Projekto etapai

Šių metų Kauno miesto savivaldybės didžiųjų darbų sąraše – ir Rotušės aikštės rekonstrukcija. Planuojama, kad statybų darbai galėtų prasidėti jau rudenį.

„Šiuo metu atliekama Rotušės aikštės projekto ekspertizė. Tai privalomas paskutinis projektavimo etapas prieš Statybos leidimo išdavimą. Parengus techninį projektą, bus vykdomos viešųjų pirkimų procedūros rangovui parinkti.

Jei viešųjų pirkimų konkursas vyks sklandžiai, sutartį su rangovu tikimės pasirašyti šių metų vasarą, o darbus pradėti trečią ketvirtį“, – „Kauno dienai" aiškino Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Ar nenukentės verslas?

Jis aiškino, kad dėl detalesnio darbų organizavimo plano bus sprendžiama parinkus rangovus. „Darbų organizavimas bei eiliškumas pagal galimybes bus derinamas ir su Rotušės aikštėje dirbančiais verslininkais, visuomeninių objektų atstovais“, – pridūrė A. Pakalniškis.

Būtent šioje erdvėje veikiantys verslininkai turi nemažai klausimų dėl artėjančio sezono, nes jie iki šiol nežino, ar Rotušės aikštė bus visiškai uždaryta, ar darbai bus vykdomi etapais. Taip pat svarbu, ar šiltuoju metų laiku bus leidžiama įsirengti lauko kavines, terasas, o gal jų objektai bus sunkiai prieinami, kaip kad buvo rekonstruojant Vilniaus gatvę?

Sutartį su rangovu tikimės pasirašyti šių metų vasarą, o darbus pradėti trečią ketvirtį.

„Kai turėsime rangovą, planuojamas susitikimas su verslininkais ir vietos gyventojais. Šiais metais numatome darbus vykdyti taip, kad kuo mažiau būtų trukdoma verslui. Rangovas turės užtikrinti patekimą į kavines, įstaigas“, – šiek tiek vilties suteikė A. Pakalniškis.

Tiesa, kol kas neaišku, ar rekonstrukcijos metu bus leidžiama į aikštės prieigas atvykti automobiliu. Tačiau jau dabar žinoma, kad kol bus rekonstruojama Rotušės aikštė, pagrindinė Kauno kalėdinė eglė bus statoma kitoje miesto aikštėje. Vadinasi, vienu traukos objektu bus mažiau.

„Rekonstrukcijos metu Kalėdų miestelis planuojamas naujai sutvarkytose erdvėse Vienybės aikštėje ir Studentų skvere“, – apie tai, kad kurį laiką kalėdinio šurmulio Rotušės aikštėje nebus, paminėjo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Ženklūs pokyčiai

Po rekonstrukcijos Rotušės aikštė bus visiškai kitokia. Pasak architektų, idėją, kaip pakeisti šią Senamiesčio erdvę, diktavo įvairūs istoriniai laikotarpiai.

„Po rekonstrukcijos pasikeitusi Rotušės aikštė atskleis istorinius ir funkcinius šios miesto aikštės bruožus. Pagrindinis pokytis bus pačios aikštės erdvės suvokimas, grindžiamas senojo – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpio Kauno turgaus aikštės kontekstu.

Šis laikotarpis, kai aikštė buvo vientisa plokštuma nuo fasado iki fasado, yra išskirtinai svarbus ir pasirinktas kaip pagrindas aikštės koncepcijai. Žinoma, neišvengiamai respektuojat aikštėje nugulusius kitų laikotarpių istorinius sluoksnius, virtusius vertingosiomis savybėmis, kaip, pavyzdžiui, esamas autentiškas tašytų akmenų ir riedulių grindinys“, – kalbėjo „SOMA Architects“ architektė Lina Bareikytė-Dumčiuvienė.

Patogu: atnaujinus aikštę, neliks jokių iškilusių kliūčių ir danga bus viename lygyje./ Kauno miesto savivaldybės kompiuterinis vaizdas

Ji aiškino, kad rekonstruota aikštė bus nevaržoma iškiliomis kliūtimis, o pjauto granito plokštės, kurios atsiras aikštės centre ir buvusių šaligatvių zonose, savo gabaritais bus artimos grindinio akmeniui. Be to, tašyto akmens grindinys sukurs vientisą dangą, užtikrinančią laisvą judėjimą visiems aikštės lankytojams.

