Laimėjęs viešą konkursą, naują kadenciją jis pradės eiti nuo rugsėjo 12 dienos.

Klinikų generalinis direktorius į šias pareigas gali būti išrinktas ne daugiau nei du kartus iš eilės. Nors faktiškai R. Jurkevičius pradės jau trečiąją kadenciją, formaliai ji bus laikoma pirmąja, nes tai reglamentuojantis įstatymas pasikeitė paskutinės jo kadencijos metu, BNS informavo ministerija.

„Šalia tradicinių gydymo įstaigos procesų, tokių kaip paslaugų prieinamumo, pacientų pasitenkinimo didinimo, mokslinių tyrimų vystymo, Kauno klinikoms tenka ir pasiruošimo ekstremalioms situacijoms lyderystė. R. Jurkevičius turi aiškią viziją kaip siekti šių tikslų – jis tai yra įrodęs ne tik žodžiais, tačiau ir veiksmais, todėl tokio vadovo darbų tęstinumas yra gera žinia kolektyvui ir pacientams“, – pranešime cituojamas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pasak R. Jurkevičiaus, artimiausius penkerius metus bus užtikrinama inovacijų plėtra bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) bei kitais Lietuvos ir tarptautiniais partneriais, taip pat bus tęsiama šiuolaikinės medicinos mokslo pažanga, tobulinamas įstaigos valdymas, gerinami klinikiniai procesai, puoselėjama aplinka be korupcijos, ugdomos pagarba, tolerancija ir atvirumo principais grįstos vertybės.

R. Jurkevičius turi aiškią viziją kaip siekti šių tikslų – jis tai yra įrodęs ne tik žodžiais, tačiau ir veiksmais.

R. Jurkevičius profesinę karjerą pradėjo Kauno medicinos universiteto Kardiologijos skyriuje. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose darbą pradėjo 1998-aisiais, o nuo 2013 metų vadovauja Kauno klinikoms.

Pasak ministerijos, vadovaujant R. Jurkevičiui pradėti ir šiemet baigiami Kauno klinikų infrastruktūros projektai: Branduolinės medicinos tyrimų centro (ciklotrono), Žmogaus biologinių išteklių centro ir Vaikų reabilitacijos korpuso statybos.

Kauno klinikos veikia nuo 1940 metų ir yra didžiausia gydymo įstaiga Lietuvoje, teikianti aukščiausio – tretinio – lygio medicinos paslaugas. Ligoninės dalininkai – valstybė, jai atstovauja SAM, ir LSMU.

LSMU ligoninėje Kauno klinikose dirba beveik 7400 darbuotojų, iš jų 955 – gydytojai rezidentai. Kasmet klinikose apsilanko apie 1,3 mln. pacientų.

Jo teigimu, didžiąją dalį iš visų 96 tirtų ėminių sudarė gautieji iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL), likusią dalį – LSMU Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje paimti mėginiai.

„Praėjusią savaitę mes gavome 96 ėminius, vykdėme sekoskaitą ir 85-iuose sėkmingai buvo gautas genomas iš tų 96. Iš tų 85 vienuolikai buvo nustatyta britiška atmaina“, – trečiadienį BNS sakė R. Jurkevičius.

„Visi tie atvejai yra ne iš Kauno klinikų – šeši yra iš Vilkaviškio ligoninės, vienas iš Marijampolės apskrities ir keturi iš Kauno apskrities mobiliųjų punktų“, – teigė jis.

Anot jo, atliekant viruso sekoskaitą, laboratorija nežino pacientų istorijos, jų būklės ar to, kaip buvo atrinkti mėginiai.

„Mes mėginius gauname atsitiktiniu atrankos būdu atrinktus iš NVSPL, tiesiog, kad atspindėti tą populiaciją ir žinoti tą išplitimą“, – kalbėjo Kauno klinikų vadovas.

Tiesa, visi mėginiai, kuriuos laboratorijai teko tirti, šioje partijoje buvo iš Kauno regiono.

R. Jurkevičius patikino, kad Klinikos informavo apie sergančiuosius Vilkaviškio ligoninę, o NVSPL turės identifikuoti mobiliuosiuose punktuose išsityrusius sergančiuosius, nes kol kas jų duomenys yra užkoduoti.

Iš viso šiuo metu Lietuvoje žinomų 12 atvejų, kai žmonės užsikrėtė britiškąja viruso atmaina.

Pirmasis pacientas jau yra pasveikęs.

Anot trečiadienį išplatinto Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimo, šią savaitę dėl galimų viruso atmainų iš viso tirti 284 ėminiai. Kauno klinikos ištyrė minėtuosius 96, dar 188 ėminius tiria referentinė „European Centre for Disease Prevention and Control“ laboratorija. Tikimasi iš šios užsienio laboratorijos rezultatų sulaukti artimiausiu metu.

Organizuoti ir koordinuoti koronaviruso genomo sekos tyrimą, kad būtų nustatomos viruso mutacijos, pavesta Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai.

Pernai gruodžio 19 dieną Jungtinės Karalystės pareigūnai patvirtino, kad nauja koronaviruso atmaina, aptikta šalyje, gali plisti sparčiau. Šios šalies ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) teigimu, naujos atmainos virusas gali būti 70 proc. labiau užkrečiamas.

Nustatyta, jog ši viruso atmaina nukonkuravo kitas dominuojančias atmainas ir tapo viena iš dažniausiai aptinkamų Anglijos regione. Manoma, kad dėl jos stipriai išaugo susirgimų skaičius.

Dėl to daugelis Europos Sąjungos valstybių, tarp jų ir Lietuva, buvo laikinai uždraudusios keleivių atvykimą iš Jungtinės Karalystės.

Vėliau sausį B. Johnsonas pranešė, jog esama „tam tikrų duomenų“, jog naujos atmainos koronavirusas yra ne vien užkrečiamesnis, bet ir lemia didesnį užsikrėtusiųjų mirtingumą.

„Tai bus patariamasis organas, kuris patars klinikų vadovybei. Iš šalies dažnai geriausiai matosi, todėl tai yra labai svarbu“, – spaudos konferencijoje Seime penktadienį sakė R. Jurkevičius.

Anot jo, pacientų taryba teiks pastebėjimus, kaip trumpinti eiles pas gydytojus, kaip trumpinti darbą skubioje pagalboje.

„Vakar turėjome formalų dalininkų sprendimą keisti valdymo formą, įstatus. Juose yra sprendimas, kad vienas valdymo organų bus pacientų taryba“, – teigė R. Jurkevičius.

Jis teigė, kad pacientai į tarybą bus atrenkami „skaidriai“, šiuo metu ruošiami formalūs dokumentai. Pasak R. Jurkevičiaus, taryba neturėtų būti labai didelė.

Idėjai pritaria ir Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius, kuris pažadėjo šį klausimą iškelti artimiausiame dalininkų susirinkime.

„Mes dalininkų susirinkimą turėsime ateinantį pirmadienį, tikrai prašysime tokią tarybą įsteigti ir Santaros klinikose“, – sakė Santaros klinikų vadovas.

Jis klinikoms vadovavo ir pastaruosius penkerius metus.

Kaip ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), R. Jurkevičius buvo vienintelis kandidatas konkurse.

Prieš tapdamas Kauno klinikų vadovu, R. Jurkevičius dirbo Kauno klinikų Kardiologijos sektoriaus vadovu ir LSMU prorektoriumi klinikinei medicinai, pastarąsias pareigas eina iki šiol.

„Kauno klinikų vadovui keliami patys aukščiausi skaidrumo  reikalavimai. Iš jo tikimasi, kad šioje gydymo įstaigoje bus stiprinama šiuolaikinė vadyba, lyderystė ir darbuotojų bei pacientų įtraukimas į įstaigos klausimų sprendimų priėmimo procesą“, – rašoma SAM pranešime.

Ministerija nurodo, jog siekiant užtikrinti šio konkurso procedūros viešumą ir skaidrumą jame stebėtojų teisėmis dalyvavo atstovai iš šalies, t. y. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA), Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) ir Lietuvos gydytojų sąjungos atstovai. Jie buvo įtraukti į pretendento vertinimo procedūrą ir galėjo užduoti jam klausimus, vertinti konkurso eigą.    

„Mums tikrai džiugu, kad šiemet, kaip ir ankstesniais metais, galime padidinti darbo užmokestį savo darbuotojams, kurie ir yra mūsų didžiausias turtas. Kasmetinis darbo užmokesčio didėjimas mūsų įstaigoje jau tampa gražia tradicija. Gerbiame ir vertiname Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro bei profesinių sąjungų požiūrį, todėl prioritetą teikėme mažiausiai uždirbantiems specialistams“, – sakė Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Darbo užmokestis didinamas remiantis dviem svarbiais dokumentais – gegužės 3 dieną Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pasirašytu įsakymu „Dėl lėšų skyrimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo 2018 metais“ ir gegužės 4 dieną Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos kartu su medikų profsąjungomis pasirašytu Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties priedu, kuriame numatomi konkretūs žingsniai, kaip turi būti didinamos medikų algos. Šiuo sutarties priedu yra įvedamos atlyginimo „grindys“.

