„Kalbėti apie kažkokį „baubą“ seksualinių nusikaltimų yra tiesiog nesolidu Seimo nariui, man atrodo, ir rodo paprasčiausiai arba visišką nepasirengimą teikiant tokį projektą ir atmestinį darbą, arba, kitas variantas, priešrinkiminius reikalus“, – teigė advokatas Petras Ragauskas.

Esą pagal baudžiamąjį kodeksą savanoriški lytiniai santykiai tarp giminaičių – ne nusikaltimas.

„Aš, tiesą sakant, nesugalvoju pagrindo, kodėl visuomenė turėtų norėti kištis į žmonių privatų gyvenimą“, – pridėjo P. Ragauskas.

Tačiau R. Šalaševičiūtė tikina, kad šis naujas įstatymas galėtų apsaugoti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo šeimoje, mat, anot politikės, dažnai vaikus seksualiai išnaudoja jų artimieji. Visgi, seksualinis nepilnamečių išnaudojimas yra baudžiamas ir dabar.

„Kai kaltininkas yra tėvas, motina, globėjas arba kitas asmuo, turintis įgaliojimų to vaiko atžvilgiu, tai už šitą nusikaltimą dabar yra numatyta iki šešių metų laisvės atėmimo. Ką siūlo projekto iniciatoriai – iki trejų metų“, – kalbėjo advokatas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vaiko teisių gynėjai tikina pastebėję, kad nors smurto prieš vaikus skaičiai auga, pati problema Lietuvoje nyksta.

„Tikrai nebūtinai reiškia, kad to smurto yra daugiau, tai tiesiog reiškia, kad jis yra geriau atpažįstamas“, – sakė vaiko teisių gynėja Ugnė Klingerė.

Tad papildomas įstatymas esą nebūtinai vaikus apsaugotų geriau. Anot U. Klingerės, viskas priklauso ne nuo to, ar yra pakankamai straipsnių baudžiamajam kodekse, bet labiau nuo to, kaip suveikia visos tarnybos, institucijos, kaip pavyksta surinkti duomenis.

Tačiau Seimo narė įsitikinusi, kad Lietuva atsilieka nuo pasaulio. Esą Jungtinė Karalystė, dalis Europos Sąjungos ir beveik visos Jungtinės Amerikos Valstijos kraujomaišą kriminalizavo jau seniai. O Lietuvoje esą nėra net ir genetinių tyrimų, kurie padėtų nustatyti kraujomaišą. Tiesa, Vilniaus Santaros klinikose veikia Medicininės genetikos centras, jo vadovas tikina, kad esant kriminaliniam įvykiui, ištirti giminystės ryšį būtų įmanoma.

Aš, tiesą sakant, nesugalvoju pagrindo, kodėl visuomenė turėtų norėti kištis į žmonių privatų gyvenimą.

„Pavyzdžiui, atliekant tyrimus, nustatant, koks yra giminystės ryšys, jeigu gimė vaikas, kuriam gali būti, kaip minėjau, genetinė patologija. Taip pat galima daryti tyrimus tam vaikučiui ir abiem biologiniams tėvams“, – tvirtino Medicininės genetikos centro vadovas Algirdas Utkus.

Tačiau retai kada tokių tyrimų prireikia. Pasak A. Utkaus, Lietuvoje tai nėra problema, nes tokia partnerystė čia nėra populiari.

Baudžiamoji atsakomybė už kraujomaišą netaikoma devyniose Europos Sąjungos šalyse: Latvijoje, Liuksemburge, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje ir Lietuvoje.

– Ar tikrai tai didelė ir aktuali problema Lietuvoje, ir kodėl prireikė tokio siūlymo?