„Pėsčiųjų prioritetas bus sustiprintas, kadangi esamos gatvės zonos paverčiamos multifunkcine erdve. Automobilių eismas bus leidžiamas tik tam tikromis gatvėmis, o visa aikštė bus skirta miesto šventėms, renginiams, paviljonams, turgeliams ir kitoms pramogoms, suteikiant kauniečiams daugiau vietos laisvalaikiui. Be to, į aikštę galės plėstis lauko kavinės, kurioms bus skiriamos tam tikros zonos“, – planuojamus pokyčius vardijo architektė.

Pasak ekspertės, rekonstruojant didelis dėmesys skiriamas dangai – grindinys bus viename lygyje, be paaukštėjimų. Autentiškas tašytų akmenų ir riedulių grindinys bus išsaugotas ir perklotas ant naujo pagrindo, o naujoji granito danga, kurios įvairūs spalvos tonai parinkti taikantis prie esamos tašytų akmenų dangos, harmoningai susilies su senaisiais akmenimis. „Dangoje išryškinami vaško lydymo krosnių ir XVII a. kromų pastato pamatų kontūrai. Tai taps mažuoju muziejumi po atviru dangumi, atskleidžiančiu Kauno istoriją“, – pažymėjo L. Bareikytė-Dumčiuvienė.

Neaišku: verslininkai nežino, ar dėl vykdomų darbų galės veikti lauko kavines./ Regimanto Zakšensko nuotr.

Tvarkys ir prieigas

Be to, projekte numatytas esamų brandžių medžių išsaugojimas, o aplink juos bus sukurtos žaliosios saleles. Jos pagerins sąlygas medžiams augti. Šios salelės bus įrengtos su skirtingo dydžio apskritais granito masyvo suoliukais, kurie primins nugludintą akmenį su medinėmis sėdėjimo zonomis.

„Šiaurės rytų dalyje, prie Jūračio Zalenso fontano, bus pertvarkyta žalioji aikštės zona, kurioje išplečiami medžių pomedžiai, medžių grupes sujungiant su želdiniais ir granito masyvo suoliukais. Prie Jėzuitų bažnyčios esantis fontanas „Laimės šulinys“ – išmontuojamas. Vietoje jo atsiras nauja vandens zona, ypač svarbi karštuoju metų sezonu“, – apie tai, kad pokyčiai palies ir fontanus, kalbėjo projekto architektė.

Maironio skverelio ir paminklo aplinka taip pat bus sutvarkyta, išlaikant Maironio skulptūros esamą vietą. O šalia buvusio Pašto stoties pastato – įrengiama daugiau vietų ramiam laisvalaikiui, kur kauniečiai galės mėgautis pietų saule. Taip pat bus pertvarkyta Motiejaus Valančiaus skulptūros aplinka, atnaujinti apsauginiai bortai bei laiptai, esantys prie Kunigų seminarijos atodangos.

„Aikštėje bus modernizuojami tinklai, lietaus nuvedimo sistemos, numatomi nauji elektros pajungimai skirtingiems aikštės įveiklinimo scenarijams. Aikštės apšvietimas taip pat atnaujinamas, naujomis technologijomis apšviečiant ne tik patį aikštės perimetrą, bet ir svarbius ją juosiančius fasadus“, – nurodė L. Bareikytė-Dumčiuvienė.

Planuojama, kad Rotušės aikštės rekonstrukcija truks apie dvejus metus. Projektą numatyta finansuoti Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšomis. Numatoma darbų kaina – apie 10 mln. eurų, tačiau tikslesnė suma paaiškės atrinkus rangovus.

Neliks: fontanas ties Jėzuitų bažnyčia bus demontuotas./ Regimnto Zakšenko nuotr. 

Keisis eismo tvarka

Dabar į Rotušės aikštę galima atvykti automobiliais, tačiau po rekonstrukcijos keisis tiek eismo organizavimo tvarka, tiek ir parkavimo zonos.

„Eismo organizavimas aikštėje iš tiesų keisis. Prioritetas bus skiriamas pėstiesiems, todėl aikštėje panaikinamas tranzitinis eismas. Gyventojams bus leidžiama važiuoti už Rotušės pastato, Adomo Jakšto ir Muziejaus gatvėmis.

