Dabar draudimas įsigalioja, kai rūkymui paprieštarauja bent vienas namo gyventojas.

J. Sabatausko teigimu, prieš trejus metus uždraudus rūkyti daugiabučių balkonuose, nepavyko sulaukto to efekto, kurio tikėtasi. 

„Žmonės, kurie negali balkonuose rūkyti, rūko susėdę virtuvėse  prie gartraukio ir tada tie dūmai patenka per namo ventiliacijos sistemą ir gali jausti kiekvienas kaimynas bent tos pačios laiptinės“, – BNS tvirtino J. Sabatauskas.

Pasak jo, per draudimo rūkyti balkonuose laikotarpį nubausta nedaug žmonių.

Tuo metu idėjos iš balkonų išguiti rūkalius iniciatorius demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas pasipiktino tokia pataisa, sakydamas, kad ji iš esmės užkirstų kelią draudimams.

„Surinkti pusę gyventojų net namo renovacijai sudėtinga. Tai nerealus skaičius norint priimti tokius sprendimus namo mastu. Tai Sizifo darbas – eiti per butus ir įtikinėti kaimynus, kad rūkalai kenkia sveikatai“, – BNS teigė jis,

Keisti gerą sprendimą yra labai neišmintinga, tai sukels žmonių pasipriešinimą, bus sugriautas interesų balansas.

Politikas pabrėžė, kad dėl Seimo patvirtintos tvarkos diskusijos vyko ir sprendimų ieškota porą metų. 

„Keisti gerą sprendimą yra labai neišmintinga, tai sukels žmonių pasipriešinimą, bus sugriautas interesų balansas“, – pridūrė T. Tomilinas.

Dabar norėdamas, kad jo gyvenamame daugiabutyje būtų uždrausta rūkyti, žmogus turi kreiptis į savivaldybę. Prie daugiabučio namo arba jo viduje tokiu atveju įrengiami ženklai apie galiojantį draudimą.

Per trejus metus dėl rūkymo didmiesčių balkonuose nubausta keliasdešimt žmonių, beveik visi – Kaune.

Vasarį trijų didžiųjų miestų BNS pateikti duomenys parodė, kad Klaipėdoje vienintelė bauda skirta užpernai, tuo metu Kaune 2021 metais skirta 11 baudų, užpernai – devynios, o pernai – 13. Vilniuje dėl rūkymo balkonuose nebuvo nubaustas nė vienas žmogus, nors skundų iš gyventojų sulaukiama.

Draudimas rūkyti daugiabučių namų balkonuose, kai tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas, įsigaliojo 2021-ųjų pradžioje. Nuo tada sostinėje rūkymas uždraustas 1,7 tūkst. daugiabučių. Kaune tokių daugiabučių yra 545, o Klaipėdoje – 303.

Neleistinai daugiabučio balkone rūkiusiam žmogui gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 50 iki 90 eurų. Patalpų savininkams, nenurodžiusiems rūkiusiojo duomenų, gresia bauda nuo 30 iki 60 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 60 iki 120 eurų.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian pakomentavo apie Lietuvos sekimą kaimynų latvių pavyzdžiu. 

– Kokia šalis pirma pradėjo taikyti taktiką – drausti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas asmenims, jaunesniems kaip 20 metų?

– Sakyčiau, kad tai – Lietuva. Latviai tikrai nagrinėjo Lietuvos pavyzdį, nes Lietuvoje nuo 2018 metų yra uždrausta asmenims, jaunesniems negu 20 metų, vartoti, turėti, pirkti alkoholinius gėrimus. Galime pasidžiaugti, kad parodėme tokį kelią ir labai džiugu, kad ši priemonė sulaukia labai didelio Lietuvos gyventojų palaikymo. Daugiau negu 67 proc. Lietuvos gyventojų teigiamai įvertino būtent tokį įgyvendintą draudimą.

