Departamentas praėjusią savaitę paskelbė du sistemų pirkimo konkursus, kurių kiekvieno vertė siekia 3,6 mln. eurų (su PVM). Rentgenas bus įrengtas Raigardo kelio poste, o mobili rentgeno sistema – Vilniaus teritorinės muitinės kelio postuose, kur bus naudojama konteinerių, krovininių ir lengvųjų transporto priemonių bei autobusų patikrai.

„Tiekėjas turės įdiegti vieną naują mobilią rentgeno kontrolės sistemą, skirtą darbui Vilniaus teritorinės muitinės kelio postuose“, – BNS sakė departamento atstovė Lina Laurinaitytė-Grigienė.

„Pagal poreikį sistema galės būti naudojama bet kuriame tarptautiniame pasienio perėjimo punkte, esančiuose pasienyje su Baltarusija“, – pridūrė ji.

Pagal poreikį sistema galės būti naudojama bet kuriame tarptautiniame pasienio perėjimo punkte, esančiuose pasienyje su Baltarusija.

Šiuo metu naudojama rentgeno sistema Vilniaus muitinėje veikia nuo 2012 metų.

L. Laurinaitytė-Grigienė teigė, kad sistemos turės būti įrengtos 2024 metų pirmąjį pusmetį.

Pasak departamento atstovės, artimiausiu metu rentgeno kontrolės sistemos bus diegiamos ir Stasylų bei Kybartų geležinkelio stotyse. Taip pat kartojamas sistemos, skirtos Klaipėdos jūrų uosto postui, pirkimas.

„Per artimiausius kelerius metus planuojama atnaujinti visas senas sistemas Vilniaus kelio postams – Lavoriškėse ir Medininkuose, Kauno Kybartų kelio poste ir Klaipėdos Rambyno kelio poste“, – sakė ji.

Siūlomos sistemos neturi kelti grėsmės nacionaliniam saugumui, todėl sandorius su laimėtojais turės patvirtinti vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija.

„Jau yra parinktos vietos (Stasylų ir Kybartų geležinkelio punktuose – BNS), padarytos techninės specifikacijos, vyksta rinkos paklausa ir turime finansavimą“, – Seimo Biudžeto ir finansų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų bendrame posėdyje trečiadienį teigė Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Dovilė Kraulaidienė. 

„Dėl Stasylų geležinkelio kontrolės punkte rentgeno pasirašyti sutartį planuojame 2023 metų balandį ir tada prasidės statybos, po metų pradės veikti“, – pridūrė ji. 

Pasak jos, rentgeno sistemų įrengimas užtruks, nes jų gamyba trunka ilgai.

„Pagaminti rentgeno apartą užtrunka iki 18 mėnesių. Vieni gamina ilgiau, kitu trumpiau“, – teigė D. Kraulaidienės. 

Jos teigimu, abiejų rentgeno sistemų įrengimas kainuos apie 6 mln. eurų.

D. Kraulaidienė pranešė, kad Kenos punkte įrengta ir kol kas bandomuoju režimu veikianti rentgeno sistema visu pajėgumu pradės veikti iki gruodžio vidurio. 

Kas yra radiologiniai tyrimai?

Radiologiniai tyrimai ir spindulinė terapija yra du skirtingi dalykai, tačiau pasitaiko atvejų, kai pacientai šiuos terminus painioja ir mano, kad jiems paskirtas atlikti ne radiologinis tyrimas, o spindulinės terapijos  seansas. „Radiologiniai tyrimai – tai galimybė pamatyti žmogaus vidaus organus ir juose esančius pakitimus elektromagnetinėmis bangomis.  Tyrimams naudojama tiek jonizuojanti, tiek nejonizuojanti spinduliuotė. Tiriamoji sritis gali būti peršviečiama rentgeno spinduliais – atliekant rentgeno, mamografijos ir kompiuterinės tomografijos tyrimus. Atliekant kaulų ar skydliaukės scintigrafiją gali būti naudojami radioaktyvūs izotopai. Atliekant magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus naudojamas magnetinis laukas ir radijo dažnio bangos. Atliekant ultragarsinį tyrimą naudojamos akustinės bangos. Radiologinių tyrimų metu tiriamoji sritis yra „peršviečiama“ tam tikra spinduliuote, matyt dėl to pacientai juos ir sumaišo su švitimu ar radioterapija – kai spinduliuotė naudojama ne diagnostikos, o gydymo tikslais“, – kuo radiologiniai tyrimai skiriasi nuo spindulinės terapijos paaiškina Nacionalinio vėžio instituto Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja, gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė.

NVI atliekami rentgeno tyrimai, mamografija, ultragarso tyrimai, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, branduolinės medicinos tyrimai.

Kaip pasiruošti radiologiniams tyrimams?