Kauno klinikose darbo užmokesčio didinimas vyksta dviem būdais. Didžioji dalis darbo užmokesčio auga didinant koeficientus, mažesnioji dalis – mokant didesnius priedus darbuotojams. Didinant koeficientus, užtikrinama kolektyvinės sutarties priede numatyta pastovioji gydytojų alga arba kitaip įvardijamos „grindys“: gydytojams pastovioji alga negali būti mažesnė nei 1000 eurų (prieš mokesčius), slaugytojų – 700 eurų (prieš mokesčius), o universitetinio išsilavinimo neturintiems slaugytojams – 600 eurų (prieš mokesčius). Dėl šios priežasties gydytojams darbo užmokesčio koeficientai vidutiniškai kyla 17, 7 proc., o slaugytojams vidutiniškai 18, 2 proc. Darbo užmokestis, išmokant didesnius priedus, didėja gydytojams ir slaugytojams vidutiniškai 5 procentais (išskyrus tuos, kurie gauna didžiausius priedus).

Darbo užmokestis vidutiniškai 14, 3 proc. didinamas ir kitiems sveikatos priežiūros paslaugas teikiantiems specialistams: psichologams, biologams ir kitiems.

Efektyvinant įstaigos veiklą, iš vidinių Kauno klinikų resursų papildomai skirta beveik pusė milijono eurų atlyginimų didinimui 10 proc. ir nemedicininių tarnybų specialistams.

Labai sunki liga

"Nuo to laiko, kai Tuberkuliozės ligoninę prijungė prie Kauno klinikų, mūsų atlyginimai sumažėjo, priedai prie jų dėl pavojingų darbo sąlygų dingo", – tvirtai taria savo darbui atsidavusi Kauno klinikų filialo Romainių tuberkuliozės ligoninės slaugytoja Jolanta Černiauskienė.

Ji ligoninės profesinės sąjungos pirmininkė, todėl jaučiasi atsakinga ne tik už save, bet ir už bendradarbius, visą kolektyvą, kuris, anot J.Černiauskienės, dirba itin pavojingomis darbo sąlygomis. Romainių tuberkuliozės ligoninėje gydomi sunkia, dažniausiai atvira šios ligos forma sergantys žmonės.

"Tuberkuliozės, labai pavojingos ligos, bakterijos patenka į orą, kai sergantis asmuo kosėja, čiaudi, kalba, dainuoja. Šalia esantys žmonės gali įkvėpti šių bakterijų ir užsikrėsti. Labai tikėtina, kad tuberkulioze sergantis žmogus perduos ją tiems, su kuriais leidžia laiką kasdien", – rašoma Užkrečiamųjų ligų ir AIDS tinklalapyje.

Šiais laikais tuberkulioze daugiausia serga toli gražu ne inteligentai, kaip buvo prieš šimtą metų.

"Asocialus gyvenimo būdas – daugumos mūsų pacientų vizitinė kortelė. Ne vienas jų grįžęs iš įkalinimo įstaigos, kur, kaip žinome, yra baigę vadinamąsias specialiąsias studijas. Pas mus patenka, kai liga įsisenėjusi, kai jau spjaudo krauju. Gavę neįgalumo ar senatvės pensiją jie prisiperka alkoholio, girtauja, bet jų išvaryti iš ligoninės negali – užkrės kitus. Turi stovėti šalia, kad vaistus išgertų. Esame arčiausiai ligonių, saugome nuo užkrato paplitimo visuomenę, o kas saugo mus?" – retoriškai klausia J.Černiauskienė.

Užsikrečia mažne visi

Romainių tuberkuliozės ligoninės darbuotojų apsaugai nuo ligos skiriami respiratoriai, bet su jais išbūti visą darbo dieną paprasčiausiai neįmanoma, todėl medikai juos užsideda tuomet, kai bendrauja su pacientais.

Jų iškosėtos, iščiaudėtos ar, paprasčiausiai kalbant, paskleistos bakterijos tvyro ore: palatose, koridoriuose, procedūrų kabinetuose.

"Ligoninėje nėra ištraukiamosios ventiliacijos, o ten, kur viename skyriuje įrengta, pučia labai šaltą orą. Dėl to laikome atviras duris iš koridorių į lauką – taip bandome apsisaugoti. Visa tai matė ir Darbo inspekcija, kurią kvietėmės dėl kenksmingų sąlygų", – guodžiasi J.Černiauskienė.

Ligoninės pacientų, susirgusių kokia nors kita liga, kitos ligoninės nepriima, kol nenuslopinama aktyvi tuberkuliozės fazė. Ne vienas ligonis tuo pačiu metu serga AIDS ar yra užsikrėtęs ŽIV. Tuberkuliozė gydoma 6–8 mėnesius. Per tiek laiko smarkiai progresuoja onkologinės ar bet kurios kitos ligos, tačiau taip nuo tuberkuliozės saugoma visuomenė.

"Kada ligonis nebeskleis tuberkuliozės bakterijų, priklauso nuo organizmo reakcijos į vaistus. Jų kasdien tenka gerti po didžiausią saują, neretai gydymą stabdo neigiamas šalutinis poveikis. Guodi žmones, kad ištvertų gydymą nuo tuberkuliozės, o jau tada bus gydomi nuo kitų ligų. Bet ligoniai sako: nebereikės, neišgyvensiu iki to laiko", – nuoširdžiai pacientų gaili 29 metus ligoninėje dirbanti J.Černiauskienė.

Mums sako: žinote, kur dirbti atėjote? Taip, mes žinome, bet už tai turi būti atlyginta. Pagal šakos kolektyvinę sutartį mums priklauso 15 proc. priemoka nuo vidutinio atlyginimo.

Per tą laiką ne vienas jos kolega persirgo tuberkulioze. Jos pačios plaučiuose diagnozuoti septyni kalcinatai. Tai reiškia, kad tuberkuliozės sukėlėjai buvo pažeidę plaučius, bet dėl stipraus imuniteto, o gal, anot J.Černiauskienės, nėštumo metu pakilusios diafragmos poveikio pažeidimo vietos sukalkėjo.

"Be to, būdami šioje aplinkoje mes gauname priešnuodį, o kai iš jos išeisime, tai tiesiai į lavoninę", – J.Černiauskienė prisirišimą prie darbo, kad ir labai sunkaus ir nepalankaus sveikatai, vadina lietuvių charakterio bruožu.

Sutartis įpareigojo

Prieš penkiolika metų Vyriausybės patvirtintame pavojingų darbų sąraše, kuriuo vadovaujamasi, įtrauktas darbas ne tik su pavojingomis cheminėmis, radioaktyviosiomis medžiagomis, bet ir psichikos ligonių bei sergančiųjų alkoholine, toksikologine psichoze gydymas ir priežiūra.

Pavojingu darbu įvardytas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams. ŽIV ar šio sukėlėjo nešiojimas įrašyta pirmiausia, tuberkuliozė – devyniolikta.

Praėjusių metų viduryje įsigaliojo Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis. Ją birželio 16 d. pasirašė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas ir keturių medicinos darbuotojų profesinių sąjungų vadovai.

"Šios kolektyvinės sutarties tikslas – sudaryti sąlygas darniai Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų veiklai, garantuoti šiose įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio, darbo saugos ir kitų darbo sąlygų lygį aukštesnį, nei numatyta Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, sudaryti geresnes darbo ir socialines garantijas", – rašoma sutartyje.

Penktajame jos punkte teigiama, kad darbuotojams, dirbantiems pavojingų veiksnių veikiamose darbo vietose, pagal faktiškai dirbtą laiką mokamas 15 proc. vidutinio darbo užmokesčio priedas. Kauno klinikos šį punktą ignoruoja.

Negavo nė karto

"Pirmus metus, kai Romainių tuberkuliozės ligoninę 2004 m. prijungė prie Kauno klinikų, mūsų alga nemažėjo, o paskui Klinikos nusprendė, kad uždirbame per daug. Koregavo koeficientus, panaikino priedus už pavojingumą, kurie sudarė iki 96 proc. Pavyzdžiui, Latvijoje ir dabar mokama 100 proc. priedas", – tvirtina J.Černiauskienė.

Jos, aukščiausios kategorijos slaugytojos, atlyginimas – 693 eurai, neatskaičiavus mokesčių. Kiti uždirba dar mažiau. Anot J.Černiauskienės, sanitarių akys išvarvėjusios, nes valymui naudojama cheminių medžiagų koncentracija labai didelė, apskritai kolektyvas dirba tarsi ant parako statinės, bakterijų parneša namo, artimiesiems.

"Mums sako: žinote, kur dirbti atėjote? Taip, mes žinome, bet už tai turi būti atlyginta. Pagal šakos kolektyvinę sutartį mums priklauso 15 proc. priemoka nuo vidutinio atlyginimo, bet jos niekas negavo. Nė karto", – J.Černiauskienė piktinasi ir tuo, kad darbdaviai į prašymus tai paaiškinti nereaguoja.

Dėl to Kauno klinikų Romainių tuberkuliozės ligoninės profesinė sąjunga kreipėsi į Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos komitetą.

Įžūli savivalė

Arvydas Dambrauskas, Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas, pabandęs padėti Romainių tuberkuliozės ligoninės darbuotojams, išsiaiškino, kad, pradėjus bręsti skandalui dėl nemokamų priedų, Kauno klinikose 15 proc. priedas prie atlyginimo išmokėtas besąlygiškai, absoliučiai visiems darbuotojams, tačiau ne tiems, kam įsipareigota.

"Sargai nieko negaudavo, tai jiems pridėjo 15 proc. Virtuvės darbininkai gaudavo 3 proc. priedą prie atlyginimo, tai jiems pridėjo 12 proc. Tiems, kas gaudavo 15 proc., nepridėjo nieko. Tačiau kalba eina apie specialią priemoką pavojingomis darbo sąlygomis, ir ne nuo pagrindinio, o nuo vidutinio atlyginimo. Yra mokėjimo nuostatai, juos pasirašė generalinis direktorius, bet šiuo atveju sukčiaujama, kad nereikėtų primokėti", – išsiaiškino A.Dambrauskas.