Vertinant bendrą situaciją, susijusią su rūkymu (tabako gaminių, elektroninių cigarečių, kaitinamųjų gaminių), tai pasaulyje atsiranda įvairių iniciatyvų. 2023 metų rugpjūčio mėnesį Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas paskelbė apie ketinimą priimti įstatymą, kuriuo būtų uždrausta visiems asmenims, gimusiems po 2009 metų sausio 1 dienos, pirkti tabako gaminius, elektronines cigaretes.

– Didžioji Britanija skelbiasi norinti išauginti kartą be tabako dūmų. Ar toks dalykas kaip pilnai uždrausti tabako gaminius galėtų prigyti ir Lietuvoje ?

– Nemanau, kad toks dalykas šiuo metu svarstytinas Lietuvoje. Norėtųsi pažiūrėti, kaip seksis britams, kokie bus rezultatai, ar toks draudimas duos teigiamus rezultatus, ar nepadaugės tų pačių gaminių įsigijimo iš kitų šalių, turiu omenyje, šešėlinę ekonomiką. Kiek domėjausi britiškuoju pavyzdžiu, tai jie atliko labai paprastą pragmatinį skaičiavimą, kiek valstybės iždas gauna įplaukų iš tabako pramonės. Buvo suskaičiuota, kad įplaukos kasmet sudaro apie 10 mlrd. svarų sterlingų. Tuo tarpu išlaidos, kurias patiria valstybė, ir kurios susijusios būtent su tomis problemomis, kurias sukelia rūkymas, sudaro apie 17 mlrd. Balansas – visuomenės sveikatos nenaudai.  

– Koks rūkymo tarp jaunimo paplitimo mastas yra Lietuvoje? Kokias tendencijas toliau matote?  

– Jaunesnė grupė, tai asmenų grupė nuo penkiolikos iki 24 metų amžiaus, daugiau vartoja elektronines cigaretes, mažiau vartoja tradicinius tabako gaminius. Paplitimas nėra mažas. Ypatingai neramina tendencijos, kalbant apie dar jaunesnius vartotojus, penktų–devintų klasių mokinius, nes elektroninių cigarečių vartojimas tarp jų didėja. Jeigu skaičiuoti, kiek asmenų vartojo per paskutines 30 dienų, tai statistika yra tokia, kad vartojimas didėja. 2014 metais tokių vaikų buvo apie 12 proc., 2018 metais – apie 18 proc., 2022 metais – 21 proc.

– Jeigu tendencija – auganti, ar galėtų latvių draudimo pavyzdys būti pritaikytas ir Lietuvoje? Kontroliuoti pardavimo vietas turbūt nebus sudėtinga, nes jie turės laikytis įstatymų, bet kas kontroliuos jau suaugusį žmogų (nuo 18 iki 20 metų), kuris nebėra mokykloje, kad jis nerūkytų? 

– Dabar taip pat galioja draudimas vartoti ir turėti tiek elektronines cigaretes, tiek tradicines tabako cigaretes asmenims iki 18 metų. Jeigu bus priimtas ir tabako kontrolės įstatyme įteisintas toks draudimas, tai kartu bus priimtos pataisos ir dėl administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo, kur bus taip pat nurodyta, kad asmenims iki 20 metų – draudžiama su savimi turėti ir vartoti šituos gaminius. 

„Jie piktybiškai rūko laiptinėje, į geranoriškus prašymus nereaguoja, sako, kad galime kviesti policiją, tik jiems tai nerūpi. Bendrame koridoriuje nuolatos dvokia“, – socialiniame tinkle piktinosi klaipėdietis.

Pakalbintas miestietis, dienraščiui teigė, kad problema tęsiasi metus.

Laiptinėje žiemą nuolat rūko viena moteris, kuri tvirtino, jog čia gyvena jau 15 metų ir „rūkyti laiptinėje jai – tradicija“.

Viešumas galbūt padės išspręsti šią problemą.

Nors žiemą tenka kovoti su kaimynais dėl rūkymo, tačiau klaipėdietis tvirtino, kad namo gyventojai šiaip yra labai ramūs ir tvarkingi.