– Na, pirmiausia, būna atvejų, kai įtarimų dėl savanoriško lytinio santykiavimo tarp artimų giminaičių gimsta neįgalūs kūdikiai. Lietuvos baudžiamajame kodekse mes tokios nuostatos, tokio straipsnio, kad bausti už savanoriškus lytinius santykius tarp artimų giminaičių neturime. Toliau, Lietuvoje neatliekami ir genetiniai tyrimai, kad nustatytų kraujomaišą. Nėra nei specialios institucijos, nei mes turime statistikos, nei metodikos – nieko neturime. Ir, faktiškai, pagal tą situaciją, kokią mes šiandien turime Lietuvoje, įvertinant, kad per trejus metus nukentėję yra beveik tūkstantis vaikų ir 42 proc. iš jų nukentėję nuo artimų asmenų – tėvų, motinos sugyventinių, brolių, pusbrolių, globėjų ir t.t. Vadinasi, vaikai patiria seksualinę prievartą artimoje aplinkoje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dabar man kyla du išvestiniai klausimai iš jūsų atsakymo. Jūs sakote, kad mes neturime jokių tyrimų, kas tuo užsiimtų – tai vienas dalykas. Jūs iš karto siūlote kalbėti apie baudžiamojo kodekso pakeitimą. Kodėl nesiūlote spręsti šios pirminės problemos ir užsiimti tyrimais? Kitas dalykas, jūs sakote, kad pas mus yra daug nukentėjusių vaikų nuo smurto artimoje aplinkoje nuo lytinio išnaudojimo. Bet už tai draudžiama kituose įstatymuose. Tai kam reikia dar kažkokių papildomų įstatymų?

– Gerai, atsakau į pirmą klausimą. Dėl genetinių tyrimų, iš tikrųjų, jeigu matėte projekte, jame yra numatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija turi parengti lydimuosius teisės aktus. Ir būtent toks įgaliojimas turėtų būti suteiktas Sveikatos apsaugos ministerijai, nes tiek profesorius Algirdas Utkus, tiek profesorė Rasa Ugenskienė, Vilniaus ir Kauno – didžiųjų mūsų gydymo įstaigų genetikos centrų vadovai, yra išsakę savo poziciją, kuri aiškinamajame rašte nurodyta. Kad tai yra būtina, turi būti skirtos lėšos, turi būti pradėti genetiniai tyrimai, suteikiant galimybes nustatyti kraujomaišos atvejus, kai dėl to gimsta neįgalūs kūdikiai. Ir jokių galimybių nei konstatuoti kraujomaišą, nei taikyti atsakomybės nėra. Tai yra, pas mane numatyti tiek įstatymo projekte, kodekso pakeitimo projekte, tiek aiškinamajam rašte, labai aiškiai pasisakoma. Atsakau į antrą klausimą. Dėl to, kad baudžiamoji atsakomybė yra numatyta įvairi, mes turime visą 21 skirsnį baudžiamojo kodekso, kuris numato įvairius lytinius nusikaltimus ir įvairią atsakomybe už tokius nusikaltimus. Tačiau mes puikiai žinome, tiek tyrimai, dar mano laikais, kai buvau Vaiko teisių kontrolierė, atlikti globos įstaigose, tiek dabar, mes turime beveik pusę vaikų, nukentėjusių artimoje aplinkoje. Tačiau, kad vaikai prisipažintų, jog juos išnaudoja artimi giminės, pasiekti nėra taip lengva. Pirmiausia, vaikai bijo fizinių bausmių, yra priklausomi nuo finansinės paramos. Tai yra šeimos gėda, todėl niekas apie tai nekalba. Net motinos, žinodamos problemas savo šeimoje, nedrįsta prabilti.

– Na, nežinau, ar įvedus kraujomaišą pagal baudžiamąjį kodeksą tikrai ir vaikai, ir suaugusieji pradės kalbėti. Palikime tai teisininkų vertinimui. Gerai, bet jeigu lytiniai santykiai tarp giminaičių vyksta abiejų pusių sutarimu ir ypač tarp dviejų suaugusių pilnamečių žmonių, jūsų akimis, tai irgi problema, kurią reikia kriminalizuoti, o ne tik palikti pačios visuomenės normoms, kad iš tiesų incestas šiais laikais yra nepriimtinas ir netoleruotinas?