Dar vienas, pacientams neretai kylantis klausimas – ar radiologiniams tyrimams reikia specialiai pasiruošti? Anot dr. J. Ušinskienės, reikia ruoštis ar ne, priklauso nuo tiriamos kūno srities, radiologinio tyrimo metodikos. „Specialaus pasiruošimo galvos, galvos-kaklo, stuburo, krūtinės ląstos tyrimams nereikia. Paprastai vidaus organų tyrimams rekomenduojama būti nevalgius bent dvi tris val. iki tyrimo. Mamografijos tyrimą patartina derinti su mėnesiniu ciklu ir krūtų jautrumu, kadangi atliekant mamografiją krūtis yra suspaudžiama. Tą atlikti reikia  dėl geresnės vaizdo kokybės ir dėl mažesnės apšvitos – kai krūtis suspausta, ji yra plonesnė, todėl jai ištirti reikia mažiau jonizuojančių spindulių. Vyrų krūtų tyrimai taip pat atliekami – jų oda pakankamai tampri, kad pasiduotų suspaudimui.  Prostatos tyrimus rekomenduojama atlikti išsivalius tiesiąją žarną mikroklizma. Galvos smegenų tyrimams magnetiniu rezonansu nenaudokite stiprių plaukų fiksavimo priemonių“, – ką pacientams reikėtų padaryti prieš atliekant radiologinius tyrimus, paaiškina dr. J. Ušinskienė. Be to, prieš atvykstant atlikti kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo, reikia atlikti kreatinino kraujo tyrimą. Kadangi intraveninė kontrastinė medžiaga išsiskiria per inkstus, prieš atliekant minėtus tyrimus, reikia įvertinti inkstų funkciją. Jei kreatinino tyrimas parodo, kad inkstų funkcija sutrikusi, magnetinio rezonanso tomografijos ar kompiuterinės tomografijos tyrimai atliekami be kontrasto.

Anot dr. J. Ušinskienės, kontrastas reikalingas tam, kad atliekant tyrimą paryškintų tiriamąją kūno sritį. Gydytoja radiologė atkreipia dėmesį, kad kontrastas gali sukelti šalutinių poveikių, todėl juos pajutus, apie tai būtina nedelsiant informuoti tyrimą atliekantį personalą. „Šalutiniai reiškiniai gali būti dėl alerginių reakcijų – ūmių ar vėlyvų, kaip odos paraudimas, niežėjimas, pykinimas, vėmimas, dusulys. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant informuoti tyrimą atliekantį radiologijos technologą, o atsiradus reakcijoms vėliau, po tyrimo – kreipti į šeimos gydytoją. Kontrastinė medžiaga gali pabloginti inkstų funkciją, kontrastas gadolinio pagrindu, naudojamas magnetinio rezonanso tomografijos tyrime, retais atvejais gali sukelti nefrogeninę sisteminę fibrozę, inkstų nepakankamumą“, – pasakoja dr. J. Ušinskienė.

Gydytoja radiologė taip pat atkreipia dėmesį, kad į jums paskirtą radiologinį tyrimą reikėtų atvykti maždaug 15 minučių anksčiau – pacientas supažindinamas su tyrimo metodika, pasirašo dokumentus, kad sutinka atlikti tyrimą.

Kompiuterinės tomografijos tyrimas paprastai užtrunka apie 5–10 minučių, tai yra neskausmingas tyrimas. „Tyrimo metu pacientas paprastai guli ant nugaros, stalas juda, o įrangos viduje aplink pacientą sukasi rentgeno vamzdis ir detektoriai. Prieš tyrimą gali būti punktuojama periferinė vena, tai gali sukelti nedidelį diskomfortą“, – pasakoja dr. J. Ušinskienė. Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas užtrunka ilgiau – 30–45 minutes. Tai – visiškai neskausmingas tyrimas. Jei pacientas turi klaustrofobiją, prieš tyrimą jis nuraminamas aprodant įrangą, aparate pritvirtinamas veidrodėlis, kad pacientas galėtų matyti aplinką ir technologą kitoje patalpoje, tyrimo metu personalas bendrauja su pacientu, praneša jam apie tyrimo eigą, planuojamą pabaigą.

Tačiau gydytoja radiologė atkreipia dėmesį, kad patiems be reikalo kalbinti personalo per tyrimus nereikia. Pvz., atlikdami ultragarso tyrimą, gydytojai kartais susiduria su pacientais, kurie nekantrauja sužinoti tyrimo rezultatus ir medikus šnekina nepasibaigus tyrimui. Tai trikdo medikų darbą. Kalbant gali padažnėti kvėpavimas, dėl ko atsiranda vidaus organų judesiai ir gydytojui gali būti sunkiau atlikti vaizdinimą. „Rekomenduojama neblaškyti, nenukreipti gydytojo dėmesio papildomais klausimais, leisti ramiai atlikti apžiūrą, tyrimą“, – kantrybės prašo dr. J. Ušinskienė.

Radiologiniai tyrimai ir apšvita: kodėl tokių tyrimų be reikalo prašyti nereikia?

Ar radiologinius tyrimus atlikti saugu nėščioms pacientėms? Tam tikri radiologiniai tyrimai atliekami naudojant jonizuojančiąją spinduoliuotę – pvz., plaučių, žarnyno, kaulų rentgeno tyrimai; mamografija (kai krūtys tiriamos rentgeno spinduliais), visų anatominių sričių kompiuterinė tomografija. Todėl nėščioms pacientėms dažniausiai skiriami tie tyrimai, kurie jonizuojančiosios spinduliuotės neturi, pvz., ultragarso ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai. Tačiau esant ūmioms būklėms, kai reikalingas skubus gydymas ar būklės įvertinimas, pvz. įtariant insultą, hemoragiją, daromi tyrimai ir su jonizuojančia spinduliuote.

O ar atlikti radiologinius tyrimus galima, jei pacientui pašalinta tulžis, pacientas turi pakeistą sąnarį ar širdies stimuliatorių? „Galima atlikti visus tyrimus – tiek rentgeno, tiek kompiuterinės tomografijos, tiek magnetinio rezonanso tomografijos, ultragarso. Šiuo metu magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą galime atlikti ir su kardiostimuliatoriais, kurie suderinami su magnetiniu rezonansu, bet prieš ir po tokio tyrimo būtina elektrofiziologo konsultacija ir išrašas, kad tyrimą atlikti saugu“, – į pacientams kylančius klausimus atsako dr. J. Ušinskienė.

