Jos duomenimis, 49 proc. gyventojų visiškai pritartų tokiam draudimui, o 31 proc. būtų greičiau linkę pritarti. 12 proc. greičiau nepritartų, 3 proc. nepritartų visiškai. 5 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu arba į jį neatsakė.

Visiškam lošimų reklamos draudimui pritarė 86 proc. apklaustų moterų ir 72 proc. vyrų, taip pat po 82 proc. didmiesčių ir kitų miestų bei 75 proc. kaimiškų vietovių gyventojų.

Labiausiai draudimui linkę pritarti vyresni nei 50 metų gyventojai (84 proc.) bei uždirbantys iki 1,1 tūkst. eurų mėnesines pajamas (85 proc.).

Mažiausia pritariančiųjų dalis fiksuota tarp 18-29 amžiaus grupės respondentų (70 proc.).

Dažniausiai draudimui nepritarė užsieniečiai (32 proc.), respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (30 proc.), besimokantis jaunimas (29 proc.), ūkininkai (22 proc.).

Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa atlikta šių metų kovo 15–kovo 25 d, apklausus 1115 pilnamečių Lietuvos gyventojų.

Seimas kovą priėmė svarstyti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės ir grupės įvairių frakcijų parlamentarų pateiktas pataisas visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą. Toliau šias ir kitas pataisas Seimas svarstys balandžio 25-ąją, kai jas apsvarstys Biudžeto ir finansų komitetas.

Tokia reklama, pirmiausia skirta Vokietijos ir Jungtinės Karalystės auditorijai, pradėta rodyti šią savaitę. Tačiau dėl jos jau dabar kilo audra namuose – gyventojai ir ryšių su visuomene ekspertai sako, kad ši kampanija yra įžeidžianti ir gali atsigręžti prieš juos pačius.

Aš esu linkęs užjausti. Vienas puikiausių Europos miestų juk tikrai nusipelno daugiau nei ši sudisnėjinta praeities ir dabarties parodija? Pernelyg gerai prisimenu 10-ojo dešimtmečio pradžios gyvenimo pažeminimus ir nusivylimus, todėl jaučiuosi nejaukiai dėl to, kad tai buvo pavaizduota. Ne kartą kritikavau filmus apie Boratą dėl nejuokingo požiūrio į Kazachstaną kaip į tariamą buvusio komunistinio fanatizmo ir neišmanymo įsikūnijimą. Naudoti tokiam globėjiškam humorui Afriką (prisiminkime „Tintiną Konge“) pelnytai išėjo iš mados prieš daugelį dešimtmečių. Atgaivinti, net ir žaismingai, „Rytų Europos“ idėją, kuri turėtų likti istorijos vadovėliuose, atrodo kaip žingsnis atgal.

Tačiau šiuo atveju scenarijų rašo patys lietuviai, o kvailio vietoje lieka tie, kas vis dar puoselėja klišes. Turizmo plėtros agentūra „Go Vilnius“ nusipelno gėlių, o ne plytgalių. Viena iš priežasčių – kontroversija pritraukia tai, ko reikia mažai šaliai: dėmesį. Ankstesnė kampanija, pradėta 2018 metais ir vis dar tebevykdoma, buvo pavadinta „Europos G taškas“. Ji viliojo lankytojus į Vilnių šūkiu „niekas nežino, kur jis, bet kai jį randa – tai nuostabu“. Ši akcija buvo paleista per Pasaulinę orgazmo dieną (rugpjūčio 8-ąją, jei nežinojote) ir prieš pat popiežiaus vizitą. Ši kampanija sulaukė daug kritikos namuose kaip nejautri, paleista ne laiku ir gėdinga. Tačiau ji pateko į JAV komedijos laidos „Last Week Tonight“ epizodą: tai – milijonų vertės reklama.

Dar viena priežastis, dėl kurios verta pagirti naujausią darbą, yra ta, kad jame pateikiamas svarbus istorinis kontekstas. Svečiai, kurie neprisimena sovietmečio (šiais laikais tokių yra dauguma), ne visada supranta, kiek kūrybiškumo ir ryžto reikėjo praeities šlovei atkurti ir šiuolaikiniams malonumams sukurti. Praeities dvelksmas daro dabartį saldesnę.