Specialusis transportas galės privažiuoti visoje aikštėje, aptarnaujantis transportas į aikštę pateks tik tam tikromis valandomis. Numatomas laikinas 15 min. stovėjimas už Rotušės pastato ir prie buvusio arklių pašto pastatų bei kelios mokamos stovėjimo vietos prie Kunigų seminarijos“, – apie tai, kaip keisis eismas, dėstė L. Bareikytė-Dumčiuvienė.

Taip pat visuose aikštės kampuose numatomos dviračių parkavimo vietos, tad bus patogiau į šią Senamiesčio erdvę atvykti tvariomis transporto priemonėmis.

Eismas: Rotušės aikštėje bus naikinamas tranzitinis eismas, o aptarnaujantis personalas čia galės patekti tik nustatytomis valandomis./Regimanto Zakšensko nuotr. 

Artėja Rotušės atidarymas

Kol Rotušės aikštės rekonstrukcijos darbai dar tik dėliojami, ieškomi rangovai, pačios Rotušės tvarkybos darbai eina į pabaigą. Atvėrus duris čia sugrįš ir santuokos ceremonijos. Tačiau ar neteks naujavedžiams po gražios ceremonijos klampoti per aikštės statybvietę?

„Rangovas turės užtikrinti patekimą į Rotušę“, – nedaugžodžiavo A. Pakalniškis. Tad kaip realiai atrodys patekimas į santuokos rūmus, paaiškės tik kai parinkus rangovą bus sudėlioti ir aikštės tvarkymo etapai.

„Kauno rotušės kapitalinio remonto ir tvarkybos darbai, kuriais siekiama pastatą pritaikyti muziejinei funkcijai ir visuomenės poreikiams, pamažu artėja link finišo tiesiosios. Jau atlikti rotušės fasado tvarkymo darbai pagal architektės Reginos Tumpienės parengtą projektą, įrengiamas naujas pastato apšvietimas.

Užbaigus Rotušės tvarkybos ir remonto darbus, lauks paskutinis atnaujinimo etapas – ekspozicijos įrengimas. Planuojama, kad Kauno rotušėje ir toliau veiks Kauno turizmo informacijos centras „Kaunas IN“, bus registruojamos civilinės santuokos, taip pat veiks kavinė, vyks renginiai ir edukaciniai užsiėmimai“, – apie pokyčius baltąja gulbe tituluojamoje Rotušėje kalbėjo Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Artūras Andriuška.

Pasveikino miestą

Šeštadienį Trijų Karalių eisena prasidėjo nuo Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios ir keliavo Laisvės alėja, Vilniaus gatve iki Rotušės aikštės, kur prie pagrindinės miesto eglės vyko teatralizuotas sveikinimas ir koncertas „Trys Karaliai atkeliavo – visas svietas uždainavo“.

Iš pradžių eisena stabtelėjo ties prakartėle, įrengta ties Kauno arkivyskupija. Atidavė duoklę ėdžiose gulinčiam kūdikėliui, pasveikino jį giesmėmis. Beje, ši Kauno prakartėlė iš tiesų alsuoja gyvybe, mat čia laikinai apgyvendinta avis su savo mažuoju ėriuku, tad visi praeiviai gali stebėti šiltą jų gyvenimą pro langelius.

Trys Karaliai apžiūrėjo ir pagrindinę miesto eglę. Prie Kauno eglės susirinkę kauniečiai norėjo įamžinti į aikštę įžengusius personažus. Taip pat tikino, kad su žiemos šventėmis iš kiemo jau galėtų pasitraukti ir šaltukas.

„Mano senoliai sakydavo, kad atėjus karaliams, dienos tampa šviesesnės, tad ir aš viliuosi, kad bus mažiau tamsos visomis įmanomomis prasmėmis – tiek dienos ilgės, tiek širdyje bus šviesiau“, – kalbėjo Joana, kartu savo vaikus fotografavusi prie atžygiavusių Trijų Karalių.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Trijų Karalių reikšmė

Sausio 6-ąją švenčiama Trijų Karalių šventė – krikščioniškajame pasaulyje trijų išminčių Kasparo, Merkelio, Baltazaro apsilankymas pas kūdikėlį Jėzų dar vadinamas epifanija (graikų kalba epiphaneia – „pasirodymas“, „apsireiškimas“). Tai šventė, kuria tradiciškai pasibaigia Kalėdų laikotarpis ir Saulės sugrįžimo minėjimai pagal senąsias tradicijas.