Anot gydytojos radiologės, skirtingų tyrimų metu patiriama skirtinga apšvita. „Rentgeno spinduliai – tai jonizuojančiosiosios spinduliuotės rūšis. Apšvita priklauso nuo tiriamosios srities, tyrimo trukmės, paciento kūno sudėties. Įprastai atliekant tyrimus su rentgeno spinduliais apšvita yra ~1–3mSv., kompiuterinės tomografijos metu iki 10mSv. Lietuvos gyventojai kiekvienais metais gali gauti ~2,5mSv apšvitos tiesiog nuo gamtoje esančių šaltinių“, – pasakoja dr. J. Ušinskienė.

Tačiau gydytoja radiologė pabrėžia, kad radiologiniai tyrimai, kurių metų naudojami rentgeno spinduliai, šiaip sau neskiriami. Todėl ir pacientai be reikalo reikalauti medikų skirti tokių tyrimų neturėtų. „Radiologiniai tyrimai, turintys jonizuojančiąją spinduliuotę turėtų būti skiriami atsakingai. Apšvitai jautriausi yra akies lęšiukai, skydliaukė, kraujo ląstelės, lytiniai organai, tad tikrai nederėtų piktnaudžiauti tokiais tyrimais ir be reikalo tirtis. Apie tyrimo reikalingumą ir kaip dar vienas papildomas tyrimas pakeis gydymo taktiką, sprendžia gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į tyrimo privalumus ir trūkumus“, – reziumuoja dr. J. Ušinskienė.

„Žmonija nuolat yra veikiama jonizuojančiosios spinduliuotės ir ląstelės yra prisitaikę gyventi tokiomis sąlygomis, todėl nedidelis kiekis jonizuojančiosios spinduliuotės reikšmingos įtakos organizmo pažeidimams neturi. Paprastai rentgeno tyrimų metu jonizuojančiosios spinduliuotės kiekis yra nedidelis, todėl tokių tyrimų bijoti nereikėtų, tačiau tyrimus kartojant nepagrįstai dažnai, galima ir pakenkti“, – papildo NVI Medicinos fizikos skyriaus vedėjas, vyresnysis medicinos fizikas dr. Jonas Venius.

Todėl, anot medicinos fiziko, prieš skirdamas tyrimą su rentgeno spinduliais, gydytojas vertina, ar toks tyrimas yra tikrai būtinas. „Kalbant apie tyrimus jonizuojančiąja spinduliuote, labai svarbu yra pagrįstas tyrimo paskyrimas. Paskirdamas tyrimą gydytojas visada įvertina, ar medicininei informacijai gauti yra būtinas rentgenologinis tyrimas ir ar toks tyrimas nebuvo darytas paskutiniu metu. Būtent vertinant klinikinės naudos ir galimos žalos santykį yra sudėlioti ir profilaktiniai patikrinimai, ir atrankinės programos tvarkaraščiai“, – kalba dr. J. Venius.

Tad kaip atliekant radiologinius tyrimus įvertinama pusiausvyra tarp paciento patiriamos apšvitos ir tyrimo vaizdo kokybės? Anot dr. J. Veniaus, vaizdo kokybės  ir  dozės, reikalingos vaizdui gauti, parinkimas yra ilgas procesas, kurio metu yra sukuriamas tam tikro susirgimo ar tam tikros lokalizacijos rentgenologinio ištyrimo protokolas. „Rutininės kokybės kontrolės patikrinimų tikslas, vertinti, jog tiek vaizdo kokybė, tiek dozė, reikalinga tokiam vaizdui gauti, išliktų nekintanti. Tam reikalui yra naudojamos standartizuotos modelinės sistemos – kokybės kontrolės fantomai. Tai yra prietaisai, leidžiantys objektyviai įvertinti įvairius parametrus, pvz. vaizdo tolygumą, kontrastą, skyrą, ir pan.“, – kalba medicinos fizikas.

„Apibendrinus galima teigti, kad optimalus radiologinis tyrimas yra suvokiamas kaip tinkamiausių tyrimų parinkimas pagal iškeltus klinikinius uždavinius, kai tyrimai atliekami konkrečiai situacijai optimaliu tyrimo metodu (kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, ultragarsas), optimaliai parinktais techniniais parametrais, optimaliu laiku ir adekvačiai įvertinus galimus rezultatus. Radiologijos technologas, gydytojas radiologas ir medicinos fizikas turi bendradarbiauti ir siekti gauti optimalios kokybės vaizdus su mažiausia apšvitos doze, panaudojant kompiuterinės tomografijos įrangos gamintojų įdiegtus optimizavimo algoritmus, leidžiančius sumažinti tyrimų metu gaunamą jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą“, – pasakoja dr. J. Venius.

NVI aparatūra – kruopščiai tikrinama

Kadangi radiologinių tyrimų nauda ir paciento patiriama apšvita turi būti kruopščiai įvertinama, labai svarbus vaidmuo tenka medicinos fizikams: šios srities specialistai vertina aparatūros saugumą, kuris be galo svarbus ir pacientui, ir personalui.