Visoms priešakinėms valstybėms nuo Baltijos iki Juodosios jūros kyla svarbesnis klausimas, kaip pavaizduoti savo saugumo padėtį. NATO užtikrina neprilygstamą saugumą, tačiau Rusijos grėsmė auga ir yra apčiuopiama. „Apsilankykite pas mus, kol dar galite“ gali pritraukti įspūdžių ieškotojus, bet šis šūkis skamba pernelyg pesimistiškai.

Devintajame dešimtmetyje dirbau ir studijavau Vakarų Berlyne. Tai buvo menkai saugomas Vakarų forpostas grėsmingoje kaimynystėje, kariniu požiūriu neapginamas. Karo atveju visi būtume buvę pasmerkti. Bet kol jo nėra, kodėl nepasilinksminus? Laisvės skonis buvo dar gardesnis dėl kontrasto su sovietų okupuota „Rytų“ Vokietija. Tai padėjo pritraukti turistus, tarp jų ir JAV prezidentus Johną F. Kennedy („Ich bin ein Berliner“) bei Ronaldą Reaganą („Pone Gorbačiovai, nugriaukite šią sieną“).

Tai būtų dalinis pavyzdys Lietuvai ir kitoms Rusijos šešėlyje esančioms šalims. Jos gali pasiūlyti lankytojams įprastus šiuolaikinius patogumus, taip pat istoriją, nuo niūrios iki šlovingos, papildytą nepraleistina geopolitinio dvelksmo doze. Suplanuokite savo kelionę dabar.

– Tai kodėl Vilnius taip matomas?

– Vilnius taip matomas dėl istorinių priežasčių. Taip įsivaizduojamas, remiantis įvairiais tyrimais, tiek kiekvienais metais atliekamais „Go Vilnius“ tyrimais dėl žinomumo, žinomumo gylio, tiek „Keliauk Lietuvoje“ tyrimų. Deja, bet matome, kad Vilnius, kaip ir visa Lietuva, yra tapatinamas su stereotipais, atrodome kaip posovietinė šalis. Žmonės nežino, kaip mes išsivystę, kiek per nepriklausomybės metus patobulėjome. Vis dar tiems, kurie nežino apie Vilnių, asocijuojamės su sovietiniu miestu. Įsivaizduojama, kad nėra nei kultūrinio, nei naktinio, nei gastronominio gyvenimo, nei istorijos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Mes norime visą tai paneigti per ironišką, saviironišką, humoristinį, drąsų ir dėmesį atkreipiantį toną. Iš pradžių parodome sutirštinę spalvas, ką galėtų manyti užsieniečiai, o tada parodydami, koks Vilnius yra iš tikrųjų, skatindami pasiieškoti  daugiau informacijos apie  Vilnių.

– Kiek „Instagram“ ar „TikTok“ socialiniai tinklai turėjo tam įtakos?

– Kaip kanalas įtakos neturėjo nei „Instagram“, nei „TikTok“. Įtaką darė mūsų tyrimai, gylis ir analizė iš to, ką rodo tiriamos rinkos. Matome,  kad žmonės, kurie atvyksta  į Vilnių neturi didelių lūkesčių, o  kai apsilanko, lūkesčiai būna viršijami. Apie 60 proc. vokiečių ir apie 50 proc. britų nori grįžti į Vilnių, rekomenduoti miestą kitiems. Šūkis „Expectation vs. Reality“ yra gimęs iš duomenų ir iš tyrimų.

– Kalbant apie pačią kampaniją, ji yra skirta užsienio rinkai ar tik Britanijai ir Vokietijai?

– Mes šiais metais esam susifokusavę į penkias didžiausias rinkas, dvi iš  jų yra Vokietija ir Britanija, planuojame sulaukti ketvirtadaliu daugiau turistų nei buvo praeitais metais. Yra ir kitos rinkos – Latvija, Lenkija, kaimynai mūsų –,  tačiau jie neturi žinomumo problemos ir žino, kas yra Vilnius. Ten yra kiti dalykai, daugelis jų neįsivaizduoja, ypatingai lenkai, kaip tas Vilnius yra pasikeitęs. Žinoti žino, bet lūkesčiai Vilniui yra kitokie. Lenkijos rinkai ruošiame kitokią kampaniją, ne tokią šokiruojančią.