Trijų Karalių šventė žymi žiemos švenčių pabaigtuves, nuo seno Lietuvoje buvo svarbus gyvybės medžio jovaro motyvas. Tą dieną vaikščiodavo persirengėliai – gandrai, arkliai, meškos. Vyrai vaizduodavo vaidilas, krivius, senovės karius, persirengėliai lankydavo sodybas, giedodavo, linkėdavo namų šeimininkams sėkmės, gero derliaus, sveikatos, už tai buvo vaišinami ir apdovanojami. Po šios šventės pradėdavo samdyti žmones darbams.

Sausio 6-oji mūsų krašte nuo seno vadinta Krikštais, Atarašais, vėliau – Trimis Karaliais, o Latvijoje dar ir Žvaigždės arba Žvaigždžių diena.

Astronomiškai šis laikotarpis sutampa su Saulės stovėjimo (lot. solstitium – Saulės stovėjimas) laiko pabaiga. Vadinamasis Saulės stovėjimas – tai laikas, kai dienos trukmė beveik dvi savaites pastebimai nesikeičia, nes Saulė virš horizonto kasdien keliauja vis tą patį trumpiausią kelią. Sausio 6-ąją įgudusi akis jau gali pastebėti dienos Saulės kelio pailgėjimą pagal Saulės tekėjimo ir laidos vietos pasikeitimą arba pagal žvaigždynų padėtį.

Etnografai yra pažymėję, kad nuo Kalėdų iki sausio 6-osios „diena pailgėja per gaidžio žingsnį, arba tiek, kiek avinas pašoka į viršų“.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Eglės dar nenupuoš

Tradiciškai atėjus Trims Karaliams pasibaigia ir Kalėdų laikotarpis, nupuošiamos eglės. Gyventojų puoštoms natūralioms eglutėms surinkti jau įrengtos specialios vietos, tačiau pagrindinė Kauno eglė dar liks savaitėlei.

Kauno miesto savivaldybė skelbė, kad Rotušės aikštėje menininkės Jolantos Šmidtienės kurta „Angelo palytėta“ eglutė bus nupuošiama po sausio 14-osios. Vadinasi, savaitę ilgiau nei įprastai galėsime džiaugtis šia kalėdine puošmena. Miesto atstovai tikino, kad šiemet eglė nupuošiama vėliau dėl to, jog jau kitą savaitę Kaune vyks Europos dailiojo čiuožimo čempionatas, tad norėjosi suteikti galimybę daugiau žmonių aplankyti Kauno kalėdinę eglę.

Po savaitės bus pradėtos nupuošti ir visame mieste iškabintos dekoracijos. „Kauno gatvių apšvietimo“ darbuotojai nuo stulpų ir parkų nurinks lemputes. Planuojama, kad švieselių girliandos bus paliktos tik Laisvės alėjoje.

Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad prie pagrindinės miesto eglės gruodžio 31 dienos vakarą veiksmo tikrai netrūks.

„Primename, kad senus metus palydėsime vakarėlyje po atviru dangumi! Rotušės aikštėje prieš pat vidurnaktį – nuo 23.30 val. – šventinę nuotaiką kurs DJ Mamania. Susirinkusių lauks įspūdingas lazerių ir šviesų šou“, – programą įvardijo miesto atstovai.

Tiesa, miesto fejerverkų Rotušės aikštėje nebus, tačiau organizatoriai numatę vietą, kur fejerverkus galės leisti gyventojai. Taip bus užtikrinamas saugumas.

Dėl Naujųjų metų šventės Rotušės aikštėje automobiliai nebus pageidaujami. Skelbiama, kad nuo gruodžio 31 d. 20 val. iki sausio 1 d. 2 val. bus ribojamas automobilių eismas. Į Rotušės aikštę bus draudžiama automobiliu įvažiuoti iš A. Jakšto, Muitinės gatvių. Taip pat draudžiamieji ženklai stovės ties Vytauto bažnyčia bei M. Valančiaus gatve.