Taigi, NVI, priklausomai nuo rentgenologinės įrangos tipo, kokybės kontrolės patikrinimai gali būti atliekami net ir kiekvieną dieną, tuo tarpu tam tikri, mažiau kintantys, parametrai gali būti tikrinami ir vieną kartą metuose. „Pavyzdžiui, mamografinės įrangos kokybiškas veikimas yra tikrinamas vieną kartą per savaitę, įvertinant vaizdo kokybę bei dozės stabilumą, o išsamiai dozimetriniai parametrai yra patikrinami vieną kartą į pusmetį. Kito, dažnai sutinkamo rentgenologinio ištyrimo – kompiuterinės tomografijos – kokybiško veikimo patikrinimas prasideda vos įjungus aparatą. Prietaisas pats sutikrina rentgeno spindulių šaltinio (rentgeno vamzdžio) charakteristikas, o išsamus generuojamos dozės patikrinimas vykdomas vieną kartą metuose. Papildomai, nuolat (kartą per savaitę) yra kontroliuojama vaizdo kokybė, taip užtikrinant, jog pacientui atlikus tyrimą vaizduose nestebėsime artefaktų dėl įrangos nekokybiško veikimo“, – reziumuoja dr. J. Venius.

Ji BNS sakė šią savaitę apžiūrėjusi statomą įrenginį, kuris turėtų padėti aptikti cigarečių kontrabandą ir sumažinti vis didėjančius jos mastus.

„Rodė mums, kaip vyksta statybos darbai (...) Rugsėjo mėnesį jau turėtų atsirasti – būti pastatytas visas įrenginys, kuriuo bus tikrinamas kiekvienas traukinys“, – teigė A. Bilotaitė.

Jos teigimu, kontrabandos mastas, įvežamas traukiniais, vis didėja, o rentgenas – efektyviausia priemonė prieš ją.

„Kontrabandos kiekiai per traukinius tikrai didėja, skaičiai yra labai ženkliai išaugę (...) Tas įrenginys nuskenuos kiekvieną vagoną. Tai yra pati efektyviausia priemonė“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.

Tas įrenginys nuskenuos kiekvieną vagoną. Tai yra pati efektyviausia priemonė.

Muitinės rentgeno aparato Kenos pasienio punkte konkursą pernai vasarą laimėjo Kinijos bendrovės „Nuctech“ padalinys Varšuvoje. Šis įrenginys atsieis apie 3,8 mln. eurų.

Ši įmonė pernai buvo eliminuota iš Lietuvos oro uostų rentgeno sistemų konkurso dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, tačiau Vyriausybinė komisija, tikrinanti nacionaliniam saugumui svarbius sandorius, pateikė teigiamą išvadą dėl sandorio su „Nuctech“ dėl traukinių rentgeno statybų.

Anksčiau veikęs rentgenas sugedo prieš septynerius metus, todėl į Lietuvą įvažiavę traukiniai nebūdavo tikrinami šia sistema.

Sekmadienį atskleista, kad Paryžiaus Georges'o Pompidou ligoninės vyresnysis chirurgas ortopedas siūlė jos dilbio nuotrauką, kurioje matyti prie kaulo įstrigusi kalašnikovo kulka, kaip NFT skaitmeninį meno kūrinį. NFT (angl. „non fungible token“) yra žetonas, kuris parodo nuosavybę į skaitmeninį objektą – paveikslėlį, vaizdo įrašą, kortelę, programinės įrangos kodą ir t. t. NFT savininkas gauna kodą, kuris reprezentuoja tam tikrą kūrinį, pateikiamą serveryje. Jam gresia teisminis veiksmas ir drausminiai kaltinimai dėl to, kad nepaprašė pacientės, kurią apibūdino kaip jauną moterį, netekusią vaikino per „Islamo valstybės“ užpuolikų surengtas žudynes populiarioje muzikos salėje, leidimo.

Moteris, paprašiusi likti anonimiška, buvo „labai šokiruota“ chirurgo Emmanuelio Masmejeano elgesio. Jis jai paskambino sekmadienį „norėdamas pasiteisinti, bet nepareiškęs nė menkiausio apgailestavimo ar empatijos“, sakė advokatė Elodie Abraham.

Atvaizdas, kuris dabar pašalintas, buvo parduodamas už 2 776 dolerius (2 446 eurus) „OpenSea“ svetainėje, pranešė „Mediapart“, pirmoji paviešinusi šią istoriją.

NFT skaitmeniniai meno kūriniai, kurių negalima kopijuoti, pernai įsiveržė į pagrindinį srautą ir dabar jais prekiaujama didžiuosiuose aukcionų namuose, kas mėnesį sudarant kelių šimtų milijonų dolerių sandorius.

„Bataclan“ salė buvo užpulta ginkluotų asmenų, surengusių daugybę šaudynių ir bombų išpuolių Prancūzijos sostinėje 2015 m. lapkričio 13 d. naktį, per atakas žuvo 130 žmonių.

„LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis sako, jog dėl geopolitinės situacijos sistemą būtina įrengti kuo greičiau.

„Esame atsakingi už rentgeno įrangai reikalingos infrastruktūros įrengimo darbus, todėl aktyviai dirbame su Vyriausybės, Muitinės departamento ir įrangos gamintojo atstovais, kad projektas būtų įgyvendintas kuo greičiau“, – pranešime teigė jis.

Pasak jo, projektas nėra įprastas dėl savo specifikos ir įgyvendinimo terminų, todėl buvo surengtos papildomos konsultacijos su rinkos dalyviais ir atsižvelgus į jų pastabas pakoreguoti ir patikslinti konkurso dokumentai.