Vilniaus „Expectation vs. Reality“ reklaminis klipas:

Projektą ketinta pateikti antradienį, tačiau atsižvelgus į Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Luko Savicko prašymą, svarstymas atidėtas iki kito posėdžio.

Įstatymo pataisas pasirašė 47 parlamentarai iš beveik visų Seimo frakcijų. Prie iniciatyvos neprisijungė nė vienas parlamentaras iš Darbo frakcijos.

Siūlyme numatoma drausti skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. Priėmus įstatymo pataisas, Lietuvoje būtų draudžiama azartinių lošimų reklama, išskyrus tuo atveju, kai azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimas yra ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato.

Taip pat reklamos draudimas negaliotų tuo atveju, jei informacija apie azartinius lošimus būtų skelbiama lošimų organizavimo vietoje ar informacijos apie lošimus skelbime leidiniuose, kurie skirti tik lošimų verslo specialistams.

Projekto iniciatoriai tvirtina, kad akivaizdu, jog šiuo metu taikomi reklamos ribojimai yra ne tik nepakankami, bet ir sudarantys prielaidas toliau agresyviai reklamuoti azartinius lošimus ir skatinti asmenis lošti. Pavyzdžiui, šiuo metu matomos dėmesį prikaustančios reklamos prie ugdymo įstaigų, kuriančios iliuziją greitai ir lengvai praturtėti.

Uždraudus azartinių lošimų reklamą, Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė siūlo sporto varžyboms ir kitiems sporto renginiams numatyti pereinamąjį laikotarpį iki 2028 m. sausio 1 d.

Šalies sporto federacijos siūlymą vertina neigiamai, akcentuodamos neigiamą finansinį sprendimo poveikį.

Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ taip pat siūlo Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis numatoma mažinti lošimų prieinamumą socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms be išimčių ribojant galimybę kino teatruose, geležinkelio ir autobusų stotyse, oro uostuose, jūrų uostuose organizuoti lošimus lošimų automatais ir pašto įstaigose organizuoti lošimus.

Jie taip pat siekia nustatyti vienodą visų azartinių lošimų dalyvių minimalų amžių – 21 metus, apriboti asmens, per kalendorinius metus maksimalią galimą lošimuose, lažybose ir totalizatoriuje išleistiną sumą - iki 15 procentų už paskutinius praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų, o jų nedeklaravus – iki 2 praėjusių kalendorinių metų trečio ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių. Viršijus šias sumas, asmenys negalėtų dalyvauti lošimuose.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija tuo metu siekia suteikti teisę lošimo organizatoriams stabdyti asmens lošimą, jei pastebimas asmens patologinis potraukis lošti. Tokiu būdu azartinių lošimų organizatoriams suteikiama teisė ankstyvojoje stadijoje sustabdyti priklausomybių turintį asmenį.

Liberalai taip pat nori nustatyti pareigą azartinių lošimų organizatoriams skirti ne mažiau 50 proc. reklamos biudžeto socialinei, prevencinei reklamai.

Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų iniciatoriaus Mindaugo Lingės parengtas pataisas parašais parėmė maždaug pusšimtis parlamentarų – daugiausia iš valdančiosios daugumos.

Tarp jų – Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė, Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė, atskirai siūlanti kelerių metų pereinamąjį laikotarpį sporto sektoriui, kuris netekęs lošimo įmonių lėšų turėtų laiko susirasti kitų rėmėjų, o visiškai reklamą čia uždrausti ji siūlo nuo 2028 metų sausio.

Pataisomis siūloma drausti skleisti informaciją, kad azartinių lošimų bendrovės remia bet kokius viešus renginius, veiklas, fizinius ir juridinius asmenis.

Jei pataisos būtų priimtos, nebeliktų statymų, lažybų, kazino reklamos televizijoje, laikraščiuose, žurnaluose ar portaluose, gatvių stenduose. Ant sportininkų marškinėlių, arenose, vykstant krepšinio, rankinio, futbolo ar lengvosios atletikos bei kitoms varžyboms nebeliktų nei lošimo organizatorių pavadinimų, nei logotipų.  

Įmonės informaciją apie lošimų rūšis galėtų skelbti tik lošimų vietoje ar įmonės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų reglamente.

Lošimų bendrovėms siūloma leisti informaciją apie lošimus skelbti tik leidiniuose, skirtuose šio verslo specialistams. Jos galėtų reklamuoti savo pavadinimą ir prekės ženklą ant buveinės pastato ar lošimų pastato, taip pat prie pat įėjimo. 