Vis dėlto ir vasaros metu kai kurie rūko balkonuose, o Klaipėdos daugiabučiuose ir balkonuose rūkyti draudžiama.

Rūkant bendrojo naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o nusižengus pakartotinai gresia bauda nuo 50 iki 90 eurų.

„Bet šiaip daugiabučio gyventojai ramūs, tvarkingi ir, jeigu nustotų rūkyti laiptinėse, daugiau priekaištų nebūtų“, – teigė vyras.

Klaipėdietis pasakojo, kad socialiniame tinkle kreipėsi į gyventojus norėdamas ne tik patarimo, jo tikslas – atkreipti viešosios tvarkos pažeidėjų dėmesį į jų pačių elgesį ir paviešinti problemą.

„Žinau, kad reikia nufotografuoti tvarkos pažeidėjus, tačiau tykoti jų laiptinėje neturiu laiko, todėl nusprendžiau, kad viešumas galbūt padės išspręsti šią problemą, gal bus koks nors poveikis“, – vylėsi miestietis.

„Apie tai, kad elektroninės cigaretės arba vadinamieji „veipai“ mokyklose tapo tikra pandemija, garsiai pradėjome kalbėti dar birželio pradžioje. Šiandien jau esame nemažai padarę, kad problema mažėtų, tačiau sustoti nežadame. Ne tik bendradarbiavimo sutarties su Vidaus reikalų ministerija pasirašymas, bet ir visos Savivaldybės taikomos priemonės yra skirtos tam, kad mokyklos būtų saugesnes, vaikai ir jų tėvai žinotų apie rūkymo pavojus. Juk, ko gero, didžiausia problema ir yra ta, kad tos cigaretės užpildytos neaiškios kilmės skysčiais su narkotinėmis medžiagomis. Dėl to vaikai ir atsiduria ligoninėse, dėl to jie ir alpsta mokyklų koridoriuose ar apimti traukulių išvežami į reanimaciją. Tokia situacija yra ne tik grėsminga, bet ir negali būti toleruojama“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Visuomenės sveikatos biuro atliktas tyrimas parodė, kad beveik visose Klaipėdos rajono mokyklose yra aptinkama įvairių narkotikų pėdsakų – marihuanos, kokaino ar net heroino.

Mokyklose bus saugiau

Todėl žengtas žingsnis, siekiant spręsti mokinių rūkymo, garinimo problemą. Klaipėdos rajonas – viena iš trijų savivaldybių, pasirašiusių bendradarbiavimo sutartį su Vidaus reikalų ministerija dėl bandomojo projekto, kuriuo siekiama užkirsti kelią mokinių psichoaktyvių medžiagų vartojimui.

„Iš tiesų drąsiai imamės reikalingų pokyčių. Tad jau visai netrukus mokykloje, kurioje bus įgyvendinamas bandomasis projektas, bei jos prieigose bus didinamas mokinių saugumas, įrengiant el. dūmų detektorius, kameras, bus kontroliuojamas patekimas į mokyklą, taip pat planuojame ją aptverti, kad būtų aiškios įstaigos ribos, į ją negalėtų patekti neaiškūs asmenys, kurie galėtų platinti narkotines medžiagas tarp vaikų, vyks ir aktyvesnis bendradarbiavimas su policijos pareigūnais“, – pasakojo meras.

Taip pat, įgyvendinant projektą bus vykdomos įvairios prevencinės programos, skatinama Jaunųjų policijos rėmėjų veikla, užtikrinant užimtumą bei skatinant nepakantumą teisės pažeidimams. Edukacinėmis veiklomis, švietimu bus ugdomas ir stiprinamas moksleivių sąmoningumas ir atsparumas narkotikų vartojimui ir platinimui. Bus dirbama ne tik su moksleiviais, bet ir su mokyklos administracija, mokytojais, tėvais.

Planuojama, kad veiklos, numatytos bandomajame projekte, vėliau bus vykdomos ir kitose rajono mokyklose, kad būtų užtikrinamas mokinių saugumas.