Jo laimėtojo tinkamumą ir sutarties sąlygas, tikėtina, dar turės įvertinti vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija, o sutartį planuojama pasirašyti iki šių metų pabaigos.

Pasiūlymų laukiama iki lapkričio 3 dienos.

Rentgeno aparatą iš „Nuctech“ numatoma nupirkti iki gruodžio 4 dienos, tačiau šis terminas gali būti pratęstas vieneriems metams, priklausomai nuo to, kada „Lietuvos geležinkeliai“ įrengs infrastruktūrą. Sutartis dėl to tarp departamento ir LTG pasirašyta dar 2019 metais.

„LTG Infra“ atstovai BNS teigė, jog darbus numatoma baigti iki 2022 metų rugsėjo.

Vyriausybinė komisija, tikrinanti nacionaliniam saugumui svarbius sandorius, rugpjūčio pradžioje pateikė teigiamą išvadą dėl sandorio su „Nuctech Warsaw“. Tuometinis premjerės patarėjas Kęstutis Lančinskas BNS tuomet sakė, jog buvo atsižvelgta į tai, kas vyksta prie sienos su Baltarusija –  nelegalių migrantų krizė, auganti kontrabanda, tuo metu muitininkai krovinius tikrina rankiniu būdu.

Anot jo, sutarčiai pritarta su „labai dideliu sąrašu sąlygų ir išlygų“, susijusių su terminais, programine įranga, sąsajų su internetu ir daug kitų dalykų.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, jog naujas rentgeno aparatas Kenos pasienio punkte turi atsirasti kuo greičiau.

„Man nesuprantama, kodėl toks sprendimas“, – ketvirtadienį BNS sakė opozicijos lyderis, ekspremjeras Saulius Skvernelis.

Anot jo, keista, kad ta pati bendrovė „Nuctech Warsaw“ šiemet eliminuota iš Lietuvos oro uostų rentgeno sistemų konkurso dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, o dabar pripažinta tinkama.

„Būdavo labai aštriai kalbama apie oro uosto rentgeno aparatus, kurie saugumo prasme jokios vertės neturi, išskyrus tai, kad ne vietiniam saugumui tarnauja, tai buvusi tuo metu opozicija, dabartinė valdžia, labai švelniai tariant, skeptiškai žiūrėdavo į visa tai, kas yra iš Kinijos, ir mus dėl to spausdavo, kad nieko nebūtų. Kokiais argumentais tas požiūris pasikeitė, reikėtų komisijos klausti“, – sakė S. Skvernelis.

Jo teigimu, esant ekstremaliai situacijai galima surengti pirkimą neskelbtinų derybų būdu iš vieno tiekėjo pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir įsigyti pasitikėjimą keliančią įrangą.

Pasirinkome blogą sprendimą, bet jis yra geresnis negu kitas variantas – be rentgeno būti dar dvejus metus.

Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas minėtą sprendimą vadina blogu, tačiau, anot jo, dar didesnė blogybė būtų ir toliau neturėti pasienyje rentgeno aparato.

„Buvo blogas arba dar blogesnis sprendimas. Pasirinkome blogą sprendimą, bet jis yra geresnis negu kitas variantas – be rentgeno būti dar dvejus metus“, – BNS sakė komiteto vadovas.

Jis pabrėžė, kad kontrabandos mastai auga, 25 proc. visos tabako rinkos sudaro  nelegalios cigaretės, o didžioji dalis kontrabandos į Lietuvą patenka būtent traukiniais, vilkikais.

L. Kasčiūno teigimu, skubinti rentgeno aparato įrengimą verčia ir autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksando Lukašenkos grasinimai užtvindyti Lietuvą „įvairiais pavojingais dalykais“.

NSGK pirmininkas atmetė, kad teigiama vyriausybinės komisijos, tikrinančios nacionaliniam saugumui svarbius sandorius, išvada dėl „Nuctech Warsaw“ yra siekis sušvelninti Kinijos poziciją Lietuvos atžvilgiu.

„Ne, tikrai ne. Tai nesusiję visiškai“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

Kinija dėl gilėjančių Lietuvos ryšių su Taivanu šią savaitę konsultacijoms atšaukė savo  ambasadorių Vilniuje ir paragino atšaukti Lietuvos ambasadorių Pekine. Kinijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad tokį sprendimą paskatino siekis Lietuvoje atidaryti Taivano atstovybę.

Ketvirtadienį pranešta, kad nacionaliniam saugumui svarbius sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija pateikė teigiamą išvadą, jog Muitinės departamento skelbto konkurso laimėtoja būtų pripažinta įmonė „Nuctech Warsaw“.

Ta pati bendrovė šiemet eliminuota iš Lietuvos oro uostų rentgeno sistemų konkurso dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.

JAV laikraštis „Wall Street Journal“ pernai birželį pranešė, kad Jungtinių Valstijų agentūros ėmėsi aktyvios kampanijos prieš „Nuctech“ veiklą Europoje.

Kritikai sako, kad „Nuctech“ mažų kainų strategija leidžia kelti prielaidas, jog įmonė veikia ne komerciniais pagrindais, o siekia užsitikrinti strateginės infrastruktūros kontrolę.

Jose rasta 2 tūkst. pakelių cigarečių „Camel“ su baltarusiškomis banderolėmis. Nelegalių rūkalų vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 7 100 eurų.

Pareigūnai sulaikė kontrabandą ir automobilį, o pažeidėjui buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas.