– Visiškai teisingai, kadangi mes turime civilinį kodeksą, kuris tokias santuokas draudžia, labai aiškiai yra straipsnis, skirtas būtent draudimui. Mes turime bažnyčios kanonų teisę – net keturi kanonai kalba apie negalimybę sudaryti tokias santuokas. Vadinasi, iš tikrųjų kraujomaiša yra pripažįstama kaip problema. Ir būtent kraujomaiša savanorišku sutikimu, kai iš tikrųjų ne visada būna tie sutikimai savanoriški. Jeigu pažiūrėsime į užsienio praktiką, Europos Sąjungoje tik aštuonios valstybės neturi baudžiamajame kodekse numatytos atsakomybės. O jeigu pažiūrėsime toliau – į JAV, Australiją, Kanadą, ten net iki 25 metų laisvės atėmimo numatoma atsakomybė, Australijoje numatomas įtraukimas į seksualinių nusikaltėlių registrą penkiolikai metų. Tad, aš manau, kad tai yra problemą, kurią sprendžia visas pasaulis, laikas ir mums išspręsti.

– Jūs galite įvardyti, kiek yra kraujomaišos atvejų šalyje per metus, jei siūlote ją kriminalizuoti?

– Tai tame ir problema. Aš jau pasakiau, mes negalime įvardyti, žinodami, kad yra, kad gimsta neįgalūs vaikai, prokurorai negali taikyti atsakomybės, nes straipsnio nėra ir tyrimų niekas nedaro.

– Bet jeigu bus įstatymas ir prokurorai galės taikyti atsakomybę, kaip tai sprendžia pirminę žinojimo problemą?

– Turi būti ir sveikatos apsaugos sistemoje sureguliuota, kad būtų galima atlikti genetinius tyrimus dėl kraujomaišos. 25 proc. vaikų gali gimti neįgalūs, net kai kurios ligos perduodamos 50 proc.

– Ką jūs ir kaip siūlote bausti? Nes įdomu, kad pataisose jūs išskiriate ir tai, ką reikėtų daryti, jei kūdikis gimsta apsigimęs. Ir kitas klausimas – o jeigu vaikas gimsta sveikas, normalus, tai vis tiek yra reikalinga bausmė?

– Aš manau, taip. Kadangi šitaip yra vos ne visame pasaulyje – aš nekalbu apie Afriką ir t. t. Bet, iš tikrųjų, dvi dalys straipsnio yra turbūt ne visose valstybėse, kiek teko susipažinti su praktika. Tai kriminalizuojama yra iki trijų metų, tiksliau bauda, laisvės atėmimas iki trijų metų už savanoriškus lytinius santykius tarp artimiausių giminių. Na, o iki šešių metų, jeigu po tokių santykių gimsta neįgalus kūdikis.

Ji parengė ir registravo Baudžiamojo kodekso pataisą, kad asmuo, savanoriškai lytiškai santykiavęs su artimu giminaičiu – vaiku, tėvu, motina, broliu, seserimi, seneliu, pusiau broliu/seserimi – būtų baudžiamas bauda, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Anot projekto, jei dėl kraujomaišos gimė fiziškai ar protiškai neįgalus vaikas, turėtų būti baudžiama iki šešerių metų laisvės atėmimo.

„Kai pradėjau rengti seksualinių nusikaltėlių registro projektą, paaiškėjo, kad labai daug, 42 proc., vaikų seksualinį išnaudojimą patiria artimoje aplinkoje. Vadinasi, su nepilnamečiais santykiauja artimi giminaičiai“, – BNS sakė R. Šalaševičiūtė.

Anot jos, pataisa padėtų nuo artimojo apginti labiau pažeidžiamus asmenis, kurie gali būti verčiami lytiškai santykiauti, nors ir nenaudojant smurto.