Parlamentarai apie siekius griežtinti reikalavimus lošimų reklamai arba ją iš viso uždrausti prabilo investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo buvusį partnerį Šarūną Stepukonį įtariant kazino pralošus milijonus eurų fondo įmonių lėšų, o lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ viešai bandant nusimesti atsakomybę.  

Lošimų įmonės remia daugiau negu pusę LKL klubų, o kai kurių įmonės minimos klubų pavadinimuose: Kėdainių „Nevėžis-Optibet”, Utenos „Uniclub Casino-Juventus“, Panevėžio „7bet-Lietkabelis“, Jonavos „CBet“. „Top Sport“ remia „Žalgirį“, „7bet“ – Vilniaus „Rytą“ ir Klaipėdos „Neptūną“. Įmonė „Betsafe“ yra LKL rėmėja.

Panevėžio klubo „7bet-Lietkabelis“ vadovas Martynas Purlys BNS anksčiau yra teigęs, kad uždraudus įmonių reklamą nė vienas klubas nebankrutuotų, nors tai ir būtų krepšinio komandų žlugdymas.

Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Lina Bušinskaitė anksčiau BNS sakė reklamos draudimo idėją vertinanti neigiamai, nes žiniasklaida prarastų nemažai pajamų. 

Trukdo lankytojams

Ant šio automobilio matyti užrašas „Auto supirkimas“ ir telefono numeris.

Pasak vieno klaipėdiečio, 2022 m. labai panašus automobilis stovėjo Taikos pr. 64, prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, o 2023 m. jau buvo pastebėtas prie Žvejų rūmų.

„Tokių automobilių Klaipėdoje – tikrai ne vienas. Labai nepatogu, kai skubi į renginį ir turi ieškoti vietos, o kažkoks ponas užima vietą jau metus ir jo niekas nebaudžia. Ar Žvejų rūmų darbuotojai neprašo pareigūnų, kad nutemptų šį automobilį? Juk jis trukdo renginių lankytojams“, – piktinosi klaipėdietis.

Labai nepatogu, kai skubi į renginį ir turi ieškoti vietos, o kažkoks ponas užima vietą jau metus ir jo niekas nebaudžia.

Prašymai nesuveikė?

Žvejų rūmų direktorė Kristina Jakštė teigė, kad jau ne kartą buvo kreiptasi į Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnus ir prašyta minėtą automobilį nutempti.

„Tačiau kadangi automobilis yra tvarkingai pastatytas, turi dokumentus, negali jo nutempti. Esame ne vieną kartą skambinę, rašę. Bet kol yra galiojantys dokumentai, jie negali jo patraukti“, – sakė direktorė.

Anot jos, negana to, šis automobilis dar ir pakeičiamas kitu.

„Automobilius keičia, čia jau koks trečias. Pakeitė gruodžio pradžioje. Kai rengėme Moliūgų šventę, buvo patraukę vienai dienai ar dviem, o šventei pasibaigus vėl atsirado“, – pasakojo K. Jakštė.

Keista ir tai, kad šio automobilio savininkas nebaudžiamas dėl reklamos.

„Tokių mieste ne vienas, jų „primėtyta“ visur. Tai jeigu tikrai būtų kažkokie „svertai“, vieną dieną juos visus surinktų, bet, matyt, yra kažkoks „apėjimas“ dokumentacijoje“, – svarstė Žvejų rūmų direktorė.

Tiksliai įvardinti, kiek šiuo metu mieste gali būti neeksploatuojamų transporto priemonių, nėra įmanoma.

Gavo per 400 pranešimų

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjui Linui Lapinskui situacija dėl minėto automobilio prie Žvejų rūmų žinoma.

„Tiksliai įvardinti, kiek šiuo metu mieste gali būti neeksploatuojamų transporto priemonių, nėra įmanoma. Skaičius nuolat kinta – vienos transporto priemonės pašalinamos arba sutvarkomos, atsiranda kitos neeksploatuojamos transporto priemonės. Praėjusiais metais Viešosios tvarkos skyrius gavo per 400 pranešimų apie neeksploatuojamas transporto priemones“, – sakė L. Lapinskas.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio septintoje dalyje numatyta, jog transporto priemonės savininkas privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė.