Didelis dėmesys – vaikų ir tėvų švietimui

Savivaldybė, siekdama užtikrinti šios problemos sprendimą, jau anksčiau ėmėsi priemonių. Parengtas ir taikomas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimo algoritmas, kuriuo apibrėžiamas ugdymo įstaigų ir pareigūnų bendradarbiavimas.

Itin daug dėmesio skiriama švietimui, edukacijai. Tėvams, ugdymo įstaigų specialistams organizuoti mokymai, paskaitos su gydytoju toksikologu Robertu Badaru bei medicinos psichologe Aina Adomaityte. Juose aptarta ne tik pati problematika, bet ir tai, kaip nustatyti galimą narkotinių medžiagų vartojimą, kokie fiziniai, psichologiniai, elgesio ir kiti požymiai tai signalizuoja. Kokie galimi pagalbos būdai.

Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

„Negalime užsimerkti prieš šią problemą ir tikėtis, kad ji tiesiog praeis savaime. Vaikai yra mūsų visų atsakomybė. Todėl čia turi įsitraukti tiek Savivaldybė, tiek tėvai, mokyklų bendruomenės, pareigūnai. Mes dedame visas pastangas, kad sukurtas algoritmas sklandžiai veiktų, institucijos bendradarbiautų. Tačiau turime ne tik reaguoti į problemą, bet ir stengtis užkirsti jai kelią bei imtis prevencinių priemonių, kurios problemą net sumažintų. Tad tikrai daug dėmesio skiriame ir skirsime įvairioms edukacinėms veikloms, švietimui, neformaliam ugdymui, projektams. Vaikai, kurie turi ką veikti, turi užsiėmimų, pomėgių, rečiau susigundys žalingais įpročiais. O mūsų pagrindinis tikslas ir yra – sveiki ir saugūs vaikai“, – sakė Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

Taip pat tėvams yra parengtos ir Visuomenės sveikatos biuro rekomendacijos, kaip su vaikais kalbėtis apie rūkymo ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo žalą, bei atmintinė, kur kreiptis pagalbos.

5–7 klasių mokiniams paskaitas „Mano atsakomybė“ veda prokurorė, bendruomenės pareigūnai bei Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė.

Na, o siekiant padėti vaikams, kurie jau vartoja, vykdoma ankstyvosios intervencijos programa. Ji kasmet rekomenduojama daugiau nei pusšimčiui mokinių.

Ji sakė, kad nuo jų priklausomybę įgyja vaikai.

Sveikatos apsaugos ministras Markas Butleris (Markas Batleris) nurodė, kad šis draudimas yra būdas stabdyti vienkartinių elektroninių cigarečių plitimą tarp jaunimo.

Gegužę Australija pirmą kartą paskelbė apie importo draudimą, tačiau nenurodė tikslios datos, kada jis įsigalios.

Anot M. Butlerio, elektroninės cigaretės vyriausybėms buvo pristatomos kaip priemonė, padedanti užkietėjusiems rūkaliams visiškai mesti rūkyti.

„Jis nebuvo parduodamas kaip rekreacinis produktas, ypač kaip skirtas mūsų vaikams, tačiau būtent toks jis tapo“, – nurodė jis.

„Didžiojoje daugumoje elektroninių cigarečių yra nikotino, o vaikai tampa nuo jo priklausomi“, – pridūrė M. Butleris.

Vyriausybės išplatintame pranešime teigiama, kad maždaug vienas iš septynių 14–17 metų amžiaus paauglių rūko elektronines cigaretes.

Jos teigimu, esama nuoseklių įrodymų, kad jaunuoliai, rūkantys elektronines cigaretes, maždaug tris kartus dažniau pradeda rūkyti tabaką.

Taip pat 2024 metais bus priimti įstatymai, draudžiantys vienkartinių elektroninių cigarečių gamybą, reklamą ar tiekimą Australijoje, teigia vyriausybė.

Naujausią sprendimą palankiai įvertino Australijos gydytojų asociacija.

