompensacijų. Įgyvendinimo tvarka yra procedūra ir atitinkama kontrolė. Mūsų nuomone, to reikia šiame etape.

Toliau apie pokyčius papasakojo pareigūnų profsąjungos atstovas Miroslavas Gerasimovičius.

– Kaip jūs vertinate ministerijos siūlomus pokyčius?

– Vertiname neigiamai. Šis projektas buvo derintas ministerijos darbo grupėje. Kai jis grįžo po Vyriausybės filtrų, jis visiškai netinkamas pareigūnų bendruomenei.

Minusai gerokai persveria pliusus.

– Ar buvo derinami kažkokie susitikimai?

– Kitą savaitę profesinių sąjungų centrų vadovai kviečiami į Vidaus reikalų ministeriją pristatyti tą statuto projektą. Kilo abejonių ir tam tikrų neramumų. Projektas jau yra registruotas. Tai su juo susipažinti galima ir viešai. Klausimas kyla dėl mūsų siūlymų ir pastabų. Kol kas nebuvo į tai atsižvelgta.

– Kaip jūs aiškinate tuos siūlymus, kad pririšti pareigūno atlyginimą reikėtų prie vidutinio darbo užmokesčio. Motyvacija pareigūnams turbūt irgi dingtų, nes nebebūtų vertinami pagal laipsnius, dėl ko stengdavosi kasmet.

– Labai nemažai yra neigiamų pokyčių. Minusai gerokai persveria pliusus. Tai, kad pareigūno atlyginimas bus skaičiuojamas nuo vidutinio atlyginimo, nelabai ką keičia. Atlyginimas bus maždaug tas pats. O tai, kad priedas už laipsnius dingsta, kelia didžiulį nerimą. Dabar panašu, kad Vyriausybė nori visus sudėlioti pagal vieną kurpalį.

– Kokie gali būti padariniai tokios reformos?

– Vidaus reikalų ministerija turi skaičius, kiek pareigūnų gali išeiti į pensiją. Daugiausiai tokių pareigūnų yra Policijos departamente. Tie neigiami pokyčiai yra paskata pareigūnams išeiti į pensiją ir ieškoti kito darbo.

„Lietuva ir toliau dės pastangas įgyvendinti reformas ir investicijas, numatytas „Naujos kartos Lietuva“ plane (...) dar pernai rudenį ir šį pavasarį Vyriausybė priėmė sprendimus papildomai investuoti į sritis, kurios prisideda prie šalies ekonomikos atsparumo didinimo bei transformacijos, ir šioje srityje tikimės sklandaus bendradarbiavimo su Europos Komisija“, – teigiama ketvirtadienio vakarą išplatintame Vyriausybės pranešime.

I. Šimonytės ir V. Dombrovskio susitikime taip pat aptartas plano „REPowerEU“ įgyvendinimas, Bendrijos ekonominio atsparumo stiprinimas, parama Ukrainai, ES daugiametė finansinė perspektyva bei kiti klausimai.

Pranešama, kad aptariant 2021–2027 metų daugiametės ES finansinės programos peržiūrą premjerė akcentavo investicijų į karinio mobilumo projektus svarbą.

Susitikime taip pat aptartas Europos semestras – kasmetinis ekonominės, fiskalinės, užimtumo ir socialinės politikos koordinavimo Bendrijoje procesas – ir šaliai skirtos rekomendacijos, ES prekybos politika, spartesnis daugiašalis įsitraukimas į Ukrainos atstatymą, Komisijos vaidmuo sprendžiant Ukrainos grūdų eksporto klausimus.

Reforma vykdoma EP susidūrus su skandalo, susijusio su tariamu jo narių papirkimu, pasekmėmis, kuriems, kaip teigiama, buvo sumokėta siekiant skatinti Kataro ir Maroko interesus.

Besiplečiančios baudžiamosios bylos epicentre atsidūrė buvęs europarlamentaras iš Italijos Pieras Antonio Panzeri (Pjeras Antonijus Panceris), kuris prisipažino atlikęs svarbų vaidmenį perduodant pinigus parlamentarams.

Tyrimas susijęs su įtariamais Kataro ir Maroko bandymais įgyti įtakos Europos Sąjungos įstatymų leidybos institucijoje, visų pirma bandant sušvelninti kritiką dėl darbo teisių padėties prieš 2022-aisiais Katare rengtą pasaulio futbolo čempionatą.

Todėl jie neturės teisės naudotis prieigos teisėmis ir galimybėmis, suteiktomis jiems kaip buvusiems Europos Parlamento nariams.

Persvarstytose taisyklėse, kurios įsigalios nuo gegužės 1 dienos, nustatomas „atsitraukimo laikotarpis“, per kurį buvusiems nariams bus uždrausta šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos užsiimti lobistine veikla EP.

Buvę nariai, kurie vėliau nuspręs užsiimti lobistine ar atstovavimo veikla Europos Parlamente, „turės užsiregistruoti Skaidrumo registre“, sakoma pranešime.

„Todėl jie neturės teisės naudotis prieigos teisėmis ir galimybėmis, suteiktomis jiems kaip buvusiems [Europos Parlamento] nariams“, – priduriama pranešime, kuriame patikslindama, kad kitos priemonės bus išnagrinėtos artimiausiomis savaitėmis.

Skandalas, liaudyje vadinamas „Katargeitu“, kilo gruodį, kai belgų tyrėjai per virtinę kratų Briuselio rajone paėmė 1,5 mln. eurų grynaisiais.

Europos Parlamentas jau pažadėjo daugybę reformų, kuriomis bus siekiama apriboti užsienio įtaką.

Kataras ir Marokas neigia dalyvavę šiame skandale.