Tuomet Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją. Buvo sudaryta Darbo ginčų komisija situacijai ištirti.

"Į pretenziją Kauno klinikos atsakė, kad šakos kolektyvinę sutartį vykdo, 15 proc. priedą dirbantiesiems pavojingų veiksnių veikiamose darbo vietose moka. Praėjo pora savaičių, bet darbuotojai gavo atlyginimą ir vėl be priedų", – situaciją pristatė profsąjungoms atstovaujantis advokatas Erikas Pavlovičius.

Per tą laiką ne vienas jos kolega persirgo tuberkulioze. Jos pačios plaučiuose diagnozuoti septyni kalcinatai.

Darbo ginčų komisijai paprašius įsakymo, pagal kurį mokamas priedas, Kauno klinikos šį prašymą ignoravo. Tik po naujos pretenzijos Komisija gavo iškarpytą, ne visos apimties įsakymą.

"Tame įsakyme akivaizdu, kad 15 proc. priedas mokamas visiems Kauno klinikų darbuotojams, bet nebeliko kitų priedų. Taip kai kas gavo vos 1 proc. priedą, kai kas – nė tiek", – apie didžiausios šalies ligoninės vadovų savivalę pasakoja advokatas E.Pavlovičius.

Prisipažino komisijoje

Kauno klinikos Darbo ginčų komisijai tvirtino, kad moka 15 proc. priedą Romainių tuberkuliozės ligoninės darbuotojams. Pripažino, kad šis priedas – ne nuo vidutinio, o nuo pagrindinio atlyginimo.

"Kai Kauno klinikų paprašiau dokumentų, įrodančių, kaip priedas apskaičiuojamas nuo pagrindinio atlyginimo, įrodyti negalėjo. Tai kaip mokėjo priedą, jei jis neatsispindi dokumentacijoje?" – stebisi advokatas E.Pavlovičius.

Jo skaičiavimais, 15 proc. priedas nuo vidutinio atlyginimo – 120 eurų. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, praėjusiais metais Kauno klinikų gautos tikslinės lėšos darbo užmokesčiui didinti – 2 mln. 466 tūkst. 638 eurai.

Kauno klinikų steigėjos – Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Aurelijus Veryga, paklaustas, kaip vertina Kauno klinikų savivalę, išreiškė susirūpinimą, kad medikų darbdaviai nevykdo pernai pasirašytos šakos kolektyvinės sutarties.

"Iškart išsiuntėme užklausas visoms mūsų šalies gydymo įstaigoms. Vienuolika jų nurodė, kad yra kenksmingomis sąlygomis dirbančių medikų, iš kurių penkiose mokamas 20 proc. priedas, dviejose – iš dalies mokamas, keturiose – nemokamas. Kitos 25 įstaigos nurodė, kad pavojingomis sąlygomis dirbantiems medikams yra mokamas 15 proc. priedas, kurį gauna penkiolika darbuotojų, dvejose – iš dalies, o aštuoniose – nemokamas joks priedas", – žiniomis pasidalijo A.Veryga.

Aurelijus Veryga K. Kavolėlio / BFL nuotr.

Gieda tą pačią giesmę

Ministro teigimu, reaguodamas į šią situaciją, jis kreipiasi į šalies gydymo įstaigas, primindamas susitarimą mokėti 15 proc. priedą ir prašydamas jo laikytis.

"Medikų bendruomenę kviečiu netylėti, kelti šiuos klausimus, nes tik kalbėdami ir tardamiesi galime keisti susidariusią situaciją ir tikėtis geresnio rytojaus", – štai kur, anot A.Verygos, yra problemų sprendimo raktas.

Į klausimą, kodėl nesilaikoma šakos kolektyvinės sutarties, Kauno klinikų, kurioje tikrai daug darbuotojų dirba pavojingomis ir sveikatai kenksmingomis sąlygomis, Viešosios komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė atsakė, lyg niekas nieko nežinotų.

"Kauno klinikų darbuotojams, galbūt dirbantiems darbo vietose, veikiamose pavojingų veiksnių, jau ir iki kolektyvinės sutarties pasirašymo buvo mokami priedai", – E.Audickaitė tebetvirtina, kad, pasirašius sutartį, pagal faktiškai dirbtą laiką yra mokamas 15 proc. vidutinio darbo užmokesčio priedas.

Dar daugiau: teigiama, kad Kauno klinikos, atsižvelgdamos į šakos kolektyvinės sutarties nuostatas, įvertino iki jos įsigaliojimo darbuotojams mokamų už pavojingus darbo veiksnius priedų dydžius ir juos specialiu įsakymu patikslino, kad visiškai atitiktų sutarties reikalavimus. Tiems, kuriems buvo nustatytas mažesnis nei 15 proc. darbo užmokesčio priedas, jis buvo padidintas iki 15 proc.

Juoda yra balta? Kodėl tuo netiki teisininkai?

Melo kojos trumpos

E.Audickaitė teigia, kad Kauno klinikos dėl šakos kolektyvinėje sutartyje įtvirtintos nuostatos mokėti 15 proc. priedą nuo vidutinio darbo užmokesčio kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, o ši raštu nurodė, kad parengė sutarties pakeitimo projektą.

Kauno klinikų atstovė įžūliai tvirtina: šiuo projektu siekiama įtvirtinti, kad minimas priedas būtų mokamas ne nuo vidutinio darbo užmokesčio, o nuo pastoviosios darbo užmokesčio dalies.

"Parengus sutartį ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir Kauno klinikos turėjo laiko ją koreguoti. Deja, to nebuvo padaryta, sutartis pasirašyta, įsipareigojus mokėti priedą nuo vidutinio darbo užmokesčio", – pastebi advokatas E.Pavlovičius.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Alina Žilinaitė, paklausus apie šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo projektą, buvo nustebinta.

"Sutarties keisti neplanuojama", – tvirtai atsakė.

Kauno klinikos meluoja ne tik kalbant apie priemokas jų darbuotojams, bet ir apie kertinius teisės aktus. Darbo ginčų komisija sprendimą priims kitą savaitę.

"Europos socialinėje chartijoje aiškiai parašyta: šalys prisiima įsipareigojimus, kad darbo santykius reguliuotų kolektyvinės sutartys. Gimsta nauja sistema. Jos nepaisant gresia tūkstantinės baudos", – pabrėžė Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas A.Dambrauskas.

Reveransas buvusiai darbovietei

Žinia, kad Kauno klinikose bus galima atlikti daugiau kaulų čiulpų transplantacijų nei iki šiol, sukėlė dvigubą efektą. Kodėl apskritai iš anksto nustatoma ši statistika? Kas bus daroma, jei kraujo vėžys, kuris gydomas būtent šiuo metodu, bus diagnozuotas didesniam skaičiui ligonių, nei leidžiama atlikti transplantacijų?

"Baisu, kad medicina tapo grobuonišku verslu, kurio esmė – ne ligonių gydymas, o pinigai, gaunami už gydymą. Ir tai dominuoja net ne privačioje, o valstybinėje medicinoje", – nuoskaudą išreiškė kaunietis, medikų pacientas, prašęs neskelbti jo pavardės.

Kaulų čiulpų transplantacijos onkologinėms ligoms gydyti mūsų šalyje atliekamos dviejose medicinos įstaigose: Vilniaus Santaros ir Kauno klinikose. Vilniečiai turi didesnę, aštuoniolikos metų šio darbo patirtį, metodą taiko ir vaikams.

Kauniečiai kaulų čiulpų transplantacijas atlieka tik suaugusiesiems, metodą įdiegę prieš pustrečių metų. Per tą laiką atliko pusšimtį transplantacijų. Paskutinę praėjusių metų darbo dieną sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą pavadavęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pasirašė Kauno klinikoms gerokai palengvintą kaulų čiulpų transplantacijų taikymo tvarkos aprašą.

Kodėl to bent viena diena anksčiau nepadarė A.Veryga? Atsakymų galėtų būti keli: jo žmona Rasa Verygienė dirba Onkologijos ir hematologijos klinikoje, kurioje atliekamos kaulų čiulpų transplantacijos, jis pats yra išeivis iš Kauno klinikų, kur dirbo psichiatru ir kur gali norėti grįžti, kai nedirbs ministru.

Klinikų statusas – vienodas

"Buvo teismo išaiškinimas, kuriuo mes vadovavomės. Jis gana aiškiai pasakė, kad tie apribojimai vienai iš universitetinių institucijų vykdyti tokias procedūras nebuvo pagrįsti. Taip pat rengiant pakeitimus vadovautasi tarptautinių organizacijų nustatytais standartais, pagal juos buvo parengti tie pakoregavimai", – taip sprendimą keisti tvarkos aprašą yra paaiškinęs sveikatos apsaugos ministras A.Veryga.

Kas pasikeitė? Atsisakyta medikams keltų reikalavimų dėl konkretaus darbo stažo. Iki šiol pacientų po kaulų čiulpų transplantacijos būklei vertinti ir slaugyti medikams reikėjo turėti dvejų metų patirtį, o dabar pakaks vienų. Neliko ir rodiklio, kad ligonių mirštamumas per 100 dienų po transplantacijos būtų ne didesnis nei 1 proc. Suvienodintas indikacijų sąrašas. Iki šiol Kauno klinikos galėjo teikti ne visas paslaugas, kurias teikia Santaros klinikos. Viena tokių – kaulų čiulpų transplantacijos vaikams.