„Iš tikrųjų turime daug atvejų, kada dėl vienokių ar kitokių priežasčių vaikai, kurie buvo priversti santykiauti su artimais giminaičiais, tai slepia, nes tai šeimos gėda. Galbūt išeinant per tuos savanoriškus santykius būtų galima ir padėti prokuratūrai, policijai kai kuriais atvejais atskleisti nusikaltimus“, – tvirtino Seimo narė.

Iš tikrųjų turime daug atvejų, kada dėl vienokių ar kitokių priežasčių vaikai, kurie buvo priversti santykiauti su artimais giminaičiais, tai slepia, nes tai šeimos gėda.

Šiuo metu Baudžiamajame kodekse nėra nustatyta atsakomybė už savanorišką lytinį santykiavimą tarp artimų giminaičių.

„Teko kalbėti su prokuratūros darbuotojais, kad yra buvę situacijų, kai gimsta neįgalus vaikas ir aišku iš esamos situacijos, kad buvo kraujomaiša – santykiai tarp artimų giminaičių, – tačiau net iškelti baudžiamąją bylą galimybės nėra, nes nėra Baudžiamajame kodekse straipsnio, pagal kurį turėtų atsakyti toks asmuo, kuris siekė, kad ir savanoriško lytinio santykiavimo su artimu giminaičiu“, – aiškino parlamentarė.

Ji vylėsi, kad pataisa prisidėtų ir siekiant užkardyti seksualinius nusikaltimus, ypač prieš vaikus.

R. Šalaševičiūtės duomenimis, kraujomaiša kriminalizuota daugumoje Europos Sąjungos (ES) valstybių, taip pat Jungtinėje Karalystėje, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Australijoje, Kanadoje, 48-iose JAV valstijose.

Baudžiamoji atsakomybė už kraujomaišą netaikoma devyniose ES  valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje. Liuksemburge, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Slovėnijoje.

Tai numatantį Periodinės solidarumo išmokos išmokėjimo įstatymo projektą įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai atstovaujančios parlamentarės  Rimantė Šalaševičiūtė ir  Aušrinė Norkienė.

Pagal siūlomą projektą, periodinės išmokos dydis – senatvės pensijos bendrosios dalies dydis. Vienkartinė išmoka būtų išmokama einamųjų metų lapkričio mėnesį iki 20 d.

Projekto autorės sako, kad ši data pasirenkama dėl to, jog prasidėjus šildymo sezonui ir artėjant vienai iš svarbiausių metų šventei Šv. Kalėdoms senjorų išlaidos įprastai didėja. Seimo narių duomenimis, panašiu principu yra mokamos vienkartinės išmokos (13-osios ir 14-osios pensijos) Austrijoje, Italijoje, Kipre, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje.

Įstatymo projektą parengusios Seimo narės R. Šalaševičiūtė ir A. Norkienė sako, kad periodiškai kartą metuose išmokama vienkartinė išmoka suteiktų senatvės pensininkams ne tik itin svarbią finansinę paramą, bet ir dar labiau sutvirtintų solidarumo principą.

„Siūlymas susieti išmokos dydį su senatvės pensijos bendrosios dalies dydžiu argumentuojamas tuo, jog nuo š. m. sausio 1 d., siekiant labiau padidinti mažiausias pensijas, buvo pakeista bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo tvarka, kuria vadovaujantis tie žmonės, kurie yra įgiję būtinąjį stažą (turintys 15 metų minimalų stažą), bet neturintys būtino stažo, gaus viso dydžio bendrąją pensijos dalį – 215,09 euro. Todėl suveikia mažiausią pensiją gaunančių asmenų rėmimo mechanizmas. O tuo tarpu siūlymas mokėti periodines vienkartines išmokas priklausomai nuo turimo darbo stažo įtvirtina solidarumo principą bei stiprina dirbančiųjų žinojimą, jog jų šiandienos darbas yra įvertinamas ir atlygintinas ateityje“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Įstatymo projekto rengėjų skaičiavimais, jo įgyvendinimas pareikalaus apie 200 mln. eurų biudžeto lėšų per pirmuosius galiojimo metus, kitais metais lėšų poreikis gali keistis.