Populiariausių diagnostinių tyrimų trejetuke taip pat atsiduria ir mamografija, bet ši procedūra jau atliekama kur kas rečiau, vos kelis šimtus tūkstančių kartų per metus.

Kada atliekamas rentgeno tyrimas ir kiek jis trunka?

Rentgenas yra bene seniausias iš vis dar taikomų medicininių tyrimo metodų. Procedūra yra visiškai neskausminga ir trunkanti iki 5 minučių. Tyrimo rezultatai padeda diagnozuoti įvairius organizmo negalavimus ar sužalojimus, pavyzdžiui, kaulų lūžius.

Kada rentgenografiją keičia brangieji tyrimai?

Siekiant nustatyti tikslius lūžius bei atlikti smegenų ar kitų vidaus organų pažeidimo diagnostiką, o vėliau pritaikyti tinkamą gydymą, reikalingas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Šiam tyrimui pirmenybė teikiama tais atvejais, kai trauma sudėtinga, o paciento būklė – sunki.

„Rentgenografija netiks ir norint ištirti minkštuosius audinius, įtariant sausgyslių, raiščių, raumenų plyšimus ar įtrūkimus, minkštųjų audinių navikus, siekiant įvertinti pokyčius sąnario kapsulėje ir panašius atvejus. Tiesa, pavyzdžiui, peties ar čiurnos minkštųjų audinių trauminio pažeidimo diagnostikai vertinga ir echoskopija,“ – pasakoja gydytoja-radiologė Silvija Jakštienė.

Kiek kainuoja medicininiai tyrimai?

„Gyventojams, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, brangiųjų tyrimų paslaugos teikiamos nemokamai. Tam reikalingas tik gydytojo specialisto siuntimas. Norintys ilgai nelaukti eilėje, tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose, už šias paslaugas gali susimokėti. Turintys privatų sveikatos draudimą, turi ir daugiau laisvės rinktis mokamas paslaugas, nes jas apmoka privatus sveikatos draudimas“, – primena Rimgaudas Staigis.

Visos ligos ir būklės, kurioms esant gali būti atliekami brangieji tyrimai ar taikomos brangiosios procedūros, yra patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais.

Kiek laiko reikia laukti eilėje?

„Paprastai laukimo eilės tyrimams, apmokamiems privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, privačiose klinikose gali būti apie 2–3 savaites, valstybinėse ligoninėse – 2–3 mėnesius ir daugiau. Pavyzdžiui, tam tikrų brangiųjų diagnostinių tyrimų didžiosiose ligoninėse tam tikrais atvejais gali tekti laukti ir iki pusės metų, nors tai ir itin reti atvejai bei labai grubūs skaičiai. Tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje pacientui pasirinkus mokamas paslaugas savo iniciatyva – jos bus suteikiamos greičiau,“ – teigia Paulius Stravinskas.

Ar rentgeno spinduliai yra saugūs?

Didelės rentgeno spindulių dozės yra kenksmingos organizmui. Dėl to nerekomenduojama dažnai (daugiau nei 1–2 kartus per metus) daryti rentgeno nuotraukas medicininiais tikslais. Nėščiosioms šis tyrimas taip pat nėra rekomenduojamas.

Ketvirtadienį iš Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės keturios ašarojančios skuodiškės į namus išsigabeno savo vaikus. Tačiau dar nėra aišku, ar tarp tos pačios mokyklos vaikų nėra daugiau sergančiųjų šia klastinga liga. Tai, kas nutiko provincijos mokykloje, atskleidė baisią tiesą – tuberkuliozė gali smogti negailestingai, bet mažamečiais turinčiomis rūpintis institucijoms svarbiausia – tyla ir ramybė.

Antrąkart gimė

14-metės aštuntokės moksleivės, kurią užklupo reta tuberkuliozės forma, mama Palmira Girdžiūnienė tikino, kad dukrą tik per stebuklą pavyko ištraukti iš mirties gniaužtų.

Skuodo Bartuvos progimnazijos moksleivės pilvo organuose aptiktas tuberkuliozės užkratas mergaitei atsirūgo dviem operacijomis.

"Vilniuje medikai tikino, kad vaikas užsikrėtė nuo ilgalaikio kontakto su ligoniu. Mūsų visa šeima ir net giminės yra pasitikrinę. Mes esame sveiki. Akys nukrypo į mokyklą. O kurgi daugiausia laiko praleidžia vaikai? Paaiškėjo, kad pati mokykla darė viską, kad tik informacija nepasklistų plačiau", – prisipažino mama.

Palmiros dukra susirgo rugsėjį, mergaitei laikėsi aukšta 39–40 laipsnių temperatūra. O Skuodo gydytojai tik gūžčiojo pečiais ir negalėjo diagnozuoti ligos.

"Paaiškėjo, kad rentgeno aparato Skuodo ligoninėje nėra, jis sugedęs. Išvykome į Klaipėdą. Buvo įtarta, kad pilve kaupiasi skysčiai, baimintasi sepsio. Paaiškėjo, kad negirdima vieno plaučio veiklos. Gydytoja, tik trečią kartą apžiūrėjusi rentgeno nuotrauką, suprato, kad ten ne plaučių uždegimo židinys, o susikaupę skysčiai. Sostinės medikai po visų įmanomų tyrimų nusprendė atlikti laparoskopinę operaciją ir pamatyti, kas kaupiasi dukros vidaus organuose", – apie baisią ligą kalbėjo mama.

Sulaukė patyčių

Po operacijos paaiškėjo, kad paauglės organai pažeisti tuberkuliozės. Mergaitė tesvėrė 40 kg.