Abi šios ligoninės – universitetinės, vadinasi, yra medicinos specialistų rengimo bazė, taigi natūralu, kad diskriminacijos negali būti.

"Šių pakeitimų reikėjo jau seniai ir tai pavasarį patvirtinta Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu. Jei Lietuvoje yra dvi universitetinės ligoninės, naudinga turėti ir du transplantacijos centrus – pasinaudoti galimybe parengti daugiau transplantacijos specialistų, suteikti daugiau šių paslaugų pacientams, didinti jų prieinamumą", – aiškina A.Veryga.

O gal ministro uždavinys – padėti realizuoti dar vieną verslo planelį sveikatos apsaugos sistemoje, kur nauda ligoniui nėra tikslas, tik priemonė gauti daugiau lėšų?

Ministras kauniečius pateisina

Ar tikrai šie tikslai yra pagrindiniai?

Kalbant apie provincijos mediciną universitetinių ligoninių vadovai seniai šaukia, kad gydymą reikia centralizuoti, kad Lietuvai nereikia tiek daug ligoninių, nes taip švaistomos lėšos jiems išlaikyti. Esą ligonius pigiau atvežti į daugiaprofilį centrą, nei kiekviename bažnytkaimyje įsteigti po gydymo įstaigą. Lietuva nėra tokia turtinga, kad kiekvienoje jų galėtų taikyti pažangiausius gydymo metodus.

Kalbant apie kaulų čiulpų transplantaciją, reikėtų džiaugtis, kad Kauno klinikose šių procedūrų bus galima atlikti daugiau. Kam tai naudinga? Konkurencija skatins pažangą? Betgi ar galima konkuruoti ir eksperimentuoti medicinoje? Šiuos klausimus kelia ir piktinasi pacientų organizacijos.

"Manome, kad žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pasirašytas įsakymas yra žalingas kraujo vėžiu sergantiems ligoniams, paverčia juos nepatyrusių medikų bandymų objektais. Kaip rodo statistiniai duomenys, Kauno klinikose mirštamumas po kaulų čiulpų transplantacijos per 100 dienų yra 5,9 proc., o Vilniaus Santaros klinikose – 0,7 proc.", – tvirtina asociacijos "Kraujas" pirmininkė Ieva Drėgvienė.

Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga kauniečius pateisina. Anot jo, prastesnę statistiką Kauno klinikose gali lemti mažesnis atliekamų transplantacijų skaičius, kai net ir viena komplikacija šiuos rodiklius didina.

Ligonių atstovai piktinasi

Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė profesorė Elona Juozaitytė apskritai neigia šią statistiką.

"Pacientų organizacijų pateikti duomenys yra neteisingi ir klaidina visuomenę. Kauno klinikose nuo 2015-ųjų vidurio, kada pradėtos autologinės kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos, jų atlikta 49. Per pirmąjį pusmetį – septynios, 2016-aisiais – penkiolika, pernai – 27. Ir tik vienas pacientas mirė per pirmąsias 100 dienų po procedūros, tačiau ir ši mirtis nebuvo tiesiogiai susijusi su pačia transplantacija", – tvirtina profesorė E.Juozaitytė.

Jos teigimu, leidimu pradėti kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijas vaikams Kauno klinikos kol kas nežada naudotis.

"Tokie sprendimai dėl kaulų čiulpų transplantacijų tvarkos diskredituoja Sveikatos apsaugos ministerijos ir visos valstybės sveikatos sistemą, nes jie priimti vienašališkai už uždarų durų", – piktinasi Vaikų vėžio asociacijos "Paguoda" vadovė Daiva Žaromskienė.

Ar ligonių organizacijos nėra Vilniaus medikų, siekiančių būti vienvaldžiais brangių paslaugų teikėjais, įrankiais? I.Drėgvienė tvirtina disponuojanti iš Valstybinės ligonių kasos ir Higienos instituto gautais vienodais duomenimis ir rodo atsiųstus failus.

"Keista, kad skaičiai nesutampa. Galbūt Kauno klinikos nedeklaravo šių duomenų", – svarsto I.Drėgvienė.

Ji, iš arti mačiusi kaulų čiulpų transplatacijos, kuri buvo atlikta jos vyrui, padarinius, teigia, kad ir Vilniuje anksčiau mirdavo daug daugiau ligonių.

"Žinau, ką tai reiškia, koks pavojus kyla, kai patirties neturinčios slaugytojos laiku neįvertina po transplantacijos pacientui iškilusio spuogo ar vos vos padidėjusios kūno temperatūros. Po penkiolikos minučių gali ištikti septinis šokas", – liūdnais prisiminimais dalijasi I.Drėgvienė.

Ji tvirtai įsitikinusi, kad reikia vertinti patirtį, o vienas transplantacijos centras Lietuvoje pakankamai užtikrina šalies gyventojų poreikį šioms medicinos paslaugoms. Medikai turi galimybę jas suteikti ir kaimynams: pas mus gydosi labai daug latvių.

"Ar reikia mirčių, kad gydytojai pasimokytų? Tai per daug jautri sritis. Gydytojams ir politikams tai tik statistika, o artimiesiems yra pats brangiausias tas vienas vienintelis susirgęs žmogus", – I.Drėgvienė išgyvena, kad itin daug patirties reikia atliekant kaulų čiulpų transplantaciją iš negiminingų donorų.

Lietuvoje per metus kaulų čiulpų transplantacijos prireikia maždaug 200 ligonių, iš jų trečdaliui – ne autologinės, o svetimų žmonių, sutinkančių būti donorais, kaulų čiulpų.

Amžina priešprieša

"Medicinos įstaigų vadovai, per teritorines ligonių kasas gavę apmokėjimą už medicinos paslaugas, nusprendžia, kaip paskirstyti šias lėšas. Didžioji dalis, 70–80 proc. jų yra skiriama darbo užmokesčiui. Natūralu, kad ligonių tyrimams ir gydymui pinigų beveik nelieka. Ir sutaupyti nėra iš kur. Taigi, kokios kokybės medicinos paslaugos gali būti suteiktos tokiomis sąlygomis?" – paklaustas apie kaulų čiulpų transplantacijos plėtros Kauno klinikose tikslus, aplinkybes dėsto Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojas Eduardas Vaitkus.

Jis puikiai mena šio metodo priešaušrį Lietuvoje – buvo komisijos kaulų čiulpų transplantacijos tvarkai nustatyti narys. Tačiau profesorius atsisakė pasirašyti parengtus protokolus, jo pastebėjimu, skirtus vienos Lietuvos ligoninės – Santaros klinikų interesams tenkinti.

"Dėl to buvau išbrauktas iš tuomečio sveikatos apsaugos ministro Juozo Olekos sudarytos komisijos ir transplantacijos tvarkai buvo pritarta", – mena E.Vaitkus.

Dabar profesorius klausia: kokios kokybės medicinos paslaugos gali būti suteiktos be finansinių investicijų į jas?

"Aišku, kad teigiamas psichologinis poveikis ligoniui yra. Juk jis pateko į ligoninę, kur juo bus pasirūpinta. Šis poveikis yra visuotinai pripažįstamas medicinoje, jis yra labai svarbus, bet argi to gali užtekti Lietuvoje XXI amžiuje?" – diskusiją provokuoja gydytojas hematologas E.Vaitkus.

Jis atskleidžia, kad universitetinių ligoninių paslaugų įkainiai didesni, už brangius tyrimus nustatytas papildomas apmokėjimas, Kauno klinikų generalinis direktorius R.Jurkevičius taupo medikų atlyginimo, kuris 30–40 proc. mažesnis negu šalies vidurkis, sąskaita.

R. Jurkevičius/ Vilmanto Raupelio nuotr.

"Taigi, taip atsiranda laisvų pinigų, o tada galima kurti verslo planą, kaip gauti dar daugiau pinigų. Pavyzdžiu gali būti kaulų čiulpų transplantacija, kurios įkainis labai geras – 60 tūkst. eurų. Ligonių kasos kasmet nustato, už kiek procedūrų bus apmokėta. Ligoninė galėtų atlikti ir daugiau transplantacijų, tačiau apmokėjimo negaus", – aiškina profesorius E.Vaitkus.

Kaip uždirbami milijonai

"Kauno klinikos kitų ligonių, medikų atlyginimų sąskaita sutaupytus milijonus išleido pasiruošimo darbams ir atliko pirmąsias penkiolika transplantacijų, negaudamos jokio apmokėjimo iš ligonių kasų. O tada jo pareikalavo ir gavo leidimą atlikti 20 procedūrų per metus, už kurias bus apmokėta", – medicinos verslo pradžiamokslį dėsto E.Vaitkus.

Jis aiškina, kad nors su tokia apimtimi išnaudojamas tik trečdalis sukurtų pajėgumų, o du trečdaliai nenaudojami moraliai sensta, pirmas žingsnis atsiriekti sau finansinio pyrago gabalą yra žengtas.

"Tolesni žingsniai – pareikalauti padidinti ir procedūrų skaičių, ir jų įkainį. Dabar jis – 150 tūkst. eurų už vieną transplantaciją", – atskleidžia profesorius E.Vaitkus.