Kauniečiai ir miesto svečiai į Naujųjų metų sutiktuvių šventę kviečiami atvykti viešuoju transportu. Miestas pasirūpino ir papildomais autobusais bei troleibusais.

Nurodoma, kad Naujųjų metų išvakarėse iki sausio 1 d. 1 val. iš „Kauno pilies“ stotelės keleivius papildomai veš 37-ojo ir 40-ojo maršrutų autobusai bei 1-ojo ir 11-ojo maršrutų troleibusai.

Kalėdinis turas

Kalėdų laikotarpis – puiki galimybė susigalvoti įvairiausių užsiėmimų. Apie tai papasakojo prie Kauno Rotušės eglutės antrąją Kalėdų dieną sutikta linksma ir spalvinga kompanija, atvykusi į Kelmės.

„Esame kaip bendruomenė, kurią sudaro draugai, pažįstami, kaimynai. Iš Kelmės išvažiavome ankstų rytą, kelionės tikslas – apžiūrėti, aptarti ir įvertinti kuo daugiau Kalėdų eglučių. Pakeliui jau pasigrožėjome Kelmės, Raseinių eglutėmis, o dabar apžiūrinėjame Kauno. Mūsų kompanijos narių nuomonės gana skirtingos. Mane Kauno Rotušės aikštės eglė sužavėjo. Pasakiškas įspūdis. Atrodo, kad virš Rotušės aikštės praskrido pasakų paukštė, o jos plunksnos nukrito ant eglutės“, – kalėdiniais įspūdžiais dalijosi kelmiškė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Moksleivė, bene jauniausia spalvingos draugijos narė, įsiterpė, kad Kauno eglė gražesnė už Vilniaus. Nors mama tokiai nuomonei nepritarė, mergina laikėsi savo pozicijos.

„Mačiau dar ir Šiaulių eglutę. Bet Kauno – gražesnė, ji man atrodo išskirtinė“, - pabrėžė mergina.

Rotušės trauka

„Iš mano visų kol kas matytų eglių man gražiausia yra Šaukėnų. Padaryta iš ypatingos medžiagos. Ji pretenduoja į Gineso rekordą“, – sakė Šaukėnuose gyvenanti moteris.

Visi pripažino, kad gražiausia Kalėdų eglė dar neišrinkta, nes iki vakaro dar bus aplankytas ne vienas miestas ir miestelis – Kaišiadorys, Trakai, Širvintos, Vilnius.

Iš Kelmės atvykusioje spalvingoje kompanijoje buvo ir šalia Rotušės aikštės ne vieną dešimtmetį gyvenusi Zofija.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Dabar gyvenu Kelmėje. Daug metų gyvenau šalia Rotušės aikštės esančioje Muziejaus gatvėje. Mokiausi Adomo Mickevičiaus vardo mokykloje, kuri dabar yra Jėzuitų gimnazija. Rotušės aikštėje nuolat apsilankau, nes tai man brangi vieta, jaučiu ypatingą trauką. Puikiai atsimenu dar tuos laikus, kai ten, kur jau daug metų yra Maironio paminklas, buvo benzino kolonėlė. Rotušės aikštėje pastebiu kiekvieną pasikeitimą. Viskas gražėja, o per Kalėdas – dar gražiau“, – „Kauno dienai“ sakė Zofija.

Prekyba – kukli

Vėlyvą antrosios Kalėdų dienos rytmetį Rotušės aikštėje vaikštinėjantys kauniečiai ir atvykę iš kitų vietovių šildėsi arbata, alkį malšino šiltomis spurgomis ir kitais gardumynais, kurių buvo galima nusipirkti Kalėdų miestelio prekyvietės stikliniuose kupoluose.

Tačiau prekybą nebuvo aktyvi. Priežastis – labai jau prastas oras.

„Pirmąją Kalėdų dieną buvo tokia šlapia ir vėjuota, kad visi turbūt norėjo tik namie sėdėti. Bet net ir tokią dieną buvo vienas kitas lankytojas. Dauguma jų už rankos atsitempdavo vaikai ir reikalaudavo nupirkti ko nors skanaus“, – sakė meduoliais prekiaujantis vyras.