Vienkartinės išmokos būtų mokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Siūloma, kad naujas  įstatymas galiotų nuo 2023 m. sausio 1 d.

„Kai kurių valstybių patirtis, dirbant su ankstyvąja plaučių vėžio prevencija, labai aiškiai nurodo, kad turime imtis greitų priemonių. Viena iš tokių priemonių – prevencinės programos“, – Seime per spaudos konferenciją sakė politikė.

Anot jos, Nyderlanduose, Kroatijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad ankstyvoji šios ligos diagnostika padeda išsaugoti daugiau gyvybių.

Lietuvoje ir pasaulyje plaučių vėžys yra viena iš labiausiai paplitusių ir daugiausiai gyvybių pareikalaujančių onkologinių ligų.

Šalyje šiuo metu vykdomos prostatos, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir krūties vėžio prevencinės programos.

R. Šalaševičiūtės teigimu, plaučių vėžys – ypač klastinga liga, ankstyvosiose stadijose ji yra „nebyli ir nerodanti simptomų“.

„Kasmet suserga iki 1,5 tūkst. žmonių, miršta apie 1,2 tūkst. žmonių. Iki penkerių metų išgyvena vos 9 proc. susirgusiųjų“, – kalbėjo ji.

Diagnostika reikalinga ne tik rūkantiesiems

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos Krūtinės onkologijos ir intervencinės pulmonologijos sektoriaus vadovas Marius Žemaitis per spaudos konferenciją teigė, kad žmonės dažniausiai kreipiasi pagalbos tada, kai liga būna pažengusi.

„Nustatyti plaučių vėžį anksti – sėkmės dalykas“, – sakė medikas.

Anot jo, mokslinės studijos rodo, kad ankstyvoji ligos diagnostika mažų dozių kompiuterinės tomografijos metodu „reikšmingai mažina mirtingumą“.

Kasmet suserga iki 1,5 tūkst. žmonių, miršta apie 1,2 tūkst. žmonių. Iki penkerių metų išgyvena vos 9 proc. susirgusiųjų.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas Edvardas Danila aiškino, kad plaučių vėžiu serga ir nerūkantieji, todėl prevencinėse programose turi būti tiriama didesnė grupė žmonių, pavyzdžiui, rūkantieji pasyviai.

„Kai patikros programos orientuotos tik į labai ribotą žmonių grupę, jos nėra tokios veiksmingos“, – sakė medikas.

Jo teigimu, Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad jei būtų tiriama tik specifinė rūkančiųjų ir vyresnių žmonių grupė, „nebūtų aptikta 70 proc. plaučių vėžio atvejų“.

„Klimatas keičiasi, oro užterštumas didėja, (...) amžiaus riba turi būti 40 metų, tie žmonės neturi būti būtinai susiję su rūkymu“, – dėstė E. Danila.

Kol kas prevencinė programa nenumatoma

Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė tvirtino, kad sveikatos sistemoje turi veikti du stulpai: visuomenės sveikatos stiprinimo priemonės ir gydymas.

„Kad žmogus, turėdamas skundų dėl sveikatos, kuo greičiau patektų pas šeimos gydytoją, o šis – padarytų visus reikiamos veiksmus, kad tas paciento kelias nuo diagnozės įtarimo iki patvirtinimo ir gydymo gavimo būtų kuo trumpesnis“, – kalbėjo ministerijos atstovė.

Jos teigimu, pastaraisiais metais įgyvendinamas šį kelią aiškiai reglamentuojantis projektas: „Turime pasirinkę trylika ligų, viena iš jų – plaučių vėžys“.

Vis dėlto O. Vitkūnienė teigė, kad kol kas plaučių vėžio prevencinių programų nėra numatyta.