„Matoma transporto priemonė neatitinka šiame įstatyme numatytų neeksploatuojamos transporto priemonės požymių (galioja techninė apžiūra bei privalomasis civilinės atsakomybės draudimas)“, – tikino L. Lapinskas.

Linas Lapinskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Leidimas nėra reikalingas?

O ant automobilio esanti reklama su telefono numeriais esą legali.

„Tokiai reklamai ant automobilio leidimas nėra reikalingas. Neeksploatuojamų transporto priemonių (tarp jų ir su reklaminiais užrašais) užfiksuojama daug. Jų savininkams yra taikomos Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 414 straipsnyje numatytos nuobaudos“, – patvirtino pašnekovas.

Pagal ANK 414 straipsnį, neeksploatuojamos transporto priemonės laikymas bendrojo naudojimo vietose užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 140 iki 300 eurų, o nusižengus pakartotinai, automobilis gali būti konfiskuojamas.

Moteris kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl vyriškais kostiumais prekiaujančios parduotuvės „Suitsupply“, kur vaizduojamos apsinuoginusios moterys šalia kostiumais apsirengusių vyrų.

„Paaiškinimas buvo, kad tai yra vaizduojamasis menas, kad tai garsių fotografų sukurtos fotografijos. Paaiškino, kad niekas jokiu būdu nenorėjo pažeminti ar sumenkinti moters. Mes įžvelgiame moters žeminimą, menkinimą, nes moteris vaizduojama seksualizuotai“, – sakė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Laima Vengalė-Dits.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pažeidimai nustatyti ir kitoje reklamoje. Reklamuojami trys daiktams pakabinti skirti laikikliai. Ant vieno iš jų pakabintas rankšluostis, ant kito – makaronai, o ant trečiojo – moters kūnas. Užrašas skelbia, kad gali kabinti rankšluostį, makaronus, net merginą.

„Kai vienoje kategorijoje sukabinti trys daiktai ir šalia žmogus, tai žmogus atsiranda toje pačioje eilutėje kaip daiktas, kaip alternatyva. Tai yra žmogaus sudaiktinimas, šiuo atveju pasirinkta moteris. Pasirinkta visuomenėje plačiai naudojama sąvoka, kad galima pakabinti ir merginą. Žinome, kaip tas žodis suprantamas visuomenėje. Jis turi neigiamą prasmę“, – sakė L. Vengalė-Dits.

Abiem atvejais į tarnybą kreipėsi gyventojai. Tarnyba kiekvienais metais sulaukia skundų, klausimų ar tiesiog pranešimų apie seksistines reklamas Lietuvoje.

„Yra kvailų reklamų. Dabar taip staigiai nepasakysiu. Bet šitos reklamos – nei šis, nei tas“, – sakė senjorė.

„Labai keistai pasirinkta reklama ir būdas pardavinėti drabužius. Aišku, seksas visada labai daug parduoda ir pritraukia dėmesio“, – sakė mergina.

„Daug kas pas mus daroma kvailai, bet, ką darysi?“ – kalbėjo moteris.

Reklamas pripažinus pažeidžiančiomis lygių moterų ir vyrų galimybių įstatymą, bendrovėms pasiūlyta nutraukti jų publikavimą. Tarnyba nemato, kad bausmės būtų geresnė išeitis.

„Aišku, yra galimybė taikyti baudas, bet baudos nėra labai didelės. Jos siekia nuo 100 eurų iki 2 tūkst. eurų. Pagal reikalavimą negalima skirti maksimalios baudos. Problema ta, kad paslaugos tiekėjas, sumokėjęs baudą, gali toliau tęsti savo reklamą. Tas reklaminis objektas ar ta reklama nedings. Taip nutiko ir su viena mėsos parduotuve. Nepamenu tiksliai, kuriame rajone. Buvo pakabinta apsinuoginusios moters nuotrauka. Ji dėvėjo dviejų dalių maudymosi kostiumėlį ir abiejose rankose laikė po mėsos gabalą. Parduotuvės savininkas pasakė, kad jam tai tiesiog gražu, kad reklama jam yra užsklanda nuo saulės. Jam buvo pritaikyta administracinė bauda. Jis tą baudą sumokėjo, bet reklama ir ta mergina ir toliau puošė jo langus. Bauda ne visada išgelbėja situaciją“, – sakė L. Vengalė-Dits.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė sako, kad situacija Lietuvoje kol kas vargiai keičiasi. Reklamose gausu seksualizavimo, o jų objektas dažniausiai yra moteris.