Žinau, ką tai reiškia, koks pavojus kyla, kai patirties neturinčios slaugytojos laiku neįvertina po transplantacijos pacientui iškilusio spuogo ar vos padidėjusios kūno temperatūros.

Jo, Kauno klinikų patrioto, įsitikinimu, du transplantacijos centrai Lietuvos mastu yra ne kas kita kaip neefektyvus sveikatos apsaugos sistemai skirtų lėšų panaudojimas, išlaidų dubliavimas.

"Tačiau Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius turi tokią teisę – jis valdo pinigus. O kodėl sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nesubalansuoja ligoninės ir Respublikos poreikių, leidžia Kauno klinikų vadovo norus iškelti aukščiau šalies? Ar ministras negali, ar nenori to suvaldyti? O gal ministro uždavinys – padėti realizuoti dar vieną verslo planelį sveikatos apsaugos sistemoje, kur nauda ligoniui – ne tikslas, o tik priemonė gauti daugiau lėšų?" – profesoriaus E.Vaitkaus klausimai verčia susimąstyti.

Kai kurių medikų manymu, ministro A.Verygos teiginiai, kad jis vykdo teismo sprendimą, nes buvo nustatytas konkurencijos ribojimas atliekant kaulų čiulpų transplantacijas, yra mažas figos lapelis pridengti Kauno klinikų vadovybės interesus. Ministras juk pats patvirtino, kad nepanaikino konkurencijos ribojimų plaučių, kepenų ir kitų organų transplantacijos srityse.

"Pasaulis, kalbant apie kraujo navikų gydymą, jau svarsto apie ląstelių terapiją. Ligoninė, kuri užsiims tinkamas pozicijas kaulų čiulpų transplantacijoje, galės pareikšti, kad yra pasirengusi naujiems gydymo būdams ir pareikalauti apmokėti už kiekvieną procedūrą po 500–600 tūkst. eurų. Taip disproporcijos medicinoje tik didės, pelno duos prioritetinės ligos ir prioritetiniai ligoniai. Ar reikia aiškinti, kieno sąskaita?" – atkreipia dėmesį profesorius E.Vaitkus.

Prieš 75-erius metus atidarytos Kauno klinikos – didžiausia ligoninė Lietuvoje. Kasmet čia apsilanko apie 1,3 mln. pacientų, o dirba – 7,3 tūkst. žmonių. Stacionare per metus gydoma 95 tūkst. ligonių. Vakar jubiliejaus iškilmėse Kauno klinikų kolektyvą sveikino ir šalies vadovai.

"Kauno klinikos – tam tikras kokybės, pasitikėjimo ženklas." Šiuos žodžius tariančio Kauno klinikų generalinio direktoriaus profesoriaus Renaldo Jurkevičiaus balse jaučiamas pasididžiavimas didžiausia mastais ir sukaupta patirtimi gydymo įstaiga šalyje. Vadovo dėmesio centre – ne nuopelnai, o ligoninės pacientų ir joje dirbančiųjų poreikiai.

– Retas 75-erių sulaukęs žmogus yra visiškai sveikas. Vedant amžiaus paralelę su 75-metį mininčiomis Kauno klinikomis, kokios ligos būdingos ligonei, nuo lėtinių ligų neišsivaduojančioje mūsų šalies sveikatos sistemoje?

– Manyčiau, kad šiandien, švęsdamos savo 75 metų jubiliejų, Kauno klinikos yra viena sveikiausių Lietuvos ligoninių.

– Atrodo, kad per pastarąjį dešimtmetį tikrai pasiektas europinis lygis ir mūsų medikai atlieka tai, ką ir jų kolegos Berlyne ar Paryžiuje.

– Nesu istorikas – jie geriau suklasifikuotų Klinikų veiklą etapais. Ji labai prasminga, pradedant nuo pačios pradžios  1940-aisiais. Tuo metu tai buvo viena geriausių ligoninių Europoje. Karo metais joje buvo  gydomi sužeistieji, vienu metu – net iki penkių tūkstančių tiek vokiečių, tiek rusų armijos kareivių.

Po karo Klinikos buvo gerokai nuniokotos: sudegintos ir grindys, ir durys su staktomis, ir langai.

Pokariu ligoninė buvo atkurta. Reikšmingas Kaunui, kaip akademiniam miestui, Klinikų vaidmuo 1950 m. Tuomet buvo nuomonių, kad Lietuvai pakanka vieno Medicinos fakulteto Vilniaus universitete. Vytauto Didžiojo universitetas buvo uždarytas. Atvykusioms Kauno apžiūrėti komisijoms iš Maskvos visuomet buvo rodomos Klinikos. Jos buvo lyginamos su garsiausiomis Paryžiaus ligoninėmis – ne veltui jas projektavo architektas iš Prancūzijos Urbainas Cassanas.

Kauno klinikos padėjo išsaugoti medicinos mokslą Kaune. Jau pirmajame Klinikų reguliamine, 1939 m. patvirtintame švietimo ministro, buvo parašyta, kad tai ligoninė, skirta ligoniams gydyti, studentams mokyti ir ligų ir mirties priežasčių mokslui vystyti. Nuo to laiko Klinikos, keisdamos pavadinimus, išlaikė pirmapradį tikslą.

Nuo 1970 m. prasidėjo Kauno klinikų plėtros etapas: iškilo Neurochirurgijos, Akušerijos ir ginekologijos, Akių ligų, Kardiologijos, Endokrinologijos klinikų korpusai. Klinikos tapo ištisu miestu. Sodu apsodinta ir taip išsaugota teritorija suteikė  galimybes plėstis.

Vėliau iškilo Kardiochirurgijos, naujasis Vaikų ligų klinikos korpusai, pasinaudojant ES parama – naujas Onkologijos klinikos priestatas, Radiologijos klinikos pastatas su moderniausia vaizdinių tyrimų įranga. Dabar duris atvėrė Traumų ir skubios pagalbos centras.

Šiais metais žadame baigti statyti ir įrengti Kulautuvos reabilitacijos ligoninę. Tai taip pat intensyvios Klinikų plėtros laikotarpis. Dabar ligoninė turi viską, kas būdinga pasaulinio lygio šiuolaikinei universiteto ligoninei. Atliekami šiuolaikiniai vaizdiniai, biocheminiai tyrimai, intervencinės procedūros, endoskopinės operacijos, transplantacijos, vystoma genetika, molekulinė medicina, taikomi naujausi gydymo metodai. Šiandien esame didžiausia ligoninė Lietuvoje: Kauno klinikose dirba 7 300 darbuotojų, iš jų gydytojų ir rezidentų – beveik 2 200, slaugytojų – 2 400.

– Gydytojų ir slaugytojų yra beveik vienodai, nors slaugytojai galėtų atlikti daugiau funkcijų?

– Sutinku. Pačių slaugytojų ir jų vaidmuo turėtų didėti. Kalbame ir apie išmaniąją slaugą, kai slaugytojos galės įvertinti ligonių būklę, sergantiesiems lėtinėmis ligomis parašyti tęstinį vaistų receptą. Slaugytojos tikrai gali atlikti didesnį vaidmenį, nuveikti daugiau darbų Lietuvos žmonių sveikatai. Jų indėlis turėtų didėti visose gydymo įstaigose.

– Juk ir valstybei parengti slaugytojus kainuoja pigiau, juolab kai verkiama dėl lėšų sveikatos apsaugai stokos?

– Medicinoje negalima remtis vien tik ekonominiais skaičiavimais. Svarbiausia tai, kas svarbu ligoniui. O tai – tiksliai nustatyta diagnozė ir teisingai parinkta gydymo taktika. Bet ir to nepakanka. Svarbu ir medikų bendravimas su pacientais. Gydytojai dėl didelio darbo krūvio ne visada turi tam užtektinai laiko. Čia slaugytojų vaidmuo nepakeičiamas – išklausius pacientą dažnam jų tikrai palengvėja.

– Kokia jūsų, kaip Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektoriaus, nuomonė dėl kadrų rengimo: ar gydytojų pas mus rengiama ne per daug, jei jie emigruoja neradę darbo arba gaudami nepakankamą atlygį už jį?

– Galima pasakyti, kad gydytojų rengiama ir daug, ir mažai. Kaip pažiūrėsi. Rajonuose dirba daug vyresnio amžiaus gydytojų, o jaunų ten trūksta. Nėra labai gerai, kai jaunas gydytojas dirba keliose rajonų gydymo įstaigose, vieną dieną budi vienoje, kitą – kitoje. Tai tikrai nėra lengva, ir todėl galima sakyti, kad gydytojų trūksta, ypač rajonuose.
– Bet ir dėl didesnio atlyginimo gydytojai taip dirba.

– Ten, kur gydytojų trūksta, jiems siūlomas didesnis atlyginimas, bandant prisivilioti. Dėl to kai kur atlyginimai didesni nei Kauno klinikose.

– Ar tai teisinga? Juk čia gydomi sunkiausi ligoniai?

– Nemanau, kad tai teisinga.

– Gal Klinikų jubiliejaus proga darbuotojai gaus bent premijas?

– Džiaugiamės, kad jau nuo šių metų gegužės pirmosios turėjome galimybę visiems 7 300 darbuotojų padidinti atlyginimą. Visiems – 5 proc., o daliai slaugytojų, atkūrus ekonominės krizės laikotarpiu sumažintą darbo užmokesčio priedą, – 10 proc. Atrodo, kad šie skaičiai, procentai nedideli, bet Klinikų mastu per metus tai papildomai sudaro 14,5 mln. litų.