„Šiai dienai tokios programos neturime, nes mūsų dabar vykdomos onkologinės programos grįstos įrodymų medicina“, – aiškino ministerijos atstovė.

Pasak jos, plaučių vėžio prevencinė programa galėtų būti pradėta taikyti, jei būtų daugiau mokslinių tyrimų dėl ankstyvosios diagnostikos naudos, taip pat aktyvesnių sprendimų tarptautiniu lygiu.

„Asmeniškai aš šiam siūlymui nepritarčiau“, – Seime teigė R. Šalaševičiūtė.

Draudimą prekiauti alkoholiu sekmadieniais po 15 valandos numatančias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas įregistravo Seimo Darbo partijos frakcijai atstovaujantys parlamentarai – Seimo pirmininko pavaduotojas Andrius Mazuronis ir Seimo narys Vytautas Gapšys.

Priėmus siūlomą pakeitimą, jų teigimu, būtų mažinami nelegalūs alkoholio pardavimai, išnyktų nepatogumai vartotojams, į Lietuvą atvykusiems turistams.

Galiojančiame Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyta, kad Lietuvoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais-šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus).

„Privačiai kreipiausi, tai tiek penktadienio, tiek sekmadienio rytais daryti testai buvo neigiami“, – žurnalistams antradienį Seime sakė R. Šalaševičiūtė.

Ji teigė pakartotinius testus atlikusi sulaukusi specialistų patarimo, kadangi lapkričio pradžioje darytas testas buvo neigiamas, o praėjusią savaitę – teigiamas.

„Man patarė specialistai, su kuriais tekę dirbti, kad klaidų būna ir tikslinga būtų pasidaryti pakartotinius testus“, – teigė su „valstiečių“ sąrašu išrinkta parlamentarė.

Jos teigimu, saviizoliuotis nebebūtina visiems kontaktą su ja turėjusiems asmenims, tarp jų – ir žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui bei socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui.

„Šeimos gydytoja ir nedarbingumo lapelį uždarė ir mus visus paleido iš saviizoliacijos – tiek mane, tiek ministrą L. Kukuraitį, ministrą A. Palionį, tiek Seimo kanceliarijoje dirbančius“, – kalbėjo R. Šalaševičiūtė.

Seimo kanceliarija praėjusią savaitę pranešė, kad koronavirusas nustatytas „dar vienam“ Seimo nariui.

R. Šalaševičiūtė BNS patvirtino sulaukusi teigiamo atsakymo, tačiau teigė jokių simptomų nejaučianti.

R. Šalaševičiūtė dėl gauto teigiamo atsakymo, A. Palionis ir L. Kukuraitis dėl kontakto su ja penktadienį nedalyvavo pirmajame išrinkto Seimo posėdyje.

„Kol kas vienintelis, šalia sėdėjo“, – BNS ketvirtadienį sakė „socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas.

Arčiausiai R. Šalaševičiūtės sėdi būtent A. Palionis, taip pat Vytautas Kamblevičius, o eilėje žemiau – Rimantas Sinkevičius, Irena Šiaulienė ir G. Kirkilas.

Jis teigė kol kas nesulaukęs paliepimo saviizoliuotis.

„Kol kas ne, mums nieko nesakė“, – teigė G. Kirkilas.

„Socialdarbiečių“ lyderio teigimu, A. Palionis saviizoliuosis kaime.

A. Palionis dėl priverstinės saviizoliacijos negalės dalyvauti ir pirmajame išrinkto Seimo posėdyje penktadienį.

Su pačiu A. Palioniu ketvirtadienį BNS susisiekti nepavyko.

„Socialdarbiečių“ frakcijos narė R. Šalaševičiūtė, laimėjusi su „valstiečių“ sąrašu dar vieną kadenciją Seime, BNS teigė koronaviruso testą atlikusi antradienį.