Saulės ar bent kiek šviesesnių laukia visi prekybininkai, kurie Rotušės aikštėje tikisi dirbti iki kitų metų sausio 14 dienos.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Prekiaujame čia jau ne pirmus metus, bet tokių prastų šventinių orų niekada nebuvo. Atitinkama ir prekyba“, – apgailestavo įvairius gėrimus Kalėdų miestelio stikliniame kupole siūlanti moteris.

Karštas spurgas aliejuje kepančios Evelina ir Akvilė buvo nusiteikusios pabrėžtinai šventiškai ir optimistiškai: sakė, kad prekyba nėra intensyvi, bet karštų spurgų kvapai pritraukia ne vieną atšiauriu oru pro šalį praeinantį šventinės nuotaikos ieškotoją.

Saldainių oazė

Visi Kalėdų miestelyje įsikūrę stikliniai prekybos kupolai – spalvingi, patrauklūs. Viename jų saldumynus siūlantis Kalėdų senelis pabrėžė, kad visi spalvomis, formomis, skoniu ir aromatais viliojantys karameliniai saldainiai ne atvežti iš Lenkijos, bet pagaminti Lietuvoje, Jonavoje.

„Visi jie yra rankų darbo. Juos pagamino mano uošvė Laima. Tai sena šeimos tradicija. Saldainius gamindavo net ir mano uošvės močiutė. Dažniausiai juos pardavinėdavo prie bažnyčių. Tai buvo tuo laikotarpiu įprasti cukriniai gaideliai, laikrodukai, apyrankės, lazdelės“, – sakė prekybos paviljono šeimininkas Oskaras.

Kaip ir dauguma Kalėdų miestelyje dirbančių verslininkų, jis apgailestavo dėl subjurusių oru, tačiau, kaip atkreipė dėmesį saldumynų kupolo Kalėdų senelis (beje jo vardas – Elada), šventės su Kalėdomis juk dar nesibaigia.

Toli sklindantis aromatas

Rotušės aikštėje įsikūrusioje šventinėje maltiečių palapinėje šeštadienį garavo sriuba, kurios aromatas dvelkė per visą aikštę, persipynė su Kalėdų eglės ir šalia verdamos kavos kvapais.

Jau aštuonioliktą kartą gyventojai buvo kviečiami ne tik pabendrauti, sužinoti apie veiklą, bet kartu ir paskanauti maltietiškos sriubos bei prisidėti prie gražių darbų kūrimo istorijos.

„Tuo pačiu pagalvokime apie vienišus, pasiligojusius kauniečius, maltiečių sriubos laukiančius ir ateinančiais 2024-aisiais“, – kviesdami paragauti sriubos, apie svarbius darbus priminė maltiečiai.

Kviečiame ne tik patiems ateiti ir pasivaišinti tikrai skania sriuba, bet ir atsivesti kolegas, draugus, šeimos narius.

„Šį kartą išvirėme daržovių sriubą su plėšyta jautiena. Mus jau antrus metus remia „Mamma Pizza“,  kurie išvirė  150 litrų sriubos. Tikimės, kad kauniečiai ją visą išragaus ir mielai paaukos. Šiaip kviečiame ne tik patiems ateiti ir pasivaišinti tikrai skania sriuba, bet ir atsivesti kolegas, draugus, šeimos narius“, – nepraeiti pro šalį kvietė Maltiečių Kauno grupės vadovė Jurgita Dovalcovienė.

Įvertino sriubą

Kauniečiai įvertino maltiečių sriubą ir tikino, kad toks aukojimo būdas turėtų kiekvienam būti labai patrauklus, nes šaltoką dieną gali sušilti nuo karštos sriubos, o kartu ir prisidėti prie kilnios misijos.

„Iki tol niekada nedalyvavau tokioje akcijoje, bet visai smagu. Jei galim suteikti kiek nors gėrio žmonėms, kodėl gi to nepadarius. Tikrai verta prisidėti. Kiekvienas pasirenka, kaip žmonėms padėti, o sriuba gaunasi kaip tam tikras priedas“, – kalbėjo tik sriubos dubenėlį iš maltiečių rankų pasiėmusi ir kelis eurus paaukojusi Sofija.

Kaunietis Donatas taip pat prisidėjo prie akcijos, o sriubą ragavo visa šeima. Vyras tikino, kad visiems šalta, tad maltiečių sriuba gali sušildyti. „Sriuba labai skani, verta dėmesio“, – tikino Rotušės aikštėje sutiktas miestietis.