„Australija pirmauja pasaulyje mažindama rūkančiųjų skaičių ir su tuo susijusią žalą sveikatai, todėl labai sveikintina, kad vyriausybė ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad sustabdytų elektroninių cigarečių rūkymą ir užkirstų kelią tolesnei žalai“, – sakė asociacijos prezidentas Steve'as Robsonas (Stivas Robsonas).

„Visuomenės sveikatos vandalizmas“

Taip pat nuo sausio 1-osios bus įvesta schema, pagal kurią gydytojai ir slaugai galės išrašyti elektronines cigaretes esant medicininei būtinybei.

Australija jau seniai siekia pažaboti rūkymo paplitimą visuomenėje.

Jis nebuvo parduodamas kaip rekreacinis produktas, ypač kaip skirtas mūsų vaikams, tačiau būtent toks jis tapo.

2012 metais ji tapo pirmąja šalimi, priėmusia teisės aktus dėl bendrinių tabako gaminių pakuočių. Jos pavyzdžiu pasekė Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir kitos pasaulio šalys.

Be to, padidinus akcizus, cigarečių pakelio kaina padidėjo iki maždaug 50 Australijos dolerių (30,20 euro).

Australijos Charleso Darwino (Čarlzo Darvino) universiteto vyresnioji psichologijos dėstytoja Kim Caudwell (Kim Kodvel) pabrėžė, kad nerūkantiems asmenims elektroninių cigarečių vartojimas yra tarsi „pavojingi vartai“ link tabako.

„Taigi galite suprasti, kaip gyventojų lygmeniu padidėjęs elektroninių cigarečių vartojimas ir tabako vartojimo atsinaujinimas ateityje paveiks gyventojų sveikatą“, – pareiškė K. Caudwell.

Dar visai neseniai Naujoji Zelandija ir Australija pirmavo pasaulyje kovojant su rūkymu.

Tačiau šią savaitę į valdžią atėjusi konservatyvioji koalicinė vyriausybė pažadėjo panaikinti Naujosios Zelandijos draudimą parduoti tabako gaminius asmenims, gimusiems po 2008-ųjų.

„Buvau visiškai sukrėstas ir pasibaisėjęs. Tai viena blogiausių dienų visuomenės sveikatai, kokią tik galiu prisiminti“, – naujienų agentūrai AFP teigė Naujosios Zelandijos Otago universiteto tabako kontrolės ekspertas Richardas Edwardsas (Ričardas Edvardsas).

„Tai visuomenės sveikatos vandalizmas“, – pridūrė jis. 

„Didžioji dauguma yra rūkantys elektronines cigaretes. Tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl bendri skaičiai išauga. Išpopuliarėjusios paskutiniu metu yra elektroninės cigaretės“, – sakė „Getjet Airlines“ aviacijos saugumo vadovas Vytautas Akstinas.

Rūkyti lėktuvuose draudžiama – dūmai orlaivyje gali trikdyti kitus keleivius, o kilus gaisro pavojui, gali tekti tupdyti lėktuvą.

„Gaisro pavojus yra viena pagrindinių grėsmių orlaivyje. Todėl rūkyti orlaivyje yra draudžiama“ – aiškino V. Akstinas.

Rūkyti draudžiama ir traukiniuose bei autobusuose. Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ sako, kad pastaruoju metu skundų dėl rūkančių keleivių mažėja.

„Sulaukiame iki penkių skundų per metus, tai manome, kad tikrai labai mažai. Aišku, tendencija yra tokia, kad anksčiau būdavo daugiau tų nusiskundimų“, – kalbėjo „LTG Link“ verslo vystymo ir rinkodaros vadovė Dovilė Aleksandravičienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasak „Lietuvos geležinkelių“, pažeidėjų skaičius drastiškai pasikeitė, kai buvo uždrausta rūkyti peronuose, mat anksčiau keleiviams atrodydavo, kad jei galima rūkyti lauke šalia traukinio, reiškia, galima ir į jį įlipus. Miestiečiai svarsto, kad pažeidėjams reikėtų griežtinti baudas.