"Jai diagnozuotas tuberkuliozinis peritonitas. Visi vidaus organai buvo įkaitę, o vietoje skysčių buvo klampi masė. Gydytojai konstatavo, kad dukra gali švęsti antrąjį gimtadienį. Ji dar šešias dienas praleido reanimacijos palatoje. Tai yra labai pavojinga liga. Kaip galėjau tylėti, kai vos savo vaiką išsaugojau?" – retoriškai klausė mama.

Ūminė miliarinė tuberkuliozė su daugybiniais organų pažeidimais – su tokios diagnozės išrašu mama pasibeldė į Bartuvos progimnazijos duris.

"Maniau, kad būsiu suprasta. Juk ir kiti vaikai rūpi. Gruodžio 15-ąją sužinojome, kad ir antra mergaitė iš dukros klasės serga tuberkulioze. Kaip neieškosi židinio? Pasirodo, tik nusipelniau pykčio. O dukra kenčia baisias patyčias, mes mokyklos darbuotojai paviešino dukros ligą", – prisipažino skuodiškė.

Dirbti privertė mama?

Tai, kaip toliau dėliojosi įvykiai Skuode, turėtų sudominti Švietimo ir Sveikatos apsaugos ministerijas. Paaiškėjo, kad Skuodo gimnazijoje visuotiniai patikrinimai dėl tuberkuliozės prasidėjo tik tuomet, kai sergančios mergaitės mama kreipėsi į vaiko teisių sergėtojus.

Moteris nužingsniavo į Skuodo rajono vyriausiojo gydytojo Virginijaus Kiguolio kabinetą. Tačiau čia ji liko neišgirsta.

"Kai supratau, kad niekas nieko nesiims, nuėjau į Skuodo vaiko teisių apsaugos skyrių. Čia sušauktas skubus pasitarimas. Suprantu, kad tai pirmas atvejis Skuode, kad niekas nežino, kaip elgtis tokioje situacijoje. Tačiau vyriausiasis rajono gydytojas bent privalėjo pasikonsultuoti su Klaipėdos visuomenės sveikatos centru. Ar yra kur nors nustatyta tvarka, kokių veiksmų turi imtis mokykla, kokių medikai? Ir kaip greitai privalu reaguoti?" – teiravosi P.Girdžiūnienė.

Antrosios susirgusios tuberkulioze mergaitės mama Aušra dienraščiui taip pat patvirtino, kad Skuode niekas nenorėjo girdėti apie šią ligą.

"Iš mokyklos nebuvo jokios pagalbos. Aš iš karto nuėjau pranešti, kad serga dukra, kad jie židinio mokykloje ieškotų. Man buvo aiškinama, kad iki vasario jie neturėjo jokio pagrindo ko nors imtis. Juk antras vaikas dar gruodį susirgo. Mokyklos abejingumas yra siaubingo lygio. Beje, jie informuoti, kad dukrai reikia organizuoti mokymą namuose. Iki šios dienos iš mokyklos – jokios žinios", – šiurpo antros ligoniukės mama.

Barė už uolumą

Analizuojant įvykių chronologiją, tampa aišku, kad kone tik atkaklios mamos dėka Skuodo progimnazijoje buvo išaiškinta atvira tuberkuliozės forma serganti mokytoja.

Skuodo rajono vyriausiasis gydytojas V.Kiguolis pripažįsta, kad patikrinimų imtasi tik po sergančios mergaitės motinos žygių, tačiau aiškina, kad tai jis buvo išbartas klaipėdiečių visuomenės sveikatos sergėtojų už perdėtą uolumą.

"Net skaudu, kad esame kaltinami. Mes net viršijome savo įgaliojimus. Tai Klaipėda buvo nepatenkinta, kad mes puolėme daryti tyrimus. Apie antrąjį susirgimą sužinojome gruodžio 15-ąją. Nusprendėme patikrinti visą 8-ąją klasę, kurioje mokėsi abi mergaitės. Tai įvyko iki gruodžio pabaigos. Po to nusprendėme patikrinti ir mokytojus. Buvo įtarimų, kad serga viena mokytoja", – prasitarė V.Kiguolis.

Pirmiausiai tikrinti tie, kurie dėstė aštuntokams, ir tie, kurie tikrinosi senokai.

Paklausus, kas turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad iki vasario pradžios po mokyklą vaikštinėjo atvira tuberkulioze sergantis pedagogas, o visos institucijos aiškino tėvams, jog nekeltų erzelio, V.Kiguolis gūžčiojo pečiais.

"Klauskite Klaipėdos visuomenės sveikatos centro, kaip čia turėjo būti. Gal ir esame kažkiek kalti. Na, taip, paaiškėjo tik vėliau, kad yra atvira ligos forma mokykloje. Bet juk rajonuose nebeliko tuberkuliozės kabinetų, viskas numesta ant šeimos gydytojų pečių. Kai viskas išplaukė į paviršių, tik tuomet imta ieškoti, kas kur nesudirbo", – aiškino V.Kiguolis.

"Kam tas ažiotažas?"

Bartuvos progimnazijos direktorius Virginijus Jokšas įsitikinęs, kad jis, kaip ugdymo įstaigos vadovas, padarė viską šioje istorijoje, nors nuo pirmosios mokinės susirgimo iki išaiškinto fakto, kad mokykloje dirba serganti mokytoja, praėjo kone keturi mėnesiai.