Tą pačią dieną ji dalyvavo paskutiniame kadenciją baigiančio Seimo posėdyje, su kolegomis pozavo bendrai nuotraukai.

Parlamentarė teigiamo testo rezultato sulaukė trečiadienio vakarą, o dieną dar dalyvavo Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos posėdyje.

Jame taip pat buvo „valstiečiai“ Viktoras Rinkevičius ir Jonas Jarutis, liberalas Gintaras Vaičekauskas, konservatorius Arvydas Anušauskas ir Seimo kanceliarijos patarėjas Alfredas Veleckis.

Posėdyje nedalyvavo tik konservatorių frakcijos narys Raimundas Martinėlis.

A. Anušauskas, D. Gaižauskas ir J. Jarutis ketvirtadienį BNS teigė negavę žinių iš epidemiologų dėl priverstinės saviizoliacijos.

Jie taip pat teigė, kad posėdyje buvo laikomasi saugaus atstumo, buvo dėvimos kaukės, pats posėdis truko apie pusvalandį.

„Valstiečiai“ D. Gaižauskas ir J. Jarutis bei konservatorius A. Anušauskas išrinkti ir į naują Seimą, penktadienį jie turėtų duoti Seimo nario priesaiką.

„Net į kapines per mirusiųjų pagerbimo šventes nevažiavau, į parduotuves irgi einu labai retai, pati gaminu“, – Eltai sakė  parlamentarė.

Ji sakė, kad jaučiasi gerai ir jokių ligos simptomų neturinti. 

Parlamentarė pasinaudojo Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio kvietimu ir atliko COVID-19 testą, o trečiadienį sužinojo atsakymą, po kurio jai teko izoliuotis. Pirmoji apie R. Šalaševičūtės užsikrėtimą COVID-19 pranešė naujienų agentūra BNS.

Esu saviizoliacijoje ir negalėsiu dalyvauti pirmame naujos kadencijos Seimo posėdyje.

„Esu saviizoliacijoje ir negalėsiu dalyvauti pirmame naujos kadencijos Seimo posėdyje. Net nespėjau persikraustyti į naują kabinetą“, – sakė ji Eltai.

Nors R. Šalaševičiūtė apgailestavo, kad negalės dalyvauti Seimo pirmajame posėdyje, politikė sakė suprantanti, kad laikytis reikalavimų būtina, saugant vieni kitų sveikatą,  todėl elgsis labai atsakingai.

Seimo narė paskutinį kartą Seime teigė buvusi antradienį, tačiau tvirtino turėjusi „trumpalaikių kontaktų“.

„Visi buvo trumpalaikiai, su niekuo nebuvo ilgų pokalbių. Tiesa, ir vakar buvo posėdis Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos, bet mes sėdėjome besilaikydami atstumų, su kaukėmis“, – kalbėjo R. Šalaševičiūtė.

Kaip informuoja delfi.lt, antradienio pavakarę parlamentarė pozavo bendrai Seimo narių nuotraukai, užbaigiant paskutinį šios kadencijos parlamento posėdį.

Šalia R. Šalaševičiūtės stovėjo parlamentarai Dovilė Šakalienė, Eugenijus Gentvilas. Jų teigimu, kontaktas buvo labai trumpas.

Šią situaciją įvertino ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, skelbia delfi.lt.

Paklaustas, ar parlamentarai nepažeidė karantino taisyklių, A. Veryga atsakė: „Geras klausimas. Nežinau. Vis tik Seimo salė yra laikoma darbo vieta, tai nėra kažkokia vieša vieta, kur susibūrimų skaičius ribojamas, nes Seimo nariai ten susirenka dirbti“, – teigė ministras.

ELTA primena, kad iki šiol COVID-19 infekcija patvirtinta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariui Valerijui Simulikui, konservatoriui Pauliui Saudargui, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovei Irinai Rozovai, taip pat naujajai parlamentarei, Laisvės partijos narei Evelinai Dobrovolskai.