– Daug investuojama į Klinikų plėtrą, nors ligonių, kai nemažai tautiečių emigravo, lyg ir nedaugėja?

– Nesakyčiau, kad nedaugėja. Vien per pastaruosius metus pacientų apsilankymų Kauno klinikose skaičius padidėjo apie 200 tūkst., nuo 1 mln. 100 tūkst. iki beveik 1 mln 300 tūkst. Stacionare per metus gydoma 95 tūkst. ligonių. Itin auga ambulatorinis pacientų srautas, todėl Klinikoms jau reikia naujos konsultacinės poliklinikos su modernia diagnostika. Senoji pastatyta 1940 m., todėl yra išaugta kaip išaugami drabužiai.

Medicinoje 40–50 metų – laikotarpis, kai pasikeičia technologijos: diagnostika, gydymas. Labiausiai išsivysčiusiose pasaulio šalyse ligoninės projektuojamos būtent tokiam laikotarpiui. Po tiek laiko, visiškai pasikeitus koncepcijai, galimybėms, gydymo metodams, reikia viską atnaujinti. Kai kurios šalys sako, kad pigiau nugriauti ir pastatyti naujos koncepcijos pastatus. Ligoninė yra gyvas, augantis organizmas. Senieji Kauno klinikų pastatai turi istorinio paveldo statusą, yra tarsi Kauno simbolis. Kiti pastatai turi keistis ir atitikti šiandienos reikalavimus. Rekonstrukcijos, statybos negali sustoti.

– Augant Klinikoms, ligoniams sunku rasti vietą automobiliui, o jį palikus toli, atstumą pėsčiomis įveikti gali ne kiekvienas.

– Automobilių parkavimo problema jau sprendžiama – vyksta daugiaaukštės mašinų stovėjimo aikštelės projektavimo konkurso procedūros. Statybai finansuoti bus pritraukiamos ir privačių investuotojų lėšos. Ligoninė neturi galimybės viena finansuoti tokį objektą, be to, mūsų prioritetai kiti: tai – sveikatos technologijos, įranga, darbuotojų atlyginimai.

– Kas numatoma daryti artimiausiu metu šiose srityse?

– Džiaugiamės, kad baigiame laboratorinio korpuso statybą. Norime, kad laboratorinė diagnostika būtų pati moderniausia, robotizuota. Statybos baigsis rudenį, toliau teks įsigyti įrangą, ją montuoti.

Tolesni planai – nauja Konsultacinė poliklinika su modernia diagnostikos aparatūra. Technologijos labai sparčiai žengia į priekį ir norime, kad specialistai, konsultuodami pacientus, patys tame pačiame kabinete atliktų kai kuriuos tyrimus. Mūsų tikslas – kad ligoniui kuo mažiau tektų vaikščioti po Klinikas, nereikėtų į jas važiuoti kelis kartus, juolab iš tolimų vietovių. Kai gydytojai konsultantai galės patys atlikti kai kuriuos tyrimus, visi sutaupys laiko, o ypač – pacientai, greičiau bus nustatyta diagnozė, paskirtas gydymas.

– Ar gerai, kad ligoniai veržiasi į Kauno klinikas? O kai šitaip, tenka ilgai laukti konsultacijų, pas kardiologus pastaruoju metu iš viso patekti neįmanoma.

– Kauno klinikos – tam tikras kokybės, pasitikėjimo ženklas. Žmonės tiki čia dirbančiais gydytojais ir nori pas juos gydytis. Tai gerai. Gera sveikatos priežiūros kokybė – mūsų tikslas. Nesunkias ligas galima gydytis ir arčiau gyvenamosios vietos –  taip ligoniui arčiau, patogiau. Tačiau kiekvienas turi teisę pasirinkti gydymo įstaigą ir mediką. Jei žmogus nori patekti pas žymų profesorių ar geriausią savo srities specialistą Kauno klinikose, jis turi tokią teisę, bet dėl pacientų gausos tenka palaukti.
Kardiologijos klinika didina ambulatorinių konsultacijų skaičių, gydytojai skiriami ilgiau dirbti poliklinikoje. Tai dar kartą įrodo, kad reikia plėsti ambulatorinę pagalbą ir patalpas jai teikti. Nauja Konsultacinė poliklinika padėtų spręsti šias problemas.

Be to, prie jų sprendimo prisidės ir e.sveikatos sistemos įdiegimas. Šį rudenį baigsime įgyvendinti tris didelius e.sveikatos projektus. Tikimės, kad pradės veikti elektroninė ligos istorija ir ambulatorinė kortelė, jungtys su laboratorija, visa ligoninės informacinė sistema. Visa tai įvaldžius, bus taupomas darbuotojų ir pacientų laikas, juolab kai pradės veikti Nacionalinė elektroninė sveikatos sistema. Tai – ne vienos dienos darbas, bet jo pabaiga jau netolimoje ateityje.

– Jums gera čia dirbti?

– Vadovavimą šiai įstaigai priimu kaip didžiulį įpareigojimą, įsipareigojimą ir atsakomybę. Pas generalinį direktorių dažniau ateinama ne pasidžiaugti, o su bėdomis, problemomis. Jas spręsti tenka nuolatos. Yra ir džiugių akimirkų – kai pavyksta įgyvendinti darbus pacientų ir darbuotojų gerovei.

– Kokios, pavyzdžiui, buvo pastarųjų dienų problemos?

– Optimizuojame naujojo Skubios pagalbos ir traumų centro darbą, nes pacientų srautas, jį atidarius, labai padidėjo. Ypač tų, kurie atvyksta patys. Mūsų tikslas – kad ligoniai pagalbos lauktų kuo trumpiau, tyrimus atliktume kuo greičiau ir kokybiškiau.

– O ligoniai dėl savo problemų gali pas jus užeiti?

– Gali. Oficialių priėmimo valandų nėra, be to, turiu ir nemažai pagalbininkų. Pacientai man rašo ir laiškus – elektroninius ir kitokius: tiek apie problemas, tiek dėkingumo. Problemas sprendžiame su padalinių vadovais, padėkas perduodame tiems, kam skirtos.

Klinikų jubiliejaus proga noriu padėkoti visiems darbuotojams už jų atsidavimą darbui, palinkėti asmeninės ir profesinės sėkmės, sveikatos jiems ir mūsų pacientams.

Kauno klinikos – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė, šiomis dienomis mini 75-metį, bet pažangiausia gydymo įstaiga visoje šalyje.

Pradėta statyti 1937 m., kai liepos 21-ąją buvo padėtas kertinis akmuo ir šiose iškilmėse dalyvavo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, ministras pirmininkas Juozas Tūbelis ir kiti aukšti pareigūnai. Šiandien ligoninę sudaro 37 profilinės klinikos.

Vakar Kauno klinikose vykusiose jubiliejaus iškilmėse šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė nedalyvavo, bet ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių atlydėjo kai kurie ministrai, kauniečių išrinkti Seimo nariai, miesto valdžios atstovai, daugybė kitų garbių svečių. Jiems buvo pristatytas 75-metės gydymo įstaigos naujagimis – Traumų ir skubios pagalbos centras, savo apimtimi kone prilygstantis 1940-aisiais pradėjusioms veikti Kauno klinikoms.

"Ligoninė yra gyvas, augantis organizmas. Rekonstrukcijos, statybos negali sustoti", – įsitikinęs Kauno klinikų generalinis direktorius profesorius R. Jurkevičius.

Kai 1936 m. gegužės 14 d. Lietuvos ministrų kabineto posėdyje profesorius Vladas Lašas pristatė Klinikų statybos klausimą, nutarta, kad tai bus 518 lovų ligoninė (dabar yra beveik 2 tūkst. lovų), išpirkus 12 ha žemės. Tam Vyriausybė skyrė finansinę paramą: už Klinikų slypą buvo sumokėta 167 465 litai. Statybų sąmata – 3,5 mln. litų. Pastatus projektavo prancūzų architektai Urbainas Cassanas ir Elie Ouchanoffas, jiems buvo skirta 10 tūkst. litų premija. Visa statyba, vykusi dvejus metus (vienu metu dirbo apie 700 darbininkų), kainavo 11 mln. litų.

"Pinigų tikrai nepašykštėta, tačiau Klinikos išaugo tokios, kokių nesigėdytų turėti nė viena Europos šalis. Visus šešis korpusus (128 tūkst. kub. m) jungė požeminiai tuneliai, kurių čia beveik kilometras, originali ventiliacija, puiki centralizuota šildymo sistema, – modernios operacinės, jaukios palatos – kiekvienam ligoniui teko po 8 kv. m. Įrengimus tiekė, montavo vokiečių, prancūzų, čekų specialistai", – rašė gydytojas Juozas Stražnickas.

O kaip yra šiandien?

Naujausias: Skubios pagalbos skyrius persikėlė į naują pastatą Kauno klinikų miestelio centre. Nuo šiol čia yra pagrindinis ir vienintelis Kauno klinikų ligonių priėmimo skyrius. Traumų ir skubios pagalbos organizavimo sistema, darbo principai perimti iš Vakarų Europos ir JAV.

"Lietuvoje, palyginti su ES šalimis, potrauminis mirštamumas yra vienas didžiausių. Išanalizavus situaciją paaiškėjo, kad mažiausias mirtingumas yra šalyse, kuriose pirmąją medicinos pagalbą teikia specializuoti centrai. Siekdami suteikti kuo kokybiškesnę pagalbą sužalotiems asmenims, tokį centrą nusprendėme įsteigti ir mes", – sako Skubios pagalbos skyriaus vadovas Kęstutis Stašaitis.