"Mokytojai medicininis patikrinimas buvo atliktas pernai lapkritį. Aš mačiau jos dokumentus. Parašyta, kad dirbti gali. Ne, aš neklausiau, ar ji tikrai švietėsi plaučius. Man, kaip vadovui, užtenka, kad yra medicininė pažyma, yra antspaudas", – aiškino V.Jokšas.

Progimnazijos direktoriaus požiūriu, be reikalo mažame miestelyje kilo skandalas dėl plintančios itin pavojingos ligos.

"Kam tas ažiotažas? Mes negalėjome kelti jokio triukšmo, nes nežinojome tikros informacijos. Vieno susirgimo neužtenka, kad reikėtų šaukti. Mes neslepiame, bet tylime. Mes neskleisime informacijos, kurios neturime. Juk tai nieko tokio ypatingo, na, susirgo žmogus. Kai antra susirgo, va tada patikrinome. Net medikai sakė nekelti ažiotažo. Nuo gripo daugiau miršta", – kalbėjo direktorius.

Patikrino trečdalį

Iš 600 šios mokyklos vaikų patikrinti yra 236 mokiniai. Nustatyta, kad, be dviejų 14-mečių mergaičių, kurioms jau patvirtinta tuberkuliozė, toje pačioje klasėje trims vaikams rekomenduota papildomai išsitirti, nes jie yra infekuoti. Jiems patvirtintas teigiamas Mantu (Mantoux) mėginys.

Tas pats išaiškėjo ir penktokų klasėje – čia penkiems vaikams nurodyta kreiptis į Klaipėdos tuberkuliozės ligoninę. Tačiau vakar keturi iš penkių vaikų buvo parvežti į Skuodą. Vaikų gydymas gali vykti namuose. Tyrimus teks atlikti ir dar dviem septintokams.

Šie vaikai nėra pripažinti sergančiais, tačiau jie gali būti ligos nešiotojai. Infekuotumas nereiškia, kad jie susirgs.

Atsako ne už asmenį

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Ina Kuznecova dienraščiui pabrėžė, kad centras gauna informaciją tik apie patvirtintą atvirą bacilinę plaučių tuberkuliozę.

Esą iki šiol būta tik vieno pranešimo apie mokytojos susirgimą. O tie atvejai, kai asmenys suserga neatvira tuberkuliozės forma, tai yra neišskiria mikobakterijų į aplinką, VSC neinformuojamas.

"Kai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie tas užkrėstas mergaites, mes pradėjome ieškoti, tirti, nustatinėti. Bet tos mergaitės, nors ir sirgo, negalėjo užkrėsti kitų žmonių. Šiuo atveju priešepideminės priemonės nereikalingos. Mes atsakome ne už asmens, o už visuomenės sveikatą", – pabrėžė I.Kuznecova.

Kalčiausia – žiniasklaida

Pasak I.Kuznecovos, Lietuvoje apie 80 proc. visų šalies gyventojų yra užsikrėtę tuberkulioze, kitaip tariant, yra infekuotieji. Jie yra sveiki, bet savo organizme turi tuberkuliozės sukėlėją. Nusilpus imunitetui iš infekuotųjų gali susirgti 5–10 procentų.

"Pati užvakar buvau tame mokyklos bendruomenės susitikime Skuode. Važiavau ten po savo darbo valandų. Ir tai yra ne vienintelė situacija Lietuvoje. Man kiekvieno žmogaus gaila, taip pat ir tos mokytojos, kuri susirgo. Ir stigmatizuoti žmogų vien todėl, kad jis susirgo, neteisinga. Ji tikrinosi sveikatą lapkritį, gydytojas patvirtino, kad ji sveika ir gali dirbti", – dėstė I.Kuznecova.

O ar mokytoja savo sveikatą tikrinosi sąžiningai, tai yra kitas klausimas. Tačiau, pasak I.Kuznecovos, ta liga klastinga ir turi daug formų. Teigiama, kad šiandien nustatyti, kas šiuo atveju buvo ligos šaltinis, sudėtinga.

"Šiuo atveju žiniasklaida apie tą tuberkuliozės atvejį sužinojo anksčiau negu mes. Jeigu būtų buvę atvirkščiai, viskas praeitų ramiai ir nebūtų kilęs toks triukšmas", – įsitikinusi I.Kuznecova.

Taip be triukšmo panašūs atvejai praslydo 2014 m., kai tuberkulioze susirgo vienas vaikas iš Klaipėdos rajono, du vaikai – iš Kretingos, du – iš Šilutės ir vienas – iš Skuodo.

Tai – ne epidemija?

Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės vadovo pareigas laikinai einanti Romualda Gylienė patvirtino, kad iš Skuodo į ligoninę dar vakar buvo paguldyti penki vaikai, kai kuriuos iš jų tėvai jau pasiėmė namo.

"Iš tų vaikų nė vienas neserga lokalia tuberkuliozės forma. Tuberkuliozės neradome nei plaučiuose, nei kauluose, niekur. Vaikai yra tik infekuotieji, užsikrėtę. Būti užsikrėtusiu, tai nereiškia sirgti. Todėl nereikia kelti panikos. Čia – ne epidemija", – teigė R.Gylienė.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dar prieš penkerius metus Lietuva ES pirmavo pagal mirusiųjų skaičių nuo tuberkuliozės. 2014 m. mūsų šalyje nuo šios ligos mirė 222 žmonės.

Lietuva tarp 27 pasaulio valstybių yra pirma, kur daugiausia žmonių serga vaistams atspariomis tuberkuliozės formomis.