Maltiečių sriuba kainos neturi, kiekvienas už dubenėlį šio patiekalo aukojo tiek, kiek gali ir nori, tad į aukų dėžutę krito ir metalinės monetos, ir stambesnės kupiūros.

Rūpestis silpnesniais

„Maltiečių sriubos“ akcijos tikslas – surinkti lėšų senelių pagalbai. Ši tema vis nepraranda aktualumo: maltietiško rūpesčio ir visų mūsų atjautos kasdien reikia tūkstančiams senelių.

Šiuo metu maltiečiai globoja 2320 senelių 44 šalies miestuose ir miesteliuose, iš jų daugiau nei 100 vien Kaune.

„Patiems silpniausiems, kurie sunkiai apsitarnauja patys, vežama karšta sriuba termosuose, maisto produktų lauknešėliai yra vežami stipresniems, galintiems pasigaminti. Parama senoliams vien maistu neapsiriboja. Savanoriai lankydami padeda jiems apsitarnauti (keičia patalynę, skalbia, valo, tvarko), atneša būtiniausių higienos priemonių, ligai ar negaliai užklupus aprūpina kompensacine technika, vežioja. Senatvės problemas, nepriteklių dažnai lydi ir giliai įsišaknijusi nematoma vienatvė. Maltiečių savanorių apsilankymai seniems žmonėms yra daugiau nei dubenėlis sriubos ar nupjauta žolė, tai – pagarbos jiems ir padėkos išraiška“, – apie tai, kad susitikimas su kiekvienu senoliu yra ypatingas, kalbėjo maltiečiai.

Pagrindinė aukojimo akcija

Kaip tikino maltiečių generalinis sekretorius Edvinas Regelskis tikino, kad akcija jau tapo pilnamete, o sriubos akcija yra pagrindinė metuose aukojimo akcija, per kurią pritraukiama daugiausiai lėšų.

„Šeštadienį akcija vyksta dar keturiose Lietuvos vietose, tačiau „Maltiečių sriubos“ karavanas po įvairius miestus jau važinėja nuo lapkričio pabaigos. Paprastai per šias akcijas nubrėžiame tikslą surinkti 500 tūkst. eurų, tačiau tikiuosi, kad pavyks surinkti daugiau, nes tada visus metus galime rūpintis senjorais“, – kokią pinigų sumą tikimasi surinkti akcijos metu įvardijo E. Regelskis.

Jis tikino, kad prasidėjus karui Ukrainoje, dalis aukotojų savo pinigus nukreipia būtent ten, tačiau viliamasi, jog gerumo krislas pasieks kiekvieno širdį ir žmonės prisidės ir prie maltiečių veiklos. „Matome, kad visuomenėje yra daug sutelktumo. Žmonės supranta, kad reikia ne tik kitoms šalims apdėti, bet ir išlaikyti pagalbą mūsų visuomenėje esantiems pažeidžiamiems asmenims“, – pridūrė maltiečių generalinis sekretorius.

Maltiečiams galima aukoti ir trumpaisiais telefono numeriais: 1485 auka 5 eurai, 1410 auka 10 eurų. Taip pat galima tapti nuolatiniais rėmėjais ir ištisus metus remti maltiečių savanorių lankomus senjorus.

Lengvumas ir plunksnos

„Sparnai – pačioje viršūnėje. Laužimai visokie. Išmąstyti gerokai reikėjo. Po to jau eis dekoras – plunksnos“, – pasakojo menininkė, kol komandos nariai tebesidarbavo.

Viršūnės karkasą iš metalo konstrukcijų kūrė skulptorius, prisikviestas iš Anglijos, Rimas Mitlovas.

„Parodžiau projektus. Pirminė idėja buvo – padarome žvaigždę. Klasika. Po to pasitarėme su savivaldybe. Jeigu angelas – tai angelas iki galo. Darome iliuziją, kad eglė yra angelas, turi sparnus, kurie viršūnėje tarsi apgaubia ir pradeda žerti plunksnas“, – aiškino J. Šmidtienė.

Jolanta Šmidtienė/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tema, su kuria buvo dalyvauta konkurse, – „Angelo palytėta“. „Iš esmės viskas eina per žodį lengvumas. Lengvos Kalėdos“, – apibūdino kaunietė.