„Reikia, kad pagarba būtų kitam žmogui. Yra žmonių, kuriems ne tik kvapas nepatinka, bet gali ir dusulį sukelti“, – teigė pakalbinta praeivė.

„Jei kažkas rūko, tai negerai, gal ir reikėtų griežtint“, – savo nuomonę išsakė vyriškis.

Mažiausiai rūpesčių rūkaliai kelia autobusų bendrovėms.

„Turbūt visuomenė jau yra supratusi, kad tai yra negalima, nepatogu kitiems ir tokių atvejų nefiksuojame“, – sakė UAB „Kautra“ Vilniaus filialo vadovas Karolis Kairaitis.

Yra žmonių, kuriems ne tik kvapas nepatinka, bet gali ir dusulį sukelti.

Tačiau vežėjai sako, kad susiduria su kitomis problemomis, kurias sukelia ne rūkaliai, bet gėrimai.

„Turėjome kelis atvejus, kuomet neblaivūs ar neadekvatūs keleiviai užpuola vairuotojus, kitus keleivius. Tai va tokių atvejų būna. Bet su rūkymu nėra problemos“, – tikino K. Kairaitis.

Už rūkymą traukiniuose gresia baudos nuo 10 iki 14 eurų, o už taisyklių pažeidimą orlaiviuose gali tekti pakloti iki 300 eurų.

Apie tai pranešta Lietuvos kalėjimų tarnybos interneto svetainėje. Tačiau gana šykščiai: „Spalio 30-ąją Pravieniškių 2-ajame kalėjime prieš nuteistąjį, gimusį 1989 m., kuris nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, buvo panaudotos specialiosios priemonės. Įvykio metu nukentėjo Saugumo valdymo skyriaus specialistas, kuris naudodamas šias priemones, susižalojo pirštą. Vėliau ligoninėje jam diagnozuotas šio piršto lūžis.“

Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovė portalui kauno.diena.lt šią informaciją papildė tuo, kad viskas įvyko, atvežus minėtą Šiaulių kalėjime subendrintą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę atliekantį jau ne kartą už įvairius nusikaltimus teistą kalinį į Pravieniškes, kurių 2-ajame kalėjime yra ir nuteistųjų gydymo įstaiga, iš anksto suplanuotam sveikatos patikrinimui.

Belaukdamas prie specialistų kabinetų, Pravieniškių svečias užsimanė rūkyti ir išsitraukė turėtą tabaką. Kadangi į pareigūnų perspėjimą, kad šioje įstaigoje tabakas – draudžiamas, jis nereagavo, nuspręsta uždėti nepaklusniajam antrankius. Tačiau ir tada susidurta su problemomis, nes jis be kovos nepasidavė.

Minėtų grumtynių metu vienam iš pareigūnų buvo sulaužytas mažasis pirštas. Tai konstatavo Kauno klinikų specialistai, į kuriuos nukentėjusysis kreipėsi dar tarnybos metu.

Tačiau nukentėjusiojo kolegos pradėti dėl šio įvykio ikiteisminio tyrimo neskuba. Anot Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovės, dar atliekamas jo aplinkybių patikslinimas siekiant įvertinti ir nuteistojo, ir pareigūnų veiksmus.

Rūkantieji darbo laiku galės paskambinti trumpuoju numeriu ir gauti konsultaciją bei tęstinę pagalbą pagal numatytą  algoritmą. Vienu metu linijoje dirbs ne mažiau kaip du konsultantai.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, skambučiams skirtas numeris dar nežinomas, nes vyksta ryšio paslaugų pirkimas.

„Tikimasi, kad telefonu teikiamos metimo rūkyti konsultacijos leis padidinti sėkmingai metusiųjų rūkyti gyventojų skaičių ir prisidės prie šio žalingo įpročio visuomenėje paplitimo mažinimo“, – BNS sakė ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis.

Naujajai linijai kitais metais biudžete numatyta 245 tūkst. eurų. Jos išlaikymas kasmet kainuos panašiai – iki 2029-ųjų jai numatyta 1,404 mln. eurų.