Planuojama, kad naujajame Traumų ir skubios pagalbos centre per metus bus priimama apie 80 tūkst. pacientų.

Modernu: Radiologinės diagnostikos centre jau trejus metus veikia pirmasis Lietuvoje pozitronų emisijos tomografijos (PET) aparatas. Per tą laikotarpį juo atlikta beveik 2000 tyrimų. Tikslūs radiologiniai tyrimai reikalingi sergantiesiems įvairiomis ligomis: onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių bei kitomis.

Unikalu: Neurochirurgijos klinika šiemet patvirtinta nacionaliniu neurochirurgijos referencijos centru. Klinikos vadovo profesoriaus Arimanto Tamašausko duomenimis, per pastaruosius trejus metus čia operuota daugiau nei 10 tūkst. pacientų. Ambulatorinių pacientų skaičius viršija 90 tūkst. Šiuolaikine technika aprūpintoje Klinikoje teikiama daugiadalykė pagalba, veikia Retų neurochirurginių ligų centras. Europos medicinos specialistų sąjunga (UEMS) 2014 metais Neurochirurgijos kliniką antrą kartą akreditavo kaip atitinkančią ES rezidentūros bazėms keliamus reikalavimus.

Gimimas: Akušerijos ir ginekologijos klinika – šeštasis Kauno klinikų padalinys ir pirmoji šios srities klinika Baltijos šalyse, gavusi tarptautinę akreditaciją. Per 2014-uosius Kauno klinikose pasaulį išvydo 3245 naujagimiai. Tarp jų buvo 107 dvynių poros ir 3 trejetukai.

Lyderiai: praėjus daugiau nei 50 metų nuo Kauno klinikose atliktos pirmosios šalyje širdies operacijos, naudojant dirbtinę kraujo apytaką, šiandien Kaunas pirmauja pagal per metus atliekamų operacijų skaičių. Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje 2014 metais atlikta daugiau nei 1100 operacijų, taikant dirbtinę kraujo apytaką. Klinikos vadovas profesorius Rimantas Benetis – pasaulyje žinomas kardiochirurgas, išgelbėjęs šimtus gyvybių, kai širdis nebnori plakti, savo patirtį perduoda jauniesiems kolegoms Lietuvoje, iš jho mokosi užsienio klinikų kardiochirurgai.

Mažieji: vaikai neturėtų sirgti, tačiau Vaikų ligų klinikoje per metus registruojama daugiau kaip 45 tūkst. apsilankymų. Klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas kaip vaikų gyvybės gelbėtojas žinomas tolimiausiuose šalies rajonuose. Juose, o ne tik Kaune gyvenantys susirgę mažieji ir paaugliai vežami į Kauno klinikas, nes čia gydomos sunkiausios ligos, pavojingiausios traumos. Čia dirba ypatingi specialistai: aukščiausios kvalifikacijos, mylintys ir savo darbą ir vaikus, kuriems diagnozuoti ligas sunkiau nei suaugusiesiems. Profesoriaus R.Kėvalo suburtas kolektyvas tikrai vertas tėvelių pasitikėjimo, o jų medikai prašo labiau saugoti savo vaikus nuo traumų ir ligų.

Antradienį Kaune buvo pratęsta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų. Pagal šią sutartį LKF ir Kauno klinikos ir toliau bendradarbiaus geriausių Lietuvos krepšinio žaidėjų sveikatos priežiūros klausimais.

Kauno klinikos jau daugelį metų glaudžiai bendradarbiauja su krepšinio federacija – kiekvienais metais vasarą atliekami išsamūs ir profesionalūs visų amžiaus grupių Lietuvos rinktinių žaidėjų sveikatos patikrinimai, krepšininkai net ir klubinio sezono metu, gavę traumą ar susižeidę, kreipiasi į Kauno klinikų gydytojus, kurie jiems suteikia viskeriopą pagalbą.

„Labai malonu, kad ir toliau geriausius mūsų krepšininkus gydys ir prižiūrės geriausi gydytojai, – sutarties pasirašymo metu kalbėjo LKF prezidentas Arvydas Sabonis. – Nežinai, kad gali gauti traumą, o Kauno klinikų gydytojai yra pasiruošę suteikti pagalbą nesvarbu – diena, naktis ar savaitgalis“.

Pagal pratęstą sutartį Kauno klinikos teiks pagalbą ir šiais metais Kaune rugpjūčio 6-16 d. vyksiančio Europos jaunučių „Paysera U16“ krepšinio čempionato dalyviams.

„Džiaugiamės galėdami ir toliau prisidėti prie Lietuvos krepšinio talentų sveikatos priežiūros, kadangi sporto medicina yra viena iš prioritetinių Kauno klinikų veiklos sričių, – sakė Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius. – Ši sutartis užtikrins profesionalių Lietuvos krepšininkų sveikatos priežiūrą ir pagalbą ne tik vyresnių rinktinių žaidėjams, bet ir Europos jaunučių (U16) krepšinio čempionato dalyviams“.

Beveik milijoną litų – tiek iš Kauno klinikų šiemet gaus kauniečiams mažai žinoma bendrovė "Lazdijų duona". Kur kas didesnės kepyklos bejėgės konkuruoti su dzūkais. O gal su Klinikų vadovo artimu giminaičiu?

Didelis užsakymas

Kauno klinikų vadovu tapus Renaldui Jurkevičiui, jo pusbroliui Egidijui Jurkevičiui priklausančią "Lazdijų duoną" ėmė lydėti neįtikima sėkmė.

"Kauno diena" rašė, kad E.Jurkevičiaus kepykla pusbrolio vadovaujamoms Klinikoms už 415,2 tūkst. litų patieks 240 tonų juodos duonos, o už 298,5 tūkst. litų – 150 tonų batonų.

Pasirodo, tai dar ne viskas. R.Jurkevičiaus pusbroliui Lazdijuose priklausanti kepykla su Klinikomis taip pat turi sutartį, kad už 178 tūkst. litų  patieks ragelių,  o jos keptais duonos ir pyrago gaminiais už 20,7 tūkst. litų šiemet maitinami ir Klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės "Lopšelis" pacientai.

Garantuotos beveik milijoną siekiančios pajamos per metus – neblogas kąsnis tarp duonos rinkos lyderių nefigūruojančiai kepyklai.

Didžiųjų kepyklų nėra

E.Jurkevičiaus įmonę "Lazdijų duona" Kauno klinikų skelbiamuose duonos gaminių pirkimo konkursuose sėkmė ėmė lydėti baigiantis 2013-iesiems. Tuo metu Kauno klinikų vadovo kėdė ką tik buvo atitekusi verslininko pusbroliui R.Jurkevičiui. Klinikoms jis vadovauja nuo 2013 m. liepos. Prieš tai R.Jurkevičius ne vienus metus dirbo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektoriumi.

Kauno klinikose ir jos filialuose gydomiems pacientams maitinti kasmet nuperkama apie 400 tonų duonos, batono ir pyrago gaminių. Nors kiekis yra milžiniškas, tačiau didžiausi šalies duonos gamintojai paraiškų šiems konkursams neteikia.

Klinikų vadovas R.Jurkevičius apie pusbrolio kepyklą lydinčią sėkmę kalbėti nebuvo linkęs. "Negalėčiau pakomentuoti, aš sutarčių nepasirašinėjau. Yra deleguota kita direktorė Daiva Pentiokinienė. Geriausiai jai ir skambinkite. Aš čia nedalyvauju ir nesidomiu", – tikino R.Jurkevičius.

Užkliuvo specifikacijos

Už viešuosius pirkimus Kauno klinikose atsakinga D.Pentiokinienė patvirtino, kad praėjusių metų pabaigoje buvo skelbtas konkursas duonos, batono ir kitiems kepiniams įsigyti. "Šių metų vasario mėnesį pasirašiau su šia įmone sutartį. Ji galioja metus. Nuo vasario jokios naujos sutarties su šia įmone nesame pasirašę", – tikino D.Pentiokinienė.

Priminus, kad birželį Kauno klinikos informavo Viešųjų pirkimų tarnybą apie tai, kad "Lazdijų duona" savo produkciją tieks ir Klinikų padaliniui, D.Pentiokinienė tik dar kartą pakartojo: "Daugiau jokia sutartis su jais nebuvo pasirašyta, atsakingai tai sakau." Tačiau akivaizdu, kad vasarą užsakymas E.Jurkevičiaus kepyklai tiekti duoną ir vaikų reabilitacijos ligoninei, padidėjo dar daugiau kaip 20 tūkst. litų.

"Kauno dienai" pradėjus domėtis, kodėl Klinikų konkursuose sėkmė nelydi kur kas didesnių kepyklų atstovų, verslininkai užsiminė, kad vertėtų paanalizuoti konkurso sąlygose pernelyg preciziškai surašytus reikalavimus kepiniams.

"Susidaro įspūdis, kad jie labai jau tinka vienai kepyklai", – svarstė vienos kepyklos savininkas, nenorėjęs viešai prisistatyti.

"Viešųjų pirkimų komisija tas specifikacijas sudaro. Jie žino, kokios duonos pacientams reikia. Konkursuose puikiausiai dalyvauja ir varžosi po 5–10 dalyvių, konkurencija yra, vadinasi, tai nėra problema", – tikino Klinikų atstovė.