„Šiemet pasaulyje tokia padėtis, kad viskas sunku. Sunkios mintys, sunkios žinios. Norisi kažko lengvo. Kalėdos – tai viltis. Ieškodama, kas žmogui leistų pačiam pajusti viltingą nuotaiką, prisikapsčiau iki plunksnos simbolio. Plunksna asocijuojasi su lengvumu ir su angelu.

„Šiais laikais mes patys turime būti angelais. Plunksna yra simbolis“, – sakė pašnekovė.

Šiais laikais mes patys turime būti angelais. Plunksna yra simbolis.

Iš tvirtinimo dirželių

Kol kalbėjomės, dirbtuvėse ant karkasų toliau buvo neriami tvirtinimo dirželiai. Jų daugybė ir sudarys plunksnos lengvumo įspūdį.

Ant vidutinės vienos „pluksnos“, kurios ilgis – apie pusantro metro, suneriama apie tūkstantį ilgesnių ir apie 500 mažesnių tvirtinimo dirželių.

Ant eglės bus tvirtinama šimtas tokių plunksnų. Dar pusė tiek pasklis po Rotušės aikštę. Tad drąsiai galima sakyti, kad prireiks apie pusę milijono tokių kaproninių tvirtinimo juostelių.

„Plunksnos“ bus apšviestos. Į jas iš karto įkomponuojamos lemputės.

Tvirtinimo juostelės J. Šmidtienė sužavėjo savo tekstūra. „Jų tekstūra labai įdomi. Ilgai žaidžiau su tais dalykais. Visokių medžiagų buvome įsigiję. Turime susipirkę medžiagų visai kitokiai eglei. Bet procese man dėliojosi, dėliojosi… Ir startavome visai kitaip nei buvo sumanyta. Su šia medžiaga galima žaisti kaip su moliu. Galima formuoti, ką nori, – demonstravo menininkė. – Labai gražių dalykų galima išgauti“.

T. Biliūno/BNS nuotr.

Atspari viskam

Aišku, iš pradžių buvo išbandyta ir kaip medžiaga reaguoja į šaltį, ir kaip į karštį. „Ir plauti galima. Šios dekoracijos ilgai tarnaus. Kitais metais jos gali keliauti ir į kitas erdves. Labai patvarios. Nedegi medžiaga, – pernykštį eglės padegimą prisiminė tekstilininkė. – Šiemet eglė bus nedegiausia iš visų mūsų kurtų“.

R. Mitlovas pasakojo, kad nebuvo didelių sunkumų įgyvendinant J. Šmidtienės mintį dėl sparnų viršūnėje, nors prireikė žinių ir kūrybiškumo.

„Sugebėjo detaliai išaiškinti, ko nori. Kai pradinis vaizdas akyse stovi, lengva ir dirbti“, – sakė skulptorius.  

Nors dar nebaigta ši eglė, tačiau J. Šmidtienė jau turi idėjų ir sekantiems, ir dar kitiems metams. „Kitiems metams yra labai drąsi mintis“, – prasitarė kūrėja.

Čia kyla kupolai, o Vilniaus g. „dygsta“ eglučių alėja.

Nemažai šventinių detalių dar derinamos, tačiau pagrindinis faktas – aiškus. Kalėdų eglės įžiebimo šventė numatyta lapkričio 25 d.

Tekstilininkė portalui kauno.diena.lt sakė, kad pasiruošimas vyksta pilnu tempu. Dirbtuvės tiesiog pulsuoja. Parengiamųjų darbų kaip visada – marios.

J. Šmidtienė savo idėjas Rotušės aikštėje įgyvendina laimėjusi Kauno miesto savivaldybės skelbtą viešą konkursą, kas papuoš pagrindinę miesto kalėdinę eglutę bei Rotušės aikštės erdves.

Jolanta Šmidtienė. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Pagal konkurso sąlygas, siūloma projekto kūrimo ir jo įgyvendinimo paslaugų kaina negali viršyti 160 tūkst. Eur su PVM.

Pernai miesto Kalėdų temą J. Šmidtienei padiktavo įkvėpimas, atėjęs iš Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų. 

J. Šmidtienei kurti Kauno Kalėdų egles patikima jau daugiau kaip dešimtmetį.  Išimtis buvo tik 2017-ieji.