„Kuriant šią reklamą, mūsų mintis buvo patraukti dėmesį humoro forma. Lietuvių kalbos folkloro kontekste žodis kabinti vartotinas įvairioms prasmėms. Reklamą ruošėme su agentūra, kuri savo ruožtu konsultavosi su ekspertais. Reklama išėjo į rinką, tada gavome pranešimą, kuris mus tikrai nustebino. Gerbiame Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuomonę. Nenorime nieko įžeisti. Norėjome tiesiog patraukti dėmesį. Ta reklama kažkam užkliuvo, todėl ir priėmėme sprendimą ją pašalinti“, – sakė „Brasta Glass“ vadovas Edvinas Gužauskas.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu numatyta pareiga užtikrinti, kad reklamoje ir kitoje informacijoje apie prekes ir paslaugas nebūtų pažeminimo, paniekinimo, teisių apribojimo ar privilegijų teikimo dėl asmens lyties. Taip pat negalima formuoti nuostatų, kad viena lytis pranašesnė už kitą.

„Kantar“ medijos ir reklamos monitoringo tyrimų vadovė Giedrė Juronienė sako, kad interneto reklamos apimtis augo sparčiausiai – 15,5 proc.

„Reklama interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose surinko 12,39 mlrd. reklamos parodymų. Dar įspūdingesni skaičiai turėtų matytis paskutinį metų ketvirtį, į kurį pateks juodasis penktadienis, kibernetinis pirmadienis ir kalėdinės prekybos bumas. Dažnai šiuo laikotarpiu reklamos apimtis ūgteli dukart“, – pranešime teigia G. Juronienė.

Televizijos reklamos trukmė šiemet pailgėjo 10,1 proc. – transliuota 2,774 mln. reklaminių klipų. Radijo stotys transliavo 10,58 mln. sekundžių reklamos – 4,7 proc. daugiau.

Tuo pat metu spaudos reklamos apimtis mažėjo 3 proc.: laikraščiuose išspausdinta 4,77 mln. kv. cm reklamos – 5,7 proc. mažiau, žurnaluose jos plotas augo 1,1 proc., iki 3,4 mln. kv. cm.

Statinės lauko reklamos vidutinis vienos dienos plotas mažėjo 4,1 proc., iki 25,7 tūkst. kv. m per dieną, ant degalinių degalų pylimosi pistoletų nekito ir liko 29,7 tūkst. reklaminių skydelių. Kino reklamos kiekis didėjo 7,4 proc. – parodyta 433 tūkst. reklaminių klipų.

Aktyviausiai šiemet reklamavosi „Lidl“, „Maxima“ ir „iki“, „Rimi“, taip pat „Tele2“, „Telia Lietuva“ ir „Bitė“, „Eurovaistinė“, „Valentis“ ir „Camelia“.

„Didžiausių reklamdavių sąraše rikiuojasi tie patys vardai kaip ir pirmąjį metų ketvirtį, tad matome, kad reklamos rinkos dalyviai savo pozicijas išlaikę praktiškai per didesnę metų dalį. Matysime, ar didžiųjų išpardavimų ir kalėdinis laikotarpis įneš į pokyčių“, – teigia G. Juronienė.

Duomenys pateikiami tik iš „Kantar” registruojamų žiniasklaidos priemonių sąrašo, tai apima 98 proc. televizijos, 90 proc. spaudos, 85 proc. lauko, 90 proc. klipų kine, 80 proc. interneto (be reklamos mobiliosiose aplikacijose) ir 100 proc. ant degalų pylimo pistoletų reklamos rinkos.

Seimo Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį nutarė prašyti Seimo valdybos inicijuoti pataisų galimo poveikio loterijų ir susijusiems verslams vertinimą. Kol jis būtų atliekamas, pataisų autoriai jas pakoreguotų, atsižvelgdami į Vyriausybės išvadą.

„Gal pataisius projektą nebebus to poveikio“, – svarstė vienas pakeitimų iniciatorių Andrius Palionis.

Pataisos numato drausti skleisti informaciją, įskaitant specialius loterijų organizatoriaus renginius, žaidimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašias priemones, kurios skatintų dalyvauti e. loterijose.

Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorė Vilma Mačerauskienė komitete sakė, kad reikėtų nustatyti „santykį su loterijų žaidimais, kad jie nelaikytini skatinančia priemone“.  

Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Lina Bušinskaitė pabrėžė, kad Seime svarstomas draudimas sumažins žiniasklaidos pajamas. 

Lietuvos loterijų asociacijos vadovas Andrius Karaliūnas sako, kad e. momentinių loterijų bilietų pardavimai šiemet yra kritę 19 proc.

„Internetinėse loterijose 100 kartų mažiau žmonės dalyvauja negu lošia nuotolinių lošimų automatais“,  – komitete teigė jis.  

Vyriausybė šioms pataisoms iš esmės pritarė, tačiau siūlo tobulinti: atsisakyti formuluotės „bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją“, kuri prieštarautų loterijų veiklos reglamentavimui, nedraudžiančiam loterijų reklamos.

Klaipėdos apygardos teismas pirmadienį atmetė C. Eastwoodo bei jo atvaizdų ir įvaizdžio teises valdančios bendrovės „Garrapata“ prašymus, nes aktorius ir įmonė neįrodė esantys likviduoto „Mediatono“ kreditoriai.

„Priešingai nei teigia ieškovai (C. Eastwoodas ir „Garrapata“ – BNS), vien JAV teismo sprendimo egzistavimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieškovai yra laikytini bendrovės kreditoriais. JAV teismo sprendimas, kaip ir juo nustatytos faktinės aplinkybės, Lietuvoje neturi teisinės reikšmės ir nesukuria jokių civilinių teisių ar pareigų nei ieškovams, nei atsakovui“, – rašoma nutartyje, kurią dar galima skųsti.

Anot nutarties, aktorius ir jo atstovai teismui teigė, kad 50 tūkst. eurų žala galima vertinti buvusio „Mediatono“ vadovo Giedriaus Bučinsko sprendimą likviduoti įmonę ir taip eliminuojant galimybes susigrąžinti bent dalį JAV priteistos sumos.

JAV apygardos Kalifornijos valstijos centrinės apylinkės (Los Andželo federalinis) teismas 2021 metų spalį nutarė, kad  „Mediatonas“ privalo sumokėti C. Eastwoodui bei įmonei „Garrapata“ 6,1 mln. JAV dolerių (5,26 mln. eurų).

„Mediatono“ likvidavimo procesas prasidėjo 2021-ųjų kovą, „Garrapata“ teigia, jog Lietuvos įmonei apie pretenzijas dėl C. Eastwoodo atvaizdo naudojimo pateikė tų pačių metų vasarį.

Lietuvos apeliacinis teismas 2022 metų sausį atsisakė pripažinti Los Andželo teismo sprendimą nurodydamas, kad „Mediatonas“ buvo likviduotas 2021-ųjų gruodį. Aktoriaus advokatai prašė teismo pripažinti bendrovės likvidavimą neteisėtu bei areštuoti jos vadovo turtą.

2017 metų kovą įsteigtas „Mediatonas“ buvo registruotas Tauragės rajone, Dauglaukio kaime, ir užsiėmė interneto svetainių kūrimu. 2020 metų pabaigoje ir ankstesniais metais „Mediatonas“ neturėjo jokio ilgalaikio turto, rodo įmonės ataskaitos. 2020 metais įmonė gavo 4,425 mln. eurų pajamų ir uždirbo 524,8 tūkst. eurų grynojo pelno – atitinkamai 44,7 proc. ir 85,2 proc. daugiau nei 2019 metais.

C. Eastwoodas 2021 metais JAV teismui pateikė du ieškinius prieš tris kanapių produktų gamintojus ir reklamuotojus, kurių produktai buvo minimi viename straipsnyje internete – pasak jo, kino grandas remia kanapių produktų vartojimą. Skundas taip pat buvo pateiktas prieš 10 internetinės prekybos įmonių, kurias C. Eastwoodas kaltino manipuliavus internetinių paieškų rezultatais, naudojantis jo vardu.

Anot aktoriaus atstovų, „Mediatonas“ neteisėtai naudojo C. Eastwoodo atvaizdą, siekdama manipuliuoti paieškos rezultatais internete ir sukurdama įspūdį, jog aktorius ir bendrovės platinami produktai yra susiję.