2025 metais tikimasi sulaukti ne mažiau kaip 2,72 tūkst. žmonių skambučių, 2029-aisiais – 5,6 tūkst. 

J. Gališanskio teigimu, rūkalus, įskaitant naujus bedūmius tabako gaminius, kasdien rūko vidutiniškai 30 proc. šalies gyventojų. Tyrimai rodo, kad 73 proc. rūkančiųjų yra bandę mesti rūkyti, iš jų 35 proc. tai darė nesėkmingai.

Vilniaus universiteto tyrimo „Ekonominio poveikio priemonės rūkymo prevencijoje“ duomenys parodė didelį susidomėjimą telefonu teikiamomis paslaugomis: 70 proc. rūkančiųjų pritarė, kad nemokama konsultacinė linija padėtų mesti rūkyti.

Tokį siūlymą šią savaitę Seime įregistravo Priklausomybių prevencijos komisija, kurios inicijuojamos Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisos numato, kad už neteisėtą elektroninių cigarečių ar bet kurios jų dalies, o taip pat pildyklių realizavimą baudos sieks nuo 140 iki 400 eurų, o už  pakartotinį pažeidimą – 400-500 eurų.

Tokios baudos būtų taikomos ir suaugusiesiems, ir nepilnamečiams.

Komisijos pirmininkė „laisvietė“ Morgana Danielė BNS teigė, kad dabar dažniausiai tokia nelegali prekyba vyksta pačiais įrenginiais.

„Jeigu fizinis asmuo nusiperka ir perparduota – tokiu būdu vysto prekybą, tai nėra legali, teisėta veikla, nes jis neturi išsiėmęs kažkokio leidimo, tarkime, verslo liudijimo, prekiauti kaip fizinis asmuo negali“, – sakė komisijos vadovė.  

Parlamentarės teigimu, didesnių baudų už elektroninių cigarečių įrenginių perpardavimą prašo policijos pareigūnai. 

Pinigų kaip ir užsidirbama iš perpardavimo pačių prekių, nes jos nėra tokios labai pigios, o bauda labai maža, ypač jeigu pirmą kartą nusižengimas.

„Jiems labai sunku suvaldyti elektroninių cigarečių realizavimą, kai jas parduoda ne juridinis asmuo, o fizinis asmuo pardavinėja kitiems žmonėms, dažniausiai tai yra nepilnamečiai“, – aiškino parlamentarė. 

Pasak jos, dabar už perpardavimą taikomos minimalios baudos. 

„Pinigų kaip ir užsidirbama iš perpardavimo pačių prekių, nes jos nėra tokios labai pigios, o bauda labai maža, ypač jeigu pirmą kartą nusižengimas. (...) Žmogui ekonomiškai labai naudinga perpardavinėti ir sumokėti simbolinę baudą, jeigu pagaunamas“, – tvirtino M. Danielė.

Policijos departamento Viešosios tvarkos biurui laikinai vadovaujantis Mindaugas Akelaitis teigė, kad iki šiol už elektroninių cigarečių įrenginių prekybą gyventojų atsakomybės nėra. Ji atsiranda, kai prekiaujama skysčiais – akcizais apmokestinamomis prekėmis – tada minimali bauda siekia 20 eurų.

„Tai labai juokinga atsakomybė“, – BNS teigė policijos atstovas.

M. Akelaičio teigimu, policijos virtualus patrulis fiksuoja nemažai elektroninių cigarečių perpardavinėtojų ir jų ieškančių žmonių: „Užfiksuotus sandorius atidavėme tirti, bet susidurta su negalėjimu nubausti – nėra už ką, nebent perpardavėjamas skystis“.

Už akcizais apmokestinamų prekių (tarp jų – ir elektroninių cigarečių skysčių) realizavimą, kai neteisėtai parduotų prekių vertė neviršija 50 eurų, baudžiama nuo 40 iki 200 eurų, o už pirmą pažeidimą – iki 20 eurų.