Paklausus, kas vadovauja šiai komisijai, ji neatsakė. Pernai spalį vykusio konkurso duonai, batonams ir avižiniams dribsniams įsigyti specifikacijos reikalavimai patvirtinti D.Pentiokinienės parašu, nurodant, kad ji yra Nuolatinės komisijos pirmininkė.

Kokybė kelia įtarimų

Kauno klinikų pirkimo sąlygose labai tiksliai nurodoma, kad juodos duonos 100 g energetinė vertė turi būti 259–272 kcal., kepalas turi sverti 950 g. Be to, kepalo forma privalo būti be nusmailėjusių galų, taisyklinga, padinė, pailgai ovali, nepjaustyta ir būtinai atitikti matmenis – 24 cm ilgio, 14 cm pločio ir 8 cm aukščio.

"Reikalavimai – patys aukščiausi. Europos Sąjungoje turbūt daugiau niekas nekelia tokių reikalavimų, kiek ten konkurso sąlygose surašyta. Pasiekti tą kokybę sunkoka", – pastebėjo "Alytaus duonos" direktorius Arvydas Jonas Stankevičius.

Ši bendrovė 2012 m. Kauno klinikų duonos tiekimo konkurse tapo nugalėtoja ir pernai sėkmingai tiekė savo produkciją ligoniams, tačiau 2013-aisiais vykusiame konkurse "Lazdijų duonos" jau nenurungė.

A.J.Stankevičiaus neslėpė, kad jo vadovaujama kepykla negalėtų iškepti pačios aukščiausios kokybės duonos už tokią kainą, kokią pasiūlė šių metų laimėtojas "Lazdijų duona".

"Turbūt būtų tik miltai ir vanduo. Nebent dovanai gaminti? Arba gal ten stebuklingai dovanai žaliavas gauna?" – šyptelėjo "Alytaus duonos" vadovas.

Jis pritarė, kad ligoniai turi valgyti geros kokybės duoną ir jos gaminius, tad ir keliami aukšti reikalavimai nėra blogai, tačiau, kepyklos vadovo nuomone, tada ir kaina turi būti atitinkama.

"Kauno diena" rašė, kad dėl "Lazdijų duonos" Klinikoms tiekiamų gaminių kokybės šiemet jau būta pretenzijų.

Ne matmenys svarbiausia

"Vartotojui pagrindiniai akcentai – kaina ir kokybė, o ne kepaliuko matmenys. Jeigu labai jau tiksliai nurodyta, koks jis turi būti, gal yra kieno nors interesų. Jeigu konkurso sąlygose įtraukti tokie dalykai kaip kepaliuko matmenys, čia jau vienareikšmiškai sveiku protu gali suvokti, kad kažkas daroma dirbtinai", – pastebėjo "Biržų duonos" komercijos direktorius Andrius Kurganovas.

Anot jo, "Biržų duona" dalyvauja įvairiuose konkursuose, ir dažniausiai lemiantys kriterijai būna kokybė, kaina ir tiekėjo patikimumas, kas, jo nuomone, taip pat labai svarbu. "Jeigu kas nors pasiūlo mažą kainą, bet paskui netvarkingai tiekia produktą, tada perkančiajai institucijai kyla papildomų problemų ar net papildomai kainuoja", – patirtimi dalijosi vienos didžiausių duonos gamintojų atstovas.

Pasak A.Kurganovo, "Biržų duona" prieš keletą metų dalyvavo Kauno klinikų skelbtame konkurse, bet laimėti nepavyko. "Pagrindinis dalykas buvo kaina. Tokiose institucijose laimėti konkursus – sudėtingas reikalas", – mįslingai užsiminė specialistas.

Parduotuvėse tokių nerasi

Pasak duonos gamybos specialistų, produkcijos svoris duonos gamintojui gali būti didelė problema, nes ne visi gamintojai turi įrangą, leidžiančią dozuoti tešlą bet kokiais kiekiais ir formomis.

Jeigu reikalaujama kepti kitokio, nei įprasta, svorio kepalus, produkciją gali tekti pakuoti ir žymėti tik rankiniu būdu. Tam reikės didesnių sąnaudų bei įmonėje nusistovėjusio duonos kepimo proceso pertvarkymų.
Didžiuosiuose prekybos centruose lentynos gausiai nukrautos įvairių gamintojų duona, tačiau nesunku pastebėti, kad vien dėl svorio reikalavimų populiarūs "Biržų duonos", "Vilniaus duonos", "Klaipėdos duonos" ar "Fazer Lietuva" kepiniai ant Kauno klinikų pacientų stalo paprasčiausiai neturi galimybių patekti.

Populiariausia juoda duona dažniausiai yra patiekiama raikyta, 350–500 g ir didesnėse pakuotėse. Neraikytos duonos kepaliukai dažniausiai kepami 650–800 g svorio. Klinikoms reikia, kad duonos kepalas svertų 950 g, jo ilgis būtų 24 cm, plotis – 14 cm, aukštis – 8 cm.

Batonų asortimentas parduotuvių lentynose – toks pat platus – įvairiausių formų, pakuočių ir svorio. Kauno klinikos, skelbdamos konkursus, reikalauja, kad batono svoris būtų 450 g, energetinė vertė – 260–275 kcal., ilgis – 28 cm, plotis – 11 cm, aukštis – 7 cm.

Net ir be liniuotės aišku, kad tokio batono prekybos centre paprasčiausiai nėra.

O štai "Lazdijų duonos" gaminių  nerasite didžiuosiuose prekybos centruose. Jų galima įsigyti nebent turguose arba įvairiuose prekybos taškuose Lazdijų rajone.

Nieko nežino

Išgirdęs klausimą, ar pusbrolis padėjo laimėti Klinikų skelbtus konkursus, verslininkas E.Jurkevičius ėmė garsiai juoktis. Anot jo, "Kauno diena" apie tai jau rašė, tad nelabai yra ką  ir pridurti.
"Jūs pievas rašote. Jeigu ne pievas, tai netikrą tiesą", – nuo klausimo bandė išsisukti artimas Kauno klinikų vadovo giminaitis.

E.Jurkevičius patvirtino pasirašęs dvi duonos, batonų ir ragelių tiekimo sutartis. Ar ne sutapimas, kad konkursuose ėmė sektis tada, kai pusbrolis tapo Klinikų vadovu?

"Konkursai skelbiami iš anksto, likus net keliems mėnesiams iki sutarties pasibaigimo. Šitie konkursai buvo gal 2013 m. spalį", – svarstė E.Jurkevičius.

Priminus, kad jo pusbrolis R.Jurkevičius Klinikoms vadovauja nuo 2013 m. liepos, verslininkas atšovė: "Nežinau aš tokių datų. Dalyvavo keturios ar penkios įmonės, buvo pateikti pasiūlymai, tai ko jūs dabar norite? Mūsų kaina buvo mažiausia."

Pasak E.Jurkevičiaus, "Lazdijų duona" Kauno klinikų skelbiamuose konkursuose dalyvauja jau ne pirmi metai, tik ne visada vienodai sekdavosi juos laimėti. "Nebuvo taip, kad pusbrolis pradėjo dirbti, ir nuo tada mes pradėjome Klinikoms tiekti produkciją", – tikino verslininkas, tačiau neatskleidė, kuriais metais užsakymų suma buvo didžiausia.

Pažadėjęs patikslinti, nuo kada teikia pasiūlymus, laimi konkursus ir kepa duoną bei jos gaminius Kauno klinikoms, E.Jurkevičius vėliau telefonu nebeatsiliepė.

Komentaras

Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas

Ta padėtis, kai viešieji pirkimai vykdomi atsižvelgiant į mažiausią kainą, yra nenormali. Lietuvoje daugiausiai pirkimų įvykdoma už mažiausią kainą, o Vakarų Europoje vadovaujamasi ekonominio naudingumo principu.

Turi būti išlaikytas kainos ir kokybės santykis – tai yra ekonominis naudingumas. Kartais perkančiosios organizacijos, reikalaudamos mažiausios kainos, kokybę bando apginti labai specifikuodamos produktus. Tada viskas aprašoma iki smulkmenų. Pavyzdžiui, nori automobilio už mažiausią kainą, bet ne lados, o mersedeso. Tada konkurso sąlygose iki smulkmenų aprašomas mersedesas, ir viskas pritaikyta būtent tokiam pirkiniui. Tai jau negerai. Jeigu siekdami išvengti korupcijos perkame už mažiausią kainą, tai nusiperkame tiltą, kuris greitai sugriūva arba statybininkas pastato pusę tilto ir sako, kad pinigai baigėsi – duokite daugiau pinigų. Galiausiai ta įmonė bankrutuoja. Rezultato nėra, pinigai taip pat išleisti.

Privalo būti lygios sąlygos

Rengiant techninės specifikacijos reikalavimus, privalu užtikrinti konkurenciją, o tiekėjai negali būti diskriminuojami.

Labai svarbu, kad perkančioji organizacija nustatytų tik tokius reikalavimus, kurie būtų pagrįsti ir būtini siekiant įsigyti reikiamą perkamą objektą.
Perkančioji organizacija negali nustatyti tokių techninės specifikacijos reikalavimų, kurie nepagrįstai suteiktų galimybes dalyvauti pirkime tik konkrečiam tiekėjui ar tiekėjams, ribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą.

Reikalavimai pirkimo objektui turi būti suformuluoti taip, kad visiems dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos ir nebūtų ribojama konkurencija. Pirkimo dokumentai (įskaitant ir technines specifikacijas) turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia.

Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato apžvalga.